LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL KOMPENSUOTINŲ SUBSIDIJŲ DYDŽIO IR JŲ TEIKIAMOS NAUDOS APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2003 m. kovo 6 d. Nr. 4-94
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 50-1431) 15 straipsnio 6 dalimi ir 44 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 909 „Dėl priemonių Lietuvos Respublikos protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymui ir Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatymui įgyvendinti“ (Žin., 2000, Nr. 65-1962) 1.3 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2003 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-94
KOMPENSUOTINŲ SUBSIDIJŲ DYDŽIO IR JŲ TEIKIAMOS NAUDOS APSKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kompensuotinų subsidijų dydžio ir jų teikiamos naudos apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) paaiškina bendruosius kompensuotinų subsidijų dydžio ir jų teikiamos naudos apskaičiavimo principus.
2. Metodika vadovaujasi institucija, atliekanti užsienio valstybės subsidijuotos prekės importo tyrimą, siekdama nustatyti kompensuotinos subsidijos dydį ir poveikį vietiniams gamintojams (toliau – tyrimas).
II. PAGRINDINĖS METODIKOS SĄVOKOS
4. Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:
Komercinė paskola – komercinių bankų teikiama paskola.
Kompensuotinos subsidijos teikiama nauda – subsidijos gavėjo išlaidų sumažėjimas dėl gaunamos subsidijos. Išlaidų sumažėjimas gali būti tiesioginis (pavyzdžiui, subsidijos teikėjo sprendimu žaliavos įsigyjamos už mažesnę nei rinkos kainą, mokamos mažesnės privalomosios socialinio draudimo įmokos ir panašiai) ir netiesioginis (pavyzdžiui, subsidijos gavėjas gautą subsidiją panaudoja gamybos bei realizavimo apimtims padidinti, kokybei pagerinti ar panašiai). Pastaruoju atveju laikoma, kad valstybei suteikus lėšų subsidijos gavėjas sutaupo papildomų išlaidų, kurios susidarytų gaunant lėšas komerciniu pagrindu.
Lengvatinė paskola – subsidijos gavėjui suteikta paskola, kurios palūkanų norma mažesnė nei komercinės paskolos palūkanų norma. Mokesčių ar kitų finansinių įsipareigojimų atidėjimai laikomi lengvatine paskola, suteikta atidėjimo laikotarpiui.
Neatlygintina finansinė parama – subsidijos gavėjui suteiktos ar teikiamos lėšos arba turtas, kuriuos suteikdamas subsidijos teikėjas nereikalauja jų atlyginti. Neatlygintina finansine parama taip pat laikomos lėšos, kurias subsidijos gavėjas turėtų mokėti nagrinėjamai užsienio valstybei ar jai priklausantiems ūkio subjektams (pavyzdžiui, pelno mokestis ar importo muitas), tačiau nuo privalomo mokėjimo yra iš dalies arba visiškai atleistas. Dalinis atleidimas nuo mokesčių apima ir nagrinėjamos užsienio valstybės leidimą subsidijos gavėjui taikyti pagreitinto ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodus, kurie leidžia sumažinti valstybei mokamus mokesčius.
Normalusis mokesčio tarifas – mokesčio tarifas, nustatytas nagrinėjamoje užsienio valstybėje kitiems į subsidijos gavėją panašiems ūkio subjektams, arba mokesčio tarifas, pagal kurį subsidijos gavėjas turėtų mokėti mokestį, jei nuo jo nebūtų atleistas.
Paskola su valstybės garantija – paskola, kurios sąlygų įvykdymą garantuoja nagrinėjama užsienio valstybė.
Subsidijos gavėjas – svarstomą prekę gaminantis ar ją eksportuojantis užsienio valstybės ūkio subjektas, kuriam yra suteikta ar teikiama kompensuotina subsidija.
Subsidijos teikėjas – užsienio valstybės vyriausybė, kita institucija, įstaiga ar kitas ūkio subjektas, subsidijos gavėjui suteikęs ar teikiantis kompensuotiną subsidiją.
Valstybės garantija – nagrinėjamos užsienio valstybės turtinis įsipareigojimas grąžinti visą skolą arba jos dalį ir apmokėti kitas su skola susijusias išlaidas kreditoriui už subsidijos gavėją, jeigu šis neįvykdo arba įvykdo ne visus paskolos sutartyje arba kituose įsipareigojamuosiuose skolos dokumentuose nustatytus įsipareigojimus.
Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 50-1431).
III. BENDROSIOS KOMPENSUOTINŲ SUBSIDIJŲ DYDŽIO IR JŲ TEIKIAMOS NAUDOS APSKAIČIAVIMO NUOSTATOS
5. Nustatant bendrą subsidijos gavėjui suteiktų kompensuotinų subsidijų dydį ir jų teikiamą naudą, atskirais sprendimais arba pagal skirtingas programas ar teisės aktus suteiktos subsidijos nagrinėjamos atskirai. Jei tokių subsidijų, teikiančių naudą subsidijos gavėjui, per tiriamąjį laikotarpį buvo ne viena, gauti rezultatai sudedami.
6. Subsidijos teikiama nauda paskirstoma laikotarpiui, kurį subsidija teikia naudą jos gavėjui. Šis laikotarpis priklauso nuo subsidijos tipo, dydžio bei paskirties.
7. Mokesčiai ar kitos išlaidos, privalomi sumokėti norint gauti subsidiją, vadovaujantis Kompensacinių muitų įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, suinteresuotosios šalies prašymu gali būti neįskaičiuojami į bendrą subsidijos sumą, jei jie sumokėti tiesiogiai subsidijos teikėjui, norinčiam gauti subsidiją. Bet kokie mokėjimai privatiems subjektams, tai yra teisininkams, apskaitos, finansų specialistams, verslo konsultantams ar panašiai, įtrauktiems į subsidijos gavimo procesą, taip pat sumos, savanoriškai skirtos subsidijos teikėjui (pavyzdžiui, aukos, dovanos ar panašiai), nelaikomi privalomais sumokėti norint gauti subsidiją.
8. Eksporto muitai ir kiti mokesčiai, sumokėti už svarstomos prekės eksportą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, jei jie yra nustatyti tam, kad kompensuotų suteiktą subsidiją, vadovaujantis Kompensacinių muitų įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, suinteresuotosios šalies prašymu gali būti neįskaičiuojami į bendrą subsidijos sumą, jei jie buvo renkami per tiriamąjį laikotarpį ir yra nustatyta, kad jų mokėjimas bus tęsiamas tuo laikotarpiu, kuriam numatoma nustatyti kompensacines priemones.
9. Kompensuotinos subsidijos dydis skaičiuojamas pagal tai, kokią naudą subsidijos gavėjui suteikė subsidija per tiriamąjį laikotarpį.
10. Nustatant subsidijos teikiamą naudą įvertinama subsidijos gavėjui subsidijos sudaryta galimybė gauti papildomą pelną. Tai įvertinant subsidijos teikiama nauda padidinama komercinių palūkanų dydžiu. Komercinių palūkanų norma nustatoma pagal laikotarpio, per kurį subsidija teikia naudą, vidutinę komercinių paskolų (teiktų nagrinėjamoje užsienio valstybėje) palūkanų normą.
11. Tam, kad tyrimo metu būtų galima nustatyti kompensacinio muito dydį ir (arba) įsipareigojimo padidinti kainą dydį, bendras kompensuotinos subsidijos dydis perskaičiuojamas svarstomos prekės kiekio vienetui (1 priedo 1 pavyzdys).
12. Siekiant nustatyti, ar kompensuotina subsidija yra minimalaus dydžio, kaip tai apibrėžta Kompensacinių muitų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, kompensuotinos subsidijos dydis, apskaičiuotas svarstomos prekės kiekio vienetui, perskaičiuojamas, išreiškiant jį procentais nuo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos svarstomos prekės vieneto vidutinės importo kainos CIF (cost, insurance, freight – kaina, draudimas ir frachtas) sąlygomis.
