LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKOS PATVIRTINIMO
2001 m. kovo 16 d. Nr. 70
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 70
BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Biudžetinės įstaigos biudžeto ir kitų lėšų išlaidų sąmatų vykdymo apskaitą tvarko vadovaudamosi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu (Žin., 1992, Nr. 20-588), kitais su buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais dokumentais ir šia Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarka (toliau – Tvarka).
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, atsižvelgdamos į veiklos ypatumus, prireikus gali leisti nurodymus dėl Tvarkos atskirų nuostatų taikymo savo sistemos įstaigose, suderinusios su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
3. Biudžetinės įstaigos biudžeto ir kitų lėšų išlaidų sąmatų vykdymo apskaitą tvarko sudarydamos bendrą balansą. Lietuvos valstybės rezervo piniginių lėšų ir materialinių išteklių buhalterinę apskaitą organizuoja rezervo tvarkytojai šioje Tvarkoje nustatyta tvarka atskirai nuo biudžetinių įstaigų biudžeto išlaidų sąmatų vykdymo apskaitos. Šios apskaitos duomenys įtraukiami į suvestinę atitinkamos biudžetinės įstaigos atskaitomybę.
4. Tvarkoje pateiktas Pavyzdinis sąskaitų planas (priedas). Biudžetinės įstaigos sudaro individualų sąskaitų planą, kurį tvirtina biudžetinės įstaigos vadovas.
5. Biudžetinės įstaigos, kurios yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos pagal pajamas už teikiamas paslaugas, šiai veiklai vykdyti įsigytą nematerialųjį, ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą bei atsargas, įtraukia į apskaitą be pridėtinės vertės mokesčio. Pirkimo pridėtinės vertės mokestis pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (Žin., 1994, Nr. 3-40; 2001, Nr. 16-493) įtraukiamas į atskaitą.
6. Išlaidų sąmatų vykdymo buhalterinė apskaita tvarkoma pagal memorialinę orderinę, žurnalinę orderinę arba kitą biudžetinės įstaigos pasirinktą dvejybinę sistemą. Analitinė apskaita tvarkoma biudžetinės įstaigos pasirinktuose apskaitos registruose (knygose, kortelėse, kaupiamuosiuose žiniaraščiuose ir kt.).
7. Apskaitos registrai pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą gali būti pavyzdiniai arba laisvos formos.
8. Apskaitos registrai, išskyrus nematerialiojo ir ilgalaikio bei trumpalaikio materialiojo turto, sudaromi kas mėnesį. Nematerialiojo turto ir ilgalaikio bei trumpalaikio materialiojo turto apyvartos žiniaraščiai sudaromi ne rečiau negu kas ketvirtį. Nematerialiojo turto ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo žiniaraščiai sudaromi vienąkart metuose pagal gruodžio mėnesio 31 dienos būklę.
9. Pasibaigus apyskaitiniam laikotarpiui, apskaitos registruose susumuojamos bendros apyvartos ir apskaičiuojami sąskaitų likučiai.
10. Naujais apyskaitiniais metais sintetinių ir analitinių sąskaitų metų pradžios likučiai turi atitikti praėjusių metų atitinkamų sąskaitų metų pabaigos likučius, o skirtumai turi būti paaiškinti aiškinamajame rašte prie metinės apyskaitos.
11. Kai analitinė apskaita tvarkoma kortelėse, biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos tarnyboje jos turi būti registruojamos kortelių registracijos rejestruose pagal kiekvieną sąskaitą atskirai.
12. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme nustatyta tvarka.
13. Buhalterinio balanso (toliau – balansas) straipsniai inventorizuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Žin., 1999, Nr. 50-1622) patvirtintą Inventorizacijos tvarką.
14. Buhalterinės apskaitos tarnybų vadovai savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintais Biudžetinių įstaigų vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) nuostatais (Žin., 1992, Nr. 16-453) bei kitais su jų veikla susijusiais norminiais aktais.
II. ILGALAIKIS TURTAS
15. Šio skyriaus sąskaita skirta biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomo nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto (toliau – ilgalaikio turto) apskaitai.
16. Į ilgalaikio turto sąskaitą įtraukiami objektai:
16.1. materialiojo ilgalaikio turto, kurie daugelį kartų dalyvauja gamybos ar aptarnavimo procese ir, išsaugodami savo natūrinę formą, nenusidėvi per vienerius metus, o jų vertė ne mažesnė, kaip nustatyta Vyriausybės;
17. Sąskaita 01 „Ilgalaikis turtas“ skirstoma į subsąskaitas:
010 „Pastatai“;
011 „Statiniai“;
012 „Perdavimo įtaisai“;
013 „Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės“;
014 „Minkštasis inventorius“;
015 „Transporto priemonės“;
016 „Gamybinis ir ūkinis inventorius“;
017 „Bibliotekos fondas ir muziejinės vertybės“;
018 „Kitas ilgalaikis materialusis turtas“;
019 „Nematerialusis turtas“.
19. Subsąskaitoje 011 „Statiniai“ apskaitoma: vandens siurblinės, stadionai, baseinai, keliai, gatvės, tiltai, paminklai, tvoros, aptvarai ir kt.
20. Subsąskaitoje 012 „Perdavimo įtaisai“ – jėgos ir darbo mašinos bei įrengimai, matavimo ir reguliavimo prietaisai, vamzdynai ir elektros perdavimo tinklai (išskyrus kompiuterinius tinklus).
21. Subsąskaitoje 013 „Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės“ – kompiuteriai, faksai, radijo ir telefono stotys, kompiuteriniai tinklai, telefono (įskaitant mobiliuosius) ir kiti aparatai bei kiti prietaisai ir ryšio įranga.
22. Subsąskaitoje 014 „ Minkštasis inventorius“ – patalynė, specialieji drabužiai, avalynė, apranga ir kt.
23. Subsąskaitoje 015 „Transporto priemonės“ – visos transporto priemonių rūšys, skirtos žmonėms ir kroviniams pervežti.
24. Subsąskaitoje 016 „Gamybinis ir ūkinis inventorius“ – gamybinis (darbo stalai, varstotai, staklės ir kt.) ir ūkinis (baldai, garso ir vaizdo aparatūra, kopijavimo aparatai, kilimai, užuolaidos ir kt.) inventorius.
25. Subsąskaitoje 017 „Bibliotekos fondas ir muziejinės vertybės“ – atskiri bibliotekos fondo egzemplioriai, kurių kiekvieno vertė ne mažesnė, kaip nustatyta Vyriausybės, bei muziejinės vertybės nepriklausomai nuo jų vertės.
26. Subsąskaitoje 018 „Kitas ilgalaikis materialusis turtas“ apskaitomas pirmiau išvardytoms grupėms nepriskirtas ilgalaikis materialusis turtas – brandos amžiaus gyvuliai, gyvūnai ir eksploatavimo amžių pasiekę daugiamečiai sodiniai, kurių kiekvieno vertė ne mažesnė, kaip nustatyta Vyriausybės, neinventorinio pobūdžio žemės gerinimo sąnaudos (iš nepaprastųjų išlaidų) ir kt. Įstaigai naudoti suteikti žemės sklypai į apskaitą įtraukiami natūrine (kiekine) išraiška.
27. Subsąskaita 019 „Nematerialusis turtas“ skirta turto, neturinčio materialios substancijos, apskaitai.
28. Įsigytas ilgalaikis turtas apskaitoje įkainojamas ir rodomas pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą vertę, įskaitant akcizus, muitus, kitus mokesčius, turto pristatymo, montavimo išlaidas ir pridėtinės vertės mokestį, neįskaitant nuolaidų ir nukainojimo:
28.1. perimtas nustatyta tvarka ilgalaikis turtas – pagal turto perdavimo ir priėmimo akte nurodytą įsigijimo vertę;
28.2. iš paramos teikėjo neatlygintinai gautas ilgalaikis turtas – pagal paramos teikėjo nurodytą vertę, o jeigu vertė nenurodyta – biudžetinės įstaigos vadovo paskirtos komisijos nustatytą vertę;
29. Ilgalaikio turto vertė apskaitoje rodoma litais be centų. Įtraukiant ilgalaikio turto vertę į apskaitą, centai priskiriami biudžetinės įstaigos išlaidoms (ekonominės klasifikacijos kitų išlaidų straipsniui).
30. Atliktų ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo darbų (jie finansuojami iš sąmatoje numatytų nepaprastųjų išlaidų) išlaidomis didinama turto (objekto) įsigijimo vertė. Rekonstravimo sąvoka taikoma tik pastatams ir statiniams.
31. Ilgalaikis turtas į apskaitą įtraukiamas pagal objektus ir jų laikymo vietas. Atskiru objektu laikomas ilgalaikio turto vienetas su jo priklausiniais, skirtas tam tikroms savarankiškoms funkcijoms atlikti, arba kompleksas iš konstruktyviai sujungtų daiktų, sudarančių visumą ir kartu atliekančių bendras funkcijas.
32. Subsąskaitoje „Pastatai“ kaip inventorinis objektas nurodomas kiekvienas atskirai stovintis pastatas. Kai pastatai turi bendrą sieną, tačiau kiekvienas jų sudaro savarankišką konstruktyvią visumą, jie laikomi atskirais inventoriniais objektais. Pastatui priskiriamos jo viduje įrengtos komunikacijos (šildymo, vandentiekio, dujų, elektros, ryšių, signalizacijos, ventiliacijos tinklai, liftai ir kt.). Kiemo aptvarai ir kiti pastatą papildantys statiniai priskiriami pastato inventoriniam objektui. Tuo atveju, kai šių aptvarų ir statinių negalima priskirti tam tikram pastatui, jie laikomi savarankiškais objektais.
33. Kiekvienam ilgalaikio turto objektui (išskyrus patalynę, specialiuosius drabužius, avalynę, aprangą ir kt.) suteikiamas atskiras inventoriaus numeris, kuris nekeičiamas per visą objekto buvimo biudžetinėje įstaigoje laiką. Kai objektas sudėtingas, t. y. susideda iš kelių elementų, sudarančių kartu su pagrindiniu visumą, kiekvienam jų suteikiamas tas pats inventoriaus numeris.
34. Bibliotekų fondo apskaita tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2000 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintus Bibliotekos fondo apsaugos nuostatus (Žin., 2000, Nr. 33-944).
35. Nurašytų objektų inventoriaus numeriai negali būti suteikti kitiems objektams, taip pat ir ką tik įsigytiems.
36. Ilgalaikio turto analitinė apskaita biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos tarnyboje tvarkoma atitinkamuose apskaitos registruose.
37. Įsigyto ilgalaikio turto vertė įrašoma į sąskaitos 01 „Ilgalaikis turtas“ debetą ir sąskaitų plano skyrių „Pinigai“ arba „Gautinos ir mokėtinos lėšos“ sąskaitų kreditą. Kartu daromas antras įrašas į sąskaitos 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ arba 21 „Kitos išlaidos“ debetą ir sąskaitos 25 „Ilgalaikio turto fondas“ kreditą.
38. Išsinuomoto, įsigyto išperkamosios nuomos būdu (iki bus sumokėtas paskutinis įnašas) arba pagal panaudos sutartį gauto turto apskaitą nuomininkas arba panaudos gavėjas tvarko užbalansinėje sąskaitoje 01 „Išsinuomotas ilgalaikis turtas“. Sumokėti tiekėjui daliniai įnašai už ilgalaikį turtą, įsigyjamą išperkamosios nuomos būdu, įrašomi į subsąskaitos 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ debetą ir sąskaitų plano skyriaus „Pinigai“ atitinkamų subsąskaitų kreditą.
39. Netinkamas ar nereikalingas ilgalaikis turtas nurašomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 1999, Nr. 55-1772; 2000, Nr. 47-1340) 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
40. Nurašyto iš apskaitos ilgalaikio turto vertė įrašoma į sąskaitos 01 „Ilgalaikis turtas“ kreditą ir sąskaitų 25 „Ilgalaikio turto fondas“ bei 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas“ debetą.
