LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS KARIUOMENĖS LAIKINOJO SARGYBOS STATUTO PATVIRTINIMO
2004 m. gegužės 13 d. Nr. V-489
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi (Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 64-206; 2000, Nr. 42-1194; 2003, Nr. 91(1)-4106):
2. Laikau šį įsakymą galiojančiu nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 811 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos statutų“ pakeitimo“ įsigaliojimo dienos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro
2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-489
LIETUVOS KARIUOMENĖS LAIKINASIS SARGYBOS
S T A T U T A S
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos kariuomenės laikinasis sargybos statutas (toliau – statutas) yra privalomojo pobūdžio sargybos organizavimo principų ir jos ėjimo pagrindinių teisės normų (taisyklių) visuma. Statutas nustato sargybos rūšis, sudėtį, jos sudarymą, karių parengimą ją eiti, ginklų laikymą, užtaisymo ir ištaisymo atvejus ir tvarką bei jų panaudojimą, sargybos skirstymą ir slaptažodžių naudojimą, sargybos keitimąsi, posto sargybinių išstatymą ir jų keitimą, sargybos nutraukimą, tvarką sargybinėje, sargybos tikrinimą ir sargybos karių pareigas bei teises.
2. Statute pateikiami tik sargybos ėjimo pagrindai. Dalinio vadas, atsižvelgdamas į dalinio veiklos ir vykdomų užduočių bei funkcijų specifiką, vienetui priklausančių karinių teritorijų dislokacijos vietas bei dydžius (plotus), nustato ir kitus reikalavimus bei sargybos ėjimo būdus (instrukcijas, taisykles), reikalingus konkrečiai sargybai. Kai sargyba yra nenuolatinė (trunkanti ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų), jos organizavimo ypatumus nustato ir instrukcijas bei taisykles tvirtina dalinio vadas, o kai sargyba yra nuolatinė – pajėgų vadas (kai dalinys nepriklauso atskirai pajėgų rūšiai – lauko pajėgų vadas).
3. Nereglamentuotais atvejais dalinio vadas ir kiti su sargybos organizavimu susiję asmenys priima sprendimus, atsižvelgdami į konkrečią situaciją.
4. Kai sargyboje naudojamos techninės apsaugos priemonės (vaizdo stebėjimo kameros, elektroninės apsaugos priemonės ir pan.), dalinio vadas įsakymu nustato sargybos ypatumus ir papildomas sargybos karių pareigas. Visi šie reikalavimai įtraukiami į dalinio vado įsakymu tvirtinamus posto tabelius ir karių pareigines instrukcijas.
5. Dalinio vadas savo instrukcijomis (taisyklėmis) nustato sargų budėjimo vykdymą (sargų instrukcijas), sargybos karių ir sargų veiksmų ypatumus posto užpuolimo, gaisro ar kitais nenumatytais atvejais, sargybos karių ir sargų apginklavimo, sargybos ėjimo ar sargų budėjimo, vykdomo su tarnybiniais šunimis (tarnybinių šunų paruošimo ir jų panaudojimo), reikalavimus. Dalinio vado instrukcijos (taisyklės) nustatomos atsižvelgiant į viršesnių vadų patvirtintas metodines rekomendacijas ir negali prieštarauti šio statuto ir kitų (viršesnių) teisės aktų reikalavimams.
6. Atskirais atvejais, kai nėra būtina skirti sargybos arba kai nėra galimybių organizuoti ir vykdyti karinių teritorijų ir jose esančių objektų bei valstybinio turto ar suimtųjų apsaugos pagal šio statuto reikalavimus, dalinio vadas skiria sargų budėjimą.
7. Gali būti skiriama bendra (kelių dalinių) sargyba, jei atskirai ją vykdyti yra neracionalu ar netikslinga. Jeigu tokia sargyba yra skiriama iš vienų pajėgų dalinių, jos organizavimo ypatumus (sargybos vykdymo eiliškumas tarp dalinių, sargybų keitimosi ypatumai, atsakingas už sargybą vadas (viršininkas) ir kt.) nustato pajėgų vadas, o kai tokia sargyba skiriama iš dalinių, priklausančių skirtingoms pajėgoms – kariuomenės vadas.
8. Organizuojant ir einant sargybą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro, kariuomenės vado ir sargybą organizuojančių vadų (viršininkų) įsakymais, kitais teisės aktais bei šiuo statutu.
9. Pagrindinės statute vartojamos sąvokos:
9.1. Sargyba – ginkluotas kariuomenės padalinys, vykdantis budėjimą, saugant ir ginant karinį bei valstybinį turtą ir areštuotuosius (sulaikytuosius), arba skirtas pagerbti ypač svarbius asmenis (garbės sargyba).
9.2. Sargybos ėjimas – kovos ir kitos technikos, ginkluotės, šaudmenų, sprogmenų, degalų ir kito karinio turto sandėlių, valstybės objektų, laikomų areštinėse, areštuotųjų (sulaikytųjų) saugojimas ir gynyba ginklu.
9.3. Garbės sargyba – ginkluotas ar neginkluotas padalinys, skirtas pagerbti ypač svarbius valstybės ir užsienio valstybių asmenis. Taip pat tai yra kariuomenės padalinys, skirtas dalyvauti iškilmingose ceremonijose ir protokoliniuose renginiuose.
9.4. Sargybos postas – viskas, kas pavesta posto sargybiniui saugoti ir ginti, bei vieta ar vietovės dalis, kurioje jis atlieka savo pareigas. Sargybos posto ribos žymimos dalinio vado instrukcijose.
9.5. Sargybos viršininkas – aukščiausias pagal laipsnį sargybos profesinės karo tarnybos karys, atsakingas už drausmę ir tinkamą sargybos karių pareigų atlikimą.
9.6. Sargybos viršininko padėjėjas – sargybos profesinės karo tarnybos karys, ne aukštesnis kariniu laipsniu už sargybos viršininką, padedantis sargybos viršininkui organizuoti sargybą, o esant reikalui – jį pavaduoti.
9.7. Išvedžiotojas – sargybos profesinės karo tarnybos (išimtiniais atvejais – privalomosios pradinės karo tarnybos) karys, laipsniu aukštesnis už sargybinį, kurio pagrindinė funkcija yra postų sargybinių išvedžiojimas į postus ir postų sargybinių keitimas.
9.9. Posto sargybinis – ginkluotas sargybinis, vykdantis užduotį saugant ir ginant jam skirtą sargybos postą (objektą).
II. SARGYBOS SUDARYMO PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI
10. Sargybų ėjimui sudaromas sargybų sąrašas (1 priedas), dalinio sargybų sudėtis (2 priedas), sargybos postų tabelis (3 priedas), postų tvarkaraštis (4 priedas), postų žiniaraštis (5 priedas), postų išdėstymo schema, postų techninis įrengimas ir sargybos viršininko bei visų sargybos karių pareiginės instrukcijos.
11. Postų išdėstymo schemoje (formą nustato dalinio vadas) nurodoma: postų ir draudžiamų zonų ribos, aptvaro rūšis, sargybinių pamainų ir patrulių judėjimo transporto priemonėmis į postus maršrutai, postų sargybinių judėjimo maršrutai dienos ir nakties metu, apkasų, stebėjimo bokštelių, techninių apsaugos priemonių (vaizdo kamerų, judesio daviklių, signalizacijos, ryšio, gaisro gesinimo) išdėstymo vietos, postų, saugomų tik techninėmis apsaugos priemonėmis ar šunimis, išdėstymas ir pavojingiausios postų prieigos.
12. Postų tabelyje nurodoma: kas saugoma ir ginama kiekviename poste, posto sargybinio ypatingos pareigos, nustatančios jo sargybos ėjimo ypatumus šiame poste, nuo kurio laiko (ir iki kada) jam leidžiama eiti sargybą stebint postą ir jo prieigas iš bokštelio, nuotolis, arčiau kurio draudžiama prieiti prie posto ribų pašaliniams asmenims, posto sargybinio veiksmai ypatingais atvejais – užpuolus saugomą ar gretimai išdėstytą postą ar esantį posto sargybinį, suveikus signalizacijai saugomuose objektuose, nutrūkus ryšiui su sargybine, kilus gaisrui ar stichinėms nelaimėms, taip pat kokiais atvejais leidžiama posto sargybiniui panaudoti ginklą.
13. Instrukcijoje sargybos viršininkui apibrėžiamos jo ypatingos pareigos saugant ir ginant objektus, nurodymai, kokiais atvejais, kada ir kaip sustiprinti apsaugą nakties metu ar blogomis oro sąlygomis, sargybos veiksmai užpuolus saugomus objektus, sargybinę ar judančią į postus sargybinių pamainą, suveikus signalizacijai ar pastebėjus postų (draudžiamų zonų), saugomų techninėmis apsaugos priemonėmis, ribų pažeidimą, dalinyje paskelbus aliarmą, kilus gaisrui ar stichinei nelaimei. Taip pat nustatoma dėžių (seifų), kuriose saugoma šaudmenų atsarga, atidarymo tvarka ir atvejai bei pašalinių asmenų, pažeidusių postų ribų draudžiamas įeiti zonas, sulaikymo ir tolesnių veiksmų tvarka.
III. SARGYBOS SUDARYMAS IR KARIŲ PARENGIMAS JĄ EITI
15. Karinių dalinių (laivų) sargyba pavaldi to dalinio (laivo) vadui, dalinio (laivo) budėtojui ir budėtojo padėjėjui. Jeigu sargybos viršininkas turi karininko laipsnį, o dalinio budėtojo padėjėjas – ne karininkas, tokiu atveju sargybos viršininkas pavaldus tik budėtojui. Jų pavaldumui sargyba perduodama naujam dalinio budėtojo padėjėjui davus komandą „Ramiai“ pasitinkant dalinio budėtoją sargybos ir budėjimo karių skirstymo metu. Sargybos pavaldumas minėtiems asmenims baigiasi pasikeitus sargybai, kai senos ir naujos sargybų viršininkai praneša savo dalinio budėtojams apie sargybos perdavimą.
16. Kiekvienoje sargyboje iš budinčiosios ir ilsinčiosios sargybinių pamainų posto sargybiniams paremti sudaromos rezervinės grupės, aliarmo atveju, vadovaujant sargybos viršininkui, jo padėjėjui ar išvedžiotojui, greitai atvykstančios į įvykio (posto ribų pažeidimo) vietą (postą) ir veikiančios pagal aplinkybes. Kad grupė skubiai nuvyktų į įvykio vietą, sargybai gali būti priskirta transporto priemonė su vairuotoju.
