PROTOKOLAS DĖL TARPTAUTINIŲ KARINIŲ VADAVIEČIŲ, ĮSTEIGTŲ ĮGYVENDINANT ŠIAURĖS ATLANTO SUTARTĮ, STATUSO

1952 m. rugpjūčio 28 d., Paryžius

1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone pasirašytos Šiaurės Atlanto Sutarties Šalys,

atsižvelgdamos į tai, kad įgyvendinant Šiaurės Atlanto Sutartį pagal specialius susitarimus jų teritorijose gali būti įsteigtos tarptautinės karinės vadavietės,

norėdamos nustatyti šių vadaviečių ir jų personalo statusą Šiaurės Atlanto Sutarties veikimo zonoje,

susitarė dėl šio Protokolo prie Susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso, pasirašyto 1951 m. birželio 19 d. Londone:

I straipsnis

Šiame Protokole vartojamos sąvokos:

a) „Susitarimas“ – tai Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso, pasirašytas 1951 m. birželio 19 d. Londone;

b) „Vyriausioji vadavietė“ – tai Vyriausioji sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietė, Vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Atlante vado vadavietė ir bet kuri kita lygiavertė tarptautinė karinė vadavietė, įsteigta įgyvendinant Šiaurės Atlanto Sutartį;

c) „Sąjungininkų vadavietė“ – tai bet kuri Vyriausioji vadavietė ir bet kuri kita tarptautinė karinė vadavietė, įsteigta įgyvendinant Šiaurės Atlanto Sutartį ir tiesiogiai pavaldi Vyriausiajai vadavietei;

d) „Šiaurės Atlanto Taryba“ – tai pagal Šiaurės Atlanto Sutarties 9 straipsnį įsteigta Taryba arba bet kuri jos pagalbinė institucija, įgaliota veikti Tarybos vardu.

II straipsnis

Toliau šiame Protokole nurodytomis sąlygomis Susitarimas taikomas Šiaurės Atlanto Sutarties veikimo zonoje esančiose šio Protokolo Šalių teritorijose įsteigtoms Sąjungininkų vadavietėms, taip pat šio Protokolo III straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose apibrėžtam šių vadaviečių kariniam bei civilių personalui ir jo išlaikytiniams, kai toks personalas yra ir vykdo savo tarnybines pareigas bet kurioje iš nurodytų teritorijų arba, išlaikytinių atveju, jie yra tokioje teritorijoje dėl to, kad sutuoktinis ar kuris nors iš tėvų joje vykdo tarnybines pareigas.

III straipsnis

1. Taikant šį Susitarimą Sąjungininkų vadavietei, sąvokos „karinės pajėgos“, „civilių komponentas“ ir „išlaikytinis“, kiekvieną kartą, kai yra vartojamos Susitarime, reiškia:

a) „karinės pajėgos“ – tai bet kurios Šiaurės Atlanto Sutarties Šalies sausumos, jūrų ar oro ginkluotosioms pajėgoms priklausantis personalas, kuris yra priskirtas Sąjungininkų vadavietei;

b) „civilių komponentas“ – tai civiliai tarnautojai, kurie nėra asmenys be pilietybės, valstybės, kuri nėra Šiaurės Atlanto Sutarties Šalis, piliečiai, arba priimančiosios valstybės piliečiai ar nuolatiniai gyventojai ir kurie:

i) yra priskirti Sąjungininkų vadavietei ir įdarbinti vienos iš Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių ginkluotosiose pajėgose, arba

ii) priklauso Šiaurės Atlanto Tarybos nustatytoms Sąjungininkų vadavietėse dirbančių civilių tarnautojų kategorijoms;

c) „išlaikytinis“ – tai šios straipsnio dalies a ir b punktuose apibrėžtų karinių pajėgų ar civilių komponento nario sutuoktinis arba materialiai priklausomas vaikas.

2. Sąjungininkų vadavietė traktuojama kaip karinės pajėgos taikant Susitarimo II straipsnį, V straipsnio 2 dalį, VII straipsnio 10 dalį, IX straipsnio 2, 3, 4, 7 ir 8 dalis bei XIII straipsnį.

