KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO 2008 M. SAUSIO 17 D. SPRENDIMAS (ADMINISTRACINĖ BYLA NR. 1-5-402/2008. PROCESINIO SPRENDIMO KATEGORIJA: 17, 17.2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Nataljos Zelionkienės, kolegijos teisėjų Ramučio Vaitukaičio, Astos Urbonienės, sekretoriaujant Vaidai Lepševičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje įgaliotai atstovei Marijai Anai Čibiriauskienei, atsakovo Kauno miesto Savivaldybės tarybos įgaliotai atstovei Kristinai Palienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Eglei Izokaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje Vasilijaus Popovo prašymą atsakovui Kauno miesto Savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl Savivaldybės tarybos norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo ir
nustatė:
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje prašo ištirti, ar Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 2 punkto nauja redakcija, išdėstyta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ 1.2 punkte, ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „asmenys tvarko ir palaiko švarą (...) faktiškai naudojamose teritorijose. (...) Faktiškai naudojama teritorija – teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 ir 14 dalims, 40 straipsnio 6 daliai. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punktui;
taip pat prašo ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ 2 punktu padaryti Kauno miesto želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių pakeitimai ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „asmenys saugo, tvarko ir prižiūri želdinius (...) faktiškai naudojamose teritorijose“, „Faktiškai naudojama teritorija – teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 ir 14 dalims, 40 straipsnio 6 daliai, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punktui;
pripažinus, kad prašomi ištirti norminiai aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 ir 14 dalims, 40 straipsnio 6 daliai, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punktui, panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, jog Taryba Sprendimu papildė Miesto tvarkymo taisyklių 1 punktą žodžiais „ar faktiškai naudojamose“, o 2 punktą išdėstė nauja redakcija, kur nurodyta, kad „(...) faktiškai naudojama teritorija – teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose“.
Analogiškus pakeitimus Taryba padarė ir Želdinių tvarkymo taisyklėse.
Taryba Sprendimu Miesto tvarkymo taisyklėse įvedė naują „faktiškai naudojamos teritorijos“ sąvoką ir nustatė, kad „asmenys tvarko ir palaiko švarą (...) faktiškai naudojamose teritorijose“, Želdinių tvarkymo taisyklėse taip pat įvedė naują „faktiškai naudojamos teritorijos“ sąvoką ir nustatė, kad „asmenys saugo, tvarko ir prižiūri želdinius (...) faktiškai naudojamose teritorijose“.
Būtent šios nuostatos, susijusios su faktiškai naudojamos teritorijos sąvokos įvedimu ir pareigų asmenims tvarkyti ir palaikyti švarą bei saugoti, tvarkyti ir prižiūrėti želdynus faktiškai naudojamose teritorijose nustatymu, Vyriausybės atstovui kelia abejonių dėl jų atitikimo Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės norminių aktų nuostatoms.
Šių įstatymų ir Vyriausybės nutarimo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo tvarkyti tik įstatymo nustatyta tvarka jiems priskirtas teritorijas, t. y. tik tokias, kurios suformuotos kaip daiktas ir įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pripažintina, kad Miesto tvarkymo taisyklių 2 punkto nauja redakcija ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „asmenys tvarko ir palaiko švarą (...) faktiškai naudojamose teritorijose. (...) Faktiškai naudojama teritorija – teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose“ ir Želdinių tvarkymo taisyklių pakeitimai ta apimtimi, kuria nustatyta, jog ..asmenys saugo, tvarko ir prižiūri želdinius (...) faktiškai naudojamose teritorijose“, „Faktiškai naudojama teritorija – teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose“ prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 ir 14 dalims, 40 straipsnio 6 daliai. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies I punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punktui.
Atsakovo atstovas su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. T-397 pripažinti teisėtu ir pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje prašymą dėl jo panaikinimo atmesti.