41. Išardžius ilgalaikio turto objektus, gautos materialios vertybės pajamuojamos pagal jų galimo panaudojimo kainas. Tais atvejais, kai biudžetinė įstaiga nenaudoja savo reikmėms materialių vertybių, gautų išardžius ilgalaikį materialųjį turtą, jos turi būti realizuojamos nustatyta tvarka.
42. Gautos pajamos už parduotą ilgalaikį turtą ir išardytų ilgalaikio materialiojo turto objektų dalys bei mazgai įtraukiami į apskaitą ir naudojami nustatyta tvarka.
Sąskaita 02 „ Ilgalaikio turto nusidėvėjimas“
43. Biudžetinių įstaigų nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo (toliau – ilgalaikio turto nusidėvėjimas) apskaita tvarkoma sąskaitoje 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas“.
44. Neskaičiuojamas nusidėvėjimas šio ilgalaikio materialiojo turto: žemės, žemės gelmių, vidaus vandenų, miškų, parkų, kelių, pastatų ir statinių, kurie yra unikalūs architektūros ir meno paminklai, mokslo ir mokymo tikslams naudojamų kabinetų ir laboratorijų įrengimų, modelių ir vaizdinių priemonių, bibliotekos fondų, filmų ir bibliotekos fondų, scenos-pastatymo priemonių, muziejinių ir meninių vertybių, gyvūnų, gyvulių, eksploatacinio amžiaus nesulaukusių daugiamečių sodinių, taip pat patalynės, specialiųjų drabužių, avalynės ir aprangos.
45. Biudžetinių įstaigų ilgalaikio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas vienąkart per metus pagal gruodžio 31 d. būklę nepriklausomai nuo to, kokį einamųjų metų mėnesį jis įsigytas.
46. Per metus apskaičiuota nusidėvėjimo suma įrašoma į kaupiamąjį žiniaraštį ir į sąskaitos 25 „Ilgalaikio turto fondas“ debetą ir sąskaitos 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas“ kreditą.
48. Visiškai nusidėvėjęs ilgalaikis materialusis turtas (100 procentų apskaičiuotas nusidėvėjimas) negali būti nurašomas, jeigu jis dar tinkamas eksploatuoti.
49. Biudžetinių įstaigų ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus nustato valstybės ir savivaldybių institucijos, neviršydamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos 1994 m. gegužės 23 d. Nr. 21-6-1245 ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1994 m. gegužės 24 d. raštuose Nr. 38N nustatytų maksimalių ekonominių normatyvų.
III. ATSARGOS
51. Į šio skyriaus sąskaitas įtraukiama biudžetinei įstaigai priklausančių statybinių medžiagų, montuotinų įrengimų, medžiagų, maisto produktų, kuro ir degalų, pašarų, taros, mašinų ir įrengimų, atsarginių dalių, pagalbinių ūkių produkcijos ir gaminių, gyvūnų, gyvulių ir jų prieauglio, medžiagų mokslo, mokymo ir kt. tikslams, taip pat ilgo naudojimo ir laboratoriniams bandymams skirtų medžiagų, specialiųjų įrengimų, reikalingų mokslinio tyrimo darbams pagal sutartis atlikti, vertė.
52. Atsargų apskaita tvarkoma sąskaitose:
03 „Gaminiai ir produkcija“;
04 „Montuotini įrengimai ir statybinės medžiagos“;
05 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“;
06 „Medžiagos ir maisto produktai“.
53. Biudžetinių įstaigų gautos atsargos pajamuojamos jų gavimo dieną pagal įsigijimo arba pagaminimo vertę, kuri nurodyta pirminiuose dokumentuose (sąskaitose, aktuose ir kt.). Į įsigijimo vertę neįskaitomos transportavimo išlaidos, kurios priskiriamos prie transporto išlaikymo išlaidų (kai naudojamas nuosavas transportas) ir kitų išlaidų (kai atsargos pristatomos tiekėjo transportu).
54. Sandėlyje esančių atsargų apskaitą tvarko materialiai atsakingi asmenys pagal jų pavadinimus, rūšis, vertę ir kiekį. Atsargos biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tarnyboje į apskaitą įtraukiamos pinigine ir kiekine išraiška pagal materialiai atsakingus asmenis ir pavadinimus.
55. Atsargos iš sandėlio išduodamos biudžetinės įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Rekomenduojami šie atsargų išdavimo dokumentai: važtaraščiai, valgiaraščiai – reikalavimai, atsargų išdavimo įstaigos reikmėms žiniaraščiai, pašarų išdavimo žiniaraščiai, atsargų išdavimo limito kortelės ir kt.
56. Grąžintina tara (statinės, bidonai, dėžės, buteliai ir kt.) – ir tuščia, ir su atsargomis – į apskaitą įtraukiama pagal atitinkamas grupes arba rūšis. Tarą grąžinus arba realizavus, skirtumas tarp įsigijimo vertės ir realizavimo kainos įskaitomas į biudžeto išlaidų ekonominės klasifikacijos kitų išlaidų straipsnį.
Sąskaita 03 „Gaminiai ir produkcija“
57. Sąskaita 03 „Gaminiai ir produkcija“ skirta biudžetinių įstaigų gamybinių (mokymo) dirbtuvių, pagalbinių žemės ir mokymo- bandymų ūkių gaminių bei produkcijos apskaitai.
58. Gatavi gaminiai ir produkcija įtraukiama į apskaitą pagal faktinę pagaminimo vertę. Jie pajamuojami sandėlyje remiantis priėmimo aktais arba kitais dokumentais. Gatavos produkcijos vertė įrašoma į subsąskaitos 030 „Gaminiai ir produkcija“ debetą ir į subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ kreditą. Pagalbinių žemės ir mokymo-bandymų ūkių produkcija einamaisiais metais apskaitoma pagal planines kainas.
59. Realizuotos produkcijos vertė įrašoma į subsąskaitos 030 „Gaminiai ir produkcija“ kreditą ir subsąskaitos 280 „Parduota, produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“ debetą.
60. Biudžetinės įstaigos reikmėms skirtos produkcijos vertė perkeliama iš subsąskaitos 030 „Gaminiai ir produkcija“ į atitinkamas sąskaitos 06 „Medžiagos ir maisto produktai“ subsąskaitas.
61. Remiantis metinėmis produkcijos savikainos kalkuliacijomis, planinė produkcijos savikaina iki faktinės savikainos metų pabaigoje koreguojama taip:
61.1. tuo atveju, kai per metus gautos žemės ūkio produkcijos faktinė savikaina yra didesnė už planuotą, apskaičiuoto savikainos skirtumo dalis, tenkanti nerealizuotai produkcijai, įrašoma į subsąskaitos 030 „Gaminiai ir produkcija“ debetą ir į subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ kreditą, o realizuotai produkcijai tenkanti šio skirtumo dalis – į subsąskaitos 280 „Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“ debetą ir subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ kreditą;
61.2. jeigu per metus gautos žemės ūkio produkcijos faktinė savikaina yra mažesnė už planinę, savikainos skirtumo dalis, tenkanti nerealizuotai produkcijai, įrašoma „raudonojo“ storno būdu į subsąskaitos 030 „Gaminiai ir produkcija“ debetą ir subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ kreditą, o realizuotai produkcijai tenkanti dalis – į subsąskaitos 280 „Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“ debetą ir subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ kreditą.
Sąskaita 04 „Montuotini įrengimai ir statybinės medžiagos „
63. Ši sąskaita skirstoma į subsąskaitas:
040 „Montuotini įrengimai“;
041 „Statybinės medžiagos „;
042 „Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams“.
64. Subsąskaitoje 040 „Montuotini įrengimai“ įrašomi montuotini ir komplektuotini įrengimai, galintys veikti tik surinkus jų dalis (sukomplektavus), o prireikus – ir pritvirtinus prie pastatų ar statinių pamatų arba atramų, taip pat tokių įrengimų atsarginių dalių komplektai.
65. Analitinė šios subsąskaitos apskaita tvarkoma pagal įrengimų, konstrukcijų, detalių rūšis, vertę ir kiekį.
66. Subsąskaita 041 „Statybinės medžiagos“ skirta statybinių medžiagų, įsigytų statybos ir montavimo darbams atlikti, apskaitai.
68. Subsąskaita 042 „Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams“ skirta apskaitai medžiagų, gautų iš sandėlio į laboratoriją arba į kitus mokslo įstaigos padalinius mokslinio tyrimo darbams, kurios naudojamos ne vieną kartą arba ilgą laiką, taip pat medžiagų, kurios yra mokslinio tyrimo objektai.
69. Į subsąskaitą 042 „Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams“ įtraukiamų medžiagų nomenklatūrą nustato biudžetinės įstaigos vadovas.
70. Kultūros įstaigose į šią subsąskaitą gali būti įtraukiamos gautos iš sandėlio brangiai kainuojančios medžiagos, skirtos meno kūrinių, muziejinių vertybių, architektūros paminklų remontui ir restauravimui.
71. Į subsąskaitos 042 „Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams“ debetą ir sąskaitos 06 „Medžiagos ir maisto produktai“ atitinkamų subsąskaitų kreditą įrašoma gautų iš sandėlio medžiagų vertė. Sunaudotų medžiagų vertė įrašoma į subsąskaitos 042 „Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams“ kreditą ir sąskaitų 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“, 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“, 21 „Kitos išlaidos“ atitinkamų subsąskaitų debetą.
Sąskaita 05 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“
73. Ši sąskaita skirta penimųjų gyvulių nepriklausomai nuo jų vertės, kitų gyvulių ir gyvūnų, kurių vieneto vertė yra mažesnė už Vyriausybės nustatytą ilgalaikio turto, taip pat gyvūnų ir gyvulių prieauglio apskaitai.
74. Brandos amžiaus sulaukęs prieauglis, kai gyvūno arba gyvulio vertė biudžetinės įstaigos vadovo paskirtos komisijos vertinimu yra ne mažesnė už Vyriausybės nustatytą ilgalaikio turto, įtraukiamas į ilgalaikio turto sąskaitą (išskyrus penimuosius gyvulius).
75. Pirktų gyvūnų ir gyvulių įsigijimo vertė įrašoma į sąskaitos 05 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ debetą ir subsąskaitų 111 „Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas“, 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ kreditą.
76. Gyvūnų ir gyvulių prieauglis, gautas iš prievaisos savo ūkyje, pajamuojamas pagal planines kainas. Gautos prievaisos vertė įrašoma į subsąskaitos 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ debetą bei subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ kreditą, o tuo atveju, kai pagalbinių ūkių sąnaudos įtraukiamos į subsąskaitą 211 „Paslaugų teikimo išlaidos“, – į subsąskaitos 400 „Pajamos už teikiamas paslaugas“ kreditą.
77. Papjautų gyvulių vertė nurašoma iš subsąskaitos 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ kredito. Gautos produkcijos vertė remiantis atitinkamu aktu įrašoma pagal planines kainas į subsąskaitos 030 „Gaminiai ir produkcija“ debetą. Skirtumas tarp papjautų gyvulių vertės ir gautos produkcijos vertės įskaitomas į subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ arba 400 „Pajamos už teikiamas paslaugas“ debetą ir į subsąskaitos 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ kreditą.
78. Gyvulių kritimas vertinamas kaip gamybos nuostoliai ir jų verte didinama išaugintų gyvulių savikaina. Apyskaitiniais metais šie nuostoliai nurašomi į subsąskaitos 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ kreditą ir subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ arba 400 „Pajamos už teikiamas paslaugas“ debetą.
79. Metams pasibaigus, apskaičiuojamas skirtumas tarp planinės ir faktinės produkcijos savikainos, kuris įrašomas į subsąskaitų 030 „Gaminiai ir produkcija“ ir 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ debetą ir subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ arba 400 „Pajamos už teikiamas paslaugas“ kreditą: teigiamais skaičiais – pereikvojimo atveju ir neigiamais skaičiais – ekonomijos atveju.
