LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL KRITERIJŲ, KURIAIS VADOVAUJANTIS OPERACIJA PINIGAIS LAIKOMA ĮTARTINA, PATVIRTINIMO
2002 m. rugsėjo 26 d. Nr. 122
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2002, Nr. 33-1255) 8 straipsnio 3 dalimi ir 12 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos banko valdyba nutaria:
2. Nustatyti, kad kredito ar finansinė įstaiga gali neteikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, jeigu klientas verčiasi nuolatine komercine-ūkine veikla ir ne mažiau kaip vienerių metų laikotarpiu jo kiekvieno ketvirčio faktinės pinigų įplaukos arba dviejų paskutiniųjų ketvirčių išmokos sudaro daugiau kaip 1 mln. litų.
3. Pripažinti netekusiais galios:
3.1. Lietuvos banko valdybos 1997 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 271 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, patvirtinimo“;
3.2. Lietuvos banko valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 281 „Dėl Lietuvos banko valdybos 1997 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 271 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“;
3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 1381/9 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 115-2925).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2002 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 122
KRITERIJAI, KURIAIS VADOVAUJANTIS OPERACIJA PINIGAIS LAIKOMA ĮTARTINA
1. Operacija pinigais laikoma įtartina, jeigu:
1.1. kredito ar finansinės įstaigos kliento (toliau vadinama – klientas) operacijos neatitinka įmonės registruotos veiklos ar įprasto bendradarbiavimo su kredito ir finansine įstaiga;
1.2. klientas turi daugiau kaip dvi skirtingos valiutos sąskaitas, o jo veikla nepagrindžia tokio įvairios valiutos poreikio;
1.3. du fiziniai asmenys ar daugiau įneša grynuosius pinigus į tą pačią sąskaitą, nurodę neįprastą tokio įnešimo priežastį, o pinigai vėliau pervedami į Lietuvos ar užsienio valstybių kredito įstaigose esančias fizinių ir juridinių asmenų sąskaitas (savo ar kitų);
1.4. fizinis asmuo gauna iš užsienio valstybių kredito ar finansinių įstaigų pinigų sumą, viršijančią 50000 litų ar atitinkamą užsienio valiutos sumą, perskaičiuotą į litus tos dienos oficialiu kursu, ir dažnai ima grynaisiais pinigais;
1.5. klientas dažnai prašo išduoti kelionės čekius, įsakomuosius vekselius užsienio valiuta, taip pat dažnai apmoka kelionės čekius ir įsakomuosius vekselius užsienio valiuta, ypač jeigu jie išduoti užsienio valstybėse;
1.7. klientas dėl neaiškių priežasčių išskaido operaciją pinigais į kelias operacijas, kad nė vienos iš jų suma nesiektų 50000 litų arba atitinkamos užsienio valiutos sumos, perskaičiuotos į litus tos dienos oficialiu kursu;
1.8. klientas neįprastai elgiasi, vengia atsakyti į standartinius klausimus, dvejoja pateikdamas įprastą informaciją, pateikia minimalią, išgalvotą arba tokią informaciją, kurią patikrinti sudėtinga ir brangu;
1.9. dažnai atsiskaitoma suplėšytais, suteptais ar kitaip apgadintais banknotais, taip pat tokie banknotai keičiami arba įnešami į sąskaitą;
1.10. prašymą sudaryti draudimo sutartį pateikęs klientas visai nesidomi draudimo liudijimo (poliso) veikimu, daugiau domisi ankstyvo draudimo sutarties nutraukimo tvarka;
1.11. klientas sudaro draudimo sutartį (sutartis) ir sumoka tokią draudimo įmoką (įmokas), kuri (kurios) viršija žinomas kliento galimybes;
1.12. klientas stengiasi atsiskaityti grynaisiais pinigais tais atvejais, kai įprasta atsiskaityti čekiu ar kitais būdais;
1.15. draudimo sutartis nutraukiama per neįprastai trumpą laikotarpį, o naudos gavėju nurodomas trečiasis asmuo;
3. Kredito ir finansinės įstaigos turi teisę informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos apie, jų manymu, įtartinas operacijas pinigais, nors jos neatitinka nė vieno 1 punkte nurodytų kriterijų.