Adm. byla Nr. I-03-04-2003

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO SPRENDIMAS

2003 m. sausio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos I. Varžinskienės, teisėjų V. Savickienės, S. Bagdonavičiaus,

sekretoriaujant V. Jasevičienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei D. Noreikienei,

trečiojo suinteresuotojo asmens AB „Panevėžio butų ūkis“ atstovei L. Vorienei,

trečiojo suinteresuotojo asmens V. Karpenko atstovui E. Činkai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Panevėžio apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Panevėžio m. Tarybos 1998-12-29 sprendimo Nr. 20-3 1 punktas ir Panevėžio m. valdybos 1999-01-19 sprendimu patvirtintos lėšų, kaupiamų gyvenamųjų namų kapitaliniam remontui, rinkimo ir panaudojimo tvarkos 1 ir 2 punktai neprieštarauja LR Vyriausybės 1995-10-04 nutarimu Nr. 1300 patvirtintos Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos 5 ir 6 punktams bei LR Vyriausybės 1991- 07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 17 punktui, ir

nustatė:

Panevėžio m. apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos pagal AB „Panevėžio butų ūkis“ ieškinius atsakovui Vladimir Karpenko dėl butų eksploatavimo išlaidų, mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo. Šiais ieškiniais iš atsakovo prašoma išieškoti sumas, kaupiamas namų kapitaliniam remontui Panevėžio m. Tarybos 1998-12-29 Nr. 20-3 ir valdybos 1999-01-19 Nr. 17v sprendimų nustatyta tvarka, nuo 2000 m. sausio 1 d. Panevėžio m. apylinkės teismas savo 2002-10-23 ir 2002-10-25 nutartimis civilines bylas sustabdė ir kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Panevėžio m. Tarybos 1998-12-29 sprendimo Nr. 20-3 1 punktas ir Panevėžio m. valdybos 1999-01-19 sprendimu patvirtintos lėšų, kaupiamų gyvenamųjų namų kapitaliniam remontui, rinkimo ir panaudojimo tvarkos (toliau – sprendimu patvirtintos Tvarkos) 1 ir 2 punktai neprieštarauja LR Vyriausybės 1995-10-04 nutarimu Nr. 1300 patvirtintos Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos (toliau – nutarimu patvirtintos Tvarkos) 5 ir 6 punktams bei LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių (toliau – Taisyklių) 17 punktui.

Savo prašymą pareiškėjas grindžia tokiais argumentais: LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 17 punkte numatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo kapitaliniam remontui kaupiamų lėšų dydis nustatomas susitarimu tarp butų savininkų ir butų eksploatavimo tarnybos. 1995-10-04 nutarimu Nr. 1300 LR Vyriausybė nustatė, kad gyvenamųjų patalpų savininkai apmoka radijo paslaugas ir eksploatuojanti įmonė parengia gyvenamųjų patalpų eksploatavimo taisykles, kuriose nurodoma eksploatavimo darbų ir paslaugų nomenklatūra, apimtis. Šias taisykles tvirtina vietos savivaldos institucija (5 ir 6 punktai). Teismui kilo abejonė, ar pagrįstai ieškovas – AB „Panevėžio butų ūkis“ prašo priteisti iš atsakovo lėšas, kaupiamas kapitaliniam gyvenamųjų namų remontui, apskaičiuotas remiantis ginčijamais Tarybos ir valdybos sprendimais, nes Panevėžio m. Taryba ir valdyba patvirtino lėšų, kaupiamų gyvenamųjų namų kapitaliniam remontui, dydį bei šių lėšų panaudojimo tvarką neatsižvelgdama į tai, kad gyvenamojo namo kapitaliniam remontui kaupiamų lėšų dydis nustatomas susitarimu tarp butų savininkų ir eksploatuojančios įmonės.

Pareiškėjo – Panevėžio m. apylinkės teismo – atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie posėdžio vietą ir laiką nustatyta tvarka jam pranešta.

