LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2008 m. LIEPOS 10 d. ĮSAKYMO Nr. 1K-233 „DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 16-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. liepos 2 d. Nr. 1K-216
Vilnius
P a k e i č i u 16-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1K‑233 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 16-ojo standarto patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 82-3276), ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1K-233
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2010 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 1K-216 redakcija)
16-ASIS VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS „BIOLOGINIS TURTAS IR MINERALINIAI IŠTEKLIAI“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 16-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai“ (toliau – šis standartas) nustato viešojo sektoriaus subjekto biologinio turto ir mineralinių išteklių pripažinimo, įvertinimo, registravimo apskaitoje ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimus. Šis standartas taip pat nustato žemės ūkio produkcijos įvertinimo jos pirminio pripažinimo momentu reikalavimus.
2. Šis standartas vienodai taikomas ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam atskirų finansinių ataskaitų rinkinį, ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.
3. Šis standartas netaikomas žemės apskaitai. Žemės apskaitai taikomas 12-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“.
4. Šiame standarte vartojamos sąvokos:
Biologinis turtas – gyvūnai ir augalai, kuriuos subjektas valdo, naudoja ir kuriais disponuoja.
Mineraliniai ištekliai – žemėje ir jos gelmėse esančios bet kokios cheminės ar fizinės būsenos gamtinės mineralinės medžiagos.
Pardavimo vietos išlaidos – tarpininkams, vertintojams, prekybos agentams mokamos sumos, rinkliavos ir kitos panašios išlaidos, kurios atsiranda parduodant turtą tam tikroje vietoje, išskyrus transporto ir kitas išlaidas, skirtas turtui pristatyti į pardavimo vietą.
Žemės ūkio produkcija – iš biologinio turto gauti produktai.
Žemės ūkio produkcijos gavyba – produkcijos gavimas iš biologinio turto (pvz., obuolių skynimas) ar biologinio turto gyvybinių arba vegetacinių procesų nutraukimas (pvz., javų kūlimas, gyvulių skerdimas).
5. Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3515; 2008, Nr. 137-5372), Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (Žin., 2007, Nr. 77-3046; 2008, Nr. 137-5370; 2010, Nr. 67-3341) ir kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau – VSAFAS).
II. BIOLOGINIO TURTO GRUPAVIMAS
6. Atsižvelgiant į paskirtį, biologinis turtas skirstomas į dvi grupes:
6.1. žemės ūkio veikloje naudojamas biologinis turtas. Prie šios grupės priskiriami gyvūnai ir augalai, kurie yra skirti parduoti arba kitaip naudoti, pvz., laikomi tam, kad iš jų būtų gautas naujas biologinis turtas arba žemės ūkio produkcija. Žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto, žemės ūkio produkcijos ir perdirbtos produkcijos pavyzdžiai pateikiami šio standarto 1 priede;
6.2. ne žemės ūkio veikloje naudojamas biologinis turtas. Prie šios grupės priskiriami gyvūnai ir augalai, kurie skirti socialiniams, kultūriniams, gamtosauginiams, moksliniams, teisėsaugos, pažintiniams tikslams ir kurie nepriskirti prie žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto grupės. Pavyzdžiui, kiaulės, auginamos mokslinių tyrimų tikslams, policijos žirgai, zoologijos sodo gyvūnai, botanikos sodo augalai ir pan.
7. Tuo atveju, kai viešojo sektoriaus subjektas turi žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto ir ne žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto, remdamasis reikšmingumo kriterijumi, jis gali visą biologinį turtą priskirti prie vienos iš biologinio turto grupių.
III. BIOLOGINIO TURTO IR MINERALINIŲ IŠTEKLIŲ PRIPAŽINIMAS IR VERTINIMAS
9. Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai pripažįstami ir registruojami apskaitoje, jei atitinka šiuos turto pripažinimo kriterijus:
9.1. viešojo sektoriaus subjektas turi teisę tuo turtu disponuoti (įskaitant teisę apriboti juo naudotis kitiems) ir jį kontroliuoti;
9.2. pagrįstai tikėtina, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš šio turto gaus ekonominės naudos arba šis turtas bus naudojamas socialiniais, kultūriniais, gamtosauginiais, moksliniais, teisėsaugos, pažintiniais tikslais;
10. Pirminio pripažinimo ir paskesnio vertinimo metu žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto grupės vienetas, taip pat žemės ūkio produkcijos grupės vienetas apskaitoje registruojami tikrąja verte (tikrosios vertės nustatymas apibrėžtas šio standarto 21–22 punktuose) atėmus įvertintas pardavimo vietos išlaidas arba įsigijimo ar pasigaminimo savikaina (šiuo atveju paskesnio vertinimo metu turtas apskaitoje registruojamas ir finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina atėmus nuvertėjimo nuostolius). Kai tikroji vertė ir įsigijimo ar pasigaminimo savikaina negali būti patikimai nustatytos, turtas apskaitoje registruojamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis normatyvinėmis kainomis.