17. Nuolatinių sargybų sąrašą sudaro dalinio vadas ir teikia jį tvirtinti aukštesniajam vadui kariuomenės vado nustatyta tvarka.
18. Dalinio vado patvirtinti dokumentai siunčiami į tuos padalinius, iš kurių skiriama sargyba. Apie kiekvieną dokumentų pakeitimą ar papildymą dalinio štabas privalo laiku informuoti padalinių vadus.
19. Nuolatinių sargybų skaičius gali būti didinamas tik ypatingais atvejais, aukštesniajam vadui leidus. Nenuolatinę (laikiną) sargybą gali steigti dalinio vadas, apie tai pranešdamas pagal pavaldumą aukštesniam vadui.
20. Į sargybą paprastai skiriami: sargybos viršininkas, jei reikia – jo padėjėjas, išvedžiotojai, sargybiniai pagal postų ir pamainų skaičių, sargybiniai operatoriai, greito reagavimo grupė (jei postai saugomi techninėmis apsaugos priemonėmis) ir transporto priemonių vairuotojai. Areštuotųjų (sulaikytųjų) sargybos ėjimui skiriami prižiūrėtojai. Jei yra postų su sargybos šunimis, gali būti skiriamas sargybos viršininko padėjėjas kinologas ir kinologas (arba tik kinologai, vienas iš jų vyresnysis). Sargybos viršininkais, jų padėjėjais ir išvedžiotojais gali būti skiriami tik profesinės karo tarnybos kariai (išimties atvejais išvedžiotojais gali būti skiriami ir privalomosios pradinės karo tarnybos kariai). Jeigu sargybos viršininko padėjėjas neskiriamas, jo pareigas atlieka pirmasis išvedžiotojas.
21. Už sargybos karių skyrimą, jų parengimą eiti sargybą, ginkluotės ir transporto priemonių (jeigu skiriama transporto priemonė yra iš to paties padalinio) techninę būklę bei sargybos išsiuntimą laiku į skirstymo vietą atsako padalinių, iš kurių skiriama sargyba, vadai.
22. Paskirtų į sargybą karių rengimą organizuoja ir asmeniškai vykdo padalinio (kuopos) vadas. Jeigu sargyba skiriama iš kelių dalinio padalinių, tuo atveju dalinio vadas vieną iš padalinių vadų skiria atsakingu už sargybos rengimą. Su paskirtais kariais organizuojamos teorinės ir praktinės pratybos specialiai tam įrengtoje vietoje, atsižvelgiant į kiekvieno objekto ypatumus.
23. Sargybos išvakarėse kariai, paskirti į sargybą, neskiriami jokiai kitai tarnybai ar darbams. Sargybos dieną dalinio dienotvarkėje numatomos ne mažiau kaip trys valandos sargybos kariams rengti, jų teorinėms žinioms bei praktiniams elgesio su ginklais įgūdžiams patikrinti ir poilsiui (miegui). Jei sargybos keičiamos ryte, karių rengimas, jų teorinių žinių ir praktinių elgesio su ginklais įgūdžių patikrinimas atliekamas išvakarėse, o kariai ilsisi (miega) nepertraukiamai bendra tvarka.
24. Padalinio vadas, organizuodamas sargybos rengimą, privalo:
24.2. organizuoti padalinio teorines bei praktines pratybas ir patikrinti, kaip kariai išmano savo pareigas;
24.3. prieš išsiunčiant sargybą į skirstymo vietą, patikrinti karių ginkluotės būklę, karių išvaizdą ir apie tai parašyti postų žiniaraštyje;
24.8. pasikeitus sargybai priimti jos viršininko raportą apie užduoties įvykdymą, susipažinti su pastabomis, įrašytomis postų žiniaraštyje, ir ne vėliau kaip kitą dieną organizuoti sargybos ėjimo aptarimą su visais sargybos kariais. Paskui apie atliktą sargybos ėjimo aptarimą (trūkumų pašalinimo priemones) įrašyti postų žiniaraštyje ir jį perduoti dalinio štabui (štabo viršininkui).
25. Likus 30 min. iki išėjimo į skirstymo vietą sargyba turi būti pasirengusi eiti sargybą ir priimama sargybos viršininko pavaldumui. Iki to laiko sargybos viršininkas privalo:
25.1. gauti kovinius šaudmenis, išduoti juos kariams ir patikrinti, kad būtų teisingai užtaisytos ginklų dėtuvės;
26. Kariai sargybos ėjimo metu negali būti baudžiami. Nešiurkščių drausmės pažeidimų tyrimai atliekami kariams sugrįžus iš sargybos, o padarę šiurkščius drausmės pažeidimus (nusikaltimą) grąžinami į padalinį ir pakeičiami kitais kariais.
27. Kariai turi būti ginkluoti techniškai tvarkingais ir sukomplektuotais šaunamaisiais ginklais. Sargybos viršininkai paprastai ginkluojami jų etatine ginkluote. Sargybos karių aprangą, ginkluotę ir ekipuotę nustato dalinio vadas.
28. Įprastomis sąlygomis eiti sargybą skiriama parą laiko. Sargybos ėjimas gali būti ir kitokios trukmės: 18 val., 12 val. ar 6 val. Jei sargybos ėjimo trukmė yra vienos paros ar 18 val., vėliau kariai eiti sargybą gali būti skiriami ne anksčiau kaip po dviejų parų (nuo sugrįžimo iš praeitos sargybos). Jei sargyba yra 12 val. ar 6 val. trukmės, vėliau kariai eiti sargybą gali būti skiriami ne anksčiau kaip po paros (nuo sugrįžimo iš praeitos sargybos).
29. Į sargybą draudžiama skirti karius, nedavusius kario priesaikos, neišėjusius pagrindinės kovinio rengimo programos, sergančius, įvykdžiusius nusikaltimus, dėl kurių vyksta ikiteisminis tyrimas, taip pat karius, įtariamus padarius drausmės pažeidimus, dėl kurių vykdomas tyrimas.
30. Sargybos kariai privalo griežtai ir tiksliai vykdyti statuto ir karinių vienetų vadų patvirtintų instrukcijų (taisyklių) reikalavimus, būti budrūs, ryžtingi ir iniciatyvūs. Pažeidę statuto ir instrukcijų (taisyklių) reikalavimus, jie traukiami atsakomybėn įstatymų nustatytais pagrindais.
31. Kiekvienas sargybos karys privalo labai gerai išmanyti savo pareigas. Kiekvienas pagal pareigas sargyboje aukštesnis sargybos karys, be savo tiesioginių pareigų, turi žinoti visas žemesniųjų sargybos karių pareigas, atitinkamai: išvedžiotojas – posto sargybinio; sargybos viršininko padėjėjas – posto sargybinio, išvedžiotojo, transporto priemonės vairuotojo, prižiūrėtojo, sargybinio operatoriaus; sargybos viršininkas – visų sargybos karių pareigas. Sargybos viršininko padėjėjas taip pat privalo žinoti sargybos viršininko pareigas.
IV. SLAPTAŽODŽIAI IR SARGYBOS SKIRSTYMAS
33. Slaptažodis yra slaptas sutartinis žodis (žodžiai) ar sakinys, skiriamas tam, kad dalinio budėtojas, jo padėjėjas ar sargybos viršininkas įsitikintų, jog asmuo, atvykęs pas jį, iš tikrųjų yra atitinkamo vado (viršininko) įgaliotas. Be to, slaptažodis patvirtina sargybos viršininkui, kad jo sargybą atvykusi pakeisti nauja sargyba iš tikrųjų yra atsiųsta jo dalinio vadovybės. Gaudami viršininkų, kuriems ne tiesiogiai, o per antrus (kitus) asmenis pavaldus dalinio budėtojas ar sargybos viršininkas, nurodymus, šie pareigūnai privalo paklausti slaptažodžio ir įsitikinti, kad atvykę asmenys tikrai įgalioti tų viršininkų.
34. Naujas dalinio budėtojas, atvykęs į dalinio štabą, gauna iš dalinio štabo viršininko raštelį su ankstesniu ir nauju slaptažodžiais, gavęs raštelį pasirašo slaptažodžių išdavimo knygoje.
35. Skirstymo metu budėtojas savo padėjėjui ir sargybų viršininkams įteikia lapelius su ankstesniais ir naujais slaptažodžiais. Jei budėtojo padėjėjas sargybą skirsto kitoje vietoje, budėtojas lapelius su slaptažodžiais štabo viršininko spauduotuose vokuose turi nusiųsti savo padėjėjui, kad skirstymo metu šis įteiktų juos sargybos viršininkui.
36. Sargybų viršininkai ir kiti asmenys, gaunantys slaptažodį, turi jį laikyti paslaptyje. Tikrinant slaptažodį, sargybos viršininkui jis sakomas ne žodžiu, o įteikiamas raštu.
37. Jei paaiškėtų, kad slaptažodį kas nors pavogė ar neteisėtai sužinojo, nelaukiant vyresnybės nurodymų jis tuojau pat nustoja galios ir turi būti pakeistas kitu. Seno slaptažodžio pakeitimas vykdomas tokia pat tvarka, kaip ir naujo skyrimas.
38. Sargybos skirstymo valandą ir vietą nustato dalinio vadas. Sargybą skirsto dalinio budėtojas, o jei skirstoma dviejose vietose, vienur – budėtojas, kitur – jo padėjėjas.
39. Sargybos viršininkas turi užpildyti postų tvarkaraštį ir postų žiniaraštį likus valandai iki išėjimo į skirstymo vietą.
40. Sargyba rikiuojama ir atvedama į skirstymo vietą likus 10 minučių iki skirstymo. Skirstymo vietose sargybos kariai rikiuojasi trijų eilių linija postų tvarka: pirmoje eilėje – pirmoji sargybinių pamaina, antroje – antroji, trečioje – trečioji. Jei skirstomos kelios sargybos, tarp jų turi būti dviejų žingsnių tarpas. Sargybų viršininkai atsistoja kiekvienas savo sargybos dešiniojo sparno pirmoje eilėje, jų padėjėjai – antroje eilėje už jų, išvedžiotojai – kiekvienas dešiniajame savo postų sparne, o prižiūrėtojai – kairiajame savo sargybos sparne. Atskirais atvejais gali būti skiriamas orkestras arba būgnininkas (dalinio vado sprendimu), kuris rikiuojasi dešiniau sargybos. Orkestras neskiriamas esant žemesnei nei -100 C oro temperatūrai.
