Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 4.193 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto nr. xip-2371(3) ir lietuvos respublikos hipotekos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-114
2013 m. birželio 20 d. Nr. 554
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-193 1 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr. xip-2371(3) (toliau – Projektas Nr. xip-2371(3) dėl šių priežasčių:
1.1. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Civilinis kodeksas) šeštosios knygos V skyriumi, prievolių įvykdymo užtikrinimas ir užtikrinimo būdai (vienas kurių yra įkeitimas (hipoteka) – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė yra ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. Prievolės įvykdymą užtikrinanti prievolė yra priklausoma nuo pagrindinės prievolės (išskyrus garantiją) – pasibaigus pagrindinei prievolei, baigiasi ir šią prievolę užtikrinanti prievolė, tačiau užtikrinančios prievolės pasibaigimas (pavyzdžiui, įkeitimo (hipotekos) pasibaigimas) savaime negalėtų reikšti pačios užtikrintos prievolės (pavyzdžiui, paskolos sutarties) pasibaigimo. Tokią prievolių užtikrinimo būdų taikymo ir aiškinimo praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-865/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2012). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Projekto Nr. xip-2371(3) tikslas – nustatyti reguliavimą, kad šalutinės prievolės (hipotekos) pasibaigimas savaime reikštų ir pagrindinės prievolės pasibaigimą, prieštarautų tiek prievolių užtikrinimo instituto esmei, tiek įkeitimo (hipotekos), kaip vieno iš labiausiai paplitusių prievolių užtikrinimo būdų, esmei.
1.2. Sutarties laisvės principas, įtvirtintas Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje, reiškia šalių teisę sudaryti sutartį arba jos nesudaryti, o sudarant sutartį nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sutarties sąlygas (taip pat ir sąlygas dėl sutarties dalyko). Sudarydamos sutartį, šalys įsipareigoja laikytis sutartų sąlygų (pacta sunt servanda – sutarties šalims sutartis įgyja įstatymo galią), o sutarties pasibaigimo pagrindai nustatyti Civilinio kodekso šeštosios knygos XVIII skyriuje (prievolės užtikrinimo pasibaigimas savaime nėra vienas iš sutarties pasibaigimo pagrindų). Jeigu realizavus įkeistą daiktą pagrindinė prievolė nebūtų įvykdoma (t. y. kreditoriaus reikalavimas pagal sutartį nebūtų patenkinamas), remiantis sutarties laisvės ir sutarties privalomumo sutarties šalims principais, nebūtų galima laikyti pagrindinės prievolės pasibaigusia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Projektas Nr. xip-2371(3), kuriuo siūloma keisti sutarties privalomumo sutarties šalims esmę, nėra pagrįstas.
1.3. Projektui Nr. xip-2371(3) taip pat nepritartina dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2010 m. rugsėjo 13 d. išvados Nr. XIP-2371, pateiktos dėl Civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. xip-2371, kuris yra analogiškas Projektui Nr. XIP-2371(3), 1 punkte nurodytų priežasčių, susijusių su galimu Projekto Nr. XIP-2371(3) prieštaravimu Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014) 23 straipsniui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 2011, Nr. 156-7390) Pirmojo protokolo 1 straipsniui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL 2010 C 83, 53 tomas, p. 389) 17 straipsniui. Be to, Projektui Nr. xip-2371(3) nepritartina ir dėl Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. gruodžio 17 d. išvadoje Nr. XIP-2371(3), pateiktoje dėl Projekto Nr. xip-2371(3), išdėstytų pastabų, susijusių su Europos Sąjungoje ir Lietuvoje taikomu teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių principu.
2. Nepritarti Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-114 (toliau – Projektas Nr. XIIP-114), nes juo keičiamas Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 31-951), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 36-1340) 13 straipsniu, neteko galios, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, t. y. 2003 m. sausio 1 dieną. Kadangi Projektu Nr. XIIP-114 siūloma keisti negaliojantį įstatymą, Projektas Nr. XIIP-114 yra teisiškai ydingas, netikslingas ir nepagrįstas.