IV. KOMPENSUOTINŲ SUBSIDIJŲ DYDŽIO APSKAIČIAVIMAS SUTEIKIANT NEATLYGINTINĄ FINANSINĘ PARAMĄ
13. Tiesioginių išmokų atveju kompensuotinos subsidijos teikiama nauda lygi nominaliai iš subsidijos gavėjo gautų lėšų sumai ar šios sumos daliai, priskiriamai tiriamajam laikotarpiui, jei suteikta subsidija paskirstoma ilgesniam už tiriamąjį laikotarpiui.
14. Atleidimo nuo mokesčio atveju kompensuotinos subsidijos dydis lygus mokesčio sumai, kurią subsidijos gavėjas per tiriamąjį laikotarpį turėtų sumokėti pagal normalųjį šio mokesčio tarifą, jei nuo šio mokesčio nebūtų atleistas.
15. Mokesčio sumažinimo atveju subsidijos dydis lygus skirtumui tarp mokesčio sumos, kurią subsidijos gavėjas turėtų sumokėti pagal normalųjį šio mokesčio tarifą per tiriamąjį laikotarpį, ir mokesčio sumos, kurią subsidijos gavėjas faktiškai sumokėjo ar privalėjo sumokėti per tiriamąjį laikotarpį.
16. Subsidijos dydžio apskaičiavimo metodai, nustatyti Metodikos 14 ir 15 punktuose, taikytini visų kitų atleidimų nuo privalomųjų mokėjimų ar šių mokėjimų sumažinimų atvejais, pavyzdžiui, atleidimo nuo importo muitų, įnašų į socialinio draudimo fondą, rinkliavų už naudojimąsi tam tikrais infrastruktūros objektais atvejais.
17. Pagreitintas ilgalaikio turto nusidėvėjimas pagal nagrinėjamos užsienio valstybės Vyriausybės patvirtintą programą laikomas mokesčių sumažinimu. Tokiu atveju kompensuotinos subsidijos dydis lygus skirtumui tarp mokesčių, kurie turėtų būti sumokėti per tiriamąjį laikotarpį, subsidijos gavėjo ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuojant pagal nustatytas ilgalaikio turto nusidėvėjimo normas. Tuo atveju, jei nustatytos ribinės normos – pagal didžiausias galimas taikyti normas ir faktiškai per tiriamąjį laikotarpį sumokėtos (ar privalomos sumokėti) mokesčio sumos, ilgalaikio turto nusidėvėjimui apskaičiuoti taikant pagreitinto nusidėvėjimo normas.
18. Jei neatlygintina finansinė parama yra panaudota, tai yra gautos lėšos yra paskirstytos svarstomos prekės gamybai ir pardavimams per tiriamąjį laikotarpį, prie neatlygintinos finansinės paramos vertės pridedamos komercinės palūkanos, kurios būtų gautos per šį laikotarpį.
19. Jei neatlygintina finansinė parama teikia naudą ilgiau nei tiriamasis laikotarpis, komercinės palūkanos, kurias reikia pridėti prie Metodikos 17 punkte nurodytos sumos, skaičiuojamos taip, kaip nustatyta Metodikos 54 punkte.
V. KOMPENSUOTINŲ SUBSIDIJŲ DYDŽIO APSKAIČIAVIMAS SUTEIKIANT LENGVATINĘ PASKOLĄ
21. Lengvatinės paskolos suteikimo atveju subsidijos dydis lygus skirtumui tarp palūkanų sumos, kuri turėtų būti mokama per tiriamąjį laikotarpį už palyginamąją komercinę paskolą, ir faktiškai per tiriamąjį laikotarpį sumokėtos palūkanų sumos (1 priedo 2 pavyzdys).
22. Metodikos 21 punkte nurodyta palyginamoji komercinė paskola paprastai laikoma panašaus dydžio ir panašiam terminui teikiama paskola, kurią subsidijos gavėjas galėtų gauti iš vietinėje rinkoje veikiančio privataus komercinio banko.
23. Paprastai palyginamosios komercinės paskolos palūkanų norma nustatoma pagal subsidijos gavėjo sumokėtą palūkanų normą už gautą palyginamąją komercinę paskolą, tačiau jei to padaryti neįmanoma (subsidijos gavėjas tokios paskolos nėra gavęs), – pagal kitų ūkio subjektų, kurių finansinė padėtis buvo panaši ir kurie veikė tame pačiame ūkio sektoriuje, sumokėtą palūkanų normą už komercinę paskolą, o jei informacijos apie tokias paskolas nėra, – pagal palyginamųjų komercinių paskolų, suteiktų finansiniu atžvilgiu panašiems ūkio subjektams, veikiantiems bet kuriame kitame ūkio sektoriuje, palūkanų normą.
24. Jei subsidijos gavėjo valstybės vietinėje rinkoje palyginamosios komercinės paskolos nebuvo teikiamos arba tokios informacijos nėra, palyginamosios komercinės paskolos palūkanų norma gali būti nustatoma remiantis ekonominės padėties, buvusios tuo metu subsidijos gavėjo valstybėje, makroekonomikos rodikliais (ypač infliacijos dydžiu) ir tuometine subsidijos gavėjo finansine padėtimi.
25. Mokesčių ar kitų finansinių įsipareigojimų atidėjimų atveju kompensuotinos subsidijos dydis lygus skirtumui tarp palūkanų, kurios turėtų būti mokamos per tiriamąjį laikotarpį už palyginamąją komercinę paskolą, sumos ir faktiškai tiriamuoju laikotarpiu sumokėtos palūkanų sumos.
26. Jei subsidijos gavėjas yra atleidžiamas nuo visos ar dalies paskolos grąžinimo, suma, kuri neturi būti grąžinta, laikoma neatlygintina finansine parama. Nuo tos dienos, kai subsidijos teikėjas atleido subsidijos gavėją nuo skolos ar jos dalies grąžinimo, laikoma, kad yra suteikta neatlygintina finansinė parama, kurios dydis lygus skirtumui tarp paskolos sumos ir bet kokių grąžintų (ar privalomų grąžinti) sumų, neįskaitant sumokėtų palūkanų.
27. Jei subsidijos gavėjui suteikta sąlyginio grąžinimo paskola, tai yra paskola, kurios grąžinimas priklauso nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo ar aplinkybių susiklostymo, tai paskolos daliai, kuri yra grąžinta (ar grąžintina), mokant lengvatinę palūkanų normą, subsidijos dydis skaičiuojamas taip, kaip nustatyta Metodikos 21 punkte. Tačiau nuo tos dienos, kai buvo nustatyta, kad paskola ar jos dalis neturi būti grąžinta, ši negrąžintina suma laikoma neatlygintina finansine parama, kurios dydis lygus skirtumui tarp paskolos sumos ir bet kokių grąžintų (ar privalomų grąžinti) sumų, neįskaitant sumokėtų palūkanų.
VI. KOMPENSUOTINŲ SUBSIDIJŲ DYDŽIO APSKAIČIAVIMAS TEIKIANT VALSTYBĖS GARANTIJĄ
28. Bendrai paskolų garantijos ir paskolų draudimas (toliau – paskolų garantijos) sumažina skolininko įsipareigojimų nevykdymo riziką ir dėl to sudaro galimybę garantijų gavėjams skolintis pigiau, tai yra gauti paskolas su mažesnėmis palūkanų normomis nei imant palyginamąsias komercines paskolas be paskolų garantijų. Tačiau jei nagrinėjamos užsienio valstybės institucija ar kitas šiai valstybei priklausantis ūkio subjektas suteikia paskolos garantiją, faktas, kad garantijos gavėjas paskolą gavo su mažesne palūkanų norma nei būtų skolinimosi be šios garantijos atveju, dar nereiškia, jog gauta naudą teikianti subsidija. Laikoma, kad garantijos gavėjui nėra naudos, jei įmoka, kurią jis moka už paskolos garantijos suteikimą (pavyzdžiui, už dalyvavimą tam tikroje programoje, pagal kurią buvo suteikta paskolos garantija), yra pakankama, kad jis galėtų gauti tokią pat paskolos garantiją komerciniu pagrindu arba padengtų palūkanų sumų skirtumą, imdamas palyginamąją komercinę paskolą be garantijos. Šiuo atveju daroma prielaida, kad sumokėta įmoka atitinka riziką, atsirandančią suteikiant paskolą su mažesne palūkanų norma, ir laikoma, kad nėra finansinės paramos iš nagrinėjamos užsienio valstybės, taigi nėra subsidijos, net jei garantijos gavėjas per paskolos laikotarpį neįvykdė visų ar dalies savo įsipareigojimų.
