LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS DEPUTATO STATUSO

I. Bendrieji nuostatai

1 straipsnis. Deputatas – valstybinės valdžios atstovas

Deputatas yra aukščiausiosios valstybinės valdžios organo narys ir atstovauja Lietuvos tautai.

Savo veikloje jis vadovaujasi Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, Aukščiausiosios Tarybos nutarimais bei savo sąžine.

2 straipsnis. Priesaika

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju, Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriumi ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariu arba kitu Aukščiausiosios Tarybos pareigūnu, Aukščiausiosios Tarybos pirmosios sesijos posėdyje viešai ir iškilmingai prisiekia Lietuvos Respublikai šiais žodžiais:

„Aš, (vardas, pavardė), jums liudijant,

PRISIEKIU būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

PRISIEKIU gerbti ir vykdyti Jos įstatymus, saugoti Jos žemių vientisumą;

PRISIEKIU visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“

Prisiekti leidžiama ir be paskutinio sakinio.

3 straipsnis. Deputato įgaliojimų laikas

Deputatų įgaliojimų laikas 5 metai, skaičiuojant nuo tos dienos, kai naujojo šaukimo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba patvirtina deputatų įgaliojimus.

Nuo šio momento pasibaigia ankstesniojo šaukimo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimai.

Deputato įgaliojimai gali būti nutraukti: 1) rinkėjams jį atšaukus; 2) Aukščiausiajai Tarybai priėmus nutarimą pagal asmeninį deputato pareiškimą, kad jis atsisako deputato įgaliojimų; 3) kai deputatas netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 4) įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui.

4 straipsnis. Deputato pareigų derinimas su kitokia veikla

Deputatas gali užsiimti kita darbine veikla tik Aukščiausiosios Tarybos sutikimu. Tokio sutikimo nereikia deputatams, užsiimantiems moksline, pedagogine ar kūrybine veikla ir laisvųjų profesijų susivienijimų nariams.

5 straipsnis. Deputato ryšys su rinkėjais

Deputatas atskaitingas savo rinkėjams ir jiems sistemingai atsiskaito.

Nepateisinęs jų pasitikėjimo, deputatas gali būti atšauktas įstatymo numatyta tvarka.

6 straipsnis. Deputato veiklos aprūpinimas

Valstybė garantuoja deputatui būtinas sąlygas jo efektyviai parlamentinei veiklai.

Asmenys ir pareigūnai, trukdantys deputatui vykdyti savo įgaliojimus, besikėsinantys į jo, kaip valstybinės valdžios atstovo, gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, atsako pagal įstatymą.

II. Deputato veikla Aukščiausiojoje Taryboje

7 straipsnis. Deputato dalyvavimas sesijoje

Deputato dalyvavimas sesijoje yra privalomas.

Apie negalėjimą atvykti į sesijos posėdžius deputatas privalo pranešti Aukščiausiajai Tarybai.

Deputatas turi sprendžiamojo balso teisę visais svarstomais klausimais, turi teisę rinkti ir būti išrinktas į visus Aukščiausiosios Tarybos organus.

Deputatas gali žodžiu arba raštu pareikšti savo nuomonę visais sesijoje svarstomais klausimais, taip pat siūlyti svarstyti klausimus.

Deputatas gali svarstomu klausimu perduoti pirmininkaujančiam savo pasisakymo tekstą, kad šis būtų įtrauktas į posėdžio stenogramą.

Šių teisių ir pareigų įgyvendinimas nustatomas Aukščiausiosios Tarybos reglamentu.

8 straipsnis. Deputato įstatymų leidybos iniciatyvos teisė

Deputatas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Aukščiausiojoje Taryboje, t.y. teisę pateikti tinkamai suformuluotą įstatymo projektą arba pasiūlymą dėl konkretaus įstatymo priėmimo, kurie turi būti apsvarstyti Aukščiausiojoje Taryboje.

9 straipsnis. Deputato paklausimas

Deputatas turi teisę žodžiu arba raštu kreiptis su paklausimu į visus Respublikos valstybės organų vadovus ir pareigūnus, reikalaudamas duoti oficialų paaiškinimą arba išdėstyti poziciją jų kompetencijai priskirtais klausimais.

Valstybės organo vadovas arba pareigūnas, kuriems adresuojamas paklausimas, privalo į jį atsakyti deputato pageidaujama forma.

Įstatymo nustatyta tvarka deputatas turi teisę iškelti Aukščiausiojoje Taryboje pasitikėjimo klausimą jos rinktu ar sudarytu organu, rinktu, skirtu ar tvirtintu pareigūnu.

III. Deputato veikla rinkiminėje apygardoje

10 straipsnis. Rinkėjų priėmimas, jų pasiūlymų pareiškimų ir skundų nagrinėjimas

Deputatas privalo sistemingai organizuoti rinkėjų priėmimą rinkiminėje apygardoje. Jis turi teisę kviesti dalyvauti priėmime savivaldybių pareigūnus, apygardoje esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų valdytojus ir savininkus.

Deputatas nagrinėja gautus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus ir skundus ir reikiamais atvejais siunčia juos svarstyti valstybiniams organams.

Deputatas, pasitelkdamas specialistus iš valstybinių kontrolės ir priežiūros organų, kontroliuoja, kaip šie pareiškimai sprendžiami.

Deputato kreipimąsi, taip pat jo persiųstus piliečių pasiūlymus, pareiškimus ir skundus pareigūnai, kuriems jie adresuoti, privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo gavimo dienos.

