LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL NEMUNO DELTOS REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO

2005 m. spalio 12 d. Nr. D1-488

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 18 straipsniu, 28 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484; Nr. 113-5041) 1.27 punktu,

1. Tvirtinu Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planą.

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

2.1.1. per 15 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planą Teritorijų planavimo dokumentų registre;

2.1.2. talpinti Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (www.vstt.lt);

2.1.3. per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planą atitinkamoms suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat atitinkamoms savivaldybėms;

2.2. Nemuno deltos regioninio parko direkcijai organizuoti Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano įgyvendinimą.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. spalio12 d. įsakymu Nr. D1-488

NEMUNO DELTOS REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano tikslai yra šie:

1.1. nustatyti regioninio parko apsaugos ir tvarkymo kryptis;

1.2. nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas bei jų reglamentus;

1.3. numatyti kraštovaizdžio apsaugos, formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo bei kitas tvarkymo priemones;

1.4. sudaryti sąlygas vertingoms ekosistemoms, gyvūnų, augalų ir grybų rūšims išsaugoti;

1.5. numatyti priemones atkurti veiklos pažeistą gamtinį kraštovaizdį, ekosistemas, gamtos ir kultūros paveldo objektus.

II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS

2. Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.1.1. rezervatinių miškų ir pelkių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – griežtos apsaugos (KM(P)n), reguliuojamos apsaugos (KM(P)r) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.1.2. rezervatinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – reguliuojamos apsaugos (KVr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.1.3. rezervatinių architektūrinių (archeologinių) kompleksų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – dirbtinai formuojamų materialiosios etnokultūros muziejų (skansenų) (KGr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.1.4. gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio ūkininkavimo miškų (MEk, MPEk, PEk) ir atkuriančio ūkininkavimo miškų (M(P)Er) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo miškų (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.2.3 apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.2.4. ūkinių miškų (MŪ) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo (ŽEk ir polderiuose ŽpEk) ir ekosistemas atkuriančio ūkininkavimo (ŽEr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.3.2. rekreacinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.3.3. apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb ir polderiuose ŽpAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs ir polderiuose ŽpAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.3.4. ūkinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – tradicinio gamybinio ūkininkavimo (miškuose MŽŪn ir polderiuose ŽpŪn) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos (sklypai):

2.4.1 gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.4.1.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio išsaugančiojo (GEk), kraštovaizdžio atnaujinamojo (GEr) ir kraštovaizdžio pertvarkomojo (GEp) tvarkymo zonos;

2.4.1.2. rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus tvarkymo (GRe) ir intensyvaus tvarkymo (GRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.4.1.3 apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.4.1.4. bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – intensyvaus tvarkymo (GŪi) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.4.2. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.4.3. eksploatacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – transformuojamos aplinkos eksploataciniai sklypai (NLu);

2.4.4. pramoninės-komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyviai technogenizuotos aplinkos pramoniniai-komunaliniai naudmenų sklypai (NFn);

2.5. vandens ūkio tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.5.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.5.2. bendro naudojimo vandenys – ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo (VAe) ir intensyvaus apsauginio ūkininkavimo (VAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.5.3. ūkinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – tvenkininio ūkininkavimo (VŪp) ir tvenkininio ūkininkavimo ypatingoje bioekologinėje situacijoje (VŪs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos.

3. Ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų zonų grupėje papildomai nustatomi šie reikalavimai:

3.1. pievos šienaujamos ne daugiau kaip 2 kartus per metus, pirmo šienavimo laikas ne ankstesnis kaip birželio 15 d., o parko administracijos nurodytuose konkrečiuose ornitologinių draustinių sklypuose pirmo šienavimo laikas gali būti atidedamas iki liepos 1d.;

3.2. draudžiama siurbti vandenį propeleriniais siurbliais, kai neįrengtos žuvų apsaugos priemonės.

4. Apsauginių agrarinių teritorijų zonų grupėje draudžiama siurbti vandenį propeleriniais siurbliais, kai neįrengtos žuvų apsaugos priemonės.

