LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 47-1:2010 „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS. INFEKCIJŲ KONTROLĖS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

 

2010 m. liepos 19 d. Nr. V-644

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455) 16 straipsnio 1 dalimi:

1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (pridedama).

2.Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. V-1270 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 4-107);

2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. V-500 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. V-1270 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 77-3189);

2.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. V-248 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 45:2004 „Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose: darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, prietaisų, paviršių higieninė priežiūra“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 88-3236).

3. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administruojamą sritį.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                           RAIMONDAS ŠUKYS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-644

 

lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 „sveikatos priežiūros įstaigos. INFEKCIJŲ KONTROLĖS reikalavimai“

 

I. Taikymo sritis

 

1. Ši higienos norma nustato sveikatos priežiūros įstaigų infekcijų kontrolės reikalavimus.

2. Ši higienos norma privaloma sveikatos priežiūros įstaigoms, taip pat institucijoms, atliekančioms šių įstaigų darbuotojų ir pacientų sveikatos saugos kontrolę, kitoms įstatymų nustatyta tvarka kontrolės institucijoms bei valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos paslaugas teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

 

II. Nuorodos

 

3. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos:

3.1. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EEB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1);

3.2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170);

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127);

3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365);

3.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 407 „Dėl epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 60-1796);

3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. V-1110 „Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“ (Žin., 2008, Nr. 138-5465);

3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. V-18 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 13-523);

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 679 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 102: 2009 „In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo ir dėl sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 176 „Dėl pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarkos patvirtinimo“ keitimo“ (Žin., 2002, Nr. 9-323);

3.9. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 80/353 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-1999);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 413 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 108:2001 „Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 67-2455);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 186 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių, dėvimų teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir naudojimosi jomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 45-1734);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. V-55 „Dėl privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 35-1362);

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-445 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 421 „Dėl biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3760);

3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-383 „Dėl medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 54-2660);

3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. V-716 „Dėl Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 155-5664);

3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. V-853 „Dėl poekspozicinės žmogaus imunodeficito viruso profilaktikos skyrimo aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 179-6634);

3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-137 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 90:2006 „Dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 27-918);

3.20. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. A1-331 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 123-5055);

3.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 „Dėl Privalomojo pirmosios pagalbos, privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 14-490);

3.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. V-117 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 22-822);

3.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių asmenims, susirgusiems ar įtariamiems sergant, taip pat šių ligų sukėlėjų nešiotojams iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo negalima tęsti darbo, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 62-2526);

3.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 673 „Dėl Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-444).

 

III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS

 

4. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

antiseptika – laikinųjų odos mikroorganizmų sunaikinimas ir nuolatinių mikroorganizmų sumažinimas ant odos, gleivinės ir kitų audinių;

aseptika – gyvų žmogaus audinių ir sterilių medžiagų apsaugos priemonės nuo aplinkos mikroorganizmų;

aštrūs instrumentai – daiktai ar instrumentai, būtini specialiai sveikatos priežiūros veiklai vykdyti, kuriais galima į(si)pjauti, į(si)durti, su(si)žeisti ir (arba) už(si)krėsti;

aukšto lygio dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias atsparias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis arba cheminėmis priemonėmis;

biologinė sauga – biologinių medžiagų, galinčių sukelti žmonių infekcijas, poveikio prevencijos priemonės;

biologinis indikatorius – kontrolės priemonė, kurią sudaro standartizuota gyvybingų bakterijų sporų, atsparių kontroliuojamam dezinfekcijos arba sterilizacijos būdui, populiacija;

Bowie-Dicko bandymas – gebėjimo pašalinti orą iš sterilizatoriaus kameros ir garų skvarbumo patikrinimas vakuuminiuose sterilizatoriuose;

B tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su vakuuminiu oro iš kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu, skirtas įpakuotų ir neįpakuotų kietų, akytų daiktų ir daiktų su ertmėmis ir kanalais kroviniams (įkrovoms) sterilizuoti;

cheminis sterilizacijos kontrolės indikatorius – sterilizacijos proceso kontrolės priemonė (cheminė medžiaga), kuri sterilizatoriaus kameroje veikiama vienos ar daugiau fizikinių ir cheminių sąlygų (temperatūros, garų, dujų ir kitų) keičia spalvą arba būseną;

1 klasės proceso poveikio cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas naudoti kiekvienam sterilizuojamam paketui ir nustatyti, kuris paketas buvo paveiktas sterilizacijos proceso (atskirti, kuris paketas sterilizuotas, kuris tik paruoštas sterilizacijai);

2 klasės specialiųjų tyrimų cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas naudoti specialiųjų tyrimų procedūrose, kaip nustatyta atinkamuose sterilizatoriaus ir sterilizavimo standartuose;

3 klasės vieno parametro cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į vieną kritinį parametrą. Šis indikatorius skirtas sterilizacijos ciklo poveikiui nustatyti, esant pasirinkto kritinio parametro nustatytam dydžiui;

4 klasės daugiaparametrinis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į du ar daugiau kritinius parametrus. Šis indikatorius skirtas sterilizacijos ciklo poveikiui nustatyti, esant pasirinktų kritinių parametrų nustatytiems dydžiams;

5 klasės sudėtinis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į visus kritinius parametrus;

6 klasės imituojamasis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į specifinio sterilizacijos ciklo visus nustatyto dydžio kritinius parametrus;

chirurginė rankų antiseptika – švarių rankų odos įtrynimas prieš operacijas ir kitas invazines medicinos procedūras odos antiseptikais, siekiant sunaikinti laikinuosius odos mikroorganizmus ir sumažinti nuolatinių mikroorganizmų skaičių;

daleles filtruojantis respiratorius – 5 µm dydžio ir mažesnes daleles įkvepiamame ore filtruojanti veido kaukė;

demineralizuotas (dejonizuotas, distiliuotas vanduo) – vanduo, iš kurio pašalintos kietos, neorganinės ir kai kurios organinės cheminės medžiagos (pašalinti mineralai, druskų jonai);

dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis;

dezinfekcijos valomasis tirpalas (valymo dezinfekavimo priemonė) – valymo priemonė su cheminės dezinfekcijos medžiagos priedais, skirta valyti ir dezinfekuoti vienos procedūros metu;

didysis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius, kurio kameros talpa yra vienas ir daugiau sterilizacijos modulių (54 l ir didesnės talpos);

ekskretai – žmogaus išskiriami medžiagų apykaitos produktai (šlapimas, išmatos, prakaitas);

etileno oksido sterilizatorius – sterilizatorius, kuriame prietaisai sterilizuojami etileno oksido arba etileno oksido ir kitų dujų mišiniu;

galutinis (baigiamasis) patalpų valymas, dezinfekcija – patalpų, kuriose gydomi sergantys arba įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, ir jose esančių daiktų bei įrangos valymas, dezinfekcija pacientui (-ams) išvykus;

galutinis taškas – taškas gamintojo apibrėžtų pasikeitimų, įvykusių po indikatoriaus poveikio specifiniais nustatytais dydžiais;

gravitacinis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius su gravitaciniu oro šalinimo būdu;

gravitacinis oro šalinimo būdas – oro ir kitų inertinių dujų šalinimas iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizatoriaus įkrovos iki sterilizacijos didesnio tankio garais;

higieninė rankų antiseptika – rankų odos įtrynimas antiseptikais, siekiant sunaikinti laikinuosius ir sumažinti nuolatinius odos mikroorganizmus;

invazinė procedūra – odos pradūrimas ar pjūvis arba bet kokios medicininės priemonės įterpimas į kūno audinius ar ertmes diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos tikslais;

izoliavimas – priemonės ir procedūros, apribojančios mikroorganizmų plitimą nuo vieno asmens kitam asmeniui;

izoliavimo palata su neigiamu slėgiu – palata su mažesniu, palyginti su gretimų patalpų, oro slėgiu sergančiam arba įtariamam, kad serga infekcine liga, plintančia per orą (su dalelėmis), pacientui izoliuoti;

ypač pavojingi medicinos prietaisai – medicinos prietaisai, kuriais skverbiamasi per odą, gleivines ir kurie liečia sterilius audinius, kūno ertmes ir (ar) jais teka sterilūs skysčiai;

kita potencialiai infekuota biologinė medžiaga – žmogaus kūno skysčiai (sperma, makšties išskyros, smegenų, sąnarių, pleuros, perikardo, pilvaplėvės skysčiai, vaisiaus vandenys, seilės) su matomais kraujo pėdsakais arba šie skysčiai, kai sunku įvertinti kraujo buvimą juose, žmogaus ar lavono organai, audiniai, ląstelės, ŽIV, HBV, HCV ir kitų kraujo infekcijų sukėlėjų kultūros, terpės su šiais virusais;

kolonizacija – mikroorganizmų buvimas ir dauginimasis ant žmogaus kūno ir jo viduje be infekcijos klinikinių simptomų (požymių);

kritiniai parametrai – sterilizacijos proceso fizikinės ir cheminės charakteristikos (laikas, temperatūra, slėgis ir kt.);

laikinieji odos mikroorganizmai – mikroorganizmai, patekę iš aplinkos ir trumpai gyvenantys ant odos;

mažasis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius, kurio kameros talpa mažesnė už vieną sterilizacijos modulį (54 l ir mažesnės talpos);

medicinos prietaisas – instrumentas, aparatas, įtaisas, programinė įranga, medžiaga ar kitas reikmuo, naudojamas atskirai ar kartu su kitais reikmenimis, įskaitant programinę įrangą, jos gamintojo specialiai numatytą naudoti diagnostikos ir (arba) gydymo tikslais ir reikalingą tinkamai jam naudoti, ir kurį gamintojas numatė naudoti žmogaus ligai diagnozuoti, jos plitimui sustabdyti, eigai stebėti, gydyti ar palengvinti; traumai ar negaliai diagnozuoti, stebėti, gydyti, palengvinti ar kompensuoti; anatomijai ar fiziologiniam procesui tirti, pakeisti ar modifikuoti; pastojimui kontroliuoti ir kurio naudojimas pagal paskirtį neveikia žmogaus organizmo iš vidaus ar išoriškai farmakologinėmis, imunologinėmis ar metabolinėmis priemonėmis, tačiau šios priemonės gali būti naudojamos kaip pagalbinės veikimo priemonės;

medicinos prietaisų ultragarsinis valytuvas – medicinos prietaisų valymo akustinėmis bangomis vandeniniame tirpale įrenginys;

nepavojingi medicinos prietaisai – medicinos prietaisai, kurie nesiliečia su pacientu arba liečiasi tik su sveika oda;

nuolatinis patalpų valymas, dezinfekcija – kasdieninis patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos paviršių valymas ir dezinfekcija, kurios tikslas – apriboti ligų sukėlėjų plitimą, tiriant, gydant ir slaugant pacientą;

nuolatiniai odos mikroorganizmai – mikroorganizmai, kurie nuolat gyvena ir dauginasi paviršiniuose ir gilesniuose odos sluoksniuose;

nustatytas (-i) dydis (-žiai) – kritinių parametrų dydis arba dydžiai, į kuriuos turi reaguoti indikatorius, pasiekęs gamintojo apibrėžtą galutinį tašką;

N tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su gravitaciniu oro šalinimo būdu, skirtas kietų (be ertmių ir kanalų) neįpakuotų daiktų kroviniams (įkrovoms) sterilizuoti;

oro nuotėkio (vakuumo) bandymas – bandymas, patvirtinantis, kad oro kiekis, patenkantis į sterilizatoriaus kamerą vakuumo fazės metu, neviršija lygio, kuris trukdytų sterilizacijos procesui;

pagrindinis patalpų valymas ir dezinfekcija – visų patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos paviršių valymas ir dezinfekcija numatytu higienos plane laiku;

papildomos izoliavimo priemonės – pacientų ir darbuotojų saugos priemonės, taikomos sergantiems ar įtariamiems, kad serga infekcinėmis ligomis, plintančiomis tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio metu ir per orą;

pavojingi medicinos prietaisai – medicinos prietaisai, kurie liečiasi su gleivine, pažeista oda;

ppm – ištirpusios medžiagos (dujų ore arba cheminės medžiagos skystyje) koncentracija, kuri matuojama masės dalimis milijone (1 dalis medžiagos milijone dalių tirpiklio – 1 ppm);

proceso išbandymo įtaisas – objektas, kuris modeliuoja blogiausias sąlygas sterilizuojančiam (-tiems) veiksniui (-iams) sterilizuojamuose gaminiuose ir naudojamas sterilizacijos procesui vertinti;

profesinė darbuotojo ekspozicija krauju – darbuotojo gleivinių ir pažeistos odos sąlytis su krauju ir (ar) kūno skysčiais, taip pat sužeidimas (mikrotrauma) naudotais aštriais instrumentais ir kitais aštriais daiktais, užterštais kito asmens krauju ir (ar) kūno skysčiais;

rankų plovimas – teršalų ir laikinųjų odos mikroorganizmų pašalinimas, plaunant rankas vandeniu ir muilu;

sekretai – žmogaus ląstelių, organų, liaukų išskiriamos medžiagos (gleivės, seilės, skrepliai ir kt.);

specifinis sterilizacijos ciklas – konkretus (apibrėžtas) sterilizacijos ciklas su nustatytais kritinių parametrų dydžiais, pvz., 134 °C temperatūros ir 4 min. sterilizacijos trukmės ciklas arba 134 °C temperatūros ir 18 min. trukmės ciklas (prionams) ar kitas sterilizacijos ciklas;

standartinės izoliavimo priemonės – įprastinės infekcijos profilaktikos priemonės, taikomos visiems pacientams asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

sterilizacija – mikroorganizmų ir jų sporų sunaikinimas fizikinėmis ir cheminėmis priemonėmis;

sterilizacijos ciklas – automatinė sterilizacijos proceso etapų seka sterilizatoriuje;

sterilizacijos modulis – stačiakampio formos gretasienis, kurio matmenys yra 300 mm (aukštis) x 600 mm (ilgis) x 300 mm (plotis);

sterilizacijos procesas – tai darbų ar veiksmų seka, norint įvykdyti specifinius krovinio (įkrovos) sterilumo reikalavimus. Šių darbų ir veiksmų seka apima veiksmus iki sterilizacijos (jei yra būtini), sterilizuojančio veiksnio poveikį pasirinktomis sterilizacijos sąlygomis ir bet kokius būtinus veiksmus po sterilizacijos. Procesui nepriskiriamas valymas, dezinfekcija ar pakavimas iki sterilizacijos;

sterilizacijos trukmė – laiko tarpas, per kurį visuose įkrovos taškuose palaikoma gamintojo techniniuose reikalavimuose nurodyta temperatūra, sterilizuojančios medžiagos koncentracija, slėgis, drėgmė;

sterilizuojamas krovinys (įkrova) – gaminiai, kurie sterilizuojami vienu metu toje pačioje sterilizatoriaus kameroje;

sterilizuojamo krovinio (įkrovos) sterilizacijos kontrolė – krovinio (įkrovos) sterilizacijos sąlygų (oro pašalinimo, garų ir (arba) dujų įsiskverbimo į sterilizuojamus paketus ir kt.) patikrinimas;

sterilizuojamų gaminių paketas – gaminiai, iki sterilizacijos suvynioti į pakavimo medžiagą arba sudėti į sterilizavimo talpas arba sterilizavimo maišelius;

sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos kontrolė – sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos sąlygų patikrinimas;

sterilus gaminys – gaminys be gyvybingų mikroorganizmų;

S tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su vakuuminiu oro šalinimo būdu, skirtas gamintojo nurodytų daiktų kroviniams (įkrovoms), kurių sterilizacijos procesai yra patvirtinti, sterilizuoti;

vakuumas – vieta, iš kurios pašalinamas beveik visas arba visas oras ar kitos inertinės dujos;

vakuuminis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius su vakuuminiu oro šalinimo būdu;

vakuuminis šalinimo būdas – mechaninis oro ir kitų inertinių dujų šalinimas vienu ar daugiau garų slėgio ir vakuumo ciklais iš sterilizatoriaus kameros ir iki sterilizacijos;

valymas – teršalų pašalinimas naudojant vandenį ir valymo priemones;

valymo priemonė – vandenyje tirpi priemonė teršalams šalinti;

vidutinio lygio cheminė dezinfekcija – daugelio bakterijų (išskyrus jų sporas), tuberkuliozės mikobakterijų, virusų, grybelių sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis;

žemo lygio cheminė dezinfekcija – daugelio bakterijų (išskyrus jų sporas) ir kai kurių virusų ir grybelių sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis;

žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatorius – sterilizatorius, kuriame prietaisai sterilizuojami žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido mišiniu.

 

IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

5. Sveikatos priežiūros įstaigose hospitalinių infekcijų epidemiologinė priežiūra ir valdymas organizuojama ir vykdoma teisės akto nustatyta tvarka [3.6].

6. Sveikatos priežiūros įstaigose susidarančios medicininės atliekos tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka [3.21, 3.22].

7. Sveikatos priežiūros įstaigose skalbiniai tvarkomi teisės akto nustatyta tvarka [3.10].

8. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, valymo paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai, dirbantys su medicinos prietaisų, patalpų, aplinkos daiktų, paviršių cheminėmis dezinfekcijos priemonėmis, turi laikytis saugos duomenų lapuose nurodytų saugos ir sveikatos taisyklių [3.1].

 

V. PACIENTŲ IZOLIAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

9. Visiems pacientams taikomos standartinės izoliavimo priemonės.

10. Pacientams su patvirtinta ar įtariama infekcija, su daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, pvz., MRSA (meticilinui atsparių S. aureus), VRE (vankomicinui atsparių enterokokų) kolonizacija taikomos standartinės ir papildomos su perdavimo būdu (sąlyčio metu, per orą su lašeliais arba dalelėmis) susijusios izoliavimo priemonės, nurodytos šios higienos normos 1 ir 2 prieduose.

