Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS 2011–2019 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO IR KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
2011 m. kovo 16 d. Nr. 301
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės 52 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dalyvauti įgyvendinant Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programą.
3. Pripažinti netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 984 „Dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 71-2534);
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 948 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. 984 „Dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 64-2608);
3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 625 „Dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 73-2649);
3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 615 „Dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2006– 2008 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 71-2630).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301
LIETUVOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS 2011–2019 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programa (toliau – Programa) parengta atsižvelgiant į tai, kad informacinės visuomenės plėtra – dinamiškas, sparčiai kintantis procesas daugelyje visuomenės ir valstybės veiklos sričių ir sėkmingas viešojo sektoriaus dalyvavimas skatinant teigiamas ir mažinant neigiamas šio proceso pasekmes daug prisidėtų prie darnios informacinės visuomenės plėtros.
2. Programos paskirtis – nustatyti informacinės visuomenės plėtros prioritetus, tikslus ir uždavinius, kad būtų kuo geriau naudojamasi informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) teikiamomis socialinėmis ir ekonominėmis galimybėmis, o pirmausia internetu – labai svarbia ekonominės ir socialinės veiklos priemone, kuria naudojantis galima teikti ir gauti paslaugas, dirbti, pramogauti, bendrauti ir laisvai reikšti savo nuomonę.
3. Programa atitinka Europos Komisijos 2010 m. gegužės 19 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (KOM (2010) 245 galutinis) išdėstytus tikslus ir suderinta su Europos Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikatu „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (KOM (2010) 2020 galutinis).
4. Informacinė visuomenė Programoje suprantama kaip atvira, išsilavinusi ir nuolat besimokanti visuomenė, kurios nariai visose veiklos srityse efektyviai naudojasi IRT.
5. Programos strateginis tikslas – pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę ir įmonių veiklos aplinką naudojantis IRT teikiamomis galimybėmis ir pasiekti, kad iki 2019 metų ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu. Informacinė visuomenė turi būti plėtojama vadovaujantis šiais prioritetais:
II. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
7. Nustatomi šie 1 prioriteto įgyvendinimo tikslai ir uždaviniai:
7.1. Tikslas – skatinti Lietuvos gyventojus įgyti žinių ir įgūdžių, kad jie sėkmingai naudotųsi IRT, įsitrauktų į žinių visuomenę, gerėtų jų gyvenimo kokybė, mažėtų socialinė atskirtis (toliau – 1 prioriteto tikslas), sudaryti tam sąlygas.
Daugelis Lietuvos gyventojų kompiuteriu ar internetu naudojasi kasdien: internetu deklaruojami mokesčiai, naudojamasi bankų teikiamomis paslaugomis, ieškoma profesinės ar pramoginio turinio informacijos. Tačiau Lietuvoje yra gyventojų tikslinių grupių, kurios nesinaudoja kompiuteriu ar internetu arba naudojasi jais mažai. Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamentas) duomenimis, Lietuvoje IRT mažai naudoja:
7.1.1. Vyresnio amžiaus žmonės. 2010 metais tik 10,1 procento 65–74 metų gyventojų naudojosi kompiuteriu, 9,6 procento – internetu (kompiuteriu naudojosi 95,5 procento, internetu – 94,2 procento 16–24 metų respondentų).
7.1.2. Kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojai. 2010 metais prieigą prie interneto turėjo 40,7 procento kaimo gyvenamųjų vietovių namų ūkių (miesto gyvenamosiose vietovėse – 62,2 procento namų ūkių).
7.1.3. Gyventojai, turintys mažesnes pajamas. 2010 metais prieigą prie interneto turėjo tik 23,3 procento namų ūkių, kurių pajamos – iki 1 000 litų (95,6 procento namų ūkių, kurių pajamos didesnės negu 3 000 litų).