11. Pirminio pripažinimo ir paskesnio vertinimo metu ne žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto grupės vienetas apskaitoje registruojamas tikrąja verte. Kai tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta, turtas apskaitoje registruojamas ir finansinėse ataskaitose rodomas taip:
11.1. verte, kuri yra nustatoma remiantis tą turtą valdančio viešojo sektoriaus subjekto nustatytomis taisyklėmis (metodika), arba įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, jei ji gali būti patikimai nustatyta (paskesnio vertinimo metu turtas apskaitoje registruojamas ir finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina atėmus nuvertėjimo nuostolius);
12. Viešojo sektoriaus subjektas savo apskaitos politikoje turi nusistatyti biologinio turto prieauglio pirminio pripažinimo momentą, kada buhalterinėje apskaitoje registruojamas biologinis turtas ir pajamos.
13. Kai ne žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto grupės vienetas yra naudojamas moksliniams tikslams (pavyzdžiui, genetiniams, fiziologiniams, biocheminiams ir pan. tyrimams), toks biologinis turtas pripažįstamas sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai šis turtas pradedamas naudoti moksliniams tikslams. Viešojo sektoriaus subjektas kontrolės tikslais šį turtą turi registruoti nebalansinėse sąskaitose.
14. Pagal viešojo sektoriaus subjekto nustatytą tvarką ne žemės ūkio paskirties biologinio turto grupės gyvūnai, gyvenantys labai trumpai (iki vienų metų), ir vienmečiai augalai gali būti pripažįstami ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis jų įsigijimo momentu.
15. Želdinių, skirtų puošybai, įsigijimo išlaidos iš karto pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio pagrindinės veiklos sąnaudomis, jeigu jų įsigijimo išlaidos nėra reikšmingos.
16. Žemės ūkio produkcija ir po derliaus nuėmimo gauta produkcija apskaitoje registruojama kaip atsargos ir joms taikomos 8-ojo VSAFAS „Atsargos“ nuostatos.
17. Žemės ūkio produkcija pirminio pripažinimo momentu, atsižvelgiant į biologinio turto paskesnio vertinimo metodą, vertinama:
17.2. įsigijimo ar pasigaminimo savikaina.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjekto veikla apima javų auginimą pardavimo tikslams. Derliaus nuėmimo metu (20X7 m. rugpjūčio 20 d.) grūdų tikroji vertė, nustatyta remiantis aktyviosios rinkos kainomis, atėmus pardavimo vietos išlaidas yra lygi 500 litų už toną. Viešojo sektoriaus subjektas apskaitoje 20X7 m. rugpjūčio 20 d. mažina biologinio turto sąskaitą ir registruoja žemės ūkio produkciją (atsargų sąskaitoje), kurios įsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra lygi 500 litų už toną.
18. Pasikeitus viešojo sektoriaus subjekto planams ar galimybėms naudoti biologinį turtą, jis gali būti priskiriamas prie kitos šio standarto 6 punkte nurodytos biologinio turto grupės. Jei, perkeliant į kitą biologinio turto grupę, keičiasi biologinio turto įvertinimo metodas, biologinio turto balansinės vertės skirtumas dėl jo priskyrimo prie kitos biologinio turto grupės didina arba mažina sąnaudas.
19. Kai biologinis turtas vertinamas įsigijimo savikaina atėmus sukauptus nuostolius dėl nuvertėjimo, nuvertėjimui nustatyti viešojo sektoriaus subjektas taiko 22-ojo VSAFAS „Turto nuvertėjimas“ nuostatas.