11. Įstaigai (senelių ir vaikų globos namai ir kt.), į kurią perkeliamas pacientas su patvirtinta ar įtariama infekcija, apie reikalingas izoliavimo priemones pranešama telefonu ir įrašoma medicininiuose dokumentuose.

12. Pacientą perkėlus į kitą palatą arba išrašius, palatose, kur buvo izoliuoti sergantieji užkrečiamosiomis ligomis, atliekamas galutinis (baigiamasis) valymas ir, jei reikia, dezinfekcija.

 

VI. Standartinės pacientų izoliavimo priemonės

 

13. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti parengtos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo patvirtintos bei suderintos su darbuotoju arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo paskirtu asmeniu, atsakingu už infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, standartinių infekcijų kontrolės procedūros [3.6, 3.24].

14. Darbuotojai, atliekantys procedūras ar slaugantys pacientus, plauna rankas arba atlieka higieninę rankų antiseptiką pagal šios higienos normos 3 priedo reikalavimus, naudoja priemones ir medicinines pirštines pagal šios higienos normos reikalavimus.

 

VII. Papildomos pacientų izoliavimo priemonės

 

15. Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga ligomis, kurių sukėlėjai gali būti perduoti keliais būdais, taikomos standartinės ir su visais galimais perdavimo būdais susijusios izoliavimo priemonės.

16. Ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientas su patvirtinta ar įtariama per orą (su dalelėmis) plintančia infekcija guldomas į izoliavimo patalpą su neigiamu slėgiu arba, uždėjus medicininę kaukę, į atskirą patalpą, informuojamas apie kvėpavimo takų infekcijų prevencijos ir asmens higienos priemones. Pacientui išvykus, patalpa valoma ir, jei reikia, dezinfekuojama, vėdinama ne mažiau kaip 20 min.

17. Stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pacientai, kuriems taikomos papildomos izoliavimo priemonės, guldomi į izoliavimo palatas.

18. Papildomų izoliavimo priemonių taikymo trukmė pateikta šios higienos normos 1 priede.

19. Pacientams, sergantiems ar įtariamiems, kad serga šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai gali būti perduoti tiesioginio (liečiant pacientą) ir netiesioginio (liečiant paciento slaugos daiktus ir aplinkos paviršius) sąlyčio metu, taikomos standartinės ir šios papildomos izoliavimo priemonės:

19.1. pacientai stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje guldomi į atskiras vienvietes palatas;

19.2. jei trūksta vienviečių palatų, pacientai guldomi į palatas su pacientais, kuriems nustatyta ar įtariama to paties mikroorganizmo infekcija ar kolonizacija;

19.3. paciento infekuotos ar kolonizuotos sukėlėjais žaizdos turi būti uždengtos tvarsčiu;

19.4. darbuotojai, įeidami į palatą, jei jie tiesiogiai lies pacientą, aplinkos daiktų paviršius, turi apsivilkti švarų chalatą, o pacientą ar prie paciento esančius paviršius ir daiktus liesti gali tik užsimovę medicinines pirštines;

19.5. darbuotojai, išeidami iš palatos, turi nusimauti medicinines pirštines, nusivilkti chalatą ir juos išmesti į tam skirtas talpyklas, atlikti rankų higieną pagal šios higienos normos 3 priedo reikalavimus.

20. Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga išvardytomis šios higienos normos 1 ir 2 prieduose infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su lašeliais), taikomos standartinės ir šios papildomos izoliavimo priemonės:

20.1. pacientai stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje guldomi į atskiras vienvietes palatas;

20.2. jei trūksta vienviečių palatų, pirmenybė guldant į vienvietę palatą teikiama kosintiems ir skrepliuojantiems pacientams arba jie guldomi į palatą su infekuotais tuo pačiu mikroorganizmu pacientais;

20.3. darbuotojai, įeidami į palatą, turi užsidėti medicininę kaukę.

21. Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su dalelėmis), taikomos standartinės ir šios papildomos izoliavimo priemonės:

21.1. pacientas stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje guldomas į izoliavimo palatą su neigiamu slėgiu;

21.2. nesant palatos su neigiamu slėgiu, pacientas guldomas į atskirą vienvietę palatą arba į palatą su pacientais, sergančiais (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija;

21.3. palatos durys visą laiką turi būti uždarytos;

21.4. darbuotojai, įeinantys į paciento, kuriam įtariama ar nustatyta atvira plaučių ar gerklų tuberkuliozė, palatą arba atliekantys procedūras, kurių metu gali būti įkvėpti gyvybingi mikroorganizmai, turi užsidėti daleles filtruojantį respiratorių;

21.5. darbuotojai, įeinantys į palatas, kuriose izoliuoti sergantys raupais pacientai arba kuriems diagnozuoti raupai, arba šiems pacientams atliekamos procedūros, kurių metu susidaro aerozoliai, turi užsidėti daleles filtruojantį respiratorių;

21.6. sergantiems kvėpavimo organų tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas pacientams taikomos teisės akte [3.5] nustatytos izoliavimo priemonės.

22. Jeigu pacientas, sergantis arba įtariama, kad jis serga, šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su dalelėmis arba su lašeliais), išvežamas arba išvedamas iš palatos, jam uždedama medicininė kaukė.

 

VIII. darbuotojų INFEKCIJŲ PROFILAKTIKA

 

23. Sveikatos priežiūros įstaigos vadovas turi užtikrinti darbuotojų sveikatos saugą nuo galimo sužeidimo ar sveikatos pakenkimo dėl kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių poveikio [3.2].

24. Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti parengtas ir sveikatos priežiūros įstaigos vadovo patvirtintas ir suderintas su sveikatos priežiūros įstaigos darbuotoju arba sveikatos priežiūros įstaigos vadovo paskirtu asmeniu, atsakingu už infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, darbuotojų biologinės saugos ir profesinės ekspozicijos profilaktikos aprašymas [3.6, 3.9].

25. Darbuotojai privalo tikrintis sveikatą. Darbuotojų darbo vietose turi būti sveikatos patikrinimų dokumentai [3.3, 3.4].

26. Darbuotojai, susirgę ar įtariami sergant užkrečiamosiomis ligomis, taip pat šių ligų sukėlėjų nešiotojai negali tęsti darbo be bendrosios praktikos gydytojo leidimo [3.23]. Jei darbuotojas susirgo infekcine liga, kuria, įtariama, kad užsikrėtė nuo paciento, apie įtariamą profesinę ligą pranešama teisės akto nustatyta tvarka [3.2].

27. Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti vadovo patvirtinta darbuotojų skiepijimų nuo užkrečiamųjų ligų tvarka [3.17].

28. Darbuotojai pagal darbo pobūdį turi būti aprūpinti šiomis asmeninės apsaugos priemonėmis [3.20]:

28.1. apsauginiais drabužiais (chalatais, kostiumais, prijuostėmis) ir pirštinėmis;

28.2. galvos dangalais (medicinine kepuraite, gobtuvu);

28.3. akių ir veido apsauginėmis priemonėmis (akiniais, medicininėmis kaukėmis, veido skydeliais);

28.4. kvėpavimo takų apsauginėmis priemonėmis (daleles filtruojančiais respiratoriais);

28.5. apsaugine avalyne.

29. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti laikomos darbo vietoje.

30. Darbuotojų apsauginiai drabužiai, avalynė, rankų, veido, kvėpavimo takų apsauginės priemonės gali būti vienkartinės arba daugkartinio naudojimo. Daugkartinio naudojimo asmeninės apsauginės priemonės valomos ir dezinfekuojamos pagal gamintojų instrukcijas.

31. Daugkartinė apsauginė avalynė turi būti neperšlampama, tinkama valyti ir dezinfekuoti.

32. Darbuotojas, atlikdamas procedūras, kurių metu galimas užteršimas krauju ir kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais, pagal atliekamos procedūros riziką ir pagal įstaigoje nustatytą tvarką privalo dėvėti neperšlampamus darbo drabužius (neperšlampamą chirurginį chalatą arba chirurginį chalatą su neperšlampamais rankogaliais arba rankovėmis ir vienkartinę plastikinę prijuostę), apsaugines pirštines, galvos dangalą, akių ir veido apsaugines priemones, neperšlampamą avalynę arba dengiančius kojas neperšlampamą chalatą arba prijuostę.

33. Teikiant paslaugas sergantiesiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis būtina dėvėti specialias asmeninės apsaugines priemones [3.11].

34. Darbuotojas, teikdamas paslaugas pacientams, sergantiems per orą (su dalelėmis) plintančiomis užkrečiamosiomis ligomis, turi užsidėti daleles filtruojantį respiratorių.

 

IX. PER KRAUJĄ IR KITUS KŪNO SKYSČIUS PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ (HBV, HCV, ŽIV IR KT.) PROFILAKTIKOS PRIEMONĖS

 

35. Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti sveikatos priežiūros įstaigos vadovo patvirtinta profesinės darbuotojų ekspozicijos krauju (toliau – darbuotojų ekspozicijos) incidentų pranešimo, registravimo ir poveikio sveikatai stebėjimo bei profilaktikos tvarka. Darbuotojo ekspozicijos incidento pranešimo ir registracijos, darbuotojo sveikatos stebėjimo ir profilaktikos priemonių registracijos formų pavyzdžiai pateikti šios higienos normos 5, 6, 7, 8 prieduose.

36. Darbuotojai, kurie turi sąlyčio su krauju ir (ar) kita potencialiai infekuota biologine medžiaga (toliau – kitais kūno skysčiais) riziką, nustatyta tvarka skiepijami nuo virusinio hepatito B (VHB) ir po vieno bei trijų mėnesių po paskutinio skiepo atliekami serologiniai kraujo tyrimai dėl anti-HBS (antikūnų hepatito B viruso paviršiaus antigenų titrui nustatyti). Esant nepakankamam imuniniam atsakui, atliekama revakcinacija.

37. Darbuotojai turi laikytis šių darbo su naudotais aštriais instrumentais ir su krauju bei kitais kūno skysčiais saugos reikalavimų:

37.1. draudžiama pirštinėmis apmautomis rankomis liesti savo akis, nosį arba gleivines;

37.2. patekus ant odos paciento kraujo ir (ar) kito kūno skysčio ar susižeidus (įsidūrus, įsipjovus) aštriais naudotais instrumentais, oda nedelsiant plaunama tekančiu vandeniu ir muilu. Akių, nosies, burnos gleivinės, patekus ant jų paciento kraujo ir (ar) kitų kūno skysčių, plaunamos vandeniu.

38. Apie įvykusį ekspozicijos incidentą sveikatos priežiūros įstaigoje pranešama nustatyta tvarka, incidentas registruojamas, atliekamas medicininis darbuotojo ekspozicijos vertinimas, sveikatos stebėjimas ir, jei reikia, profilaktika (skiepijimas hepatito B vakcina) ir gydymas. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) profilaktika skiriama nustatyta tvarka [3.18].

39. Įvykus darbuotojo ekspozicijos incidentui, darbuotojui ir pacientui (infekcijos šaltiniui), jiems sutikus, atliekami kraujo serologiniai tyrimai dėl HBsAg (hepatito B viruso paviršiaus antigeno), anti-HCV (antikūnų hepatito C viruso), ŽIV.

40. Tolesnis darbuotojo ekspozicijos tyrimas, sveikatos stebėjimas, profilaktika ir gydymas priklauso nuo paciento (infekcijos šaltinio) tyrimo rezultatų.

41. Darbuotojo imunoprofilaktikos tvarka po ekspozicijos HBV infekcijos sukėlėjais priklauso nuo paciento (infekcijos šaltinio) infekuotumo būklės tyrimo rezultatų bei darbuotojo buvusių skiepijimų. Ji pateikta šios higienos normos 4 priede.

42. Jei darbuotojo ekspozicijos priežastis yra pacientas (infekcijos šaltinis), užsikrėtęs HCV, taikomos šios priemonės:

42.1. pacientas (infekcijos šaltinis) tiriamas dėl anti-HCV;

42.2. darbuotojui tuoj pat po ekspozicijos ir po 3 mėn. atliekamas anti-HCV testas ir, norint įsitikinti, ar jis užsikrėtė, ir laiku skirti gydymą, jis stebimas 6 mėnesius, atliekami anti-HCV ir ALT (alanino aminotransferazės) aktyvumo tyrimai (4–6 mėn. po ekspozicijos).

43. Jei pacientas (infekcijos šaltinis) nesutinka tirtis dėl ŽIV, HBV, HCV, darbuotojas tiriamas dėl ŽIV, HbsAg, anti-HCV ir taikomos teisės akte [3.18], šios higienos normos 41 punkte ir 4 priede nustatytos priemonės.

 

X. RANKŲ HIGIENA

 

44. Visose darbo vietose, kur vyksta pasirengimas ir atliekamos invazinės, diagnostinės ir kitos procedūros, kurių metu darbuotojai rankomis liečia pacientą, dirba su krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, tvarkomi skalbiniai, tvarkomos medicininės atliekos, atliekama dezinfekcija ir sterilizacija, turi būti:

44.1. sieniniai skysto muilo ir rankų antiseptiko dozatoriai, skystas muilas be antiseptinių priedų, pramoninės gamybos alkoholinis rankų antiseptikas. Rankų antiseptikas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose turi būti prie kiekvieno paciento lovos;

44.2. vienkartinių rankšluosčių dėtuvė ir vienkartiniai rankšluosčiai;

44.3. atvira ar pedalinė šiukšliadėžė su vienkartiniu plastikiniu įklotu.

45. Dozatoriaus indas ir pompa, skirta skystam muilui ir antiseptikui, keičiami:

45.1. patalpose, kuriose yra ypatinga infekcijos rizika pacientui ir personalui (operacinės, intensyvios terapijos ir reanimacijos, nudegimų, transplantacijos, onkohematologijos, neišnešiotų naujagimių skyriai, izoliavimo palatos ir kt.), – tik kitu skysto muilo ir antiseptiko vienkartiniu indu ir pompa arba vienkartine rankų paruošimo sistema. Prieš indo keitimą būtina išvalyti ir dezinfekuoti dozatoriaus dalis;

45.2. visose kitose patalpose – kitu skysto muilo ir antiseptiko vienkartiniu indu su pompa arba užpildomas tik tada, kai jis yra tuščias.

46. Naudojant pakartotinai, skysto muilo ir antiseptiko dozatorius ir jo dalys (priedai) bei daugkartinio naudojimo indas prieš kiekvieną užpildymą turi būti išvalyti ir dezinfekuoti.

47. Darbo metu visų darbuotojų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ir liečiančių pacientus, medicinos priemones, prietaisus, rankų oda turi būti sveika, nagai sveiki ir tik natūralūs, trumpai ir apvaliai nukirpti, nelakuoti, rankų papuošalai bei laikrodžiai nuimti. Nedidelės rankų žaizdelės užklijuojamos pleistru ir turi būti dirbama tik su medicininėmis pirštinėmis.

48. Rankų plovimo ir antiseptikos taisyklės pateiktos šios higienos normos 3 priede.

49. Medicininių pirštinių naudojimas:

49.1. draudžiama skyriuose, kuriuose yra ypatinga infekcijos įgijimo rizika (operacinės, intensyvios terapijos ir reanimacijos, nudegimų, transplantacijos skyriai) pacientui ir personalui, ir akių ligų skyriuose mūvėti pirštines su talku;

49.2. viena pirštinių pora naudojama tik vieno paciento priežiūrai. Atliekant vienam pacientui kelias invazines procedūras, kai liečiamasi su krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, ekskretu ar sekretu užteršta medžiaga ar paviršiumi, pakeičiamos pirštinės;

49.3. jei paciento priežiūros metu reikia palikti darbo vietą ar liesti aplinkos daiktus, paviršius, pirštines reikia nusimauti, o paciento priežiūrą tęsti užsimovus naujas pirštines;

49.4. pradūrus pirštinę, reikia nedelsiant ją keisti kita;

49.5. atliekant procedūras, kai yra didelė rizika pradurti (pvz., atliekant ortopedines-traumatologines, krūtinės ląstos operacijas, autopsiją ir kt.), reikia užsimauti dvi poras medicininių pirštinių.

50. Medicininės pirštinės užsimaunamos ant sausų švarių rankų ir mūvimos:

50.1. atliekant procedūras, kurių metų rankos gali būti užterštos krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretu, ekskretu arba kai rankomis liečiama gleivinė, atvira žaizda;

50.2. atliekant invazines procedūras, kurių metu kontaktuojama su krauju, steriliais audiniais, gleivinėmis;

50.3. liečiant aplinkos daiktus ir paviršius, suterštus krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais ar epidemiologiškai pavojingais mikroorganizmais;

50.4. atliekant aseptines invazines procedūras (pvz., sąnarių, kūno ir organų ertmių punkciją, centrinės venos kateterio ir šlapimo pūslės kateterio įvedimą, peritoninę dializę ir kt.) būtina mūvėti sterilias vienkartines pirštines.

51. Tvarkant, valant, dezinfekuojant instrumentus, aplinkos daiktus ir paviršius, reikia mūvėti cheminėms medžiagoms atsparias pirštines.

52. Nusimovus vizualiai švarias medicinines pirštines, atliekama higieninė rankų antiseptika. Jei pirštinės su talku, rankos turi būti plaunamos. Jei medicininės pirštinės vizualiai nešvarios ar užterštos krauju arba kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais ar ekskretais, rankos plaunamos ir higieninė rankų antiseptika atliekama, laikantis šios higienos normos 3 priede pateiktų taisyklių.