41. Nustatytą skirstymo valandą budėtojo padėjėjas, jei jo nėra – vyresnysis iš sargybų viršininkų, atsistoja nustatytoje vietoje prieš rikiuotę ir duoda komandą: „Sargyba – ramiai! Ginklu gerbk!“. Po šios komandos budėtojo padėjėjas pasisuka pasitikti dalinio budėtojo. Dalinio budėtojui priartėjus ir sustojus per 3 arba 4 žingsnius priešais jį, dalinio budėtojo padėjėjas pakelia dešinę ranką prie galvos apdangalo ir raportuoja: „Tamsta majore! Sargyba (sargybos) skirstymui išrikiuota (išrikiuotos). Budėtojo padėjėjas leitenantas Petraitis“. Po to kiek pasisuka į kairę ir praleidžia dalinio budėtoją.
42. Budėtojas, pasisveikinęs su sargybos kariais, komanduoja: „Laisvai!“. Budėtojo padėjėjas pakartoja komandą ir stoja į savo vietą rikiuotėje dešiniau sargybos viršininko. Paskui budėtojas tikrina sargybos karių pasirengimą eiti sargybą (posto žiniaraštį, sargybos karių aprangą, ginklus ir ekipuotę (jų būklę), pareigų išmanymą). Jeigu sargyba bus vežama, budėtojo padėjėjas patikrina transporto priemonės paruošimą vežti žmones ir vairuotojo dokumentus (kelionės lapą, vairuotojo pažymėjimą, leidimą vežti žmones). Jei yra trūkumų, dalinio budėtojas paskiria laiko trūkumams pašalinti arba apie juos praneša dalinio štabo viršininkui. Baigęs patikrinimą, dalinio budėtojas stoja rikiuotės viduryje (per 12–14 žingsnių) ir komanduoja: „Ramiai!“. Būgnininkas arba orkestras (jei jis paskirtas) duoda susirinkimo signalą. Paskui budėtojas komanduoja: „Sargybos (sargybų) viršininke (viršininkai) ir padėjėjau (padėjėjai), pas mane!“. Sargybos viršininkas ir budėtojo padėjėjas išeina 10 žingsnių į priekį priešais dalinio budėtoją. Budėtojas įteikia sargybos viršininkui ir savo padėjėjui lapelius su slaptažodžiais.
43. Įteikęs slaptažodžius ir davęs reikiamus nurodymus, budėtojas komanduoja: „Sargybos (sargybų) viršininke (viršininkai), į savo vietas žengte marš!“. Būgnininkas arba orkestras išeina 10–15 žingsnių į priekį ir atsistoja frontu į rikiuotę. Budėtojas komanduoja: „Deši–nėn! Į sargybos ėjimo vietas ir padalinius žengte marš!“. Sargybos kariai reikšdami pagarbą praeina pro budėtoją.
45. Sargyba, eidama į sargybines ir grįždama į kareivines, laikosi bendros komandų ėjimo tvarkos. Šios tvarkos laikosi ir eidamos į postus sargybinių pamainos.
46. Jeigu skirstant sargybą atvyksta kuris nors tiesioginis budėtojo viršininkas (kuriam jis tiesiogiai pavaldus eidamas šias pareigas), budėtojas komanduoja: „Sargyba (sargybos) – ramiai!“, ir pasisuka veidu į rikiuotės frontą. Viršininkui sustojus prieš jį per 3–4 žingsnius, budėtojas pakelia dešinę ranką prie galvos apdangalo ir raportuoja: „Tamsta pulkininke! Sargyba (sargybos) skirstoma (skirstomos). Dalinio budėtojas majoras Bauža“. Gavęs tiesioginio viršininko leidimą toliau skirstyti sargybą, budėtojas komanduoja: „Laisvai!“, ir toliau atlieka savo pareigas.
V. SARGYBOS KEITIMASIS
47. Po skirstymo sargybos viršininkas atveda sargybą prieš aptvarą aplink sargybinę ir rikiuoja ją nustatytoje vietoje. Iškvietęs iš sargybinės keičiamos sargybos viršininką jam prisistato ir praneša seną slaptažodį. Keičiamos sargybos viršininkas, įsitikinęs slaptažodžio tikrumu, įleidžia naują sargybą į sargybinės teritoriją, išveda savo sargybos karius iš sargybinės ir rikiuoja juos per 6–8 žingsnius priešais naujos sargybos frontą, palikęs sargybinėje padėjėją arba vieną iš išvedžiotojų. Paskui sargybų viršininkai, pirma – naujos, po to – keičiamos, komanduoja: „Lygiuok! Ramiai!“, išeina prieš savo sargybų frontą per vidurį ir sustoję per 2–3 žingsnius vienas nuo kito reikšdami pagarbą paeiliui raportuoja: „Tamsta leitenante, sargyba pasikeisti atvyko. Sargybos viršininkas leitenantas Jonaitis“. Kitas raportuoja: „Tamsta leitenante, sargyba pasikeisti pasirengusi. Sargybos viršininkas leitenantas Petraitis“. Vėliau sargybų viršininkai duoda komandas: „Laisvai“, ir naujos sargybos viršininkas duoda komandą savo padėjėjui karius įvesti į sargybinę, o keičiamos sargybos viršininkas savo sargybą nuveda į nustatytą vietą. Naujos sargybos viršininkas kartu su keičiamos sargybos viršininku pakeičia posto prie sargybinės sargybinį (jeigu jis buvo skirtas) ir su išvedžiotojais grįžta į sargybinę.
48. Esant blogam orui (dideliam šalčiui, vėtrai, stipriam lietui) ir sargybinėje esant pakankamai vietos, sargybos gali būti keičiamos sargybinėje.
49. Sargybinėje naujos sargybos kariai ginklus sustato į piramides. Sargybų viršininkai įsako savo išvedžiotojams priimti (perduoti) spaudų pavyzdžius, padėjėjams – priimti (perduoti) sargybinę ir visą inventorių. Sargyboje, kurioje nėra viršininko padėjėjo, sargybinę ir visą inventorių priima (perduoda) sargybos viršininkas. Keičiamos sargybos viršininkas naujos sargybos viršininkui praneša apie visus jo budėjimo metu pasitaikiusius įvykius ir postų įrangos bei objektų apsaugos techninėmis apsaugos priemonėmis sutrikimus.
50. Naujos sargybos viršininkas iš pakeistos sargybos viršininko asmeniškai turi priimti:
50.2. areštinėje esančių areštuotųjų knygą ir pačius areštuotuosius (sulaikytuosius) pagal sąrašą bei patikrinti jų tapatybę;
51. Priėmus spaudų pavyzdžius, išrikiuojama pirmoji sargybinių pamaina. Pamaina rikiuojasi viena eile pagal postų numerius iš dešinės į kairę. Išvedžiotojai rikiuojasi dešiniajame savo pamainos sparne, o keičiamos sargybos išvedžiotojai – kiek į dešinę nuo jų. Naujos sargybos viršininkas karius instruktuoja, patikrina, kaip jie išmano savo pareigas, primena sargybos ėjimo kiekviename poste ir ginklo panaudojimo ypatumus. Paskui pamaina išvedama iš sargybinės, užtaisomi ginklai ir naujosios sargybos išvedžiotojams vadovaujant sargybiniai vyksta į postus. Keičiamos sargybos išvedžiotojų ginklų užtaisymui vadovauja keičiamos sargybos viršininkas.
52. Pirmai sargybinių pamainai išvykus į postus, sargybos viršininko padėjėjas atlieka sargybinėje likusių sargybinių kovinį paskirstymą ir skiria užduotis kiekvienai karių grupei, jei būtų užpulta sargybinė, saugomi objektai ar kiltų gaisras.
53. Abiejų sargybų išvedžiotojai, sugrįžę į sargybinę, ištaiso pamainos ginklus ir savo sargybų viršininkams raportuoja apie postų perdavimą ir priėmimą: „N sargybos postai perduoti (priimti) tvarkingi“ (jei ne – nurodomi trūkumai).
54. Priėmę išvedžiotojų raportus, abiejų sargybų viršininkai keičiamos sargybos postų žiniaraštyje įrašo, nurodydami pastebėtus trūkumus, kad postai priimti (perduoti), ir pasirašo, kad sargyba priimta (perduota). Jei priimant išvedžiotojų raportus dalyvauja dalinio budėtojas ar kitas viršininkas, kuriam pavaldi sargyba, abiejų sargybų viršininkai apie sargybos perdavimą raportuoja vyresniajam viršininkui. Visais atvejais sargybų viršininkai nustatyta tvarka raportuoja savo dalinio budėtojui.
VI. POSTO SARGYBINIŲ IŠSTATYMAS, KEITIMAS IR SARGYBOS NUTRAUKIMAS
56. Posto sargybiniai paprastai poste būna dvi valandas, bet esant blogoms oro sąlygoms (šalčiui (-20°C), karščiui (+30°C pavėsyje), vėtrai, stipriam lietui) jie keičiami kas valandą. Sprendimą dėl postų sargybinių keitimo kas valandą priima dalinio budėtojas. Visi postų sargybinių išstatymo laiko pakeitimai žymimi postų žiniaraštyje. Posto sargybinis prie sargybinės visais atvejais keičiamas kas 30 minučių. Jį keičia sargybos viršininkas arba jo padėjėjas.
57. Kiekviena pamaina, eidama į postus, rikiuojama: trijų sargybinių – vora po vieną, jei jų daugiau – vora po du. Pamainą išrikiavus į vorą postų eilės tvarka, sargybos viršininkas (padėjėjas) veda pamainą į ginklams užtaisyti (ištaisyti) skirtą vietą. Sargybos pamaina eina vora, išvedžiotojas – priekyje per du žingsnius. Kai vedama pirma naujos sargybos pamaina, keičiamosios išvedžiotojas eina šalia naujos sargybos išvedžiotojo jam iš kairės. Sargybinių judėjimui ir jų veiksmams iki pat sargybos postų vadovauja naujos sargybos išvedžiotojas.
