LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL SKARULIŲ ŠV. ONOS BAŽNYČIOS STATINIŲ KOMPLEKSO (UNIKALUS KODAS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE: 17376) PASKELBIMO VALSTYBĖS SAUGOMU KULTŪROS PAVELDO OBJEKTU
2010 m. lapkričio 12 d. Nr. ĮV-594
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 10 straipsnio 4, 6 ir 8 dalimis, 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 ir 37.5 punktais bei atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2010-10-19 teikimą Nr. (13.1)2-3290:
1. Skelbiu kompleksinį kultūros paveldo objektą – Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių kompleksą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 17376) valstybės saugomu.
2. Tvirtinu pridedamą Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 17376) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą).
3. Nustatau, kad:
3.1. Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių kompleksas saugomas viešajam pažinimui ir naudojimui bei viešajai pagarbai;
3.2. Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis (jų derinys) yra architektūrinis-dailės-sakralinis-kraštovaizdžio;
4. Pavedu Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos:
4.1. per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą) įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos tinklalapyje.
|
|
VI „LIETUVOS PAMINKLAI“
Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius, tel. 272 40 95. Faksas 272 40 54
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija Kvalifikacijos atestatas Nr. 1690, išduotas 2008-10-10 |
|
|
|
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. lapkričio mėn. 12 d. įsakymu Nr. ĮV-594 |
|
| PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos |
|
|
|
|
|
| PLANAVIMO ORGANIZATORIAUS FUNKCIJŲ VYKDYTOJAS: |
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys |
|
|
|
|
|
| OBJEKTAS: |
SKARULIŲ ŠV. ONOS BAŽNYČIOS STATINIŲ KOMPLEKSAS (unikalus kodas 17376) Skarulių g. 53, Jonavos m., Jonavos r., Kauno aps.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas
TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS. PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS
|
|
| STADIJA: |
SPRENDINIAI |
|
|
|
|
|
| BYLA: |
SP – 02(2008) – P |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Direktorius |
(parašas) |
Vydmantas Drumsta |
|
|
|
|
| Projekto vadovė |
(parašas) |
Giedrė Filipavičienė (AM A032, KPD atest. Nr. 0682) |
|
|
|
|
| Architektė |
(parašas) |
Sigita Puodžiukaitė |
|
|
Vilnius, 2009 m.
|
|
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Kultūros ministro
2010 m. lapkričio mėn. 12 d.
įsakymu Nr. ĮV-594
| Skarulių Šv. Onos bažnyčios statiniu kompleksas (unikalus kodas 17376) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas |
SPRENDINIAI |
I. ĮVADAS
Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso pagrindiniai erdviniai formantai: bažnyčia, varpinė, tvora, kapinės, želdiniai. Objektas – pagrindinė nedidelės, prie Neries esančios gyvenvietės – Skarulių kaimo – dominantė, vertingas kraštovaizdžio akcentas ir orientyras.
Skarulių Šv. Onos bažnyčia pastatyta 1620-1622 m. Bažnyčia aptverta tvora. 1898 m. pastatyta mūrinė varpinė. Skarulių bažnyčios architektūroje organiškai susiję dviejų stilių bruožai: renesanso – planas, arkados motyvas, portalas, ir gotikos – halinis tūris, plytų mūro ir tinkuotų elementų derinys fasaduose, aukštas trikampis frontonas, smailėjantys skliautai bei langai. Bažnyčios architektūra išskirtina tuo. kad gotikinių ir renesansinių formų derinys jau buvo numatytas prieš pradedant statybą ir nėra vėlesnės raidos rezultatas. Bažnyčia išlaikiusi savo sakralinę paskirtį, čia aukojamos šv. Mišios.
Vertybės išsaugojimui, apžvalgai ir ją supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio -užstatymo, reljefo autentiškumo – išsaugojimui rengiamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus planas
1. PROJEKTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas:
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. Į-38 „Dėl kultūros Skarulių Šv. Onos bažnyčios (AtR102). Jonavos r. sav., Jonava, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų rengimo“.
Planavimo tikslas – užtikrinti Skarulių Šv. Onos bažnyčios (unikalus kodas 964. buvęs kodas AtR102), Jonavos r. sav., Jonava, ir jos teritorijos išsaugojimą, taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą.
Planavimo uždaviniai:
1. Nustatyti (patikslinti) Skarulių Šv. Onos bažnyčios (unikalus kodas 964, buvęs kodas AtR102). Jonavos r. sav., Jonava, teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus.
2. Nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Skarulių Šv. Onos bažnyčios (unikalus kodas 964, buvęs kodas AtR102) teritorijoje ir apsaugos zonoje.
Planavimo lygmuo ir dokumento tipas: pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens, susidedantis iš Skarulių Šv. Onos bažnyčios (unikalus kodas 964, buvęs kodas AtR102), Jonavos r. sav., Jonava teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano ir paveldotvarkos projekto.
Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys.
Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“. Šnipiškių g. 3. Vilnius.
2. PROJEKTAVIMO EIGA
Vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. Į-38, pradėtas rengti Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso. Skarulių g. 53. Jonava. Jonavos r., Kauno aps., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas.
Specialaus plano organizatoriaus funkcijas vykdantis KPD Kauno teritorinis padalinys pateikė:
1. Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio Skarulių Šv. Onos bažnyčios (unikalus kodas 964. buvęs kodas AtR102), Jonavos r. sav., Jonava, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų planavimo darbų programa (užduotis). 1 lapas;
2. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymo „Dėl Skarulių Šv. Onos bažnyčios (AtR102), Jonavos r. sav., Jonava, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų rengimo“ Nr. Į-38. Vilnius, kopija, 1 lapas;
3. Kauno apskrities viršininko administracijos 2008-04-11 rašto Nr. 24-207-(16.24) „Dėl specialiojo plano rengimo“ kopija. 1 lapas;
4. LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus 2008-04-08 planavimo sąlygos specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 219, 1 lapas;
5. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2008-07-31 planavimo sąlygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 1170, 2 lapai;
6. 2008-04-21 Jonavos rajono savivaldybės administracijos planavimo sąlygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr. 11A-04(002/08), 1 lapas;
7. Jonavos administracijos išrašų apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus su planais kopijos, 4 lapai;
8. Ištraukos iš Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto 2006-05-16 Nr. KPD-RM-09 kopija. 19 lapų;
10. VĮ Registrų centro Kauno filialo Antresolės plano (1:100). Skarulių g. 53. Jonavos r. sav., Jonava, kopija. 1 lapas;
12. Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso Skarulių g. 53. Jonava. Jonavos r., Kauno aps., apibrėžtų teritorijos ribų plano kopija, 1 lapas;
13. Kultūros paveldo centro 2004-01-28 rašto Nr. (7.8)-2-76 kopija ir pridedamo Skarulių Šv. Onos bažnyčios teritorijos ir vizualinės apsaugos zonų ribų plano. Jonava. Skarulių sen., Jonavos r., Kauno aps., kopija, 2 lapai.