Atsakovo atstovė nurodo, jog pareiškėjo argumentai nepagrįsti ir paaiškino, jog ginčijamą Kauno miesto tarybos sprendimą Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje sieja su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punkto nuostata, numatančia savivaldybėms priskirtąją (ribotai savarankišką) funkciją, – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo užtikrinimą. Atsakovas pažymi, kad nei Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje skundžiamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. T-397 dalyse, kuriose atsirado sąvoka „faktiškai naudojama teritorija“, nei pačioje sąvokoje bei jos apibrėžime neužsimenama apie tai, kad į šią sąvoką yra įtraukiama vietinių kelių ir gatvių priežiūra bei taisymas, ar pan. Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-20, su vėlesniais jų pakeitimais nereglamentavo ir nereglamentuoja vietinių kelių ir gatvių priežiūros. Todėl, atsakovo nuomone, Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ neprieštarauja įstatyme įtvirtintoms teisės normoms.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje iš tiesų yra apibrėžta sąvoka „žemės sklypas“ (teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre). To paties įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta ir sąvoka „žemės naudotojas“: žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Vadovaujantis nurodyta teisės norma, žemės naudotojas įvairiais įstatymų nustatytais pagrindais gali naudoti žemę, tačiau nebūtinai išimtinai tik žemės sklypą, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatoje (t. y. teritorijos dalį, kurios ribos ir kadastriniai duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre).
Tokią nuostatą patvirtina ir Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkričio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 17K-351/2001 pagal Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškimą atsakovui Kauno miesto tarybai dėl norminių aktų teisėtumo ištyrimo, kuriame konstatuota, jog namui priskirta tvarkytina teritorija turi būti suprantama kaip namo kiemo teritorija. Teismas šiame sprendime nenurodė, jog namo kiemo teritorija (kuria naudojasi namo gyventojai ir kurios tvarkymu privaloma pasirūpinti) laikytina tik tokia teritorija, kuri yra įregistruota įstatymų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, jog ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 ir 14 dalyse įtvirtintoms nuostatoms.
Sąvokos „teritorijų planavimo dokumentai“ apibrėžime nurodyta, kad tokiais dokumentais laikytini: bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų. Ginčijamame Kauno miesto tarybos sprendime taip pat nurodyta, jog faktiškai naudojama teritorija – tai teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Atsižvelgiant į šią „faktiškai naudojamos teritorijos“ sąvokos formuluotę darytina išvada, jog į šią sąvoką įeina visi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nurodyti planavimo dokumentai. Todėl skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies nuostatoms.
Atsakovo atstovė pažymi, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoje nuostatoje numatyta, jog žemės sklypo priskyrimo daugiabučiam namui, taip pat šio sklypo valdymo, naudojimo bei disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato žemės santykius reglamentuojantys įstatymai. Kaip jai minėta anksčiau, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žemės sklypas“ (teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre), tačiau to paties įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra apibrėžta ir sąvoka „žemės naudotojas“ (žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu), kuris gali naudoti žemę, tačiau nebūtinai išimtinai tik žemės sklypą, t. y. teritorijos dalį, kurios ribos ir kadastriniai duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kauno apygardos administracinis teismas 2001 m. lapkričio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 17K-351/2001 taip pat konstatavo, jog namui priskirta tvarkytina teritorija turi būti suprantama kaip namo kiemo teritorija (teismas nenurodė, jog tokia laikytina tik įstatymų nustatyta tvarka įregistruota teritorija).
Tokiu būdu, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo 1.2 punkte įtvirtinta nuostata, numatanti, jog asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose ar faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo, neprieštarauja pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškime nurodytai teisės normai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 2 punkte numatyta, jog administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais. Pareiškėjo ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra norminis teisės aktas, kuriuo, kol jis galioja ir nėra panaikintas, vadovaujantis aukščiau nurodyta teisės norma, privalo vadovautis administratoriai savo veikloje. Turi būti prižiūrima ir tvarkoma teritorija, kuri atsižvelgiant į Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkričio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 17K-351/2001 nebūtinai turi būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruota teritorija, todėl, manome, kad ginčijamas Tarybos sprendimas, kuriuo administratoriai vadovaujasi įgyvendindami reikalavimus, susijusius su teritorijos naudojimu ir priežiūra, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniams nuostatams.
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė prašo tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi mano, jog pareiškėjo prašymas pagrįstas, ir paaiškino, jog negalima neapibrėžtais kriterijais nustatyti mokesčių. Sklypo ribos turi būti aiškios. Jei įvedamas mokestis, jis turi būti tiksliai apibrėžtas, ir tokio neapibrėžto mokesčio įvedimą negalima argumentuoti ir pagrįsti tuo, kad dėl lėšų stokos nėra galimybės rengti planų.
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Šios bylos ginčo esmę sudaro, ar Kauno miesto įstaigos, įmonės, vaikų mokymo ir ugdymo įstaigos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, garažų, namų statybos bendrijos, statybos ir remonto organizacijos, uždarosios akcinės bendrovės, individualių namų savininkai, nuomininkai ir kitos organizacijos (toliau – tvarkytojai) privalo tvarkyti jiems ne įstatymo tvarka priskirtas teritorijas ir prižiūrėti jose esančius želdinius.
Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl Taisyklių neatitikimo galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir apskundimo terminų nepažeidė. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 12-296; 2002 Nr. 124-5626) 12 straipsnį savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialus pranešimas apie priimtą Sprendimą paskelbtas dienraštyje „Kauno diena“ 2007 m. rugpjūčio 23 d. (leidinio Nr. 191(18254)), o visas jo tekstas – Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapyje www.kaunas.lt buvo paskelbtas 2007 m. liepos 26 d. darytina išvada, kad Sprendimas įsigaliojo 2007 m. rugpjūčio 24 d.
Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 2 str. 9 d. nuostatas Kauno miesto savivaldybės taryba yra savivaldybės administravimo subjektas, kuriai įstatymai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybių teritorijoje. Ginčo Taisyklės skirtos ne konkrečiam subjektui, o individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei ir jos nustato elgesio taisykles dėl tvarkos, švaros ir želdinių Kauno mieste. Teismas konstatuoja, kad savo pobūdžiu Miesto tvarkymo taisyklės ir Želdinių tvarkymo taisyklės yra norminiai teisės aktai, reglamentuojantys bendruosius ir specialiuosius Kauno miesto ir želdinių tvarkymo, švaros reikalavimus, privalomus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Sprendimu patvirtintos minėtų taisyklių pakeitimų nuostatos taip pat yra norminio pobūdžio. Šias nuostatas realizavus konkrečiame santykyje, jos veiktų ir toliau bei turėtų būti taikomos naujai atsirandantiems kitiems tos pačios rūšies santykiams. Miesto tvarkymo taisyklės, Želdinių tvarkymo taisyklės, Sprendimu patvirtinti taisyklių pakeitimai atitinka visus kriterijus, būdingus norminiam teisės aktui bei apibrėžtus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 2 straipsnio 10 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) 2 straipsnio 13 dalyje, teisės doktrinoje bei teismų praktikoje.
Pažymėtina, kad ginčo tarp proceso šalių, ar turi teisę Kauno miesto savivaldybės taryba savo sprendimais nustatyti Taisykles, nėra. Pareiškėjo atstovė patvirtino, kad Kauno miesto savivaldybė turi teisę nustatyti Taisykles, kurios skirtos Kauno miesto teritorijų bei želdinių tvarkymui, tačiau pažymėjo, kad Taisyklės neturėtų prieštarauti galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir teisės aktams.
Taryba Sprendimu papildė Miesto tvarkymo taisyklių 1 punktą žodžiais „ar faktiškai naudojamose“, o 2 punktą išdėstė nauja redakcija, lyginamasis 1 ir 2 punktų variantas: „1. Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės (toliau – taisyklės) nustato bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – Asmenys) jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose ar faktiškai naudojamose teritorijose bei asmenims, kurie pagal atitinkamas sutartis pastarąsias teritorijas tvarko ir prižiūri, taip pat nustato tvarkos reikalavimus renginiuose.
„2. Asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose ar faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota (suformuotas) kaip daiktas ir įregistruota (įregistruotas) valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Faktiškai naudojama teritorija – teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose.“
Analogiškus pakeitimus Taryba padarė ir Želdinių tvarkymo taisyklėse, lyginamasis variantas: „1. Kauno miesto želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklės (toliau – taisyklės) nustato bendruosius: specialiuosius miesto želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – Asmenys) jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose ar faktiškai naudojamose ir bendrojo naudojimo teritorijose bei asmenims, kurie pagal atitinkamas sutartis pastarąsias teritorijas tvarko ir prižiūri arba vykdo statybos ir remonto darbus. 2. Asmenys saugo, tvarko ir prižiūri želdinius jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose ar faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo.“
Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir valdoma nuosavybės arba valdymo teise.
Faktiškai naudojama teritorija – teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose.
Želdiniai – visi miesto teritorijoje esantys medžiai, krūmai, pievos, vejos ir gėlynai, nesvarbu kieno teritorijoje ir žinioje jie yra.