7.1.4. Neįgalieji. Specialios IRT priemonės neįgaliesiems brangesnės už įprastines, be to, teikiama internetu informacija turi atitikti specialius prieinamumo standartus, kad ja galėtų naudotis žmonės su specialiaisiais poreikiais. Nors Lietuvoje patvirtinti teisės aktai, užtikrinantys informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliųjų socialinei integracijai naudojantis IRT didinti, tačiau šie žmonės sunkiai įsitraukia į informacinę visuomenę.
7.2. Uždaviniai 1 prioriteto tikslui pasiekti:
7.2.1. sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojų tikslinėms grupėms, kurios iki šiol dėl įvairių priežasčių nesinaudojo kompiuteriais ir internetu ir kurioms to nereikėjo, įgyti reikiamų žinių ir jas taikyti įvairiose veiklos srityse;
7.2.2. sumažinti atotrūkį tarp IRT specialistų paklausos ir pasiūlos, norint pasiekti dirbančiųjų IRT sektoriuje Europos Sąjungos (toliau – ES) vidurkį (Europos skaitmeninio konkurencingumo ataskaitos duomenimis, 2010 metais IRT sektoriuje dirbo 3,2 procento visų ES darbuotojų, Lietuvoje – 1,8 procento visų Lietuvos darbuotojų);
8. Nustatomi šie 2 prioriteto tikslai ir uždaviniai:
8.1. Pirmasis tikslas – skatinti gyventojus naudotis elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, užtikrinti duomenų perdavimo kokybę, funkcionuojančių paieškos sistemų infrastruktūrą, taip prisidėti prie elektroninės demokratijos plėtros (toliau – 2 prioriteto 1 tikslas).
Dauguma elektroniniu būdu teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų kompleksinės – informacija, kurios reikia viešosioms ir administracinėms paslaugoms teikti, disponuoja keletas valstybės institucijų ir įstaigų, kurios elektroniniu būdu teikiamas viešąsias ir administracines paslaugas diegia remdamosi vidiniais veiklos procesais, o ne šių paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais. Šiuo metu Lietuvoje per mažai viešųjų paslaugų perkelta į elektroninę erdvę, ne taip dažnai jomis naudojamasi. Lietuvoje pagrindinių viešųjų ir administracinių paslaugų (pajamų, turto deklaravimas, laisvų darbo vietų paieška, asmens dokumentų išdavimas ir kitos) į elektroninę erdvę perkelta mažiau negu ES valstybėse. Eurostato duomenimis, 2009 metais Lietuvoje į elektroninę erdvę perkelta 60 procentų pagrindinių viešųjų ir administracinių paslaugų, o ES valstybių narių vidurkis – 74 procentai.
8.2. Uždaviniai 2 prioriteto 1 tikslui pasiekti:
8.2.1. kuo daugiau viešųjų ir administracinių paslaugų perkelti į elektroninę erdvę, taip užtikrinti kompleksinę paslaugos teikimo pertvarką ir siekti, kad paslaugos būtų teikiamos centralizuotai, taip pat skatinti viešojo sektoriaus institucijas įsigyti IRT išteklius kaip paslaugas;
8.3. Antrasis tikslas – puoselėti IRT priemonėmis Lietuvos kultūrą ir lietuvių kalbą (toliau – 2 prioriteto 2 tikslas).
Svarbu užtikrinti, kad lietuvių kalba išliktų globalioje informacinėje visuomenėje, kurioje vyrauja anglų kalba. IRT gali padėti kuo plačiau skleisti informaciją apie Lietuvos kultūrą, taip prisidėti prie Europos kultūros įvairovės išsaugojimo ir stiprinimo, tautinės saviraiškos sklaidos. Atminties institucijoms – bibliotekoms, archyvams, muziejams ir kitoms įstaigoms, saugančioms Lietuvos kultūros paveldą, IRT atveria naujas galimybes, užtikrinančias jose saugomų svarbių mokslinių tyrimų, švietimo ir meno išteklių, kurie laikui bėgant nyksta, išsaugojimą, integravimą į elektroninę kultūros paveldo erdvę ir sklaidą visame pasaulyje.