Projektavimo darbai buvo vykdomi trimis stadijomis:
I. Esamos būklės analizės stadijoje:
• Atlikta Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso ir jų aplinkos istorinės raidos, tūrinės-erdvinės kompozicijos analizė.
• Surinkti duomenys apie pastatus, statinius įrašytus į kultūros vertybių registrą. Susipažinta su esamais bei anksčiau rengtais vertybės apsaugos ir apskaitos dokumentais.
• Atlikti žvalgomieji natūriniai tyrimai, fotofiksacija. Įvertinta objekto aplinkos urbanistinė, gamtinė situacija. Susipažinta su patvirtintais ir rengiamais teritorijos planavimo dokumentais.
II. Koncepcijos rengimo stadijoje:
• Atsižvelgiant į pirmajame etape atliktos esamos būklės analizės išvadas:
– Pasiūlyti 2 vertybės teritorijos ribų variantai (I var. – esama, II var. -vertybės teritorija išplečiama apimant istorinį buv. kaimo centrą).
– Pasiūlyti 4 apsaugos zonos ribų variantai (I variantas – esama. II variantas – esama, papildomai išplečiant teritoriją pietrytinėje pusėje. III ir IV minimalūs, nustatyti atsižvelgiant į griežčiausius taisyklių reikalavimus[1], bet neefektyvūs vertybės ir jos apžvalgos apsaugai).
– Pasiūlyti saugojimo, tvarkymo ir naudojimo reikalavimai teritorijos, statinių ir želdinių tvarkymui (parengta paveldotvarkos projekto koncepcija).
• 2009-08-27 Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos vyko pasitarimas dėl rengiamų probleminių kultūros paveldo objektų. Pasitarimo metu pristatyta Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcija. įvertinus rengiamo specialiojo plano pasiūlymus, atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją ir į patvirtinto Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, nutarta, kad vertybės apsaugos zona gali būti nustatoma vadovaujantis „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių“ II dalies 15 p. numatyta išimtimi[2], pasirenkant apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio II variantą.
• 2009-10-07 Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys pritarė Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcijai (derinamas apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio II variantas, vertybės teritorijos ribos nekeičiamos). Koncepcijos derinimo reg. Nr. 09-S(PP)-22.
III. Sprendinių konkretizavimo stadija:
• Patvirtintos koncepcijos pagrindu parengti specialiojo plano sprendiniai: konkretizuotos apsaugos zonos ribos, saugojimo ir naudojimo režimai, nustatyti reikalavimai nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir galimai naujai statybai, teritorijos tvarkymui.
II. BENDROJI DALIS
1. VERTYBĖS APIBŪDINIMAS
Unikalus objekto kodas: 17376.
Senas kodas: AtR102.
Adresas: Kauno aps., Jonavos r., Jonavos m., Skarulių g. 53.
Teritorijos plotas: 0,33 ha.
Pirminė ir istoriškai susiklosčiusi objekto paskirtis – sakralinė.
Situacija: Skarulių Šv. Onos bažnyčia yra 0,8 km nuo Neries, apie 2 km į rytus nuo Jonavos miesto centrinės dalies, atviroje, pakilioje vietoje. Ji stovi buv. Skarulių kaimo centrinėje dalyje prie erdvios trikampės aikštės, susidariusios kelių sankryžoje. Šiuo metu Skaruliai – Jonavos miesto dalis: Jonavos mikrorajonas, esantis pietrytinėje miesto dalyje, kairiajame Neries krante, į vakarus nuo AB „Achema“.
Vertybės aplinka
Skaruliai – istorinė gyvenvietė, daug senesnė už Jonavą. Tai buvęs didelis gatvinis kaimas, nuo XVI a. priklausęs turtingai Lietuvos magnatų Skarulskių šeimai. Kaimas sunykęs netoliese 1965 m. pastačius Jonavos azotinių trąšų gamyklą (aplinka tapo perdaug užteršta gyvenimui). Skarulių kaimo struktūrą formavo du pagrindiniai keliai (gatvės): vienas jų tiesėsi vakarų-rytų. kitas – šiaurės-pietų, pietryčių kryptimi. Pastarasis kaimą jungė su Skarulių dvaro sodyba. Šių kelių trasos išlikę iki šiol. Kelių sankirtoje, kaimo centrinėje dalyje, stovi Šv. Onos bažnyčia. Bažnyčios šventorius apjuostas mūrine tvora. Priešais bažnyčios pagrindinį (vakarinį) fasadą yra trikampė aikštė. Pietrytinėje bažnyčios šventoriaus pusėje įrengtos kapinės. Kapinės išsiplėtę į pietus (~ 50 m) ir vakarus (~ 30 m) už šventorių juosiančios tvoros. Buv. kaimo teritorijoje išlikę keletas senųjų sodybų. Priešais bažnyčios statinių ansamblį išlikęs buv. špitolės (vėliau – klebonijos) pastatas. Šiuo metu tai gyvenamas namas. Pastatas turi kultūrinės vertės požymių. Likusioje kaimo dalyje dominuoja dirbamos žemės plotai, kurių didžioji dalis apleista, apaugusi žolynais ir menkaverčiais krūmynais. Tvarkoma tik artimiausia bažnyčios aplinka (pjaunama žolė. šluojami takai, prižiūrimos čia esančios sodybos). Kaimo pietinėje, pietvakarinėje dalyje įsikūrę pramonės įmonės, logistikos centrai, sandėliai. Naujieji statiniai išsiskiria stambiu masteliu, ryškiomis spalvomis. Šios teritorijos dalies urbanizacija tebevyksta: 2002 m. parengtas Jonavos pietrytinio aplinkkelio (A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis kelio 28.2–34.0 km) specialusis planas (Specialiojo plano rengėjas AB KELPROJEKTAS), planuojama agresyvi AB „Achemos“ plėtra.