Sąskaita 06 „Medžiagos ir maisto produktai“
81. Sąskaita 06 „Medžiagos ir maisto produktai“ skirstoma į subsąskaitas:
060 „Medžiagos mokslo ir mokymo tikslams“;
061 „Maisto produktai“;
062 „Medikamentai“;
063 „Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys“;
064 „Kuras, degalai ir tepalai“;
066 „Tara“;
067 „Kitos medžiagos“;
068 „Medžiagos kelyje“;
069 „Atsarginės dalys“.
82. Subsąskaita 060 „Medžiagos mokslo ir mokymo tikslams“ skirta medžiagų, naudojamų mokymo programų priemonėms ir moksliniams darbams, apskaitai.
83. Subsąskaitoje 061 „Maisto produktai“ apskaitomi maisto produktai tose biudžetinėse įstaigose, kurių sąmatose šiam tikslui skirti asignavimai.
84. Gautų maisto produktų kiekis ir vertė surašomi atitinkamos formos kaupiamajame žiniaraštyje, kuris sudaromas atskirai pagal kiekvieną materialiai atsakingą asmenį.
85. Sunaudoti maisto produktai surašomi maisto produktų sunaudojimo kaupiamajame žiniaraštyje, kuris sudaromas pagal materialiai atsakingus asmenis. Įrašai jame daromi remiantis valgiaraščiais-reikalavimais arba kitais dokumentais.
86. Analitinė maisto produktų apskaita tvarkoma pagal materialiai atsakingus asmenis, rūšis pavadinimus, vertę ir kiekį. Kiekvieną mėnesį suskaičiuojama apyvarta ir nustatomas likutis.
87. Subsąskaita 062 „Medikamentai“ skirta medikamentų, bakterinių preparatų, serumų, vakcinų, kraujo ir tvarsliavos apskaitai gydymo – profilaktikos ir kitose įstaigose, kurioms šiam tikslui numatyti biudžeto asignavimai.
88. Subsąskaita 063 „Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys“ skirta ūkinių medžiagų ir raštinės reikmenų, taip pat remontui skirtų statybinių medžiagų apskaitai.
89. Raštinės reikmenys (popierius, segtuvai, rašikliai, pieštukai ir kt.), įsigyti ir iškart išduoti naudoti, gali būti nurašomi į faktines išlaidas – bendra jų vertė įtraukiama į subsąskaitos 063 „Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys“ pajamas ir išlaidas. Šių vertybių perdavimą naudoti patvirtinančius dokumentus turi pasirašyti ir jas gavęs asmuo.
90. Subsąskaitoje 064 „Kuras, degalai ir tepalai“ tvarkoma degalų, tepalų ir kuro, esančio sandėliuose (malkos, anglys, durpės, benzinas, žibalas, mazutas ir kt.) ir pas materialiai atsakingus asmenis, apskaita.
91. Subsąskaita 066 „Tara“ skirta tuščios ir esančios su materialiomis vertybėmis grąžintinos ir keičiamos taros (statinės, bidonai, dėžės, stiklainiai, buteliai ir kt.) apskaitai.
93. Analitinė subsąskaitų 060 „Medžiagos mokslo ir mokymo tikslams“, 063 „Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys“, 064 „Kuras, degalai ir tepalai“, 066 „Tara“ ir 067 „Kitos medžiagos“ apskaita biudžetinėse įstaigose tvarkoma pagal materialiai atsakingus asmenis, vertybių pavadinimus, rūšis, vertę ir kiekį.
94. Subsąskaita 068 „Medžiagos kelyje“ skirta apskaitai medžiagų, už kurias biudžetinė įstaiga sumokėjo, bet iki mėnesio pabaigos jų negavo. Analitinė medžiagų kelyje apskaita tvarkoma pagal atskirus tiekėjus.
95. Subsąskaitoje 069 „Atsarginės dalys“ tvarkoma apskaita atsarginių dalių, skirtų remontuoti arba pakeisti susidėvėjusias mašinų (medicinos, kompiuterių ir kt.), įrengimų, transporto priemonių dalis arba mazgus.
96. Analitinė atsarginių dalių apskaita tvarkoma pagal materialiai atsakingus asmenis, pavadinimus, markes ir vertę.
97. Automobilių padangų ir akumuliatorių, išduotų iš sandėlio pakeisti nusidėvėjusius, apskaita biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos tarnyboje tvarkoma sudarant atitinkamos formos analitinės apskaitos registrus normatyviniam jų eksploatavimo laikotarpiui.
98. Atsarginių dalių vertė nurašoma į išlaidos perduodant jas eksploatuoti biudžetinės įstaigos vadovo nustatyta tvarka.
99. Iš kitų lėšų įsigytų ir iš paramos teikėjų gautų atsargų apskaita tvarkoma šioje Tvarkoje nustatyta tvarka, tačiau atskirai nuo iš biudžeto lėšomis įsigytų atsargų.
100. Įsigytų atsargų vertė įrašoma į sąskaitos 06 „Medžiagos ir maisto produktai“ atitinkamų subsąskaitų debetą ir į sąskaitų 09 „Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams“, 10 „Biudžetinių lėšų sąskaitos banke“, 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“, 12 „Kasa“, 13 „Kitos piniginės lėšos“, 16 „Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis“, 17 „Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais“ atitinkamų subsąskaitų kreditą.
101. Sunaudotų atsargų vertė įrašoma į sąskaitos 06 „Medžiagos ir maisto produktai“ atitinkamos subsąskaitos kreditą ir į sąskaitų 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“, 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“, 21 „Kitos išlaidos“ atitinkamų subsąskaitų debetą.
IV. TRUMPALAIKIS TURTAS
103. Sąskaita 07 „Trumpalaikis turtas“ skirta biudžetinės įstaigos trumpalaikio materialiojo (toliau – trumpalaikio) turto apskaitai.
104. Įsigyto trumpalaikio turto vertė įrašoma į subsąskaitos 070 „Trumpalaikis turtas“ debetą ir į sąskaitų 09 „Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams“, 10 „Biudžetinių lėšų sąskaitos banke“, 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“, 12 „Kasa“, 13 „Kitos piniginės lėšos“, 16 „Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis“, 17 „Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais“ atitinkamų subsąskaitų kreditą, taip pat į sąskaitų 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“, 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“, 21 „Kitos išlaidos“ atitinkamų subsąskaitų debetą ir subsąskaitos 260 „Trumpalaikio turto fondas“ kreditą.
105. Trumpalaikio turto apskaita sandėlyje ir eksploatavimo metu tvarkoma pagal jų saugojimo vietas, pavadinimus, vertę ir kiekį. Šie daiktai iš sandėlio išduodami pagal atitinkamus išdavimo dokumentus.
106. Turi būti nustatyti ir valstybės ir savivaldybių institucijų patvirtinti specialiųjų drabužių, aprangos, avalynės, patalynės ir kai kurių kitų trumpalaikio turto objektų eksploatavimo normatyvai. Susidėvėjęs trumpalaikis turtas, pasibaigus jo norminiam eksploatavimo laikui, nurašomas ir likviduojamas, užpajamuojant liekamąsias medžiagas jų galimo panaudojimo kainomis.
V. SĄNAUDOS
108. Šis skyrius skirtas gamybinių (mokymo) dirbtuvių, pagalbinių žemės ir mokymo- bandymų ūkių gaminių ir produkcijos gamybos, taip pat mokslinio tyrimo, konstravimo darbų atlikimo bei įrangos pagaminimo, medžiagų įsigijimo ir perdirbimo sąnaudų apskaitai. Tam skirta sąskaita 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
109. Gamybos sąnaudos skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines:
109.1. tiesioginėms sąnaudoms priskiriama: medžiagos, gamybos darbuotojų, mokslinių bendradarbių ir kt. darbo užmokestis ir kitos apyskaitinių metų produkcijos vertei priskirtos tiesioginės sąnaudos. Tuose ūkiuose, kur gaminama viena produkcijos rūšis, visos sąnaudos yra tiesioginės;
109.2. netiesioginėms sąnaudoms priskiriama: valdymo aparato ir aptarnaujančio personalo darbo užmokestis, patalpų nuomos, remonto, šildymo, elektros energijos ir kitos netiesioginės sąnaudos. Esant keliems kalkuliavimo objektams, netiesioginės sąnaudos per mėnesį preliminariai apskaitomos subsąskaitoje 210 „Paskirstytinos išlaidos“. Gamybinėse (mokymo) dirbtuvėse ir kituose gamybiniuose padaliniuose netiesioginės sąnaudos pagal produkcijos rūšis paskirstomos kiekvieną mėnesį, o pagalbiniuose žemės ūkio ir mokymo-bandymų ūkiuose – vienąkart metų pabaigoje.
110. Netiesioginės sąnaudos pagal atskirus gaminius, žemės ūkio produkcijos rūšis arba gamybos šakas gali būti skirstomos proporcingai gamybos darbuotojų, mokslinių bendradarbių ir kt. darbo užmokesčiui, sunaudotoms medžiagoms arba tiesioginėms sąnaudoms. Netiesioginių sąnaudų paskirstymo tvarką nustato biudžetinės įstaigos vadovas.
111. Netiesioginės sąnaudos nurašomos iš subsąskaitos 210 „Paskirstytinos išlaidos“ kredito į subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ debetą.
112. Į subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ debetą įskaitomos gamybos ir suteiktų patarnavimų sąnaudos bei gyvulių prieauglio kritimo nuostoliai. Gatavos produkcijos vertė įrašoma į subsąskaitos 030 „Gaminiai ir produkcija“ debetą ir į subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ kreditą.
113. Suteiktų patarnavimų, už kuriuos išrašyta ir pateikta apmokėti sąskaita, faktinė savikaina įrašoma į subsąskaitos 280 „Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“ debetą ir į subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ kreditą.
115. Pagamintos produkcijos faktinė savikaina nustatoma pagal iš apskaitos duomenų sudarytą apyskaitinę kalkuliaciją. Bendra subsąskaitoje 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ sukaupta suma, atskaičius nebaigtos gamybos sąnaudas, apyskaitinio laikotarpio pabaigoje paskirstoma pagal produkcijos rūšis ir nustatoma pagamintos produkcijos vieneto savikaina. Į subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ kreditą einamaisiais metais įskaitoma: žemės ūkio produkcijos planinė savikaina (įrašoma subsąskaitos 030 „Gaminiai ir produkcija“ debete), gyvūnų ir gyvulių prieauglio planinė savikaina (įrašoma subsąskaitos 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ debete). Į subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ kreditą metų pabaigoje įrašomas skirtumas tarp produkcijos planinės ir faktinės savikainos. Šio skirtumo dalis, tenkanti nerealizuotai produkcijai, įskaitoma į subsąskaitų 030 „Gaminiai ir produkcija“ ir 050 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“ debetą ir į subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ kreditą, o dalis, tenkanti realizuotai produkcijai, – į 280 subsąskaitos „Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“ debetą ir į subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ kreditą. Pereikvojimas įrašomas teigiamais skaičiais, o ekonomija – neigiamais skaičiais („raudonojo“ storno būdu).
116. Norint nustatyti pagalbinių ūkių produkcijos faktinę savikainą, metų pabaigoje sudaroma apyskaitinė kalkuliacija pagal produkcijos rūšis.
117. Sudarant žemdirbystės produkcijos savikainos apyskaitinę kalkuliaciją, iš bendrų sąnaudų išskiriamos kitų metų derliaus sąnaudos pagal kiekvieną kultūrą, kurios perkeliamos į kitus metus kaip nebaigta gamyba. Likusioji subsąskaitoje 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ sąnaudų dalis paskirstoma pagal kultūrų rūšis.
118. Be to, subsąskaitoje 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ įrašomos pagal sutartis su įmonėmis ir įstaigomis atliekamų mokslinio tyrimo ir konstravimo darbų sąnaudos. Į šių darbų vertę įskaitomos visos programos vykdymo išlaidos, tarp jų ir specialiųjų įrengimų, reikalingų darbams atlikti, įsigijimo išlaidos.
119. Subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ debete apskaitomos visos mokslinio tyrimo darbų sąnaudos. Per metus nebaigtų darbų ar paslaugų vertė metų pabaigoje lieka šioje subsąskaitoje. Faktinė atliktų ir perduotų užsakovams darbų savikaina nurašoma iš subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ kredito į subsąskaitos 280 „Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“ debetą.
