Administracinė byla Nr. I-1320-505/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00746-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 17.2; 74.

 

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,

sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,

dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje atstovei Simonai Jokubauskaitei,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei Jurgitai Rugieniūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto ištyrimo ir sprendimo panaikinimo,

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašoma:

1) ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-328 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-28 „Dėl Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2, 4, 5 punktai, ta apimtimi, kuria butų ir kitų patalpų savininkams suteikiama teisė patiems daugumos sprendimu išsirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.84 straipsniui, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123), 17 punktui bei nepažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 3 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008 Nr. 113-4290) 4 straipsnyje įtvirtintus principus;

2) pripažinus, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-328 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-28 „Dėl Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2, 4, 5 punktai, ta apimtimi, kuria butų ir kitų patalpų savininkams suteikiama teisė patiems daugumos sprendimu išsirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74- 2262) 4.84 straipsniui, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123), 17 punktui bei pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 3 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 4 straipsnyje įtvirtintus principus, panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T-328 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-28 „Dėl Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;

3) nustatyti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos (b.l. 28-37).

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdyje atstovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-328 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-28 „Dėl Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Sprendimas) pakeitė Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-28 „Dėl Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Savo pobūdžiu Aprašas yra norminis teisės aktas, reglamentuojantis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos sąlygas, jų skyrimo ir pakeitimo tvarką, kuri yra privaloma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Sprendimu patvirtinti Aprašo pakeitimai taip pat yra norminio pobūdžio. Oficialus pranešimas apie priimtą Sprendimą buvo paskelbtas dienraštyje „Kauno diena“ 2012 m. liepos 9 d., o visas jo tekstas – Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapyje www.kaunas.lt, todėl darytina išvada, kad Sprendimas įsigaliojo 2012 m. liepos 9 d. Pakeitusi Aprašą atsakovė suteikė teisę patiems daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams daugumos sprendimu išsirinkti bendrosios nuosavybės administratorių, kai nėra įsteigta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba nesudaryta jungtinė veiklos sutartis, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (toliau – Administratorius). Įstatymų leidėjas nustatė, kad daugiabučių namų gyventojams nepasinaudojus nė viena iš įstatyme nurodytų teisių, pareiga skirti daugiabučio namo administratorių tenka savivaldybės institucijai. Tokiu atveju, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, galimybė patiems daugiabučių namų gyventojams pasirinkti Administratorių prarandama. Pažymėtina, kad CK 4.84 straipsnis buvo pakeistas 2012 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 2012, Nr. 57-2828), įsigaliosiančiu tik 2013 m. sausio 1 d. Pagal dar tik įsigaliosiančio įstatymo 3 straipsnį, pakeičiantį ir papildantį CK 4.84 straipsnį, sprendimą dėl Administratoriaus pasirinkimo priims butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą Administratorių skirs savivaldybės vykdomoji institucija. Tačiau šiuo metu galiojančios CK nuostatos teisės daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams patiems išsirinkti bendrosios nuosavybės administratorių nesuteikia. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123) (toliau – Pavyzdiniai nuostatai) 2.1. punkte nustatyta, jog savivaldybės taryba, vadovaudamasi nediskriminavimo, proporcingumo, būtinumo ir skaidrumo principais, nustato administratoriaus atrinkimo tvarką, t. y. savivaldybės taryba yra kompetentinga institucija nustatyti, kaip konkrečioje savivaldybėje yra atrenkamas Administratorius. Tačiau būtina paminėti, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio LR CK 4.84 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustatys Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turi priimti iki 2013 m. sausio 1 d. Iki ginčo Sprendimo priėmimo dienos jokie nurodytą įstatymą įgyvendinantys teisės aktai priimti nebuvo, todėl Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimą priėmusi besivadovaudama dar negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu bei dar nesant šį įstatymą įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų, sukūrė daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams lūkesčius, kurie nėra pagrįsti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis. Pavyzdinių nuostatų 17 punkte nustatyta, kad Administratorius pakeičiamas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu, jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia patalpų savininkai, priėmę sprendimą pagal CK 4.85 straipsnį. Kaip matyti iš šios nuostatos, Vyriausybės nutarime patalpų savininkams suteikiama teisė išreikšti reikalavimą pakeisti esamą Administratorių kitu, tačiau patiems patalpų savininkams teisė daugumos sprendimu išsirinkti ar keisti Administratorių nesuteikiama. Sprendimo 2 punkte įtvirtinama nuostata prieštarauja CK 4.84 straipsnio 5 daliai, kurioje imperatyviai reglamentuojama, kad administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Taigi, Įstatymų leidėjas numato baigtinį sąrašą aplinkybių, kada baigiasi butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas. Pažymėtina, kad Sprendimo 2 punkte įtvirtinta teisė patiems butų ir kitų patalpų savininkams išsirinkti Administratorių prieštarauja ne tik CK 4.84 straipsnio nuostatoms, bet taip pat pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą viešojo administravimo subjekto pareigą savo veikloje vadovautis Įstatymo viršenybės principu. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnis įtvirtina pagrindinius vietos savivaldos principus. Šio straipsnio 6 punktas imperatyviai nurodo, kad vietos savivalda grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu. Tai reiškia, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Sprendimo 4 punkte vartojama sąvoka patalpų savininkų išrinktas Administratorius prieštarauja šiuo metu galiojančioms CK 4.84 straipsnio nuostatoms. Įstatymų leidėjas nustatė, kad daugiabučių namų gyventojams nepasinaudojus nė viena iš įstatyme nurodytų teisių, pareiga skirti Administratorių tenka savivaldybės institucijai, o teisė patiems daugiabučių namų gyventojams pasirinkti Administratorių nesuteikiama. Atsakovas nurodė, jog gyventojų išrinktas administratorius nebūtinai turi būti skiriamas, tačiau tokios galimybės patvirtintame Apraše atsakovas nereglamentuoja. Todėl manytina, kad Sprendimo 2, 4, 5 punktais pakeistos Aprašo nuostatos prieštarauja CK 4.84 straipsniui, Pavyzdinių nuostatų 17 punktui bei pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus principus. Taip pat naikintini Sprendimo 1, 3, 6, 7, 8 punktai, kadangi šie punktai glaudžiai susiję ir yra išvestiniai iš Sprendimo 2, 4, 5 punktų.