III. GAMTOSAUGOS KRYPTYS

5. Pagrindines Nemuno deltos regioninio parko gamtosaugos kryptis apsprendžia šie svarbiausi aplinkosauginiai regioninio parko uždaviniai:

5.1. išsaugoti vertingus gamtinius kompleksus bei objektus;

5.2. išlaikyti Nemuno deltos gamtinės ekosistemos stabilumą;

5.3. atkurti pažeistus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus bei objektus;

5.4. reglamentuoti pievų ir melioracijos sistemų naudojimą;

5.5. išsaugoti žuvų išteklius.

6. Regioniniame parke skatinama žemės ūkio paskirties ariamą žemę paversti miško paskirties žeme, išlaikyti pievų naudmenas, stabdant ariamos žemės plotų didėjimą.

7. Didžioji regioninio parko dalis yra Lietuvos gamtinio karkaso – Nemuno slėnio migracinio koridoriaus, regioninės reikšmės geoekologinių takoskyrų sankirtos bei Nemuno žemupio geosistemos vidinio geoekologinio stabilizavimo arealų zonoje. Gamtinio karkaso teritorijų gamtiniam natūralumui padidinti numatyta:

7.1. skatinti kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimą visame regioniniame parke;

7.2. stiprinti ekosistemų apsaugos funkcijas miškuose ir pievose, didinant jų struktūros biologinę įvairovę;

7.3. formuoti lokalinio gamtinio karkaso elementus labiausiai nuskurdintose agrarinėse teritorijose;

7.5. griežtai reguliuoti tolesnį regioninio parko gamtinių teritorijų urbanizavimą, neprojektuoti ir nestatyti stambių pramonės, žemės ūkio ar kitokių techninių kompleksų.

8. Gamtinės ekosistemos stabilumas priklauso nuo aplinkos higieninės kokybės. Siekiant gerinti aplinkos kokybę, regioniniame parke numatoma valyti teritoriją ir šalinti atliekas.

9. Organizuojant šiukšlių surinkimą siekti:

9.1. greitai neirstančių atliekų perdirbimo ir antrinio naudojimo;

9.2. diferencijuoti atliekų surinkimą, organizuoti konteinerinį šiukšlių surinkimą;

9.3. likviduoti Rusnės sąvartyną.

10. Nemuno deltos regioniniame parke atkuriant pažeistus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus bei objektus:

10.1. rekultivuoti Aukštumalės bei Kintų pelkinius kompleksus, Tulkiaragės ir Rūgalių polderius bei Rusnės žuvininkystės tvenkinius ir regioniniame parke esančius statybinių medžiagų karjerus;

10.2. Aukštumalės pelkiniam masyvui renatūralizuoti būtina parengti specialią tikslinę programą bei veiksmų planą;

10.3. regeneracinėmis priemonėmis sustiprinti šerdinės regioninio parko dalies – Krokų Lankos botaninio zoologinio draustinio – artimosios aplinkos ekologines kompensacines galimybes bei gamtinius ryšius su Aukštumalės pelkiniu kompleksu, apmiškinti dabartinį Rūgalių žiemos polderį.

11. Pievų priežiūra ir naudojimas:

11.1. mažinti polderizuotų pievų plotą, o likusiose suintensyvinti pievų naudojimą iki leistinų ribų;

11.2. netręšti mėšlu ir srutomis nederlingų trumpai užliejamų ganyklų;

11.3. minimaliai naudoti trąšas;

11.4. Aukštumalės, Rugulių, ir Vabalų polderiuose išdegusius plotus renatūralizuoti arba apsodinti mišku;

11.5. pievų žolynams išsaugoti įrengti latakus paviršiniam vandeniui nuleisti;

11.6. pievas šienauti ne mažiau kaip vieną kartą per metus.

