LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. GRUODŽIO 27 D. NUTARIMO NR. 1325 „DĖL PAŠALPOS, DARBUOTOJUI ŽUVUS DĖL NELAIMINGO ATSITIKIMO DARBE, SKYRIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO

 

2000 m. sausio 28 d. Nr. 93

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš dalies pakeisti Pašalpos, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1325 „Dėl Pašalpos, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 1-12, Nr. 9-194; 1997, Nr. 86-2163):

1. Išdėstyti 1 punktą taip:

1. Šie nuostatai reglamentuoja pašalpos, nustatytos Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatyme (Žin., 1993, Nr. 55-1064), išmokėjimą darbuotojo, kuris žuvo įvykus nelaimingam atsitikimui darbe (įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, bendrovėje (toliau vadinama – įmonė), pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams“.

2. Išdėstyti 5 punktą taip:

5. Pašalpa, kurios dydis nurodytas Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatyme, yra vienkartinė. Šią pašalpą įmonė ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos lygiomis dalimis išmoka kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Mirusiojo šeimos nariais laikomi mirusiojo sutuoktinis (sutuoktinė), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs(-ę) po jo mirties“.

3. Išdėstyti 6.1 punktą taip:

6.1. kai pašalpos gavėjas yra vienas asmuo (kitų asmenų, nurodytų šių nuostatų 5 punkte, nėra), jam turi būti išmokama ne mažesnė už nurodytąją Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatyme pašalpa“.

4. Išdėstyti 8 punktą taip:

8. Apskaičiuojant vienkartinę pašalpą, imamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvos Respublikos ūkyje tokio dydžio, kokį Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbė mėnesiui, ėjusiam prieš tą mėnesį, kurį įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe“.

5. Išdėstyti 9 punkto trečiąją, ketvirtąją ir penktąją pastraipas taip:

„Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 67-1656; 1999, Nr. 102-2918) 181 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais prievolė mokėti pašalpą pereina valstybei. Šią prievolę vykdo vietos savivaldos vykdomosios institucijos. Kiekvienu konkrečiu atveju vietos savivaldos vykdomoji institucija priima sprendimą dėl pašalpos mokėjimo. Pašalpą moka žuvusio asmens gyvenamosios vietos savivaldos vykdomoji institucija savo biudžeto lėšomis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 „Dėl Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 86-2162) patvirtinta Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarka.

Finansų ministerija pagal gautas iš vietos savivaldos vykdomųjų institucijų paraiškas kartą per ketvirtį kompensuoja vietos savivaldos vykdomosioms institucijoms jų išmokėtas sumas Lietuvos Respublikos valstybės biudžete šiam tikslui numatytomis lėšomis.

Vienkartinės pašalpos gavėjai dėl jos kreipiasi į žuvusio asmens gyvenamosios vietos savivaldos vykdomąją instituciją, pateikdami šių nuostatų 7 punkte nurodytus dokumentus. Kitus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtintą Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarką reikiamus pašalpos išmokėjimo dokumentus vietos savivaldos vykdomosios institucijos išsireikalauja iš rejestro tvarkytojo ar kitų organizacijų. Pašalpa turi būti išmokėta per 30 kalendorinių dienų nuo kreipimosi į vietos savivaldos vykdomąją instituciją datos. Jeigu per šį laiką pašalpos išmokėti nėra galimybės dėl to, kad rengiami dokumentai, jis savivaldybės mero ar administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas iki 15 kalendorinių dienų“.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                          Andrius Kubilius

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                       Irena Degutienė