Atsakovo – Panevėžio m. savivaldybės – atstovė prašė nepripažinti Panevėžio m. Tarybos 1998-12-29 sprendimo Nr. 20-3 1 punkto ir Panevėžio m. valdybos 1999-01-19 sprendimu patvirtintos Tvarkos 1 ir 2 punktų prieštaraujančiais LR Vyriausybės 1995-10- 04 nutarimu Nr. 1300 patvirtintos Tvarkos 5 ir 6 punktams bei LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Taisyklių 17 punktui. Ji savo poziciją grindžia tuo, kad minėtas LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintos Tvarkos 17 p., nors ir numato susitarimą dėl kaupiamų kapitaliniam remontui lėšų dydžio tarp buto savininko ir eksploatuojančios organizacijos, tačiau numato ir sąlygą, kad kaupiamų lėšų turi būti ne mažiau už valstybės nustatytas atskaitymų kapitaliniam remontui normas. Todėl darytina išvada, kad kaupti lėšas kapitaliniam remontui yra privaloma. Kadangi konkreti atskaitymų kapitaliniam remontui norma nėra nustatyta, buvo remtasi Komisijos deklaruojamam turtui įkainoti 1998-10-26 nutarimu Nr. 4 numatytu butų daugiabučiuose namuose kasmetiniu statinio vertės sumažinimo procentu, kur jis numatytas 0,8%. Atsižvelgiant į miesto gyventojų pragyvenimo lygį, pasirinktas mažesnis procentas – 0,5%. Šis koeficientas, kaupiant lėšas kapitaliniam remontui, buvo įrašomas į formulę, numatytoje metodikoje, kuri buvo patvirtinta miesto valdybos 1999-01-19 sprendimu Nr. 17v, apskaičiuojant konkrečiam namui kaupiamų lėšų dydį. Miesto Tarybai Vyriausybės 1995-10-04 nutarimu Nr. 1300 numatyta teisė tvirtinti tarifus.

Trečiojo suinteresuotojo asmens – AB „Panevėžio butų ūkis“ atstovė palaiko atsakovo poziciją, nurodo, kad gyventojus – butų savininkus skirti lėšas kapitaliniam namo remontui įpareigoja ir LR CK, šių lėšų kaupimas privalomai nurodytas ir 1991-07-31 nutarime Nr. 309. Kadangi daug miesto namų buvo avarinės būklės, o butų savininkai, gyvenantys skirtinguose aukštuose, nevienodai rūpinosi namo remontu, remiantis minėtu Vyriausybės nutarimu Taryba patvirtino vieningą atskaitymų kapitaliniam remontui normą, miesto valdyba patvirtino šių lėšų kaupimo bei panaudojimo tvarką. Kaupiamosios lėšos kapitaliniam remontui buvo skaičiuojamos nuo 1999 m. kovo mėnesio po miesto Tarybos ir valdybos sprendimų patvirtinimo. Su visų namų savininkais buvo pravesti susirinkimai, jie supažindinti su šiais sprendimais, prieštaravimų nepareiškė, todėl laikytina, kad su tokiais atskaitymais jie sutiko.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo V. Karpenko teismo posėdyje nedalyvauja, apie posėdžio vietą ir laiką nustatyta tvarka jam pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Jo atstovas prašo pripažinti Panevėžio m. Tarybos 1998-12-29 sprendimo Nr. 20-3 1 punktą ir Panevėžio m. valdybos 1999-01-19 sprendimu patvirtintos Tvarkos 1 ir 2 punktus prieštaraujančiais LR Vyriausybės 1995-10-04 nutarimu Nr. 1300 patvirtintos Tvarkos 5 ir 6 punktams bei LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Taisyklių 17 punktui. Savo prašymą jis grindžia tuo, kad Miesto Tarybos 1998-12-29 sprendime Nr. 20-3 nurodyta, kad jo teisinis pagrindas yra LR Vyriausybės nutarimai – 1995-10-04 Nr. 1300 ir 1991-07-31 Nr. 309, tačiau nei vienas, nei kitas nutarimas neleidžia vienašališkai nustatyti tokią lėšų kaupiamajam remontui rinkimo tvarką. 1995-10-04 nutarimas Nr. 1300 iš viso nenumato galimybės rinkti lėšas kapitaliniam remontui, nes tai nėra nei eksploatacinės išlaidos, nei mokestis už komunalines paslaugas. Nutarimas Nr. 309, nors ir nenustato lėšų rinkimo tvarkos, tačiau įtvirtina privalomą nuostatą, kad buto savininkas su eksploatuojančia organizacija turi susitarti.