IV straipsnis

Teisės ir pareigos, kurias Susitarimas suteikia ar nustato siunčiančiajai valstybei ar jos institucijoms jos karinių pajėgų, jų civilių komponentų ar jų išlaikytinių atžvilgiu, Sąjungininkų vadavietės, jos personalo narių ir išlaikytinių, kuriems pagal šio Protokolo II straipsnį yra taikomas Susitarimas, atveju perduodamos ar priskiriamos atitinkamai Vyriausiajai vadavietei ir jos žinioje esančioms institucijoms, su šiomis išimtimis:

a) teisė įgyvendinti baudžiamąją ir drausminę jurisdikciją pagal Susitarimo VII straipsnį suteikiama siunčiančiosios valstybės karinėms institucijoms yra perduodama karinėms institucijoms tos valstybės, kurios karo teisė taikoma atitinkamam asmeniui (jei tokia valstybė yra);

b) Susitarimo II straipsnyje, III straipsnio 4 dalyje, VII straipsnio 5 dalies a punkte ir 6 dalies a punkte, VIII straipsnio 9 ir 10 dalyse bei XIII straipsnyje siunčiančiajai valstybei ar jos institucijoms nustatytos pareigos yra priskiriamos tiek Sąjungininkų vadavietei, tiek tai valstybei, su kurios ginkluotosiomis pajėgomis arba jų nariu ar tarnautoju arba tokio nario ar tarnautojo išlaikytiniu yra susijęs atitinkamas klausimas;

c) taikant Susitarimo III straipsnio 2 dalies a punktą ir 5 dalį bei XIV straipsnį, karinių pajėgų narių ar jų išlaikytinių siunčiančiąja valstybe laikoma ta valstybė, kurios ginkluotosioms pajėgoms tas narys priklauso, arba, civilių komponento narių ir jų išlaikytinių atveju – valstybė, kurios ginkluotosios pajėgos įdarbino šį narį (jei tokia valstybė yra);

d) pagal Susitarimo VIII straipsnio 6 ir 7 dalis siunčiančiajai valstybei nustatytos pareigos yra priskiriamos tai valstybei, kurios ginkluotosioms pajėgoms priklauso asmuo, dėl kurio veikimo ar neveikimo buvo pareikštas reikalavimas atlyginti žalą arba, civilių komponento nario atveju – tai valstybei, kurios ginkluotosios pajėgos jį įdarbino, arba, jei tokios valstybės nėra – Sąjungininkų vadavietei, kurios personalo nariu yra tas asmuo.

Taikant VIII straipsnio 8 dalį dėl arbitro paskyrimo, siunčiančiosios valstybės teises turi tiek valstybė, kuriai priskiriamos pareigos pagal šį punktą (jei tokia valstybė yra), tiek Sąjungininkų vadavietė.

V straipsnis

Kiekvienas Sąjungininkų vadavietės narys turi turėti šios vadavietės išduotą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka, kuriame nurodoma: vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, pilietybė, rangas arba karinis laipsnis, asmens numeris (jei toks yra) ir dokumento galiojimo laikas. Pareikalavus šis dokumentas turi būti pateiktas.

VI straipsnis

1. Susitarimo VIII straipsnyje Susitariančiosioms Šalims numatytos pareigos atsisakyti reikalavimų atlyginti žalą yra priskiriamos ir Sąjungininkų vadavietėms, ir šio Protokolo Šalims.

2. Taikant Susitarimo VIII straipsnio 1 ir 2 dalis:

a) Sąjungininkų vadavietei ar šio Protokolo Šaliai priklausantis ir Sąjungininkų vadavietės naudojamas turtas yra laikomas Susitariančiajai Šaliai priklausančiu ir jos ginkluotųjų pajėgų naudojamu turtu;

b) šio Protokolo III straipsnio 1 dalyje apibrėžtų karinių pajėgų ar civilių komponento nario arba bet kurio kito Sąjungininkų vadavietės tarnautojo padaryta žala yra laikoma Susitariančiosios Šalies ginkluotųjų pajėgų nario ar tarnautojo padaryta žala;

c) Susitarimo VIII straipsnio 3 dalyje apibrėžta sąvoka“Susitariančiajai Šaliai priklausantis turtas“ taikoma ir Sąjungininkų vadavietei.

3. Reikalavimai atlyginti žalą, kuriems taikoma Susitarimo VIII straipsnio 5 dalis, apima reikalavimus (išskyrus sutartinius reikalavimus ir tuos reikalavimus, kuriems taikoma Susitarimo VIII straipsnio 6 ar 7 dalis) atlyginti žalą, padarytą priimančiosios valstybės teritorijoje šio Protokolo Šalimis nesančioms trečiosioms šalims dėl Sąjungininkų vadavietės tarnautojų veikimo ar neveikimo vykdant tarnybines pareigas arba dėl bet kurio kito veikimo, neveikimo ar įvykio, už kurį teisiškai atsako Sąjungininkų vadavietė.

VII straipsnis

1. Susitarimo X straipsnyje nustatytas karinių pajėgų ar civilių komponento narių atleidimas nuo mokesčių, mokamų nuo atlyginimo ir kitų su tarnyba susijusių pajamų, yra taikomas šio Protokolo III straipsnio 1 dalies a punkte ir b punkto i papunktyje nurodytam Sąjungininkų vadavietės personalui, neapmokestinant atlyginimo ir kitų su tarnyba susijusių pajamų, kurias šio personalo nariai už tarnybą vadavietėje gauna iš ginkluotųjų pajėgų, kurioms jie priklauso ar kuriose jie yra įdarbinti. Tačiau ši straipsnio dalis neatleidžia tokio nario ar tarnautojo nuo tos valstybės, kurios pilietis jis yra, nustatytų mokesčių.