Buv. Skarulių kaimo pietvakarinėje dalyje yra kita valstybės saugoma kultūros paveldo vertybė, įrašyta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą – Skarulių pilkapių vieta (unikalus kodas 21498). 1999 m. Skarulių kaime buvo atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai, kurių metu aptikti du degintiniai kapai, rodantys šioje vietoje buvusius pilkapius. Kapai datuoti vėlyvuoju geležies amžiumi (IX– III a.). 2002 m. žvalgomųjų tyrinėjimų metu buvo surasta archeologinių radinių: kalvos centrinėje dalyje buvo aptikti degintiniai žmogaus kaulai, toliau nuo jų, į šiaurę, judintame žemės paviršiuje buvo aptikta keramikos fragmentų. Pastarieji radiniai patvirtina, kad žmonės čia gyveno tiek akmens amžiuje, tiek viduramžiais [4, 6, 7]. Archeologiniai tyrinėjimai teritorijoje vyksta ir šiuo metu.
Vertybės istorinė raida
Bajorai Vaclovas Andrejevičius. Grigorijus Andrejevičius. Motiejus Petraškevičius ir Stanislovas Bagdonavičius medinei bažnyčiai 1522 m. atidavė Lipnikų dvarą. Lipnikai XVI a. pabaigoje atiteko Skorulskiams ir jau 1592 m. vadinami Skaruliais. Dvaro žemėse stovėjo kelių apylinkės bajorų lėšomis statyta nedidelė medinė Švč. Marijos Ėmimo į dangų, šv.
Mikalojaus, šv. Martyno ir šv. Onos bažnyčia. XVII a. pradžioje, 1620–1622 m., valdų savininkai bažnyčią perstatė, palikdami jai tik Šv. Onos titulą. Rekonstrukcijos iniciatorius buvo Kauno bajorų maršalka Andriejus Skarulskis, XVI a. pabaigoje kaip dvariškis lydėjęs kunigaikštį Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį kelionėje į Palestiną. A. Skarulskiui, kartu su kitais M. K. Radvilą lydėjusiais didikais, už paramą Jeruzalėje veikiančioms katalikų bažnyčioms buvo suteiktas šv. Karsto riterio titulas ir ordinas. Grįžę į Lietuvą, piligrimai siekė įamžinti atliktą žygį. tuo pačiu išreikšdami padėką Dievui už kelionėje patirtą Apvaizdos globą. Būtent tokiu A. Skarulskio padėkos ir atminimo ženklu tapo Skarulių bažnyčia[3], beveik nepakitusi iki mūsų dienų.
1582–1584 m. 1656 metais ir 1812 m. karo metu degė, po to atstatyta. 1898 m. pastatyta mūrinė varpinė. Bažnyčioje buvo Švč. Marijos paveikslas. (Parapijiečiai manė jį esant stebuklingą). Paveikslas kartu su altoriumi 1906 m. sudegė. Per I-jį Pasaulinį karą užmūryti po visa bažnyčią buvę rūsiai, paliktas įėjimas tik į vieną patalpą. [3. 7]
Bažnyčia išlaikiusi savo sakralinę paskirtį, čia aukojamos šv. Mišios. Kasmet vyksta šv. Onos atlaidai, sutraukiantys daugelį skaruliečių ne tik iš Jonavos rajono, bet ir visos Lietuvos.
Tūrinė – erdvinė kompozicija
Šv. Onos bažnyčia – pagrindinė nedidelės, prie Neries esančios gyvenvietės – Skarulių kaimo – dominantė. Stovi pakilumoje, vakariniu fasadu atgręžta j trikampę buvusio kaimo aikštę. Stačiakampis, aukštais medžiais apaugęs šventorius aptvertas aukštoka mūrine tinkuota tvora. Jo pietvakariniame kampe stūkso 1898 m. išmūryta neogotiška varpinė. [3] Pietrytinėje bažnyčios šventoriaus pusėje įrengtos kapinės.
Komplekso sudedamųjų dalių apibūdinimas
Bažnyčia. Pasak legendos. Skarulių bažnyčia statyta vienos Jeruzalės bažnyčios pavyzdžiu, tačiau tame teiginyje greičiau įamžintas idėjinis statybos impulsas, o ne architektūros įtakos. [7] Bendroje pastato struktūroje ir puošyboje atsispindi savita XVII a. pradžios mūsų krašto kultūros tendencija, daugelyje meno sričių pasireiškusi savotišku grįžimu prie viduramžių. Bažnyčios architektūroje sąmoningai panaudota nemažai gotikos formų ir motyvų, nes būtent šis stilius geriausiai išreiškė dvasinį ryšį su ikireformacine sakralinio meno tradicija. Kartu akivaizdžiai juntama ir Renesanso epochos įtaka. [7]
Pastatas išmūrytas iš plytų, vienur rištų gotiškai, kitur – be sistemos. Dvišlaitis spyrinės-pėdinės konstrukcijos stogas dengtas čerpėmis. Planas stačiakampis, su trisiene apsida, viduje trimis poromis aštuonkampių kolonų sudalintas į tris vienodo aukščio navas. Šoninės navos siauresnės už centrinę, jų galuose atitvertos zakristijos, virš kurių įrengti emporai. Įstrižose apsidos sienose kyla sraigtiniai laiptai į pastogę. Centrinės navos vakariniame gale išsikiša vargonų choras. Pastato eksterjeras atrodo vientisas: fasadų kompozicija atspindi pastato vidinės erdvės schemą. Pagrindinio pietvakarių fasado centrinę ašį akcentuoja portalas ir niša. Meninė portalo išraiška yra renesansinė. Gotikai būdingos bendros fasado proporcijos. Nemažai gotikos stiliaus bruožų yra ir bažnyčios interjere. [1.3]
Skarulių bažnyčios architektūra išskirtina tuo. kad gotikinių ir renesansinių formų derinys jau buvo numatytas prieš pradedant statybą ir nėra vėlesnės raidos rezultatas. [1. 3]
Varpinė. Varpinė pastatyta 1898 m. istoristinio stiliaus. Atkartojant viduramžių stilistikos – gotikos – motyvus. Kvadratinė, monumentali, prizminio tūrio. Varpinės fasadai suskirstyti į keturis tarpsnius. Trijų apatinių tarpsnių aklinas sienas puošia nišų arkados, o viršutinį skaido smailiaarkės angos. Varpinės viršūnę užbaigia trikampiai skydai ir aukšta smailė. [2]
Tvora. Statyta VII a. I-oje pusėje. Renesanso laikotarpio.