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė netenkinti pareiškimo (b.l. 94-98). Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo motyvu, kad skundžiamo Sprendimo 2 punktas prieštarauja CK 4.84 straipsnio ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatoms. Pavyzdinių nuostatų 2 punkte yra numatyta, kad administratorių atrinkimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Šiame teisės akte nėra reglamentuotos jokios administratorių atrinkimo tvarkos nustatymo ribos. Pavyzdinių nuostatų 1 punkte yra numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kai šią funkciją atlieka pagal CK 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius. Priimtuose Aprašo pakeitimuose galutinis sprendimas dėl administratoriaus paskyrimo priklauso administracijos direktoriui arba jo įgaliotam atstovui, t. y. administracijos direktorius ar jo įgaliotas atstovas skiria gyvenamojo namo gyventojų pasirinktą jų namo administratorių. Gyventojams tik suteikta teisė išreikšti poziciją dėl jų namo administratoriaus. Galiojančiuose teisės aktuose nėra imperatyviai nurodyta, kad gyvenamojo namo gyventojams yra draudžiama patiems pasirinkti jų gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administratorių, o savivaldybei paskirti būtent gyventojų pasirinktą jų gyvenamojo namo administratorių. Jeigu gyventojai pareiškia norą, kad jų gyvenamąjį namą administruotų jų pasirinktas administratorius, galiojantys teisės aktai nedraudžia savivaldybei paskirti tą gyvenamojo namo administratorių, kurio pageidauja gyvenamojo namo gyventojai, kadangi administratorius paslaugas teikia konkretaus gyvenamojo namo gyventojams, o ne savivaldybei, ir už administratoriaus suteiktas paslaugas jam atsiskaito irgi konkretaus gyvenamojo namo gyventojai, o ne savivaldybė, todėl mano, kad teisės aktams imperatyviai nedraudžiant patiems gyvenamojo namo gyventojams aktyviais veiksmais priimti sprendimus dėl jų gyvenamojo namo valdymo, nepagrįstas yra pareiškėjo motyvas, jog gyvenamojo namo gyventojai neturi teisės patys pasirinkti jų gyvenamojo namo administratorių. Pareiškėjas nenurodo jokio teisės akto, aukštesnės galios už savivaldybės tarybų sprendimus, kuris reglamentuotų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių atrinkimo tvarką. Visi pareiškime paminėti teisės aktai tik reglamentuoja, kad administratorius turi būti ir kada jis yra skiriamas, tačiau administratorių atrankos nustatymo tvarka palikta išimtinai savivaldybės tarybos kompetencijai ir kiekviena savivaldybė turi galimybę nusistatyti savo administratorių atrinkimo tvarką tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems teisės aktams. Nesant detalaus administratorių atrankos reglamentavimo aukštesnės galios teisės aktais Kauno miesto savivaldybė negalėjo pažeisti įstatymo viršenybės principo, ji tik nustatė, vadovaudamasi jai suteikta pareiga patvirtinti administratorių atrankos aprašą, kaip parenkami administratoriai būtent Kauno miesto savivaldybėje, todėl yra nepagrįstas pareiškėjo motyvas, kad skundžiamu sprendimu Kauno miesto savivaldybė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą viešojo administravimo subjekto pareigą savo veikloje vadovautis įstatymo viršenybės principu bei savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą. Todėl skundžiamame sprendime iš administracijos direktoriaus ar jo įgalioto atstovo, kaip butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių skiriančios institucijos, neatimama pareiga skirti administratorių, tačiau detalizuojamas administratoriaus atrinkimo procedūra. Galutinį sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo paskyrimo ar pakeitimo pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus turi savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas atstovas, todėl manome, kad pareiškėjo pareiškimas nepagrįstas.

