LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL NATUZIJAUS ŠIKŠNIUKO (PIPISTRELLUS NATHUSII) APSAUGOS PLANO IR VEIKSMŲ PLANŲ SANTRAUKŲ PATVIRTINIMO

2012 m. balandžio 27 d. Nr. D1-363

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 (Žin., 2010, Nr. 66-3299), 3 ir 13 punktais:

1. T v i r t i n u:

1.1. Kuršių nerijos nacionalinio parko natuzijaus šikšniuko (Pipistrellus nathusii) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);

1.2. Trakų istorinio nacionalinio parko natuzijaus šikšniuko (Pipistrellus nathusii) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);

1.3. Natuzijaus šikšniuko (Pipistrellus nathusii) apsaugos planą (pridedama).

2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos dalyvavimą priemonių, numatytų šio įsakymo 1.1 punkte patvirtintoje saugomų rūšių apsaugos veiksmų plano santraukoje, įgyvendinimo priežiūroje ir ataskaitų teikime Aplinkos ministerijai.

3. N u s t a t a u  šį įsakymą be saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukų paskelbti „Valstybės žiniose“, o įsakymą su saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukomis paskelbti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-363

NATUZIJAUS ŠIKŠNIUKO (Pipistrellus nathusii) APSAUGOS PLANAS

I. NATUZIJAUS ŠIKŠNIUKO, JO POPULIACIJOS, BUVEINĖS APRAŠYMAS

Natuzijaus šikšniuko apibūdinimas

1. Natuzijaus šikšniukas (Pipistrellus nathusii) yra žinduolių Mammalia klasės, šikšnosparnių Chiroptera būrio, lygianosinių Vespertilionidae šeimos šikšnosparnis. Tai mažas šikšnosparnis. Kailiukas pilkas arba tamsiai rudas. Uodega, ausys, sparnų membranos rudai juodi. Ausys trumpos, trikampės, apvaliais galais. Kūno ilgis 43–54 mm, dilbio ilgis 31–37 mm, kūno masė 6–11 g. Kramslys skalpelio formos, trumpas, galas bukas. Skraidydamas orientuojasi skleisdamas 40 kHz ultragarsą. Morfologiniai skirtumai nuo panašių šalies šikšniukų rūšių – šikšniuko nykštuko (Pipistrellus pipistrellus) ir šikšniuko mažylio (Pipistrellus pygmaeus) nežymūs, tad patikimai šių rūšių skraidančius individus galima atskirti tik naudojant ultragarsinį detektorių. Šikšniuko nykštuko ultragarsiniai signalai 45 kHz, o šikšniuko mažylio – 55 kHz.

Natuzijaus šikšniuko buveinės aprašymas

2. Šikšnosparnis šalyje sutinkamas tiktai šiltuoju metų laiku. Buveinės mažai ištirtos tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse. Dažniausiai Natuzijaus šikšniukai slepiasi miškingų vietovių pastatų stogų ir sienų ertmėse, medžių uoksuose, plyšiuose, po atšokusia žieve, paukščių bei šikšnosparnių inkiluose. Šių potencialių vasaros buveinių yra visoje šalyje, tačiau jų tinkamumas saugiam šikšnosparnių apsistojimui netirtas. Privačiuose pastatuose įsikūrusios šikšnosparnių skaitlingos kolonijos neretai pastatų savininkų būna nepageidaujamos. Kaimyninėse valstybėse Natuzijaus šikšniukų buveinės yra panašaus pobūdžio, kaip ir Lietuvoje. Didelėse buveinėse (pastatuose) kartu su Natuzijaus šikšniukais gali įsikurti šikšniukai mažyliai, šikšniukai nykštukai, kūdriniai pelėausiai, vandeniniai pelėausiai, rudieji ausyliai, retsykiais ir kitų rūšių šikšnosparniai.