2. Šiaurės Atlanto Tarybos nustatytoms kategorijoms priklausantys Sąjungininkų vadavietės tarnautojai yra atleidžiami nuo mokesčių, mokamų nuo atlyginimo ir kitų su tarnyba susijusių pajamų, kurias jie už tokią tarnybą gauna iš Sąjungininkų vadavietės. Tačiau bet kuri šio Protokolo Šalis gali sudaryti su Sąjungininkų vadaviete susitarimą, leidžiantį tai Šaliai įdarbinti ir priskirti vadavietei savo piliečius, kurie turi atlikti vadavietės personalo narių tarnybą (išskyrus, jeigu ši Šalis to pageidauja, nuolat jos teritorijoje negyvenančius piliečius). Tokiu atveju ši Šalis taip pat moka šiems asmenims atlyginimą ir kitas su tarnyba susijusias išmokas iš savo lėšų pagal jos nustatytus tarifus. Taip gaunamus atlyginimus ir kitas su tarnyba susijusias išmokas gali apmokestinti tik jas mokanti Šalis ir negali apmokestinti jokia kita Šalis. Jeigu toks šio Protokolo Šalies sudarytas susitarimas vėliau yra pakeičiamas ar nutraukiamas, šio Protokolo Šalys nebeprivalo pagal šios straipsnio dalies pirmąjį sakinį atleisti savo piliečius nuo mokesčių, mokamų nuo atlyginimo ir kitų su tarnyba susijusių pajamų.

VIII straipsnis

1. Siekiant palengvinti Sąjungininkų vadaviečių steigimą, statybą, išlaikymą ir veiklą, šios vadavietės yra atleidžiamos, kiek tai įmanoma, nuo muitų ir mokesčių, susijusių su jų išlaidomis bendros gynybos interesais ir vien tik oficialiai veiklai, ir kiekviena šio Protokolo Šalis pradeda derybas su visomis jos teritorijoje veikiančiomis Sąjungininkų vadavietėmis, kad būtų sudaryti susitarimai šiai nuostatai įgyvendinti.

2. Sąjungininkų vadavietė naudojasi pagal Susitarimo XI straipsnį karinėms pajėgoms suteiktomis teisėmis tokiomis pačiomis sąlygomis.

3. Susitarimo XI straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos netaikomos priimančiųjų valstybių piliečiams, nebent šie piliečiai priklauso kitos, nei priimančioji valstybė, šio Protokolo Šalies ginkluotosioms pajėgoms.

4. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „muitai ir mokesčiai“ neapima mokesčių už suteiktas paslaugas.

IX straipsnis

Išskyrus atvejus, kai Šiaurės Atlanto Taryba nusprendžia kitaip:

a) Turtas, kuris yra įsigytas už Sąjungininkų vadavietės pagrindinio biudžeto tarptautines lėšas ir kuris yra nebereikalingas šiai vadavietei, perleidžiamas pagal Šiaurės Atlanto Tarybos patvirtintus susitarimus, o už šį turtą gautos pajamos paskirstomos arba įskaitomos kaip įnašas Šiaurės Atlanto Sutarties Šalims proporcingai jų įnašams vadavietės pagrindinėms išlaidoms padengti. Priimančioji valstybė turi pirmumo teisę įsigyti jos teritorijoje tokiu atveju perleidžiamą nekilnojamąjį turtą, jeigu jos pasiūlytos sąlygos nėra mažiau palankios negu tos, kurias siūlo bet kuri trečioji šalis.

b) Žemės sklypai, pastatai ar stacionarūs įrenginiai, be mokesčių (išskyrus žyminį mokestį) priimančiosios valstybės suteikti naudotis Sąjungininkų vadavietei ir kurie yra nebereikalingi šiai vadavietei, turi būti grąžinti priimančiajai valstybei. Šiaurės Atlanto Taryba, atsižvelgdama į priimančiosios valstybės šiuo atveju taikytinus įstatymus, nustato dėl vadavietės naudojimosi atsiradusio priimančiosios valstybės suteikto turto vertės padidėjimo ar sumažėjimo dydį, kuris yra paskirstomas arba įrašomas į Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių kreditą ar debetą proporcingai jų įnašams vadavietės pagrindinėms išlaidoms padengti.