29. Jei subsidijos gavėjas paskolos garantiją gavo palankesnėmis sąlygomis (tai yra Metodikos 28 punkte nurodyta įmoka subsidijos teikėjui buvo mažesnė nei pakankama kompensuoti riziką, atsirandančią suteikiant paskolą su mažesne palūkanų norma), subsidijos teikiama nauda lygi mažesniajam iš šių dydžių:
29.1. skirtumui tarp mokesčio sumos, kuri turėtų būti sumokėta, kad būtų gauta paskolos garantija komerciniais pagrindais, ir faktiškai sumokėtos (privalomos sumokėti) mokesčio sumos;
29.2. skirtumui tarp palūkanų sumos, kuri turėtų būti sumokėta per tiriamąjį laikotarpį už palyginamąją komercinę paskolą, suteiktą be paskolos garantijos, ir sumokėtos įmokos bei palūkanų, kurias subsidijos gavėjas per tiriamąjį laikotarpį mokėjo už paskolą su garantija, sumos;
29.3. specialiųjų garantijų atveju (tai nėra programos dalis) pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar sumokėtos rinkliavos atitinka tas, kurios buvo renkamos kitose kompanijose, kurių padėtis buvo panaši ir kurios pasinaudojo perspektyviomis paskolų garantijų programomis. Jei atitinka, tokiu atveju tai nebūtų subsidija, jei ne – reikėtų taikyti metodą, pateikiamą Metodikos 28 punkte.
30. Jei subsidijos gavėjas už paskolos garantijos suteikimą subsidijos teikėjui nesumokėjo jokios įmokos, kompensuotinos subsidijos teikiama nauda lygi skirtumui tarp palūkanų sumos, kuri per tiriamąjį laikotarpį būtų mokama už palyginamąją komercinę paskolą, suteiktą be garantijos, ir palūkanų sumos, kurią subsidijos gavėjas per tiriamąjį laikotarpį mokėjo už paskolą su garantija.
VII. KOMPENSUOTINŲ SUBSIDIJŲ DYDŽIO APSKAIČIAVIMAS VALSTYBINIAMS TIEKĖJAMS TIEKIANT PREKES IR TEIKIANT PASLAUGAS
32. Subsidijos teikėjo, tiekiančio prekes ar teikiančio paslaugas, suteikiamos subsidijos dydis lygus skirtumui tarp šių prekių ar paslaugų eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainos ir kainos, kurią už šias prekes ar paslaugas sumokėjo subsidijos gavėjas, kai pastaroji kaina yra mažesnė. Subsidijos dydis siejamas tik su ta įsigyjamų prekių ar paslaugų dalimi, kuri per tiriamąjį laikotarpį tiesiogiai panaudota svarstomos prekės gamybai ar pardavimui.
33. Siekiant įvertinti subsidijos teikėjo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų naudą, pirmiausia turi būti nustatyta, ar tokias pat prekes ar paslaugas be valstybinio subsidijos teikėjo nagrinėjamoje užsienio valstybėje teikia ir privatūs ūkio subjektai (toliau – privatūs tiekėjai). Jei taip, tai esant įsigijimams, kai subsidijos gavėjas tapačiomis ar panašiomis įsigijimo sąlygomis įsigyja tų pačių prekių ar paslaugų iš valstybinių ir iš privačių tiekėjų (toliau – palyginamieji įsigijimai), subsidijos teikėjo suteiktos subsidijos teikiama nauda lygi skirtumui tarp mažiausios privačių tiekėjų kainos ir kainos, mokamos už prekes ar paslaugas subsidijos teikėjui. Šiuo atveju subsidijos dydis yra skirtumas tarp šių dviejų kainų.
34. Jei subsidijos gavėjas neatliko palyginamųjų įsigijimų iš privačių tiekėjų, subsidijos dydis nustatomas pagal kainas, kurias atliekant panašius įsigijimus privatiems tiekėjams mokėjo ūkio subjektai, veikiantys tame pačiame nagrinėjamos užsienio valstybės ūkio sektoriuje. Jei tokios informacijos nėra, subsidijos dydis nustatomas pagal kainas, kurias atliekant panašius įsigijimus privatiems tiekėjams mokėjo bet kuriame nagrinėjamos užsienio valstybės ūkio sektoriuje veikiantys ūkio subjektai.
35. Jei subsidijos teikėjas turi svarstomų prekių ar paslaugų tiekimo monopolį vietinėje rinkoje, sumokėta kaina laikoma lengvatine ir teikiančia naudą subsidijos gavėjui, jei subsidijos gavėjas šias prekes ar paslaugas įsigyja mažesnėmis kainomis nei kiti tame pačiame ūkio sektoriuje veikiantys privatūs ūkio subjektai, o jei tokios informacijos nėra, – kituose ūkio sektoriuose veikiantys privatūs ūkio subjektai. Subsidijos dydis lygus skirtumui tarp normalios kainos, tai yra kainos, taikomos parduodant prekes ar paslaugas kitiems privatiems ūkio subjektams, ir subsidijos gavėjui taikomos lengvatinės kainos.
36. Valstybinių tiekėjų prekės ar paslaugos, parduodamos tam tikriems ūkio subjektams ar tam tikruose ūkio sektoriuose veikiantiems ūkio subjektams, vieneto kaina gali skirtis dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, įsigyjant prekes ar paslaugas dideliais kiekiais už vienetą mokama mažiau nei įsigyjant mažais kiekiais (taip pasitaiko tiekiant dujas ar elektrą). Todėl vien tik faktas, kad tam tikri ūkio subjektai gauna naudos iš valstybinių tiekėjų įsigydami prekes ar paslaugas mažesnėmis kainomis nei kiti ūkio subjektai, dar nereiškia, kad yra suteikta naudą teikianti subsidija. Subsidijos dydis iš esmės yra lygus skirtumui tarp prekių ar paslaugų kainos, subsidijos teikėjo taikomos lygiaverčiam ūkio subjektui analogiškomis įsigijimo sąlygomis (tai yra įvertinant objektyvias priežastis, lemiančias kainos subsidijos gavėjui sumažinimą), ir subsidijos gavėjui taikomos lengvatinės kainos.
37. Bet kuriuo atveju, jeigu už prekes ar paslaugas sumokėta kaina yra nepakankama, kad būtų padengtos bendros valstybinio tiekėjo išlaidos, patirtos siūlomai prekei pagaminti ir parduoti ar paslaugai teikti ir pakankamam (pagal sektoriaus vidurkį) pelnui gauti, subsidijos teikiamos naudos dydis lygus skirtumui tarp kainos, kuri būtina bendrosioms išlaidoms padengti ir pakankamam pelnui gauti, ir lengvatinės subsidijos gavėjo faktiškai sumokėtos kainos.
38. Jei subsidijos teikėjas turi specifinio naudojimo prekių ar paslaugų (pavyzdžiui, televizorių kineskopų, cheminių medžiagų ar preparatų, tam tikrų technologinių linijų ar panašiai) monopolį, subsidijos dydis lygus skirtumui tarp subsidijos gavėjo faktiškai sumokėtos kainos ir kainos, reikalingos subsidijos teikėjo bendrosioms išlaidoms, kurios patirtos gaminant ir parduodant siūlomą prekę, teikiant paslaugą, padengti bei gauti pakankamą pelną.