 

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

 

Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-328 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-28 „Dėl Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau- Sprendimas) 2, 4 ir 5 punktų teisėtumo, t.y. jų atitikimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsniui, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Pavyzdiniai nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 17 punktui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintiems principams.

 

Pareiškėjo teisę kreiptis į teismą reglamentuoja Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad Vyriausybės atstovas, abejodamas, ar savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 110 straipsniu, gali kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje turi teisę kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu ištirti norminio savivaldybės administracinio akto – ginčijamo Sprendimo, teisėtumą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 punktas numato, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 punktą norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63-2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4).

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-28 patvirtintos Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos sąlygas, jų skyrimo, pakeitimo tvarką, kuri yra privaloma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Jose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šios tvarkos aprašas adresuotos ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarkos aprašo veikimas negalėtų baigtis jų pritaikymu konkrečiu atveju. Realizavus šių teisės aktų reikalavimus konkrečiame santykyje, jie veiktų ir toliau bei turėtų būti taikomi naujai atsirandantiems kitiems tos pačios rūšies santykiams.

Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarkos aprašas yra norminis teisės aktas, kadangi atitinka norminio teisės akto kriterijus, apibrėžtus Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje bei teisės doktrinoje. Todėl ir skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. T-328 taip pat atitinka visus kriterijus, būdingus norminiam teisės aktui.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnį savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialus pranešimas apie priimtą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T-328 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-28 „Dėl Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ paskelbtas dienraštyje „Kauno diena“ 2012 m. liepos 9 d. (b.l. 23), o visas jo tekstas Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapyje www.kaunas.lt, taigi minėtas sprendimas įsigaliojo 2012 m. liepos 10 d.

 

Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė 2012 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T-328 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-28 „Dėl Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (b.l. 12-13, 104-105). Šiuo Sprendimu atsakovas nusprendė pakeisti Aprašą:

„1. Išbraukti 1 punkte žodžius „atrankos sąlygas, jų.“

2. Išdėstyti 5 punktą taip:

„5. Administratoriai, paskirti iki šio aprašo patvirtinimo dienos, vykdo savo funkcijas ir pareigas iki butų ir kitų patalpų savininkai įsteigia namo bendrojo naudojimo objektams valdyti patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba priima sprendimą pakeisti esamą Administratorių kitu Administratoriumi, išrinktu daugumos sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnį.“

3. Pripažinti netekusiais galios 7, 8, 9 punktus.

4. Išdėstyti 10 punktą taip:

10. Patalpų savininkų išrinktą Administratorių ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo jų raštiško kreipimosi skiria Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas atstovas. Patalpų savininkų išrinkto Administratoriaus administravimo tarifai negali viršyti Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administravimo maksimalių tarifų ir privalo būti ekonomiškai pagrįsti atsižvelgiant į Administratorių norminiuose aktuose nustatytas pareigas, privalomas funkcijas, namo amžių ir techninę būklę. Patalpų savininkų įgalioti atstovai kartu su kreipimusi skirti Administratorių pateikia patalpų savininkų sprendimą įrodančius dokumentus.“