8.4. Uždaviniai 2 prioriteto 2 tikslui pasiekti:
8.4.1. skaitmeninti Lietuvos kultūros paveldo objektus ir jų pagrindu kurti viešai prieinamus skaitmeninius produktus, taip užtikrinti skaitmeninio turinio išsaugojimą ir sklaidą elektroninėje erdvėje;
8.5. Trečiasis tikslas – skatinti elektroninio verslo plėtrą (toliau – 2 prioriteto 3 tikslas).
Nemažai Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių nesiryžta naudoti naujų įrankių, vengdamos sudėtingų elektroninio verslo procesų, susijusių su įvairių verslo subjektų veikla. Šios įmonės vengia papildomų išlaidų, susijusių su naujų įrankių diegimu, abejoja jų nauda ir dažnai neturi IRT ir elektroniniam verslui plėtoti reikalingų žmogiškųjų išteklių. Be to, gyventojams ir įmonėms, plėtojantiems veiklą internete, kyla daug neaiškumų, susijusių su jų teisėmis ir teisine apsauga. Šiuo metu Lietuvoje nėra veikiančių skaitmeninio audiovizualinio turinio platinimo modelių internete, autorių teisių internete niekas neadministruoja, nes nėra su technologine pažanga suderinto kolektyvinio autorių teisių valdymo, būtino šios sistemos skaidrumui ir priežiūrai didinti. Kita vertus, Lietuvos vartotojai neturi prieigos ir prie kitų valstybių audiovizualinio turinio interneto portalų ir galimybės iš jų atsisiųsti teisėtas kopijas. Dėl šių priežasčių nėra bendros elektroninio turinio (informacijos, elektroninių paslaugų) sektoriaus rinkos ES lygiu, o susiskaidymas riboja tarpvalstybinių elektroninių paslaugų, taip pat ir elektroninės komercijos, operacijų paklausą. Visa tai lemia, kad Lietuvos gyventojai labai mažai naudojasi elektroninės komercijos teikiamomis galimybėmis: tik 8 procentai jų įsigyja prekių ar paslaugų internetu (ES valstybių narių vidurkis – 37 procentai), nors informacijos apie prekes ar paslaugas ieško net 44 procentai (ES valstybių narių vidurkis – 51 procentas).
8.6. Uždaviniai 2 prioriteto 3 tikslui pasiekti:
8.6.1. skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmones diegti ir naudoti IRT, siekiant didinti jų veiklos efektyvumą ir konkurencingumą teikiant finansinę paramą;
9. Nustatomi šie 3 prioriteto tikslai ir uždaviniai:
9.1. Pirmasis tikslas – užtikrinti geografiškai tolygią plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros plėtrą visoje šalies teritorijoje ir skatinti elektroninių ryšių paslaugų naudojimą (toliau – 3 prioriteto 1 tikslas).
Ateityje ekonominė, socialinė ir kitokia veikla neįsivaizduojama be interneto. Lietuvai būtina visuotinai prieinama ir už konkurencingą kainą teikiama plačiajuosčio ryšio prieiga prie interneto, kuri turi būti ne lėtesnė kaip 512 kbps. Tačiau infrastruktūra Lietuvoje dar nėra tolygiai išplėtota, o verslas nesuinteresuotas to daryti atokiose vietovėse. Lietuvoje prieigai prie interneto dažniausiai naudojamasi pirmosios kartos plačiajuosčiu ryšiu, t. y. prie interneto jungiamasi naudojant esamus telefono ryšio varinių laidų arba televizijos kabelių tinklus. Eurostato duomenimis, Lietuva pagal plačiajuosčio ryšio skverbtį atsilieka nuo kai kurių ES valstybių narių: 2009 metais 50 procentų namų ūkių naudojo plačiajuosčio ryšio prieigą prie interneto, o ES valstybių narių vidurkis – 56 procentai. Siekiant užtikrinti plačiajuosčio ryšio aprėptį, viešajam sektoriui reikia imtis veiksmų, kad plačiajuosčiai tinklai nebūtų sutelkti tik tankiai gyvenamose vietovėse, nes plačiajuosčių tinklų geografiškai tolygi plėtra atneša papildomos naudos ekonomikai ir visuomenei.