59. Pamainai priėjus prie sargybos posto per 10–15 žingsnių, išvedžiotojas komanduoja: „Pamaina – stok!“, ir įsako vienam iš sargybinių stebėti postą ir posto prieigas (nesant daugiau sargybinių negu besikeičiančiųjų, postą stebi pats išvedžiotojas). Pamainai vykstant į postus transporto priemone, vienas iš sargybinių išlaipinamas iš jos ir stebi posto prieigas. Priartėjus prie sargybos posto naujai pamainai, posto sargybinis atsistoja veidu į pamainą, ginklą paima į padėtį „ant peties“. Keičiantis sargyboms, senos sargybos išvedžiotojas prieina arčiau prie posto sargybinio, šis raportuoja apie sargybos eigą jam esant poste, paskui išvedžiotojas komanduoja jam: „Ramiai!“. Vėliau naujos sargybos išvedžiotojas, pasisukęs į pamainos pusę, komanduoja: „Eilini Jonaiti, į postą žengte marš!“. Po šios komandos posto sargybinis žengia žingsnį dešinėn, o atvykęs sargybinis stoja į jo vietą, stovėdamas nugara į pamainą. Išvedžiotojai stovi iš abiejų pusių per 1–2 žingsnius nuo posto sargybinių vienas priešais kitą. Keičiamos sargybos išvedžiotojui sukomandavus: „Posto sargybini! Perduoti postą!“, posto sargybinis ir sargybinis pasuka galvas vienas į kitą ir posto sargybinis žodžiu perduoda saugomą postą.
60. Perduodant postą žodžiu posto sargybinis išvardija visus saugomus poste objektus pagal postų tabelį, taip pat savo pastebėjimus sargybos ėjimo metu. Posto sargybiniui žodžiu perdavus saugomą postą, kariai galvas pasuka tiesiai prieš save, o naujasis išvedžiotojas duoda komandą: „Sargybini! Priimti postą!“. Po šios komandos sargybinis kartu su posto sargybiniu ir abiem išvedžiotojais apžiūri saugomus objektus, patikrina durų, vartų, aptvaro ir spynų būklę, ryšio priemones, sutikrina perduodamų spaudų numerius, saugomos atvirose aikštelėse technikos ir ginkluotės kiekį, jų plombavimą ir t. t. Priimant postą areštinėje, sargybinis privalo patikrinti areštuotųjų (sulaikytųjų) skaičių. Pastebėjęs kokį trūkumą (pažeistą arba sugadintą spaudą, spyną, duris, aptvarą ir pan.), išvedžiotojas sustabdo posto priėmimą ir informuoja sargybos viršininką, o kai statoma pirma naujos sargybos pamaina, esant būtinumui, kviečiami abiejų sargybų viršininkai. Jei posto sargybinis yra apsirengęs posto apranga, ją kitam sargybiniui perduoda patikrinęs postą.
61. Apžiūrėję postą, jei postas priimamas, naujos pamainos sargybinis ir senos pamainos posto sargybinis sustoja, pasisuka į išvedžiotojų pusę ir paeiliui, pradėdami nuo posto sargybinio, raportuoja: „Eilinis Jonaitis, postą Nr. … perdaviau!“, o naujos pamainos sargybinis: „Eilinis Butkus, postą Nr. ... priėmiau!“. Po šio raporto jis tampa posto sargybiniu. Senos pamainos išvedžiotojui sukomandavus: „Eilini Jonaiti, iš posto žengte marš!“, jis iš posto sargybinio tampa sargybiniu ir stoja pamainos voros gale. Išvedžiotojas posto sargybiniui nurodo, į ką ypač atkreipti dėmesį sargybos ėjimo metu: pavojingas prieigas prie posto, ryšio palaikymo su sargybine bei gretimais postais ir ginklo panaudojimo tvarką.
62. Keisdamas postų sargybinius patalpų viduje, išvedžiotojas, atvedęs pamainą prie įėjimo, sustabdo ją, skiria vieną iš sargybinių stebėti posto prieigas ir komanduoja: „Eilini Jonaiti, paskui mane žengte marš!“. Įėję į patalpą išvedžiotojas su sargybiniu pakeičia posto sargybinį, kaip nurodyta statuto 60–62 punktuose.
63. Pakeitęs visus posto sargybinius, išvedžiotojas juos veda į sargybinę. Jei ši pamaina yra iš keičiamos sargybos, nuo paskutinio posto ją veda šios sargybos išvedžiotojas, o naujos sargybos išvedžiotojas eina šalia iš dešinės.
65. Pamainai ištaisius ginklus, išvedžiotojas apie pamainos pakeitimą raportuoja sargybos viršininkui: „Tamsta leitenante, pirmoji postų sargybinių pamaina išstatyta. Keičiamos pamainos ginklai ištaisyti, pastabų nėra.“ Gavusi sargybos viršininko nurodymą, grįžusi pamaina (išskyrus keičiamos sargybos), vedama į sargybinę kontroliuojant sargybos viršininko padėjėjui, sustato ginklus į ginklų piramidę, įjungia signalizaciją sargybos viršininko kambaryje ir viršininko padėjėjas, išrikiavęs sargybinius, skiria užduotis kiekvienai karių grupei, jei būtų užpulta sargybinė, saugomi objektai ar kiltų gaisras. Paskui viena sargybinių pamaina eina ilsėtis, o kita budi.
66. Antros ir kitų sargybinių pamainų išstatymo ir keitimo tvarka yra tokia pati, kaip ir pirmos pamainos.
67. Objekto saugojimas, jeigu tai nenumatyta postų tabelyje, gali būti nutrauktas tik dalinio vado rašytiniu įsakymu dalyvaujant dalinio budėtojui, saugomo objekto viršininkui ir sargybos viršininkui. Apie sargybos nutraukimą surašomas aktas, kurį pasirašo visi trys pirmiau minėti asmenys. Šis aktas perduodamas dalinio štabo viršininkui.
VII. TVARKA SARGYBINĖJE
68. Sargybos kariams draudžiama išeiti iš sargybinės be sargybos viršininko leidimo. Leidimas išeiti duodamas tik tarnybinio būtinumo atveju.
69. Sargybinėje turi būti tvarka ir tyla. Dainuoti, groti, šokti, lošti azartinius žaidimus, turėti mobiliuosius telefonus (išskyrus numatytus sargybai) draudžiama. Griežčiausiai draudžiama nešti į sargybinę ir gerti svaigiuosius gėrimus, vartoti narkotines, psichotropines ir toksines medžiagas. Leidžiama skaityti, rašyti, klausytis radijo (taip, kad jo garsas netrukdytų kitiems sargybos kariams ir būtų girdimos bet kurios komandos). Rūkyti ir valyti batus leidžiama tik tam skirtose vietose.
70. Ginklai turi būti sustatyti ginklų piramidėse pamainų ir postų tvarka, neužtaisyti, be dėtuvių, uždaromis spynomis ir nustatytais saugikliais. Piramidės nerakinamos, tačiau turi turėti signalizaciją, įjungiamą sargybos viršininko kambaryje. Jeigu piramidės neturi signalizacijos, ginklai turi būti rakinami. Dėtuvės (juostos) su kulkosvaidžių šoviniais saugomos specialiose užrakinamose ir užspauduotose dėžėse, raktai saugomi pas sargybos viršininką. Automatinių šautuvų dėtuves su šoviniais sargybiniai laiko dėtuvių dėkle ant diržo, o šautuvų šovinius – šovininėse. Asmenys, ginkluoti pistoletais, sargybinėje jų nenusiima. Ginklai iš piramidžių imami tik sargybos viršininko arba jo padėjėjo leidimu, o valomi tik jiems vadovaujant ir stebint. Valomus ginklus ardyti draudžiama.
71. Sargybinėje sargybos kariams leidžiama būti be galvos apdangalų ir striukių (jie laikomi specialiai tam skirtoje vietoje).
72. Kariams, išskyrus sargybos viršininką ir jo padėjėją, draudžiama kalbėti su atvykusiais į sargybinę asmenimis, leidžiama tik atsakinėti į asmenų, atvykusių tikrinti sargybos, klausimus.
73. Vienos paros sargyboje kariams leidžiama gulėti (miegoti) nenusirengus, tik nusiavus avalynę:
73.2. sargybos viršininko padėjėjui – ne ilgiau kaip 4 valandas sargybos viršininko nustatytu laiku;
73.3. išvedžiotojams, prižiūrėtojams, sargybiniams operatoriams ir transporto priemonių vairuotojams – laisvu nuo pareigų ėjimo ir sargybos viršininko nustatytu laiku;
73.4. vienos pamainos sargybiniams – instrukcijoje nustatytu laiku, po to, kai pamainoms paskirstytos užduotys;
75. Sargybinė turi būti tvarkinga ir atitikti nustatytus higienos bei sanitarinius reikalavimus. Tvarką sargybinėje ir teritorijoje aplink ją palaiko sargybos kariai. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį dalinio vado nustatytomis dienomis sargybinės patalpos dezinfekuojamos.
76. Tamsiu paros metu turi būti įjungta šviesa sargybinių bendrame kambaryje, vidaus postuose, areštuotųjų (sulaikytųjų) kamerose, tualetuose, koridoriuose ir sargybos viršininko kambaryje, o poilsio kambaryje – naktinis (jei kambarys be langų – nuolatinis) apšvietimas. Sargybinių bendrajame ir areštuotųjų (sulaikytųjų) kambariuose žiemos metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +18oC. Sargybinės patalpos periodiškai (ne rečiau kaip tris kartus per parą) turi būti vėdinamos. Karštos arbatos sargybinėje turi būti nuolat. Jei sargybinės įranga turi esminių trūkumų, sargybos viršininkas apie tai praneša dalinio budėtojui ir pažymi postų žiniaraštyje.
77. Sargyboje, saugančioje ypatingos reikšmės objektą (objektus), taip pat turinčioje daugiau kaip 15 sargybinių, sargybinei saugoti iš budinčios pamainos gali būti skiriamas posto prie sargybinės sargybinis. Paprastai aplink sargybinės pastatą tveriama tvora. Prie įėjimo vartelių įrengiama telefonspynė. Jeigu sargybinės prieigos stebimos techninėmis priemonėmis arba ji dislokuota karinio dalinio teritorijoje, posto sargybinis prie sargybinės paprastai nestatomas. Durys į sargybinę visuomet turi būti užsklęstos iš vidaus, turėti stebėjimo langelį ir garsinę signalizaciją.
78. Į sargybinę įleidžiami asmenys, atvykę:
78.4. pasimatyti su areštuotaisiais (sulaikytaisiais) ar atlikti jų apklausą, jei tam turi dalinio vado arba štabo viršininko leidimą;
79. Visus į sargybinę atvykstančius asmenis sargybinis sulaiko neleisdamas jų į sargybinės teritoriją (aikštelę) ir apie jų atvykimą informuoja sargybos viršininką arba jo padėjėją.