 

XI. MEDICINOS PRIETAISŲ NAUDOJIMAS IR PRIEŽIŪRA

 

53. Sveikatos priežiūros įstaigos gali pradėti naudoti tik teisės aktus atitinkančius medicinos prietaisus [3.7, 3.8]. Kartu su medicinos prietaisais turi būti pridėta lietuvių kalba parengta informacija (etiketė, naudojimo instrukcijos) apie medicinos prietaisų saugų ir tinkamą naudojimą bei priežiūrą.

54. Medicinos prietaisai privalo būti instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi pagal teisės akto [3.16] reikalavimus. Sterilizacijos proceso efektyvumo kontrolė turi būti atliekama pagal šios higienos normos reikalavimus.

55. Medicinos prietaisai turi būti valomi, dezinfekuojami ir sterilizuojami, vadovaujantis gamintojo naudojimo instrukcijomis, o jų nesant, – šios higienos normos reikalavimais.

56. Sveikatos priežiūros įstaigose draudžiama pakartotinai naudoti vienkartinio naudojimo medicinos prietaisus ar jų dalis.

57. Ypač pavojingi medicinos prietaisai valomi, dezinfekuojami ir sterilizuojami.

58. Pavojingi medicinos prietaisai valomi, dezinfekuojami, sterilizuojami arba dezinfekuojami aukšto lygio dezinfekcijos priemonėmis.

59. Nepavojingi medicinos prietaisai valomi ir dezinfekuojami.

 

XII. MEDICINOS PRIETAISŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA

 

60. Medicinos prietaisai valomi, dezinfekuojami rankiniu būdu ir (ar) ultragarsiniame valytuve arba mechanizuotai, naudojant dezinfekavimo pusautomačius arba automatinius dezinfekavimo plautuvus.

61. Medicinos prietaisai valomi ir dezinfekuojami tam skirtose patalpose, tam numatytoje ir skirtoje vietoje.

62. Medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos priemonės turi atitikti teisės akto [3.7] reikalavimus.

63. Ypač pavojingų medicinos prietaisų valymo ir dezinfekcijos kokybė tikrinama ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pagal įstaigoje paruoštas procedūras. Kontrolės rezultatai registruojami sveikatos priežiūros įstaigoje nustatyta tvarka.

64. Medicinos prietaisai (medicinos aparatai) arba jų dalys, kurių paviršių negalima drėgnai valyti ir dezinfekuoti, dengiami vienkartiniais nelaidžiais biologiniams skysčiams apdangalais. Po kiekvienos procedūros apdangalai keičiami švariais.

 

XIII. Mechanizuotas MedicinOS prietaisų valymas ir Dezinfekcija

 

65. Mechanizuotas medicinos prietaisų valymas ir dezinfekcija dezinfekavimo plautuvuose:

65.1. Medicinos prietaisai transportuojami, valomi ir dezinfekuojami ne vėliau kaip per tris valandas po panaudojimo. Jei medicinos prietaisai po panaudojimo per tris valandas nebus valomi, jie turi būti užpilti dezinfekcijos valomuoju tirpalu (vietoj dezinfekcijos tirpalo gali būti naudojamas specialus drėkinantis gelis), nefiksuojančiu kraujo ir kitų kūno skysčių, o išėmus iš tirpalo, prieš sudedant į dezinfekavimo plautuvą, skalaujami vandeniu.

65.2. Medicinos prietaisai į dezinfekavimo plautuvo krovinio talpyklas dedami pagal prietaiso gamintojo naudojimo instrukcijas.

65.3. Lankstiniai medicinos prietaisai išardomi ir išskleidžiami. Dideli lankstiniai medicinos prietaisai sudedami taip, kad jie vienas kito neuždengtų. Tuščiaviduriai, kanaliniai medicinos prietaisai jungiami prie specialių jungčių, skirtų tuščiaviduriams prietaisams valyti ir dezinfekuoti.

65.4. Transportavimo krepšeliai, konteineriai, padėklai ir kitos medicinos prietaisų talpyklos valomi ir dezinfekuojami.

 

XIV. Rankinis MedicinOS prietaisų valymas ir dezinfekcija

 

66. Medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos tvarka:

66.1. darbuotojai turi apsivilkti apsauginius drabužius (chalatą ir neperšlampamą prijuostę arba neperšlampamą chalatą), užsimauti pirštines ir užsidėti kitas asmenines apsaugines priemones, kurias rekomenduoja valymo ir dezinfekcijos priemonių gamintojai šių priemonių saugos duomenų lapuose;

66.2. lankstomieji sudėtiniai medicinos prietaisai išardomi;

66.3. valomi ir dezinfekuojami tuoj pat po procedūros;

66.4. prietaisai vonelėje turi būti apsemti, instrumentų kanalus, ertmes reikia užpildyti tirpalu, išstumiant iš jų orą;

66.5. prietaisams valyti (plauti) naudojami šepetėliai, skirti medicinos prietaisams valyti, arba neaustinės medžiagos arba nedažyto audinio servetėlės, kanalai valomi mechaninėmis priemonėmis;

66.6. išplauti ir dezinfekuoti prietaisai tuoj pat skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [3.14] ir demineralizuotu vandeniu, džiovinami;

66.7. išskalauti prietaisai su kanalais tuoj pat džiovinami suslėgtu oru arba šilto oro srove pagal prietaisų gamintojų naudojimo instrukcijas.

67. Prietaisai dezinfekuojami uždarose talpose, aštrūs prietaisai – uždarose talpose su iškeliamais sieteliais.

68. Draudžiama aštrius panaudotus medicinos prietaisus prieš dezinfekciją valyti rankomis. Panaudoti aštrūs medicinos prietaisai tuoj pat po procedūros dezinfekuojami (nustatytą laiką mirkomi dezinfekcijos valomajame tirpale), po to valomi (plaunami) tirpale specialiais šepetėliais ar kita tinkama priemone, skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [3.14] ir demineralizuotu vandeniu.

69. Neaštrūs medicinos prietaisai rankomis apdorojami tokia eilės tvarka: valomi, dezinfekuojami, skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [3.14] ir demineralizuotu vandeniu.

70. Dezinfekcijos valomieji tirpalai turi būti vidutinio lygio, turėti antikorozinių priedų, tinkami medicinos prietaisams.

71. Dezinfekcijos valomieji tirpalai gaminami pagal dezinfekcijos valomosios priemonės gamintojo naudojimo instrukcijas. Ant pagaminto tirpalo indo užrašomas tirpalo pavadinimas, paskirtis, koncentracija, pagaminimo data ir laikas.

72. Draudžiama į dezinfekcijos valomąjį tirpalą, jei to nenurodo gamintojas, papildomai pridėti valomųjų priedų.

73. Išvalytų medicinos prietaisų rankinei cheminei aukšto lygio dezinfekcijai sporocidiniai vieno cheminio komponento (veikliosios medžiagos) tirpalai, jei nurodo gamintojas, gali būti naudojami pakartotinai. Tirpalų tinkamumas naudoti pakartotinai tikrinamas tiriant veikliosios medžiagos koncentraciją pramoninės gamybos cheminiu indikatoriumi. Tyrimo rezultatai registruojami įstaigoje nustatyta tvarka.

74. Drumstas tirpalas ir (arba) tirpalas, kurio veikliosios medžiagos koncentracija neatitinka minimalios efektyvios koncentracijos, turi būti keičiamas.

75. Medicinos prietaisų valymas ultragarsu:

75.1. medicinos prietaisai ir jų dalys valomi pagal ultragarsinio valytuvo ir medicinos prietaisų gamintojo naudojimo instrukcijas;

75.2. panaudotas valymo tirpalas po kiekvieno plovimo išpilamas. Vonelė išvaloma pagal aparato gamintojo naudojimo instrukcijas;

75.3. ultragarsiniame valytuve išvalyti medicinos prietaisai skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [3.14] ir demineralizuotu vandeniu rankiniu būdu arba specialioje įrangoje, išdžiovinami.

 

XV. STERILIZUOJAMŲ GAMINIŲ PAKAVIMAS, PAKETŲ IŠDĖSTYMAS STERILIZATORIAUS KAMEROJE, Sterilizuotų Gaminių laikymas

 

76. Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti sterilizuojamų gaminių pakavimo, sterilizuotų gaminių saugojimo ir transportavimo procedūros aprašymas.

77. Sterilizuojamų gaminių pakavimo priemonės turi būti tinkamos taikomam sterilizacijos būdui ir naudojamos pagal gamintojų naudojimo instrukcijas.

78. Konteinerių filtrai turi būti pramoninės gamybos. Konteinerių vienkartiniai filtrai turi būti keičiami prieš kiekvieną sterilizaciją (ciklą). Konteinerių daugkartiniai filtrai naudojami pagal gamintojų naudojimo instrukcijas. Daugkartinių filtrų naudojimo ciklų skaičius registruojamas įstaigoje patvirtinta tvarka.

79. Sterilizuojami gaminiai į konteinerius turi būti sudedami pagal sterilizatorių ir konteinerių gamintojų naudojimo instrukcijas.

80. Gaminiai sterilizuojami viengubame arba dvigubame pakete. Dvigubas paketas naudojamas, kai sterilizuoti medicinos gaminiai iš sterilizatoriaus gabenami į kitą pastatą (padalinį), kur jie laikomi iki naudojimo.

81. Paketai, kurie sudaromi vyniojant sterilizuojamus gaminius į pakavimo priemonę, turi būti sutvirtinami lipnia juosta (su cheminiu indikatoriumi arba be jo), tinkančia pasirinktam sterilizavimo būdui. Draudžiama paketus tvirtinti guminiais ir kitais raiščiais, aštriais daiktais (sąvaržėlėmis, segtukais).

82. Gaminių vyniojimo būdai pateikti šios higienos normos 9 priede.

83. Sterilizuojamų paketų masė neturi viršyti sterilizatorių ir pakavimo priemonių gamintojų nurodyto svorio.

84. Pakuojant į maišelius, gaminiai turi užpildyti ne daugiau kaip 2/3 maišelio tūrio.

85. Pakuojamų į maišelius ar popierių instrumentų aštriosios dalys uždengiamos tinkamomis pramoninės gamybos apsauginėmis priemonėmis.

86. Vienkartinius maišelius užlydant specialiu prietaisu – siūlių lituokliu (siūlėtuvu), siūlėtuvo funkcijos tikrinamos įstaigoje nustatyta tvarka su užlydymo kontrolės indikatoriumi ir rezultatai registruojami.

87. Vienkartiniai maišeliai su lipnia juosta, sudėjus sterilizuojamus gaminius, užlipinami rankomis.

88. Tekstiliniai gaminiai (baltiniai, vystyklai, tvarsliava) pakuojami į konteinerį arba vyniojami į popierių, arba pakuojami į popierinius-plastikinius maišelius.

89. Metaliniai, stikliniai indai pakuojami į popierinius-plastikinius maišelius arba vyniojami į popierių.

90. Sterilizuojamų gaminių paketų žymėjimas (informacijos rašymas, spausdinimas, etikečių klijavimas) turi būti saugus, kad nebūtų pažeistos pakavimo priemonės. Tiesiogiai ant paketo rašoma tik specialiais šiam tikslui skirtais žymekliais, kurių rašalas atsparus karščiui ir drėgmei, greitai išdžiūsta.

91. Jei sterilizuoti gaminiai iš sterilizavimo vietos koridoriais, liftais gabenami į kitus įstaigos padalinius ir (ar) pastatus, dvigubame pakete sterilizuoti medicinos prietaisai papildomai įdedami į specialią gabenimo pakuotę.

92. Paketų išdėstymo sterilizatoriaus kameroje taisyklės:

92.1. sterilizatoriuose, kuriuose sterilizuojami mišrūs kroviniai (įkrovos), pvz., tekstilė ir metalai, tekstilinius paketus reikia sudėti viršutinėje kameros lentynoje, o metalinius prietaisus – apatinėje kameros lentynoje;

92.2. paketai į sterilizacijos kameros krovinio (įkrovos) talpyklas (padėklus, lentynas, krepšius) arba ant laikiklių dedami laikantis sterilizatoriaus gamintojo nurodyto krovinio svorio visoje kameroje arba atskirose krovinio talpyklose (lentynose, padėkluose ir kt.) atstumų nuo kameros sienų ir kitų sąlygų;

92.3. maišeliai, jei kitaip nenurodo sterilizatoriaus gamintojas, sudedami vertikaliai taip, kad kiekvieno maišelio popierinė pusė liestųsi su kito maišelio popierine puse, o kiekvieno maišelio plastikinė pusė – su plastikine kito maišelio puse.

93. Sterilizuotų gaminių paketai turi būti laikomi sausose, švariose patalpose, tam skirtose uždarose spintose, stalčiuose arba lentynose. Lentynos turi būti įrengtos ne žemiau kaip 250 mm aukštyje nuo grindų ir ne arčiau kaip 440 mm atstumu nuo lubų įrangos; paviršiai lygūs, dangos iš neporingų medžiagų, tinkamų valyti ir dezinfekuoti.

94. Vandens garais, etileno oksido, formaldehido dujomis sterilizuotų paketų, laikomų 93 punkte nurodytomis sąlygomis, vidutiniai laikymo terminai:

94.1. dvigubame medicininiame krepiniame popieriuje arba dvigubame audekle arba bikse su filtru – ne daugiau kaip 3 paros;

94.2. konteineryje – ne daugiau kaip 6 savaitės;

94.3. viename užlydytame popieriniame-plastikiniame maišelyje – ne daugiau kaip 6 mėnesiai arba dviejuose užlydytuose popieriniuose-plastikiniuose maišeliuose – ne daugiau kaip 12 mėnesių;

94.4. užlipintame rankomis popieriniame-plastikiniame maišelyje – ne daugiau kaip 4 savaitės;

94.5. neaustiniame pluošte, dvigubame popieriuje, atitinkančiame standartų LST EN ISO 11607-1 ir LST EN 868-2, LST EN 868-9, LST EN 868-10 reikalavimus – ne daugiau kaip 4 savaitės.

95. Draudžiama naudoti gaminius iš sterilizuotų paketų su pažeista užlydymo siūle, pasibaigus jų sterilizacijos galiojimo terminui, iš nukritusių ant grindų, suspaustų, šlapių, pradurtų ar kitaip pažeistų, sugadintų paketų.

96. Neįpakuoti sterilizuoti medicinos prietaisai naudojami tuoj pat po sterilizacijos ir vietoje (negabenami į kitas patalpas).

 

XVI. SterilizacijA

 

97. Atsparūs aukštos temperatūros (121 °C arba 134 °C) karščiui ir drėgmei ypač pavojingi ir pavojingi medicinos prietaisai ir gaminiai sterilizuojami garo sterilizatoriuose.

98. Neatsparūs aukštos temperatūros karščiui ir drėgmei ypač pavojingi ir pavojingi medicinos prietaisai ir gaminiai sterilizuojami žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido mišiniu arba etileno oksido dujomis, arba vandenilio peroksido dujų plazma.

99. Didžiuosiuose garo sterilizatoriuose sterilizuojami visi patvarūs aukštos temperatūros (121 °C arba 134 °C) karščiui ir drėgmei medicinos prietaisai ir gaminiai.

100. N tipo mažuosiuose garo sterilizatoriuose sterilizuojami neįpakuoti ypač pavojingi ir pavojingi medicinos prietaisai (be ertmių ir kanalų), kurie bus naudojami tuoj pat po sterilizacijos ir vietoje (negabenami per kitas patalpas).

101. B tipo mažuosiuose garo sterilizatoriuose sterilizuojami neįpakuoti (kurie bus naudojami tuoj pat po sterilizacijos ir vietoje, negabenami per kitas patalpas) ir įpakuoti ypač pavojingi ir pavojingi medicinos prietaisai ir akyti gaminiai bei medicinos prietaisai su kanalais ir (ar) ertmėmis.

102. S tipo mažuosiuose garo sterilizatoriuose sterilizuojami neįpakuoti (kurie bus naudojami tuoj pat po sterilizacijos ir vietoje, negabenami per kitas patalpas) ir įpakuoti ypač pavojingi ir pavojingi medicinos prietaisai ir akyti gaminiai bei medicinos prietaisai su kanalais ir (ar) ertmėmis, jei sterilizatoriaus gamintojas patvirtina rekomenduojamų sterilizuoti krovinių (įkrovų) sterilizacijos procesų efektyvumą.

103. Karšto oro sterilizatoriuose (160 °C arba 180 °C) sterilizuojami neatsparūs greitam kaitinimui garais gaminiai. Šis sterilizacijos būdas taikomas laboratorijose metaliniams, stikliniams indams ir kitoms priemonėms, neturinčioms tiesioginio sąlyčio su pacientu, sterilizuoti.

104. Mažuosiuose sterilizatoriuose su vakuuminiu oro pašalinimu būdu, pagamintuose iki įsigaliojant LST EN 13060 standartui, leidžiama sterilizuoti įpakuotus tuščiavidurius ir vienalyčius prietaisus, vadovaujantis sterilizatoriaus gamintojo bei sterilizuojamo prietaiso gamintojų naudojimo instrukcijomis ir atliekant krovinio sterilizacijos kontrolę su proceso išbandymo įtaisu.

 

XVII. STERILIZACIJOS PROCESO EFEKTYVUMO KONTROLĖ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE

 

105. Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti parengta sterilizacijos kontrolės darbo procedūra.

106. Nuolatinę sterilizacijos proceso kontrolę atliekantis medicininio autoklavo aparatininkas arba kitas sterilizaciją atliekantis darbuotojas tikrina kiekvieną sterilizacijos ciklą, krovinį (įkrovą), vertina rezultatus ir juos įrašo į krovinio registracijos kortelę, kaip nurodyta šios higienos normos 114 punkte.