12. Verslinė stintų žvejyba leidžiama tik tvarkymo plane pažymėtose vietose.

13. Polderių siurblinių darbas turi atitikti šiuos reikalavimus:

13.1. siurblinės vasaros polderiuose pavasarį turi pradėti siurbti vandenį tada, kai jo lygis polderyje natūraliai nukrinta iki vidutinės pievų paviršiaus altitudės ir šliuzo vartai užsidaro;

13.2. siurbimo intensyvumas turi būti toks, kad vandens lygio žemėjimas grioviuose pavasarį būtų ne didesnis kaip 10 cm per parą;

13.3. vandens išsiurbimo gylis iš griovių turi būti toks, kad garantuotų pievų nusausinimo normą – 30 cm anksti pavasarį ir 50 cm derliaus nuėmimo metu.

14. Žuvų išteklių apsauga:

14.1. siekiant apsaugoti žuvis vasaros tipo polderiuose statomos siurblinės su sraigtiniais, žuvų nežalojančiais siurbliais;

14.2. žuvis nuo žūties greitaeigiuose siurbliuose apsaugoti techninėmis ir technologinėmis priemonėmis;

14.3. pavasarį, siekiant nepakenkti žuvų nerštui, pradėti vandens pumpavimą siurblinėmis tada, kai potvynio vandens lygis natūraliai nuslūgsta iki pievų paviršiaus.

IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS

15. Nemuno deltos regioninio parko kultūros paveldo apsaugai įgyvendinti reikia koordinuotos kraštotvarkos priemonių sistemos ir specialių tikslinių jos taikymo programų, pagrįstų mokslo tyrimais, teritorijų ir ekonominio planavimo dokumentais bei detaliais tvarkymo projektais. Regioninio parko kultūros paveldo vertybės saugomos šiais būdais:

15.1. išsaugomos vietoje (pagrindinis kultūros paveldo vertybių apsaugos būdas);

15.2. fiksuojamos dokumentuose.

16. Kultūros paveldo vertybių apsaugos organizavimo kryptys yra šios:

16.1. įteisintų kultūros paveldo vertybių tyrimas, ieškant veiksmingesnių jų išsaugojimo būdų;

16.2. naujų objektų, turinčių kultūrinės vertės požymių, paieška ir įteisinimas;

16.3. kultūros paveldo vertybių propagavimas siekiant sudominti jų savininkus vertybių apsauga bei pritraukiant lankytojus, iš kurių savininkai galėtų gauti pajamų.

17. Nemuno deltos regioninio parko kultūros paveldo vertybėms išsaugoti numatyti šie jų tvarkymo būdai: konservavimas, restauravimas, regeneravimas, renovavimas, rekonstravimas. Tvarkymo būdai ar jų deriniai parenkami pagal kultūros paveldo kompleksų ar objektų santykinę vertę, teritorinį jų išsidėstymą ir realias finansines galimybes.

18. Tyrimais įvertinti Skirvytėlės ir Minijos kaimų sodybų bei pastatų būklę, jų vientisos istorinės visumos išsaugojimo galimybes.

19. Parengti Rusnės centro ir Uostadvario dvaro sodybos fragmentų regeneravimo projektus.

20. Rinkti archyvinę medžiagą apie žvejų, pelkininkų, pievininkų, laukininkų kaimų, mokyklų, buvusių kitų įstaigų, statinių, sodybų bei pastatų architektūrinio paveldo grupes, kaimų struktūrą bei žemėvaldą.

V. REKREACIJOS PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

21. Nemuno deltos regioninio parko uždaviniai plėtojant rekreaciją yra šie:

21.1. reguliuoti rekreacinių išteklių naudojimą;

21.2. kurti rekreacinę infrastruktūrą;

21.3. organizuoti ir skatinti pažintinę rekreaciją.