20. Biologinio turto arba žemės ūkio produkcijos tikroji vertė gali būti nustatoma suskirsčius juos pagal svarbius požymius, pavyzdžiui, pagal amžių, svorį, kokybę ir pan. Viešojo sektoriaus subjektas požymius pasirenka atsižvelgdamas į šių požymių poveikį rinkos kainai.
21. Biologinio turto arba žemės ūkio produkcijos rinkos kaina yra pagrindas nustatyti šio turto tikrąją vertę. Jei viešojo sektoriaus subjektas turi galimybę parduoti biologinį turtą arba žemės ūkio produkciją keliose skirtingose rinkose, pasirenkama tos rinkos, kurioje viešojo sektoriaus subjektas ketina parduoti arba paprastai parduoda biologinį turtą arba žemės ūkio produkciją, kaina.
22. Tuo atveju, jei rinkos nėra, viešojo sektoriaus subjektas biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos tikrąją vertę nustato pagal:
22.1. paskiausiai įvykusių analogiškų sandorių rinkos kainą, jei nuo sandorio sudarymo dienos iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos ekonominės sąlygos iš esmės nepasikeitė;
23. Jei prie žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto grupės priskiriamo turto, kuris fiziškai neatskiriamas nuo žemės, rinkos kainos nėra, tačiau egzistuoja rinka, kurioje prekiaujama analogišku biologiniu turtu kartu su žeme, tokiu atveju nustatydamas biologinio turto tikrąją vertę viešojo sektoriaus subjektas gali remtis informacija apie lygiaverčio turto tikrąją vertę su žeme. Iš šios vertės atėmus lygiavertės žemės tikrąją vertę gauta suma yra laikoma biologinio turto tikrąja verte.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas valdo 25 hektarų vaismedžių sodą. Tuo atveju, jei nėra analogiško brandumo vaismedžių rinkos, vertinama žemės sklypo su vaismedžiais tikroji vertė. Jei šiame regione 1 hektaras žemės sklypo su analogiško brandumo vaismedžių sodu kainuoja 5000 litų, o nedirbtos žemės 1 hektaras kainuoja 3000 litų, laikoma, jog biologinio turto – 1 hektaro vaismedžių – tikroji vertė yra lygi 2000 litų.
24. Jei ne žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto grupės turto, kuris fiziškai neatskiriamas nuo žemės, rinkos nėra, turtas įvertinamas simboline vieno lito verte. Pavyzdžiui, miškai, esantys draustinių ir nacionalinių parkų teritorijose, yra vertinami simboline vieno lito verte.
25. Jei žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto grupės vienetas pirminio pripažinimo metu buvo įvertintas tikrąja verte, vėliau jis negali būti apskaitoje registruojamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis normatyvinėmis kainomis.
26. Jei ne žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto grupės vienetas pirminio pripažinimo metu buvo įvertintas tikrąja verte, vėliau šis biologinio turto vienetas negali būti apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo sumą pagal turtą valdančio viešojo sektoriaus subjekto atliekamo vertinimo duomenis arba simboline vieno lito verte.
27. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nustatomas biologinio turto tikrosios vertės pasikeitimas dėl biologinio turto fizinių savybių ir kainos kitimo. Grynasis perviršis ar deficitas, susijęs su tikrosios vertės (atėmus įvertintas pardavimo vietos išlaidas) pasikeitimu biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos pirminio pripažinimo metu, taip pat grynasis perviršis ar deficitas, susijęs su tikrosios vertės (atėmus įvertintas pardavimo vietos išlaidas) pasikeitimu, apskaitoje rodant biologinį turtą vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, turi būti įtraukiamas į ataskaitinio laikotarpio, per kurį uždirbamas perviršis ar atsiranda deficitas, sąnaudas, t. y. didinant arba mažinant sąnaudas.
28. Taikant tikrosios vertės metodą, išlaidos, susijusios su biologinio turto auginimu, yra rodomos kitų sąnaudų straipsnyje.
Pavyzdys. Išlaidos, susijusios su galvijų šėrimu ir priežiūra, bus rodomos pagrindinės veiklos kitų sąnaudų straipsnyje.