VI. PINIGAI
121. Šio skyriaus sąskaitos skirtos apskaitai iš valstybės (savivaldybės) biudžeto, taip pat iš kitų šaltinių gautų lėšų:
122. Pinigų apskaitai naudojamos šios sąskaitos:
09 „Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams“;
10 „Biudžetinių lėšų sąskaitos banke“;
11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“;
12 „Kasa“;
13 „Kitos piniginės lėšos“.
Sąskaita 09 „Biudžeto lėšos sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams“
123. Šioje sąskaitoje tvarkoma biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto taikant tiesioginį sumokėjimą tiekėjams, lėšų apskaita. Joje kaupiamos Finansų ministerijos tiesiogiai įstaigos tiekėjams iš iždo sąskaitos sumokėtos pinigų sumos už patiektas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Sumokėta tiesiogiai tiekėjui pinigų suma įrašoma į subsąskaitos 090 „Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams“ debetą ir subsąskaitos 230 „Finansavimas iš biudžeto“ kreditą, o tiekėjų sąskaitose nurodyta prekių, darbų ir paslaugų vertė – į subsąskaitos 090 „Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams“ kreditą ir turto, išlaidų arba atsiskaitymų sąskaitų atitinkamų subsąskaitų debetą.
Sąskaita 10 „Biudžetinių lėšų sąskaitos banke“
124. Šioje sąskaitoje tvarkoma biudžetinių lėšų, pervestų į asignavimų valdytojų sąskaitas banke, apskaita. Sąskaita 10 „Biudžetinių lėšų sąskaitos banke“ skirstoma į subsąskaitas:
100 „Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos“;
101 „Pavaldžių įstaigų lėšos“.
125. Į šių subsąskaitų debetą įrašomos iš valstybės (savivaldybės) biudžeto gautų piniginių lėšų sumos ir kasinėms išlaidoms atkurti skirtos sumos, o į kreditą – pagal tikslinę paskirtį panaudotos biudžeto lėšos ir į valstybės (savivaldybės) biudžetą grąžintos lėšos. Šių subsąskaitų debete registruojamos sumos taip pat įrašomos ir į sąskaitos 23 „Finansavimas“ atitinkamų subsąskaitų kreditą.
126. Lėšų judėjimas biudžetinės įstaigos biudžetinėje sąskaitoje banke apskaitomas kaupiamajame žiniaraštyje arba kitame apskaitos registre.
127. Kasinių išlaidų (kasinėmis išlaidomis laikomos visos pervestos iš banko sąskaitos ir išmokėtos grynaisiais pinigų sumos) analitinė apskaita tvarkoma pagal kiekvienos programos išlaidų sąmatose numatytus ekonominės klasifikacijos straipsnius, kaupiant jas per mėnesį ir nuo metų pradžios. Kasinių ir faktinių išlaidų analitinė apskaita tvarkoma pagal programas, funkcinės ir ekonominės klasifikacijos straipsnius.
Sąskaita 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“
128. Biudžetinės įstaigos, turinčios ne biudžeto lėšų, jų apskaitą tvarko kitų lėšų sąskaitose. Banke atidaroma atskira sąskaita pagal kiekvieną tokių lėšų rūšį.
129. Sąskaita 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“ skirstoma į subsąskaitas:
110 „Pavedimų lėšos“;
111 „Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas“;
112 „Kitos lėšos“.
130. Pavedimų lėšų gavimas registruojamas subsąskaitos 110 „Pavedimų lėšos“ debete ir subsąskaitos 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“ kredite, o panaudojimas – subsąskaitos 214 „Pavedimų lėšų išlaidos“ debete ir subsąskaitų 110 „Pavedimų lėšos“, 122 „Kitos lėšos kasoje“, 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ arba kitų subsąskaitų kredite.
131. Metams pasibaigus (jei sutartyje nenumatyta kitaip), per metus panaudotų pavedimams atlikti lėšų suma iš subsąskaitos 214 „Pavedimų lėšų išlaidos“ kredito nurašoma į subsąskaitos 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“ debetą. Grąžinant nepanaudotas pavedimų lėšas jų savininkui, sumos įrašomos į subsąskaitos 110 „Pavedimų lėšos“ kreditą ir subsąskaitos 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“ debetą.
133. Lėšų, gautų už teikiamas paslaugas, apskaitai skirta subsąskaita 111 „Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas.“ Visoms šių lėšų rūšims biudžetinė įstaiga banke atidaro vieną sąskaitą.
135. Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas, įrašomos į subsąskaitos 111 „Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas“ debetą ir sąskaitų 03 „Gaminiai ir produkcija“, 05 „Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis“, 10 „Biudžetinių lėšų sąskaitos banke“, 12 „Kasa“, 13 „Kitos piniginės lėšos“, 16 „Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis“, 17 „Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais“, 28 „Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“ ir 40 „Pajamos“ atitinkamų subsąskaitų kreditą.
136. Išmokėtos iš sąskaitos grynaisiais ir pervestos mokėjimo pavedimais pinigų sumos įrašomos į subsąskaitos 111 „Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas“ kreditą ir į sąskaitų 04 „Montuotini įrengimai ir statybinės medžiagos“, 06 „Medžiagos ir maisto produktai“, 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“, 10 „Biudžetinių lėšų sąskaitos banke“, 12 „Kasa“, 13 „Kitos piniginės lėšos“, 16 „Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis“, 17 „Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais“ ir 21 „Kitos išlaidos“ atitinkamų subsąskaitų debetą. Pervestos į biudžeto pajamas sumos įrašomos į subsąskaitos 400 „Pajamos už teikiamas paslaugas“ debetą.
137. Subsąskaita 112 „Kitos lėšos“ skirta įvairių biudžetinės įstaigos ne iš biudžeto gautų lėšų, saugomų jos sąskaitose iki grąžinimo pagal priklausomybę arba panaudojimo pagal tikslinę paskirtį, apskaitai tvarkyti.
138. Subsąskaitoje 112 „Kitos lėšos“ apskaitoma:
139. Lėšos, pervestos į asignavimų valdytojų kitų lėšų sąskaitą įvairiems fondams sudaryti, biudžetinės įstaigos apskaitoje registruojamos subsąskaitos 112 „Kitos lėšos“ debete ir subsąskaitos 270 „Kiti fondai“ kredite.
Sąskaita 12 „Kasa“
142. Biudžetinės įstaigos, tvarkydamos grynųjų pinigų apskaitą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis (Žin., 2000, Nr. 15-398).
144. Sąskaita „Kasa“ skirstoma į subsąskaitas:
120 „Biudžetinės lėšos kasoje;“
122 „Kitos lėšos kasoje“.
Sąskaita 13 „Kitos piniginės lėšos“
146. Ši sąskaita skirta biudžetinės įstaigos vardu įsigytose mokėjimų kortelėse esančių piniginių lėšų, taip pat akredityvų ir piniginių dokumentų apskaitai.
147. Sąskaita skirstoma į subsąskaitas:
130 „Akredityvai“;
131 „Mokėjimo kortelės“;
132 „Piniginiai dokumentai“.
148. Subsąskaitoje 130 „Akredityvai“ įrašomos įformintų akredityvų pagal sutartis su tiekėjais už materialių vertybių tiekimą ir teikiamus patarnavimus piniginių lėšų sumos. Akredityvų įforminimo ir atsiskaitymo jais tvarką nustato bankas.
149. Įformintos akredityvo sumos įrašomos į subsąskaitos 130 „Akredityvai“ debetą ir atitinkamos biudžetinių arba kitų lėšų sąskaitos banke kreditą.
150. Apmokėtų akredityvų sumos įrašomos į subsąskaitos 130 „Akredityvai“ kreditą ir atitinkamų materialių vertybių arba kitų sąskaitų debetą.
151. Nepanaudotos akredityvų sumos įskaitomos į tas biudžetinių arba kitų lėšų sąskaitas banke, iš kurių lėšų buvo įformintas akredityvas.
153. Subsąskaita 131 „Mokėjimo kortelės“ skirta biudžetinės įstaigos turimose banko mokėjimo kortelėse esančių pinigų apskaitai. Į mokėjimo korteles pervestos sumos įrašomos kaip kasinės išlaidos pagal atitinkamus biudžeto išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnius.
154. Nepanaudoti mokėjimo kortelių pinigų likučiai įskaitomi į biudžetinę sąskaitą ir jais sumažinamos atitinkamų biudžeto išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnių kasinės išlaidos.
155. Teisė naudotis biudžetinės įstaigos mokėjimo kortele įforminama biudžetinės įstaigos vadovo įsakymu.
156. Analitinė subsąskaitos 131 „Mokėjimo kortelės“ apskaita tvarkoma kaupiamajame žiniaraštyje arba kitame apskaitos registre. Mokėjimo operacijos jame registruojamos pagal kiekvieną dokumentą (sąskaitą, čekį) atlikus operaciją, bet ne vėliau kaip kitą dieną, gavus dokumentus į biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos tarnybą.
157. Į subsąskaitos 131 „Mokėjimo kortelės“ debetą įrašomos į mokėjimo korteles pervestos sumos. Pagal mokėjimo korteles sumokėtos sumos už įsigytas materialias vertybes ir suteiktas paslaugas įrašomos į subsąskaitos 131 „Mokėjimo kortelės“ kreditą ir atitinkamų sąskaitų debetą.
158. Subsąskaitoje 132 „Piniginiai dokumentai“ apskaitomi piniginiai dokumentai: bilietai, pašto ir rinkliavų ženklai ir kt. Tokių dokumentų priėmimas į kasą ir išdavimas iš kasos įforminamas kasos orderiais. Šių operacijų apskaita tvarkoma atskirai nuo piniginių lėšų operacijų.
VII. FINANSINIS TURTAS
160. Šis skyrius skirtas biudžetinės įstaigos turimų vertybinių popierių (akcijų, obligacijų ir kt.) apskaitai. Finansinio turto įsigijimo vertė įrašoma į subsąskaitos 140 „Vertybiniai popieriai“ debetą ir skyrių „Pinigai“ arba „Gautinos ir mokėtinos lėšos“ atitinkamų sąskaitų kreditą. Parduoto arba perduoto finansinio turto vertė registruojama šios sąskaitos kredite ir skyriaus „Pinigai“ arba „Gautinos ir mokėtinos lėšos“ atitinkamų sąskaitų debete.
VIII. GAUTINOS IR MOKĖTINOS LĖŠOS
162. Šio skyriaus sąskaitose tvarkoma atsiskaitymų su tiekėjais ir rangovais už įsigytas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, taip pat su biudžetu, socialinio draudimo įstaigomis, su atskaitingais asmenimis, darbuotojais, stipendininkais, deponentais, tėvais už vaikų išlaikymą vaikų globos ir ikimokyklinėse įstaigose, kitais debitoriais ir kreditoriais apskaita.
164. Kreditorinio ir deponentinio įsiskolinimo, kurio praėjo ieškinio senaties terminas, suma turi būti įskaityta į atitinkamo biudžeto pajamas ne vėliau kito mėnesio, einančio po to, kurį suėjo ieškinio senaties terminas, 10 dieną.
165. Debitorinio įsiskolinimo, kuriam suėjo ieškinio senaties terminas, suma, biudžetinės įstaigos vadovui leidus, nurašoma sumažinant finansavimą. Einamaisiais metais gautos (išieškotos) neteisėto debitorinio įsiskolinimo sumos, sumokėtos pagal ankstesnių metų sąmatas, pervedamos į biudžetą.
166. Materialių vertybių trūkumų ir dėl grobstymų prarastos sumos, kurių teismas nepriteisė, taip pat beviltiškomis pripažintos skolos nurašomos sumažinant finansavimą. Nurašytas iš biudžetinės įstaigos balanso įsiskolinimas penkerius metus nuo nurašymo momento apskaitomas užbalansinėje sąskaitoje 05 „Nurašytas nemokių debitorių įsiskolinimas“.