22. Nemuno deltos regioniniame parke laikomasi šių rekreacijos teritorinio plėtojimo principų:

22.1. rekreacinė infrastruktūra ir poilsio objektai kuriami jau esamose urbanistinės infrastruktūros arba tik tvarkymo plane numatytose vietose, saugant gamtinį kraštovaizdį ir siekiant, kad poilsiautojų ir turistų nakvynės vietų susitelkimas atitiktų kraštovaizdžio sukultūrinimo ir užstatymo laipsnį;

22.2. formuojamos vandens turizmo, autoturizmo, žirginio turizmo, dviratininkų bei pėsčiųjų turizmo rekreacinės sistemos;

22.3. puoselėjama etnokultūra, tradicinė kaimo gyvensena, vietos gyventojai skatinami imtis rekreacinio verslo, pvz., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo regioninio parko lankytojams;

22.4. formuojama turistinių trasų sistema, kurią sudaro įvairaus dydžio žiediniai bei tranzitiniai maršrutai, kuriais būtų patogu pasiekti visus svarbiausius lankytinus parko objektus, regioninio parko rekreacinius centrus.

23. Rekreacinė infrastruktūra Nemuno deltos regioniniame parke kuriama ir tvarkoma laikantis šių nuostatų:

23.1. poilsiavimo mastas (nakvynės vietų skaičius, vienkartinis poilsiautojų skaičius ir jų teritorinis pasiskirstymas) reguliuojamas. Leistinas poilsiautojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į rekreacinių įstaigų ir jų aplinkos sutvarkymo būklę, realias galimybes pašalinti nepageidaujamo poilsiautojų poveikio gamtinei aplinkai padarinius;

23.2. rekreacinės infrastruktūros plėtrai gyvenvietėse panaudojami netekę ankstesnės paskirties, tačiau tinkami rekreacijai pastatai, esami rekreaciniai objektai tvarkomi pagal patikslintus gyvenviečių detalaus planavimo projektus.

24. Regioninio parko kaimų sodybų pritaikymo poilsio reikmėms nuostatos yra šios:

24.1. kultūrinių paminklų statusą turinčiose etnografinėse sodybose ir kaimuose draudžiama pertvarkyti pastatų išorės fasadus ir tradicinius elementus;

24.2. leidžiama pertvarkyti sodybas, kurioms numatytas rekreacinio naudojimo prioritetas;

24.3. nauji statiniai turi atitikti charakteringus regionui architektūrinius statinio bruožus, imituojant buvusių sodybų stilių.

25. Plėtoti Nemuno deltos regioninio parko rekreacinio naudojimo sistemą šiais būdais:

25.1. skatinti žmones lankytis regioniniame parke pažintiniais tikslais. Prioritetas teikiamas vandens, dviratininkų bei pėsčiųjų pažintiniam turizmui. Tikslinga organizuoti žirginį turizmą, kaip papildomą regioninio parko lankymo formą;

25.2. naudoti įrengtas turizmo trasas ir pritaikyti turizmui esamus bendro naudojimo automobilių kelius, miško bei lauko kelius;

25.3. suformuoti vandens turizmo sistemą, kaip vieną svarbiausių ir labiausiai atspindinčią etninės gyvensenos tradicijas. Vandens turizmui naudoti esamus žvejų uostelius ir prieplaukas, įrengti papildomus uostelius ar prieplaukas Minijos kaime ir Šilininkuose, taip pat prieplaukas Povilų, Pakalnės ir Vorusnės kaimuose bei Skirvytės stovyklavietėje. Rusnėje, kurioje išsišakoja visos vandens turizmo trasos, formuoti vandens turizmo centrą;

25.4. atgaivinti vandens turistinį kelią Karaliaus Vilhelmo kanalu ir Minijos upe;

25.5. Šilininkuose įrengti katerių ir valčių uostą bei prieplauką Kauno–Nidos–Klaipėdos maršruto keleiviniams laivams sustoti;

25.6. suformuoti regioniniame parke turistinę automobilių, dviratininkų bei pėsčiųjų trasų sistemą, gerinti sunkiai pravažiuojamų ir praeinamų vietų dangą, pastatyti reikiamus informacinius ženklus ir kitokią įrangą, tinkamai tvarkyti turistinių trasų aplinką;

25.7. sukurti specializuotą kempingų, poilsiaviečių ir sustojimo bei apžvalgos aikštelių sistemą vandens, automobilių, dviratininkų bei pėsčiųjų turizmui aptarnauti;

25.8. formuoti specialią mokomųjų takų sistemą, organizuoti specializuotus mokomuosius vandens maršrutus priešakinėse deltos atšakose, numatyti pažintines vandens turizmo trasas;

25.9. suformuoti regioninio parko tvarkymo plane numatytus miško parkus, įrengti būtiną rekreacinę infrastruktūrą;

25.10. prieplaukas įrengti tvarkymo plane pažymėtose vietose.