Kapinės. Skarulių kapinės su bažnyčia sudaro vientisą teritoriją. Senojoje kapinių dalyje palaidoti 1920 m. žuvę Lietuvos kariai savanoriai B. Bigenas ir K. Chaneckas. Šie kapai turi istorinę vertę ir yra saugomi. Kultūros ministerija siūlo šiems kapams suteikti kultūros paminklo statusą.
Vizualinė analizė
Teritorijos natūriniai tyrinėjimai ir foto-fiksacija buvo atliekami keliais etapais (skirtingais metų laikais) siekiant kuo geriau įvertinti esamą vietos charakterį. Esamos apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio ribos apeitos perimetru fiksuojant pagrindines panoramas.
1 pav. Važiuojant keliu matomas bažnyčios frontonas ir varpinė. Tai vertingas kraštovaizdžio akcentas ir orientyras. (Foto-fiksacija 2008 m. gruodžio 12 d. ir 2009 m. rugpjūčio 7 d.)
Bažnyčios ansamblis matomas važiuojant tranzitiniu magistraliniu keliu – Taurostos gatve. Bažnyčia žymi sunaikinto Skarulių kaimo – Jonavos miesto istorinių ištakų – vietą. Pagrindiniu fasadu atsisukusi į kelią, savitu stiliumi išsiskirianti bažnyčia – svarbus ir vertingas vietos akcentas ir orientyras, todėl esama atvira erdvė labai svarbi jos apžvalgai. Nagrinėjama teritorija patenka į padidintos cheminės taršos zoną ir gyvenamoji paskirtis joje neplanuojama[4]. Esant poreikiui naują užstatymą siūloma formuoti buvusio gatvinio kaimo vietoje – išilgai išlikusių istorinių kaimo gatvių, išlaikant buvusio užstatymo pastatų principinius tūrius ir erdvės organizavimą. Pietrytiniu esamos apsaugos zonos pakraščiu nusities projektuojamas Jonavos aplinkkelis (magistralinio kelio A6 atkarpa). Šioje vietoje siūloma išplėsti vertybės apsaugos zoną apimant planuojamo aplinkkelio trasą, tuo pačiu apsaugos zonos pietvakarines ribas sutapdinant su kitos vertybės – Skarulių pilkapių (unikalus kodas 21498) teritorijos ribomis. Planuojamas aplinkkelis vizualiai ir fiziškai atskirs esamą vertybę nuo greta įsikūrusių vizualiai aktyvių logistikos ir pramoninių teritorijų. Šioje teritorijos dalyje siūloma įveisti apsauginius želdinius.
2 pav. Vizualinė analizė. Vertybės apžvalga nuo Taurostos gatvės, galimo užstatymo įtaka vertybei
2. APSKAITOS IR APSAUGOS DOKUMENTŲ APŽVALGA
2000-11-28 parengtas Skarulių Šv. Onos bažnyčios teritorijos ir apsaugos zonų ribų planas.
2004-06-15 (2006-05-16 duomenys patikslinti) Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių kompleksas registruojamas Kultūros vertybių registre kaip kompleksinis objektas (kompleksas), kurį sudarantys objektai registruojami savarankiškai. Kompleksą sudaro:
• bažnyčia (senas kodas AtR102, unikalus kodas 964). varpinė (senas kodas –, unikalus kodas 17377), tvora su vartais (senas kodas –, unikalus kodas 17379), visuomenės veikėjo Juozo Kauno kapas (senas kodas –, unikalus kodas 17379). trijų kunigų kapai (senas kodas –, unikalus kodas 17380). Lietuvos kario Kosto Chaneckio kapas (senas kodas L908P, unikalus kodas 24594). Lietuvos kario Bonifaco Bigeno kapas (senas kodas L907P, unikalus kodas 24593).
2006-05-16 patvirtintas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-09. Akte apibrėžtos vertybės teritorijos ribos, nustatytos vertybės vertingosios savybės, kurios yra šios:
• planavimo sprendiniai – skirtingų tūrių (bažnyčios ir varpinės) asimetrinė erdvinė kompozicija (2006);
• žemės ir jos paviršiaus elementai – lygus reljefas: kapai šventoriuje;
• takai – takas nuo vartų į bažnyčių (2006. būklė patenkinama);
• želdiniai – pavieniai medžiai, rytų alėja (2006. būklė patenkinama);
• pirminė ir istoriškai susiklosčiusi sakralinė paskirtis;
• artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio – užstatymo, reljefo autentiškumas;
Vertingųjų savybių pobūdis:
architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, unikalus);
- dailės (lemiantis reikšmingumą, unikalus);
- sakralinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus);
- kraštovaizdžio.
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-09 apibrėžtos vertybės teritorijos ribos sutampa su bažnyčios šventoriaus teritoriją juosiančios tvoros išorine kraštine. Kadastrinis sklypas nesu formuotas (2009 m. lapkričio mėn. 25 d. VĮ Registrų centro duomenimis).