Kolegija konstatuoja:

Administracinis teismas LR ABTĮ 110-112 str. numatytais pagrindais ir 114-117 str. nustatyta tvarka turi procesinį pagrindą tirti akto atitikimą Vyriausybės nutarimų reikalavimams tik tuo atveju, kai konstatuojama, kad toks aktas yra norminio pobūdžio. Pagal LR ABTĮ 2 str. administraciniai aktai yra dviejų rūšių: individualūs ir norminiai. Individualus aktas yra skirtas konkrečiam asmeniui ar individualiais požymiais apibrėžtų subjektų grupei. Ginčijami savivaldybės aktai akivaizdžiai nėra vienkartiniai teisės taikymo aktai, jie nėra skirti ir individualiais požymiais apibūdintų asmenų grupei, todėl laikytini administraciniais norminiais aktais ir jų teisėtumas nagrinėtinas.

Panevėžio m. Tarybos 1998-12-29 sprendimo Nr. 20-3 pirmuoju punktu nustatytas butų ūkį eksploatuojančioms organizacijoms daugiabučio gyvenamojo namo atskaitymų pastato, jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos kapitaliniam remontui laikinas metinis dydis – 0,5% buto nusidėvėjimo sumos, su pastaba, kad butai įkainojami vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos1997-04- 03 nutarimu Nr. 2.

LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Taisyklių 13 p. numato, kad asmenys, nusipirkę gyvenamąjį namą, jį eksploatuoja, remontuoja ir rekonstruoja savo lėšomis. Tokių lėšų kaupimo būtinybę numato minėtų taisyklių 17 p., įtvirtindamas nuostatą, kad šių lėšų negali būti mažiau negu valstybės nustatyta atskaitymų kapitaliniam remontui norma. Konkreti atskaitymų kapitaliniam remontui normos nustatymo tvarka bei lėšų kapitaliniam remontui kaupimo tvarka minėto Tarybos sprendimo priėmimo dienai galiojusiais norminiais aktais nebuvo nustatyta.

Dar LR Vyriausybės 1992-08-17 nutarimu Nr. 620 buvo pritarta LR administracinės-teritorinės ir savivaldos reformos vykdymo svarbiausiesiems principams, kurių 8.2 p. numato vieną iš svarbiausiųjų miesto darbo krypčių – vietos komunalinio ūkio objektų statybą, eksploatavimą ir visų komunalinių paslaugų teikimo organizavimą. LR Vyriausybės 1995-10-04 nutarimu patvirtintos Tvarkos 9 p. numato pareigą pastatą eksploatuojančiai įmonei – šiuo konkrečiu atveju – AB „Panevėžio butų ūkis“, kurios pagrindinė akcijų turėtoja yra miesto savivaldybė – rūpintis darbais, nuo kurių priklauso viso pastato, jo dalių ar inžinerinių sistemų patikimumas, įspėti namo savininkus apie galimus padarinius, jei nebus išspręstas apmokėjimo už juos klausimas. LR vietos savivaldos įstatymo 17 str.16 p. tarp kitų miesto Tarybos funkcijų numato ir jos teisę nustatyti vietines rinkliavas ir kitas įmokas. Todėl kolegija mano, kad Panevėžio m. Taryba, priimdama 1998-12-29 sprendimą Nr. 20-3, savo kompetencijos neviršijo.