VI. GYVENVIEČIŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRos kryptys

26. Nemuno deltos regioniniame parke gyvenviečių plėtra diferencijuojama pagal jų reglamento tipą. Draustiniuose gyvenamieji namai gali būti statomi esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Regioniniame parke, išskyrus draustinius, naujų statybų plėtra galima tvarkymo plane nustatytose gyvenamosios paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonose.

27. Visose gyvenvietėse, laikantis statybos normų, regioninio parko nuostatų reikalavimų ir kraštovaizdžio architektūros principų, gali būti įrengiami inžineriniai tinklai ir kitokia techninė infrastruktūra. Pirmenybė teikiama inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai tradicinį kaimo gyvenvietės vaizdą bei kraštovaizdį. Šie darbai vykdomi pagal detaliuosius ir specialiuosius planus.

28. Rengiant detaliuosius planus, iš esmės nekeičiamos nustatytos teritorinės plėtros kryptys bei pagrindiniai planiniai elementai.

29. Žemės ūkio gamybiniai centrai, neatitinkantys pasikeitusių gamybos sąlygų ir aplinkosaugos reikalavimų, turi būti rekonstruojami. Rekomenduojama griauti apleistus, apgriuvusius ir jokiai ūkinei veiklai nepritaikytus žemės ūkio gamybos centrus arba pastatus rekonstruoti taip, kad jie atitiktų regioninio parko steigimo tikslus bei architektūros reikalavimus. Gamybinių centrų tvarkymo klausimai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiami atsižvelgiant į regioninio parko steigimo tikslus.

30. Naujų priešgaisrinių vandens telkinių arba priešgaisrinio vandentiekio įrengimo ir privažiavimo prie jų klausimai sprendžiami rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir/ar projektus, o naujų gaisrinių depų statybos galimybės turėtų būti išnagrinėtos, rengiant Šilutės rajono savivaldybės bendrąjį planą.

31. Regioninio parko kelių tvarkymo tikslas – išsaugoti esamą kelių tinklą, gerinti jų dangas. Vidinių ūkinių bei privažiuojamųjų kelių nustatymo, tikslinimo ir statybos klausimai sprendžiami rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus.

32. Regioniniame parke reglamentuojama mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių (tvorų, reklamos, inžinerinių įrenginių) statyba. Svarbiausios nuostatos yra šios:

32.1. laikytis istoriškai susiklosčiusių aptvėrimo tradicijų – tvoromis gali būti aptvertos sodybos, visuomeninių įstaigų ir specialių įrenginių sklypai, laukuose gali būti aptveriamos ganyklos, pasėliai, sodai, kt. Tvoros statomos iš natūralių medžiagų – medžio ir kitų tradicinių statybinių medžiagų, būdingų šiam regionui stiliumi;

32.2. negalima užtverti rekreacinių teritorijų – apžvalgos aikštelių, privažiavimo kelių ar priėjimų prie jų, turistinių trasų (takų) ir kelių, negalima pertverti saugomų atvirų vaizdingų kraštovaizdžio erdvių tiek gyvenvietėse, tiek už jų ribų. Tvorų rūšys, matmenys ir medžiagos numatomi miestelių ir kaimų detaliuose planuose arba projektuose. Nustatomos specialios paveldo objektų aptvėrimo sąlygos, naudojamos autentiškos arba jas imituojančios medžiagos ir formos;

32.3. reklaminė įranga regioniniame parke turi derėti su tradicine šio regiono architektūra.

______________