167. Sąskaita 15 „Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais“ skirstoma į subsąskaitas:
150 „Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais“;
151 „Atsiskaitymai su kitais subjektais“.
168. Subsąskaitoje 150 „Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais“ apskaitomi atsiskaitymai su tiekėjais už statybines medžiagas, detales, montuotinus įrengimus ir kitas vertybes, įsigyjamas už nepaprastosioms išlaidoms skirtas lėšas, taip pat atsiskaitymai su rangovais už jiems perduotas statybai bei montavimui materialias vertybes ir už jų atliktus darbus pagal tarpines sąskaitas.
169. Į subsąskaitos 150 „Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais“ debetą įrašomos tiekėjams sumokėtos už materialias vertybes sumos, o į kreditą – į sandėlį gautų arba rangovui perduotų statybinių medžiagų ir konstrukcijų vertė. Registruojant atsiskaitymus su rangovais, šios subsąskaitos debete įrašoma rangovui perduotų konstrukcijų bei detalių vertė ir pagal tarpines rangovų sąskaitas sumokėtos sumos, o kredite – sumokėtos už atliktus darbus sumos.
170. Analitinė subsąskaitos 150 „Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais“ apskaita tvarkoma pagal kiekvieną tiekėją ir rangovą.
Sąskaita 16 „Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis“
171. Subsąskaita 160 „Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis“ skirta atsiskaitymų su asmenimis už atsiskaitytinai išduotą jiems avansą grynaisiais pinigais arba pagal mokėjimo kortelę sumokėti už prekes ir paslaugas apskaitai.
172. Šioje subsąskaitoje taip pat registruojami atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis, išmokančiais darbo užmokestį tais atvejais, kai biudžetinės įstaigos etatų sąraše nėra kasininko pareigybės arba kai lėšos šiam tikslui pervedamos įstaigos struktūriniam padaliniui ir išduodamos atsiskaitytinai, taip pat atsiskaitymai su vadovo paskirtais atskaitingais už įnašų, įmokų ir įplaukų surinkimą asmenimis – ne biudžetinės įstaigos kasininkais.
173. Avansas išduodamas tik biudžetinėje įstaigoje dirbantiems asmenims. Avansas išmokamas ir už jį atsiskaitoma ne vėliau kaip per tris darbo dienas atlikus pavedimą arba išduoto avanso terminui pasibaigus įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Avansas gali būti išleistas tik tiems tikslams, kurie numatyti išdavimo dokumentuose. Atskaitingas asmuo prie pateikiamos avanso panaudojimo apyskaitos turi pridėti išlaidas patvirtinančius dokumentus. Patikrintas avanso apyskaitas patvirtina biudžetinės įstaigos vadovas.
174. Naujas avansas atskaitingam asmeniui gali būti išduotas tik atsiskaičius už anksčiau išduotąjį.
175. Tais atvejais, kai avanso panaudojimo apyskaita nustatytu terminu nepateikiama ir negrąžinamas nepanaudotas avanso likutis, biudžetinė įstaiga įstatymų nustatyta tvarka turi teisę išskaityti šį įsiskolinimą iš avansą gavusio asmens.
176. Išduotų avansų sumos įrašomos į subsąskaitos 160 „Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis“ debetą ir sąskaitų 10 „Biudžetinių lėšų sąskaitos banke“, 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“ 12 „Kasa“ arba 13 „Kitos piniginės lėšos“ atitinkamų subsąskaitų kreditą.
177. Išleistų avansų sumos ir grąžinti nepanaudoti jų likučiai įrašomi į subsąskaitos 160 „Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis“ kreditą ir į sąskaitų 06 „Medžiagos ir maisto produktai“, 07 „Trumpalaikis turtas“, 12 „Kasa“, 18 „Atsiskaitymai su darbuotojais ir stipendininkais“, 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“, 21 „Kitos išlaidos“ atitinkamų subsąskaitų debetą.
Sąskaita 17 „Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais“
179. Ši sąskaita skirstoma į subsąskaitas:
170 „Atsiskaitymai už trūkumus“;
171 „Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas“;
172 „Tiksliniai atsiskaitymai“;
173 „Atsiskaitymai su biudžetu“;
174 „Atsiskaitymai už depozitines sumas“;
176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“;
177 „Atsiskaitymai su deponentais“;
178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“.
180. Subsąskaita 170 „Atsiskaitymai už trūkumus“ skirta piniginių lėšų, taip pat materialių vertybių trūkumų apskaitai.
181. Nustatyta piniginių lėšų, taip pat materialių vertybių trūkumų suma įrašoma į subsąskaitos 170 „Atsiskaitymai už trūkumus“ debetą ir atitinkamų lėšų arba vertybių subsąskaitų kreditą.
182. Į subsąskaitos 170 „Atsiskaitymai už trūkumus“ kreditą įrašoma į biudžetinės įstaigos sąskaitą banke arba kasą gauta pinigų suma padarytiems trūkumams padengti, kuri pervedama į tą biudžetą, iš kurio įstaiga finansuojama.
184. Subsąskaitoje 171 „Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas“ tvarkomi atsiskaitymai su socialinio draudimo įstaiga už privalomąjį darbuotojų socialinį draudimą.
186. Į subsąskaitos 171 „Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas“ kreditą įrašoma apskaičiuota socialinio draudimo įmokų suma, gautos iš socialinio draudimo įstaigos lėšos pašalpoms laikino nedarbingumo atveju ir kitos išmokos.
187. Į šios subsąskaitos debetą įrašomos darbuotojams apskaičiuotų laikino nedarbingumo pašalpų ir kitų išmokų iš socialinio draudimo lėšų sumos.
188. Analitinė atsiskaitymų už socialinio draudimo įmokas apskaita tvarkoma atitinkamos formos registruose.
189. Subsąskaitoje 172 „Tiksliniai atsiskaitymai“ apskaitomi atsiskaitymai su tėvais už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse vaikų įstaigose, už vaikų papildomą ugdymą muzikos, dailės ir kitose mokyklose, už auklėtinių išlaikymą mokyklose internatuose, už globotinių išlaikymą globos namuose ir pensionatuose ir kt.
190. Priimti į kasą šios Tvarkos 189 punkte nurodytas įmokas atsakingas asmuo privalo pagal Kasos darbo organizavimo taisykles. Gaunant minėtas įmokas, sumos įrašomos į subsąskaitos 172 „Tiksliniai atsiskaitymai“ kreditą ir skyriaus „Pinigai“ atitinkamų subsąskaitų debetą.
191. Atsiskaitymų už uniforminius drabužius apskaitos tvarką nustato atitinkamos valstybės ir savivaldybių institucijos, suderinusios su Finansų ministerija.
192. Analitinė tikslinių atsiskaitymų apskaita tvarkoma pagal atsiskaitymų rūšis ir atskaitingus asmenis.
193. Subsąskaita 173 „Atsiskaitymai su biudžetu“ skirta atsiskaitymams su biudžetu pagal fizinių asmenų pajamų mokestį, išskaičiuotą iš darbuotojų darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, ir kitų išmokų rūšis, taip pat pridėtinės vertės bei kitus mokesčius ir įmokas į biudžetą apskaityti.
194. Biudžetinės įstaigos įsiskolinimas biudžetui įrašomos į subsąskaitos 173 „Atsiskaitymai su biudžetu“ kreditą, o šias sumas pervedus į biudžetą – į šios subsąskaitos debetą.
195. Analitinė subsąskaitos 173 „Atsiskaitymai su biudžetu“ apskaita tvarkoma pagal mokesčių ir įmokų rūšis.
196. Subsąskaita 174 „Atsiskaitymai už depozitines sumas“ skirta laikinai biudžetinės įstaigos disponuojamų lėšų, kurios susidarius atitinkamoms aplinkybėms, turi būti grąžintos, apskaitai. Depozitinės lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje banke ir, susidarius atitinkamoms aplinkybėms, grąžinamos asmenims arba organizacijoms, kuriems jos priklauso.
197. Lėšos, kuriomis laikinai disponuoja biudžetinė įstaiga, įrašomos į subsąskaitos 174 „Atsiskaitymai už depozitines sumas“ kreditą ir į subsąskaitos 112 „Kitos lėšos“ arba 122 „Kitos lėšos kasoje“ debetą, o į 174 subsąskaitos „Atsiskaitymai už depozitines sumas“ debetą įrašomos iš depozitinės sąskaitos išduotos arba pervestos pagal priklausomybę sumos.
199. Subsąskaitoje 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“ apskaitomos gautos iš kitų įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų lėšos tam tikriems pavedimams atlikti, taip pat kitos tikslinės paskirties lėšos – parama, paskolos ir kt. Šios lėšos laikomos atskiroje biudžetinės įstaigos sąskaitoje banke.
200. Atlikusi pavedimą, biudžetinė įstaiga pateikia lėšas pervedusiai įmonei, įstaigai ar organizacijai ataskaitą ir sutartyje nustatyta tvarka grąžina nepanaudotų lėšų likutį. Iš biudžetinių įstaigų gautos, bet pagal paskirtį tais metais nepanaudotos lėšos grąžinamos pervedusioms šias lėšas įstaigoms ne vėliau kaip iki gruodžio 31 dienos.
201. Šioje subsąskaitoje gali būti kaupiamos kitos tikslinės paskirties lėšos (parama, paskolos, už parduotą turtą gautos lėšos), jeigu jų panaudojimo terminas nenustatytas arba ilgesnis nei vieneri metai.
202. Gautos sumos įrašomos į subsąskaitos 110 „Pavedimų lėšos“ debetą ir subsąskaitos 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“ kreditą. Išlaidos, padarytos iš subsąskaitos 110 „Pavedimų lėšos „, apskaitomos subsąskaitoje 214 „Pavedimų lėšų išlaidos“.
204. Subsąskaitoje 177 „Atsiskaitymai su deponentais“ apskaitomos nustatytu laiku neišduotos darbo užmokesčio ir stipendijų sumos.
205. Laiku neišmokėta darbo užmokesčio ir stipendijų suma įrašoma į subsąskaitos 177 „Atsiskaitymai su deponentais“ kreditą ir subsąskaitos 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“ arba 181 „Atsiskaitymai su stipendininkais“ debetą.
206. Išmokėtos deponuotos lėšas įrašomos į subsąskaitos 177 „Atsiskaitymai su deponentais“ debetą ir į sąskaitos 12 „Kasa“ kreditą.
207. Į subsąskaitos 177 „Atsiskaitymai su deponentais“ debetą taip pat įrašomos deponentinio įsiskolinimo, kuriam suėjo ieškinio senaties terminas ir kurį priklauso pervesti į atitinkamą biudžetą, suma. Kartu ši suma įrašoma į subsąskaitos 173 „Atsiskaitymai su biudžetu“ kreditą.
208. Subsąskaitos 177 „Atsiskaitymai su deponentais“ analitinė apskaita tvarkoma pagal kiekvieną deponentą.
209. Subsąskaita 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ skirta atsiskaitymų su kitose sąskaitos 17 „Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais“ subsąskaitose nepaminėtais debitoriais ir kreditoriais, taip pat atsiskaitymų su mokymo įstaigų studentais ir moksleiviais už naudojimąsi bendrabučiu apskaitai. Analitinė atsiskaitymų su kitais debitoriais ir kreditoriais apskaita tvarkoma kaupiamajame žiniaraštyje pagal kiekvieną debitorių ir kreditorių bei kiekvieną dokumentą. Atsiskaitymų su studentais ir moksleiviais už jų naudojimąsi bendrabučiu apskaita tvarkoma apyvartos žiniaraštyje.
Sąskaita 18 „Atsiskaitymai su darbuotojais ir stipendininkais“
210. Ši sąskaita skirta atsiskaitymų su darbuotojais pagal darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas, taip pat atsiskaitymų su studentais, aspirantais ir moksleiviais (pagal stipendijas ir kitus atsiskaitymus) apskaitai.
211. Sąskaita 18 „Atsiskaitymai su darbuotojais ir stipendininkais“ skirstoma į subsąskaitas:
180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“;
181 „Atsiskaitymai su stipendininkais“;
182 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal jų pavedimus“;
183 „Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus“;
184 „Kiti atsiskaitymai“.