9.2. Uždaviniai 3 prioriteto 1 tikslui pasiekti:
9.2.1. užtikrinti plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros plėtrą vietovėse, kuriose šios infrastruktūros plėtros ir paslaugų teikimo negali užtikrinti rinka;
9.3. Antrasis tikslas – užtikrinti elektroninės erdvės saugumą ir patikimumą, didinti gyventojų ir įmonių pasitikėjimą elektronine erdve (toliau – 3 prioriteto 2 tikslas).
Sėkmingai informacinės visuomenės plėtrai svarbi saugi, bendraujančių asmenų pasitikėjimu ir atsakomybe pagrįsta elektroninė erdvė. Jeigu IRT nebus patikimos, kai kurių interneto paslaugų, pavyzdžiui, elektroninės bankininkystės, elektroninės sveikatos, paprasčiausiai nebus įmanoma diegti. Bene svarbiausios sąlygos atsirasti saugiai elektroninei erdvei – asmens tapatybės nustatymo priemonių infrastruktūros sukūrimas ir naudojimas, gyventojų gebėjimai saugiai naudotis IRT, suvokti galimas grėsmes elektroninėje erdvėje ir išmanyti kovos su šiomis grėsmėmis būdus. Labai svarbu keisti šiuo metu vyraujantį požiūrį, kad už neteisėtus veiksmus elektroninėje erdvėje nebaudžiama.
9.4. Uždaviniai 3 prioriteto 2 tikslui pasiekti:
9.4.1. plėtoti ir palaikyti bendrą valstybės institucijų ir įstaigų infrastruktūrą, kuri užtikrintų patikimą asmens tapatybės nustatymą ir patvirtinimą elektroninėje erdvėje;
III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKAITOMYBĖ
13. Informacinės visuomenės plėtra apima horizontalius procesus daugelyje ūkio sektorių ir valstybės valdymo sričių, taigi Programa įgyvendinama pagal Programos įgyvendinimo priemonių planą, suderintą su valstybės institucijomis ir įstaigomis, atsakingomis už Programos uždavinių įgyvendinimą (toliau – atsakingos institucijos), kurį tvirtina susisiekimo ministras. Į planą įtraukiamos konkrečios Programai įgyvendinti reikalingos priemonės. Programos įgyvendinimo priemonių planą susisiekimo ministras patvirtina iki kiekvienų metų rugsėjo 1 dienos.
14. Už Programos uždavinių įgyvendinimą atsakingos institucijos:
14.1. ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 1 d. pateikia Programos koordinatoriui informaciją apie ateinančių metų strateginių veiklos planų projektuose numatytas vykdyti Programos uždavinių įgyvendinimo priemones – nurodo numatytas priemones, šioms priemonėms įgyvendinti reikalingas lėšas, numatomus atlikti darbus, numatomus priemonių įgyvendinimo rezultatus ir jų vertinimo kriterijus;
14.2. gali tikslinti Programos įgyvendinimo priemonių plano uždavinių įgyvendinimo priemones ir asignavimų sumas tik suderinusios tai su Programos koordinatoriumi;
14.3. ne vėliau kaip iki kiekvienų metų vasario 1 d. pateikia Programos koordinatoriui informaciją apie vykdytas priemones Programos tikslams pasiekti – nurodo vykdytas priemones, atliktus darbus, taip pat pasiektus rezultatus, priemonių įgyvendinimo problemas, neįvykdytas priemones ir vertinimo kriterijų reikšmių pokyčius.