Nustatydama vieningą kapitalinių atskaitymo visiems miesto daugiabučiams gyvenamiesiems namams dydį minėtu Tarybos sprendimo 1 p., Taryba šiame savo sprendime nenumatė jo privalomojo atskaitymo. Todėl laikytina, kad ši norma yra rekomendacinio pobūdžio ir gali būti pripažįstama ar keičiama, sudarant konkrečias sutartis tarp eksploatuojančios organizacijos ir konkretaus savininko daugiabučiame name. Tai ir buvo padaryta Panevėžio mieste daugeliu atvejų, pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartyje įrašant punktą dėl atskaitymų kapitaliniam remontui dydžio ir kaupimo tvarkos. Tokiu būdu susitarimas tarp butų savininkų ir butų ūkio eksploatavimo tarnybos dėl daugiabučio gyvenamojo namo kapitaliniam remontui kaupiamų lėšų dydžio, numatytas LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Taisyklių 17 punkte, galėjo būti realizuojamas, sudarant konkrečias sutartis tarp šių subjektų, taip pat ir numatant punktą dėl atskaitymų kapitaliniam remontui Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartyje.

Dėl išvardytų motyvų laikytina, kad Panevėžio miesto Tarybos 1998-12-29 sprendimo Nr. 20-3 1 punktas neprieštarauja LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Taisyklių 17 punktui.

LR Vyriausybės 1995-10-04 nutarimu Nr. 1300 patvirtinta Tvarka sutinkamai su jos 4 p. nustato, kaip gyvenamųjų patalpų savininkai atsiskaito už pastato ir inžinerinių jo sistemų eksploatavimą ir komunalines ir laidinio radijo paslaugas, šios Tvarkos 1 ir 2 priede tarp išvardytų eksploatavimo išlaidų ir komunalinių bei laidinio radijo paslaugų atskaitymai kapitaliniam namo remontui nėra numatyti, o Panevėžio miesto Tarybos 1998-12- 29 sprendimo Nr. 20-3 1 punktas liečia tik lėšas, kaupiamas namo kapitaliniam remontui, todėl šis punktas neprieštarauja LR Vyriausybės 1995-10-04 nutarimu Nr. 1300 patvirtintos Tvarkos 5 ir 6 punktams.

Panevėžio miesto valdybos 1999-01-19 sprendimu Nr. 17v patvirtintos Tvarkos 1 p. numato, kad gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų bei inžinerinės įrangos kapitaliniam remontui kaupiamų lėšų mokesčiais apmokestinami visi butų ir kitų patalpų, esančių name, savininkai. Šiuo punktu kaupiamųjų lėšų kapitaliniam remontui rinkimas įvardijamas kaip mokestis. LR mokesčių administravimo įstatymo 2 str., apibrėždamas mokesčio sąvoką, mokestį įvardija kaip piniginę prievolę. Todėl darytina išvada, kad, remiantis šiuo Tvarkos punktu, kaupiamosios lėšos privalomai skaičiuojamos visiems butų savininkams, neatsižvelgiant į jų susitarimo su eksploatuojančia įmone buvimą ar nebuvimą, galimybę susitarti dėl kitokios šių lėšų kaupimo normos. Savivaldybės nustatytos šių lėšų kaupimo normos atskaitymo privalomumas išplaukia ir iš paties šio Tvarkos punkto turinio, nes jokių išlygų jame nenumatyta. Šią aplinkybę patvirtina ir trečiojo suinteresuotojo asmens – AB „Panevėžio butų ūkis“ atstovės paaiškinimas teismo posėdyje, kad šios lėšos skaičiuojamos visiems butų savininkams nepriklausomai nuo to, ar atskaitymo kapitaliniam remontui lėšų kaupimas buvo numatytas konkrečiose sutartyse, ar nebuvo. Tai matyti ir iš individualios Panevėžio m. apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2- 2651-14-2002, kurioje prašoma priteisti iš atsakovo lėšas kapitaliniam remontui, nesant sutarties tarp ieškovo ir atsakovo.

Nustatydama privalomąjį savivaldybės patvirtintos normos kaupiamųjų kapitaliniam remontui lėšų atskaitymą, Panevėžio miesto valdyba pažeidė LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Taisyklių 17 punkte įtvirtintą susitarimo dėl šio dydžio nustatymo tarp savininko ir eksploatuojančios organizacijos principą, todėl kolegija daro išvadą, kad Panevėžio miesto valdybos 1999-01-19 sprendimu Nr. 17v patvirtintos Tvarkos 1 p. prieštarauja LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Taisyklių 17 punktui.

Pagal LR ABTĮ 116 str.1 d. norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia teismui, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, įvertinus neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, sprendimu nustatyti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Panevėžio apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į Panevėžio m. apylinkės teismo civilines bylas dėl kaupiamųjų kapitaliniam remontui lėšų išieškojimo, galimas teisines pasekmes, taiko LR ABTĮ 116 str. 2 d. ir nustato, kad Panevėžio miesto valdybos 1999-01-19 sprendimu Nr. 17v patvirtintos Tvarkos 1 p. netaikytinas nuo jo priėmimo dienos.

LR Vyriausybės 1995-10-04 nutarimu Nr. 1300 patvirtinta Tvarka sutinkamai su jos 4 p. nustato, kaip gyvenamųjų patalpų savininkai atsiskaito už pastato ir inžinerinių jo sistemų eksploatavimą ir komunalines ir laidinio radijo paslaugas, šios Tvarkos 1 ir 2 priede tarp išvardytų eksploatavimo išlaidų ir komunalinių bei laidinio radijo paslaugų atskaitymai kapitaliniam namo remontui nėra numatyti, o Panevėžio miesto valdybos 1999-01- 19 sprendimu Nr. 17v patvirtintos Tvarkos 1 punktas liečia tik lėšas, kaupiamas namo kapitaliniam remontui, todėl šis punktas neprieštarauja LR Vyriausybės 1995-10-04 nutarimu Nr. 1300 patvirtintos Tvarkos 5 ir 6 punktams.

Panevėžio miesto valdybos 1999-01-19 sprendimu Nr. 17v patvirtintos Tvarkos 2 p. numato neprivatizuotų butų mokesčių, amortizacinių atskaitymų skaičiavimo, kaupimo ir panaudojimo tvarką, Panevėžio m. apylinkės teisme nagrinėjamose individualiose bylose ginčas kyla dėl kaupiamų lėšų išieškojimo iš butų savininko, todėl prašymas ištirti Panevėžio miesto valdybos 1999-01-19 sprendimu Nr. 17v patvirtintos Tvarkos 2 p. teisėtumą atmestinas.

Kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 115 str. 1 d. 1, 2 p., 116 str. 2 d.,

nusprendė:

Pripažinti Panevėžio m. Tarybos 1998-12-29 sprendimo Nr. 20-3 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų kapitalinio remonto lėšų kaupimo“ 1 punktą neprieštaraujančiu LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 17 punktui.

Pripažinti Panevėžio m. Tarybos 1998-12-29 sprendimo Nr. 20-3 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų kapitalinio remonto lėšų kaupimo“ 1 punktą neprieštaraujančiu LR Vyriausybės 1995-10-04 nutarimu Nr. 1300 patvirtintos Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos 5 ir 6 punktams.

Pripažinti Panevėžio m. valdybos 1999-01-19 sprendimu patvirtintos lėšų, kaupiamų gyvenamųjų namų kapitaliniam remontui, rinkimo ir panaudojimo tvarkos 1 punktą prieštaraujančiu LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 17 punktui ir jį panaikinti bei nustatyti, kad jis negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

Pripažinti Panevėžio m. valdybos 1999-01-19 sprendimu patvirtintos lėšų, kaupiamų gyvenamųjų namų kapitaliniam remontui, rinkimo ir panaudojimo tvarkos 1 punktą neprieštaraujančiu LR Vyriausybės 1995-10-04 nutarimu Nr. 1300 patvirtintos Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos (toliau – nutarimu patvirtintos Tvarkos) 5 ir 6 punktams.

Atmesti Panevėžio m. apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Panevėžio m. valdybos 1999-01-19 sprendimu patvirtintos lėšų, kaupiamų gyvenamųjų namų kapitaliniam remontui, rinkimo ir panaudojimo tvarkos 2 punktas neprieštarauja LR Vyriausybės 1995- 10-04 nutarimu Nr. 1300 patvirtintos Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos (toliau – nutarimu patvirtintos Tvarkos) 5 ir 6 punktams bei LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 17 punktui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkė                                                 I. Varžinskienė

Teisėjai:                                                                     V. Savickienė

S. Bagdonavičius

______________