29. Viešojo sektoriaus subjekto veikloje nebenaudojamas biologinio turto vienetas, kurį priimtas sprendimas parduoti, pergrupuojamas į atsargas to turto balansine verte tą dieną, kurią priimtas sprendimas tą turtą parduoti. Tokio turto įvertinimui ir rodymui finansinėse ataskaitose po pergrupavimo į atsargas momento taikomos 8-ojo VSAFAS „Atsargos“ nuostatos. Pergrupuotą į atsargas turtą pardavus, pajamos ir sąnaudos apskaitoje registruojamos ir finansinėse ataskaitose rodomos vadovaujantis 10-uoju VSAFAS „Kitos pajamos“.
IV. NEATLYGINTINAI GAUTO BIOLOGINIO TURTO APSKAITA
30. Viešojo sektoriaus subjektas gali gauti biologinį turtą neatlygintinai už reikšmingai mažesnę nei turto rinkos vertę arba įsigyti už simbolinį atlygį. Prie neatlygintinai gauto turto priskiriamas viešojo sektoriaus subjektui teisės aktų nustatyta tvarka perduotas turtas ir padovanotas turtas.
31. Biologinis turtas, gautas iš kito viešojo sektoriaus subjekto teisės aktų nustatyta tvarka, kuriam iki perdavimo buvo taikomas įsigijimo ar pasigaminimo savikainos metodas arba Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintos normatyvinės kainos, arba tą turtą valdančio viešojo sektoriaus subjekto nustatytos taisyklės (metodika), apskaitoje registruojamas tokia pačia įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, kokia jis buvo užregistruotas turtą perduodančio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje (turtą perduodantis subjektas turto perdavimo–priėmimo akte turi nurodyti tokią turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą, kokia jis buvo užregistruotas jo apskaitoje). Perimto turto balansinė vertė perėmimo momentu taip pat registruojama kaip finansavimo sumos remiantis 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatomis.
32. Biologinio turto, gauto iš kito viešojo sektoriaus subjekto teisės aktų nustatyta tvarka, kuriam iki perdavimo buvo taikomas tikrosios vertės metodas, įsigijimo ar pasigaminimo savikaina perėmimo momentu yra prilyginama tikrajai vertei, kuria šis turtas buvo registruotas perduodančio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje. Tokia pati suma registruojama kaip finansavimo sumos remiantis 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatomis.
33. Kitais atvejais, nei nurodyti šio standarto 31–32 punktuose, neatlygintinai gauto arba įgyto už reikšmingai mažesnę nei rinkos kainą biologinio turto tikroji vertė atitinka rinkos vertę, jei rinkoje yra aktyviai prekiaujama šiuo turtu. Jei neatlygintinai perduodant turtą, dokumente, kuriuo patvirtinamas turto perdavimas, nurodyta vertė neatitinka tikrosios to turto vertės, turto vienetas apskaitoje turi būti registruojamas tikrąja verte.
34. Jei turtas įsigytas už simbolinį atlygį, faktiškai sumokėtos arba mokėtinos sumos ir tikrosios turto vertės įsigijimo dieną skirtumas arba, jei turtas gautas neatlygintinai arba įgytas už reikšmingai mažesnę nei rinkos kainą, visa tikroji turto vertė įsigijimo dieną apskaitoje registruojama kaip finansavimo sumos remiantis 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatomis. Tuo atveju, kai tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, neatlygintinai gautas turtas apskaitoje registruojamas simboline vieno lito verte, o už simbolinį atlygį įsigytas turtas apskaitoje registruojamas to simbolinio atlygio verte.
V. MINERALINIŲ IŠTEKLIŲ PRIPAŽINIMAS IR VERTINIMAS
35. Viešojo sektoriaus subjektas, formuojantis valstybės politiką žemės gelmių naudojimo srityje ir (arba) užtikrinantis jos įgyvendinimą, išžvalgytus valstybės mineralinius išteklius apskaitoje registruoja tik nebalansinėse sąskaitose natūrine išraiška, nes jie netenkina turto pripažinimo kriterijų. Jei mineraliniai ištekliai yra tik išžvalgyti, tačiau negali būti patikimai įvertinti, jie taip pat registruojami nebalansinėse sąskaitose, nes netenkina turto pripažinimo kriterijų. Mineralinių išteklių vertė nustatoma remiantis viešojo sektoriaus subjekto, įgyvendinančio valstybės politiką žemės gelmių naudojimo srityje, nustatytomis taisyklėmis.