3. PATVIRTINTŲ IR RENGIAMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ ĮTAKA OBJEKTUI
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (patvirtintas 2002-10-29 LR Seimo nutarimu Nr. IX-1154). Pagal LR teritorijos bendrąjį planą, visa nagrinėjama teritorija patenka į centrų aglomeracinio poveikio ir koncentracijos arealą. SV ir S dalis – į gamtinio karkaso (nacionalinės svarbos migracinio koridoriaus – Neries upės slėnio) arealą. LR Bendrajame plane gamtinio karkaso teritorijos persidengia su numatomos intensyvios urbanistinės plėtros zonomis, todėl jose galimas gamtinių ir antropogeninių elementų konfliktas.
Kauno apskrities teritorijos bendrasis planas (pritarta 2008-12-08). Nagrinėjamos teritorijos prioritetinis interesas aglomeruota urbanizacija, foninis panaudojimas dispersiška urbanizacija ir tausojantis miškų ūkis. Nagrinėjama teritorija patenka į nacionalinės svarbos migracijos koridorių[5]. Ekologinės pusiausvyros užtikrinimui šiai teritorijai nustatytas kraštovaizdžio natūralumą atkuriančių elementų gražinimo ir gausimo reglamentas. Nagrinėjama teritorija taip pat patenka į kultūros vertybių sankaupos arealą. Kauno apskrities teritorijos bendrajame plane Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių kompleksas (unikalus kodas 17376) neužfiksuotas. Žymima tik greta esanti Skarulių pilkapių vieta (unikalus kodas 21498).
Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (patvirtintas 2008-10-23 Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-236). Š ir V nagrinėjamos teritorijos dalies paskirtis – bendro naudojimo teritorija (planuojama) su pavieniais gyvenamosios paskirties sklypais (esama). R ir P – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Visa nagrinėjama teritorija patenka į taršių pramonės įmonių ir gyvulininkystės kompleksų apsaugos zoną.
„Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama:
• statyti pramonės įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kurių gamybos teršalai gali pakenkti jau esančios įmonės darbuotojų sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkciją, taip pat padidinti gyvenamosios zonos taršą:
• statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaikų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus.
• Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose, atsižvelgiant į tai. kiek ir kokių kenksmingų medžiagų jose esama, gali būti leidžiama verstis žemės ūkiu. reglamentuojant kultūrų sėjomainą ir sudėtį, ūkio pobūdį, suderinus šį klausimą su Sveikatos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija.
Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose leidžiama:
• statyti įmones (išskyrus maisto) ir jų pastatus bei įrenginius, žemesnės kenksmingumo klasės negu tie objektai, kuriems nustatytos sanitarinės apsaugos zonos;
• statyti gaisrines, skalbyklas, pirtis, garažus, ne maisto produktų sandėlius, administracinius pastatus, konstravimo biurus, darbuotojų mokymo pastatus, taip pat parduotuves, valgyklas, poliklinikas, mokslo tiriamąsias laboratorijas, kurios aptarnauja tą įmonę arba atitinkamo pramonės rajono darbuotojus;
• įrengti budėtojo, avarines, apsaugos personalo patalpas, visuomeninio ir individualaus transporto aikšteles, tiesti vietines ir tranzitines komunikacijas, statyti elektros stotis, transformatorines, tiesti naftos ir dujų vamzdynus. įrengti artezinius techninio vandens gręžinius, vandens šaldymo, techninio vandens paruošimo įrenginius, geriamojo ir kanalizacijos vandens siurblines, apytakinio vandens įrenginius, požeminius rezervuarus. įveisti medelynus, skirtus įmonių teritorijoms ir sanitarinėms apsaugos zonoms apželdinti.
Gamybinių objektų taršos poveikio zonoje, taikant žemės kainos, nuomos ir žemės mokesčio lengvatas (nuolaidas), apskrities valdytojo administracijos sprendimu, suderintu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija, gali būti reglamentuojama žemės ūkio kultūrų sudėtis ir sėjomaina, ūkio pobūdis.“[6]
Nagrinėjamą teritoriją V. ŠV pakraščiu kerta magistralinis kelias. Teritorijos PR. R ir ŠR dalyje planuojamas tiesti tranzitinis aplinkkelis.
„Kelių apsaugos zonose leidžiama:
• statyti statinius ar įrenginius laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus; rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiu statyti laikinus sniegą sulaikančius statinius.
Kelių apsaugos zonose draudžiama:
• statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, kurie nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu: įrengti išorinę reklamą, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, bloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, tuo keldama pavojų eismo dalyviams; naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus; statyti paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo: vykdyti kitus darbus (iš jų antžeminių ar požeminių inžinerinių tinklų tiesimo ar rekonstrukcijos) be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo.“6
__________________
6 LR Vyriausybės nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652)
Nagrinėjama teritorija taip pat patenka į vandens telkinio (Neries upės) vandens apsaugos zoną bei biosferos monitoringo teritoriją.
Bendrajame plane žymimos Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso (unikalus kodas 17376) ir Skarulių pilkapių (unikalus kodas 21498) vietos. Taip pat apibrėžta vertybės -Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso – vizualinės apsaugos zona išsiplėtusi Š ir V pusėse (31,05 ha; žiūrėti: brėžinys – ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ SP-02(2008)-A ir 7 priedą. Į PV nuo jos yra archeologijos vertybės – Skarulių pilkapių – vieta.
Jonavos miesto generalinis planas (sudarytas 1987 m. galiojimas pratęstas iki 2011 sausio 1 d. 2007 gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1TS-264). Jonavos m. generaliname plane apibrėžtos Skarulių senovės gyvenvietės (IP3033/A) ribos. Skarulių senovės gyvenvietės žymima kaip kultūros paminklo teritorija apimanti centrinę buv. Skarulių kaimo dalį (apie 15,5 ha; žiūrėti: brėžinys – ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ SP-02(2008)-A ir 6 priedą). Pagal šį planą Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių kompleksas taip pat patenka į senovės gyvenvietės ribas. Skarulių senovės gyvenvietės teritorija ir pilkapynas įrašyti į svarbiausių Jonavos rajono kultūros paveldo objektų sąrašą. [5]
2 pav. Kauno apskrities teritorijos bendrasis planas. Apskrities teritorijos raida ir naudojimas (fragmentas)
3 pav. Kauno apskrities teritorijos bendrasis planas. Ekologinės pusiausvyros užtikrinimas (fragmentas)
4 pav. Jonavos rajono savivaldybės bendrasis planas. Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinys (fragmentas)
5 pav. Jonavos rajono savivaldybės bendrasis planas. Žemės naudojimo brėžinys (fragmentas)
2. Šv. Onos bažnyčia – pagrindinė buv. Skarulių kaimo (istorinių Jonavos ištakų) dominantė, vertingas kraštovaizdžio akcentas ir orientyras.