212. Subsąskaitoje 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“ tvarkomi atsiskaitymai su darbuotojais pagal visas darbo užmokesčio, premijų, pašalpų ir kitų išmokų rūšis.
213. Darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis šiais dokumentais: biudžetinės įstaigos vadovo įsakymais apie darbuotojų priėmimą, atleidimą arba perkėlimą pagal patvirtintą etatų sąrašą, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais ir kt.
214. Faktinės išlaidos darbo užmokesčiui ir pašalpoms apskaičiuojamos vieną kartą per mėnesį atitinkamame žiniaraštyje, sudaromame paskutinę mėnesio dieną. Į šį žiniaraštį įrašomi duomenys iš darbo laiko apskaitos dokumentų: darbuotojų pavardės ir inicialai, apskaičiuoto darbo užmokesčio, pašalpų, išmokėto avanso, išskaičiuotų mokesčių ir kitos sumos.
215. Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus pasirašo juos sudarę ir patikrinę darbuotojai. Leidimą išmokėti darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas pasirašo biudžetinės įstaigos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris).
216. Pasibaigus išmokėjimo terminui, išmokėjimo žiniaraštyje prie darbo užmokesčio neatsiėmusių asmenų pavardžių kasininkas privalo uždėti spaudą arba užrašyti ranka „Deponuota“ ir sudaryti deponuotų sumų rejestrą. Žiniaraščio pabaigoje kasininkas turi užrašyti faktiškai išmokėtą sumą ir neišmokėto darbo užmokesčio sumą, sutikrinti šias sumas su bendra išmokėjimo žiniaraščio suma ir tai patvirtinti jį parašant. Jeigu pinigus mokėjo ne kasininkas, o kitas asmuo, tai žiniaraštyje papildomai užrašoma: „Pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo“, išmokėjusiojo pareigos, vardo raidė, pavardė ir pasirašoma.
217. Išmokėto darbo užmokesčio suma į išlaidas nurašoma pagal kasos išlaidų orderį, kurio data ir numeris įrašomas į išmokėjimo žiniaraštį. Deponuoto darbo užmokesčio suma kitą dieną po išmokėjimo termino pasibaigimo pagal kitą kasos išlaidų orderį įnešama į depozitinę sąskaitą banke.
218. Siekiant gauti žinių apie dirbančio asmens darbo užmokestį per praėjusį laikotarpį, pildoma asmeninė darbuotojo atlyginimo apskaitos kortelė arba kitas atitinkamas dokumentas, kuriame, be bendrų duomenų apie darbuotoją, kiekvieną mėnesį įrašomos apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio suma pagal rūšis.
219. Apskaičiuota atlyginimų, pašalpų ir kitų išmokų suma įrašoma į subsąskaitos 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“ kreditą ir į sąskaitų 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“, 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“, 21 „Kitos išlaidos“, 17 „Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais“ atitinkamų subsąskaitų debetą.
220. Išmokėto darbo užmokesčio, pašalpų ir kitų išmokų bei įvairių išskaitymų iš darbo užmokesčio suma įrašoma į subsąskaitos 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“ debetą ir į sąskaitų 12 „Kasa“, 16 „Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis“, 17 „Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais“ bei 18 „Atsiskaitymai su darbuotojais ir stipendininkais“ atitinkamų subsąskaitų kreditą.
221. Subsąskaitoje 181 „Atsiskaitymai su stipendininkais“ apskaitomi atsiskaitymai pagal stipendijas studentams, aspirantams, moksleiviams, kursų klausytojams ir kt. Stipendijos apskaičiuojamos ir išmokamos pagal žiniaraščius vieną kartą per mėnesį.
222. Apskaičiuota stipendijų sumas įrašoma į subsąskaitos 181 „Atsiskaitymai su stipendininkais“ kreditą, o į šios subsąskaitos debetą įrašoma išskaitytų, išmokėtų arba laiku neatsiimtų stipendijų suma.
223. Stipendininkų asmeninės sąskaitos tvarkomos pagal atitinkamos biudžetinės įstaigos nustatytas formas.
224. Subsąskaita 182 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal jų pavedimus“ skirta iš darbo užmokesčio išskaitytų pagal darbuotojų pavedimus sumų apskaitai, t. y. kai dengiamas įsiskolinimas už pirktas kreditan prekes, kai visas arba dalis atlyginimo pervedama į darbuotojų indėlių sąskaitas bankuose arba banko mokėjimo korteles, kai pervedami įnašai draudimo įstaigoms pagal draudimo sutartis, kai bankams grąžinamos paskolos bei mokamos palūkanos ir kt.
225. Sumos, išskaitytos iš darbuotojų darbo užmokesčio pagal pirmiau išvardintus pavedimus, įrašomos į subsąskaitos 182 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal jų pavedimus“ kreditą ir į subsąskaitos 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“ debetą. Pervestos adresatams pagal darbuotojų pavedimus sumos įrašomos į subsąskaitos 182 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal jų pavedimus“ debetą ir į sąskaitų 10 „Biudžetinių lėšų sąskaitos banke“ ir 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“ atitinkamų subsąskaitų kreditą.
226. Išskaitytų iš darbuotojų darbo užmokesčio pagal jų pavedimus sumų analitinė apskaita tvarkoma atskirai pagal kiekvieną išskaitymų rūšį ir kiekvieną išskaitytų sumų gavėją.
227. Darbuotojų darbo užmokestis, pervestinas į indėlio sąskaitą arba mokėjimo kortelę, taip pat į prekybos įmonių sąskaitą už kreditan pirktas prekes, įrašomas į subsąskaitos 182 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal jų pavedimus“ kreditą ir subsąskaitos 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“ debetą.
228. Subsąskaitoje 183 „Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus“ apskaitomos išskaitytos iš darbo užmokesčio, stipendijų ir kitų išmokų sumos pagal vykdomuosius raštus ir kitus dokumentus. Išskaitytos sumos įrašomos į subsąskaitos 183 „Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus“ kreditą ir į subsąskaitų 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“, 181 „Atsiskaitymai su stipendininkais“ debetą. Į subsąskaitos 183 „Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus“ debetą ir sąskaitų 10 „Biudžetinių lėšų sąskaitos banke“ ir 11 „Kitų lėšų sąskaitos banke“ atitinkamų subsąskaitų kreditą įrašomos pervestos iš banko sąskaitų sumos.
229. Analitinė atsiskaitymų pagal vykdomuosius raštus ir kitus dokumentus apskaita tvarkoma pagal kiekvieną gavėją – nurodoma pavardė arba organizacija, vykdomojo rašto numeris, data ir dokumento galiojimo terminas, išskaityta suma.
230. Subsąskaita 184 „Kiti atsiskaitymai“ skirta atsiskaitymų pagal autorines sutartis apskaitai tvarkyti.
231. Apskaičiuota suma įrašoma į subsąskaitos 184 „Kiti atsiskaitymai“ kreditą ir sąskaitų 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ arba 21 „Kitos išlaidos“ atitinkamų subsąskaitų debetą. Išskaičiuoti mokesčiai bei išmokėta suma įrašoma į subsąskaitos 184 „Kiti atsiskaitymai“ debetą.
IX. IŠLAIDOS
233. Šiame skyriuje nustatyta tvarka apskaitomos biudžetinės įstaigos faktinės išlaidos, patirtos vykdant išlaidų sąmatas ir įformintos atitinkamais dokumentais, įskaitant išlaidas pagal neapmokėtas kreditorių sąskaitas, apskaičiuotą darbo užmokestį ir stipendijas. Naudoti biudžeto lėšas (įskaitant ir papildomai skirtas tais metais) be nustatytąja tvarka patvirtintų išlaidų sąmatų draudžiama.
234. Biudžeto išlaidos įtraukiamos į apskaitą pagal programas, funkcinę bei ekonominę klasifikaciją.
Sąskaita 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“
236. Ši sąskaita skirstoma į subsąskaitas:
200 „Išlaidos iš biudžeto“;
201 „Išlaidos iš kitų šaltinių“.
237. Subsąskaita 200 „Išlaidos iš biudžeto“ skirta faktiškai padarytų išlaidų, kurios numatytos biudžeto išlaidų sąmatoje, apskaitai tvarkyti. Biudžetinė įstaiga pagal pateisinamuosius dokumentus išlaidas įrašo į sąskaitos 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ debetą ir į sąskaitų plano skyrių „Ilgalaikis turtas“, „Trumpalaikis turtas“, „Pinigai“, „Gautinos ir mokėtinos lėšos“ atitinkamų sąskaitų kreditą.
238. Metų pabaigoje subsąskaita 200 „Išlaidos iš biudžeto“ uždaroma, nurašant į jos kreditą ir į subsąskaitos 230 „Finansavimas iš biudžeto“ debetą per metus padarytas išlaidas. Jeigu faktinių išlaidų suma (įskaitant jų likutį metų pradžioje) viršija subsąskaitos 230 „Finansavimas iš biudžeto“ sumą (įskaitant likutį metų pradžioje), metų pabaigoje galima nurašyti išlaidų sumą, ne didesnę už esančią subsąskaitoje 230 „Finansavimas iš biudžeto“.
239. Subsąskaitoje 200 „Išlaidos iš biudžeto“ tvarkoma naujos statybos, pastatų bei statinių rekonstravimo išlaidų iš biudžeto lėšų apskaita nepriklausomai nuo statybos ir montavimo darbų atlikimo būdo (ūkio arba rangos). Jeigu statyba atliekama ūkio būdu, padarytų išlaidų sumos įrašomos į subsąskaitos 200 „Išlaidos iš biudžeto“ debetą ir į atitinkamų piniginių lėšų, atsiskaitymų, statybinių medžiagų ir montuotinų įrengimų bei atsiskaitymų su tiekėjais ir rangovais subsąskaitų kreditą. Jeigu statyba atliekama rangos būdu, priimtų apmokėti rangovų sąskaitų už atliktus darbus suma įrašoma į subsąskaitos 200 „Išlaidos iš biudžeto“ debetą ir į subsąskaitos 150 „Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais“ kreditą.
240. Baigtų ir per metus perduotų naudoti objektų statybos sąnaudos iki metų pabaigos paliekamos subsąskaitoje 200 „Išlaidos iš biudžeto“. Metų pabaigoje šias sąnaudas asignavimų valdytojai nurašo į subsąskaitos 230 „Finansavimas iš biudžeto“ debetą. Baigti ir perduoti naudoti statybos objektai, remiantis priėmimo aktais, įrašomi į sąskaitos 01 „Ilgalaikis turtas“ atitinkamų subsąskaitų debetą ir subsąskaitos 250 „Ilgalaikio turto fondas“ kreditą. Nebaigtų ir baigtų, bet neperduotų naudoti objektų statybos arba rekonstravimo sąnaudos iš subsąskaitos 200 „Išlaidos iš biudžeto“ metų pabaigoje nenurašomos, bet perkeliamos į kitus metus.
241. Ūkio būdu atliekamos statybos išlaidų analitinė apskaita tvarkoma atitinkamuose registruose atskirai pagal kiekvieną objektą, paskirstant sąnaudas pagal išlaidų elementus: darbo užmokestis, medžiagos, kitos tiesioginės ir pridėtinės išlaidos.
242. Rangos būdu atliekamų statybos išlaidų analitinė apskaita tvarkoma tiktai pagal objektus (neskirstant pagal išlaidų elementus).
243. Biudžetinės įstaigos, kurios iš biudžeto lėšų išmoka pensijas ir įvairias pašalpas, šias išlaidas taip pat įtraukia į subsąskaitą 200 „Išlaidos iš biudžeto“.
244. Subsąskaita 201 „Išlaidos iš kitų šaltinių“ skirta biudžetinių įstaigų patirtų išlaidų, apmokėtų gautomis iš kitų biudžetų ar kitų šaltinių lėšomis, apskaitai tvarkyti. Metų pabaigoje asignavimų valdytojai išlaidas iš subsąskaitos 201 „Išlaidos iš kitų šaltinių“ nurašo į subsąskaitos 232 „Finansavimas iš kitų šaltinių“ debetą.