107. Sterilizacijos procesų efektyvumas tikrinamas naudojant fizikinį, cheminį metodus ir priemones. Biologinis metodas ir biologinės priemonės (biologiniai indikatoriai) papildomai gali būti naudojami nuolatinei sterilizatorių kontrolei tada, kai sterilizuotas krovinys (įkrova) bus atiduotas naudoti, gavus biologinių indikatorių tyrimo rezultatus.

108. Reikalavimai biologiniams indikatoriams:

108.1. biologiniai indikatoriai garo sterilizatorių kontrolei turi atitikti standarto LST EN ISO 11138-1 ir LST EN ISO 11138-3 reikalavimus;

108.2. biologiniai indikatoriai etileno oksido sterilizatorių kontrolei turi atitikti standarto LST EN ISO 11138-1 ir LST EN ISO 11138-2 reikalavimus;

108.3. biologiniai indikatoriai žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatorių kontrolei turi atitikti standarto LST EN ISO 11138-1 ir LST EN ISO 11138-5 reikalavimus.

109. Reikalavimai cheminiams indikatoriams:

109.1. 1 klasės proceso cheminis indikatorius turi atitikti standarto LST EN ISO 11140-1 dalies reikalavimus;

109.2. 2 klasės specialiųjų tyrimų cheminis indikatorius naudojamas specialiųjų tyrimų procedūrose, kaip nustatyta atitinkamuose sterilizatorių ir sterilizacijos standartuose (LST EN 285, LST EN 13060, LST EN ISO 11140-3 ir LST EN ISO 11140-4);

109.3. 3 klasės vieno parametro cheminis indikatorius turi atitikti standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus;

109.4. 4 klasės daugiaparametrinis cheminis indikatorius turi atitikti standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus;

109.5. 5 klasės sudėtinis cheminis indikatorius turi atitikti standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus. Kritinių parametrų nustatyti dydžiai turi atitikti arba viršyti biologiniams indikatoriams keliamus reikalavimus, nurodytus standarte LST EN ISO 11138;

109.6. 6 klasės imituojamasis cheminis indikatorius turi atitikti standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus.

110. Garo sterilizatorių kontrolė:

110.1. sterilizuojančios medžiagos poveikiui kiekvienam įpakuotų medicinos prietaisų, gaminių paketui įvertinti naudojamas išorinis 1 klasės proceso poveikio cheminis indikatorius;

110.2. vertinami kiekvieno ciklo kritiniai parametrai automatinės proceso kontrolės įrenginiuose arba kontroliniuose matavimo prietaisuose;

110.3. pagal sterilizatoriaus gamintojo naudojimo instrukcijas atliekamas sterilizatoriuje numatytas automatinis oro nuotėkio (vakuumo) bandymas, nesant gamintojo naudojimo instrukcijų, sterilizatoriuje numatytas automatinis oro nuotėkio (vakuumo) bandymas atliekamas kasdien;

110.4. vieną kartą per dieną, prieš pirmąjį dienos sterilizacijos ciklą, didžiuosiuose vakuuminiuose garo sterilizatoriuose atliekamas oro pašalinimo iš sterilizatoriaus kameros ir garų skvarbumo patikrinimas Bowie ir Dicko bandymu:

110.4.1. į sterilizatoriaus kamerą, sterilizatoriaus gamintojo nurodytoje kameros vietoje, įdedamas pramoninės gamybos sterilizacijos proceso išbandymo įtaisas su 2 klasės cheminiu indikatoriumi;

110.4.2. bandymo rezultatas vertinamas pagal cheminio indikatoriaus gamintojo naudojimo instrukciją;

110.4.3. bandymas kartojamas, jei atlikto bandymo rezultatai rodo, kad garų skvarbumas nepakankamas, nes oro pašalinimas iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų medicinos prietaisų, gaminių neefektyvus. Pakartotinai gavus blogą bandymo rezultatą, kviečiamas techninės priežiūros specialistas;

110.5. mažuosiuose vakuuminiuose garo sterilizatoriuose, jei medicinos prietaisų, gaminių krovinys (įkrova) netikrinamas su specialiam kroviniui patvirtintu proceso išbandymo įtaisu ar juose sterilizuojami akyti gaminiai, Bowie ir Dicko bandymas atliekamas pagal gamintojo naudojimo instrukcijas;

110.6. akytų gaminių (gumos, tekstilės) ir medicinos prietaisų be kanalų ir (ar) ertmių paketų ir krovinių (įkrovų) cheminė kontrolė atliekama vienu iš šių būdu:

110.6.1. į kiekvieną paketą (geometrinį centrą) dedamas 4, 5 arba 6 klasės cheminis indikatorius;

110.6.2. kiekvienas vienalytis (tik akytų gaminių arba medicinos prietaisų be ertmių ir (ar) kanalų) krovinys (įkrova) tikrinamas su sudėtingiausiu, sunkiausiu paketu iš sterilizuojamo krovinio (įkrovos). Šis paketas su 5 arba 6 klasės cheminiu indikatoriumi dedamas proceso bandymo vietoje;

110.7. kiekvienas medicinos prietaisų su kanalais ir (ar) ertmėmis krovinys (įkrova) tikrinamas sterilizacijos proceso išbandymo įtaisu ir 2 klasės specialiųjų tyrimų cheminiu indikatoriumi. Bandymo rezultatai registruojami;

110.8. kiekvienas mišrus akytų gaminių (gumos, tekstilės) ir medicinos prietaisų be kanalų ir (ar) ertmių, medicinos prietaisų su kanalais ir (ar) ertmėmis krovinys (įkrova) gali būti tikrinamas su specialiais kroviniui patvirtintais proceso išbandymo įtaisais ir 2 klasės specialiųjų tyrimu cheminiu indikatoriumi;

110.9. kiekvienas neįpakuotų medicinos prietaisų krovinys (įkrova) sterilizatoriuje tikrinamas su 4, 5 klasės arba 6 klasės cheminiais indikatoriais. Vienas cheminis indikatorius dedamas į kiekvieno padėklo (lentynos) geometrinį centrą.

111. Etileno oksido, žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatorių kontrolė:

111.1. sterilizuojančios medžiagos poveikiui kiekvienam įpakuotų medicinos prietaisų, gaminių paketui įvertinti naudojamas 1 klasės cheminis indikatorius, skirtas sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garais ir formaldehidu procesų poveikio kontrolei;

111.2. vertinami kiekvieno ciklo kritiniai parametrai (temperatūra, slėgis, sterilizacijos trukmė ir kt.) automatinės proceso kontrolės įrenginiuose arba kontroliniuose matavimo prietaisuose;

111.3. pagal sterilizatoriaus gamintojo naudojamas instrukcijas atliekamas sterilizatoriuje numatytas automatinis oro nuotėkio (vakuumo) bandymas, nesant sterilizatoriaus gamintojo naudojimo instrukcijų, sterilizatoriuje numatytas automatinis oro nuotėkio (vakuumo) bandymas atliekamas kasdien;

111.4. akytų gaminių (gumos, tekstilės, tvarsliavos, audinių) ir medicinos prietaisų (instrumentų) be kanalų ir (ar) ertmių paketų ir krovinių (įkrovų) cheminė kontrolė atliekama vienu iš šių būdu:

111.4.1. į kiekvieną paketą (geometrinį centrą) dedamas 4, 5 arba 6 klasės cheminis sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garais ir formaldehidu kontrolės indikatorius;

111.4.2. kiekvienas vienalytis tik akytų gaminių arba medicinos prietaisų be ertmių ir (ar) kanalų krovinys (įkrova) tikrinamas su sudėtingiausiu, sunkiausiu paketu iš sterilizuojamo krovinio (įkrovos). Šis paketas su 5 arba 6 klasės cheminiu sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garais ir formaldehidu kontrolės indikatoriumi dedamas proceso išbandymo vietoje;

111.5. kiekvienas medicinos prietaisų su kanalais ir (ar) ertmėmis krovinys (įkrova) tikrinamas sterilizacijos proceso išbandymo įtaisu ir cheminiu sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garo ir formaldehido kontrolės indikatoriumi.

112. Sterilizacijos vandenilio peroksido plazma proceso efektyvumas tikrinamas pagal sterilizatoriaus gamintojo naudojimo instrukcijas.

 

XVIII. STERILIZUOJAMŲ GAMINIŲ PAKETŲ, KROVINIO (ĮKROVOS) ŽYMĖJIMAS IR ATSEKAMUMAS

 

113. Kiekvienas sterilizuojamas paketas pažymimas krovinio (įkrovos) numeriu, sterilizacijos data, galiojimo data. Krovinio (įkrovos) numeryje koduojami: sterilizatoriaus eilės numeris (jei naudojami keli sterilizatoriai), sterilizacijos ciklo numeris, operatorius.

114. Informacija apie kiekvieną sterilizacijos ciklą registruojama įstaigos parengtoje ir patvirtintoje krovinio (įkrovos) registracijos kortelėje.

115. Krovinio (įkrovos) registracijos kortelėje turi būti krovinio (įkrovos) numeris, sterilizacijos data, krovinio (įkrovos) sterilizacijos kritiniai parametrai bei atliktos nuolatinės kontrolės rezultatai (įvertinimas, ar ciklas sėkmingas, ar nesėkmingas, cheminių indikatorių patikrinimo rezultatai), įvertinusio sterilizacijos rezultatus asmens vardas, pavardė, parašas.

116. Krovinio (įkrovos) registracijos kortelės laikomos sterilizatoriaus (sterilizatorių) nuolatinės kontrolės dokumentų rinkinyje pagal įstaigos patvirtintą tvarką.

117. Sveikatos priežiūros įstaigose turi būti parengta galimai nesterilių paketų (nesėkmingos sterilizacijos atvejais), kurie atiduoti naudoti, atšaukimo tvarka. Šios tvarkos apraše turi būti pateiktos aplinkybės, kada būtina atšaukti nesterilius paketus, nurodyti asmenys, rengiantys pranešimą ir atšaukimo veiksmus, asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) turi būti pranešta apie atšaukimo atvejį.

118. Panaudotų pacientui įstaigoje sterilizuotų gaminių atsekamumas vykdomas pagal įstaigos sterilių gaminių panaudojimo procedūrą, įstaigos numatytuose apskaitos dokumentuose tam numatytoje vietoje registruojant krovinio (įkrovos) numerį.

119. Nuolatinės sterilizacijos kontrolės dokumentai saugomi pagal įstaigoje nustatytą tvarką (ne trumpiau kaip 5 metus).

 

XIX. PATALPŲ, INVENTORIAUS, PACIENTŲ DRABUŽIŲ, AVALYNĖS HIGIENA

 

120. Sveikatos priežiūros įstaigų kietasis inventorius turi būti iš atsparių valymo ir dezinfekcijos priemonėms medžiagų, o minkštasis inventorius – iš medžiagų, patvarių šiluminiam arba šiluminiam-cheminiam dezinfekcijos būdams.

121. Sveikatos priežiūros įstaigose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą sutartiniais pagrindais atlieka šiai veiklai licencijuoti juridiniai asmenys [3.12, 3.19].

122. Pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę. Pacientų drabužiai turi būti švarūs. Drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti biologiniais skysčiais – tuoj pat. Pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti.

123. Lovų čiužiniai, antklodės, pagalvės ir skalbiniai po kiekvieno paciento turi būti keičiami švariais.

124. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su specialiais užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir (ar) dezinfekuoti įstaigoje turimais būdais.

 

XX. PATALPŲ ORO DEZINFEKCIJA

 

125. Stacionarios arba kilnojamosios ultravioletinių spindulių (UV) lempos įrengiamos tik pacientų, sergančių tuberkulioze, izoliacijos ir tyrimo patalpų orui dezinfekuoti.

126. UV lempos įrengiamos pagal gamintojų naudojimo instrukcijas ir naudojamos laikantis darbo saugos reikalavimų.

127. UV lempų skaičius patalpoje priklauso nuo patalpos dydžio. 1 kv. m patalpos orui dezinfekuoti reikia lempos su 1W galingumo UV spindulių šaltiniu.

128. Kiekvieną kartą naudojant registruojama UV lempos degimo trukmė. Lempos keičiamos, kai gamintojų nurodyta lempos degimo trukmė, susumavus visą lempos degimo trukmę, yra pasibaigusi.

 

XXI. PATALPŲ IR APLINKOS DAIKTŲ (ĮRENGINIŲ, BALDŲ, INVENTORIAUS) PAVIRŠIŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA

 

129. Sveikatos priežiūros įstaigų patalpų ir aplinkos daiktų paviršiai turi būti lygūs, lengvai valomi ir dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemonėms.

130. Sveikatos priežiūros įstaigose turi būti higienos (valymo ir dezinfekcijos) procedūrų aprašymai, planai. Higienos planai turi būti sudaromi visiems sveikatos priežiūros įstaigos skyriams (padaliniams). Higienos planuose turi būti pateikti valymo ir dezinfekcijos objektai, naudojamų valymo ir dezinfekcijos priemonių pavadinimai, koncentracija, dezinfekcijos ekspozicijos trukmė, valymo ir dezinfekcijos būdas, dažnis, atsakingi vykdytojai.

131. Dezinfekcijai turi būti naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotos ir registruotos dezinfekcinės medžiagos [3.7, 3.13, 3.15].

132. Aplinkos daiktų paviršiai, (pvz., kompiuterio klaviatūra, prietaisų lempų jungikliai), kurie atliekant procedūras teršiami krauju ir (ar) kitais kūno skysčiais, dengiami neperšlampamais dangalais arba valomi ir dezinfekuojami.

133. Nuolatinis patalpų, aplinkos daiktų paviršių valymas ir dezinfekcija atliekami įstaigoje nustatyta tvarka ir tuoj pat, kai tik užteršiami krauju ir (arba) kitais kūno skysčiais, sekretais, ekskretais. Dažnai liečiami rankomis aplinkos paviršiai valomi ir dezinfekuojami keletą kartų per dieną.

134. Nuolatinis patalpų, aplinkos daiktų paviršių valymas ir dezinfekcija atliekami šluostymo, plovimo būdais. Draudžiama nuolatinę patalpų, aplinkos daiktų paviršių dezinfekciją atlikti dezinfekcijos tirpalus aerozolius (rūkus) purškiant generatoriais.

135. Purškiamieji pramoninės gamybos alkoholinių koncentratų aerozoliai bei kiti aerozoliai gali būti naudojami tik nedidelių plotų aplinkos paviršių, neužterštų krauju ir (arba) kitais kūno skysčiais, sekretais, ekskretais, greitai dezinfekcijai pagal gamintojų naudojimo instrukcijas.

136. Valymo ir dezinfekcijos tirpalai ruošiami ir naudojami pagal gamintojų naudojimo instrukcijas.

137. Patalpos, aplinkos daiktų paviršiai valomi šiltu vandeniu ir pramoninės gamybos valymo priemonėmis. Draudžiama paviršius valyti skalbikliais.

138. Pagrindinis patalpų ir aplinkos daiktų valymas ir dezinfekcija atliekama ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Pagrindinis operacinių valymas ir dezinfekcija atliekama ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Pagrindinio palatų valymo ir dezinfekcijos metu neturi būti pacientų.

139. Pagrindinis patalpų valymas ir dezinfekcija atliekami numatytu higienos plane laiku ir tokia tvarka: pradedamas nuo švariausių patalpų ir užbaigiamas nešvariausiose patalpose (nešvarių daiktų sandėliuose, tualetuose), atitraukiami baldai, įrengimai, visų aplinkos daiktų paviršiai valomi ir dezinfekuojami pradedant nuo viršaus ir einant iki apačios, baigiama grindimis. Atliktas patalpų valymas ir dezinfekcija registruojami įstaigoje parengtos ir patvirtintos formos dokumente.

140. Patalpų ir aplinkos daiktų paviršiams valyti ir dezinfekuoti naudojant sukomplektuotą vežimėlį, šluostės ir šluotų apmovai keičiami po vienos patalpos valymo / dezinfekcijos ir (ar) tuoj pat – po kraujo ir (ar) kitų kūno skysčių valymo ir dezinfekcijos. Daugkartinės šluostės ir daugkartiniai šluotų apmovai skalbiami (dezinfekuojami) šiluminiu arba šiluminiu-cheminiu būdais ir džiovinami įstaigoje įrengtoje skalbykloje / medicininių skalbinių skalbykloje / skyriuje įrengtoje skalbykloje / pagal sutartį su medicininių skalbinių skalbimo paslaugų teikėjais.

141. Valymo ir dezinfekcijos inventoriaus naudojimo taisyklės patalpų ir aplinkos daiktų paviršiams valyti ir dezinfekuoti nenaudojant sukomplektuoto vežimėlio:

141.1. tualetams valyti ir dezinfekuoti turi būti atskiras inventorius;

141.2. inventorius (šluostės, kibirai, šepečiai ir kt.) turi būti laikomas tam skirtoje patalpoje arba spintoje;

141.3. aplinkos daiktų paviršių ir grindų šluostės gali būti vienkartinės ar daugkartinės. Panaudotos daugkartinės šluostės plaunamos ir po to mirkomos dezinfekcijos valomajame tirpale arba skalbiamos (dezinfekuojamos) šiluminiu arba šiluminiu-cheminiu būdu skalbyklėje ir džiovinamos;

141.4. dezinfekcijos valomasis tirpalas po kiekvienos patalpos grindų valymo ir dezinfekcijos keičiamas arba naudojami du kibirai (vienas kibiras – dezinfekcijos valomajam tirpalui, kitas – vandeniui).

142. Paviršius, ant kurio išsipylė ar išsitaškė mažas kraujo ir (ar) kito kūno skysčio, sekreto, ekskreto kiekis, nušluostomas vienkartine skystį sugeriančia servetėle, po to paviršius šluostomas valymo priemonės tirpalu ir dezinfekuojamas aktyviojo chloro arba kitu vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos preparatu, skirtu paviršių dezinfekcijai, pagal gamintojo naudojimo instrukcijas.