3. Bažnyčia pastatyta 1620–1622 m. Kauno bajorų maršalkos A. Skarulskio iniciatyva, vietoje buv. medinės. XVII a. I p. aptverta tvora. 1898 m. bažnyčios šventoriaus pietiniame kampe pastatyta mūrinė varpinė. Bažnyčios architektūra savita tuo, kad gotikinių ir renesansinių formų derinys jau buvo numatytas prieš pradedant statybą ir nėra vėlesnės raidos rezultatas.
4. Kiti išlikę buv. Skarulių kaimo reliktai – kelių trasos, pavienės senosios sodybos. aikštė priešais bažnyčią, kelių apželdinimo fragmentai – vertingi istorinio-kultūrinio kraštovaizdžio elementai, formuojantys autentišką vertybės aplinką. Greta vykstanti intensyvi pramoninių ir ūkinių teritorijų plėtra kelia grėsmę šios aplinkos išlikimui, kėsinasi vizualiai užgožti vertybę, todėl apsaugos zona jai būtina.
5. Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą kaip kompleksinis objektas, kurį sudarantys objektai registruojami savarankiškai. Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso pagrindiniai erdviniai formantai: bažnyčia, varpinė, tvora, kapinės, želdiniai.
6. 2006-05-16 patvirtintas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-09. Akte apibrėžtos vertybės teritorijos ribos, nustatytos vertybės vertingosios savybės: planavimo sprendiniai – skirtingų tūrių (bažnyčios ir varpinės) asimetrinė erdvinė kompozicija, žemės ir jos paviršiaus elementai – lygus reljefas, kapai šventoriuje, takas nuo vartų į bažnyčią, pavieniai medžiai, rytų alėja, artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio užstatymo, reljefo autentiškumas. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-09 apibrėžtos vertybės teritorijos ribos sutampa su bažnyčios komplekso teritoriją juosiančios tvoros išorine kraštine. Kadastrinis sklypas vertybei nesuformuotas.
7. Teritorijų planavimo dokumentuose esamos vertybės teritorijoje žymimos skirtingai:
• Jonavos m. generaliniame plane apibrėžtos Skarulių senovės gyvenvietės (IP3033/A) ribos. Skarulių senovės gyvenvietės žymima kaip kultūros paminklo teritorija, kurios ribose yra ir Šv. Onos bažnyčios statinių kompleksas (unikalus kodas 17376).
• Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane žymimos Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso (unikalus kodas 17376) ir Skarulių pilkapių (unikalus kodas 21498) vietos, apibrėžta Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso vizualinės apsaugos zona (31,05 ha).
8. Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nagrinėjamos teritorijos paskirtis – bendro naudojimo. Dėl teritorijai nustatytos taršių pramonės įmonių ir gyvulininkystės kompleksų apsaugos zonos gyvenamoji paskirtis joje negalima.
9. Aukštesnio lygmens planavimo dokumentuose vertybė ir jos aplinka patenka į kultūros vertybių sankaupos arealą. Š, ŠV nagrinėjamos teritorijos dalis patenka į gamtinio karkaso (nacionalinės svarbos migracinio koridoriaus – Neries upės slėnio) arealą, o tuo pačiu visa teritorija patenka į urbanizuotų teritorijų (Jonavos miesto ir jo industrinių priemiesčių) aglomeracijos arealą. Dėl gamtinio karkaso arealų ir numatomų intensyvios urbanistinės plėtros zonų perdangos nagrinėjamoje teritorijoje galimas planuojamų gamtinių ir antropogeninių elementų konfliktas.
III. SPECIALIOJO PLANO PROJEKTAS
1. VERTYBĖS TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ NUSTATYMAS
1.1. VERTYBĖS TERITORIJOS RIBŲ NUSTATYMAS
Vertybės teritorijos ribos, apibrėžtos vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-09. tikslinamos pagal projektuojamo kadastrinio žemės sklypo ribas. Vertybės teritorijos ribos sutampa su bažnyčios šventoriaus teritoriją juosiančios tvoros kontūru.
Vertybės teritorijos plotas – 0,33 ha.
1.2. VERTYBĖS APSAUGOS ZONOS IR POZONIŲ NUSTATYMAS
Vertybės apžvalgai ir ją supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio – užstatymo, reljefo autentiškumo – išsaugojimui nustatomas apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis. Siūlant variantus vadovautasi esamos būklės analizės išvadomis bei „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklėmis“[7], patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 486, 2006 m. gegužės 29 d., Vilnius.
Apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgiant į esamas, pažymėtas Jonavos rajono bendrajame plane ir 2000-11-28 parengtame Skarulių Šv. Onos bažnyčios teritorijos ir apsaugos zonų ribų plane. Natūrinių tyrimų metu atlikta foto-fiksacija ir esamos būklės analizė įrodo, jog ribos nustatytos pagrįstai, siekiant išsaugoti bažnyčios kaip kraštovaizdžio akcento ir orientyro amplua, taip pat siekiant ateityje užtikrinti kompleksą supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumą. Apsaugos zona papildomai išplečiama pietrytinėje dalyje. Ši teritorija ypač aktuali vertybės ir jos aplinkos išsaugojimui, nes:
– ją kerta planuojamo tiesti Jonavos pietrytinio aplinkkelio trasa,
– šioje nagrinėjamos teritorijos dalyje vyksta intensyvi pramonės bei sandėliavimo teritorijų plėtra savo masteliu, spalvine raiška jau šiuo melu stelbianti kultūros vertybę.