80. Sargybos viršininkas nekliudomai į sargybinę įleidžia visus asmenis, kuriems pavaldi sargyba (dalinio vadą, dalinio budėtoją ir jo padėjėją, jeigu padėjėjas yra karininkas), bei jų lydimus asmenis, taip pat padalinio, iš kurio paskirta sargyba, vadą, jo pavaduotojus ir visus tiesioginius padalinio vado viršininkus, jeigu pažįsta juos iš matymo. Apie šių asmenų atvykimą sargybos viršininkas informuoja dalinio budėtoją. Visus kitus asmenis sargybos viršininkas į sargybinę įleidžia tik nustatęs jų atvykimo tikslą, patikrinęs asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir atitinkamą dalinio vado ar štabo viršininko pasirašytą leidimą.
81. Asmenis, atvykusius su neteisingai įformintais ar išvis be dokumentų, sargybos viršininkas sulaiko, organizuoja jų apsaugą ir informuoja apie tai dalinio budėtoją. Paskui veikia pagal dalinio budėtojo nurodymus.
82. Apie kiekvieną lankymąsi sargybinėje, išskyrus atvykusius tikrinti sargybos asmenis, sargybos viršininkas įrašo postų žiniaraštyje. Sargybų keitimosi metu jokie asmenys, išskyrus atvykusiuosius tikrinti sargybos, į sargybinę ir į saugomus objektus neįleidžiami.
83. Atvykus į sargybinę asmenims, kuriems pavaldus sargybos viršininkas, arba jų tiesioginiams viršininkams, sargybos viršininkas pasitinka juos raportuodamas: „Tamsta majore, sargybos ėjimo metu įvykių neįvyko (arba įvyko tas ir tas). Sargybos viršininkas leitenantas Jonaitis“. Raportuojant sargybos budinčiosios pamainos kariai, neimdami ginklų ir nesirikiuodami, priima stovėseną „ramiai“, o viršininkui pabaigus raportą – „laisvai.“ Jeigu atvyksta kiti asmenys, turintys vienodą ar aukštesnį karinį laipsnį nei sargybos viršininkas, sargybos viršininkas pasitinka juos ir prisistato.
84. Sargybos kovinei parengčiai sustiprinti ar jai patikrinti sargybos viršininkas komanduoja: „Ginklus paimk!“, šiais atvejais:
84.1. užpuolus saugomus objektus, sargybinius, sargybinę, sužinojus apie rengiamą užpuolimą arba gavus atitinkamą signalą techninėmis apsaugos priemonėmis;
84.2. kilus netvarkai tarp areštuotųjų (sulaikytųjų) ir siekiant užkirsti kelią galimam jų pabėgimui;
85. Sukomandavus: „Ginklus paimk!“, visi sargybinėje esantys kariai, taip pat ir ilsinčioji grupė (pamaina), greitai paima iš piramidės savo ginklus, užsideda galvos apdangalus bei visą ekipuotę ir rikiuojasi nustatytoje vietoje sargybinėje (sargybinės aikštelėje) postų eilės tvarka. Striukės apsivelkamos šaltu metų laiku arba sargybos viršininkui nurodžius. Bet kokiu atveju (išskyrus gaisrą ir stichinę nelaimę) sargybos kariams išėjus iš sargybinės joje lieka sargybos viršininko padėjėjas arba vienas iš išvedžiotojų ir vienas sargybinis (jeigu posto sargybinis prie sargybinės nestatomas). Toliau sargybos kariai vykdo veiksmus pagal sargybos viršininko instrukcijas ir susiklosčiusią padėtį.
VIII. SARGYBOS KARIŲ PAREIGOS IR TEISĖS
Posto sargybinis
86. Posto sargybinis yra neliečiamas asmuo. Jo neliečiamybę laiduoja:
86.1. pavaldumas griežtai nustatytiems asmenims – sargybos viršininkui, jo padėjėjui ir savo išvedžiotojui;
86.2. bendra visų pareiga griežtai vykdyti visus posto sargybinio reikalavimus, pagrįstus tarnybiniu būtinumu;
87. Posto sargybinį gali pakeisti arba pašalinti iš posto tik sargybos viršininkas, jo padėjėjas ir išvedžiotojas. Žuvus sargybos viršininkui, jo padėjėjui ar išvedžiotojui arba fiziškai jiems negalint atlikti savo pareigų, posto sargybinį pakeisti ar pašalinti iš posto gali dalinio budėtojas, dalyvaujant padalinio, iš kurio skirta sargyba, vadui (dalinio vadui).
88. Posto sargybinis privalo:
88.1. budriai saugoti ir ryžtingai ginti savo postą, kol bus pakeistas ar pašalintas, nors jo gyvybei grėstų pavojus;
88.2. griežtai atlikti savo pareigas, visada turėti savo ginklą ir niekam jo neperduoti, netgi ir savo tiesioginiams viršininkams. Laikyti jį tokioje padėtyje, kaip nustatyta posto tabelyje;
88.3. be išlygų vykdyti sargybos viršininko, jo padėjėjo ir savo išvedžiotojo įsakymus bei nurodymus;
88.4. judant nustatytu maršrutu įdėmiai stebėti posto prieigas ir tikrinti aptvaro bei signalizacijos priemonių būklę;
88.6. niekam neleisti artintis prie posto arčiau kaip posto tabelyje nustatytu atstumu ir vietovėje pažymėtais ženklais, išskyrus asmenis, kuriems jis pavaldus, ir jų lydimiems asmenims;
88.7. žinoti sargybai skirtos transporto priemonės judėjimo maršrutą bei grafiką ir jos atpažinimo ženklus;
89. Posto sargybiniui, be kitų kariams nustatytų apribojimų (draudimų), draudžiama: sėdėti, miegoti, rūkyti, į ką nors atsiremti, valgyti, gerti, kalbėti (kalbėtis ryšio priemonėmis) nesant tarnybiniam būtinumui, dainuoti, imti iš ko nors arba perduoti kokius nors daiktus, poste atlikti gamtos reikalus, nesant būtinumui užtaisinėti ginklą ir vykdyti su juo bet kokius veiksmus.
90. Posto sargybinis gali panaudoti ginklą be perspėjimo tik akivaizdžiai užpuolus jį patį ar saugomą objektą.
91. Visus prie posto ribas žyminčių ženklų besiartinančius asmenis posto sargybinis sustabdo duodamas komandą: „Stok! Atgal! (Apeiti iš kairės! Apeiti iš dešinės!)“. Jeigu asmuo (asmenys) nevykdo posto sargybinio komandos, posto sargybinis įspėja: „Stok! Šausiu!“, ir nustatytu būdu iškviečia sargybos viršininką arba jo padėjėją (išvedžiotoją). Jeigu pažeidėjas nevykdo jo komandos po perspėjimo, posto sargybinis užtaiso ginklą (įleidžia šovinį į lizdą) ir iššauna įspėjamąjį šūvį į viršų. Jei perspėjus pažeidėjas nesustoja ir bando patekti į postą (pažeisti nustatytą ribą) arba mėgina bėgti, posto sargybinis jam sulaikyti panaudoja ginklą. Esant būtinumui (galimybei) posto sargybinis patekusį į posto teritoriją pažeidėją gali sulaikyti naudodamas ginklą ir savigynos veiksmus. Atvykus į postą sargybos viršininkui, praneša apie įvykį poste ir perduoda sulaikytąjį.
92. Jei posto sargybinis pastebi neteisėtus veiksmus už savo posto ribų, jis turi elgtis taip, kad šie neteisėti veiksmai būtų nutraukti, o jei to padaryti neturi galimybės, imtis priemonių, kad apie tai sužinotų sargybos viršininkas (padėjėjas) arba bet kuris kitas sargybos karys. Jei neturi galimybių pranešti sargybos viršininkui (padėjėjui) arba bet kuriam kitam sargybos kariui, posto sargybinis turi imtis priemonių, kad apie neteisėtus veiksmus sužinotų bet kuris karys ar kitas asmuo.
93. Tamsiu paros metu, blogo matomumo sąlygomis posto sargybinis, išgirdęs žingsnius, komanduoja: „Stok! Kas eina?“. Išgirdęs atsakymą: „Išvedžiotojas su pamaina“, posto sargybinis komanduoja: „Išvedžiotojas pas mane, kiti vietoje!“. Išvedžiotojui priėjus arčiau, posto sargybinis, įsitikinęs, kad atėjo tikrai jis, leidžia prieiti pamainai. Jei reikia, posto sargybinis gali pareikalauti išvedžiotojo apšviesti savo veidą. Sargybos viršininkui (padėjėjui, išvedžiotojui) leidus, posto sargybinis atsako į atvykusio asmens (asmenų) klausimus.
94. Posto sargybinis, priimdamas postą, turi ypač atidžiai apžiūrėti objektą (duris, dangčius, spynas, spaudus ir kt.), prie saugomo objekto nieko neleisti be išvedžiotojo, sargybos viršininko arba jo padėjėjo įsakymo. Kai saugomą objektą atidaroma nustatyta tvarka, nepašalinant posto sargybinio, nuo objekto atidarymo momento iki jo uždarymo ir pridavimo apsaugai, šio posto sargybinis nieko neprileidžia be leidimo to asmens, kuris išvedžiotojo akivaizdoje tą objektą atidarė.
95. Jei objektą atidaryti turintys teisę asmenys nustatyta tvarka jį atidaro ir posto sargybinis nepašalinamas, jis lieka saugoti posto, o už tai, kas daroma objekto viduje, ir ten esančių asmenų elgesį, atsako to objekto viršininkas.
96. Kilus gaisrui poste posto sargybinis nedelsdamas apie tai praneša sargybos viršininkui ir nenutraukdamas posto stebėjimo imasi gesinti gaisro. Kilus gaisrui techninėje saugomo objekto teritorijoje arba objekte, turinčiame dviejų eilių (vidinį ir išorinį) aptvėrimą, arba netoli saugomo posto, apie jį pranešama sargybos viršininkui ir sustiprinama posto apsauga.
97. Kraštutiniu atveju, pvz., sugedus ryšio ar signalizacijos priemonėms, posto sargybinis gali iškviesti sargybos viršininką šūviu į viršų. Apie įvykį pažymima postų žiniaraštyje, o iššautas šovinys nurašomas dalinio vado įsakymu sudarytos komisijos aktu.