143. Paviršius, ant kurio išsipylė ar išsitaškė didelis kraujo ir (ar) kito kūno skysčio, sekreto, ekskreto kiekis, dezinfekuojamas užpilant skystį sugeriančiomis granulėmis arba per uždėtą skystį adsorbuojančią servetėlę drėkinamas (užpilamas) 1 proc. (10000 ppm) aktyviojo chloro dezinfekcijos tirpalu. Paviršius, pašalinus teršalus, valomas valymo priemonės tirpale sudrėkinta vienkartine popierine ar audeklo servetėle.

144. Žaislai turi būti individualūs arba valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno naudojimo. Minkšti žaislai turi būti skalbiami. Žaislus, turinčius sąlytį su vaikų burna, po dezinfekcijos būtina skalauti vandeniu.

145. Slaugos priemonės (basonai, šlapimo surinkimo indai ir kt.) valomos ir dezinfekuojamos slaugos priemonių dezinfekavimo plautuvuose arba valomos ir dezinfekuojamos rankiniu būdu.

146. Cheminės dezinfekcijos priemonės naujagimio lopšiui (vežimėliui), inkubatoriui dezinfekuoti naudojamos tik nesant jame naujagimio arba kūdikio.

 

_________________

 

Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010

„Sveikatos priežiūros įstaigos.

Infekcijų kontrolės reikalavimai“

1 priedas

 

PACIENTŲ IZOLIAVIMO PRIEMONIŲ SĄRAŠAS

 

1. Šiame sąraše išvardytų izoliavimo priemonių rūšių žymėjimo reikšmės:

1.1. D – pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) plintančiomis ligomis, izoliavimo priemonės, pateiktos šios higienos normos 21 punkte;

1.2. K – pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis ligomis, izoliavimo priemonės, pateiktos šios higienos normos 19 punkte;

1.3. L – pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) plintančiomis ligomis, izoliavimo priemonės, pateiktos šios higienos normos 20 punkte;

1.4. S – standartinės pacientų izoliavimo priemonės, pateiktos šios higienos normos VI skyriuje.

2. Šiame sąraše išvardytų izoliavimo priemonių taikymo trukmės žymėjimo reikšmės:

2.1. A – kol gydoma antibiotikais ir išskiriama neigiama kultūra;

2.2. T – ligos trukmė, žaizdų gydymo trukmė (kol jos sekretuoja);

2.3. val. – valandos nuo pradėto specifinio gydymo pradžios.

 

Ligos, būklės, komplikacijos ar sukėlėjų pavadinimas

Izoliavimo priemonių rūšis

Izoliavimo priemonių taikymo trukmė

Pastaba

1. Adenovirusinė infekcija

 

 

Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritu, konjunktyvitu, pneumonija, izoliavimo priemones

2. Aktinomikozė

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

3. Amebiazė

S

 

Žmogus žmogui perduoda retai

4. Antgerklio uždegimas (epiglotitas), sukeltas influencos hemofilo (Haemophilus influenzae) b tipo

L

24 val. po pradėto efektyvaus gydymo

Vadovautis kitų epiglotito sukėlėjų izoliavimo priemonėmis

5. Antrinė bakterinė infekcija (pvz., S. aureus, A grupės beta hemolizinis streptokokas)

S/K

 

 

6. Apkasų burna (Vincento angina)

S

 

 

7. Apvaliųjų kirmėlių (nematodų) sukeltos ligos (ankilostomiazė, uncinariazė, nekatoriazė)

S

 

 

8. Askaridozė

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

9. Aspergiliozė

S

 

Taikyti sąlyčio būdu ir per orą (su dalelėmis) plintančių infekcijų izoliavimo priemones, jei minkštųjų audinių infekcija su gausia sekrecija

10. Atsparių vaistams bakterijų infekcija arba kolonizacija

 

 

Taikyti pacientų, sergančių ligomis, kurių sukėlėjai atsparūs daugeliui antimikrobinių preparatų, izoliavimo priemones

11. Babeziazė

S

 

Žmogus žmogui neperduoda, retai – per transfuzijas

12. Beždžionių raupai

D, K

D – kol patvirtinami beždžionių raupai ir atmetami raupai

K – kol odos pažeidimas pasidengia šašu

Vadovautis priešepideminių priemonių organizavimo tvarka, nustačius raupų atvejį (www.ulac.lt)

13. Blastomikozė, Š. Amerikos, odos arba plaučių

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

14. Botulizmas

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

15. Bronchiolitas

K

T

Taikyti kūdikių ir vaikų, sergančių kvėpavimo takų infekcijomis, izoliavimo priemones.

Naudoti medicininę kaukę pagal standartines izoliavimo priemones

16. Bruceliozė

S

 

Po ekspozicijos taikomas profilaktinis gydymas antimikrobiniais preparatais

17. Celiulitas (ūminis limfangitas)

S

 

 

18. Chlamydia pneumoniae

S

 

 

19. Chlamydia trachomatis

 

 

 

19.1. konjunktyvitas

S

19.2. lyties organų (venerinė limfogranuloma)

S

19.3. pneumonija (kūdikiai iki 3 mėnesių amžiaus)

S

20. Cholera

 

 

Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais choleros sukėlėjų, izoliavimo priemones

21. Cisticerkozė

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

22. Citomegalo virusinė infekcija, naujagimiai arba imunosupresiniai pacientai

S

 

 

23. Creutzfeldt-Jakobo liga (CJD, vCJD)

S

 

Creutzfeldt-Jakobo ligos diagnostikos, epidemiologinės priežiūros ir kontrolės metodinės rekomendacijos (www.ulac.lt)

24. Daugeliui antimikrobinių preparatų atsparūs mikroorga-nizmai, infekcija arba kolonizacija (pvz., MRSA, VRE, VISA/VRSA*, ESBL*, atsparus S. pneumoniae)

S/K

 

Įstaigose, kur padidėjusi perdavimo rizika, esant žaizdoms, kurių negalima uždengti tvarsčiu, taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones

25. Dedervinė (grybelinės infekcinės dermatofitozės, dermatomikozės, kerpligė)

S

 

Sveikatos priežiūros įstaigose reti protrūkiai

26. Dėmėtoji šiltinė (pūslelinė riketsiozė)

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

27. Denge karštligė

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

28. Difterija

 

 

 

28.1. odos

K

A

Izoliavimo priemones taikyti, kol du pasėliai, paimti mažiausiai su 24 val. pertrauka, yra neigiami

28.2. ryklės

L

A

29. Ebolo virusinė hemoraginė karštligė

 

 

Taikyti pacientų, sergančių virusinėmis hemoraginėmis karštligėmis, izoliavimo priemones

30. Echinokokozė (hidatidozė)

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

31. Echo virusas

 

 

Taikyti pacientų, sergančių enterovirusinėmis infekcijomis, izoliavimo priemones

32. Encefalitas arba encefalomielitas

 

 

Taikyti pacientų, sergančių encefalitais arba encefalomielitais, sukeltais įvairių sukėlėjų, izoliavimo priemones

33. Endomiometritas

S

 

 

34. Enterobiozė (spalinių infekcija, oksiuriazė)

S

 

 

35. Enterokokai

 

 

Taikyti pacientų, sergančių infekcijomis, kurių sukėlėjai daugeliui antimikrobinių preparatų atsparūs epidemiologiškai svarbiems mikroorganizmams arba atsparūs vankomicimui, izoliavimo priemones

36. Enterokolitas, clostridium difficile

 

 

Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais C. difficile, izoliavimo priemones

37. Enterokolitinė jersinija (Yersinia enterocolitica)

 

 

Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais enterokolitinės jersinijos, izoliavimo priemones

38. Enterovirusinės infekcijos (pvz., A ir B grupės Koksakio virusai, Echo virusai) (išskyrus polio virusą)

S

 

Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis izoliavimo priemones vaikams, naudojantiems sauskelnes arba nekontroliuojantiems tuštinimosi, visą ligos laiką ir kontroliuoti protrūkius įstaigose

39. Enterovirusinis pūslelinis faringitas (Herpangina)

 

 

Taikyti pacientų, sergančių enterovirusinėmis infekcijomis, izoliavimo priemones

40. Epstein-Barr virusinė infekcija ir infekcinė mononukleozė

S

 

 

41. Gangrena (dujinė gangrena)

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

42. Gastroenteritas, sukeltas:

 

 

 

42.1. žarninės lazdelės (E. coli)

 

 

Taikyti sąlyčio būdu plintančių infekcijų izoliavimo priemones asmenims, naudojantiems sauskelnes ir nekontroliuojantiems tuštinimosi, visą ligos laiką ir kontroliuoti protrūkius įstaigose

42.1.1. enteropatogeninių O157:H7 ir kitų toksiną gaminančių padermių

S

 

42.1.2. kitų rūšių

S

 

42.2. adenovirusų

S

 

42.3. Campylobacter

S

 

42.4. Vibrio cholerae

S

 

42.5. Cryptosporidium

S

 

42.6. Giardia lamblia

S

 

42.7. Yersinia enterocolitica

S

 

42.8. Salmonella (įskaitant S. typhi)

S

 

42.9. šigelių

S

 

42.10. Vibrio parahaemolyticus

S

 

42.11. virusų (jei nenurodyti kitur)

S

 

42.12. klostridijos difficile

K

T

42.13. noroviruso

S

 

42.14. rotaviruso

K

T

43. Giardiazė

 

 

Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritu, sukeltu giardijų lamblijų, izoliavimo priemones

44. Gonorėja

S

 

 

45. Gripas

 

 

 

45.1. pandeminis gripas

L

5 paros nuo simptomų pradžios

Vadovautis pandeminio gripo kontrolės rekomendacijomis (www.ulac.lt)

45.2. paukščių gripas (pvz., H5N1, H7, H9 štamai)

 

 

Vadovautis paukščių gripo kontrolės rekomendacijomis (www.ulac.lt)

45.3. žmogaus (sezoninis gripas)

L

5 paros, išskyrus T nusilpusio imuniteto asmenims

Vadovautis žmogaus gripo etiologijos, epidemiologijos, klinikos, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodinėmis rekomendacijomis (www.ulac.lt)

46. Grįžtamoji karštligė

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

47. Guillain-Barre sindromas (ūminis poinfekcinis polineuritas)

S

 

Neinfekcinė būklė

48. Haemophilus influenzae

 

 

Vadovautis ligų, kurias sukelia H. influenzae, rekomendacijomis

49. Hanseno liga (Raupsai)

 

 

Taikyti pacientų, sergančių raupsais, izoliavimo priemones

50. Hantaan virusinis plaučių sindromas

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

51. Helicobacter pylori

S

 

 

52. Herpes simplex (Herpes virus hominis)

 

 

 

52.1. encefalitas

S

 

 

52.2. naujagimių

K

T

Taikyti ir naujagimiams, gimusiems natūraliu būdu ar per Cezario pjūvį, ir jei motina serga aktyviąja infekcija ir membranos plyšo daugiau kaip prieš 4–6 valandas

52.3. odos ir gleivinių, išsisėjusi arba pirminė, sunki

K

T

 

52.4. odos ir gleivinių pasikartojanti (odos, burnos, genitalinė)

S

 

53. Histoplazmozė

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

54. Įgimtas raudonukės sindromas

L

 

Taikyti vaikams iki vienų metų amžiaus (išskyrus tuos 3 mėn. amžiaus ir vyresnius vaikus, kuriems, atlikus pakartotinius nosiaryklės ir šlapimo tyrimus, raudonukės virusas neišskirtas)

55. Įgytas imunodeficito sindromas (AIDS)

S

 

Poekspozicinė chemoprofilaktika

56. Infekcinė eritema

 

 

Taikyti pacientų, sergančių ligomis, sukeltomis parvoviruso B19, izoliavimo priemones

57. Infekcinė mononukleozė

S

 

 

58. Juodligė

 

 

Reti perdavimo žmogus žmogui atvejai

58.1. aplinkos (miltelių ar kitų medžiagų, kuriose yra juodligės sporų, įkvėpimas)

S

 

Izoliavimo priemonės taikomos, kol nukenksminama aplinka. Naudoti respiratorių (kaukę su filtru) arba respiratorių, tiekiantį išvalytą HEPA (aukšto dalelių filtracijos lygio) filtre aplinkos orą, asmeninius apsauginius drabužius; švarinti asmenis, ant kurių yra milteliai

58.2. odos

S

 

Galimas perdavimas per pažeistos odos sąlytį su sekretuojančia žaizda, todėl, esant gausiai žaizdos sekrecijai, taikyti ir pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones

58.3. plaučių

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

59. Juostinė pūslelinė (Herpes zoster)

 

 

 

59.1. lokalizuota (nusilpusio imuniteto pacientų) arba išplitusi

D, K

T

Darbuotojai, imlūs šiai infekcijai, jei yra kitų (neimlių infekcijai) darbuotojų, neturėtų eiti į palatą

59.2. lokalizuota (pacientų su sveika imunine sistema, žaizdomis, kurios gali būti uždengtos tvarsčiu)

S

T

Imlūs infekcijai darbuotojai neturėtų liestis prie paciento, jei yra kitų (neimlių infekcijai) darbuotojų

60. Kačių įdrėskimo karštligė (gerybinė inokuliacinė limforetikuliozė)

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

61. Kampilobakterinis gastroenteritas

 

 

Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritu, sukeltu kampilobakterijų, izoliavimo priemones

62. Kandidozė, visos formos ir mukokutaninė

S

 

 

63. Kaspinuočių sukeltos ligos

 

 

 

63.1. himenolepidozė

S

Žmogus žmogui neperduoda

63.2. teniazė

S

63.3. kitų kaspinuočių sukeltos infekcijos

S

64. Kawasaki sindromas (odos ir gleivinių limfmazgių sindromas)

S

 

Neinfekcinė būklė

65. Kerpligės (dermatofitozės, dermatomikozės, dedervinės)

S

 

Žmogus žmogui perdavimo atvejai reti

66. Kiaulytė (infekcinis parotitas)

L

9 paros

Taikyti izoliavimo priemones nuo tinimo pradžios; šiai infekcijai imlūs darbuotojai, jei yra kitų (neimlių šiai infekcijai) darbuotojų, neturėtų teikti paslaugų

67. Kirkšnies granuloma (donovanozė, venerinė granuloma)

S

 

 

68. Klostridijos

 

 

 

68.1. botulizmo klostridijos (Clostridium botulinum)

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

68.2. Clostridium difficile

 

 

Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritu, sukeltu C. difficile, izoliavimo priemones

68.3. lūžinės klostridijos (Clostridium perfringens)

 

 

 

 

68.3.1. dujinė gangrena

S

 

Reti perdavimo žmogus žmogui atvejai. Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei gausi žaizdos sekrecija

68.3.2. maisto toksikoinfekcija

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

69. Kokcidiodomikozė

 

 

 

69.1. pneumonija

S

 

Žmogus žmogui neperduoda, išskyrus ypatingus atvejus (pvz., įkvėpimas skrodimo metu endosporų aerozolio, infekuoto plaučio transplantacija)

69.2. sekretuojančios žaizdos

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

70. Kokliušas (kokliušiškas kosulys)

L

5 paros po pradėto efektyvaus gydymo

 

71. Kokliušiškas kosulys (kokliušas)

 

 

Taikyti pacientų, sergančių kokliušu, izoliavimo priemones

72. Koksakio virusų sukeltos infekcijos

 

 

Taikyti pacientų, sergančių enterovirusinėmis infekcijomis, izoliavimo priemones

73. Kolitas dėl antibiotikų vartojimo

 

 

Taikyti pacientų, sergančių infekcijų, sukeltų C. difficile, izoliavimo priemones

74. Kolorado erkinė karštligė

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

75. Konjunktyvitai

 

 

 

75.1. chlamidinis

S

75.2. gonokokinis

S

75.3. ūmus bakterinis

S

75.4. ūmus virusinis (ūmus hemoraginis)

K

T

 

76. Kriptokokozė

S

 

Žmogus žmogui neperduoda, išskyrus retus atvejus – per audinių ir ragenos transplantaciją

77. Kriptosporidiozė

 

 

Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritu, izoliavimo priemones

78. Krymo-Kongo karštligė

 

 

Taikyti pacientų, sergančių virusinėmis hemoraginėmis karštligėmis, izoliavimo priemones

79. Krupas (ūminis obstrukcinis laringitas)

 

 

Taikyti kūdikių ir vaikų, sergančių kvėpavimo takų infekcijomis, izoliavimo priemones

80. Ku karštligė

S

 

 

81. Kūdikių rozeolė (egzantema subitum; sukelta HHV-6)

S

 

 

82. Kvėpavimo takų infekcinės ligos, ūmios (nenurodytos kitur)

 

 

 

 

 

 

82.1. kūdikių ir vaikų

K

T

Taikyti 2 lentelėje nurodytas priemones

82.2. suaugusiųjų

S

 

 

83. Kvėpavimo takų virusinė infekcija, sukelta sincitinių virusų

 

 

 

83.1. kūdikių ir vaikų, imunosupresinių suaugusiųjų pacientų

K

T

 

84. Laimo liga

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

85. Lassa karštligė

 

 

Taikyti pacientų, sergančių virusinėmis hemoraginėmis karštligėmis, izoliavimo priemones

86. Legionierių liga

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

87. Leptospirozė

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

88. Limfocitinis choriomeningitas

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

89. Limfogranuloma venereum

S

 

 

90. Listeriozė (listeria monocytogenes)

S

 

Reti žmogus žmogui perdavimo atvejai; užregistruoti kryžminio perdavimo atvejai naujagimių įstaigose

91. Maisto toksikoinfekcija

 

 

 

91.1. botulizmas

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

91.2. lūžinės klostridijos

(Clostridium perfringens arba Clostridium welchii)

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

91.3. stafilokokinė

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

92. Maliarija

S

 

Žmogus žmogui neperduoda, išskyrus retus atvejus – per transfuzijas.