5. Išdėstyti 11 punktą taip:

11. Paskirtas Administratorius netenka savo įgaliojimų, kai patalpų savininkai įsteigia namo bendrojo naudojimo objektams valdyti patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį arba priima sprendimą pakeisti esamą Administratorių kitu Administratoriumi, išrinktu daugumos sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnį.“

6. Išdėstyti 15 punktą taip:

15. Administratoriui atsisakius įgaliojimų, jį kaip fizinį asmenį pripažinus neveiksniu ar ribotai veiksniu, jam mirus, likvidavus Administratorių kaip juridinį asmenį ar iškėlus jam bankroto bylą ir kitais nenumatytais atvejais, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skiriamas kitas Administratorius.“

7. Pripažinti netekusiais galios 13, 14, 16, 17, 18, 19 punktus.

8. Įrašyti 20 punkte po žodžių „Paskyrus Administratorių“ žodžius „ar pakeitus Administratorių kitu Administratoriumi“ ir išbraukti žodžius „o pasibaigus administravimo sutarties galiojimo terminui – Administratorius“.

Pareiškėjas abejoja Sprendimo 2, 4 ir 5 punktų teisėtumu ir savo abejonę grindžia, tuo kad priimdamas minėtus pakeitimus atsakovas suteikė teisę butų ir kitų patalpų savininkams, neįsteigusiems gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, nesudariusiems jungtinės veiklos sutarties, likvidavus bendriją arba nutraukus jungtinės veiklos sutartį, patiems išsirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių, kurį ir turėtų skirti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas atstovas. Pabrėžė, jog minėtuose pakeitimuose nereglamentuota tvarka, kai išrinktas butų ir patalpų savininkų administratorius galėtų būti neskiriamas bei tuo pačiu atsakovas pakeitimuose įtvirtino naują administravimo įgaliojimų pasibaigimo pagrindą, kurio nenumato aukštesnės galios teisės aktai.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) yra įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais privalo savo veikloje vadovautis visi viešojo administravimo subjektai. Vienas iš tokių principų yra įstatymo viršenybės principas. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte yra pateikta šio principo samprata, kuri numato, jog įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje (2008 m. rugsėjo 15 d. Nr. X-1722 redakcija) yra įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivaldos sistema. Vienas iš tokių principų yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Pagal šį principą savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Šio principo taikymas yra ypatingai reikšmingas savivaldybės teisėkūros srityje, nes yra nustatomos atitinkamos elgesio taisyklės. Tokiu būdu aktas, nustatantis tvarką, turi būti aiškus bei tikslus, nekeliantis abejonių dėl turinio, aktas negali būti dviprasmiškas, kad realiai būtų įgyvendinami keliami tikslai. Taigi savivaldos institucija įgyvendindama jai pavestus uždavinius savo veiklą privalo grįsti bendraisiais teisės principais, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais teisės principais.

CK 4.84 straipsnyje (Žin., 2000, Nr. 74-2262) numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams, neįsteigusiems gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, nesudariusiems jungtinės veiklos sutarties, likvidavus bendriją arba nutraukus jungtinės veiklos sutartį, savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgaliotas atstovas skiria bendro naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 str. 1 ir 2 d.). Administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį (CK 4.84 str. 5 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.1 punkte numatyta, jog savivaldybės taryba nustato administratoriaus atrinkimo tvarką, vadovaudamasi nediskriminavimo, proporcingumo, būtinumo ir skaidrumo principais. Pavyzdinių nuostatų 17 punkte (Žin., 2010, Nr. 31-1421 redakcija) numatyta, jog administratorius pakeičiamas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu, jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia patalpų savininkai, priėmę sprendimą pagal CK 4.85 straipsnį.

Taigi CK aiškiai apibrėžia, jog butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, nesudarius jungtinės veiklos sutarties, likvidavus bendriją arba nutraukus jungtinės veiklos sutartį – bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Paskirto administratoriaus įgaliojimai (administravimas) pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais (t. y. 1) pasibaigus naudos gavėjo teisėms į administruojamą turtą; 2) pasibaigus administravimo terminui ar įvykus sąlygai, numatytai administravimo nustatymo akte; 3) išnykus priežastims, dėl kurių buvo nustatymas administravimas, arba pasiekus tikslą, kuriam buvo nustatytas administravimas; 4) panaikinus turto administravimą) ar įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį.