VIII. KOMPENSUOTINŲ SUBSIDIJŲ DYDŽIO APSKAIČIAVIMAS ATLIEKANT VIEŠUOSIUS PIRKIMUS
39. Tais atvejais, kai iš subsidijos gavėjo svarstomas prekes perka subsidijos teikėjas tapačiomis ar panašiomis įsigijimo sąlygomis kaip ir privatūs tiekėjai, subsidijos dydis lygus skirtumui tarp kainos, kurią už svarstomą prekę sumokėjo subsidijos teikėjas, ir didžiausios privačių tiekėjų palyginamiesiems pirkimams pasiūlytos kainos.
40. Jei subsidijos gavėjas neatliko palyginamųjų pardavimų privatiems tiekėjams, subsidijos dydis skaičiuojamas pagal kainą, kurią (esant tapačioms įsigijimų sąlygoms) panašioms įmonėms, veikiančioms tame pačiame ūkio sektoriuje, sumokėjo privatūs tiekėjai, o jei tokių duomenų nėra, – ūkyje apskritai. Šiuo atveju subsidijos dydis apskaičiuojamas, kaip ir nurodyta Metodikos 39 punkte.
41. Jei subsidijos teikėjas yra vienintelis svarstomos prekės pirkėjas, subsidijos dydis viešųjų pirkimų atveju lygus dydžiui, kuriuo už svarstomą prekę sumokėta kaina viršija kainą, pakankamą subsidijos gavėjo bendrosioms išlaidoms, patirtoms per tiriamąjį laikotarpį (nustatant pagal kiekvieną pardavimą), pridėjus pakankamą pelną, padengti. Subsidijos dydis lygus skirtumui tarp nurodytų kainų.
IX. KOMPENSUOTINŲ SUBSIDIJŲ DYDŽIO APSKAIČIAVIMAS VALSTYBEI INVESTUOJANT Į ŪKIO SUBJEKTĄ
42. Valstybės investicija (subsidijos gavėjo akcijų įsigijimas, įnašas steigiant ūkio subjektą ir tampant jo dalininku ar panašiai) nelaikoma naudą teikiančia subsidija, nebent nuspręsta investuoti, nors tai neatitiko įprastinės privačių investuotojų investavimo eksportuojančioje valstybėje praktikos. Vien faktas, kad eksportuojančios valstybės lėšos buvo investuotos į ūkio subjektą, dar nereiškia, kad buvo suteikta naudą teikianti subsidija. Atliekant tyrimą nustatoma, ar privatus investuotojas investuotų į šį ūkio subjektą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip investavo valstybė. Jei analogiškomis sąlygomis privatūs investuotojai neinvestavo, laikoma, kad ūkio subjektas, į kurį investuotos valstybės lėšos, gavo naudą teikiančią subsidiją. Ar sprendimas investuoti valstybės lėšas atitinka įprastinę privačių investuotojų investavimo praktiką, nustatoma nagrinėjant praktinius investavimo eksportuojančioje valstybėje pavyzdžius. Taip pat atsižvelgiama į svarstomo ūkio subjekto finansinę padėtį, ūkio sektoriaus, kuriame veikia svarstomas ūkio subjektas, padėtį investavimo metu ir panašiai.
43. Kai subsidijos teikėjas pirko subsidijos gavėjo viešai platinamas akcijas ir mokėjo už šias akcijas didesnę kainą nei tuo metu buvusi jų rinkos kaina, subsidijos teikiamos naudos dydis lygus šių dviejų kainų skirtumui. Šis dydis patikslinamas įvertinant bet kokius objektyvius veiksnius, turėjusius ar galėjusius turėti įtakos privačių investuotojų sprendimams.
44. Tuo atveju, kai subsidijos gavėjo akcijos nėra platinamos viešai, turėtų būti nustatyta, ar investuojant buvo galima pagrįstai tikėtis, kad sugrįš investuotos valstybės lėšos. Šiuo atveju atlikus nepriklausomą tyrimą nustatoma, ar tokia investicija buvo pagrįsta. Jei toks tyrimas neatliekamas, valstybė turi įrodyti, kad pagrįstai tikėjosi investicijos atsipirkimo.
45. Jei svarstomo ūkio subjekto akcijų rinkos kainos nėra ir į šį ūkio subjektą investuota įgyvendinant tam tikrą eksportuojančios valstybės programą, pagrindinis dėmesys turi būti kreipiamas ne tik į konkrečios investicijos analizę, bet ir į bendrus šios programos įgyvendinimo rezultatus per pastaruosius keletą jos įgyvendinimo metų. Jei analizė rodo, kad programa atsipirko (tai yra atsipirko į privačius ūkio subjektus investuotos valstybės lėšos), laikoma, kad valstybės lėšos investuotos į privačius ūkio subjektus pagrįstai tikintis šių investicijų atsipirkimo ir šiuo atveju valstybės pareiga tai įrodyti.
46. Valstybei investavus lėšas, subsidijos buvimas ir jos dydis yra nustatomi remiantis informacija, kuri buvo prieinama šalims (visų pirma investuotojams) tuo metu, kai buvo padarytos investicijos. Jei valstybės investicijos nagrinėjamoje užsienio valstybėje, padarytos prieš keletą metų, vien faktas, kad ūkio subjektas, į kurį buvo investuotos valstybės lėšos, uždirbo mažiau, nei buvo tikėtasi, dar neįrodo subsidijos buvimo, kadangi tuo metu lauktas investicijos atsipirkimas galėjo būti grindžiamas investavimo metu turėta informacija. Antra vertus, galimi atvejai, kai laikoma, kad subsidija egzistuoja ir tada, kai buvo pasiektas pakankamas investicijos atsipirkimas, jei investavimo metu tokios investicijos atsipirkimo perspektyva buvo tokia nepatikima, kad joks privatus investuotojas į šį ūkio subjektą nebūtų investavęs.
47. Tais atvejais, kai akcijų rinkos kainos nėra ir nustatoma, kad buvo suteikta subsidija ir ji davė naudos, tai yra valstybė investavo neatsižvelgdama į įprastinę privačių investuotojų investavimo praktiką, visa ar dalis investuotos sumos laikoma neatlygintina finansine parama. Tik išimtiniais atvejais, tai yra kai subsidijos teikėjas investuodamas nesiekė šių investicijų atsipirkimo, o investavimas buvo užslėptas neatlygintinos finansinės paramos suteikimas, gali būti priimtas sprendimas visą ar dalį investuotos sumos laikyti neatlygintina finansine parama. Sprendimas, kokią investuotos sumos dalį laikyti neatlygintina finansine parama, turi priklausyti nuo to, kiek subsidijos teikėjas nutolo nuo įprastinės privačių investuotojų investavimo praktikos. Šiuo atveju remiamasi investavimo praktikos analize subsidijos gavėjo valstybėje ir atsižvelgiama į subsidijos gavėjo finansinę padėtį, ūkio sektoriaus, kuriame veikia subsidijos gavėjas, padėtį investavimo metu ir panašiai.
48. Vyriausybei ar valstybiniams bankams dovanojus skolą, kompanija atleidžiama nuo jos mokėjimo įsipareigojimų ir tai turėtų būti traktuojama kaip negrąžinama paskola. Jei subsidija turi būti paskirstoma, paskirstymo laikotarpis turėtų prasidėti nuo skolos dovanojimo dienos. Subsidijos dydis bus lygus nesumokėtajai skolos dovanojimo sumai (susikaupusios palūkanos taip pat įskaitomos).
X. LAIKOTARPIO, KURĮ SUBSIDIJA TEIKIA NAUDĄ, NUSTATYMAS
49. Paprastai turi būti apskaičiuojamas tiriamojo laikotarpio, kuris, vadovaujantis Kompensacinių muitų įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, paprastai yra subsidijos gavėjo paskutiniai finansiniai metai, subsidijos dydis. Gali būti nagrinėjamas bet koks kitas ne trumpesnis kaip šešių mėnesių laikotarpis, pasibaigęs iki sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos, jeigu jame aiškiau atsispindi bendri paskutinių finansinių metų rezultatai ir galima gauti patikimus šio laikotarpio finansinius bei kitus tyrimui reikalingus duomenis.