Endeminėse teritorijose pastatų languose ir duryse įrengti apsauginius tinklelius nuo vabzdžių. Naudoti repelentus ir drabužius, apsaugančius nuo uodų

93. Maras (Yersinia pestis)

 

 

 

93.1. buboninis

S

93.2. plaučių

L

48 val. po pradėto efektyvaus gydymo

94. Marburgo virusinė liga

 

 

Taikyti pacientų, sergančių virusinėmis hemoraginėmis karštligėmis, izoliavimo priemones

95. Mažųjų spirilių (Spirillum minus) sukelta liga (žiurkių platinama karštligė – spiriliozė)

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

96. Melioidozė, visos formos

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

97. Meningitas

 

 

 

97.1. bakterinis, gramneigiamos žarnyno bakterijos

S

 

Taikyti izoliavimo priemones naujagimiams

97.2. meningokokinis (Neisseria meningitidis), nustatytas arba įtariamas

L

24 val. po efektyvaus gydymo pradžios

Taikyti pacientų, sergančių meningokokine liga, izoliavimo priemones

97.3. monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes)

S

 

Taikyti pacientų, sergančių listerioze, izoliavimo priemones

97.4. pneumokokinis (Streptococcus pneumoniae)

S

 

 

97.5. sukeltas influencos hemofilų (Haemophilus influenzae, b tipas), nustatytas arba įtariamas

L

24 val. po efektyvaus gydymo pradžios

 

97.6. tuberkuliozinis (M. tuberculosis)

S

 

Pacientams su aktyviąja plaučių liga ar su sekretuojančia odos žaizda papildomai taikyti pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir (ar) sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones. Vaikams, kol lankantiems šeimos nariams nėra aktyviąją tuberkuliozę patvirtinančių duomenų, taikyti per orą (su dalelėmis) plintančių infekcijų izoliavimo priemones. Jei lankytojams nustatoma aktyvioji tuberkuliozė, taikyti sergančių tuberkulioze izoliavimo priemones

97.7. kitas nustatytas bakterinis

S

 

 

97.8. aseptinis (nebakterinis arba virusinis)

S

 

Taikyti pacientų, sergančių enterovirusinėmis infekcijomis, izoliavimo priemones

97.9. grybelinis

S

 

 

98. Meningokokinė liga: sepsis, pneumonija, meningitas

L

24 val. po efektyvaus gydymo pradžios

 

99. Moskitinis virusinis encefalitas (Rytų, Vakarų, Venesuelos arklių encefalomielitas, Šv. Luiso, Kalifornijos encefalitas; Vakarų Nilo virusas) ir virusinės karštligės (Denge, geltonoji karštligė, Kolorado erkinė karštligė)

S

 

Žmogus žmogui neperduoda, išskyrus retus atvejus (per transfuzijas)

Vakarų Nilo virusu galima užsikrėsti per organų transplantaciją, motinos pieną, placentą.

Endeminėse teritorijose pastatų languose ir duryse įrengti tinklelius nuo vabzdžių.

Naudoti repelentus ir nuo uodų apsaugančius drabužius

100. Mukormikozė (zigomikozė)

S

 

 

101. Naujagimių oftalmija, sukelta gonokokų (gonorėjinė oftalmija, naujagimių ūmus konjunktyvitas)

S

 

 

102. Nekrotinis enterokolitas

S

 

Padaugėjus pacientų, taikyti sergančiųjų sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis izoliavimo priemones

103. Netuberkuliozinė (atipinė) mikobakterija

 

 

Žmogus žmogui neperduoda

103.1. plaučių

S

 

103.2. žaizdų

S

 

104. Niežai

K

24 val. po efektyvaus gydymo pradžios

 

105. Nokardiozė (sekretuojančios žaizdos ir kitos formos)

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

106. Norovirusas

 

 

Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, izoliavimo priemones

107. Norwalk veiksnio sukeltas gastroenteritas

 

 

Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, izoliavimo priemones

108. Opa nuo spaudimo (pragulos opa) infekuota

 

 

 

108.1. sekretuojanti, netvarstyta arba tvarstis nepakankamai sugeria sekretą, kol sekrecija sustoja ar gali būti sutvarstyta

K

T

 

108.2. tvarstis dengia sekretuojantį pūlinį ir sugeria sekretą

S

 

 

109. Orf virusinė liga (infekcinis pustulinis dermatitas)

S

 

 

110. Pasiutligė

S

 

Reti žmogus žmogui perdavimo atvejai; registruotas perdavimas per ragenos, audinio ir organo transplantaciją

111. Paukščių gripas

 

 

Taikyti gripu sergančių asmenų izoliavimo priemones

112. Pedikuliozė (utėlės)

K

24 val. po pradėto efektyvaus gydymo

 

113. Plaučių uždegimo mikoplazma

L

T

 

114. Pneumonija, sukelta:

 

 

 

114.1. adenovirusų

L, K

T

114.2. A grupės streptokoko

 

 

Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei yra odos pažeidimų

114.2.1. kūdikių ir vaikų

L

24 val. po efektyvaus gydymo pradžios

114.2.2. suaugusiųjų

L

24 val. po efektyvaus gydymo pradžios

Taikyti pacientų, sergančių streptokokine liga (A grupės streptokokas), izoliavimo priemones

Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei yra odos pažeidimų

114.3. auksinių stafilokokų

S

 

Pacientams, kurių infekcijos sukėlėjas MRSA (meticilinui atsparus auksinis stafilokokas), taikyti pacientų, sergančių infekcijomis, sukeltomis daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, izoliavimo priemones

114.4. bakterijų, nenurodytų kitur (įskaitant sukeltą gramneigiamų bakterijų)

S

 

 

114.5. Burholderia cepacia (pacientams su cistine fibroze, įskaitant kvėpavimo takų kolonizaciją)

K

 

Vengti sąlyčio su kitais cistine fibroze sergančiaisiais; guldyti į atskirą vienvietę palatą

114.6. Burholderia cepacia (pacientams be cistinės fibrozės)

 

 

Taikyti pacientų, sergančių infekcijomis, sukeltomis daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, izoliavimo priemones

114.7. chlamidijų

 

 

 

114.8. daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių bakterijų

S

 

Taikyti pacientų, sergančių infekcijomis, sukeltomis daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, izoliavimo priemones

114.9. grybelių

 

 

 

114.10. influencos hemofilas (Haemophilus influenzae, b tipas)

S

 

 

114.10.1. kūdikių ir vaikų

 

 

 

114.10.2. suaugusiųjų

L

24 val. po efektyvaus gydymo pradžios

 

114.11. keteros pneumocistos (pneumocista carinii)

S

 

 

S

 

Neguldyti į tą pačią palatą su imunosupresiniais pacientais

114.12. legionelių

S

 

 

114.13. meningokokų

L

24 val. po efektyvaus gydymo pradžios

Taikyti pacientų, sergančių meningokokine liga, izoliavimo priemones

114.14. mikoplazmų (pirminė atipinė pneumonija)

L

T

Taikyti pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei perdavimas vyksta skyriuje ar įstaigoje

114.15. pneumokokų 114.16. Varicella zoster

S

 

 

 

 

Taikyti pacientų, sergančių vėjaraupiais, izoliavimo priemones

114.17. virusų

114.17.1. kūdikių ir vaikų

 

 

 

L

 

Taikyti pacientų, sergančių ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis arba specifinių (konkrečių) virusų izoliavimo priemones

114.17.2. suaugusiųjų

S

 

 

115. Poliomielitas

K

T

 

116. Pragulos opa

 

 

Taikyti pacientų su opa nuo spaudimo izoliavimo priemones

117. Priono liga

 

 

Taikyti pacientų, sergančių Creutzfeldt-Jakob liga, izoliavimo priemones

118. Psitakozė (ornitozė) (Chlamydia psittaci)

S

 

Neperduoda žmogus žmogui

119. Pūlinėlinė (impetiga)

K

24 val. po pradėto efektyvaus gydymo

 

120. Pūlinys (abscesas) 120.1. sekretuojantis, netvarstytas arba tvarstis nesugeria sekreto; kol sekrecija sustoja ar gali būti sutvarstyta

K

T

 

120.2. tvarstis dengia sekretuojantį pūlinį ir sugeria sekretą

S

 

 

121. Rankų, kojų, burnos liga

 

 

Taikyti pacientų, sergančių enterovirusinėmis infekcijomis, izoliavimo priemones

122. Raudonukė (vokiškieji tymai)

L

7 paros nuo bėrimo pradžios

Imlūs infekcijai darbuotojai neturėtų eiti į palatą, jeigu yra kitų (neimlių infekcijai) darbuotojų. Nušalinti nuo darbo imlius infekcijai (iš jų ir skiepytus po ekspozicijos) darbuotojus nuo 5-os dienos po pirmos ekspozicijos iki 21-os dienos po paskutinės ekspozicijos.

Pacientams su įgimta raudonuke taikyti šios infekcijos izoliavimo priemones

123. Raupų virusas (Variola)

 

 

Vadovautis Priešepideminių priemonių organizavimo tvarka, nustačius raupų atvejį (www.ulac.lt)

124. Raupai

D, K

Kol šašai sudžiūsta ir nukrenta (3–4 savaitės)

Neskiepyti darbuotojai neturėtų teikti paslaugų, jei yra kitų (skiepytų) darbuotojų

(Žiūr. Vakcinija)

125. Raupsai

S

 

 

126. Reye sindromas

S

 

Neinfekcinė būklė

127. Reumatinė karštligė

S

 

Neinfekcinė būklė

128. Riketsiozės, erkių platinama (uolinių kalnų dėmėtoji šiltinė, erkinė šiltinė)

S

 

Neperduoda žmogus žmogui, išskyrus retus atvejus (per transfuzijas)

129. Rinovirusas

L

T

Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei yra gausi drėgna sekrecija ir glaudus sąlytis (pvz., kūdikiai)

130. Ritter’io liga (stafilokokinis nuplikytos odos sindromas)

K

T

Taikyti pacientų, sergančių stafilokokine liga, nuplikytos odos sindromu, izoliavimo priemones

131. Rotavirusinė infekcija

 

 

Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais rotaviruso, izoliavimo priemones

132. Salmoneliozė

 

 

Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais salmonelių, izoliavimo priemones

133. Sifilis

 

 

 

133.1. latentinis (tretinis) ir teigiamos serologinės reakcijos dėl sifilio sukėlėjų, be žaizdų

S

133.2. odos ir gleivinių, įskaitant įgimtą, ankstyvąjį, vėlyvąjį

S

134. Spalinių infekcija (enterobiozė)

S

 

 

135. Sporotrichozė

S

 

 

136. Stabligė

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

137. Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas

K

T

Taikyti pacientų, sergančių stafilokokine liga, nuplikytos odos sindromu, izoliavimo priemones

138. Stafilokokinė furunkuliozė

S

 

Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei sekrecija yra nekontroliuojama. Jei infekcijos sukėlėjas yra MRSA (meticilinui atsparus auksinis stafilokokas), laikytis įstaigoje patvirtintų MRSA profilaktikos taisyklių

138.1. kūdikių ir vaikų

K

T

 

139. Stafilokokinė liga (S. aureus)

 

 

 

139.1. daugeliui antimikrobinių preparatų atsparūs mikroorganizmai

 

 

Taikyti pacientų, sergančių infekcijomis, sukeltomis daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, izoliavimo priemones

139.2. enterokolitas

S

 

Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones visą ligos laiką vaikams, naudojantiems sauskelnes ar nekontroliuojantiems tuštinimosi

139.3. nuplikytos odos sindromas

K

T

 

139.4. odos, žaizdų, nudegimų

 

 

139.4.1. netvarstyta arba tvarstis nepakankamai sugeria sekretą

K

T

 

139.4.2. tvarstis dengia sekretuojančią žaizdą ir sekretą gerai sugeria

S

 

139.5. pneumonija

S

 

139.6. toksinio šoko sindromas

S

140. Streptobaciliozės sukėlėjų (Streptobacillus moniliformis) sukelta žiurkių platinama karštligė – streptobaciliozė

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

141. Streptokokinė infekcija (nei A, nei B grupės), nenurodyta kitur, sukelta

141.1. daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų

S

 

 

 

Taikyti pacientų, sergančių infekcijomis, sukeltomis daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, izoliavimo priemones

142. Streptokokinė liga

(A grupės streptokokas)

 

 

 

142.1. endometritas (sepsis po gimdymo)

S

142.2. kūdikių, vaikų faringitas

L

24 val. po efektyvaus gydymo pradžios

142.3. kūdikių ir vaikų skarlatina

L

24 val. po efektyvaus gydymo pradžios

142.4. odos, žaizdų, nudegimų

 

 

142.4.1. netvarstyta arba tvarstis nepakankamai sugeria sekretą

K, L

24 val. po efektyvaus gydymo pradžios

142.4.2. tvarstis dengia sekretuojančią žaizdą ir gerai sugeria sekretą

S

 

142.5. pneumonija

L

24 val. po efektyvaus gydymo pradžios

142.6. sunki invazinė liga

L

24 val. po efektyvaus gydymo pradžios

Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei žaizda sekretuoja

143. Streptokokinė liga (B grupės streptokokas), naujagimiai

S

 

 

144. Strongiloidozė

S

 

 

145. Sunkus ūmus respiracinis sindromas (SŪRS)

D, L, K

T ir dar 10 parų po karščiavimo pabaigos, jei kvėpavimo takų simptomų nėra arba jie silpsta

 

146. Sunkus ūmus respiracinis sindromas (SŪRS), susijęs su Corona virusu (SŪRS-CoV)

 

 

Taikyti pacientų, sergančių sunkiu ūmiu respiraciniu sindromu (SŪRS), izoliavimo priemones

147. Šankroidas (minkštasis šankeris) (H. ducreyi)

S

 

Žmogus žmogui perduoda lytinio sąlyčio būdu

148. Šigeliozė

 

 

Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais šigelių, izoliavimo priemones

149. Šiltinė

 

 

 

149.1. endeminė (Rickettsia typhi)

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

149.2. epideminė utėlių platinama (Rickettsia prowazeki)

S

 

Žmogus žmogui perduoda per artimą asmeninį sąlytį ir drabužius

150. Šistosomatozė (bilharciozė)

S

 

 

151. Šlapimo takų infekcija (ir pielonefritas) po šlapimo pūslės kateterizavimo arba be jo

S

 

 

152. Tymai

D

4 paros po bėrimo pradžios;

T – imunodeficitinės būklės pacientams

Infekcijai imlus darbuotojas neturi eiti į palatą, jei yra kitų (infekcijai neimlių) darbuotojų; infekcijai imlius darbuotojus nušalinti nuo darbo nuo 5 dienų po pirmos ekspozicijos iki 21 dienos po paskutinės ekspozicijos, nors jie po ekspozicijos skiepyti

153. Toksinio šoko sindromas (stafilokokinė liga, streptokokinė liga)

S

 

Taikyti per orą (su lašeliais) plintančių infekcijų izoliavimo priemones per pirmas 24 valandas po antimikrobinių vaistų terapijos, jei tikėtinas sukėlėjas yra A grupės streptokokas

154. Toksoplazmozė

S

 

Reti žmogus žmogui perdavimo atvejai; retas vertikalus perdavimas mamos vaikui per organų transplantaciją ir kraujo transfuzijas

155. Trachoma, ūmi

S

 

 

156. Trichinozė

S

 

 

157. Trichiurozė (trichocefaliozė)

S

 

 

158. Trichomonozė

S

 

 

159. Tuberkuliozė (M. tuberculosis

 

 

 

159.1. ekstrapulmoninė, nėra sekretuojančios žaizdos, meningitas

S

 

Pacientas turi būti patikrintas dėl aktyviosios plaučių tuberkuliozės. Kūdikiams ir vaikams tol, kol lankantiems šeimos nariams nėra aktyviąją tuberkuliozę patvirtinančių duomenų, taikyti per orą (su dalelėmis) plintančių infekcijų izoliavimo priemones

159.2. ekstrapulmoninė, sekretuojanti žaizda

D, K

 

Nutraukti izoliavimo priemones tik tuomet, kai gerėja pacientų klinika ir baigėsi sekrecija ar iš sekreto gauti trys neigiami tyrimo rezultatai. Pacientas turi būti patikrintas dėl aktyviosios plaučių tuberkuliozės

159.3. plaučių ar gerklų, patvirtinta

D

 

Nutraukti izoliavimo priemones tik tuomet, kai sergantys tuberkulioze pacientai efektyviai gydomi, gerėja jų klinika, gauti trys neigiami surinktų skirtingomis dienomis skreplių tyrimų rezultatai

159.4. plaučių ar gerklų, įtariama

D

 

Nutraukti izoliavimo priemones tik tuomet, kai yra nedidelė infekcinės tuberkuliozės tikimybė arba 1) yra kita diagnozė, kuri paaiškina klinikinį sindromą, ar 2) gauti trys neigiami skreplių tyrimų rezulatatai. Kiekvienas skreplių ėminys turi būti paimtas su 8–24 valandų pertrauka, mažiausiai vienas turi būti paimtas anksti ryte

159.5. teigiamas odos testas be aktyvios ligos požymių

S

 

 

160. Tuliaremija

 

 

 

160.1. plaučių

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

160.2. sekretuojanti žaizda

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

161. Uolinių kalnų dėmėtoji šiltinė

S

 