98. Jeigu posto sargybinis netikėtai suserga, apie tai nustatytu būdu turi pranešti sargybos viršininkui ir tęsti sargybos ėjimą, kol bus pakeistas.
99. Posto sargybinis (prižiūrėtojas), saugantis areštuotuosius (sulaikytuosius), prie jų leidžia prieiti tik savo išvedžiotojui, sargybos viršininkui ir jo padėjėjui, taip pat jų atvestiems asmenims. Prie areštuotųjų (sulaikytųjų) kamerų durų stovintis posto sargybinis pro langelį stebi, ką veikia areštuotieji (sulaikytieji). Pastebėjęs ką nors draustina, posto sargybinis pats įspėja areštuotuosius (sulaikytuosius) arba praneša sargybos viršininkui. Posto sargybinis prižiūri, kad areštuotieji (sulaikytieji) negadintų langų, grotų, nieko nemėtytų pro langus. Jei areštuotieji (sulaikytieji) neklauso posto sargybinio, šis kviečia sargybos viršininką. Ypatingais atvejais posto sargybinis turi teisę panaudoti ginklą, prieš tai įspėdamas areštuotuosius (sulaikytuosius).
Išvedžiotojas
101. Išvedžiotojas atsako už teisingą jam pavaldžių postų sargybinių tarnybos organizavimą, jų keitimą laiku ir teisingą postų priėmimą bei perdavimą. Jis pavaldus tik sargybos viršininkui ir jo padėjėjui.
102. Užpuolus posto sargybinį, saugomą objektą arba judančią į postus ar grįžtančią į sargybinę pamainą, išvedžiotojas turi teisę panaudoti ginklą asmeniškai ar įsakyti jį panaudoti sargybinių pamainai.
103. Išvedžiotojas turi žinoti savo postų skaičių, jų išdėstymo vietas ir judėjimo į juos maršrutus bei postų apsaugos ir gynybos sąlygas, taip pat jam pavaldžių postų sargybinių ypatingas pareigas.
104. Išvedžiotojas iš keičiamosios sargybos išvedžiotojo turi gauti spaudų pavyzdžius, o išstatant posto sargybinius, priimti saugomus objektus apsaugai pagal postų tabelį ir apie tai pranešti sargybos viršininkui.
105. Jei keisdamas sargybinius išvedžiotojas pastebi rimtų trūkumų, jis privalo sustabdyti posto priėmimą ir pakviesti sargybos viršininką arba jo padėjėją.
Sargybos viršininko padėjėjas
107. Sargybos viršininko padėjėjas pavaldus sargybos viršininkui. Jis turi žinoti sargybos užduotis, sargybos viršininko pareigas, instrukcijas ir sargybos karių pareigas.
108. Keičiantis sargyboms, jis priima sargybinę ir joje esantį apraše nurodytą inventorių, sudaro posto sargybinių prie sargybinės išstatymo grafiką, sargybos viršininko nurodymu laiku siunčia postų sargybinių pamainas į postus ir tikrina jų sargybos ėjimą.
109. Sargybos viršininko padėjėjas sargybos viršininko nurodymu turi lydėti asmenis, atvykusius tikrinti sargybos.
110. Nesant sargybos viršininko (jam susirgus arba dėl kitų priežasčių negalint atlikti savo pareigų) arba jo poilsio metu sargybos viršininko padėjėjas eina sargybos viršininko pareigas.
111. Sargybos viršininko padėjėjas atsako už tai, kad sargybos kariai būtų laiku pamaitinti, o sargybinėje ir jos teritorijoje būtų švaru ir tvarkinga.
Sargybos viršininkas
113. Sargybos viršininkas atsako už saugomų objektų apsaugą ir jų gynybą, sargybos kovinę parengtį ir už tai, kaip sargybos kariai atlieka pareigas, taip pat už postų ir sargybinės įrangos, inventoriaus, aparatūros, transporto, ryšių, signalizacijos, gaisro gesinimo priemonių, šaudmenų bei ginkluotės apsaugą sargybinėje ir jų būklę.
114. Sargybos viršininkas privalo gerai žinoti sargybos užduotį, sargybos viršininko instrukcijas ir visų sargybos karių pareigas, laiku siųsti sargybinių pamainas į postus, reikalauti, kad sargybos kariai išmanytų savo pareigas ir tinkamai jas atliktų, būtų budrūs ir drausmingi. Jis turi ne mažiau kaip du kartus per parą (vieną kartą naktį) tikrinti, kaip postų sargybiniai atlieka savo pareigas, taip pat tikrinti saugomų objektų, ryšių, signalizacijos, priešgaisrinės ir techninių apsaugos priemonių būklę.
115. Keičiantis sargyboms, sargybos viršininkas priima postų tabelį, sargybos viršininko instrukcijas ir kitus dokumentus, taip pat dėžes (seifus) su šovinių (ginklų) atsargomis ir raktus nuo jų, ryšio, signalizacijos ir technines apsaugos priemones. Visus pastebėtus trūkumus pažymi postų žiniaraštyje ir praneša dalinio budėtojui.
116. Kartu su keičiamos sargybos viršininku sargybos viršininkas turi apžiūrėti svarbiausių saugomų objektų būklę, jų aptvėrimą, apšvietimą ir ryšio su sargybine bei priešgaisrinės apsaugos priemones. Taip pat jis patikrina sargybinės ir areštinės būklę.
117. Sargybos viršininkas turi užtikrinti ir nuolat palaikyti rezervinių grupių, transporto priemonių kovinę parengtį bei techninių apsaugos ir ryšio priemonių tvarkingą būklę. Taip pat kontroliuoti, kad visi pamainos kariai, išvedami į postus, sargybinėje paliktų rūkymo priemones.
119. Sargybos viršininkas turi periodiškai siųsti savo padėjėją ir išvedžiotojus patikrinti, kaip sargybą eina postų sargybiniai.
120. Sargybos viršininkas turi informuoti dalinio budėtoją apie sargybinių pamainų keitimą ir nustatytus trūkumus (įvykius).
121. Susirgus posto sargybiniui arba kitam sargybos kariui, sargybos viršininkas apie tai praneša dalinio budėtojui.
122. Jei sargybos viršininkas suserga pats, tuomet nedelsdamas apie tai praneša dalinio budėtojui ir tik šiam leidus gali palikti sargybinę. Savo pareigų atlikimą jis perduoda padėjėjui, o jei jo nėra – vienam iš išvedžiotojų (vyriausiajam kariniu laipsniu sargybos kariui).
123. Saugomame objekte arba sargybinėje kilus gaisrui, sargybos viršininkas apie tai praneša dalinio budėtojui ir veikia pagal dalinio vado patvirtintą instrukciją.
124. Jei dėl gaisro, stichinės nelaimės ar avarijos postų sargybiniams gresia pavojus, sargybos viršininkas imasi visų priemonių išgelbėti postų sargybinių gyvybes. Apie savo sprendimą ir veiksmus jis praneša dalinio budėtojui. Jei kuris nors postas visiškai sunaikinamas, posto sargybinis pašalinamas statuto ir instrukcijų (taisyklių) nustatyta tvarka, prieš tai gavęs dalinio budėtojo nurodymą.
125. Užpuolus saugomą objektą (objektus), postų sargybinius, sargybinių pamainą, sargybos viršininkas be perspėjimo gali panaudoti ginklą asmeniškai arba su visa sargyba, o atrėmus užpuolimą apie tai nedelsdamas turi pranešti dalinio budėtojui. Be to, sargybos viršininkas gali panaudoti ginklą, kad nutrauktų riaušes tarp areštuotųjų (sulaikytųjų), arba prieš areštuotąjį (sulaikytąjį), bandantį pabėgti iš areštinės. Areštuotieji (sulaikytieji), kad bus panaudotas ginklas, perspėjami žodžiu arba šūviu į viršų.
126. Jeigu šalia saugomo objekto ar sargybinės pažeidžiama viešoji tvarka, sargybos viršininkas nedelsdamas apie tai praneša dalinio budėtojui ir imasi veiksmų tvarkai įvesti.
127. Sargybos viršininkas prie saugomų objektų leidžia tik tuos asmenis, kurie nurodyti sargybinėje esančiame sąraše ir turi atitinkamą įgaliojimą (leidimą). Apie objekto atidarymą ir uždarymą pažymima postų žiniaraštyje.
128. Jei objektas atidaromas ne ilgiau kaip vienai valandai, posto sargybinis paliekamas poste. Jei atidaroma ilgesniam laikui, posto sargybinis gali būti pašalinamas iš posto, vykdant postų tabelyje nurodytas instrukcijas. Sargybos viršininkas postų žiniaraštyje pažymi objekto atidarymo bei uždarymo laiką ir nurodo, kas jį atidarė, atidariusiojo asmens įgaliojimo (leidimo) numerį ir tai, ar tuo metu posto sargybinis buvo pašalintas (išstatytas), bei pasirašo kartu su objektą atidariusiu asmeniu. Jeigu iki sargybos keitimosi koks nors objektas (postas) nebuvo priduotas saugoti, tai įrašoma naujos sargybos postų žiniaraštyje, jame pasirašo abiejų sargybų viršininkai, o atidariusiojo objektą asmens įgaliojimas perduodamas naujos sargybos viršininkui.
129. Sargybos viršininkas atidaryti saugomų objektų neleidžia šiais atvejais:
129.1. jeigu įvardytas įgaliojime asmuo atvyksta nenustatytu laiku ar ne tą dieną (pvz., savaitgalį) arba neturi atitinkamų dokumentų;
129.3. jeigu neteisingai įformintas asmens įgaliojimas, pvz., neatitinka asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, arba įgaliojimo (spaudo) forma neatitinka turimų sargybinėje pavyzdžių. Visais šiais atvejais tokie asmenys sulaikomi, tai pažymima postų žiniaraštyje ir pranešama dalinio budėtojui, o vėliau elgiamasi pagal jo nurodymus.
130. Dalinio areštinės sargybos viršininkas privalo:
130.1. priimti areštuotuosius (sulaikytuosius) saugoti pagal areštuotųjų knygą ir įsitikinti jų tapatybe;
130.2. keičiantis sargyboms, priimti areštuotuosius (sulaikytuosius) saugoti pagal sąrašą ir įsitikinti jų tapatybe;
131. Kilus areštinėje gaisrui arba stichinei nelaimei areštinės rajone, sargybos viršininkas privalo surinkti sargybos karius komanda: „Ginklus paimk!“, pranešti dalinio budėtojui, iškviesti ugniagesius, išvesti areštuotuosius (sulaikytuosius) į saugią vietą ir pasirūpinti jų apsauga. Gaisrui gesinti, atsižvelgdamas į aplinkybes, sargybos viršininkas gali pasitelkti areštuotuosius (sulaikytuosius).