Natuzijaus šikšniuko paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje

3. Sutinkamas miškuose, parkuose, gyvenvietėse, miškingose vietovėse netoli vandens telkinių. Išsamių tyrimų nėra atlikta, bet fragmentiniai tyrimai rodo, kad yra paplitęs visoje šalies teritorijoje. Tai vienas gausiausių šikšnosparnių. Vasaromis yra stebėtas beveik visuose rajonuose. Gausiau jų tose teritorijose, kur yra išsidėstę šalies ežerynai arba kiti vandens telkiniai. Tai Trakų istorinis nacionalinis parkas, Aukštadvario regioninis parkas, Gražutės regioninis parkas, Sartų regioninis parkas, Nemuno kilpų regioninis parkas, Veisiejų regioninis parkas, Pavilnių regioninis parkas ir Neries regioninis parkas. Paskutiniajame dešimtmetyje pietryčių Lietuvoje iškeltuose inkiluose pastebima apsistojančių šikšnosparnių gausėjimo tendencija tiek vasarą, tiek ir pavasario bei rudens migracijų metu.

Natuzijaus šikšniuko paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir (ar) visame areale

4. Paplitęs Europoje (išskyrus Portugaliją, Ispaniją ir Didžiają Britaniją) iki Uralo ir Kaukazo. Natūralių buveinių areale mažėja, bet kai kuriose valstybėse pradedama intensyviai įrenginėti nedidelės dirbtines slėptuvės. Ypač tampa populiaru šikšnosparniams kelti standartinius ir daugiakamerinius inkilus. Manoma, kad Natuzijaus šikšniukų populiacija areale yra stabili ir sudaro ne vieną šimtą tūkstančių. Lietuvos teritorijoje gyvenančių šių šikšniukų populiacija yra viena iš gausiausių šiauriniame arealo pakraštyje.

Natuzijaus šikšniuko veisimosi biologija

5. Pavasarį patelės, grįžę iš žiemaviečių pietvakarių Europoje, jauniklių atvedimui ir auginimui susiburia į skaitlingas kolonijas, kurios įsikuria pastatuose, inkiluose. Didelėse slėptuvėse (pastatuose) kartu su Natuzijaus šikšniukais gali jauniklius vesti ir kitų rūšių šikšnosparniai. Jauniklius (vieną – du) patelės veda birželio viduryje. Jauniklių išvedimo kolonijų žinoma daugelyje rajonų. Patinai gyvena atskirai, pavieniui, savo teritoriją saugo, gina nuo kitų patinų. Liepos pabaigoje, jaunikliams tapus savarankiškais ir prasidėjus rudens migracijai, prasideda poravimasis. Patinai tuo metu pasirinktoje teritorijoje-slėptuvėje formuoja haremus ir buvę skaitlingos patelių kolonijos suskyla į nedideles grupeles. Rudenėjant ir vykstant šikšnosparnių migracijai pietvakarių kryptimi, Natuzijaus šikšniukai, vasarą gyvenantys šiauresnėse arealo teritorijose, skrisdami per Lietuvą pasinaudoja čia esančiomis slėptuvėmis. Poravimosi sezonas tęsiasi iki spalio mėn., kol šikšnosparniai išskrenda žiemoti.

Natuzijaus šikšniuko mityba, žiemojimas, migracija

6. Maitintis šie šikšnosparniai paprastai skrenda tik saulei nusileidus ir dar nevisai sutemus. Maitinasi smulkiais vabzdžiais (dažniausiai uodais), kuriuos gaudo miškuose, gyvenvietėse, parkuose, miškingose vietovėse prie vandens telkinių 3–30 m aukštyje. Grobį suėda skrisdami. Dienojimo vietos-slėptuvės nuo mitybinių teritorijų gali būti nutolę keletą kilometrų. Mitybos konkurentai – šikšniukas nykštukas, šikšniukas mažylis ir kitų rūšių vidutinio dydžio šikšnosparniai, mintantys smulkiais vabzdžiais. Natuzijaus šikšniukai yra tolimi migrantai. Žiemoti skrenda į pietvakarių Europą. Žymesnis jų migracinis srautas pastebimas pajūryje rudeninės migracijos (rugsėjo mėn.) metu.