Žmogus žmogui neperduoda, išskyrus retus atvejus – per transfuzijas

162. Utėlės

 

 

 

162.1. gaktinės

S

 

Žmogus žmogui perduoda lytiniu būdu

162.2. galvinės (pedikuliozė)

K

24 val. po pradėto efektyvaus gydymo

 

162.3. drabužinės

S

 

Žmogus žmogui perduoda per utėlėtus drabužius

163. Uždarų ertmių infekcijos

 

 

 

163.1. nesekretuojančios (nesekretuoja arba uždara sekrecija)

S

 

 

163.2. sekretuojančios

S

 

Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei yra gausi sekrecija

164. Užkrečiamasis moliuskas (Molluscum contagiosum)

S

 

 

165. Užkrečiama spongiozinė encefalopatija

 

 

Taikyti pacientų, sergančių Creutzfeldt- Jakobo liga, izoliavimo priemones

166. Vakcinija (skiepijimo vieta, komplikacijos)

 

 

Turėti sąlytį su aktyviomis skiepijimo vietomis ir prižiūrėti pacientus su vakcinijos komplikacijomis gali tik darbuotojai; priežiūrą gali teikti neskiepyti darbuotojai, neturintys kontraindikacijų skiepams

166.1. blefaritas ar konjunktyvitas

S/K

 

Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei yra gausi sekrecija

166.2. embrioninė vakcinija

K

Kol sugyja žaizdos, nukrenta šašai

Taikyti turintiems sąlytį su žaizdomis, eksudatu

166.3. generalizuota vakcinija

K

166.4. progresuojanti vakcinija

K

166.5. vakcinijos egzema

K

166.6. iritas ar keratitas

S

 

 

166.7. povakcininis encefalitas

S

166.8. skiepijimo vietos priežiūra (įskaitant autoinokuliuotas vietas)

S

Darbuotojams rekomenduojama vakcinacija; neseniai paskiepytiems darbuotojams–tvarstis, kol šašas nukris; tvarstį keičia skiepyti arba neturintys kontraindikacijų skiepams darbuotojai

166.9. vakcinija, susijusi su įvairia eritema (Stevens Johnson sindromas)

S

Neinfekcinė būklė

167. Vėjaraupiai (Varicella zoster)

D, K

Kol sugyja žaizdos

Imlūs infekcijai darbuotojai neturi eiti į palatą, jei yra kitų (neimlių infekcijai) darbuotojų. Imunodeficitinės būklės pacientams su Varicella zoster sukelta pneumonija pailginti izoliacijos priemonių taikymo trukmę. Poekspozicinė profilaktika: vėjaraupių vakcina skiepyti kuo greičiau, rekomenduojama per 72 val. po ekspozicijos, bet ne vėliau kaip per 120 valandų; imliems infekcijai, paveiktiems asmenims, kuriems vakcinacija yra kontraindikuotina (imunodeficitinės būklės asmenys, nėščios moterys, naujagimiai, kurių mamų vėjaraupių pradžia yra penkios ir mažiau dienų iki gimdymo ar 48 valandos po gimdymo), jei yra galimybė, ne vėliau kaip per 96 valandas taikyti VZIG (Varicella zoster imunoglobuliną); jei nėra galimybės, taikyti IVIG (intraveninį imunoglobuliną), per orą plintančių infekcijų izoliavimo priemones – paveiktiems imliems infekcijai pacientams ir nušalinti nuo darbo paveiktus imlius infekcijai darbuotojus nuo 8-os dienos po pirmos ekspozicijos iki 21-os dienos po paskutinės ekspozicijos, o jei naudojo VZIG – iki 28-os dienos, nors po ekspozicijos buvo skiepyti.

168. Varicella zoster

 

 

Taikyti pacientų, sergančių juostine pūsleline (herpes zoster), izoliavimo priemones

169. Viduriavimai, įtariami ūmūs, infekcinės kilmės

 

 

Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, izoliavimo priemones

170. Vidurių šiltinė (Salmonella typhi)

 

 

Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, kurių sukėlėjai yra vidurių šiltinės salmonelės, izoliavimo priemones

171. Vincent’o angina (apkasų burna)

S

 

 

172. Virusinės hemoraginės karštligės (Lassa, Ebola, Marburgo, Krymo-Kongo)

S, L, K

T

Vadovautis virusinių hemoraginių karštligių metodinėmis rekomendacijomis (www.ulac.lt)

173. Virusiniai hepatitai

 

 

 

173.1. hepatitas A

S

173.1.1. naudojantys sauskelnes arba nekontroliuojantys tuštinimosi

K

 

Naujagimiams ir vaikams iki 3 metų amžiaus izoliavimo priemones taikyti visą buvimo ligoninėje laiką; 3–14 metų amžiaus vaikams – dvi savaites nuo klinikinių simptomų pradžios; kitiems – vieną savaitę nuo klinikinių simptomų pradžios

173.2. hepatitas B (HBs Ag teigiamas) ūmus ar lėtinis

S

 

 

173.3. hepatitas C ir kiti (nei A, nei B)

S

173.4. hepatitas D

S

 

Taikyti pacientų, sergančių hepatitu B, izoliavimo priemones

173.5. hepatitas E

S

 

Naudojantiems sauskelnes arba nekontroliuojantiems tuštinimosi pacientams visą ligos laiką taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones

173.6. hepatitas G

S

 

 

174. Virusinės kvėpavimo takų ligos (jei nenurodytos kitur)

174.1. kūdikių ir vaikų

 

 

 

 

 

Taikyti kūdikių ir vaikų, sergančių ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, izoliavimo priemones

174.2. suaugusiųjų

S

 

 

175. Virusinė paragripo infekcija, kūdikių ir vaikų kvėpavimo takų

K

T

 

176. Vokiškieji tymai (raudonukė)

 

 

Taikyti pacientų, sergančių raudonuke, įgimta raudonuke, izoliavimo priemones

177. Zigomikozė (fikomikozė, mukormikozė)

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

178. Zoster (Varicella zoster)

 

 

Taikyti pacientų, sergančių juostine pūsleline (herpes zoster), izoliavimo priemones

179. Žaizdų infekcijos

179.1. tvarstis dengia sekretuojančią žaizdą ir sekretą gerai sugeria

S

 

 

179.2. žaizda netvarstoma arba tvarstis nepakankamai sugeria sekretą

K

T

 

180. Žarninių lazdelių (Escherichia coli) sukelti gastroenteritai

 

 

Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, izoliavimo priemones

181. Žiurkių platinamos karštligės (streptobaciliozė, spiriliozė)

S

 

Žmogus žmogui neperduoda

182. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV)

S

 

 

183. Žmogaus metapneumovirusas

K

T

Užregistruotos hospitalinės infekcijos, bet nenustatytas perdavimo būdas. Manoma, kad perduodama sąlyčio būdu kaip respiratorinė sincitinė virusinė (RSV) infekcija, kadangi virusai yra glaudžiai susiję ir turi panašią kliniką bei epidemiologiją. Dėvėti medicininę kaukę pagal standartines izoliavimo priemones

 

VISA / VRSA* – vankomicinui vidutiniškai atsparūs / atsparūs auksiniai stafilokokai.

ESBL* – plataus veikimo spektro beta laktamazės.

 

_________________

 

 

 

Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010

„Sveikatos priežiūros įstaigos.

Infekcijų kontrolės reikalavimai“

2 priedas

 

KLINIKINIŲ SINDROMŲ IR BŪKLIŲ, KURIEMS ESANT TAIKOMOS PAPILDOMOS PACIENTŲ IZOLIAVIMO PRIEMONĖS, SĄRAŠAS

 

1. Šiame sąraše išvardyti klinikiniai sindromai ir būklės, kuriems esant turi būti taikomos papildomos pacientų izoliavimo priemonės, siekiant užkirsti kelią epidemiologiškai svarbių patogenų išplitimui.

2. Pacientams, turintiems šiame sąraše išvardytų sindromų, gali būti ir netipinių požymių ar simptomų (vaikų ir suaugusiųjų kokliušas gali būti be paroksizminio arba sunkaus kosulio). Klinicistų diagnozė turi remtis specifinėmis sąlygomis ir klinika.

3. Mikroorganizmai, išvardyti skiltyje „Patogeno pavadinimas“, susiję tik su galimais etiologijos veiksniais, kuriems esant (kol jie neatmesti) reikia ne tik standartinių, bet ir papildomų pacientų izoliavimo priemonių.

4. Infekcijos kontrolės specialistai šiame sąraše nurodytas priemones gali modifikuoti ir pritaikyti vietos sąlygoms. Norint taikyti tinkamas izoliavimo priemones, ligoninėse turi būti pacientų priėmimo ir priežiūros prieš priėmimą įvertinimo pagal šiuos simptomus ir būkles sistema.

 

Klinikinio sindromo arba būklės pavadinimas

Patogeno pavadinimas

Priemonės

1. Viduriavimas (diarėja)

1.1. pacientų, nekontroliuojančių tuštinimosi ir naudojančių kelnių įklotus, ūmus viduriavimas, kurio priežastis infekcija

 

 

Žarnyno patogenai (įskaitant enteropatogeninės žarnyno lazdelės serovariantą 0157:H7, šigeles, hepatito A virusą, norovirusus, rotavirusą, C difficile)

Pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės (vaikai ir suaugusieji)

2. Meningitas

Neisseria meningitidis

Pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės (24 val. nuo gydymo antibiotikais pradžios)

Enterovirusai

Pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės (kūdikių ir vaikų)

M. tuberculosis

Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės (esant plaučių infiltratui)

Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės, jei galima siurbiamų infekuotų kūno skysčių rizika

3. Nežinomos etiologijos generalizuotas bėrimas ar egzantema

 

 

3.1. taškinis, kraujosruvinis su karščiavimu

Neisseria meningitidis

Pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės (24 val. nuo gydymo antibiotikais pradžios)

jei pacientas yra buvęs prieš 10 parų iki karščiavimo teritorijose, kur registruojami virusinių hemoraginių karštligių protrūkiai

Ebola, Lasa, Marburgo virusai

Pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) ir sąlyčio būdu plintančių infekcijų izoliavimo priemonės

3.2. pūslelinis

Varicella zoster, Herpes simplex, raupų virusas, vakcinijos virusai

Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės.

3.3. dėmėmis su patinimu, sloga ir karščiavimu

Raudonukės, tymų sukėlėjai

Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis ir su lašeliais) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės

4. Kvėpavimo takų infekcijos

 

 

4.1. kosulys (karščiavimas), infiltratas viršutinėje plaučių dalyje žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) neinfekuotam pacientui arba pacientui, priklausančiam mažai ŽIV infekcijos rizikai

Tuberkuliozės mikobakterija (Mycobacterium tuberculosis)

Kvėpavimo takų (respiraciniai) virusai, S pneumoniae, meticilinui jautrus S. aureus (MSSA) arba meticilinui atsparus S. aureus (MRSA)

Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės

4.2 kosulys (karščiavimas), infiltratas bet kurioje plaučių dalyje ŽIV infekuotam pacientui arba pacientui, priklausančiam didelei ŽIV infekcijos rizikai*

Tuberkuliozės mikobakterija

(Mycobacterium tuberculosis)

Kvėpavimo takų (respiraciniai) virusai, S. pneumoniae, MSSA arba MRSA

Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės

4.3. kosulys (karščiavimas), infiltratas bet kurioje plaučių dalyje pacientui neseniai (prieš 10–21 parą) buvusiam šalyje, kurioje registruojami SŪRS, naujojo tipo gripo protrūkiai

Tuberkuliozės mikobakterija

(Mycobacterium tuberculosis), sunkaus ūmaus respiracinio sindromo virusas (SŪRS – CoV), naujojo tipo gripo virusas

Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės.

Jei neįtariamas SŪRS arba tuberkuliozė, vietoj per orą (su dalelėmis) plintančių infekcijų sukėlėjų izoliavimo priemonių taikomos per orą (su lašeliais) plintančių infekcijų sukėlėjų izoliavimo priemonės

4.4. kvėpavimo takų infekcijos, ypač naujagimių ir vaikų bronchiolitas ir pneumonija

Respiracinis sincitinis, paragripo virusas, adenovirusai, gripo virusas, žmogaus metapneumovirusas

Pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės.

Per orą (su lašeliais) plintančių infekcijų sukėlėjų izoliavimo priemonės nutraukiamos, kai nepasitvirtina adenovirusų ir gripo virusų sukeliamos infekcijos

5. Odos ir žaizdos infekcija

 

 

5.1. abscesas ar sekretuojanti žaizda, kurios negalima uždengti

Staphylococcus aureus (MSSA, MRSA), A grupės streptokokai

Pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės.

Pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės taikomos 24 val. nuo gydymo antibiotikais pradžios (jei įtariamos A grupės streptokokų sukeltos ligos)

 

_________________

 

 

 

Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010

„Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų

kontrolės reikalavimai“

3 priedas

 

MEDICINOS DARBUOTOJŲ RANKŲ PLOVIMO IR ANTISEPTIKOS TAISYKLĖS

 

1. Rankas plauti būtina:

1.1. prieš pradedant darbą;

1.2. kai rankos vizualiai nešvarios ar užterštos paciento krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais;

1.3. slaugant ir atliekant procedūras pacientui, kuriam įtariama ar nustatyta Clostridium difficile arba Bacillus anthracis sukelta infekcija;

1.4. prieš duodant ligoniui paskirtus neįpakuotus vaistus (tabletes), maisto produktus, gėrimus;

1.5. nusimovus paciento krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais užterštas pirštines ar pirštines su talku;

1.6. pasinaudojus tualetu.

2. Rankas reikia plauti taip:

2.1. rankas atidengti (apnuoginti) iki dilbių vidurio. Chirurginio rankų paruošimo metu rankas apnuoginti virš alkūnių;

2.2. rankas sudrėkinti vėsiu vandeniu;

2.3. alkūne, dilbiu ar išorine plaštakos puse paspausti skysto muilo dozatoriaus rankenėlę ir užpilti apie 3 ml skysto muilo (neliečiant dozatoriaus ištekėjimo angos);

2.4. kruopščiai 10–15 sek. rankas muiluoti trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypač riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus ir nagus, nykščius;

2.5. muiluotas rankas nuplauti po vandens srove. Vanduo turi tekėti nuo riešo pirštų link, chirurginio rankų paruošimo metu – nuo pirštų alkūnių link;

2.6. rankas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle. Jei vandens čiaupai užsukami ranka, juos užsukti su panaudotu vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle;

2.7. panaudotą vienkartinį rankšluostį ar servetėlę išmesti į šiukšliadėžę.

3. Higieninė rankų antiseptika privaloma:

3.1. prieš ir po tiesioginio kontakto (sąlyčio) su pacientu;

3.2. prieš pradedant darbą skyriuose, kuriuose yra ypatinga infekcijos įgijimo rizika pacientui ir personalui (pvz., operacinės, intensyvios terapijos ir reanimacijos, nudegimų, transplantacijos, neišnešiotų naujagimių, onkohematologijos skyriai, izoliavimo palatos);

3.3. prieš atliekant invazines procedūras, prieš užsimaunant pirštines;

3.4. po sąlyčio su užterštais daiktais, skysčiais ar paviršiais;

4. Rankų antiseptikos trukmė priklauso nuo pasirinkto antiseptiko, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis.

5. Higieninę rankų antiseptiką reikia atlikti taip:

5.1. prieš higieninę rankų antiseptiką rankas, jei jos nešvarios, plauti šio priedo 2 punkte nurodyta tvarka;

5.2. ant sausų švarių rankų (į saują) alkūne, dilbiu ar išorine plaštakos puse iš dozatoriaus išspausti reikalingą alkoholinio rankų antiseptiko dozę ir išskirstyti ant abiejų rankų plaštakų;

5.3. alkoholiniu antiseptiku trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais kruopščiai trinti riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus, nagus, nykščius;

5.4. plaštakos visą trynimo laiką turi būti drėgnos, jei reikia, užpilti rankų antiseptiko papildomai;

5.5. rankas (jei dirbote be pirštinių), suteptas krauju, sekretais, ekskretais arba lietus jomis daiktus, paviršius, užterštus krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais, plauti (kaip nurodyta šio priedo 2 punkte) ir atlikti higieninę rankų antiseptiką, o nesant galimybės – atlikti tik higieninę rankų antiseptiką (kaip nurodyta šio priedo 5.3 ir 5.4 punktuose).

6. Chirurginę rankų antiseptiką atlikti prieš operacijas ir kitas chirurgines invazines procedūras.

7. Prieš pirmąją dienos operaciją, jei reikia, nagus ir panages valyti su minkštu vienkartiniu šepetėliu arba krapštuku, naudojant skystą muilą.

8. Chirurginės rankų antiseptikos trukmė priklauso nuo pasirinkto antiseptiko, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis.

9. Chirurginę rankų antiseptiką reikia atlikti taip:

9.1. rankas plauti, kaip nurodyta šio priedo 2 punkte, ne trumpiau kaip 1 min. Prieš pirmą darbo dienos operaciją būtina rankas plauti iki alkūnių;

9.2. nuplautas rankas sausinti (netrinant) vienkartinėmis švariomis servetėlėmis; kiekvieną ranką sausinti atskira servetėle. Rankas pradėti sausinti nuo pirštų ir baigti alkūnių sausinimu, neliečiant ta pačia servetėle anksčiau nusausintos odos vietų;

9.3. alkūne, dilbiu ar išorine plaštakos puse paspausti antiseptiko dozatoriaus rankenėlę, sudrėkinti ir įtrinti rankų plaštakų, riešų, dilbių odą alkoholiniu antiseptiniu tirpalu;

9.4. trinamaisiais, sukamaisiais judesiais rankų odą trinti 2 kartus tokia tvarka: plaštakas, riešus, dilbius ir alkūnes, dar kartą dilbius, riešus, plaštakas. Ypač kruopščiai įtrinti riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus, nagus, nykščius. Visą antiseptikos laiką trinama oda turi būti drėgna, jei reikia, užpilti papildomai antiseptiko tirpalo. Paskutinę antiseptiko dozę trinti, kol oda išdžiūsta;

9.5. užsimauti vienkartines sterilias medicinines pirštines.