X straipsnis

Kiekviena Vyriausioji vadavietė turi juridinio asmens statusą. Ji turi teisę sudaryti sutartis, įsigyti turtą ir juo disponuoti. Tačiau priimančioji valstybė gali nustatyti, kad ši teisė gali būti įgyvendinama tik specialių jos susitarimų su Vyriausiąja vadaviete ar jai pavaldžia Sąjungininkų vadaviete, veikiančia Vyriausiosios vadavietės vardu, nustatytomis sąlygomis.

XI straipsnis

1. Pagal Susitarimo VIII straipsnio nuostatas Vyriausioji vadavietė gali kaip ieškovas ar atsakovas dalyvauti teismo procese. Tačiau priimančioji valstybė ir Vyriausioji vadavietė ar bet kuri jai pavaldi ir jos įgaliota Sąjungininkų vadavietė gali susitarti, kad priimančioji valstybė veikia Vyriausiosios vadavietės vardu šios valstybės teismuose, kai ši vadavietė yra proceso šalis.

2. Išskyrus atvejus, kai taikomas Susitarimo VII straipsnio 6 dalies a punktas ir XIII straipsnis, Sąjungininkų vadavietėms negali būti taikomos jokios vykdomosios priemonės ir priemonės, kuriomis siekiama konfiskuoti areštuoti jos turtą ar lėšas.

XII straipsnis

1. Tam, kad būtų vykdomas tarptautinis Sąjungininkų vadavietės biudžetas, ji gali turėti bet kurią valiutą ir sąskaitas bet kuria valiuta.

2. Jei tai yra būtina bet kurios Sąjungininkų vadavietės poreikiams tenkinti, šio Protokolo Šalys Sąjungininkų vadavietės prašymu palengvina jos lėšų pervedimą iš vienos valstybės į kitą ir jos turimos bet kokios valiutos konvertavimą į bet kurią kitą valiutą.

XIII straipsnis

Archyvai ir kiti oficialūs Sąjungininkų vadavietės dokumentai, saugomi šios vadavietės naudojamose patalpose ar deramai įgaliotų šios vadavietės personalo narių, yra neliečiami, išskyrus tuos atvejus, kai vadavietė atsisako šio imuniteto. Priimančiosios valstybės prašymu ir dalyvaujant jos atstovui, vadavietė patikrina bet kuriuos dokumentus, kad būtų patvirtintas jų imunitetas pagal šį straipsnį.

XIV straipsnis

1. Visas šis Protokolas ar Susitarimas arba bet kuri šio Protokolo ar Susitarimo dalis Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu gali būti taikoma bet kuriai į šio Protokolo I straipsnio b ir c punktų apibrėžimus neįtrauktai tarptautinei karinei vadavietei ar organizacijai, kuri yra įsteigta įgyvendinant Šiaurės Atlanto Sutartį.

2. Įsteigus Europos Gynybos Bendriją, Šiaurės Atlanto Tarybos nustatytomis sąlygomis šis Protokolas galės būti taikomas Sąjungininkų vadavietei priskirtam Europos gynybos pajėgų personalui ir jo išlaikytiniams.

XV straipsnis

Visi šio Protokolo Šalių arba bet kurios iš jų ir bet kurios Sąjungininkų vadavietės nesutarimai dėl šio Protokolo aiškinimo ir taikymo sprendžiami ginčo šalių derybomis, nesikreipiant į jokią išorinę ginčų sprendimo instituciją. Jei šiame Protokole ar Susitarime aiškiai nenumatyta kitaip, nesutarimai, kurių negalima išspręsti tiesioginėmis derybomis, perduodami Šiaurės Atlanto Tarybai.

XVI straipsnis

1. Susitarimo XV ir XVII–XX straipsniai šiam Protokolui taikomi taip, tarsi jie būtų jo sudėtinė dalis, tačiau atskirai nuo Susitarimo pagal šių jo straipsnių nuostatas Protokolas gali būti peržiūrėtas, laikinai netaikomas, ratifikuotas, prie Protokolo gali būti prisijungiama, jis gali būti denonsuotas ar jo galiojimas gali būti išplėstas.

2. Šis Protokolas gali būti papildytas priimančiosios valstybės ir Vyriausiosios vadavietės dvišaliais susitarimais; priimančiosios valstybės ir Vyriausiosios vadavietės institucijos gali susitarti iki ratifikavimo administracinėmis priemonėmis taikyti bet kurias šio Protokolo nuostatas arba Susitarimo nuostatas taip, kaip jos taikomos pagal Protokolą.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti įgaliotieji atstovai pasirašė šį Protokolą.

Pasirašyta 1952 m. rugpjūčio 28 d. Paryžiuje anglų ir prancūzų kalbomis, vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės archyvuose. Abu tekstai yra autentiški. Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė perduoda patvirtintas Protokolo kopijas visoms jį pasirašiusioms ir prie jo prisijungiančioms valstybėms.

______________