VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKO

 

Į S A K Y M A S

DĖL RINKTINIŲ KARVIŲ ATRANKOS IR ĮVERTINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2004 m. rugsėjo 20 d. Nr. 1A-29

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 3, 4, 5 straipsniais ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų 1999 m. gruodžio 21d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 460 (Žin., 2000, Nr. 1-20, 2001, Nr. 64-2367), 6.10 punktu:

1. Tvirtinu pridedamas Rinktinių karvių atrankos ir įvertinimo taisykles.

2.Pavedu:

2.1. rinktinių karvių atrankos ir vertinimo priežiūrą vykdyti rajonų valstybiniams veislininkystės inspektoriams rajonuose;

2.2. įsakymo vykdymo kontrolę Tarnybos viršininko pavaduotojui A. Šileikai.

3. Pripažįstu netekusiu galios Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2002 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 20 „Dėl Galvijų veislininkystės srities taisyklių patvirtinimo“ 1.1 punktą.

 

 

 

VIRŠININKAS                                                                        KĘSTUTIS JUOZAS SAIKEVIČIUS


 

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko

2004 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1A-29

 

RINKTINIŲ KARVIŲ ATRANKOS IR ĮVERTINIMO TAISYKLĖS

 

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvomis 77/504 EEB, 87/328 EEB ir Komisijos sprendimais 86/130 EEB, 94/515 EEB.

 

I. RINKTINIŲ KARVIŲ ATRINKIMAS

 

1. Rinktines karves atrenka galvijų augintojų ir gerintojų asociacijų specialistai. Naujai atrinktas rinktines karves aprobuoja komisija, susidedanti iš asociacijos atstovo, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiojo specialisto- valstybinio veislininkystės inspektoriaus rajone, VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ rajono tarnybos vadovo, ūkio zootechniko-selekcininko arba kontrolės asistento, tvarkančio rinktinių karvių apskaitą, ir karvių savininko. Rinktinės karvės aprobuojamos remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) pateiktais veislinės vertės duomenimis.

2. Rinktinės karvės negali būti iš ūkių, kurie vykdo veislinių gyvulių sveikatingumo programą ir dėl ūkio sanitarinės – epizootologinės būklės negali parduoti veislinių gyvulių.

3. Asociacijų specialistai pasirūpina, kad prieš pateikiant sąrašą ŽŪIKVC būtų patikrinta visų naujai atrinktų kandidačių į rinktines karves kilmė.

4. Komisijai aprobavus karves, asociacijos specialistai parengia naujai atrinktų karvių sąrašus ir perduoda ŽŪIKVC, kuris parengia rinktinių karvių korteles ir išduoda asociacijoms.

5. Rinktinės karvės atrenkamos pagal požymių kompleksą. Karvių pieningumas per geriausią laktaciją turi būti ne mažesnis kaip: juodmargių – 7500 kg, žalųjų – 7300 kg, per pirmąją laktaciją – ne mažesnis kaip 6000 kg, vidutinis pieningumas per tris geriausias laktacijas: juodmargių – 6700 kg, žalųjų – 6500 kg, pieno riebumas ne mažesnis kaip: juodmargių – 4, žalųjų – 4,2 proc., baltymingumas ne mažesnis kaip: juodmargių – 3,3, žalųjų – 3,35 proc. Jei bent vienas iš minėtųjų produktyvumo rodiklių yra mažesnis, tai karvė gali būti laikoma rinktine, kai baltymų kiekis per geriausią laktaciją yra ne mažesnis kaip 260 kg, o per pirmąją laktaciją ne mažesnis kaip 240 kg. Motina per geriausią laktaciją turi būti davusi ne mažiau kaip 170 kg pieno riebalų ir 130 kg pieno baltymų.

6. Karvė, priskirta rinktinių karvių grupei pagal pirmos laktacijos rodiklius, iš rinktinių gali būti išbraukta, jeigu jos vėlesnių laktacijų rodikliai bus blogesni, nei nustatyta šių taisyklių 5 punkte.

7. Rinktinių karvių kilmė turi būti žinoma ne mažiau kaip trijų kartų.

 

II. RINKTINIŲ KARVIŲ ĮVERTINIMAS

 

8. Rinktinės karvės vertinamos 2–9 laktacijos mėnesį l00 balų sistema (1 lentelė) pagal požymius: tėvų veislinę vertę (2 lentelė), produktyvumą (3 lentelė), eksterjerą, tešmens tinkamumą melžti (4 lentelė), temperamentą bei vaisos rodiklius (5 lentelė).

 

1 lentelė. Rinktinių karvių vertinimas balais

 

Eil. Nr.

POŽYMIAI

BALAI

1.