Dalis subsidijų teikia naudą keletą metų, todėl iki tiriamojo laikotarpio pradžios suteiktos subsidijos taip pat yra nagrinėjamos, siekiant nustatyti, kokią jų dalį galima priskirti šiam laikotarpiui.
50. Jei subsidija suteikta prekės vienetui (pavyzdžiui, eksporto mokesčių nuolaidos, suteiktos eksportuotos prekės vienetui), suteiktos subsidijos dydis lygus per tiriamąjį laikotarpį svarstomos prekės vienetui suteiktų subsidijų (mokesčių lengvatų, dotacijų už parduotą prekės vienetą ar panašiai) svertiniam aritmetiniam vidurkiui (1 priedo 1 pavyzdys).
51. Kitos subsidijos rūšys (neišreikštos prekės vienetui), suteiktos bendra pinigų suma, turi būti paskirstytos kiekvienam svarstomos prekės vienetui tinkamiausiu būdu. Šiuo atveju tai galėtų būti atlikta:
51.1. priskiriant tiriamajam laikotarpiui dalį prieš tyrimo laikotarpį suteiktų subsidijų, kurios daro poveikį keletą metų pagal Kompensacinių muitų įstatymo 15 straipsnio 4 dalį;
XI. SUBSIDIJOS TEIKIAMOS NAUDOS PRISKYRIMAS TIRIAMAJAM LAIKOTARPIUI
52. Periodiškai ar nuolat pasikartojančių subsidijų (pavyzdžiui, subsidijos gavėjui periodiškai ar nuolat taikomos mokesčio nuolaidos ir lengvatinės paskolos) teikiama nauda pasireiškia iš karto tik suteikus subsidiją. Jeigu tokio tipo subsidija suteikta tiriamuoju laikotarpiu, visas subsidijos dydis priskiriamas šiam laikotarpiui. Kai tokia subsidija yra suteikta iki tiriamojo laikotarpio, laikoma, kad ji tiriamajam laikotarpiui įtakos neturi. Nustatant visą subsidijos teikiamos naudos dydį, prie suteiktos subsidijos dydžio paprastai pridedamos komercinės palūkanos, laikant, kad tiriamojo laikotarpio pradžioje subsidijos gavėjas galėjo pasiskolinti lėšų, atitinkančių suteiktos subsidijos sumą, ir šio laikotarpio pabaigoje jas atgauti kartu su palūkanomis.
53. Nepasikartojančių subsidijų, kurios gali būti panaudotos ilgalaikiam turtui įsigyti, bendra subsidijos suma, vadovaujantis Kompensacinių muitų įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, paskirstoma visam to turto naudojimo laikotarpiui. Todėl subsidijos (pavyzdžiui, neatlygintinos finansinės paramos, suteiktos naujoms technologijoms įsigyti siekiant padidinti subsidijos gavėjo konkurencingumą) dydis paskirstomas normaliam ilgalaikio turto, įsigyto suteikus šią subsidiją, nusidėvėjimo laikotarpiui. Tam tikrą subsidijos dalį priskiriant tiriamajam laikotarpiui, paprastai taikomas tiesiogiai proporcingas ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodas (tai yra ilgalaikis turtas kasmet nusidėvi lygiomis dalimis). Pavyzdžiui, jei normalus ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpis yra 5 metai, tiriamajam laikotarpiui turėtų būti priskiriama 20 procentų nuo neatlygintinos finansinės paramos sumos, panaudotos ilgalaikiam turtui įsigyti, su sąlyga, kad šis laikotarpis yra 1 metai ir patenka į įsigyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį (1 priedo 6 pavyzdys). Subsidijos teikiamos naudos paskirstymas ilgam laikotarpiui reiškia, kad nepasikartojančios subsidijos, suteiktos keletą metų prieš tiriamąjį laikotarpį, gali būti kompensuojamos, nustačius, kad tiriamuoju laikotarpiu jos vis dar teikė naudą subsidijos gavėjui.
54. Pagal šį metodą, apibrėžtą Metodikos 53 punkte, atliekamas subsidijos paskirstymas yra ekvivalentiškas suteikiamoms kasmetėms neatlygintinoms finansinėms paramoms, kurios visos yra vienodo dydžio ir teikia naudą vienerius metus. Apskaičiuojant subsidijos gavėjo naudą, prie kiekvienos neatlygintinos finansinės paramos dydžio turi būti pridėtos atitinkamos metinės komercinės palūkanos, kadangi subsidijos gavėjas, nesiskolindamas rinkos sąlygomis, nemokėjo komercinių palūkanų ir dėl to gavo naudos. Be to, siekiant parodyti visą subsidijos gavėjui teikiamą naudą, tiriamajam laikotarpiui priskirtas subsidijos dydis turėtų būti padidintas vidutine komercinių palūkanų suma, kurią subsidijos gavėjas vidutiniškai kasmet galėtų uždirbti nuo visos nenuvertėjusios subsidijos sumos per visą jos paskirstymo laikotarpį (1 priedo 6 pavyzdys).
55. Priešingai, negu nurodyta Metodikos 54 punkte, nepasikartojančios subsidijos, kurių dydis yra mažesnis nei 1 procentas vertės, paprastai turėtų būti laikomos išnaudotos iki tiriamojo laikotarpio pradžios. Ši nuostata taikytina ir tais atvejais, kai subsidija akivaizdžiai buvo skirta ir panaudota ilgalaikiam turtui, kuris tiriamuoju laikotarpiu dar nėra nusidėvėjęs, įsigyti.
56. Tuo atveju, kai pasikartojančios subsidijos, susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu (pavyzdžiui, subsidijos gavėjas atleidžiamas nuo importo muitų, kai importuojamos naujos technologijos, ar panašiai), suteiktos prieš tiriamąjį laikotarpį, tokių subsidijų teikiama nauda per visą įsigyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį priskiriama tiriamajam laikotarpiui ir į ją atsižvelgiama tyrimo metu (1 priedo 7 pavyzdys).
57. Be to, subsidijos, suteiktos prieš tiriamąjį laikotarpį didelėmis sukauptomis sumomis, tam tikrais atvejais gali būti paskirstytos ilgam laikotarpiui, jei nustatyta, kad jos susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu ir per tiriamąjį laikotarpį vis dar teikia naudos.
58. Tais atvejais, kai subsidijos yra išnaudojamos per trumpą laikotarpį (kaip nustatyta Metodikos 52 ir 54 punktuose), į subsidijas, suteiktas iki tiriamojo laikotarpio, neatsižvelgiama. Tais atvejais, kai subsidijos suteiktos iki tiriamojo laikotarpio, tačiau jų teikiama nauda paskirstoma ilgam laikui, kaip nustatyta Metodikos 53, 54, 56 ir 57 punktuose, į subsidijas, suteiktas iki tiriamojo laikotarpio, turi būti atsižvelgta.
59. Metodikos 2 priede pateiktoje lentelėje detalizuojama, kurios įvairių tipų subsidijos paskirstomos ilgam laikotarpiui ir kurios laikomos išnaudotomis per laikotarpį, kurį jos buvo suteiktos. Ši lentelė yra rekomendacinio pobūdžio; konkretus sprendimas dėl tam tikrų subsidijų priskyrimo subsidijoms, paskirstomoms ilgam laikotarpiui, ar subsidijoms, išnaudotoms per jų suteikimo laikotarpį, priimamas remiantis konkrečios situacijos analize.