Nustatomos apsaugos zonos ribos šiaurinėje pusėje tęsiasi išilgai Taurostos gatvės nuo vietinio grunto keliuko iki Taurostos/ Ruklos gatvių sankryžos, toliau Ruklos gatvės vakariniu pakraščiu iki sankryžos su Skarulių gatve. Tęsiasi pietvakarių kryptimi iki vertybės – Skarulių pilkapių (unikalus kodas 21498) – teritorijos šiaurrytinės ribos, vertybės teritorijos šiaurrytine ir šiaurvakarine ribomis iki sklypo kad. Nr. 461000190043, šio sklypo rytine riba iki pradinio atskaitos taško.
Vertybės apsaugos zonos plotas – 35.56 ha.
Visoje apsaugos zonoje nustatomas vizualinės apsaugos pozonis. Apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis nenustatomas, nes nėra būtinas.
2. PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS
2.1. TERITORIJOS TVARKYMO PRINCIPAI IR PLANAVIMO KRYPTYS
Visai vertybės teritorijai nustatomas autentiškos paskirties saugojimo režimas. Prioritetinės tvarkymo darbų kryptys – bažnyčios konservavimo remonto darbai, tvoros restauravimas.
Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonyje reglamentuojama naujų statinių statyba, siekiant išvengti neigiamo vizualinio poveikio komplekso vertingosioms savybėms -siluetams, panoraminiams vaizdams. Saugomas esamas pagrindinių buv. Skarulių kaimo kelių (gatvių) tinklas. Čia esančių kapinių teritorijoje darbus reglamentuoja „Kapinių tvarkymo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr. 137-5411).
Nagrinėjama teritorija patenka į padidintos cheminės taršos zoną ir gyvenamoji paskirtis joje neplanuojama[8]. Esant poreikiui naują užstatymą siūloma formuoti buvusio gatvinio kaimo vietoje – išilgai išlikusių istorinių kaimo gatvių, išlaikant buvusio užstatymo pastatų principinius tūrius ir erdvės organizavimą. Apsaugos zonoje ribojamas pastatų aukštis, užstatymo tankis, intensyvumas, nustatoma užstatymo zona (žymima skirtingų režimų riba) išsaugant atvirą erdvę vertybės apžvalgai. Skarulių senovės gyvenvietės (IP3033/A) teritorijoje, prieš vykdant žemės judinimo darbus naujų statinių statybos vietose ar keičiant esamą žemėnaudą, būtina atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Šis reglamentas negalioja kapinių teritorijoje, laidojant esamose kapavietėse.
Pietrytiniu esamos apsaugos zonos pakraščiu nusities projektuojamas Jonavos aplinkkelis (magistralinio kelio A6 atkarpa). Šioje teritorijos dalyje siūlomas papildomas želdinimas, formuojantis ekraną nuo greta esančių pramonės/ sandėliavimo teritorijų, (želdynus siūloma sodinti tarp aplinkkelio ir pramonės teritorijų ties pietrytine apsaugos zonos riba).
Visoje vertybės apsaugos zonoje naikinamos elektros perdavimo oro linijos pravedant tinklus po žeme.
2.2. PAVELDOSAUGOS REIKALAVIMAI. TERITORIJOS TVARKYMO PRIEMONĖS
2.2.1. VERTYBĖS TERITORIJA
| Teritorija 1 (vertybės teritorija) Sklypai kad. Nr. : |
saugojimo režimas |
A |
e |
leistinas statinių aukštis |
| žemės sklypo užstatymo tankumas (procentais) |
e |
e |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| tvarkybos darbai kultūros paveldo objektų |
a |
b 1 |
tvarkybos darbai kitų objektų |
|
| reikalavimai teritorijos tvarkymui |
c l |
d 1 |
reikalavimai žemės darbams |
Paveldosaugos reikalavimai
Saugojimo režimas: AUTENTIŠKOS PASKIRTIES.
Maksimalus statinių aukštis: e – esamas.
Užstatymo tankumas: e – esamas.
Užstatymo intensyvumas: e – esamas.
Tvarkymo priemonės:
a – reikalavimai saugomiems objektams
Galimi tvarkybos darbai kultūros paveldo objektuose yra šie:
– taikomieji ir ardomieji tyrimai; avarijos grėsmės pašalinimo darbai; remontas, konservavimas, restauravimas; pritaikymas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas.
Visi tvarkybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-09.
b 1 – reikalavimai kitiems pastatams (koplyčiai, ekspl. Nr. 8)
Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
– remontas, rekonstravimas nekeičiant esamų statinio gabaritų.
Reikalavimai rekonstruojamiems/ naujiems pastatams:
– naudoti natūralias, kokybiškas statybines medžiagas.
Reikalavimai pastatų apdailai:
– apdailos medžiagos: medis, tinkas, plytų mūras.
c 1 – reikalavimai teritorijos tvarkymui:
– šventoriaus erdvė tvarkoma ir prižiūrima. Išsaugoma žolinė danga, šienaujama, išnykusios vietos atsėjamos. Vertingų medžių alėjos, eilės, pavieniai medžiai tvarkomi pagal regeneracijos projektą. Mažosios architektūros elementai (suolai, tvorelės) įrengiami naudojant natūralias medžiagas: medį, metalą, akmenį. Pagrindinio tako (nuo vartų iki bažnyčios) dangos remontas, atkūrimas. Tako danga – lauko akmenų. Kitų takų dangos gruntinės, galimas fragmentiškas lauko akmenų ar medžio dangų panaudojimas.
– šventoriuje tvarkomi ir prižiūrimi apleisti kapai, saugomi ir restauruojami antkapiniai paminklai pastatyti prieš 50 metų ir senesni. Laidojimas yra ribojamas: 1) laidoti galima tik esamose kapavietėse, 2) laidojant būtinas Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimas.
d 1 – reikalavimai žemės darbams:
– prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20 cm) būtina atlikti archeologinius tyrimus. Šis reglamentas netaikomas laidojant esamose kapavietėse.