Žalieji plotai – bendrojo naudojimo teritorijos, kuriose savaime auga arba yra pasodinti želdiniai.“
Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2007-07-19 Sprendimu Nr. T-397 Miesto tvarkymo ir švaros bei želdinių tvarkymo taisyklėse įvedė naują „faktiškai naudojamos teritorijos“ sąvoką ir nustatė, kad „asmenys tvarko ir palaiko švarą (...) faktiškai naudojamose teritorijose“, Želdinių tvarkymo taisyklėse taip pat įvedė naują „faktiškai naudojamos teritorijos“ sąvoką ir nustatė, kad „asmenys saugo, tvarko ir prižiūri želdinius (...) faktiškai naudojamose teritorijose“. Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 2 punkto nauja redakcija, išdėstyta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ 1.2 punkte, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „asmenys tvarko ir palaiko švarą (...) faktiškai naudojamose teritorijose. (...) Faktiškai naudojama teritorija – teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose“ ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ 2 punktu padaryti Kauno miesto želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių pakeitimai ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „asmenys saugo, tvarko ir prižiūri želdinius (...) faktiškai naudojamose teritorijose“, „Faktiškai naudojama teritorija – teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose“ prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 daliai. Šio įstatymo 2 dalies 36 punktas aiškiai apibrėžia, kas sudaro teritorijų planavimo dokumentus – tai „bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų“. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme išdėstyto teritorijų planavimo dokumentų apibrėžimo, terminas „Faktiškai naudojama teritorija“ nėra įtrauktas į teritorijų planavimo dokumentų sąrašą. Kauno miesto savivaldybės sprendimu pakeitus Taisyklių 2 p. nurodoma, jog „Faktiškai naudojama teritorija – teritorija apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose“. Kaip jau pastebėta, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas aiškiai apibrėžia teritorijų planavimo dokumentus, todėl nesant įstatyme atitinkamų pakeitimų, Kauno miesto savivaldybės taryba negalėjo įvesti naują „faktiškai naudojamos teritorijos“ sąvoką ir šią sąvoką interpretuoti, kaip „teritorija apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose“, kadangi įstatymas aiškiai apibrėžia, kas yra teritorijų planavimo dokumentai. Nesant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme „faktiškai naudojamos teritorijos“ sąvokos, Kauno miesto savivaldybės taryba negalėjo tokią sąvoką įrašyti į Taisykles ir ją interpretuoti, kaip apibrėžtą teritorijų planavimo dokumentuose. Toks Kauno miesto savivaldybės tarybos Taisyklių pakeitimas aiškiai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 daliai.
Minėtų Taisyklių nauja redakcija prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 ir 14 dalims, 40 straipsnio 6 daliai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 2 straipsnio 11 ir 14 dalys apibrėžia žemės naudotojo ir žemės sklypo sąvokas: „žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu“, „žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre“. To paties įstatymo 40 straipsnyje 6 dalyje nustatyta, kad „pagal žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą“. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas aiškiai apibrėžia žemės naudotojo ir žemės sklypo sąvokas, įstatymas nenumato tokio termino, kaip „faktiškai naudojama teritorija“. Sutinkamai su šiuo įstatymu, žemė naudojama įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ir įstatymų nustatytais kitais pagrindais, kitokiais atvejais žemė negali būti naudojama teisėtai. Šio įstatymo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo tvarkyti tik įstatymo nustatyta tvarka jiems priskirtas teritorijas. Įrašyti Taisyklėse naują terminą „faktiškai naudojama teritorija“ ir jį interpretuoti, jog „Faktiškai naudojama teritorija – teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose“, atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba savo sprendimu negalėjo, nes tokio termino įrašymas aiškiai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui.