Natuzijaus šikšniuko tarptautinis ir nacionalinis teisinis statusas

7. Natuzijaus šikšniuko apsaugą reglamentuoja Lietuvos respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2010, Nr. 81-4218). Rūšis saugoma ir tarptautiniu lygiu, t. y. įrašyta į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368) IV priedą, taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Žin., 1996, Nr. 91-2126) II priedą, Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos (Žin., 2001, Nr. 50-1742) II priedą. Rūšiai saugoti išskirtų specialių saugomų teritorijų šalyje nėra.

II. NATUZIJAUS ŠIKŠNIUKO, jo populiacijos būklės ir buveinės įvertinimas

Radaviečių apsaugos būklė

8. Jauniklių atvedimo ir auginimo buveinės Kaltanėnuose (Aukštaitijos nacionalinis parkas) ir Tamošavoje (Aukštadvario regioninis parkas) būklė yra patenkinama. Kitų buveinių: Grigiškėse (Vilniaus r.), Naujasodyje (Vilniaus miestas), Alantos (Molėtų r.) būklė nepatenkinama, nes pastatų šeimininkų jie nepageidaujami, tad yra trikdomi. Inkilų-buveinių, iškeltų Verkių regioniniame parke, Neries regioniniame parke, Aukštadvario regioniniame parke, Sartų regioniniame parke, Nemuno kilpų regioniniame parke, Veisiejų regioniniame parke, Aukštaitijos nacionaliniame parke ir Trakų istoriniame nacionaliniame parke, būklė yra patenkinama, bet ateityje šiuos inkilus reikėtų pakeisti ilgaamžėmis slėptuvėmis.

Populiacijos dydis ir pasiskirstymas

9. Populiacijos dydžio vertinimas šalyje nėra atliktas. Nėra duomenų ir Europos literatūroje. Šių gyvūnų sambūriai – kolonijos – įsikūrusios pastatuose, paprastai būna gausios, susidedančios iš 100–500 individų. Vienos iš didesnių kolonijų yra Kaltanėnuose (Aukštaitijos nacionalinis parkas), Grigiškėse (Vilniaus r.), Alantoje (Molėtų r.), Tamošavoje (Auštadvario regioninis parkas). Skaitlingų kolonijų aptikta inkiluose Verkių regioniniame parke, Neries regioniniame parke, Aukštadvario regioniniame parke, Sartų regioniniame parke, Nemuno kilpų regioniniame parke, Veisiejų regioniniame parke, Aukštaitijos nacionaliniame parke ir Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Preliminariais duomenimis, Natuzijaus šikšniuko populiacija šalyje yra ne mažesnė kaip 40–50 tūkstančių individų. Buveinių tvarkymo projektai pirmiausia turėtų būti vykdomi didžiausių ežerynų, vandens arterijų, šikšnosparnių migracinių kelių vietovėse: Trakų istoriniame nacionaliniame parke, Kuršių Nerijos nacionaliniame parke, Aukštadvario regioniniame parke, Sartų regioniniame parke, Nemuno kilpų regioniniame parke, Veisiejų regioniniame parke, Neries regioniniame parke bei Pajūrio regioniniame parke.

Grėsmės ir ribojantys veiksniai

10. Grėsmės, jų aprašymas ir jas ribojantys veiksniai pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Grėsmių Natuzijaus šikšniukui apibendrinimas