Tėvų veislinė vertė

10

2.

Produktyvumas

35

3.

Eksterjeras

40

4.

Tešmens tinkamumas melžti

5

5.

Temperamentas

5

6.

Vaisos rodikliai

5

9. Pagal tėvų kilmę rinktinės karvės vertinamos atsižvelgiant į tėvų veislinę vertę. Jų tėvų veislinė vertė nustatoma pagal motinos produktyvumą per geriausią laktaciją bei tėvo įvertinimo rezultatus – baltymų kg x 2 ir riebalų kg sumą (2 lentelė).

 

2 lentelė. Tėvų veislinė vertė

 

RODIKLIAI

BALAI

6

5

4

3

2

1

Motinos produktyvumas per geriausią laktaciją, kg

X

X

6401 ir daugiau

5601–6400

4801–5600

4000– 4800

Tėvo įvertinimas:baltymų kg x 2 ir riebalų kg suma

45 ir daugiau

37–44

30–36

23–29

16–22

1–15

10. Rinktinių karvių produktyvumas vertinimas pagal 3 lentelę. Vertinimo kriterijai yra pieno riebalų ir pieno baltymų kiekis vidutiniškai per visas laktacijas (laktacijų vidurkis). Prieš apskaičiuojant pieno riebalų ir baltymų kiekio kelių laktacijų vidurkius, riebalų kiekis per pirmąją laktaciją dauginamas iš koeficiento 1,3, o per antrąją laktaciją – iš koeficiento 1,2.

 

3 lentelė. Karvių vertinimas pagal visų laktacijų vidutinį produktyvumą

 

PIENO RIEBALAI

PIENO BALTYMAI

Kilogramai

Balai

Kilogramai

Balai

iki 200

5

Iki 165

10

201–210

6

166–172

11

211–220

7

173–179

12

221–230

8

180–187

13

231–241

9

188–195

14

242–252

10

196–203

15

253–263

11

204–211

16

264–275

12

212–219

17

276–287

13

220–227

18

288–300

14

228–235

19

301 ir daugiau

15

236 ir daugiau

20

11. Rinktinės karvės pagal eksterjerą vertinamos panaudojant jų eksterjero įvertinimo linijiniu metodu rezultatus. Karvės eksterjero balai dauginami iš koeficiento 0,4.

12. Rinktinėmis negali būti karvės, turinčios tokius eksterjero trūkumus: visiškas apakimas, nesusijęs su trauma, labai kuprota nugara, labai įlinkęs juosmuo ar nugara, ryškus krūtinės įsmaugimas už menčių, labai išskėstos į šalis alkūnės, vieno ar kelių tešmens ketvirčių atrofija, nesusijusi su trauma ar eksploatacija, labai nukreipti į šonus ar į priekį arba kriaušės formos speniai.

13. Karvių išmilžio greitis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 kg per minutę. Tešmens tinkamumas melžti vertinamas pagal per minutę primelžto pieno kiekį kilogramais (4 lentelė).

 

4 lentelė. Tešmens tinkamumo melžti vertinimas

 

RODIKLIAI

BALAI

5

4

3

2

Melžimosi greitis (kg/min.) po pirmojo apsiveršiavimo

2,2–2,5

2,0–2,1 arba > 2,5

1,8–1,9

1,6–1,7

po dviejų ir daugiau apsiveršiavimų

2,5–3,0

2,2–2,4 arba >3,0

2,0–2,1

1,6–1,9

14. Karvės temperamentas vertinamas melžimo arba vertinimo metu pagal 9 taškų skalę: 9 – labai rami; 5 – vidutinio ramumo; 1 – labai nerami. Temperamento vertinimo taškais rezultatas prieš kompleksinį vertinimą dauginamas iš koeficiento 0,5.

15. Rinktinių karvių vaisos rodikliai vertinami pagal vidutinę servis periodo trukmę po pirmųjų trijų apsiveršiavimų (5 lentelė).

 

5 lentelė. Vaisos rodiklių vertinimas

 

SERVIS PERIODO TRUKMĖ DIENOMIS

BALAI

Iki 90

5

91–110

4

111–130

3

131–150

2

151 ir daugiau

1

16. Pagal surinktą balų skaičių rinktinės karvės skirstomos į šias grupes:

1 – labai geros karvės (81–100 balų);

2 – geros karvės (80–71);

3 – vidutinės karvės (70–61 balų);

4 – prastesnės už vidutines karvės (60 ir mažiau balų). Labai gerai, gerai ir vidutiniškai įvertintų karvių buliukai tinkami auginti veislei. Pirmųjų dviejų grupių karves, įvertintas daugiau kaip 70 balų, rekomenduojama naudoti kaip embrionų donores.

______________