2.2.2. APSAUGOS ZONA
| Teritorija 2.1 (apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis) sklypai kad Nr. 461000190022, 461000190106 461000190204 |
saugojimo režimas |
– |
8 |
leistinas statinių aukštis |
| žemės sklypo užstatymo tankumas (procentais) |
25% |
– |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| tvarkybos darbai kultūros paveldo objektų |
– |
b 2 |
tvarkybos darbai kitų objektų |
|
| reikalavimai teritorijos tvarkymui |
c2 |
d 2 |
reikalavimai žemės darbams |
Paveldosaugos reikalavimai
Maksimalus statinių aukštis: 8 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo.
Užstatymo tankumas: 25%.
Tvarkymo priemonės:
b 2 – reikalavimai kitiems pastatams:
– leidžiami statybos darbai: remontas, rekonstravimas, statinių ir pastatų griovimas, naujų statinių ir pastatų statyba:
– maksimalus vieno pastato užstatymo plotas 200 m2.
Užstatymas formuojamas buvusio gatvinio kaimo vietoje – išilgai išlikusių istorinių kaimo gatvių, išlaikant buvusio užstatymo pastatų principinius tūrius ir erdvės organizavimą.
Reikalavimai pastatų apdailai:
– nenaudoti ryškių ir blizgių medžiagų.
c 2 – reikalavimai teritorijos tvarkymui:
– išsaugomas esamas pagrindinių buv. Skarulių kaimo kelių (gatvių) tinklas:
– teritorijos pietrytinėje dalyje, tarp Jonavos pietrytinio aplinkkelio ir pramonės teritorijų, formuojama apsauginių želdinių juosta;
– naikinamos elektros perdavimo oro linijos pravedant tinklus po žeme;
– draudžiama įrengti išorinę vaizdinę reklamą, išskyrus trumpalaikę, susijusią su konkrečia švente, kultūros, meno. sporto, ar kitu visuomeniniu renginiu, kurioje rašytiniu tekstu (informacija) arba vaizdu pranešama apie šį renginį, jo rengėjus. dalyvius, renginio datą, trukmę ir vietą. įrengiama tik savivaldybės nurodytose vietose.
d 2 – reikalavimai žemės darbams Skarulių senovės gyvenvietės (IP3033/A) teritorijoje:
– prieš vykdant žemės judinimo darbus naujų statinių statybos vietose ar keičiant esamą žemėnaudą, būtina atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Šis reglamentas negalioja kapinių teritorijoje, laidojant esamose kapavietėse.
| Teritorija 2.2 (apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis) sklypai kad Nr. 533300140114 (dalis) |
saugojimo režimas |
- |
- |
leistinas statinių aukštis |
| žemės sklypo užstatymo tankumas (procentais) |
0 |
0 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| tvarkybos darbai kultūros paveldo objektų |
- |
- |
tvarkybos darbai kitų objektų |
|
| reikalavimai teritorijos tvarkymui |
c 3 |
- |
reikalavimai žemės darbams |
Teritorija neužstatoma.
Tvarkymo priemonės:
c 3 – reikalavimai teritorijos tvarkymui:
– išsaugoma atvira erdvė, šalinami nevertingi medžiai ir krūmai, trukdantys apžvelgti vertybę;
– naikinamos elektros perdavimo oro linijos pravedant tinklus po žeme;
– draudžiama įrengti išorinę vaizdinę reklamą, išskyrus trumpalaikę, susijusią su konkrečia švente, kultūros, meno, sporto, ar kitu visuomeniniu renginiu, kurioje rašytiniu tekstu (informacija) arba vaizdu pranešama apie šį renginį, jo rengėjus. dalyvius, renginio datą. trukmę ir vietą. įrengiama tik savivaldybės nurodytose vietose.
2.2.3. TRANSPORTO DALIS
Vertybės teritorija lengvai pasiekiama automobiliu, privažiuojant Ruklos, Pramonės ar Skarulių gatvėmis. Lankytojai automobilius parkuoja aikštėje prie bažnyčios ir išilgai gatvių. Papildomos parkavimo vietos projekte nenumatomos, nes nėra būtinos. Vertybės teritorijoje eismas draudžiamas.
2.2.4. INŽINERINIAI TINKLAI
Paveldotvarkos projekte inžineriniai tinklai nesprendžiami ir nenagrinėjami. Ši dalis būtina rengiant detalųjį planą.
Aiškinamąjį raštą parengė architektė Sigita Puodžiukaitė
_________________
LITERATŪRA
1. Lietuvos architektūros istorija. [redakcinės kolegijos pirmininkas – J. Minkevičius]. Vilnius : Mokslas. T.1 (1987). p. 274-277;
2. Lietuvos architektūros istorija. [redakcinė kolegija: N. Lukšionytė-Tolvaišienė, V. Levandauskas, A. Jankevičienė. A. Miškinis]. Vilnius: Savastis. T.3 (2000). p. 283–284:
4. Jonavos miesto internetinis portalas „Miesto vartai“ –http://ionava.org/index.php?area=l&p=static&paKe=skan.iliu;
6. Jurgita Činkienė. Skarulių kapinyne archeologams veriasi akmens amžiaus ir viduramžių vaizdai. Lietuvos rytas, 2008-11-17;
7. Rūta Janonienė. Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Skarulių bažnyčia. Interneto dienraštis Bemardinai.lt – http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/28295;
8. Jonavos šiaurinio aplinkkelio 0,0–4,2 km ir A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis kelio 28,2–34,0 km (Jonavos pietrytinio aplinkkelio) poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas, Aplinkos apsaugos skyrius, 2003, Kaunas;
12. Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Jonavos r. savivaldybės internetinis puslapis – www.jonava.lt;
13. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (1994 m. gruodžio 22 d., Nr. I-733, Vilnius);
14. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų renginio taisyklės. (2005 m. birželio 23 d. Nr. ĮV-261/d1-322, Vilnius);
16. LR Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas. 2004 m. sausio 15 d. Nr. IX-1962, Vilnius;
17. LR Vyriausybės nutarimas dėl „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 2006 m. gegužės 29 d. Nr. 486, Vilnius (Žin., 2006, Nr. 61-2197);
18. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652).
19. LR Aplinkos ministro įsakymas „Dėl gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“ Nr. D1-96, 2007 m. vasario 14 d., Vilnius
20. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 486, 2006 m. gegužės 29 d., Vilnius.
22. Kapinių tvarkymo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr. 137-5411).