Sąskaita 21 „Kitos išlaidos“
246. Ši sąskaita skirstoma į subsąskaitas:
210 „Paskirstytinos išlaidos“;
211 „Paslaugų teikimo išlaidos“;
213 „Kitų lėšų išlaidos“;
214 „Pavedimų lėšų išlaidos“.
247. Subsąskaita 210 „Paskirstytinos išlaidos“ skirta tvarkyti apskaitai tų sąnaudų, kurios jų susidarymo momentu negali būti priskirtos atitinkamai darbų rūšiai (objektui, gaminiui). Paskirstytinos išlaidos per mėnesį registruojamos subsąskaitos 210 debete ir atitinkamų subsąskaitų kredite. Mėnesio pabaigoje šios išlaidos paskirstomos įstaigos vadovo nustatyta tvarka.
248. Pagalbiniuose žemės ir mokymo-bandymų ūkiuose pridėtinės išlaidos paskirstomos metams pasibaigus. Pridėtinės išlaidos priklausomai nuo konkrečių aplinkybių gali būti paskirstomos proporcingai gamybos darbininkų arba mokslinių bendradarbių darbo užmokesčiui, sunaudotų medžiagų arba tiesioginių sąnaudų visumai ir kitais būdais.
249. Paskirstytinos išlaidos nurašomos į subsąskaitos 210 „Paskirstytinos išlaidos“ kreditą ir sąskaitų 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“, 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ ir 21 „Kitos išlaidos“ atitinkamų subsąskaitų (išskyrus subsąskaitą 210 „Paskirstytinos išlaidos“) debetą.
251. Subsąskaita 211 „Paslaugų teikimo išlaidos“ skirta išlaidų, patirtų, gaunant pajamas už teikiamas paslaugas, apskaitai tvarkyti. Kai paslaugų teikimo išlaidos finansuojamos iš biudžeto, ši subsąskaita nenaudojama. Paslaugų teikimo išlaidų apskaita tvarkoma pagal tą pačią išlaidų klasifikaciją kaip ir biudžeto lėšų. Šioje subsąskaitoje taip pat gali būti apskaitomos pagalbinių žemės ir mokymo-bandymų ūkių, gamybinių dirbtuvių ir kt. veiklos sąnaudos tuo atveju, kai biudžetinė įstaiga apskaitoje nenaudoja sąskaitos 08 „Gamybinės veiklos sąnaudos“.
252. Sunaudotų medžiagų, piniginių lėšų ir kitų išlaidų suma įrašoma į subsąskaitos 211 „Paslaugų teikimo išlaidos“ debetą ir sąskaitų plano skyrių „Atsargos“, „Pinigai“, „Gautinos ir mokėtinos lėšos“ atitinkamų subsąskaitų kreditą.
253. Per metus padarytų išlaidų bendra suma pasibaigus metams įrašoma į subsąskaitos 211 „Paslaugų teikimo išlaidos“ kreditą ir į subsąskaitos 400 „Pajamos už teikiamas paslaugas“ debetą.
254. Išlaidų analitinė apskaita tvarkoma pagal kitų lėšų rūšis ir pagal išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnius analitinės apskaitos registruose.
255. Kai objektai statomi arba rekonstruojami iš lėšų, gautų už teikiamas paslaugas, baigtų ir perduotų naudoti objektų statybos arba rekonstravimo sąnaudos metų pabaigoje nurašomos į subsąskaitos 211 „Paslaugų teikimo išlaidos“ kreditą ir į subsąskaitos 400 „Pajamos už teikiamas paslaugas“ debetą.
256. Nebaigtų ir baigtų, bet neatiduotų naudoti objektų statybos arba rekonstravimo sąnaudos metų pabaigoje ne nurašomos, bet perkeliamos į kitus metus.
257. Subsąskaitoje 213 „Kitų lėšų išlaidos“ biudžetinės įstaigos apskaito lėšų, įskaitytų į subsąskaitą 270 „Kiti fondai „, išlaidas. Padarytų išlaidų sumos įrašomos į subsąskaitos 213 „Kitų lėšų išlaidos“ debetą ir atsargų, pinigų, atsiskaitymų sąskaitų atitinkamų subsąskaitų kreditą.
258. Metų pabaigoje subsąskaita 213 „Kitų lėšų išlaidos“ uždaroma, nurašant einamaisiais metais padarytas išlaidas į subsąskaitos 270 „Kiti fondai“ debetą.
259. Analitinė išlaidų apskaita tvarkoma pagal lėšų rūšis ir išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnius.
260. Subsąskaitoje 214 „Pavedimų lėšų išlaidos“ tvarkoma pavedimuose nurodytiems tikslams įgyvendinti skirtų lėšų apskaita.
261. Panaudotų lėšų suma įrašoma į šios subsąskaitos debetą ir į subsąskaitų 110 „Pavedimų lėšos“ arba 122 „Kitos lėšos kasoje“ kreditą. Faktinių išlaidų suma metų pabaigoje nurašoma (jeigu pavedimas atliktas) į subsąskaitos 214 „Pavedimų lėšų išlaidos“ kreditą ir subsąskaitos 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“ debetą.
X. FINANSAVIMAS
Sąskaita 23 „Finansavimas“
263. Sąskaita 23 „Finansavimas“ skirta asignavimų valdytojų bei jų biudžetinių įstaigų iš biudžetų gautų lėšų apskaitai. Ši sąskaita skirstoma į subsąskaitas:
230 „Finansavimas iš biudžeto“;
232 „Finansavimas iš kitų šaltinių“.
264. Subsąskaitoje 230 „Finansavimas iš biudžeto“ tvarkoma perduotų į asignavimų valdytojų sąskaitas jų išlaidoms apmokėti ir biudžeto lėšų tiesiogiai iš iždo sąskaitos sumokėtų prekių ir paslaugų tiekėjams apskaita.
265. Subsąskaitoje 232 „Finansavimas iš kitų šaltinių“ tvarkoma apskaita lėšų, gautų iš kitų biudžetų įstaigos veiklai papildomai finansuoti. Šios subsąskaitos apskaita tvarkoma analogiškai kaip ir finansavimo iš biudžeto apskaita.
266. Į sąskaitos 23 „Finansavimas“ subsąskaitų kreditą įrašoma:
266.1. gautų į asignavimų valdytojo sąskaitą arba iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams sumokėtų lėšų pagal asignavimų valdytojo paraiškas sumos;
266.2. nustatyto atsargų pertekliaus ir nemokamai (įskaitant iš paramos teikėjo) gautų atsargų vertė;
267. Į sąskaitos 23 „Finansavimas“ subsąskaitų debetą įrašoma:
XI. FONDAI
Sąskaita 25 „Ilgalaikio turto fondas“
269. Sąskaita 25 „Ilgalaikio turto fondas“ skirta į biudžetinės įstaigos sąskaitą 01 „Ilgalaikis turtas“ įtraukto ilgalaikio turto nenudėvėtos (likutinės) vertės apskaitai.
270. Pirkto ilgalaikio turto įsigijimo vertė įrašoma į sąskaitos 01 „Ilgalaikis turtas“ atitinkamų subsąskaitų debetą ir į subsąskaitos 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ kreditą, taip pat į subsąskaitos 250 „Ilgalaikio turto fondas“ kreditą ir į sąskaitų 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ ir 21 „Kitos išlaidos“ atitinkamų subsąskaitų debetą.
271. Baigtų ir perduotų naudoti ilgalaikio turto objektų statybos ir rekonstravimo vertė įrašoma į sąskaitos 25 „Ilgalaikio turto fondas“ kreditą ir į sąskaitos 01 „Ilgalaikis turtas“ atitinkamų subsąskaitų debetą.
272. Neatlygintinai gauto ilgalaikio turto vertė įrašoma į sąskaitos 01 „Ilgalaikis turtas“ atitinkamų subsąskaitų debetą, o likutinė vertė įrašoma į sąskaitos 25 „Ilgalaikio turto fondas“ kreditą, apskaičiuotas nusidėvėjimas – į sąskaitos 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas“ atitinkamų subsąskaitų kreditą.
273. Nurašius, likvidavus arba neatlygintinai perdavus ilgalaikio turto objektus, jų likutinė vertė įrašoma į sąskaitos 25 „Ilgalaikio turto fondas“, o apskaičiuoto nusidėvėjimo suma – į sąskaitos 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas“ debetą, kartu ji įrašoma į sąskaitos 01 „Ilgalaikis turtas“ atitinkamų subsąskaitų kreditą.
Sąskaita 26 „Trumpalaikio turto fondas“
275. Sąskaita 26 „Trumpalaikio turto fondas“ skirta įstaigai priklausančio trumpalaikio turto vertės apskaitai.
276. Įsigyto trumpalaikio turto vertė įrašoma į subsąskaitos 260 „Trumpalaikio turto fondas“ kreditą ir į sąskaitų 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“ ir 21 „Kitos išlaidos“ atitinkamų subsąskaitų debetą.
277. Nurašyto iš eksploatacijos trumpalaikio turto vertė įrašoma į subsąskaitos 260 „Trumpalaikio turto fondas“ debetą ir į subsąskaitos 070 „Trumpalaikis turtas“ kreditą.
XII. PARDAVIMAI
Sąskaita 28 „Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“
280. Sąskaita 28 „Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“ skirta gamybinių (mokymo) dirbtuvių, pagalbinių žemės ir mokymo-bandymų ūkių gaminių ir produkcijos, suteiktų patarnavimų, taip pat mokslinio tyrimo, konstravimo darbų, atliekamų pagal sutartis su ūkinėmis organizacijomis, realizavimo apskaitai.
281. Biudžetinės įstaigos, dėl nedidelės pardavimų apimties nenaudojančios šios sąskaitos, pajamas, gautas už realizuotą produkciją ir suteiktas paslaugas, apskaito subsąskaitoje 400 „Pajamos už teikiamas paslaugas“.
282. Realizuoti gamybinių (mokymo) dirbtuvių gaminiai, produkcija ir suteikti patarnavimai pardavimo kainomis įrašomi (vertine išraiška) į subsąskaitos 280 „Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“ kreditą ir į atitinkamų subsąskaitų 111 „Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas“, 122 „Kitos lėšos kasoje“ arba 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ debetą.
283. Realizuotų gaminių ir gatavos produkcijos faktinė savikaina įrašoma į subsąskaitos 280 „Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“ debetą ir į subsąskaitos 030 „Gaminiai ir produkcija“ kreditą. Suteiktų patarnavimų, už kuriuos išrašytos ir pateiktos apmokėti sąskaitos, faktinė savikaina įrašoma į subsąskaitos 280 „Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“ debetą ir į subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ kreditą.
284. Atliktų mokslinio tyrimo ir konstravimo darbų, pateiktų užsakovams apmokėti, sutartyse numatytomis kainomis vertė įrašoma į subsąskaitos 280 „Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“ kreditą ir į subsąskaitos 151 „Atsiskaitymai su kitais subjektais“ debetą, o užsakovams pateiktų mokslinio tyrimo ir konstravimo darbų faktinė savikaina – į šios subsąskaitos debetą ir subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ kreditą.
285. Baigtų mokslinio tyrimo ir konstravimo darbų, atliktų pagal sutartis su ūkinėmis organizacijomis, realizavimo rezultatai apskaičiuojami įforminus perdavimą aktu ir pateikus sąskaitą apmokėti.
286. Realizuotos pagalbinių žemės ir mokymo-bandymų ūkių produkcijos vertė pardavimo kainomis įrašoma į subsąskaitos 280 „Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“ kreditą ir subsąskaitos 111 „Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas“ arba 122 „Kitos lėšos kasoje“ debetą. Į subsąskaitos 280 „Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“ debetą ir subsąskaitos 030 „Gaminiai ir produkcija“ kreditą įrašoma realizuotos produkcijos planinė savikaina.
287. Metų pabaigoje realizuotos produkcijos planinė savikaina koreguojama iki faktinės savikainos tokiu būdu: faktinės produkcijos savikainos nukrypimo nuo planinės savikainos dydis, tenkantis realizuotai produkcijai (jeigu pereikvojimas – paprastai, jeigu ekonomija – „raudonuoju“ storno) įrašomas į subsąskaitos 280 „Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“ debetą ir subsąskaitos 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ kreditą.