Grėsmė	Svarba*	Aprašymas	Grėsmės sumažinimas
Suintensyvėjusi pastatų renovacija, senų pastatų nugriovimas	Nežinoma	Laikui bėgant pastatuose, ypač mediniuose, atsiranda plyšių, ertmių, kuriuose įsikuria šikšnosparniai. Saugiose slėptuvėse per dešimtmečius susiformuoja skaitlingos šikšnosparnių veisimosi kolonijos. Po žiemojimo šikšnosparniai paprastai grįžta į tas buveines, kuriose jie yra išaugę. Nerasdami senų, slėptuvių, dalis jų įsikuria ir gretimai esančiose nesaugiose buveinėse, kuriose neretai žūva.	Standartinių ir daugiakamerinių inkilų kėlimas šikšnosparnių kolonijų aptikimo vietovėse
Naujų technologijų taikymas urbanistikoje	Nežinoma	Paskutiniaisiais dešimtmečiais įrengiami labai sandarūs pastatai, tad beveik nelieka plyšių, pro kuriuos šikšnosparniai į juos galėtų patekti. Be to, pastatų apdailai plačiai pradedama naudoti slidžios polimerinės dangos, kurios apsunkina šikšnosparnių judėjimą, tad tokių potencialių buveinių jie vengia.	Specialių slėptuvių, šikšnosparnių pamėgtose vietose, įrengimas
Intensyvi miškininkystė	Nežinoma	Mediena ruošiama medžiams dar nepasiekus jų brandos, tad miškuose mažėja brandžių medynų, kartu ir natūralių vasaros slėptuvių. Dažniausiai miškai atsodinami medžių rūšimis, kurios atsparesnės ligoms, kenkėjams ir tai taip pat mažina potencialių slėptuvių skaičių	Ąžuolų, liepų, kitų lapuočių medžių naudojimas miškų atsodinimui
Plėšrūnai	Nežinoma	Kiaunės, katės, graužikai, vabzdžiaėdžiai neapsaugotose nuo jų slėptuvėse gali sunaikinti didelę dalį jose besislepiančių šikšnosparnių	Saugių slėptuvių, skirtų apsisaugoti nuo plėšrūnų, tinklo šalyje sukūrimas

* Grėsmių svarbos vertinimo kriterijai:

Kritinė grėsmė – populiacijos išnykimas per ateinančius 20 ar mažiau metų.

Didelė grėsmė – populiacijos sumažėjimas daugiau nei 20% per ateinančius 20 ar mažiau metų.

Nežinoma – tikėtinas neigiamas poveikis rūšiai, bet nežinomas poveikio intensyvumas.

Inventorizacijos ir moksliniai tyrimai

11. Natuzijaus šikšniukų gausos vertinimas nebuvo ir nėra atliekamas nei Lietuvoje nei kitose valstybėse. Nėra sukurtų gausos vertinimo metodikų. Pietryčių Lietuvoje 2004–2009 metais šiltuoju metų laiku Verkių regioniniame parke Verkių miške, Neries regioniniame parke Dūkštų ąžuolyne, Aukštadvario regioniniame parke Gubiškių miške, Gražutės regioniniame parke Gražutės miške, Labanoro regioniniame parke Čiulių miške, Metelių regioniniame parke Statiškių miške, Nemuno Kilpų regioniniame parke Punios šile, Veisiejų regioniniame parke Rūdos miške, Aukštaitijos nacionaliniame parke Ažvinčių girioje, Dzūkijos nacionaliniame parke Bingelių miške, Trakų istoriniame nacionaliniame parke Užutrakio dvare, Strošiūnų landšaftiniame draustinyje ir Rūdininkų biosferos poligone Lietuvos edukologijos universiteto ir Gamtos tyrimo centro darbuotojų buvo tiriamas šikšnosparnių naudojimosi trijų tipų inkilais intensyvumas (2 lentelė). Tyrimai atlikti gerai, rezultatai patikimi. Inkilais naudojosi 6 rūšių šikšnosparniai. Šikšnosparnių bendrijoje dominavo Natuzijaus šikšniukai (79,3 proc.) ir šikšniukai mažyliai (18,4 proc.). Tyrimo laikotarpiu šikšnosparniai aptikti inkiluose visose tiriamose teritorijose, atskirose jų inkilai buvo naudojami beveik 100 proc. Kadangi Natuzijaus šikšniukai naudojasi įvairiomis dirbtinėmis slėptuvėmis, tad, siekiant privilioti šiuos žvėrelius į norimas teritorijas ir ieškant dar efektyvesnių priemonių, vertinga būtų atlikti panašius tyrimus su kitokių tipų šikšnosparnių inkilais. Absoliučios šikšnosparnių gausos tiriamoje teritorijoje tokiu metodu nustatyti neįmanoma, nes dalis žvėrelių gali naudotis kitomis slėptuvėmis (paukščių inkilais, slėptis medžių plyšiuose, po atšokusia žieve, pan.). Atlikus trylikoje saugomų teritorijų šikšnosparnių inkilų (standartinių, plokščių ir daugiakamerinių) lankymo intensyvumo šešerių metų trukmės tyrimus, galima daryti išvadą, kad tikslinga būtų šalyje sukurti šikšnosparniams dirbtinių slėptuvių tinklą – visuose regioniniuose parkuose ir nacionaliniuose parkuose iškelti šikšnosparniams ilgaamžius saugius standartinius ir daugiakamerinius inkilus. Jau dabar iškeltuose saugiuose inkiluose vasarą apsistoja per 10 tūkstančių Natuzijaus šikšniukų ir kitų rūšių šikšnosparnių. Būtina pažymėti, kad šikšnosparnių slėptuvių tinklas šalyje turėtų būti kuriamas šikšnosparnių tyrėjų-specialistų, nes iki šiol šikšnosparnių naudojimasis gamtininkų-mėgėjų iškeliamais inkilais (dėl netinkamai parinktų vietų, vietovių) yra artimas nuliui!