15. Programos koordinatorius:
15.1. siekdamas užtikrinti nešališką Programos įgyvendinimo priemonių rezultatų vertinimą, iki 2011 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina Programos prioritetų, tikslų, uždavinių įgyvendinimo stebėsenos metodiką, pagal kurią bus numatytas bendras priemonių, kurias įgyvendins atsakingos institucijos, stebėsenos mechanizmas;
15.2. iki kiekvienų metų kovo 1 d. analizuoja gautą iš institucijų, atsakingų už Programos uždavinių įgyvendinimą, informaciją apie Programai įgyvendinti reikalingas priemones ir teikia pasiūlymus ir rekomendacijas dėl šių priemonių atitikties Programos prioritetams, tikslams, uždaviniams;
15.3. prižiūri, kaip įgyvendinami Programos prioritetai, tikslai ir uždaviniai; iki 2016 m. sausio 1 d. atlieka tarpinę Programoje numatytų uždavinių ir jų vertinimo kriterijų reikšmių pokyčių peržiūrą ir prireikus inicijuoja Programos atnaujinimą;
15.4. teikia savo metinėje veiklos ataskaitoje informaciją apie Programos įgyvendinimą ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 1 d. šią informaciją pateikia Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetui; prireikus Programos įgyvendinimo eiga svarstoma Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos koordinacinės tarybos posėdžiuose.
16. Už Informacinės visuomenės plėtros vertinimo kriterijų reikšmių surinkimo tvarkos aprašo parengimą ir patvirtinimą, vertinimo kriterijų reikšmių surinkimą ir jų pokyčių įvertinimą atsakingas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos ne vėliau kaip iki kiekvienų metų vasario 1 d. Programos koordinatoriui pateikia informaciją, susijusią su informacinės visuomenės plėtra, atliktais tyrimais, ir atliktą įvertintų kriterijų reikšmių pokyčių analizę.
Lietuvos informacinės visuomenės plėtros
2011– 2019 metų programos
priedas
INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR SIEKIAMOS JŲ REIKŠMĖS
| Eil. Nr. |
Strateginis tikslas ir prioritetai |
Tikslas |
Uždavinys |
Vertinimo kriterijus |
Rodiklis 2010 metais |
Rodiklis 2015 metais |
Rodiklis 2019 metais |
Už kriterijaus įgyvendinimą atsakinga institucija |
| 1. |
Strateginio tikslo – pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę ir įmonių veiklos aplinką naudojantis IRT teikiamomis galimybėmis – vertinimo kriterijus |
|
|
gyventojai, kurie nuolat naudojasi internetu (visų šalies gyventojų procentais) |
58 |
75 |
85 |
Susisiekimo ministerija |
| 2. |
1 prioriteto – Lietuvos gyventojų gebėjimų naudotis IRT tobulinimas – vertinimo kriterijai |
2.1. Skatinti Lietuvos gyventojus įgyti žinių ir įgūdžių, kad jie sėkmingai naudotųsi IRT, sudaryti tam sąlygas |
|
gyventojai, naudojantys įrenginius, turinčius elektroninių paslaugų prisijungimo galimybę (visų šalies gyventojų procentais) |
57 |
79 |
87 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 2.1.1. Sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojų tikslinėms grupėms, kurios iki šiol dėl įvairių priežasčių nesinaudojo kompiuteriais ir internetu ir kurioms to nereikėjo, įgyti reikiamų žinių ir jas taikyti įvairiose veiklos srityse |
gyventojai, nesinaudojantys internetu (visų šalies gyventojų procentais) |
40 |
15 |
13 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|||
| 2.1.2. Sumažinti atotrūkį tarp IRT specialistų paklausos ir pasiūlos, norint pasiekti dirbančiųjų IRT sektoriuje ES vidurkį |
gyventojai, dirbantys IRT sektoriuje (visų šalies darbuotojų procentais) |
1,8 |
2,3 |
3,2 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija |
|||