Transporto priemonės vairuotojas
132. Transporto priemonės vairuotojas pavaldus sargybos viršininkui ir jo padėjėjui. Jis atsako už transporto priemonės nuolatinę parengtį vežti sargybos karius. Transporto priemonės vairuotojas privalo:
132.1. sargybos viršininko ar jo padėjėjo nurodymu vežti sargybinių pamainas ir asmenis, atvykstančius tikrinti sargybos ėjimo, į postus ir atgal postų išdėstymo schemoje nustatytu maršrutu;
Prižiūrėtojas
133. Prižiūrėtojas pavaldus sargybos viršininkui ir jo padėjėjui. Jis atsako už areštuotųjų (sulaikytųjų) apsaugą išvedant juos iš areštinės kamerų ir privalo:
133.1. sargybos viršininkui bei jo padėjėjui nurodžius išvesti areštuotuosius (sulaikytuosius) rytiniam ir vakariniam tualetui, gamtiniams reikalams atlikti ir pasivaikščioti kamerų valymo (tvarkymo) metu;
Sargybinis operatorius
135. Sargybinis operatorius pavaldus sargybos viršininkui ir jo padėjėjui. Jis atsako už:
136. Sargybinis operatorius privalo:
136.1. nuolat būti savo tarnybos ėjimo vietoje ir stebėti monitorius postų tabelyje nustatyta tvarka;
136.2. nedelsdamas informuoti sargybos viršininką ar jo padėjėją pastebėjęs įtartinus asmenis (technines priemones) arti saugomų objektų, bandančius neteisėtai patekti į saugomą teritoriją ar suveikus signalizacijai, taip pat sugedus ar išsijungus techninėms apsaugos (stebėjimo) priemonėms;
IX. SVEIKINIMASIS IR PAGARBOS REIŠKIMAS SARGYBOJE
138. Eidama į postus ir po pasikeitimo grįždama į kareivines sargybinių pamaina sveikinasi pagal bendras kariuomenės dalinių ir komandų sveikinimosi taisykles.
139. Posto sargybiniai reiškia pagarbą viršininkams, kuriems jie yra pavaldūs, ir kitiems viršininkams, atvykusiems į postą jų lydimiems, laikydamiesi Rikiuotės ir karinių ceremonijų statute nustatytų reikalavimų.
X. GINKLŲ LAIKYMAS, JŲ UŽTAISYMO IR IŠTAISYMO ATVEJAI BEI TVARKA
141. Sargybos kariai, ginkluoti pistoletais (revolveriais), ginklus visada laiko su savimi. Kiti ginklai – automatiniai šautuvai, kulkosvaidžiai ir pan. – laikomi piramidėse sargybinėje. Sargybos kariai su savimi juos laiko keičiant postus, keičiantis sargybai ir saugant postą (išskyrus besiilsinčios pamainos karius).
142. Kovinių šovinių atsarga laikoma specialiame geležiniame seife (dėžėje). Rankinės granatos ir jų sprogdikliai laikomi atskirose dėžėse, sprogdiklius saugant ypatingoje drėgmės nepraleidžiančioje pakuotėje atskirai nuo granatų. Sargybos viršininkas asmeniškai atsako už seifų ir dėžių su šovinių bei granatų atsarga saugojimą. Šaudmenų atsargą sargybinėje tikrina dalinio štabo viršininkas ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Patikrinimo rezultatai įrašomi šaudmenų apskaitos knygoje ir postų žiniaraštyje.
143. Ginklai užtaisomi prieš sargybinių pamainai išvykstant į sargybos postus, lydint areštuotuosius (sulaikytuosius) arba atvykusiuosius tikrinti sargybos, o ištaisomi ir patikrinami sugrįžus į sargybinę (prie sargybinės). Ginklų užtaisymas ir ištaisymas atliekamas prie sargybinės su specialiai įrengtu kulkų sulaikymo skydu tam įrengtoje ir apšviestoje vietoje, o pamainai vykstant į sargybos postus transporto priemonėmis – vietose, nurodytose sargybos viršininko instrukcijoje, kurios, esant būtinumui, įrengiamos tokiu pat būdu. Ginklų užtaisymas ir ištaisymas vykdomas stebint ir tiesiogiai vadovaujant sargybos viršininkui arba jo padėjėjui. Užtaisant ginklą jo vamzdis turi būti nukreiptas į viršų 45–60 laipsnių kampu ir į šoną nuo gyvenamųjų pastatų bei saugomų objektų. Jeigu arti ir aplink sargybinę yra išsidėsčiusių pastatų, ginklai gali būti užtaisomi specialiai įrengtoje vietoje pačioje sargybinėje.
144. Greito reagavimo grupės sargybinių ginklai vykstant į posto ribų pažeidimo vietą (užpuolus postą ar posto sargybinį) užtaisomi greitai prie sargybinės. Jeigu į įvykio vietą vykstama transporto priemone, sargybiniai vyksta su užtaisytais ginklais, tik durklas (durtuvas) ant ginklo neužmaunamas.
146. Pistoletai užtaisomi padalinyje juos gaunant, o ištaisomi pasikeitus sargybai ir sugrįžus jai į savo padalinio kareivines.
147. Ginklai užtaisomi pagal nustatytas ginklų užtaisymo taisykles, tačiau taip, kad lizde šovinio nebūtų. Jeigu ginklo komplektacijoje yra durklas (durtuvas), ant ginklo užmaunamas (atlenkiamas) durklas (durtuvas). Visais atvejais keitiklis nustatomas į saugiklio padėtį. Kita dėtuvė laikoma užsegtame dėkle.
148. Pamainą išrikiavus į vorą postų eilės tvarka, sargybos viršininkas (padėjėjas) veda pamainą į ginklams užtaisyti (ištaisyti) specialiai įrengtą vietą su kulkų gaudikliu. Pamaina išsirikiuoja per 1 žingsnį nuo ginklų stovo veidu į jį. Sargybos viršininkas (padėjėjas) komanduoja: „Pamaina, iš dešinės po vieną, ginklą užtaisyk!“, ir stebi, kaip sargybos kariai, pradedant nuo išvedžiotojų, eilės tvarka užtaiso ginklus. Kariai po vieną žengia žingsnį į priekį, nuima ginklą nuo peties ir padeda jį ant ginklų stovo. Paskui nuima ginklo keitiklį nuo saugiklio, atitraukia ir atleidę spyną nuspaudžia nuleistuką, saugiklio keitiklį nustato ant saugiklio, jeigu ginklo komplektacijoje yra durklas, ištraukia jį iš makšties ir užmauna (atlenkia durklą) ant ginklo, atsega dėtuvių dėklą, paima dėtuvę su šoviniais ir prijungia ją prie ginklo, užsega dėklą ir raportuoja: „Ginklas užtaisytas, keitiklis nustatytas ant saugiklio“. Po raporto savarankiškai ima ginklą į padėtį „ant peties“ ir žengia žingsnį atgal. Visai pamainai užtaisius ginklus sargybos viršininkas (padėjėjas) komanduoja: „Pamaina – deši–nėn! Į postus žengte marš!“.
149. Pakeistą pamainą išvedžiotojas veda į ginklų ištaisymo vietą. Pamaina išrikiuojama per vieną žingsnį nuo ginklų stovo veidu į jį. Išvedžiotojas komanduoja: „Sargybini Jonaiti, ginklą ištaisyk!“, ir stebi, kad sargybinis laikytųsi saugaus elgesio taisyklių ir ginklo ištaisymo tvarkos: išima iš ginklo dėtuvę, įdeda ją į dėklą ir užsega, keitiklį nuima nuo saugiklio, atitraukia ir atleidžia spyną, nuspaudžia nuleistuką, keitiklį vėl nustato ant saugiklio, numauna durklą (durtuvą užlenkia) ir įdeda į makštį. Atlikęs visus veiksmus ištaisant ginklą sargybinis raportuoja: „Ginklas ištaisytas ir nustatytas ant saugiklio!“, paima ginklą padėtyje „ant peties“ ir žengia žingsnį atgal. Tokia pat tvarka po vieną ginklus ištaiso visi pamainos sargybiniai. Išvedžiotojas ginklą ištaiso paskutinis.
150. Iš kareivinių į skirstymo vietą kariai vedami rikiuotėje neužtaisytais ginklais, išskyrus sargybos viršininką (jo padėjėją), jeigu jie ginkluoti pistoletais.
XI. GINKLŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS
152. Sargybos ėjimas yra ypatinga budėjimo rūšis, jo metu kariams statute nustatytais atvejais ir tvarka leidžiama panaudoti kovinį ginklą. Ginklas gali būti panaudotas tik tuo atveju, kai nėra kitos išeities: negelbsti jokie įspėjimai, negalima prisišaukti pagalbos ar nėra laiko jos šauktis. Šiomis sąlygomis ginklai turi būti taip sumaniai panaudoti, kad tikslas tuoj pat būtų pasiektas. Ginklo negalima panaudoti prieš vaikus, moteris ir invalidus (su aiškiai matomais invalidumo požymiais), jeigu jie patys neužpuola ir nenaudoja ginklo.
153. Sargybos kariai gali panaudoti ginklus:
154. Posto sargybinis pats nusprendžia, kada ir kokius ginklus naudoti. Ginklą naudoti sargybai komandą duoda sargybos viršininkas, atskirai sargybinių pamainai – išvedžiotojas.
XII. SARGYBOS TIKRINIMAS
157. Sargybą tikrinti turi teisę:
157.1. tiesioginė sargybos vyresnybė – dalinio vadas (arba jo raštu įgaliotas karininkas), dalinio budėtojas ir jo padėjėjas, turintis karininko laipsnį;
157.2. visi to padalinio (dalinio), iš kurio paskirta sargyba, vado viršininkai (pvz., bataliono vadas, brigados vadas, apygardos vadas, pajėgų vadas, kariuomenės vadas) arba raštu įgalioti jų kariai;
159. Paskirti tikrinti sargybą asmenys turi gerai išmanyti jos organizavimo ir sargybos ėjimo tvarką, be to, turi būti juos įgaliotų viršininkų instruktuoti. Tikrintojai (išskyrus 61.1 punkte nurodyti asmenys), gavę aukštesniųjų viršininkų nurodymą (ar to paties dalinio paskirti pareigūnai) patikrinti sargybą, atvyksta pas dalinio vadą ir gauna jo arba štabo viršininko pasirašytą vienkartinį leidimą (leidimas pateikiamas dalinio budėtojui) patikrinti sargybą. Vienkartiniame leidime nurodoma: kam jis išduotas, kokiai sargybai patikrinti ir patikrinimo laikas. Pasibaigus galiojimo laikui leidimas grąžinamas dalinio štabo viršininkui.
