LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

Dėl Archyvų tarybos nuostatų patvirtinimo

 

2011 m. kovo 18 d. Nr. ĮV-245

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982; 2010, Nr. 79-4055) 5 straipsnio 5 dalimi,

t v i r t i n u Archyvų tarybos nuostatus (pridedama).

 

 

 

Kultūros ministras                                                                     Arūnas Gelūnas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2011 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. ĮV-245

 

ARCHYVŲ TARYBOS NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Archyvų tarybos nuostatai reglamentuoja šios tarybos uždavinius, funkcijas, teises, pareigas, sudėtį ir darbo organizavimą.

2. Archyvų taryba (toliau vadinama – Taryba) yra kolegiali patariamojo balso teisę turinti institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas, sprendžiant dokumentų ir archyvų politikos formavimo ir valstybinio administravimo klausimus.

3. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982), kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

4. Tarybos sprendimai yra rekomenduojamojo pobūdžio. Taryba veikia visuomeniniais pagrindais. Tarybos nariams už darbą Taryboje nemokama.

 

II. TARYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

5. Tarybos uždaviniai:

5.1. analizuoti valstybės dokumentų ir archyvų politikos formavimą ir valstybinį administravimą;

5.2. teikti pasiūlymus kultūros ministrui dėl dokumentų ir archyvų srities klausimų.

6. Vykdydama savo uždavinius, Taryba atlieka šias funkcijas:

6.1. analizuoja dokumentų ir archyvų politikos formavimą ir valstybinį administravimą reglamentuojančius teisės aktus ir teikia pasiūlymus dėl jų tobulinimo;

6.2. stebi Europos Sąjungos dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo procesus ir teikia pasiūlymus dėl Europos Sąjungos dokumentų valdymo ir naudojimo srities teisės aktų vykdymo Lietuvoje;

6.3. teikia pasiūlymus dėl archyvuose esamo paveldo išsaugojimo, dalyvauja rengiant ilgalaikių valstybinių Nacionalinio dokumentų fondo saugojimo programų projektus;

6.4. teikia pasiūlymus dėl strateginių tikslų nustatymo dokumentų ir archyvų valstybinio administravimo srityje ir šiai sričiai skiriamų biudžeto asignavimų ir kitų lėšų efektyvaus panaudojimo;

6.5. svarsto kitus klausimus, dėl kurių į Tarybą kreipiasi kultūros ministras.

 

III. TARYBOS TEISĖS IR PAREIGOS

 

7. Taryba turi teisę:

7.1. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš Kultūros ministerijos institucijų bei įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas iš dalies įgyvendina Kultūros ministerija, informaciją ir dokumentus, kurių reikia Tarybos uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti;

7.2. kviesti į posėdžius Kultūros ministerijos, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarybos ir kitus specialistus, galinčius pateikti išvadas bei pasiūlymus dėl svarstomų klausimų;

7.3. palaikyti ir plėtoti ryšius su Lietuvos ir užsienio nevyriausybinėmis organizacijomis.

8. Taryba kasmet teikia kultūros ministrui veiklos ataskaitą.

 

IV. TARYBOS SUDĖTIS IR DARBO ORGANIZAVIMAS

 

9.Tarybą sudaro 9 nariai, iš kurių 5 narius deleguoja kultūros ministras, 4 – valstybės archyvai.

10. Tarybos personalinę sudėtį trejų metų kadencijai tvirtina kultūros ministras.

11. Tarybos sudėtis po kiekvienos kadencijos atnaujinama ne mažiau kaip trečdaliu. Tas pats asmuo Tarybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Tarybos narys nepasibaigus kadencijai turi teisę atsistatydinti arba jį gali atšaukti paskyrusi institucija. Tokiu atveju skiriamas naujas Tarybos narys.

12. Taryba iš savo narių paprastąja balsų dauguma kadencijos laikotarpiui renka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.

13. Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas gali būti atšaukti ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų.

14. Tarybos pirmininkas:

14.1. planuoja ir organizuoja Tarybos veiklą, atsako už veiklos rezultatus;

14.2. šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, sudaro Tarybos posėdžių darbotvarkę;

14.3. pasirašo Tarybos posėdžių protokolus ir kitus su Tarybos veikla susijusius dokumentus;

15. Tarybos pirmininko nesant, jo funkcijas atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas.

16. Tarybos veiklos forma yra posėdžiai. Posėdžio darbotvarkėje numatytų klausimų medžiaga Tarybos nariams pateikiama prieš 3 darbo dienas iki posėdžio.

17. Tarybos posėdžiai yra vieši ir vyksta ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Neeiliniai posėdžiai šaukiami Tarybos pirmininko, kultūros ministro iniciatyva arba pusės Tarybos narių iniciatyva. Reikalui esant, Taryba gali rengti išvažiuojamuosius posėdžius.

18. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Tuo atveju, jei nėra kvorumo, ne vėliau kaip po savaitės šaukiamas neeilinis Tarybos posėdis.

19. Taryba priima sprendimus atviru balsavimu. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma, įskaitant balsą Tarybos nario, kurio nuomonė pareikšta raštu. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Jeigu komisijos narys nesutinka su sprendimu ir balsuoja prieš, jo atskira nuomonė jo prašymu įrašoma protokole.

20. Tarybos sprendimai įforminami posėdžių protokolais, kuriuos pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius. Prie protokolo pridedama Tarybos nario, negalėjusio dalyvauti posėdyje, raštu pareikšta nuomonė.

21. Kultūros ministerija sudaro technines sąlygas Tarybos veiklai. Tarybos posėdžiams rengti, dokumentacijai tvarkyti ir posėdžiams protokoluoti Kultūros ministerija skiria sekretorių, kuris nėra Tarybos narys.

 

_________________