2 lentelė. Vykdytos Natuzijaus šikšniuko inventorizacijos ir moksliniai tyrimai, naudoti metodai

Data, trukmė	Tyrinėta teritorija	Naudotos metodikos
2004–2009	Aukštaitijos nacionalinis parkas, Dzūkijos nacionalinis parkas, Trakų istorinis nacionalinis parkas, Aukštadvario, Gražutės, Labanoro, Nemuno Kilpų, Verkių, Veisiejų, Neries, Metelių regioniniai parkai, Rūdininkų biosferinis draustinis, Strošiūnų landšaftinis draustinis	Šikšnosparnių naudojimosi slėptuvėmis intensyvumas buvo nustatomas naudojantis standartiniais, plokščiais ir daugiakameriniais inkilais

Tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas

12. Šios rūšies saugojimui jokių tvarkymo planų nėra paruošta.

III. Apsaugos plano tikslas, uždaviniai ir priemonės

Tikslas – išsaugoti Natuzijaus šikšniuko populiaciją Lietuvoje.
Uždaviniai	Priemonės
1. Sukurti tolygiai išdėstytų dirbtinių slėptuvių tinklą Lietuvoje	1.1. įrengti daugiakamerinius šikšnosparnių inkilus-veisyklas, kurios sudarytų saugesnes šikšnosparnių jauniklių atvedimo ir išauginimo sąlygas; 1.2. įrengti standartinius inkilus (saugių, tolygiai išdėstytų slėptuvių pagausinimas), kurie pagerintų nedidelių šikšnosparnių grupuočių ir migruojančių individų slėpimosi sąlygas.
2. Skatinti Natuzijaus šikšniuko mokslinius tyrimus ir gamtosauginių įdėjų sklaidą šalyje.	2.1. atlikti mokslinius tyrimus, skirtus geresniam Natuzijaus šikšniukų biologijos, ekologijos ir etologijos supratimui; 2.2. vykdyti gamtosauginę agitaciją, įtraukiant visuomenę į gyvosios gamtos apsaugą ir tausojimą.

13. Sukcesijos, svetimžemių ir invazinių rūšių plitimas, konkurentai, žemėnauda, ūkinės veiklos intensyvumas, socialiniai ir demografiniai pokyčiai Natuzijaus šikšniuko populiacijos išlikimui šalyje artimiausiais metais pastebimos įtakos neturėtų.

_________________