Tiriamų Taisyklių nauja redakcija, prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 p. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639) 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato bendrijos pareigą „organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti“. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo priskyrimo daugiabučiam gyvenamajam namui, šio sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato žemės santykius reguliuojantys teisės aktai. Kaip jau ištirta aukščiau, Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalis numato, kad suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės įjuos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre. Todėl informacija apie daugiabučiam namui priskirtą žemės sklypą turi būti registruota Nekilnojamojo turto registre. Aiškinant šias teisės normas darytina išvada, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos turi įgaliojimus įgyvendinti namo patalpų savininkų pareigas, susijusias su priežiūra ir tvarkymu tik tokio sklypo, kuris įstatymų nustatyta tvarka priskirtas daugiabučiam gyvenamajam namui, o ne kitaip nustatytas ar priskirtas teritorijas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas nenumato išimčių daugiabučių namų savininkų bendrijoms, kurios yra sudariusios žemės nuomos sutartis ir kurios tokių sutarčių nėra sudariusios. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas tiek sudariusios, tiek nesudariusios žemės nuomos sutartis daugiabučių namų savininkų bendrijos dėl priskirto sklypo tvarkymo ir priežiūros teisiniu statusu yra lygios.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrija organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoja ir kaupia lėšas minėtiems darbams atlikti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punktą savivaldybės funkcija yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas. Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 14 punkte numatyta, jog seniūnijos organizuoja bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą bei gatvių ir kitų viešųjų vietų apšvietimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (nauja redakcija 2002 05 08 nutarimu Nr. 752) 4 punktas numato, jog daugiabučių namų savininkų bendrijų administratoriai įgyvendina įstatymų ir kitų teisės aktų privalomuosius reikalavimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka daugiabučiam namui priskirto žemės sklypo priežiūra. Tokiu būdu, atlikus minėto įstatymo analizę, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tik įstatymo nustatyta tvarka daugiabučiam gyvenamajam namui gali būti priskirta žemės sklypo priežiūra.
Vertinant šias teisės normas, darytina išvada, kad tvarkytojai, privalo kaupti lėšas ir tvarkyti tik įstatymo nustatyta tvarka jiems priskirtas teritorijas. Teisės aktų normos aiškiai numato, jog bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą bei gatvių ir kitų viešųjų vietų apšvietimą organizuoja ir prižiūri savivaldybės. Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu patvirtindama taisykles nustatė, kad tvarkytojų lėšomis turi būti prižiūrima ne tik jiems įstatymu priskirta teritorija, bet ir „faktiškai naudojama teritorija“. Taigi Kauno miesto taryba nustatė, kad tvarkytojai privalo kaupti lėšas, prižiūrėti ir valyti bendrojo naudojimo teritorijas, kurios pagal teisės aktus jiems nepriklauso nuosavybės teise ir nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123; 2004, Nr. 5-94) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai įtvirtina pagrindinį administratoriaus uždavinį „įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su (...) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra“ (Nuostatų 4 punktas). Tokiu būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 patvirtina jau aptartas aplinkybes, kad Tvarkytojai turi prižiūrėti tik Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktais priskirtas teritorijas.
Tokiu būdu, aukščiau paminėtų Lietuvos Respublikos įstatymų analizė leidžia daryti išvadą, kad informacija apie Tvarkytojui priskirtą žemės sklypą turi būti registruota Nekilnojamojo turto registre. Tvarkytojas privalo įgyvendinti pareigas, susijusias su priežiūra ir tvarkymu tik tokio sklypo, kuris įstatymų nustatyta tvarka priskirtas Tvarkytojui, o ne kitaip nustatytas ar priskirtas teritorijas. Miesto tvarkymo taisyklės ir Želdinių tvarkymo taisyklės yra norminiai teisės aktai, reglamentuojantys bendruosius ir specialiuosius Kauno miesto ir želdinių tvarkymo, švaros reikalavimus, privalomus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, ir Sprendimu patvirtintos minėtų taisyklių pakeitimų nuostatos taip pat yra norminio pobūdžio. Šias nuostatas realizavus konkrečiame santykyje, jos veiktų ir toliau bei turėtų būti taikomos naujai atsirandantiems kitiems tos pačios rūšies santykiams, todėl jos neturi prieštarauti galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimams.
Teismas nustatė, kad Miesto tvarkymo taisyklės ir Želdinių tvarkymo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 ir 14 dalims, 40 straipsnio 6 daliai, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punktui, todėl naikintinas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimai yra tenkinami, atsakovo argumentai atmetami.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 115 str. 1 d. 1 p.,
nusprendė:
Pareiškėjo prašymą tenkinti.
Pripažinti Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 2 punkto nauja redakcija, išdėstyta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ 1.2 punkte, ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „asmenys tvarko ir palaiko švarą (...) faktiškai naudojamose teritorijose. (...) Faktiškai naudojama teritorija – teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose“ prieštaraujančią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 ir 14 dalims, 40 straipsnio 6 daliai, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punktui;
Pripažinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ 2 punktu padaryti Kauno miesto želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių pakeitimai ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „asmenys saugo, tvarko ir prižiūri želdinius (...) faktiškai naudojamose teritorijose“, „Faktiškai naudojama teritorija – teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose“ prieštaraujančia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 ir 14 dalims, 40 straipsnio 6 daliai, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punktui;
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.