XII. ATITINKAMAS SUBSIDIJOS PASKIRSTYMAS VIENETUI
60. Kai nustatytas subsidijos dydis, priskirtinas tiriamajam laikotarpiui, subsidijos dydis svarstomos prekės vienetui yra nustatomas tiriamajam laikotarpiui priskirtą subsidijos dydį dalijant iš parduodamo ar eksportuojamo svarstomos prekės kiekio:
60.1. kai suteikta subsidija teikia naudos tik svarstomos prekės eksportui, dalijama iš svarstomos prekės eksporto kiekio per tiriamąjį laikotarpį (1 priedo 2 ir 3 pavyzdžiai);
60.2. ne eksporto subsidijų atvejais, tai yra tais atvejais, kai suteiktų subsidijų nauda nėra sietina tik su svarstomos prekės eksportu, bet siejama bendrai su šios prekės pardavimais tiek vietinėje rinkoje, tiek užsienio rinkose, subsidijos dydis paprastai dalijamas iš bendro subsidijos gavėjo svarstomos prekės pardavimų kiekio (1 priedo 4 pavyzdys);
XIII. KOMPENSUOTINOS SUBSIDIJOS DYDŽIO SUMAŽINIMAS
61. Kompensacinių muitų įstatymo 15 straipsnis 2 dalis nustato, kad apskaičiuotas kompensuotinos subsidijos dydis gali būti sumažintas į bendrą subsidijos sumą neįskaičiuojant tik:
62. Svarbu pažymėti, kad sumažinti kompensuotinos subsidijos dydį turi pareikalauti svarstomos prekės eksportuotojas. Nesant tokio reikalavimo, pagrįsto pakankamais įrodymais, apskaičiuotas kompensuotinos subsidijos dydis nemažinamas.
63. Paprastai kompensuotinos subsidijos dydis gali būti sumažintas tik tais sumokėtais mokesčiais ar kitomis išlaidomis, kurios siekiant gauti subsidiją tiriamuoju laikotarpiu tiesiogiai sumokėtos subsidijos teikėjui. Turi būti įrodyta, kad tokie mokėjimai yra privalomi norint gauti subsidiją. Dėl mokėjimų privatiems subjektams, tai yra teisininkams, apskaitos, finansų specialistams, verslo konsultantams ar panašiai, įtrauktiems į subsidijos gavimo procesą, subsidijos dydis nėra mažinamas. Taip pat subsidijos dydžio negalima mažinti sumomis, savanoriškai skirtomis subsidijos teikėjui (pavyzdžiui, aukos, dovanos ar panašiai).
64. Reikalavimas sumažinti kompensuotinos subsidijos dydį sumokėtų muitų ar kitų mokesčių, nurodytų šios Metodikos 61.2 punkte, kuriais siekiama kompensuoti suteiktą subsidiją, dydžiu turi būti patenkintas, jei minimi muitai ar mokesčiai buvo renkami per tiriamąjį laikotarpį ir yra nustatyta, kad jie tebebus taikomi laikotarpiu, kuriam numatoma nustatyti kompensacines priemones.
Kompensuotinų subsidijų dydžio ir jų
teikiamos naudos apskaičiavimo metodikos
1 priedas
KOMPENSUOTINŲ SUBSIDIJŲ TEIKIAMOS NAUDOS IR KOMPENSACINIO MUITO DYDŽIO APSKAIČIAVIMO PAVYZDŽIAI
I. BENDROSIOS SĄLYGOS
Visiems Metodikoje pateikiamiems kompensuotinos subsidijos dydžio skaičiavimo pavyzdžiams nustatytos tokios bendros sąlygos:
6. Nagrinėjamoje užsienio valstybėje yra trys svarstomos prekės gamintojai (eksportuotojai); kiekvienas iš jų eksportuoja po 100 000 tonų svarstomos prekės per metus. Šie ūkio subjektai vadinami A, B ir C.
II. SUBSIDIJOS, SUTEIKTOS SVARSTOMOS PREKĖS VIENETUI
1 pavyzdys. Eksporto mokesčio nuolaidos suteikimas X prekės eksportuotojas gauna mokesčio (pavyzdžiui, eksporto mokesčio) nuolaidą už kiekvieną eksportuotą svarstomos prekės toną. Ši nuolaida keičiasi priklausomai nuo sezono. Per pirmąjį 1999 metų pusmetį, kai visi trys gamintojai eksportavo 200 000 tonų, mokesčio nuolaidos dydis buvo 5 Lt/t; kitą metų pusmetį, kai buvo eksportuota 100 000 tonų, jis padidėjo iki 20 Lt/t.
Apskaičiavus suteiktos nuolaidos svertinį aritmetinį vidurkį, vidutinė nuolaida per tiriamąjį laikotarpį buvo 10 Lt/t. Siekiant įvertinti visą subsidijos suteiktą naudą, prie šio dydžio pridedama 10 procentų metinių komercinių palūkanų. Gaunamas kompensuotinos subsidijos dydis – 11 Lt/t. Praktiškai, kadangi nuolaidos yra suteikiamos reguliariai ištisus metus, daugumos sandorių atveju kompanijos nebus turėjusios naudos iš palūkanų ištisus metus. Jei jos gali suteikti atitinkamų įrodymų, palūkanų suma gali būti sumažinta proporcingai to periodo (per kurį jos turėjo priėjimą prie visos suteiktos sumos) nuolaidos svertiniam aritmetiniam vidurkiui. Visi trys ūkio subjektai – A, B ir C – turi naudos iš tokios subsidijos.
Kai subsidijos gavėjams suteikiamos nuolaidos kinta sezoniškai ir tyrimo metu nustatoma, kad tai reguliari procedūra, skaičiuojamas suteiktos nuolaidos svertinis aritmetinis vidurkis. Tačiau jei tyrimo metu būtų nustatyta, kad 20 Lt/t nuolaida buvo teikiama ilgą laiką, šis dydis, o ne nuolaidos svertinis aritmetinis vidurkis, turėtų būti kompensuotinos subsidijos dydžio skaičiavimo pagrindas.
III. SUBSIDIJOS, SUNAUDOTOS PER TIRIAMĄJĮ LAIKOTARPĮ
2 pavyzdys. Eksporto subsidijų paskirstymas: ūkio subjekto A įsipareigojimas eksportuoti visą produkciją
Ūkio subjektas A atleidžiama nuo pelno mokesčio, jei ji eksportuoja visas jos pagaminamas X prekes.
Tai akivaizdi eksporto subsidija, kadangi teikiama nauda priklauso nuo svarstomos prekės eksporto ir ji gauna pajamas dėl mokesčio lengvatos. Per tiriamąjį laikotarpį ūkio subjektas A pagamino ir eksportavo 100 000 prekės X tonų. Nustačius, kad ji, realizavusi prekę X, per tiriamąjį laikotarpį gavo 4 mln. litų pelną, o normali pelno mokesčio norma (tai yra pelno norma, taikoma kitiems analogiškiems ūkio subjektams) yra 25 procentai, atleidimo nuo mokesčio dydis iš viso yra 1 mln. litų. Tai tolygu 10 Lt/t. Kadangi atleidimas nuo mokesčio yra analogiškas neatlygintinos finansinės paramos suteikimui, reikia pridėti 10 procentų metinių komercinių palūkanų. Taigi gaunamas kompensuotinos subsidijos dydis – 11 Lt/t.
Ūkio subjektas A tuo pačiu tikslu (tai yra visų jos pagamintų prekių eksportui užtikrinti) metams gauna 20 mln. litų valstybės lengvatinę paskolą su 5 procentų metine palūkanų norma. Tuo tarpu normali metinė komercinių palūkanų norma yra 10 procentų. Kadangi lėšos, suteiktos kaip paskola, yra grąžinamos, subsidijos dydis bus skirtumas tarp normalių palūkanų, mokamų už komercines paskolas, sumos ir ūkio subjektui A sumokėtų palūkanų sumos. Šis skirtumas per tiriamąjį laikotarpį lygus 1 mln. litų (tai yra 5 procentai nuo 20 mln. litų). Taigi šios kompensuotinos subsidijos dydis lygus 10 Lt/t. Ši subsidija pasikartos vėliau, jei paskolos grąžinimo laikas yra didesnis nei vieneri metai; jos tiksli suma priklausys nuo to, kiek pagrindinės paskolos sumos jau grąžinta.
3 pavyzdys. Eksporto subsidijos paskirstymas: ūkio subjekto B eksporto augimas
Vietoj įsipareigojimo eksportuoti visą pagamintą produkciją, ūkio subjektas B gauna naudą dėl 40 procentų sumažinto pelno mokesčio, dėl eksporto padidinimo. Tai akivaizdi eksporto subsidija, kadangi ji skiriama priklausomai nuo svarstomos prekės eksporto. Siekiant apskaičiuoti suteikiamą naudą ji yra laikoma tolygi neatlygintinai finansinei paramai.