11 straipsnis. Deputato teisė dalyvauti valstybinės valdžios ir valdymo organų posėdžiuose

Deputatas turi teisę dalyvauti valstybinės valdžios ir valdymo organų posėdžiuose, kai juose svarstomi klausimai, susiję su jo rinkėjų interesais.

12 straipsnis. Pagalba deputato veiklai rinkiminėje apygardoje

Savivaldybės ir jų vykdomieji organai, įmonių, įstaigų ir organizacijų, nepriklausomai nuo pavaldumo, valdytojai ir savininkai privalo sudaryti sąlygas deputatui susitikti su rinkėjais, pranešti apie tokių susitikimų laiką ir vietą, teikti kitokią šiam tikslui būtiną pagalbą bei informacinę medžiagą.

IV. Deputato veiklos garantijos

13 straipsnis. Deputato darbo materialinis ir socialinis aprūpinimas

Deputatui mokamas atlyginimas iš valstybės biudžeto.

Atlyginimo mokėjimo tvarką ir dydį nustato Aukščiausioji Taryba.

Deputatas turi teisę turėti padėjėjus-sekretorius, kuriems apmokama iš valstybės biudžeto, taip pat padėjėjus, dirbančius visuomeniniais pagrindais.

14 straipsnis. Deputato teisė į neatidėliotiną priėmimą, nekliudomą įmonių, įstaigų ir organizacijų lankymą

Deputatas turi teisę reikalauti, kad jį neatidėliotinai priimtų įmonėse, įstaigose ir organizacijose deputato veiklos klausimais ir pateiktų reikiamą informaciją.

Deputatas turi teisę nekliudomai lankyti visas Respublikoje esančias įmones, įstaigas ir organizacijas. Įmonių, įstaigų ir organizacijų, kurių veikla susijusi su valstybinės paslapties saugojimu, lankymo tvarką nustato įstatymas.

15 straipsnis. Deputato pirmenybės teisė pasinaudoti radiju, televizija ir spauda

Deputatas turi pirmenybės teisę deputato veiklos klausimais pasinaudoti valstybės radiju, televizija ir spauda nemokamai. Redaguoti deputato pateiktą medžiagą be jo sutikimo neleidžiama.

16 straipsnis. Deputato darbo teisių apsauga

Pasibaigus įgaliojimų laikui, išskyrus atšaukimo atvejį, deputatui turi būti suteiktas iki išrinkimo vykdytas darbas arba pareigos valstybinėse įstaigose, įmonėse ir organizacijose, o nesant tokios galimybės dėl jo buvusių pareigų panaikinimo arba dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo - kitas tolygus darbas ar pareigos toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba, deputato sutikimu, kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

Deputato parlamentinės veiklos laikas įskaitomas į visų rūšių darbo stažą.

Išrinkimas deputatu nenutraukia narystės kūrybinėse sąjungose ir laisvųjų profesijų susivienijimuose.

17 straipsnis. Atsakomybė už deputato teisėto reikalavimo nevykdymą

Nustatęs, kad buvo pažeistos piliečių teisės ir įstatymai, deputatas turi teisę čia pat reikalauti, kad pažeidimas būtų ištaisytas, arba gali kreiptis į atitinkamus organus ir pareigūnus.

Pažeidimas nurodomas teisėsaugos ar kontroliuojančiojo organo atstovų surašytame protokole.

Už deputato teisėtų reikalavimų nevykdymą kaltam pareigūnui gali būti skiriama drausminė nuobauda, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų. Įstatymo nustatytais atvejais jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

18 straipsnis. Deputato asmens neliečiamybė

Deputatas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, arba kitaip apribota jo asmens laisvės, jam negali būti skiriama administracinė nuobauda teismine tvarka be Aukščiausiosios Tarybos sutikimo, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas darant nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais Lietuvos Respublikos prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.

Gavus Aukščiausiosios Tarybos sutikimą patraukti deputatą baudžiamojon atsakomybėn, deputatas negali būti suimtas Aukščiausiosios Tarybos rūmuose.

Deputatas negali būti persekiojamas už kalbas parlamente arba pareikštą nuomonę balsuojant.

Iškelti baudžiamąją bylą deputatui turi teisę tik Lietuvos Respublikos prokuroras.

Deputatas kaip liudytojas neprivalo pranešti žinių, kurias jis gavo atlikdamas deputato pareigas, taip pat nurodyti jų šaltinio.

Užsienio kelionėse deputatas naudojasi diplomatiniu pasu.

19 straipsnis. Tvarka, kuria gaunamas Aukščiausiosios Tarybos sutikimas patraukti deputatą atsakomybėn

Kad būtų gautas Aukščiausiosios Tarybos sutikimas patraukti deputatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti arba skirti jam administracinę nuobaudą teismine tvarka, Lietuvos Respublikos prokuroras kreipiasi į Aukščiausiąją Tarybą teikimu.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ne vėliau kaip per mėnesį apsvarsto prokuroro teikimą. Aukščiausioji Taryba priima motyvuotą sprendimą ir per tris dienas apie jį informuoja prokurorą. Jeigu yra pagrindas, Aukščiausioji Taryba gali peržiūrėti savo sprendimą. Deputatas turi teisę dalyvauti, kai Taryba svarsto jo deputatinės neliečiamybės klausimą.

20 straipsnis. Deputato pažymėjimas ir deputato ženklas

Deputatas turi deputato pažymėjimą ir deputato ženklą, kurie jam įteikiami po to, kaip Taryba pripažino deputato įgaliojimus. Deputato pažymėjimu ir deputato ženklu deputatas naudojasi savo įgaliojimų laikotarpiu.

Deputato pažymėjimo ir ženklo pavyzdžius tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                                                                                    V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m. balandžio 11 d.

Nr. I-137