 

_________________

 

Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010

„Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų

kontrolės reikalavimai“

4 priedas

 

DARBUOTOJO PO EKSPOZICIJOS HBV INFEKCIJOS SUKĖLĖJAIS IMUNOPROFILAKTIKA

 

Darbuotojo būklė

Paciento (infekcijos šaltinio) būklė

HBsAg teigiamas arba šaltinio būklė nežinoma

HBsAg neigiamas

Neskiepytas

Pradėti skiepyti + BHIG (B hepatito imunoglobulinas*)

Pradėti skiepyti

Anti-HBs <=? 10TV/l (tarptautinių vienetų /l) kontakto metu

Revakcinacija

Revakcinacija

Anti-HBs ?>= 10 TV/l (tarptautinių vienetų/l) kontakto metu

Imunoprofilaktika netaikoma

Imunoprofilaktika netaikoma

Po 3 skiepų dozių imuniteto neatsirado

BHIG*+ revakcinacija

Imunoprofilaktika ar revakcinacija neatliekama

Po 6 skiepų dozių imuniteto neatsirado

BHIG*

Imunoprofilaktika neatliekama

 

* gali būti naudojamas

 

_________________

 

Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010

„Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų

kontrolės reikalavimai“

5 priedas

 

__________________________________________________________________________

(sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas)

 

PRANEŠIMas APIE DARBUOTOJO MIKROTRAUMĄ

 

___________ Nr. _____

(data)

_______________________

(sudarymo vieta)

 

Vardas, pavardė ......................................................................................................................

 

1. Mikrotraumos data ££££££££[][][][][][][][]

2. Laikas ££[][] val. ££[][] min.

 

3. Skyriaus (padalinio), kuriame gauta mikrotrauma, pavadinimas .........................................

..................................................................................................................................................

 

4. Skyriaus, kuriame dirba mikrotraumos gavėjas, pavadinimas .............................................

 

5. Profesija:

6. Kur gauta mikrotrauma:

5.1. gydytojas £[]

6.1. operacinėje £[]

5.2. slaugytoja £[]

6.2. procedūriniame £[]

5.3. studentas / rezidentas(pabraukti)

6.3. tvarstomajame £[]

5.4. valytoja £[]

 

5.5. laboratorijos darbuotojas £[] ……………….

(įrašyti)

5.6. kita £[] ……………….

(įrašyti)

 

7. Ar instrumentas, kuriuo susižeista, buvo:

8. Ar žinomas asmuo (infekcijos šaltinis), kurio krauju ir (ar) kūno skysčiais buvo užterštas instrumentas:

7.1. naudotas pacientui gydyti £[]

7.2. užterštas krauju £[]

7.3. be kraujo £[]

8.1. ne £[]

7.4. nebuvo naudotas pacientui gydyti £[]

8.2. taip£[] ……………….

7.5. nežinoma £[]

 

 

……………….

(vardas, pavardė, gimimo metai,

 

……………….

diagnozė, ligos istorijos Nr. ir kt.)

 

9. Kokiu instrumentu susižeista:

10. Kaip susižeista:

9.1. nežino £[]

10.1. prieš naudojimą £[]

9.2. adata injekcijoms £[]

10.2. naudojant £[]

9.3. skalpeliu £[]

10.3. maunant adatos kamštelį £[]

9.4. grąžtu £[]

10.4. tvarkant instrumentus (valant, dezinfekuojant, sterilizuojant) £[] (pabraukti)

9.5. kita £[] ……………….

(įrašyti)

11. Mikrotraumos aprašymas (nurodyti sužeistą kūno dalį, vietą) ……………….

……………….

……………….

……………….

……………….

10.5. nukritus ant grindų £[]

10.6. tvarkant atliekas, kuriose neturėjo būti aštrių daiktų £[]

10.7. iki išmetimo į aštrių atliekų konteineri £[]

10.8. dedant į aštrių atliekų konteinerį £[]

10.9. kita £[] ……………….

(įrašyti)

 

12. Mikrotraumos priežasčių aprašymas (pažymėti, jei susižeista sugedusiu prietaisu)

……………….

……………….

……………….

13. Kokio sunkumo sužeidimas:

13.1. paviršinė žaizda (nekraujuoja, kraujuoja) £[] (pabraukti)

13.2. vidutinio sunkumo (oda pažeista, kraujuoja) £[] (pabraukti)

13.3. sunki (gili žaizda, pjūvis, gausiai kraujuoja) £[] (pabraukti)

 

14. Kokias pirštines mūvėjo mikrotraumos gavėjas:

15. Ar mikrotraumos gavėjas skiepytas nuo hepatito B, kiek dozių:

14.1. viengubas £[]

14.2. dvigubas £[]

15.1. neskiepytas £[]

14.3. nemūvėjo £[]

15.2. skiepytas 3 dozėmis £[]

 

15.3. skiepytas 2 dozėmis £[]

 

15.4. skiepytas 1 doze £[]

 

16. Jei traumą gavo moteris, pažymėti:

16.1. nėščia £[]

 

16.2. nenėščia £[]

 

(Pareigų pavadinimas)

(Parašas)

(Vardas ir pavardė)

 

_________________

 

Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010

„Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų

kontrolės reikalavimai“

6 priedas

 

__________________________________________________________________________

(sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas)

 

PRANEŠIMas APIE DARBUOTOJO GLEIVINIŲ IR PAŽEISTOS ODOS SĄLYTĮ SU KRAUJU IR (AR) KITAIS KŪNO SKYSČIAIS

 

___________ Nr. _____

(data)

_______________________

(sudarymo vieta)

 

Vardas, pavardė ......................................................................................................................

 

1. Ekspozicijos data ££££££££[][][][][][][][]

2. Laikas ££[][] val. ££[][] min.

 

3. Skyriaus (padalinio), kuriame įvyko ekspozicija, pavadinimas ...........................................

..................................................................................................................................................

 

4. Skyriaus, kuriame dirba pavadinimas ..................................................................................

 

5. Profesija:

6. Kur įvyko ekspozicija:

5.1. gydytojas £[]

6.1. operacinėje £[]

5.2. slaugytoja £[]

6.2. procedūriniame £[]

5.3. laboratorijos darbuotojas £[]

6.3. palatoje £[]

5.4. valytoja £[]

6.4. laboratorijoje £[]

5.5. studentas / rezidentas(pabraukti)

6.5. kitur ……………….

(įrašyti)

5.6. kita £[] ……………….

(įrašyti)

 

 

7. Kokiu kūno skysčiu apsitaškė:

8. Ar žinote pacientą (infekcijos šaltinį), kurio krauju ir (ar) kitais kūno skysčiais apsitaškė:

7.1. krauju ar kraujo komponentais £[]

7.2. seilėmis ir (ar) skrepliais £[] (pabraukti)

8.1. ne £[]

7.3. smegenų skysčiu £[]

8.2. taip £[] ……………….

7.4. kita £[] ……………….

(įrašyti)

……………….

(vardas, pavardė, gimimo metai, diagnozė, ligos istorijos Nr. ir kt.)

……………….

 

 

9. Ar kūno skystis buvo užterštas krauju:

9.1. taip £[]

9.2. ne £[]

9.3. nežinoma £[]

 

10. Kurią kūno dalį apsitaškė:

11. Ar kraujas ir / ar kitas kūno skystis:

10.1. pažeistą odą £[]

11.1. palietė neapsaugotą odą £[]

10.2. akis (gleivinę) £[]

11.2. palietė odą tarp apsauginių drabužių plyšių £[]

10.3. nosį (gleivinę) £[]

10.4. burną (gleivinę) £[]

11.3. persisunkė per apsauginius drabužius £[]

10.5. kitą £[] ……………….

(įrašyti)

 

11.4. persisunkė per visus drabužius £[]

 

12. Kokias asmenines apsaugines priemones naudojo ekspozicijos metu:

13. Kaip įvyko ekspozicija:

13.1. tiesioginis sąlytis su pacientu £[]

12.1. viengubas pirštines £[]

13.2. sudužo mėginių talpykla £[]

12.2. dvigubas pirštines £[]

13.3. išsitaškė / išsipylė kraujo mėginių talpyklos turinys £[] (pabraukti)

12.3. apsauginius akinius £[]

12.4. akinius su skydeliu £[]

13.4. išsitaškė / išsipylė kitų kūno skysčių talpyklos turinys £[] (pabraukti)

12.5. veido skydelį £[]

12.6. medicininę kaukę £[]

13.5. nuo užterštos įrangos paviršiaus £[]

12.7. medicininį chalatą £[]

13.6. nuo užterštų drabužių patiesalų ir kt. £[]

12.8. kita £[] ……………….

(įrašyti)

13.7. nežino £[]

12.9. nenaudojo £[]

13.8. kita £[] ……………….

(įrašyti)

 

14. Kokia paciento kraujo ir (ar) kitų kūno skysčių sąlyčio trukmė su darbuotojo oda ir (ar) gleivinėmis:

15. Koks kiekis kraujo ir (ar) kitų kūno skysčių pateko ant odos ir (ar) gleivinės:

14.1. mažiau nei 5 min. £[]

15.1. mažas (iki 5 ml) £[]

14.2. 5-14 min. £[]

15.2. vidutinis (iki 50 ml) £[]

14.3. nuo 15 min. iki 1 val. £[]

15.3. didelis (daugiau kaip 50 ml) £[]

14.4. ilgiau kaip 1 val. £[]

 

 

16. Ekspozicijos priežastys (aprašyti) ......................................................................................

..................................................................................................................................................

..................................................................................................................................................

 

17. Ar darbuotojas skiepytas nuo hepatito B, kiek dozių:

18. Jei sąlytį su krauju ir (ar) kitu kūno skysčiu turėjo moteris, pažymėti:

17.1. neskiepytas £[]

18.1. nėščia £[]

17.2. skiepytas 3 dozėmis £[]

18.2. nenėščia £[]

17.3. skiepytas 2 dozėmis £[]

 

17.4. skiepytas 1 doze £[]

 

 

(Pareigų pavadinimas)

(Parašas)

(Vardas ir pavardė)

 

_________________

 

Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010

„Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų

kontrolės reikalavimai“

7 priedas

 

_________________________________

(sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas)

 

darbuotojo PO EKSPOZICIJOS

sveikatos Stebėjimo DUOMENys

 

___________ Nr. ______

(data)

___________________

(sudarymo vieta)

 

Mikrotraumos (ekspozicijos) data ...........................................................................................

Medicinos darbuotojas ............................................................................................................

Šaltinis (pacientas) ...................................................................................................................

 

I. DUOMENYS APIE INFEKCIJOS ŠALTINĮ

 

1. Ar šaltinis žinomas:

£[] žinomas ir tirtas   £[] žinomas, bet netirtas, priežastis ………. £[] nežinomas

 

2. Ar šaltinis tirtas dėl šių ligų sukėlėjų:

 

Ligų sukėlėjai

Tyrimas

Rezultatas

Tyrimo data

Hepatitas B

HBsAg

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

HBeAg

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

Anti-HBs

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

Anti-HBc

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

Hepatitas C

Anti-HCV

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

HCV RNR

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

ŽIV

Anti-ŽIV

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

CD4 ląstelės

Skaičius

 

£[] netirtas

 

 

RNR

Kopijų / ml

 

£[] netirtas

 

Kiti

 

 

 

 

 

 

3. Ar šaltinis priklauso rizikos grupei dėl per kraują plintančių ligų sukėlėjų:

£[] kraujo produktų recipientas

£[] hemofilija

£[] kita

£[] intraveninių narkotikų vartojimas

£[] seksualinis aktyvumas

 

£[] padidėjusios transaminazės

£[] dializė

 

 

4. Jei šaltinis ŽIV teigiamas, ar gydytas antivirusiniais vaistais iki mikrotraumos (ekspozicijos):

£[] nežinoma

£[] gydytas

£[] negydytas

£[] lamivudinu _______

(įrašyti)

 

5. Papildoma informacija apie šaltinį ___________________________________________

 

II. DUOMENYS APIE DARBUOTOJĄ, PATYRUSĮ MIKROTRAUMĄ (EKSPOZICIJĄ)

 

1. Ar buvo skiepytas nuo hepatito B:

£[] ne

£[] taip

£[] 1 dozė

£[] 2 dozės

£[] 3 dozės

Jei taip, kada tirta anti-HBs (data) ______ koks anti-HBs lygis __________

 

2. Ar darbuotoja nėščia:

£[] ne

£[] taip

£[] nežinoma

 

Jei nėščia, kuris nėštumo trimestras? £[] pirmas    £[] antras    £[] trečias

 

3. Tyrimų rezultatai po mikrotraumos

 

Ligų sukėlėjai

Tyrimas

Rezultatas

Tyrimo data

Hepatitas B

HBsAg

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

HBeAg

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

Anti-HBs

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

Anti-HBc

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

Hepatitas C

Anti-HCV

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

HCV RNR

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

ŽIV

Anti-ŽIV

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

Kiti (ALT, AST)

 

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

 

 

4. Gydymui / profilaktikai skirti vaistai ir vakcinos

 

Gydymas

Dozė

Data

Trukmė ir pastabos

BHIG

1

 

 

 

2

 

 

BHV vakcina

1

 

 

 

2

 

 

 

2

 

 

 

Stipriklis

 

 

ŽIV antivirusiniai vaistai

(įrašyti)

.........................

 

 

 

 

5. Pakartotinių tyrimų rezultatai

 

Ligų sukėlėjai

Tyrimas

Rezultatas

Tyrimo data

Hepatitas B

1-as tyrimas

 

 

HBsAg

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

Anti-HBs

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

Anti-HBc

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

2-as tyrimas

 

 

HBsAg

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

Anti-HBs

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

Anti-HBc

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

3-ias tyrimas

 

 

HbsAg

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

Anti-HBs

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

Anti-HBc

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

Hepatitas C

1 – Anti-HCV

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

2 – Anti-HCV

(po 4 – 6 mėn.)

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

ŽIV

1 – Anti-ŽIV

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

2 – Anti-ŽIV

(po 6 sav.)

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

3 – Anti-ŽIV

(po 3 mėn.)

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

 

4 – Anti-ŽIV

(po 6 mėn.)

£[] teigiamas

£[] neigiamas

£[] netirtas

 

Kiti

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

6. Pastabos ir išvados:

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

 

(Pareigų pavadinimas)

(Parašas)

(Vardas ir pavardė)

 

_________________

 

Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010

„Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų

kontrolės reikalavimai“

8 priedas

 

__________________________

(sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas)

 

DARBUOTOJŲ EKSPOZICIJOS INCIDENTŲ registracijos žurnalAS

 

Eil. Nr.

Darbuotojo vardas, pavardė

Skyrius

(padalinys)

Pareigos

Ekspozicijos data

Naudotos apsauginės priemonės

Darbuotojo tyrimai

Paciento (infekcijos šaltinio) tyrimai

paėmimo data

tyrimų rezultatai (teigiami, neigiami, titras)

paėmimo data

tyrimų rezultatai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

_________________

 

Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010

„Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų

kontrolės reikalavimai“

9 priedas

 

STERILIZUOJAMŲ GAMINIŲ VYNIOJIMO BŪDAI

 

1. Sterilizuojami gaminiai vyniojami dviem būdais.

2. Pirmasis sterilizuojamų gaminių vyniojimo būdas:

2.1. sterilizuojami gaminiai dedami ant dviejų popieriaus lakštų vidurio (1 paveikslas);

2.2. viršutinė vidinio popieriaus lakšto dalis užlenkiama virš paketo ir popieriaus kraštas atlenkiamas pagal paketo aukštį (2 paveikslas);

2.3. užlenkiama apatinė popieriaus lakšto dalis (3 paveikslas);

2.4. popierius iš kairės ir dešinės pusės užlenkiamas virš paketo (4 ir 5 paveikslai);

2.5. išorinis popieriaus lakštas lankstomas taip pat kaip vidinis, tik priešinga kryptimi: lenkiama apatinė lakšto dalis, po to viršutinė, dešinė ir kairė pusės (6, 7, 8 paveikslai);

2.6. paketas užklijuojamas lipnia juosta (9 paveikslas).

(pav.)

3. Antrasis sterilizuojamų gaminių vyniojimo būdas:

3.1. sterilizuojamas paketas dedamas į vidurį ant dviejų popieriaus lakštų taip, kad jo kraštai būtų lygiagretūs popieriaus lakštų kampus sujungiančioms įstrižainėms (1 paveikslas);

3.2. vidinio popieriaus lakštas užlenkiamas per sterilizuojamo paketo plotį į viršų ir kartu atlenkiamas pagal išilginę kraštinę taip, kad susidarytų trikampis (2 paveikslas), leidžiantis aseptiškai atidaryti paketą;

3.3. popierius užlenkiamas iš dešinės ir kairės pusės taip, kad susidarytų atvira vienpusė ertmė viršutinėje paketo dalyje (3 ir 4 paveikslai);

3.4. viršutinė popieriaus lakšto dalis lenkiama ant sterilizuojamo paketo, o popieriaus trikampis sukišamas į ertmę taip, kad šiek tiek išsikištų (5 paveikslas);

3.5. išorinis popieriaus lakštas lankstomas taip pat kaip vidinis, popieriaus paketas užklijuojamas lipnia juosta (6, 7, 8, 9 paveikslai).

 

(pav.)

 

_________________