Ūkio subjektas B pagamino 200 000 tonų prekių ir per tiriamąjį laikotarpį padidino savo eksportą nuo 50 000 iki 100 000 tonų. Vidutinė eksportuojamos X prekės kaina už toną buvo 160 litų. Bendras eksporto vertės padidėjimas lygus 8 mln. litų (50 000 tonų x 160 litų). Jei pelno norma yra 25 procentai, pelnas, gautas už padidintą svarstomos prekės eksportą, – 2 mln. litų.
Jei pelno mokesčio norma yra 25 procentai, už svarstomos prekės padidintą eksportą ūkio subjektas B turėtų mokėti 500 000 litų pelno mokestį. Įvertinus 40 procentų šio mokesčio sumažinimą, ūkio subjektas B dėl suteiktos subsidijos sutaupė 200 000 litų.
Kadangi iš viso ūkio subjektas B eksportavo 100 000 prekės X tonų, už vieną toną ji sutaupė 2 litus.
Pridėjus 10 procentų komercinių palūkanų normą, kompensuotinos subsidijos dydis lygus 2,2 Lt/t.
4 pavyzdys. Ne eksporto subsidijos, skiriamos visiems svarstomos prekės pardavimams
Skirtingai nei ūkio subjektams A ar B, ūkio subjektui C suteikta gamybos subsidija. Ši subsidija yra kompensuotina, kadangi ji skirta išskirtinai šiam ūkio sektoriui. Ši subsidija paskirstyta visiems pardavimams, o ne tik eksportui.
Ūkio subjektas C per tiriamąjį laikotarpį pagamino ir pardavė 200 000 tonų X prekės. 100 000 tonų jis pardavė vietinėje rinkoje ir 100 000 tonų eksportavo. Nustatant kompensuotinos subsidijos dydį svarstomos prekės vienetui, vertinama visų pardavimų, o ne tik eksporto dydis.
Jei ūkio subjektas C yra atleidžiama nuo pajamų mokesčio ir per tiriamąjį laikotarpį gavo 4 mln. litų pelno, normaliai esant 25 procentų mokesčio normai, ūkio subjektas dėl suteiktos subsidijos sutaupė 1 mln. litų. Šis sutaupytas pelno mokesčio dydis tenka bendram X prekės pardavimų kiekiui (200 000 tonų). Prekės X eksportui (100 000 tonų) suteikta atitinkamai 500 000 litų subsidija, kurios dydis eksportuotos X prekės vienetui – 5 litai. Pridėjus 10 procentų komercinių palūkanų, gaunamas kompensuotinos subsidijos dydis – 5,5 Lt/t.
5 pavyzdys. Lengvatiniai prekių ir paslaugų įsigijimai
Šiam pavyzdžiui daromos tokios prielaidos:
Vienai X prekės tonai pagaminti sunaudojama 1 tona dujų. Dujas tiekia nagrinėjamos užsienio šalies valstybės įmonė, kuri yra vienintelė dujų tiekėja toje užsienio valstybėje.
Tuo atveju, jei privačių dujų tiekėjų nėra, būtina nustatyti, ar valstybinio tiekėjo nustatyta kaina padengia jo bendrąsias išlaidas bei pakankamą pelną ir (ar) kaina nėra mažesnė nei kainos, nustatytos kitiems ūkio subjektams.
Kaip dalis kainos struktūros 70 Lt/t atspindi normalią dujų kainą dideliems pramonės vartotojams ir leidžia valstybiniam tiekėjui padengti bendrąsias jo išlaidas ir gauti pakankamą pelną.
Tačiau 1999 metais, siekiant padidinti nagrinėjamame ūkio sektoriuje veikiančių ūkio subjektų konkurencingumą, buvo nuspręsta sumažinti dujų kainą šio ūkio sektoriaus atstovams tik iki 50 Lt/t. Tai yra lengvatinė kaina, kadangi kiti dideli pramonės vartotojai (ūkio subjektai, analogiški ūkio subjektams A, B ir C) ir toliau mokėjo po 70 litų už toną.
Visi trys ūkio subjektai (A, B ir C) gauna naudą iš tokių subsidijų. Subsidijos dydis yra lygus skirtumui tarp 70 litų (normalios kainos) ir 50 litų (lengvatinės kainos), tai yra lygus 20 litų. Pridėjus įprastines 10 procentų komercines palūkanas, kompensuotinos subsidijos dydis – 22 Lt/t.
IV. SUBSIDIJOS, PASKIRSTYTOS ILGESNIAM NEI TIRIAMASIS LAIKOTARPIS
6 pavyzdys. Neatlygintina finansinė parama mašinoms, įrengimams įsigyti
Ūkio subjektas A gavo nepasikartojančią 5 mln. litų subsidiją naujoms mašinoms, įrenginiams, naudojamiems eksportui skirtai X prekei gaminti, įsigyti. Tokios subsidijos teikiama nauda paskirstoma visam tokio ilgalaikio turto normalaus nusidėvėjimo laikotarpiui. Laikant, kad šio turto nusidėvėjimo laikotarpis yra 5 metai, metinė suma (tiriamuoju 1 metų laikotarpiu) būtų 1 mln. litų. Jei ūkio subjektas A per tiriamąjį laikotarpį eksportavo 100 000 X prekės tonų, kompensuotinos subsidijos dydis lygus 10 Lt/t.
Ūkio subjektui A suteikti vienu metu 5 mln. litų yra vertingesni nei 1 mln. litų neatlygintinos finansinės paramos, suteikiamos kasmet. Siekiant nustatyti visą gavėjo gautą naudą, 10 litų suma padidinama vidutinėmis metinėmis komercinėmis palūkanomis, kurias įmonė A galėtų gauti nuo „nenudėvėtų“ neatlygintinos finansinės paramos sumų, paskirstytų visiems 5 metams (tai yra pirmaisiais metais nuo 5 mln. litų, antraisiais – nuo 4 mln. litų, trečiaisiais – nuo 3 mln. litų ir t. t.). Pirmaisiais metais komercinių palūkanų suma būtų 0,5 mln. litų (5 mln. litų x 10 procentų); penktaisiais metais ji būtų 0,1 mln. litų (1 mln. litų x 10 procentų). Visam laikotarpiui vidutinis metinių komercinių palūkanų dydis būtų 0,3 mln. litų. Tai lygu pridedamam vidutiniam komercinių palūkanų dydžiui – 3 Lt/t.
Šiuo atveju ūkio subjektui A suteiktos kompensuotinos subsidijos dydis per penkerius jos naudojimo metus kasmet yra lygus 13 Lt/t, iš jų 10 Lt/t – pagrindinė suma ir plius 3 Lt/t – vidutinės komercinės palūkanos. Ši suma gali būti kompensuojama per vėlesnius ketverius metus.
7 pavyzdys. Atleidimas nuo importo muito už importuojamą ilgalaikį turtą
Ūkio subjektas A nuo 1993 metų buvo atleistas nuo importo muito už importuojamą ilgalaikį turtą (mašinas, įrenginius). Laikotarpį, kol šis ilgalaikis turtas naudojamas X prekės gamybos procese (tai yra tol, kol jis nenusidėvėjo gamybos procese), subsidija yra kompensuotina. Tokios subsidijos dydis apskaičiuojamas pagal nesumokėto muito sumą, kuri laikoma ekvivalentiška neatlygintinai finansinei paramai. Tarkim, tiriamasis laikotarpis yra 1999 metai, o kasmet technologijų importas lygus 1 mln. litų, normalusis importo muitas visais importavimo metais buvo 20 procentų, subsidijos dydis, priskirtas tiriamajam laikotarpiui, lygus 200 000 litų, kaip nurodyta lentelėje. Jei ūkio subjektas A per tiriamąjį laikotarpį importavo 100 000 tonų X prekės, tai sutaupytas mokestis lygus 2 Lt/t. Taigi kompensuotinos subsidijos dydis pridėjus 10 procentų komercines palūkanas – 2,2 Lt/t.