Atsakovas, priimdamas Aprašo pakeitimus, numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, nesudarius jungtinės veiklos sutarties, likvidavus bendriją arba nutraukus jungtinės veiklos sutartį, gyventojų balsų daugumos sprendimu gali priimti sprendimą pakeisti administratorių kitu administratoriumi bei paskirtas administratorius netenka savo įgaliojimų, kai patalpų savininkai priima sprendimą pakeisti esamą administratorių kitu administratoriumi, išrinktu daugumos sprendimu. Taip pat Sprendimo 4 punkte atsakovas numatė, jog patalpų savininkų išrinktą administratorių ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų raštiško kreipimosi skiria Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas atstovas. Atsakovas, patvirtindamas Aprašo pakeitimus, nenumatė galimybės neskirti gyventojų pasirinkto administratoriaus, o buvo nustatytas imperatyvas skirti administratorių, kurį parenka gyventojai balsų dauguma, nors CK 4.84 straipsnyje aiškiai reglamentuota, jog administratorių šiuo atveju skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Taipogi Sprendimu įtvirtino CK nenumatytą administravimo pasibaigimo pagrindą, t. y. patalpų savininkams priimant sprendimą pakeisti esamą administratorių kitu administratoriumi, išrinktu balsų dauguma. Sprendimo 2 ir 5 punktais daroma intervencija į tą sritį, kuri pagal atsakovui suteiktą kompetenciją nėra jo reguliavimo sritis. Atsakovui suteikta teisė nustatyti tik administratoriaus atrankos tvarką, tačiau jokie teisės aktai nenumato atsakovui galimybės praplėsti administravimo įgaliojimų pasibaigimo sąrašo.

Visa tai yra pagrindas išvadai, kad šioje situacijoje, kai butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, nesudarius jungtinės veiklos sutarties, likvidavus bendriją arba nutraukus jungtinės veiklos sutartį, priimti sprendimą skirti, pakeisti administratorių priima tik savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Toks administratoriaus skyrimo ir pakeitimo reglamentavimas turi būti įtvirtintas ir žemesnės teisinės galios akte, reglamentuojančiame Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarką. Taigi konstatuotina, kad priimti sprendimą skirti administratoriumi gali priimti tik savivaldybės mero (valdyba) arba jo (jos) įgalioto atstovo bei administravimo įgaliojimai gali pasibaigti tik CK 4.84 straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais.

Vadovaujantis, tuo kas išdėstyta, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-328 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-28 „Dėl Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2, 4, 5 punktai, ta apimtimi, kuria butų ir kitų patalpų savininkams suteikiama teisė patiems daugumos sprendimu išsirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių bei jį pakeisti, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.84 straipsniui, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123), 17 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. Nr. X-1722 redakcija) 4 straipsnio 6 punktui, ir atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo 2, 4 ir 5 punktai glaudžiai susiję su likusiais Sprendime išdėstytais punktais, todėl minėtas sprendimas naikintinas visa apimtimi.

Pareiškėjo reikalavimas nustatyti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas atsižvelgia į konkrečias šios bylos aplinkybes, faktinę situaciją, į tai, kad prašymas nėra motyvuotas, nepateikti objektyvūs ir neginčijami įrodymai, patvirtinantys neigiamų teisinių pasekmių tikimybę (nepateikta jokių rašytinių duomenų, jog pagal naujai patvirtintą tvarką butų renkami butų ir patalpų administratoriai) (ABTĮ 116 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 116–117 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-328 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-28 „Dėl Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2, 4, 5 punktai, ta apimtimi, kuria butų ir kitų patalpų savininkams suteikiama teisė patiems daugumos sprendimu išsirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių bei jį pakeisti prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.84 straipsniui, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123), 17 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktui bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. Nr. X-1722 redakcija) 4 straipsnio 6 punktui.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T-328 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-28 „Dėl Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

Dėl kitos reikalavimų dalies pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimui įsiteisėjus, paskelbti jį „Valstybės žiniose“ bei dienraštyje „Kauno diena“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Daina Kukalienė

Janina Vitunskienė

Rimantas Giedraitis

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-09-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A 146 -1008/2013 paliko Kauno apygardos administracinio teismo 2012-12-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1320-505/2012 nepakeistą.

 

_________________