| 2.1.3. Sudaryti naujos kokybės lanksčias mokymosi sąlygas, sudarančias individualizuoto mokymo ir mokymosi elektroninėje erdvėje visą gyvenimą galimybes |
16– 74 metų asmenys, kurie naudojasi internetu mokymosi tikslais (visų šalies gyventojų procentais) |
8 |
15 |
20 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|||
| 3. |
2 prioriteto – elektroninio turinio ir jo paslaugų plėtra, jų naudojimo skatinimas – vertinimo kriterijai |
3.1. Skatinti gyventojus naudotis elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, užtikrinti duomenų perdavimo kokybę, funkcionuojančių paieškos sistemų infrastruktūrą, taip prisidėti prie elektroninės demokratijos plėtros |
|
gyventojai, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų procentais) |
22 |
50 |
60 |
Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija |
| 3.1.1. Perkelti į elektroninę erdvę kuo daugiau viešųjų ir administracinių paslaugų, taip užtikrinti kompleksinę paslaugos teikimo pertvarką ir siekti, kad paslaugos būtų teikiamos centralizuotai, taip pat skatinti viešojo sektoriaus institucijas įsigyti IRT išteklius kaip paslaugas |
viešosios ir administracinės paslaugos, perkeltos į elektroninę erdvę, sudaro šį pagrindinių viešųjų ir administracinių paslaugų visiško pasiekiamumo internetu brandos lygį (procentais) |
59 |
90 |
100 |
Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija |
|||
|
|
gyventojai, kuriems sudaryta galimybė internetu susipažinti su savo sveikatos istorija iš bet kurios vietos (visų šalies gyventojų procentais) |
– |
50 |
100 |
Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija |
|||
| 3.1.2. Informuoti gyventojus apie galimybę naudotis teisine informacija, skelbiama internete, skatinti juos elektroninėmis priemonėmis teikti pastabas ir pasiūlymus ir taip daryti įtaką valdžios priimamiems sprendimams |
teisės aktų projektų, dėl kurių gyventojai pateikė rengėjams pasiūlymų (visų teisės aktų projektų procentais) |
– |
10 |
15 |
Teisingumo ministerija |
|||
| 3.2. Puoselėti IRT priemonėmis Lietuvos kultūrą ir lietuvių kalbą |
|
gyventojai, kurie naudojasi su Lietuvos kultūros paveldu susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų procentais) |
– |
15 |
20 |
Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
||
| gyventojai, kurie naudojasi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų procentais) |
– |
20 |
25 |
Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
||||
| 3.2.1. Skaitmeninti Lietuvos kultūros paveldo objektus ir jų pagrindu kurti viešai prieinamus skaitmeninius produktus, taip užtikrinti skaitmeninio turinio išsaugojimą ir sklaidą elektroninėje erdvėje |
suskaitmeninto kultūros paveldo prieinamumas internete (visų skaitmeninių produktų prieinamumo procentais) |
45 |
55 |
65 |
Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
|||
| 3.2.2. Diegti lietuvių kalbos skaitmeninius produktus į IRT, siekiant užtikrinti visavertį lietuvių kalbos (rašytinės ir šnekamosios) funkcionavimą visose valstybės gyvenimo srityse |
sukurti ir viešai prieinami lietuvių kalbos ir raštijos ištekliai, priemonės, elektroninės paslaugos (visų į IRT įdiegtų produktų procentais) |
20 |
35 |
50 |
Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
|||
| 3.3. Skatinti elektroninio verslo plėtrą |
|
gyventojai, pirkę (užsisakę) prekes ar paslaugas internetu (visų gyventojų procentais) |
6,6 |
40 |
50 |
Ūkio ministerija |
||
| 3.3.1. Skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmones diegti ir naudoti IRT, siekiant didinti jų veiklos efektyvumą ir konkurencingumą teikiant finansinę paramą |
