LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL BŪTINŲJŲ KOVINIO RENGIMO LEIDINIŲ RENGIMO IR LEIDYBOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2007 m. lapkričio 8 d. Nr. V-1098

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325) 10 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi bei siekdamas tobulinti krašto apsaugos sistemos leidinių rengimą:

1. Tvirtinu Būtinųjų kovinio rengimo leidinių rengimo ir leidybos tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiais galios krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. V-1492 „Dėl KAS leidinių rengimo ir kodifikavimo taisyklių“ (Žin., 2005, Nr. 138-4991) ir 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. V-944 „Dėl KAS leidinių rengimo ir kodifikavimo taisyklių pakeitimo“.

KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS

PATVIRTINTA

krašto apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. V-1098

BŪTINŲJŲ KOVINIO RENGIMO LEIDINIŲ RENGIMO IR LEIDYBOS TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Būtinųjų kovinio rengimo leidinių rengimo ir leidybos tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) būtinųjų kovinio rengimo leidinių grupes ir reglamentuoja jų planavimą, rengimą, leidybą ir apskaitos tvarką.

2. Tvarkos aprašu turi vadovautis asmenys (kariai, valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį), kurie rengia būtinuosius kovinio rengimo leidinius, bei KAS institucijos ir jų padaliniai, atsakingi už leidinių rengimą, leidybą ir platinimą.

3. Šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

Būtinieji kovinio rengimo leidiniai – tai leidiniai, kurie nustato karinio vieneto kovinio rengimo ir panaudojimo tvarką.

Būtinųjų kovinio rengimo leidinių katalogas (toliau – BKRLK) – tai kariuomenės vado tvirtinamas dokumentas, kuris nustato, kokius kovinio rengimo leidinius būtina naudoti vykdant kovinį rengimą kariniuose vienetuose. BKRLK sudarytas iš trijų dalių. Pirmoje dalyje išdėstomi visi būtinieji kovinio rengimo leidiniai pagal kategorijas ir kariuomenės pajėgų rūšis. Nurodomas kovinio rengimo leidinio pavadinimas, kodas, privalomas naudoti turimas leidinys lietuvių arba užsienio kalba (kol bus parengtas leidinys lietuvių kalba). Antroje dalyje pateikiamos karinių vienetų leidinių schemos, o trečioje dalyje – leidinių poreikio lentelės.

Būtinųjų kovinio rengimo leidinių rengimo ir leidybos organizavimas – tai nenutrūkstamas ciklinis procesas, kurio tikslas – aprūpinti Lietuvos kariuomenės karinius vienetus naujausiais, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančiais leidiniais, reikalingais koviniam rengimui organizuoti ir vykdyti.

Būtinųjų kovinio rengimo leidinių aprobavimas – tai procesas, kurio metu nustatomas leidinių tinkamumas.

Būtinųjų kovinio rengimo leidinių paskirstymo planas – tai planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į karinių vienetų poreikius ir išleistų būtinųjų kovinio rengimo leidinių tiražą.

Elektroninė leidyba – informacijos suteikimo metodas, kai informacijos turinys rengiamas, perteikiamas, saugomas ar platinamas skaitmenine forma ir pasiekiamas tik informacinių technologijų įranga.

Elektroninis leidinys – leidinio elektroninė versija, jo informacijos visateksčio skaitmeninio formato kompiuterinė laikmena, parengta skelbti internete, kompaktinėje plokštelėje ar kitoje elektroninėje laikmenoje. Tai vientisas elektroninėje terpėje publikuojamas kūrinys, atitinkantis visus spausdinamo įprastiniu (knyginiu) būdu leidinio reikalavimus ir perėjęs visas, kaip ir knyginiam leidiniui, privalomas planavimo, rengimo, vertinimo ir tvirtinimo procedūras.

Kovinis rengimas – tai standartizuota Lietuvos kariuomenės mokymo bei ugdymo priemonių sistema. Ji skirta parengti karius, vadus, karinius vienetus ir jų štabus atlikti užduotis, atnaujinti ir tobulinti jų įgūdžius.

Kovinio rengimo leidiniai – tai KAS naudojamos mokymo ir metodinės priemonės, nustatančios kovinio rengimo standartus ir skirtos rengti karius ir karinius vienetus vykdyti individualias ir kolektyvines užduotis. Jie skirstomi į dvi grupes: būtinuosius kovinio rengimo leidinius ir rekomenduojamuosius kovinio rengimo leidinius.

Krašto apsaugos sistemos leidybos planavimo ir leidinių aprobavimo komisija (toliau – Komisija) – tai krašto apsaugos ministro įsakymu sudaryta nuolatinė institucija, atsakinga už KAS leidinių ir vaizdo produkcijos planavimą ir jų tiražo nustatymą.

Krašto apsaugos sistemos leidybos planas (toliau – leidybos planas) – tai KAS metinis leidinių planas, į kurį taip pat yra įtraukiami ir parengti būtinieji kovinio rengimo leidiniai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. Leidybos planas sudaromas atsižvelgiant į Krašto apsaugos ministerijos leidinių leidybai skirtas lėšas.

Lietuvos kariuomenės būtinųjų kovinio rengimo leidinių rengimo perspektyvinis planas (toliau – leidinių perspektyvinis planas) – tai 2 metų kovinio rengimo leidinių planas, į kurį įtraukiami prioriteto tvarka iš BKRLK atrinkti kovinio rengimo leidiniai.

Rekomenduojamieji kovinio rengimo leidiniai – tai mokomosios ir metodinės priemonės, skirtos kariams ugdyti. Rekomenduojamieji kovinio rengimo leidiniai rengiami ir leidžiami LIAT nustatyta tvarka. Šie leidiniai neįtraukti į BKRLK ir naudojami kaip papildoma kovinio rengimo literatūra. Rekomenduojamųjų leidinių turinys neturi prieštarauti būtinųjų kovinio rengimo leidinių turiniui.

Rengėjas – tai KAS institucija ar jos padalinys, atsakingas už leidinio turinio kokybę ir parengimą laiku.

II. BŪTINŲJŲ KOVINIO RENGIMO LEIDINIŲ KATEGORIJOS

4. Būtinieji kovinio rengimo leidiniai pagal pobūdį (paskirtį) skirstomi į 5 kategorijas:

4.1. doktrininius leidinius, kuriuose aprašomi taktinio lygmens karinių vienetų panaudojimo principai ir galimybės;

4.2. kolektyvinio rengimo leidinius, kurie apima karinių vienetų kolektyvinio rengimo užduočių atlikimo standartus;

4.3. individualiojo rengimo leidinius, kurie apima karių specialistų individualių užduočių atlikimo standartus;

4.4. techninius leidinius, kurie apima ginkluotės, technikos, įrangos techninius aprašymus ir charakteristikas, eksploatacijos ir priežiūros žinynus;

4.5. administracinius leidinius, kurie apima leidinius, reikalingus kasdienei karinių vienetų veiklai ir koviniam rengimui organizuoti: šaudymo kursus, mokymo vadovus.

III. BŪTINŲJŲ KOVINIO RENGIMO LEIDINIŲ KODIFIKAVIMAS

5. Būtinųjų kovinio rengimo leidinių sisteminimui ir apskaitai naudojamas leidinių apskaitos kodas. Jis susideda iš trijų skaitmeninių ir raidinių simbolių grupių (6 ženklų):

X-XX-XXX

1 2 3

5.1. Pirmoji grupė – nurodo leidinio kategoriją:

5.1.1. doktrininis leidinys – D;

5.1.2. kolektyvinio rengimo leidinys – K;

5.1.3. individualiojo rengimo leidinys – I;

5.1.4. techninis leidinys – T;

5.1.5. administracinis leidinys – A.

5.2. Antroji grupė – nurodo leidinio pagrindinį vartotoją:

5.2.1. Lietuvos kariuomenė – LK;

5.2.2. Sausumos (lauko) pajėgos – SP;

5.2.3. Karinės oro pajėgos – OP;

5.2.4. Karinės jūrų pajėgos – JP;

5.2.5. Specialiųjų operacijų junginys – SO.

5.3. Trečioji grupė – nurodo leidinio eilės numerį pagal kategoriją. Jis priskiriamas eilės tvarka nuo 001 iki 999.

6. Tarp simbolių grupių dedamas brūkšnelis (pvz., kodas I-SP-003 reikštų, kad šis individualiojo rengimo leidinys skirtas Sausumos pajėgoms, o numeris 003 nurodytų, kad šis leidinys yra 3 eilėje pagal leidinio kategoriją).

7. Atnaujinant leidinį, prie apskaitos numerio skliausteliuose rašoma didžioji lotyniškos abėcėlės raidė, pvz.: pirmas atnaujinimas I-SP-003(A), kitas leidinio atnaujinimas I-SP-003(B) ir t. t. Jei leidinį sudaro keli tomai (dalys), prie apskaitos numerio skliausteliuose rašomas skaičius, pvz.: pirmas leidinio tomas žymimas (1)I-SP-003, antras tomas (2)I-SP-003 ir t. t.

8. Leidinių kodus suteikia Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba (toliau – MVD). Leidinio kodas rašomas viršelio apačioje, dešiniajame kampe.

9. Leidiniams tarptautinė ISBN ir nacionalinė UDK kodifikavimo sistemos netaikomos.

IV. REIKALAVIMAI BŪTINIESIEMS KOVINIO RENGIMO LEIDINIAMS

10. Būtinieji kovinio rengimo leidiniai rengiami trijų formatų: A4 (210 x 297 mm), A5 (148 x 210mm), A6 (105 x 148 mm).

11. Tekstui surinkti naudojamos programos „Microsoft Word“, „WordPad“, „Notepad“ arba kitos programos, leidžiančios išsaugoti bylą „*.doc“, „*.txt“ arba „*.rtf“ formatu. Tekstas turi būti surinktas „Arial“ šriftu.

12. Iliustracijos turi būti išsaugotos viename iš šių formatų: „*.tif“, „*.jpg“, „*.eps“, „*.pcx“.

13. Visi lapai, pradedant antraštiniu ir baigiant paskutiniu leidinio lapu, numeruojami arabiškais skaitmenimis. Numeris rašomas kiekvieno lapo apačioje, per vidurį (išskyrus antraštinį lapą). Jeigu leidinio lapai susegami, pradedant nuo pirmojo dokumento medžiagos dėstymo lapo, kiekvieno lapo apačioje, per vidurį, žymimi romėniški ir arabiški skaitmenys, kurie atskiriami brūkšneliu. Romėniškas skaitmuo nurodo dokumento dalies numerį, arabiškas – lapo numerį, pvz.: I-1, I-2 ir t. t. Priedų lapai numeruojami arabiškais skaitmenimis, pvz.: 1 priedas, 2 priedas ir t. t.

14. Tipinė leidinio struktūra yra tokia:

14.1. Viršelis. Jame išspausdinamas kariuomenės arba Krašto apsaugos ministerijos ženklas, leidinio pavadinimas, leidimo metai, leidinio kodas. Kiekvienai leidinių kategorijai nustatomas skirtingos spalvos viršelis. Doktrininių leidinių viršelis – bordinės spalvos, kolektyvinio rengimo – tamsiai žalios, maskuojamosios spalvos, individualiojo rengimo – šviesiai žalios, maskuojamosios spalvos, techninių – mėlynos spalvos, administracinių – pilkos spalvos (1–5 priedai).

14.2. Antraštinis lapas. Jame nurodomas pavadinimas ir leidinio kodas. Antraštinio lapo antroje pusėje nurodoma darbo grupė, rengusi leidinį, ir kariuomenės vado įsakymas, kurį vykdant buvo parengtas leidinys.

14.3. Nuoroda dėl autoriaus teisių apsaugos (jeigu reikia). Ji būna tik tada, kai pateikiami apribojimai, susiję su autoriaus teisėmis.

14.4. Pakeitimų registravimo lentelė. Ji reikalinga, jei leidinys susegamas ir manoma, kad informacija gali keistis.

14.5. Įvadas. Jame nurodomas leidinio tikslas ir paskirtis.

14.6. Turinys. Jame pateikiamos leidinio dalys, skirsniai, straipsniai, punktai ir t. t.

14.7. Dėstomoji dalis. Joje pateikiama esminė informacija (medžiaga). Tekstas skaidomas į dalis ir priedus. Dalys gali būti dalijamos į skirsnius, straipsnius, pastraipas ir pastraipų dalis. Pirmą kartą vartojama sąvoka pateikiama visa, o skliaustuose – atitinkama santrumpa.

14.8. Baigiamoji dalis. Joje pateikiama informacija dėl leidinio naudojimo ir atnaujinimo.

14.9. Literatūros sąrašas. Jame nurodoma visa literatūra, kuria naudotasi rengiant leidinį, laikantis tipinių bibliografinio aprašo sudarymo taisyklių.

14.10. Terminai ir apibrėžtys (jeigu reikia). Kai būtina pateikti terminus ir apibrėžtis, jie surašomi skirsnyje APIBRĖŽTYS. Jeigu sąrašas yra ilgas ir netelpa į vieną puslapį, terminai ir apibrėžtys pateikiami priede (ŽODYNE).

14.11. Priedai (jeigu reikia). Kai tam tikrą informaciją reikia nurodyti lentelėse, iliustracijas iš dėstomosios dalies perkelti į priedus, jie pateikiami leidinio pabaigoje.

15. Rengiant bei vertinant leidinius turi būti atsižvelgiama į tai, kaip laikomasi pagrindinių metodinių rengimo principų:

15.1. Integralumo – kovinio rengimo leidinio medžiaga turi būti suderinta su kitų leidinių, naudojamų karių koviniam rengimui, turiniu.

15.2. Sistemingumo – kovinio rengimo leidinys sudaromas remiantis pasirinktais didaktiniais principais, turi aiškią loginę sistemą, pateikiama tikslinė medžiaga, reikalinga numatytoms žinioms ir įgūdžiams įgyti.

15.3. Kontekstualumo – kovinio rengimo leidinio medžiaga turi atitikti profesinės veiklos kontekstą.

15.4. Prasmingumo – medžiaga pateikiama taip, kad jos prasmingumą karys jaustų dabar, o ne neapibrėžtoje ateityje.

15.5. Prieinamumo – atsižvelgiama į numatomo vartotojo karinį ir civilinį išsilavinimą bei patirtį.

15.6. Lankstumo – turi būti numatyta kovinio rengimo leidinio atnaujinimo galimybė.

15.7. Aiškumo – kovinio rengimo leidinio tekstas turi būti aiškus, tikslus, glaustas, logiškas, atitikti taisyklingos kalbos reikalavimus ir pagrindinius terminologijos principus. Leidinio grafinis sprendimas (šriftas, spalvos, simboliai) turi padėti išryškinti esminius dalykus, atskirti juos nuo antraeilių detalių.

15.8. Vaizdumo – kovinio rengimo leidinio tekstas yra visą informaciją teikianti medžiaga: žodinė ir vaizdinė. Leidinyje tikslingai derinama žodinė ir vaizdinė (paveikslėliai, nuotraukos, lentelės, schemos, diagramos ir t. t.) informacija.

V. BŪTINŲJŲ KOVINIO RENGIMO LEIDINIŲ RENGIMAS IR LEIDYBOS ORGANIZAVIMAS

16. Būtinųjų kovinio rengimo leidinių rengimo ir leidybos organizavimo pagrindas – BKRLK. Juo vadovaujamasi tvarkant leidinių apskaitą, planuojant, rengiant, leidžiant ir atnaujinant leidinius. Juo remiamasi nustatant leidinių poreikį kariniams vienetams ir standartizuojant leidinių naudojimo tvarką.

17. Leidinių rengimo ir leidybos organizavimą sudaro 7 etapai:

17.1. Pirmas etapas – naujų leidinių poreikio analizė. MDV, atsižvelgdama į Lietuvos kariuomenėje vykstančius kovinio rengimo pokyčius, gavusi informacijos apie karinių vienetų įgytą patirtį dalyvaujant tarptautinėse operacijose ar vykdant kovinį rengimą bei kitų NATO šalių kariuomenių patirtį kovinio rengimo srityje, atlieka naujų leidinių poreikio analizę, sudaro ir atnaujina BKRLK. Įvertinusi naujų leidinių reikalingumą koviniam rengimui, MDV suteikia jiems atitinkamą apskaitos kodą ir įtraukia į BKRLK.

17.2. Antras etapas – planavimas. MDV, remdamasi BKRLK, įvertinusi jai pavaldžių padalinių galimybes, leidinių apimtį ir sudėtingumą, atsižvelgdama į jų parengimo terminus, derina su karinėmis pajėgomis ar kariniais vienetais ir nustato, kokius leidinius būtina kuo greičiau parengti arba atnaujinti (pataisyti, papildyti), ir iki kitų metų sausio 1 d. sudaro leidinių perspektyvinį planą dvejiems metams. Tais atvejais, kai MDV pavaldžiuose padaliniuose leidiniams parengti reikiamų specialistų nėra, MDV kreipiasi į Lietuvos karo akademiją, karines pajėgas ar karinius vienetus dėl reikiamų specialistų paskyrimo leidiniams rengti.

17.3. Trečias etapas – rengimas. Karinių vienetų vadų ar aukštesniųjų vadų įsakymais sudaromos darbo grupės, patvirtinami detalūs kovinio rengimo leidinių parengimo planai, kuriuose numatomi konkretūs parengimo terminai. Paskiriami darbo grupės vadovai ir reikiami specialistai, o įsakymų dėl darbo grupių sudarymo kopijos išsiunčiamos MDV, kuri koordinuoja leidinių rengimo procesą. Karinių vienetų vadai ir institucijų vadovai, atsakingi už leidinio rengimą, privalo darbo grupių nariams skirti laiko leidiniams rengti, atitraukiant juos nuo tiesioginių pareigų vykdymo. Kiek laiko skirti, priklauso nuo leidinių apimties, sudėtingumo ir parengimo terminų. MDV kas ketvirtį organizuoja susitikimus su darbo grupių vadovais ir nariais. MDV vadas periodiškai supažindina kariuomenės vadą su leidinių rengimo būkle.

17.4. Ketvirtas etapas – aprobavimas. Leidinių aprobavimas vykdomas dviem etapais. Pirmajame etape rengėjai leidinių rankraščius teikia MDV, kuri įvertina, ar jie atitinka leidinio struktūros ir formato reikalavimus. Antrajame etape rankraščiai pateikiami kariniams vienetams leidinių turinio kokybei įvertinti. Rankraščius, dėl kurių gauta pastabų, MDV grąžina rengėjui tobulinti. MDV pildo tinkamai parengtų leidinių išleidimo paraiškas (Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnybos (toliau – LIAT) nustatytos formos) ir siunčia jas LIAT, kuri leidinių rankraščius teikia Komisijai. Atsižvelgdama į leidybai skirtas lėšas ir MDV siūlymus, Komisija nustato galutines leidinių versijas (elektronines ar/ir knygines) ir tiražą.

17.5. Penktas etapas – leidyba (knyginė ir elektroninė). Komisijai nustačius leidinių tiražą LIAT juos maketuoja ir ruošia spausdinimui. LIAT leidinius išleidžia knygine ir elektronine forma. LIAT elektronines kovinio rengimo leidinių versijas išsaugo PDF formatu ir įdeda į Krašto apsaugos ministerijos intraneto svetainę.

17.6. Šeštas etapas – leidinių paskirstymas. MDV, atsižvelgdama į karinių vienetų poreikius ir išleistų leidinių tiražą, sudaro būtinųjų kovinio rengimo leidinių paskirstymo planą, kuriuo remdamasi išduoda leidinius kariniams vienetams.

17.7. Septintas etapas – išleistų (naudojamų) leidinių turinio analizė. Visi leidiniai kas treji metai turi būti peržiūrimi (atsiradus esminiams pasikeitimams – ir anksčiau). MDV iš karo mokymo įstaigų, mokymo centrų ir karinių pajėgų renka informaciją apie leidinių turinio trūkumus, periodiškai peržiūri išleistų leidinių turinį, vertina aktualumą ir gali inicijuoti siūlymą dėl leidinio atnaujinimo, papildymo arba atšaukimo.

_________________

Būtinųjų kovinio rengimo leidinių rengimo ir leidybos tvarkos aprašo

1 priedas

DOKTRINŲ VIRŠELIO PAVYZDYS