288. Subsąskaitos 280 „Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos“ kreditinis likutis parodo pelno sumą, o debetinis – gaminių, produkcijos ir suteiktų patarnavimų realizavimo nuostolius.
XIII. PAJAMOS
291. Sąskaita 40 „Pajamos“ skirstoma į subsąskaitas:
400 „Pajamos už teikiamas paslaugas“;
401 „Savivaldybės biudžeto pajamos“.
292. Subsąskaitoje 400 „Pajamos už teikiamas paslaugas“ apskaitomos pajamos, gaunamos iš biudžetinių įstaigų ūkinės veiklos, atitinkančios jų pagrindinės veiklos pobūdį už teikiamas paslaugas. Prie šių pajamų priskiriama: patalpų, transporto ir kito ilgalaikio turto nuomos pajamos, mokestis už muziejų ir parodų lankymą, gamybinių padalinių ir pagalbinių ūkių veiklos pajamos ir kita.
293. Gautos įplaukos už suteiktas paslaugas įskaitomos į subsąskaitos 400 „Pajamos už teikiamas paslaugas“ kreditą (kai biudžetinė įstaiga yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja – pridėtinės vertės mokestis įtraukiamas į subsąskaitos 173 „Atsiskaitymai su biudžetu“ kreditą) ir sąskaitos 17 „Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais“ atitinkamų subsąskaitų arba subsąskaitų 111 „Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas“ ir 122 „Kitos lėšos kasoje“ debetą.
294. Tuo atveju, kai biudžetinių įstaigų ūkinės veiklos produkcijos realizavimo pajamos nedidelės ir subsąskaita 080 „Gamybinės veiklos sąnaudos“ nenaudojama, jos įskaitomos į subsąskaitos 400 „Pajamos už teikiamas paslaugas“ kreditą ir subsąskaitos 178 „Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais“ debetą.
295. Į subsąskaitos 400 „Pajamos už teikiamas paslaugas“ debetą įrašomos:
295.1. kai biudžetinės įstaigos paslaugų teikimo išlaidos dengiamos iš gautų už teikiamas paslaugas pajamų:
beviltiškos skolos, susijusios su lėšų už teikiamas paslaugas gavimu, ir biudžetinės įstaigos prisiimti trūkumai – jie įrašomi į atitinkamų atsargų arba atsiskaitymų subsąskaitų kreditą;
metams pasibaigus per metus sukaupta paslaugų teikimo išlaidų suma – ji nurašoma iš subsąskaitos 211 „Paslaugų teikimo išlaidos“ kredito;
296. Analitinė pajamų apskaičiavimo ir pajamų gavimo operacijų apskaita tvarkoma pagal kiekvieną teikiamų paslaugų ir produkcijos rūšį.
XIV. PASKOLOS
299. Subsąskaita 520 „Paskolos iš kitų biudžetų“ skirta savivaldybės paskolų, gautų iš valstybės biudžeto, apskaitai tvarkyti.
XV. PERDUOTOS IR GAUTOS LĖŠOS
XVI. BIUDŽETO ĮVYKDYMO REZULTATAI
XVII. UŽBALANSINĖS SĄSKAITOS
303. Užbalansinėse sąskaitose apskaitomas laikinai biudžetinėje įstaigoje esantis, bet jai patikėjimo teise nepriklausantis turtas: išsinuomotas arba pagal panaudos sutartį gautas ilgalaikis turtas, atsakingai saugoti arba perdirbti priimtos materialios vertybės, specialieji bei numeruoti apskaitos blankai ir kt. Užbalansinėse sąskaitose apskaita tvarkoma paprastąja sąskaitybos sistema.
304. Visos į užbalansines sąskaitas įtrauktos materialios vertybės inventorizuojamos taip pat, kaip ir balanse apskaitomos vertybės.
01 „Išsinuomotas ilgalaikis turtas“.
306. Ši sąskaita skirta iš kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų pagal nuomos arba panaudos sutartis gauto ilgalaikio turto apskaitai (sutartyje nurodyta verte) tvarkyti. Ilgalaikio turto analitinė apskaita tvarkoma pagal nuomotojus, panaudos davėjus ir ilgalaikio turto objektus (pagal nuomotojo suteiktą inventoriaus numerį).
02 „Atsakingam saugojimui priimtos materialios vertybės“.
307. Ši sąskaita skirta įstaigų atsakingam saugojimui priimtų materialių vertybių apskaitai, įskaitant specialiuosius įrengimus, gautus mokslinio tyrimo ir konstravimo darbams pagal sutartis atlikti, tvarkyti.
308. Atsakingam saugojimui priimtų materialių vertybių analitinė apskaita tvarkoma pagal šių vertybių savininkus, saugojimo vietas ir vertybių rūšis.
03 „Specialios paskirties ir numeruoti apskaitos blankai“.
310. Ši sąskaita skirta turimų bei išduodamų atsiskaitytinai specialiųjų ir numeruotų apskaitos blankų – PVM sąskaitų faktūrų, sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių ir kvitų knygelių, važtaraščių, kelialapių, atestatų, diplomų, pažymėjimų ir kitų blankų apskaitai tvarkyti. Analitinė blankų apskaita tvarkoma pagal rūšis ir atskaitingus asmenis atitinkamuose analitinės apskaitos registruose.
04 „Nurašytas nemokių debitorių įsiskolinimas“.
311. Ši sąskaita skirta nurašyto iš balanso debitorinio įsiskolinimo apskaitai 5 metų laikotarpiu nuo jo nurašymo momento tvarkyti siekiant sekti įsiskolinimo išieškojimo galimybę, jeigu pasikeistų skolininkų turtinė padėtis. Atgautos skolos nurašomos iš šios sąskaitos ir pervedamos į biudžeto pajamas.
______________
Priedas
PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS
| Sąskaitos pavadinimas |
Sąskaitos numeris |
Subsąskaitos pavadinimas |
Subsąskaitos numeris |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| I skyrius. Ilgalaikis turtas |
|||
| Ilgalaikis turtas |
01 |
Pastatai Statiniai |
010 011 |
|
|
|
Perdavimo įtaisai |
012 |
|
|
|
Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės |
013 |
|
|
|
Minkštasis inventorius |
014 |
|
|
|
Transporto priemonės |
015 |
|
|
|
Gamybinis ir ūkinis inventorius |
016 |
|
|
|
Bibliotekos fondas ir muziejinės vertybės |
017 |
|
|
|
Kitas ilgalaikis materialusis turtas |
018 |
|
|
|
Nematerialusis turtas |
019 |
| Ilgalaikio turto nusidėvėjimas |
02 |
Materialiojo turto nusidėvėjimas Nematerialiojo turto nusidėvėjimas |
020 021 |
| II skyrius. Atsargos |
|||
| Gaminiai ir produkcija |
03 |
Gaminiai ir produkcija |
030 |
| Montuotini įrengimai ir statybinės medžiagos |
04 |
Montuotini įrengimai Statybinės medžiagos Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams |
040 041 042 |
| Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis |
05 |
Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis |
050 |
| Medžiagos ir maisto produktai |
06 |
Medžiagos mokslo ir mokymo tikslams Maisto produktai |
060
061 |
|
|
|
Medikamentai |
062 |
|
|
|
Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys |
063 |
|
|
|
Kuras, degalai ir tepalai |
064 |
|
|
|
Tara |
066 |
|
|
|
Kitos medžiagos |
067 |
|
|
|
Atsargos kelyje |
068 |
|
|
|
Atsarginės dalys |
069 |
| III skyrius. Trumpalaikis turtas |
|||
| Trumpalaikis turtas |
07 |
Trumpalaikis turtas |
070 |
| IV skyrius. Sąnaudos |
|||
| Gamybinės veiklos sąnaudos |
08 |
Gamybinės veiklos sąnaudos |
080 |
| V skyrius. Pinigai |
|||
| Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams |
09 |
Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams |
090 |
| Biudžetinių lėšų sąskaitos banke |
10 |
Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos Pavaldžių įstaigų lėšos |
100 101 |
| Kitų lėšų sąskaitos banke |
11 |
Pavedimų lėšos Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas |
110 111 |
|
|
|
Kitos lėšos |
112 |
| Kasa |
12 |
Biudžetinės lėšos kasoje |
120 |
|
|
|
Kitos lėšos kasoje |
122 |
| Kitos piniginės lėšos |
13 |
Akredityvai Mokėjimo kortelės |
130 131 |
|
|
|
Piniginiai dokumentai |
132 |
| VI skyrius. Finansinis turtas |
|||
| Vertybiniai popieriai |
14 |
Akcijos, obligacijos ir kita |
140 |
| VII |
skyrius. |
autinos ir mokėtinos lėšos |
|
| Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais |
15 |
Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais Atsiskaitymai su kitais subjektais |
150 151 |
| Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis |
16 |
Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis |
160 |
| Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais |
17 |
Atsiskaitymai už trūkumus Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas |
170 171 |
|
|
|
Tiksliniai atsiskaitymai |
172 |
|
|
|
Atsiskaitymai su biudžetu |
173 |
|
|
|
Atsiskaitymai už depozitines sumas |
174 |
|
|
|
Atsiskaitymai už pavedimų lėšas |
176 |
|
|
|
Atsiskaitymai su deponentais |
177 |
|
|
|
Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais |
178 |
| Atsiskaitymai su darbuotojais ir stipendininkais |
18 |
Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį Atsiskaitymai su stipendininkais |
180
181 |
|
|
|
Atsiskaitymai su darbuotojais pagal jų pavedimus |
182 |
|
|
|
Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus |
183 |
|
|
|
Kiti atsiskaitymai |
184 |
| VIII skyrius. Išlaidos |
|||
| Išlaidos įstaigai išlaikyti |
20 |
Išlaidos iš biudžeto Išlaidos iš kitų šaltinių |
200 201 |
| Kitos išlaidos |
21 |
Paskirstytinos išlaidos |
210 |
|
|
|
Paslaugų teikimo išlaidos |
211 |
|
|
|
Kitų lėšų išlaidos |
213 |
|
|
|
Pavedimų lėšų išlaidos |
214 |
| IX skyrius. Finansavimas |
|||
| Finansavimas |
23 |
Finansavimas iš biudžeto |
230 |
|
|
|
Finansavimas iš kitų šaltinių |
232 |
| X skyrius. Fondai |
|||
| Ilgalaikio turto fondas |
25 |
Ilgalaikio turto fondas |
250 |
| Trumpalaikio turto fondas |
26 |
Trumpalaikio turto fondas |
260 |
| Kiti fondai |
27 |
Kiti fondai |
270 |
| X skyrius. Pardavimai ir paslaugos |
|||
| Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos |
28 |
Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos |
280 |
| XII skyrius. Pajamos |
|||
| Pajamos |
40 |
Pajamos už teikiamas paslaugas |
400 |
|
|
|
Savivaldybės biudžeto pajamos |
401 |
| Pelnas ir nuostoliai |
41 |
Pelnas ir nuostoliai |
410 |
| XIII skyrius. Paskolos |
|||
| Paskolos |
52 |
Paskolos iš kitų biudžetų |
520 |
|
|
|
Paskolos iš bankų |
521 |
| XIV skyrius. Perduotos ir gautos lėšos |
|||
| Perduotos ir gautos lėšos |
73 |
Perduotos ir gautos lėšos |
730 |
| XV skyrius. Biudžeto įvykdymo rezultatai |
|||
| Biudžeto įvykdymo rezultatai |
90 |
Biudžeto įvykdymo rezultatai |
900 |
| Užbalansinės sąskaitos pavadinimas |
Nr. |
||
| Išnuomotas ilgalaikis turtas |
|
|
01 |
| Atsakingam saugojimui priimtos materialinės vertybės |
|
|
02 |
| Specialios paskirties ir numeruoti apskaitos blankai |
|
|
03 |
| Nurašytas nemokių debitorių įsiskolinimas |
|
|
04 |
______________