įmonės, įdiegusios įmonių išteklių planavimo sistemas, sujungtas su partnerių sistemomis (visų šalies įmonių procentais) |
– |
20 |
30 |
Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija |
|||
| įmonės, įdiegusios ryšių su klientais valdymo sistemas (visų šalies įmonių procentais) |
15,3 |
30 |
40 |
Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija |
||||
| 3.3.2. Sudaryti palankias elektroninio verslo plėtros sąlygas – persvarstyti teisinius dokumentus ir užtikrinti teisinį aiškumą, kuris didintų vartotojų pasitikėjimą, mažintų nacionalinių reguliavimo sunkumų ir užtikrintų vartotojų teisių gynimą |
įmonės, pirkusios (užsisakiusios) prekes ar paslaugas e. tinklais (visų šalies įmonių procentais) |
28,7 |
50 |
60 |
Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija |
|||
| įmonės, pardavusios prekes ar paslaugas e. tinklais (visų šalies įmonių procentais) |
21,9 |
45 |
55 |
Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija |
||||
| 4. |
3 prioriteto – IRT infrastruktūros plėtra – vertinimo kriterijai |
4.1. Užtikrinti geografiškai tolygią plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros plėtrą visoje šalies teritorijoje ir skatinti elektroninių ryšių paslaugų naudojimą |
|
gyventojai, kuriems sudaryta galimybė gauti prieigą prie plačiajuosčio ryšio (visų šalies gyventojų procentais) |
80 |
98 |
100 |
Susisiekimo ministerija |
| 4.1.1. Užtikrinti plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros plėtrą vietovėse, kuriose šios infrastruktūros plėtros ir paslaugų teikimo negali užtikrinti rinka |
namų ūkiai, kurie naudojasi plačiajuosčiu internetu (visų namų ūkių procentais) |
48,5 |
70 |
80 |
Susisiekimo ministerija |
|||
| įmonės, kurios naudojasi plačiajuosčiu internetu (visų įmonių procentais) |
81 |
95 |
98 |
Susisiekimo ministerija |
||||
| 4.1.2. Atnaujinti viešosios interneto prieigos infrastruktūrą bibliotekose |
viešosios interneto prieigos vietos, naudojančios 10 Mbps ir spartesnį interneto ryšį (visų viešųjų interneto prieigos vietų procentais) |
– |
50 |
100 |
Susisiekimo ministerija, Kultūros ministerija |
|||
| 4.1.3. Skatinti konkurenciją plačiajuosčio elektroninio ryšio rinkoje, didinti rinkos reguliavimo efektyvumą, siekti, kad iki 2020 metų visi Lietuvos gyventojai galėtų naudotis spartesniu negu 30 Mbps interneto ryšiu |
gyventojai, kurie naudojasi 30 Mbps ir spartesniu interneto ryšiu (visų šalies gyventojų procentais) |
26 |
70 |
100 |
Ryšių reguliavimo tarnyba, Susisiekimo ministerija |
|||
| 4.2. Užtikrinti elektroninės erdvės saugumą ir patikimumą, didinti gyventojų ir įmonių pasitikėjimą elektronine erdve |
|
gyventojai, susidūrę su saugos problemomis bendraudami su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis internetu (visų šalies gyventojų procentais) |
– |
1 |
1 |
Vidaus reikalų ministerija |
||
| 4.2.1. Plėtoti asmens tapatybės kortelės palaikymo ir naudojimo infrastruktūrą, kuri užtikrintų patikimą asmens tapatybės nustatymą ir patvirtinimą elektroninėje erdvėje |
gyventojai, naudojantys asmens tapatybės korteles tapatybei patvirtinti elektroninėje erdvėje (visų šalies gyventojų procentais) |
– |
30 |
50 |
Vidaus reikalų ministerija |
|||
| 4.2.2. Kurti infrastruktūrą elektroniniams dokumentams valdyti, taip užtikrinti elektroninių dokumentų autentiškumą, vientisumą ir išsaugojimą |
valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdančios elektroninių dokumentų mainus (visų šalies valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų procentais) |
– |
100 |
100 |
Susisiekimo ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija |