LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS 2005 M. SAUSIO 12 D. ĮSAKYMO NR. D1-23 „DĖL VANDENTVARKOS ŪKIO (VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO) PLĖTROS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2007 m. rugsėjo 28 d. Nr. D1-498
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.1 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijas, pateiktas valstybinio audito 2007 m. kovo 30 d. ataskaitoje Nr. 2020-3-3 „Valstybės investicijų nuotekų valymui panaudojimas“:
1. Pakeičiu Vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) plėtros strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. D1-23 (Žin., 2005, Nr. 8-245; 2006, Nr. 38-1366; 2007, Nr. 37-1399), ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama).
2. Pavedu:
2.1. Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamentui organizuoti Vandentvarkos (vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo) plėtros strategijos skyriuje „VII. Priemonių programa Strategijos uždaviniams įgyvendinti“ nurodytų priemonių vykdymą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. D1-23
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. D1-498
nauja redakcija)
VANDENTVARKOS (VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO) PLĖTROS STRATEGIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vandentvarkos (vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo) plėtros strategijos (toliau – Strategija) rengimo tikslas – atsižvelgiant į esamą vandentvarkos būklę Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybių vandentvarkos valdymo principus, taip pat Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), bei Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nustatyti ilgalaikius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų politikos formavimo tikslus ir prioritetus, pagal kuriuos būtų rengiami bei tobulinami vandentvarkos veiklą reguliuojantys teisės aktai, infrastruktūros atnaujinimo bei plėtros programos ir priemonės, užtikrinančios nepertraukiamą, ilgalaikį bei technine ir ekonomine prasme visiems vartotojams prieinamą socialiai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, kurių kokybė atitiktų nustatytus reikalavimus. Šios Strategijos nuostatų įgyvendinimo laikotarpis – iki 2015 metų.
2. Rengiant šią Strategiją, buvo laikomasi darnaus vystymosi, subsidiarumo, partnerystės ir socialinio teisingumo principų, orientuojantis į ES valstybių vandentvarkos valdymo modelius bei vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, taip pat remiantis Europos bendrijų komunikatu Europos Parlamentui dėl bendrųjų interesų paslaugų, kurios yra Europos visuomenės modelio esminis elementas ir turi lemiamą įtaką piliečių gyvenimo kokybei, aplinkai bei ekonomikai. Bendro intereso paslaugos, kurioms priskirtas ir vandens tiekimas bei nuotekų tvarkymas, turi būti teikiamos vadovaujantis šiais principais: visuotinumas, tęstinumas, paslaugų kokybė, prieinamumas ir vartotojų apsauga. Šių principų įgyvendinimas užtikrins socialinę ir teritorinę sanglaudą ir Europos ekonomikos konkurencingumą.
3. Šios Strategijos tikslai ir uždaviniai nustatyti naudojantis užsienio ir Lietuvos konsultantų atliktomis studijomis, kuriose analizuojama esama Lietuvos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo situacija bei vykdomos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros programos.
4. Nustatant šios Strategijos tikslus ir uždavinius, laikytasi nuostatos, kad modernizavus valstybės ekonominę politiką bei naudojant Europos Sąjungos finansinę ir techninę paramą, Lietuva iki 2020 metų turėtų 2,5–3 kartus padidinti bendrąjį vidaus produktą ir pasiekti esamą Europos Sąjungos šalių vidurkį.
5. Šią Strategiją sudaro:
II. VANDENTVARKOS (VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO) BŪKLĖS ANALIZĖ
Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas
6. Lietuvos Respublikos vartotojams geriamasis vanduo tiekiamas vien iš požeminių vandens šaltinių, kurių potencialūs ištekliai sudaro apie 3,2 mln. m3/p. Paskutiniais metais vandens suvartojimo poreikis nuolat mažėjo ir šiuo metu sudaro 0,4 mln. m3/p. Prognozuojama, kad iki 2025 metų požeminio vandens poreikis gali išaugti iki 0,9–1 mln. m3/p., taigi, vandens atsargos artimiausius 20 metų bus pakankamos. Lietuvoje naudojami požeminio vandens ištekliai daugeliu atveju yra geros kokybės, todėl brangių vandens gerinimo technologijų taikymo poreikis nedidelis. Pagrindinės kokybės problemos, kurias reikia spręsti artimiausioje ateityje, yra padidinta geležies, mangano ir fluoro koncentracija požeminiame vandenyje. Šiuo metu geležis šalinama 64 Lietuvos miestuose arba iš 70 % viso centralizuotai tiekiamo vandens. Siekiant visiškai išspręsti šią problemą, būtinas ir vamzdynų renovavimas arba keitimas antriniam geležies teršimui išvengti. Iš viso šios problemos sprendimui planuojama investuoti apie 800 mln. litų. Vanduo su padidinta fluoro koncentracija tiekiamas apie 128 000 gyventojų Šiaurės-Vakarų regione. Padidinta fluoro koncentracija gali būti kenksminga žmonių sveikatai, todėl ši problema turi būti sprendžiama pirmiausia. Šiai problemai išspręsti būtina ieškoti kitų geriamojo vandens šaltinių (kitų vandeningų horizontų) arba statyti fluoro šalinimo įrenginius.
7. Centralizuotai tiekiamu vandeniu Lietuvoje aprūpinama apie 66 % visų šalies gyventojų (90–95 proc. didžiųjų miestų gyventojų ir apie 20–30 proc. kaimo gyventojų). Apie 1 mln. gyventojų naudoja gruntinį kastinių šulinių vandenį, kuris dažnai yra užterštas ir neatitinka reikalavimų geriamajam vandeniui.
8. Iki 1990 metų Lietuvoje pagal tuo metu galiojusius reikalavimus buvo valoma tik 25 % surenkamų nuotekų. Atgavus nepriklausomybę, pagrindinis valstybės dėmesys aplinkosaugos srityje buvo skiriamas miestų nuotekų tvarkymui. Šiuo metu pagal galiojančius reikalavimus valoma 77 % centralizuotomis sistemomis surenkamų nuotekų. Nevalomos arba nepakankamai valomos yra mažų miestelių ir kaimų nuotekos, kurių dalis bendrame surenkamų nuotekų kiekyje nors ir nėra didelė, tačiau objektų skaičius yra labai didelis, todėl sąlyginė problemos sprendimo kaina (investicijų poreikis vienam gyventojui ar pan.) yra gerokai didesnė už analogiškų priemonių įgyvendinimą didžiuosiuose miestuose. Mažuose miesteliuose ir kaimo gyvenvietėse apie 600 nuotekų valymo įrenginių yra susidėvėję, todėl juos būtina modernizuoti ar pastatyti naujus. Lietuvoje centralizuoto nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslauga prieinama tik 58 % visų gyventojų, tačiau kaimo vietovėse šis rodiklis daug mažesnis.
9. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą (Žin., 2006, Nr. 82-3260) savivaldybėms priskirtos geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimo funkcijos. Dauguma vandenį tiekiančių ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių priklauso (nuosavybės teise arba per akcijas) savivaldybėms. Lietuvoje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus valdymas yra labai išskaidytas – iš viso paslaugas teikia apie 460 įmonių.
10. Centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ilgalaikio turto vertė sudaro apie 3,5 milijardus litų, jo nusidėvėjimas 40–50 %, o bendras infrastruktūros panaudojimas tesiekia 30%. Nors vandens sektoriaus veiklos efektyvumas pastaraisiais metais pagerėjo, tačiau dauguma įmonių ir toliau dirba nuostolingai. Todėl neužtikrinamas pakankamas ir ilgalaikis vandens paslaugų finansavimas. Taigi, sąnaudų susigrąžinimo principas, nustatytas ES Vandens politikos direktyvoje, lieka neįgyvendintas.
11. 2000–2006 m. periodu ES paramos ir valstybės biudžeto lėšomis į vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą investuota apie 1,4 mlrd. Lt.
2000–2003 m. laikotarpiu Lietuvai buvo teikiama ES ISPA (pasirengimo narystei ES struktūrinės politikos priemonės) fondo parama. ISPA fondo lėšos skirtos daugiausia investicijų reikalaujančių ES direktyvų reikalavimų įgyvendinimui, t. y. nuotekų valymui ir geriamojo vandens kokybės gerinimui. Todėl pirmiausia ISPA fondo, valstybės biudžeto ir dalis savivaldybių lėšų (apie 447 mln. Lt) buvo skirta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimui 9 didžiosiose atskirose šalies savivaldybėse.
2004–2006 m. periodu ES ISPA fondą pakeitė Sanglaudos fondas. Siekiant panaudoti Sanglaudos fondo paramą vandentvarkos sektoriuje, Aplinkos ministerija identifikavo 5 gamtiniu principu suformuotus upių baseinus. Šiems upių baseinams buvo parengtos investicinės programos 20 metų laikotarpiui ir nustatytas investicijų poreikis nuotekų ir geriamojo vandens tiekimo ir valymo sistemų rekonstrukcijai ir plėtrai gyvenvietėse daugiau kaip 500 gyventojų. Remiantis šiomis programomis, kiekviename upių baseine buvo suformuoti 3 investiciniai etapai. 2004–2006 m. laikotarpiu vandentvarkos sektoriui skirta daugiau nei 925 mln. Lt Sanglaudos fondo, valstybės biudžeto ir dalies savivaldybių biudžeto lėšų, kurios panaudotos upių baseinų pirmųjų investicinių etapų įgyvendinimui.
Nuo narystės ES Lietuva vandentvarkos sektoriui naudojo ir ES Europos regioninės plėtros fondo paramą nuotekų bei geriamojo vandens kokybės gerinimui gyvenvietėse iki 500 gyventojų. 2004–2006 m. periodu iš šio fondo, valstybės biudžeto ir savivaldybių lėšų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo problemų sprendimui buvo skirta daugiau nei 42 mln. Lt.
12. Dabartiniu metu gyventojų išlaidos geriamajam vandeniui ir nuotekų tvarkymo paslaugoms sudaro vidutiniškai 2–2,5 % šeimos pajamų, tačiau šis rodiklis daug didesnis kaimo regionuose, kuriuose kainos yra kelis kartus aukštesnės, o vartotojų pajamos mažesnės. Skiriasi ir vandens suvartojimas – miestuose 1 žmogui tenka apie 90–100 litrų per parą vandens, o kaime 50–60 litrų per parą, tai yra mažiau nei rekomenduojamas vandens kiekis, būtinas reikiamai žmogaus higienai palaikyti. Planuojama, kad 2025 metais vandens suvartojimas turėtų būti vidutiniškai 150 l/parą 1 žmogui.
13. Pagal suvartojamo vandens ir pašalinamų nuotekų kiekį Lietuvoje vartotojai pasiskirstę taip: 62 proc. suvartojamo kiekio tenka gyventojams, 21 proc. – pramonei ir 17 proc. – komunaliniam-buitiniam sektoriui.
14. Bendri investiciniai poreikiai vandens ūkiui, kurie įgyvendintų sveikatingumo, visuotinumo ir prieinamumo principus bei aplinkosauginius reikalavimus, sudaro apie 3,5 milijardus litų. Iki 2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ar modernizavimui planuojama skirti apie 1,3 milijardus litų 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų. 2007 m. liepos 2 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-375 „Dėl projektų, numatomų finansuoti pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, vykdymo“ patvirtintas pirmasis preliminarių projektų sąrašas.
2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų nepakanka tinkamam viso vandentvarkos ūkio sutvarkymui, todėl pirmenybė bus teikiama nuotekų valymo įrenginių statybai ar rekonstrukcijai bei nuotekų tinklų plėtrai, įgyvendinant ES direktyvų derybinius įsipareigojimus.
15. Apibendrinant vandens sektoriaus dabartinę būklę, akivaizdu, kad ūkio plėtra yra labai netolygi ir nesubalansuota miestuose ir kaimo vietovėse – daugiau kaip 30 proc. šalies gyventojų vandens paslaugos neprieinamos. Dėl šios priežasties kaimo regionuose apribota ir ekonominė plėtra. Tokiu būdu galima teigti, kad bendrų interesų paslaugoms nustatyti kriterijai Lietuvoje neįgyvendinti. Dabartinė vandens ūkio struktūra dėl didelio jos valdymo išskaidymo negalės užtikrinti pakankamų pajamų ilgalaikei ir savarankiškai tiekėjų veiklai bei vartotojų poreikių tenkinimui.
16. Vandens paslaugos yra bendro intereso paslaugos. Tai reiškia, kad jos turi būti ne tik aukštos kokybės, bet ir visuotinos. Todėl, pertvarkant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo valdymą, būtina siekti, kad mažėtų vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo skirtumai kaimuose ir miestuose bei atskiruose šalies regionuose.
Netolygumų palyginimas
Netolygumų įvertinimo lentelė
| Analizuojamas rodiklis (pagal prioritetą) |
Rodiklio matmuo |
Metai |
Rodiklio vertė Lietuvoje |
Rodiklio vertė ES (vidurkis) |
Netolygumo laipsnis |
| Nuotekų išvalymas iki nustatytų reikalavimų |
Iki nustatytų reikalavimų išvalomų nuotekų dalis, procentais |
2004 |
77,00 % |
92 % |
didelis |
| Vandens suvartojimas buityje |
Suvartojamo vandens kiekis, litrais gyventojui per dieną |
2004 |
74 l |
150 l |
didelis |
| Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė |
Centralizuotai tiekiamo reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens dalis, procentais |
2004 |
63 % |
90 % |
didelis |
| Centralizuotas vandens tiekimas kaimo gyvenvietėse |
Kaimo gyvenvietėse (iki 2000 gyventojų) centralizuotai tiekiamo vandens vartotojų skaičius, procentais nuo visų tokių gyvenviečių gyventojų skaičiaus |
2004 |
34,00 % |
80 % |
didelis |
Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė
18. Stiprybės:
18.2. palankios sąlygos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo teisinio reglamentavimo tobulinimui;
18.4. sukurta didelė dalis centralizuotam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui reikalingos infrastruktūros;
18.7. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai palankūs teritorijų planavimo principai;
19. Silpnybės:
19.1. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo savikainos augimo kaimo gyvenamosiose vietovėse tempai didesni negu vartotojų pajamų didėjimas;
19.2. daugelis vandens įmonių (ypatingai mažosios) dirba nuostolingai, nepajėgios savarankiškai investuoti (skolintis) ir neatitinka reikalavimų ES paramai gauti;
19.3. statybų ir centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra nesubalansuota;
19.4. didžioji dalis sukurtos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros neatitinka poreikių, neekonomiška arba susidėvėjusi;
19.5. „sąnaudų susigrąžinimo“ principas netaikomas visuotinai, todėl vandens tiekėjai neturi pakankamai lėšų poreikius atitinkančiai infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai;
20. Galimybės:
20.3. sudaryti prielaidas privataus sektoriaus dalyvavimui vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo vystyme bei valdyme;
21. Grėsmės:
21.1. geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainų augimas dėl ES reikalavimų įgyvendinimo;
21.2. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąlygų disproporcijos augimas miestuose ir kaimo regionuose;
21.3. nesugebėjimas pasinaudoti ES fondų finansine parama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo reikalavimų įgyvendinimui mažose aglomeracijose;
21.4. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veikla gali išlikti ekonomiškai neatsiperkanti ir reikalaus valstybės paramos;
III. VANDENTVARKOS (VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO) RAIDOS VIZIJA
22. Siekti, kad vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas taptų pažangia, savarankiška, visuomenės poreikius ir interesus tenkinančia, visaverte Lietuvos ūkio dalimi, užtikrinančia nepertraukiamą, ilgalaikį technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamą gyvybiškai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Modernizavus ir išplėtus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei pertvarkius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo valdymą ir reguliavimą, bus sudarytos sąlygos patikimai ir saugiai teikti bendrojo intereso paslaugas optimaliomis kainomis, užtikrinant nustatytus paslaugų kokybės, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus. Vandens sektoriaus esminį pertvarkymą planuojama įgyvendinti keičiant vandens paslaugų valdymą – stambinant vandens tiekimo įmones. Tokią pertvarką numato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo įstatymas.
IV. STRATEGIJOS TIKSLAS
23. Strategijos tikslas – nustatyti tokias veiklos kryptis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo valstybinio reguliavimo srityje, kad būtų sudarytos prielaidos reikalavimus ir poreikius atitinkančiai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo raidai. Visoje šalies teritorijoje centralizuotai (viešai) tiekiamas geriamasis vanduo ir teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitiktų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus bei kad būtų sudarytos palankios sąlygos kuo didesniam gyventojų ir kitų potencialių abonentų skaičiui optimaliomis sąlygomis ir kainomis gauti viešai tiekiamą geriamąjį vandenį ir teikiamas nuotekų tvarkymo paslaugas.