160. Visi tikrinti sargybos atvykę asmenys pagal dalinio vadovybės pasirašytus leidimus yra lydimi dalinio budėtojo arba jo padėjėjo (jeigu padėjėjas yra karininkas). Dalinio karininkai, paskirti tikrinti sargybą, gali tai daryti be dalinio budėtojo ar jo padėjėjo palydos. Asmenis, tikrinančius sargybos ėjimą postuose, lydi sargybos viršininkas ar jo padėjėjas su 1 arba 2 ginkluotais sargybiniais.
161. Tikrintojai postų sargybiniams pastabų nesako, tačiau visus pastebėtus trūkumus nurodo juos lydintiems asmenims ir įrašo tai posto žiniaraštyje. Jeigu tikrinimo metu buvo nustatyta didelių trūkumų, apie juos tuoj pat pranešama dalinio vadui. Draudžiama tikrinti postų sargybinių sargybos ėjimą slapta sėlinant prie posto, bandant iš posto sargybinio atimti ginklą ir kitais būdais, tuo siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų.
XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
162. Statuto pakeitimų iniciatyvos teisę turi kariuomenės vadas, lauko pajėgų vadas ir krašto apsaugos generalinis inspektorius.
1 priedas
T V I R T I N U
Pajėgų (Kariuomenės) vadas
____________________________
(parašas, karinis laipsnis, vardas, pavardė)
200_ m. ______________ d.
_________________________ DALINIO SARGYBŲ SĄRAŠAS
| Sargybos Nr. |
Saugomo objekto pavadinimas |
Postų skaičius |
Sargybos sudėtis |
Pastabos |
|||||||||||||||||||
| Sargybos postai |
Sargų postai |
Tarnybinių šunų postai |
Iš viso postų |
Sargybos viršininkas |
Sargybos viršininko padėjėjas |
Išvedžiotojas |
Sargybiniai |
Sargybiniai-operatoriai |
Sargai (PKT kariai) |
Sargai (PPKT kariai) |
Tarnybiniai šunys |
Prižiūrėtojai |
Vairuotojai |
Transporto priemonių skaičius |
Kiti kariai (kinologai ir t. t.) |
|
Bendras sargybos karių skaičius |
||||||
| Karininkai |
PKT kariai |
PPKT kariai |
Iš viso |
||||||||||||||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
24 |
25 |
26 |
27 |
28 |
| 1. |
Ginkluotės sandėliai |
2 |
- |
- |
4 |
1 |
1 |
2 |
12 |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
|
1 |
3 |
12 |
16 |
|
| Šaudmenų sandėliai |
2 |
- |
- |
||||||||||||||||||||
Dalinio (atsakingo dalinio) vadas __________________________________________________________________
(parašas, karinis laipsnis, vardas, pavardė)
______________
2 priedas
T V I R T I N U
Dalinio vadas
(parašas, karinis laipsnis, vardas, pavardė)
200_ m. ________________ d.
___________________________________ DALINIO SARGYBŲ SUDĖTIS
________________
(mėnuo)
| Sargybos Nr. |
Saugomo objekto pavadinimas
|
Karinio vieneto pavadinimas |
Sargybų ėjimo data |
Pamainų tipai |
Postų skaičius |
Sargybos sudėtis |
Pastabos |
||||||||||||||||||||||
| Trijų sargybinių pamaina |
Dviejų sargybinių pamaina |
Dviejų sargų pamaina |
Sargybos postai |
Sargų postai |
Tarnybinių šunų postai |
Iš viso postų |
Sargybos viršininkas |
Sargybos viršininko padėjėjas |
Išvedžiotojas |
Sargybiniai |
Sargybiniai-operatoriai |
Sargai (PKT kariai) |
Sargai (PPKT kariai) |
Tarnybiniai šunys |
Palydovai |
Vairuotojai |
Transporto priemonės |
Kiti kariai (kinologas ir t. t.) |
Bendra sargybos karių sudėtis |
||||||||||
| Karininkas |
PKT karys |
Karininkas |
PKT karys |
PKT karys |
Karininkas |
PKT karys |
PPKT karys |
Iš viso |
|||||||||||||||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
20 |
21 |
22 |
23 |
24 |
25 |
26 |
27 |
28 |
29 |
30 |
| 1. |
Ginkluotės sandėliai |
1-oji kuopa |
1–6, 14–20, 28–31. |
2 |
- |
- |
2 |
- |
- |
4 |
1 |
- |
- |
1 |
1 |
6 |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
1 |
3 |
12 |
16 |
|
| Šaudmenų sandėliai |
1-oji kuopa |
2 |
- |
- |
2 |
- |
- |
1 |
6 |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
||||||||||||
| 1. |
Ginkluotės sandėliai |
2-oji kuopa |
7–13, 21–27. |
2 |
- |
- |
2 |
- |
- |
4 |
1 |
- |
- |
1 |
1 |
6 |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
1 |
3 |
12 |
16 |
|
| Šaudmenų sandėliai |
2-oji kuopa |
2 |
- |
- |
2 |
- |
- |
1 |
6 |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
||||||||||||
Dalinio vado pavaduotojas-štabo viršininkas _________________________________________________________
(parašas, karinis laipsnis, vardas, pavardė)
______________
3 priedas
T V I R T I N U
Dalinio vadas
____________________________
(parašas, karinis laipsnis, vardas, pavardė)
________________________
(data)
SARGYBOS POSTŲ TABELIS
| Posto Nr. |
Sargybos sudėtis ir saugomi postai |
Kuris išvedžiotojas išvedžioja |
Kas saugoma poste |
Ypatingos sargybinių pareigos |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
|
Sargybos viršininkas: vyr. seržantas – 1, jo padėjėjas: seržantas – 1, išvedžiotojas: grandinis – 3, sargybiniai – 24, postų sk. – 8 |
|
|
|
| 1. |
Postas prie sargybinės |
Sargybos viršininko padėjėjas |
Įėjimo varteliai, sargybinė, sargybos automobilis |
Saugo įėjimą į sargybinę, nieko neįleidžia be sargybos viršininko leidimo. Leidžia tik tuos vadus (viršininkus), kuriems pavaldus sargybos viršininkas ir kuriuos jis pažįsta. Atvykus visiems kitiems asmenims, sustabdo juos prie įėjimo į sargybinės teritoriją ir kviečia sargybos viršininką. |
| 2. |
Technikos parkas |
Pirmasis išvedžiotojas |
Technikos saugykla Nr. 1, vartai Nr. 1-5 (antspaudas Nr. 16), vartai Nr. 6-8 (antspaudas Nr. 25), 2 degalinės durys (antspaudas Nr. 33), 3 durų atsarginių dalių sandėlis (antspaudas Nr. 17). |
Nuo technikos parko uždarymo ir pridavimo apsaugai savo pareigas atlieka patruliuodamas nustatytu maršrutu. Saugo technikos saugyklą, degalinę ir atsarginių dalių sandėlį. Darbo parke metu sargybą eina stebėdamas iš bokštelio. Ginklą naudoja Statuto nustatytais atvejais, tik ne degalinės kryptimi. |
| 3. |
Sprogmenų sandėlis |
ir t. t. |
|
|
Dalinio štabo viršininkas
___________________________
(parašas, karinis laipsnis, vardas, pavardė)
__________________
(data)
______________
4 priedas
POSTŲ TVARKARAŠTIS
Sargybos Nr.________________________ viršininkas
(karinis laipsnis, vardas, pavardė)
| Postų Nr. |
Išvedžiotojų kariniai laipsniai, vardai ir pavardės |
Postai |
Sargybinių kariniai laipsniai, vardai ir pavardės |
||
| 1 pamaina |
2 pamaina |
3 pamaina |
|||
| 1. |
Sargybos viršininko padėjėjas vrš. Jonas Jonaitis |
Postas prie sargybinės |
Eil. Jonas Pikelis |
Eil. Mykolas Petkūnas |
Eil. Vincas Valūnas |
| 2. |
Srž. Petras Petraitis |
Technikos parkas Sprogmenų sandėlis ir t. t. |
Eil. Rolandas Micevičius Eil. Artūras Mažonis |
Eil. Jonas Albaitis Eil. Rapolas Urbaitis |
Eil. Romas Ramanauskas Eil. Česlovas Braziulis |
Sargybos viršininko padėjėjas ________________
(karinis laipsnis, vardas, pavardė)
Postų sargybinių keitimo laikas (val.):
Nr. 1____________________________________________________________________________
Nr. 2____________________________________________________________________________
Nr. 3____________________________________________________________________________
Sargybos viršininkas _____________________________
(parašas, karinis laipsnis, vardas, pavardė)
200___m._________________ d.
______________
5 priedas
POSTŲ ŽINIARAŠTIS
Sargybos Nr. _____________
(data, vieta)
________________________________________________________________________________
Įrašai:
- sargybą tikrinusių viršininkų pastabos;
- įrašai apie saugomų objektų atidarymą ir uždarymą, asmenų, leistų prie saugomų objektų, parašai;
- perduodančio ir priimančio sargybą viršininkų įrašai ir parašai.
1 pavyzdys.
______________val. tikrindamas sargybą, radau (nustačiau):
1.
2.
____________________________________________
(pareigos, parašas, karinis laipsnis, vardas, pavardė)
2 pavyzdys.
Dalinio vado leidimu Nr.___200___m.______________ d.
nuo___val. iki____val. įleistas į ______________________________________________________
(objekto pavadinimas)
3 pavyzdys.
Sargybą perdaviau:
__________________________
(parašas, karinis laipsnis, vardas, pavardė)
Sargybą priėmiau: (be trūkumų arba su trūkumais, pažymėtais paskutiniame puslapyje)
__________________________
(parašas, karinis laipsnis, vardas, pavardė)
Pastaba. Visi įrašai ir parašai turi būti aiškūs ir lengvai įskaitomi, be pataisymų.
______________