Atleidimas nuo importo muito už importuojamą ilgalaikį turtą (kai subsidija teikiama nuo 1993 metų, o kasmet importuojama 1 mln. litų vertės prekių)
| Įsigijimo metai |
Subsidijos dydis, priskirtinas kiekvieniems metams (mln. litų) |
||||||
| 1993 |
1994 |
1995 |
1996 |
1997 |
1998 |
1999 |
|
| 1993 |
0,2 |
0,2 |
0,2 |
0,2 |
0,2 |
|
|
| 1994 |
|
0,2 |
0,2 |
0,2 |
0,2 |
0,2 |
|
| 1995 |
|
|
0,2 |
0,2 |
0,2 |
0,2 |
0,2 |
| 1996 |
|
|
|
0,2 |
0,2 |
0,2 |
0,2 |
| 1997 |
|
|
|
|
0,2 |
0,2 |
0,2 |
| 1998 |
|
|
|
|
|
0,2 |
0,2 |
| 1999 |
|
|
|
|
|
|
0,2 |
| Iš viso: |
0,2 |
0,4 |
0,6 |
0,8 |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
| Subsidijos dydis (mln. Lt), kai importo muito, nuo kurio atleidžiama, norma 20% |
0,04 |
0,08 |
0,12 |
0,16 |
0,2 |
0,2 |
0,2 |
Subsidija importuojamam ilgalaikiam turtui, įsigytam 1993 ir 1994 metais, nebevertinama tiriamojo laikotarpio (1999 metai) skaičiavimuose. Subsidija importuojamam ilgalaikiam turtui, įsigytam 1996 metais ir vėliau, gali būti kompensuojama, iki pasibaigs jos paskirstymo laikotarpis.
V. BENDRO KOMPENSUOTINOS SUBSIDIJOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMAS SVARSTOMOS PREKĖS VIENETUI (LT/T)
Atsižvelgiant į tai, kad pavyzdžiuose nagrinėjami ūkio subjektai per tiriamąjį laikotarpį gavo keletą atskirai nagrinėtų naudą teikiančių subsidijų, apskaičiuojamas bendras kompensuotinos subsidijos dydis svarstomos prekės vienetui:
| Pavyzdys |
Ūkio subjektas A |
Ūkio subjektas B |
Ūkio subjektas C
|
| 1 |
11 |
11 |
11 |
| 2 |
21 |
– |
– |
| 3 |
– |
2,2 |
– |
| 4 |
– |
– |
5,5 |
| 5 |
22 |
22 |
22 |
| 6 |
13 |
– |
– |
| 7 |
2,2 |
– |
– |
| Iš viso |
69,2 |
35,2 |
38,5 |
VI. KOMPENSACINIO MUITO DYDŽIO APSKAIČIAVIMO PAVYZDYS
Jei kompensuotinos subsidijos dydis yra mažesnis už dydį, kurio užtektų svarstomos prekės subsidijavimo vietiniams gamintojams daromai žalai padengti, kompensacinis muitas paprastai nustatomas pagal subsidijos dydį. Kompensacinis muitas renkamas išleidžiant svarstomas prekes laisvai cirkuliuoti ir gali būti:
1. Specifinis muitas už prekės toną, kuris kiekvienai iš pavyzdžiuose aptartų ūkio subjektų atitinkamai būtų: ūkio subjektui A – 69,2 Lt/t, ūkio subjektui B – 35,2 Lt/t, ūkio subjektui C – 38,5 Lt/t.
2. Advaliorinis kompensacinis muitas, išreikštas procentais nuo svarstomos prekės vieneto CIF importo kainos prieš sumokant muitą. Jei aukščiau nurodytu atveju svarstomos prekės vieneto CIF kaina yra 160 Lt/t, advaliorinis kompensacinis muitas būtų: ūkio subjektui A – 43,2 procentai, ūkio subjektui B – 22 procentai, ūkio subjektui C – 24 procentai.
Dydžiai apvalinami į mažesnę pusę iki dešimtosios dalies.
Praktiškai kompensacinio muito dydis bus sumažintas iki dydžio, pakankamo svarstomos prekės subsidijavimo daromai žalai vietiniams gamintojams kompensuoti.
______________
Kompensuotinų subsidijų dydžio ir jų
teikiamos naudos apskaičiavimo metodikos
2 priedas
ĮVAIRIŲ TIPŲ SUBSIDIJŲ TEIKIAMOS NAUDOS LAIKOTARPIO NUSTATYMAS
| SUBSIDIJOS, KURIŲ TEIKIAMA NAUDA PRISKIRIAMA LAIKOTARPIUI PER KURĮ JOS BUVO SUTEIKTOS |
SUBSIDIJOS, KURIŲ TEIKIAMA NAUDA PASKIRSTOMA ILGAM LAIKOTARPIUI |
| NEATLYGINTINA FINANSINĖ PARAMA |
|
| Neatlygintina finansinė parama, suteikta ne ilgalaikiam turtui įsigyti, o kitiems tikslams |
Neatlygintina finansinė parama, suteikta ilgalaikiam turtui įsigyti. |
| Pasikartojanti neatlygintina finansinė parama ir (ar) parama, suteikiama mažomis sumomis |
Nepasikartojanti neatlygintina finansinė parama ir (ar) parama, suteikiama didelėmis sumomis |
| Pasikartojanti neatlygintina finansinė parama, suteikiama didelėmis sumomis |
|
| NETIESIOGINIŲ MOKESČIŲ AR IMPORTO NUO MUITŲ LENGVATOS, ATLEIDIMAI JŲ |
|
| Subsidijos, skirtos gamybos bei realizavimo išlaidoms kompensuoti |
Subsidijos, skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti (pavyzdžiui, atleidimas nuo importo muito ar netiesioginių mokesčių už mašinas ar įrenginius) |
| Tiesioginių mokesčių sumažinimas ar atleidimas nuo šių mokesčių |
|
| VALSTYBĖS ATLIEKAMAS PREKIŲ TIEKIMAS IR PASLAUGŲ TEIKIMAS |
|
| Vartojimo prekių įsigijimo išlaidų padengimas, paslaugų teikimas |
Ilgalaikio turto pardavimas |
| LĖŠOS TYRIMAMS IR PLĖTRAI |
|
| Lėšos, panaudotos tyrimams, kurie nedavė laukiamo rezultato |
Lėšos, panaudotos tyrimams, kurių rezultatai teikia naudą ateities gamybai |
| LĖŠOS, SUTEIKIAMOS NUOSTOLIAMS PADENGTI |
LĖŠOS, SUTEIKIAMOS VEIKLOS IŠLAIDOMS PADENGTI |
| Pasikartojančios ir (ar) teikiamos mažomis sumomis subsidijos |
Nepasikartojančios ir (ar) teikiamos didelėmis sumomis subsidijos |
| Subsidija svarstomų prekių, kurios subsidijos gavimo laikotarpiu nebuvo pagamintos, gamybai |
|
| NEPASIKARTOJANČIOS PALŪKANŲ SUBSIDIJOS |
|
| Palūkanų mokėjimo atidėjimas vėlesniam laikotarpiui |
Subsidija skiriama buvusiems, esamiems ir būsimiems įsipareigojimams mokėti palūkanas kompensuoti |
| Valstybės investicijos į subsidijos gavėją |
|
| Subsidijos gavėjo paprastų akcijų įsigijimas |
|
| Ilgalaikių paskolų suteikimas (laikoma, kad nauda egzistuoja visą paskolos grąžinimo laiką) |
|
| Atleidimas nuo ilgalaikio įsipareigojimo valstybei (įskaitant pagrindinį kapitalą ir palūkanas) |
|
| Trumpalaikės paskolos |
|
| Lengvatos ar nuolaidos, tiesiogiai susijusios su eksportu |
|
| Subsidijos, mažesnės už minimalų ribinį dydį (1 procentas nuo parduodamos prekės vertės, skaičiuojant atskirai bet kuriai subsidijai) |
|
______________