V. STRATEGIJOS UŽDAVINIAI
24. Numatomi šie uždaviniai Strategijos tikslui pasiekti:
24.1. užtikrinti centralizuotai (viešai) tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų atitiktį sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimams bei užtikrinti nepertraukiamą centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sistemų funkcionavimą;
24.2. didinti centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą (visuotinumą) bei užtikrinti efektyvų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą;
24.3. didinti centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklos efektyvumą;
24.4. sumažinti centralizuotai (viešai) tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainų netolygumus kaimuose ir miestuose bei visoje šalies teritorijoje (atskirose savivaldybėse, regionuose ir pan.);
24.5. pagerinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo valstybinio reguliavimo veiksmingumą ginant vartotojų interesus;
24.6. įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos direktyvos „Dėl miesto nuotekų valymo“ Nr. 91/271/EEB reikalavimus:
24.6.1. siekti, kad nuo 2009 m. gruodžio 31 d. 95 aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2000 g. e. (gyventojų ekvivalentą), veiktų nuotekų surinkimo sistemos, atitinkančios direktyvos reikalavimus;
24.6.2. siekti, kad nuo 2007 m. gruodžio 31 d. 38 aglomeracijose, turinčiose 10 000 ar daugiau g. e., nuotekos būtų valomos pagal nustatytus reikalavimus;
24.6.3. siekti, kad nuo 2009 m. gruodžio 31 d. 57 aglomeracijose, turinčiose nuo 2000 g. e. iki 10 000 g. e., nuotekos būtų valomos pagal nustatytus reikalavimus;
24.6.4. siekti, kad naujai planuojamose aglomeracijose visi nuotekų tvarkymo reikalavimai būtų vykdomi nuo nuotekų susidarymo momento;
24.7. viešajam vandens tiekimui skirtos infrastruktūros modernizavimo ir plėtros problemas spręsti panaudojant:
24.7.1. 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje nustatytus tikslus;
24.8. aukščiau išvardintais finansiniais šaltiniais finansuoti šias priemones, išdėstytas prioriteto tvarka:
24.8.1. nuotekų valymo įrenginių statybą ar rekonstrukciją aglomeracijose pagal įsipareigojimus ES (direktyvų reikalavimus);
VI. ATSAKINGOS INSTITUCIJOS VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ TEIKIMO REGULIAVIMO SRITYJE
25. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 6–12 straipsniai nustato Vyriausybės, Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, savivaldybių institucijų, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prie Teisingumo ministerijos kompetenciją vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje.
VII. PRIEMONIŲ PROGRAMA STRATEGIJOS UŽDAVINIAMS ĮGYVENDINTI
| Uždaviniai |
Priemonės |
Įgyvendinimo laikotarpis |
| 1 |
2 |
3 |
| 1. Užtikrinti centralizuotai (viešai) tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų atitiktį sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimams bei užtikrinti nepertraukiamą centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų funkcionavimą. |
1.1. Koordinuoti valstybės biudžeto, ES paramos fondų, kitų finansavimo šaltinių lėšų panaudojimą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, užtikrinant ES reikalavimų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityse įgyvendinimą. |
Pagal įsipareigojimus ES (direktyvų reikalavimus). |
| 1.2. Parengti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšomis finansuotinų projektų sąrašą (investicinį planą) 2008–2013 m. |
2007 m. IV ketv. |
|
| 2. Didinti centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą (visuotinumą) bei užtikrinti efektyvų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą. |
2.1. Koordinuojant valstybės biudžeto, ES paramos fondų, kitų finansavimo šaltinių lėšų naudojimą, siekti, kad visose aglomeracijose (nepriklausomai nuo jų dydžio) būtų vykdoma reikalavimus atitinkanti vandentiekio ir kanalizacijos tinklų plėtra. |
2015 m. |
| 2.2. Parengti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame reglamentuoti didesnę savivaldos atsakomybę vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo srityje. |
2007 m. IV ketv. |
|
| 2.3. Peržiūrėti Vandentvarkos (vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo) plėtros strategiją ir reikalui esant padaryti atitinkamus pakeitimus. |
2010 m. |
|
| 2.4. Parengti paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo studiją – įvertinti esamą situaciją ir pasiūlyti priemones efektyviai paviršinių nuotekų tvarkymo sistemai sukurti. |
2008 m. II ketv. |
|
| 3. Sumažinti centralizuotai (viešai) tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainų bei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio būklės netolygumus kaimuose ir miestuose bei visoje šalies teritorijoje (atskirose savivaldybėse, regionuose ir pan.). |
3.1. Koordinuoti ES paramos panaudojimą ir siekti, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio (infrastruktūros) būklė būtų pagerinta miestuose ir kaimuose. |
2015 m. |
| 3.2. Atlikti detalią Lietuvos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio būklės analizę (ekonominę, socialinę, techninę ir pan.) ir, vadovaujantis jos rezultatais, pateikti pasiūlymus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio plėtros gerinimui. |
2009 m. |
|
| 3.3. Parengti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo regioniniam vandens tiekėjui valdyti ir naudoti tvarkos aprašą. |
2008 m. |
______________