VI. INFORMACIJOS PATEIKIMAS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMAJAME RAŠTE
36. Viešojo sektoriaus subjektas, turintis biologinio turto, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas) turi pateikti šią informaciją:
36.5. biologinio turto, apskaitoje užregistruoto simboline vieno lito verte arba verte, lygia simboliniam atlygiui, sąrašą;
37. Viešojo sektoriaus subjektas, įgyvendinantis valstybės politiką žemės gelmių naudojimo srityje, aiškinamajame rašte privalo nurodyti nebalansinėse sąskaitose užregistruotų išžvalgytų mineralinių išteklių kiekį ir vertę (pagal šio standarto 2 priede pateiktą formą) bei pagrindinius principus ir prielaidas, taikytas vertei nustatyti.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
16-ojo VSAFAS „Biologinis
turtas ir mineraliniai ištekliai“
1 priedas
BIOLOGINIO TURTO, ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS IR PERDIRBTOS PRODUKCIJOS PAVYZDŽIAI
| Biologinis turtas |
Žemės ūkio produkcija |
Perdirbta produkcija |
| Medžiai |
Rąstai |
Mediena |
| Vaismedžiai |
Skinti vaisiai |
Džiovinti vaisiai |
| Javai (pasėliai) |
Grūdai |
Miltai |
| Kiaulės, galvijai |
Skerdiena |
Dešros, kiti perdirbti mėsos gaminiai |
| Žuvys |
Mailius, žuvys |
Žuvies konservai |
| Bitės |
Medus, vaškas |
Žvakės, midus |
16-ojo VSAFAS „Biologinis
turtas ir mineraliniai ištekliai“
2 priedas
(Informacijos apie finansinės būklės ataskaitoje nerodomus mineralinius išteklius pateikimo žemesniojo ir aukštesniojo lygio finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte formos pavyzdys)
FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOJE NERODOMI MINERALINIAI IŠTEKLIAI
| Eil. Nr. |
Mineralinių išteklių pavadinimas |
Ataskaitinio laikotarpio pradžioje |
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
||||
| mato vnt. |
kiekis |
suma (Lt) |
mato vnt. |
kiekis |
suma (Lt) |
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso: |
|
|
|
|
|
|
_________________
16-ojo VSAFAS „Biologinis
turtas ir mineraliniai ištekliai“
3 priedas
(Informacijos apie biologinio turto, įvertinto tikrąją verte, vertės pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pateikimo žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte formos pavyzdys)
BIOLOGINIO TURTO, ĮVERTINTO TIKRĄJĄ VERTE, VERTĖS PASIKEITIMAS PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto grupė |
Ne žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto grupė |
Išankstiniai mokėjimai už biologinį turtą |
Iš viso |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| 1. |
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje |
|
|
|
|
| 2. |
Biologinio turto padidėjimas dėl: |
|
|
|
|
| 2.1. |
Prieauglio |
|
|
X |
|
| 2.2. |
Įsigijimo |
|
|
|
|
| 2.3. |
Tikrosios vertės pasikeitimo, įvertinus pardavimo vietos išlaidas, pokyčių |
|
|
X |
|
| 2.4. |
Gauto nemokamai |
|
|
X |
|
| 2.5. |
Pergrupavimo |
|
|
|
|
| 3. |
Biologinio turto sumažėjimas dėl: |
|
|
|
|
| 3.1. |
Pardavimo |
|
|
X |
|
| 3.2. |
Perdavimo |
|
|
X |
|
| 3.3. |
Tikrosios vertės, atėmus įvertintas pardavimo vietos išlaidas, pokyčių |
|
|
X |
|
| 3.4. |
Žemės ūkio produkcijos numatomo gavimo |
|
|
X |
|
| 3.5. |
Nurašymo |
|
|
|
|
| 3.6. |
Pergrupavimo |
|
|
|
|
| 3.7. |
Kitų priežasčių |
|
|
|
|
| 4. |
Kiti pokyčiai* |
|
|
|
|
| 5. |
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (1+2–3+/–4) |
|
|
|
|
* Pokyčiai turi būti paaiškinti aiškinamajame rašte.
X pažymėti ataskaitos laukai nepildomi.
_________________
16-ojo VSAFAS „Biologinis
turtas ir mineraliniai ištekliai“
4 priedas
(Informacijos apie biologinio turto, įvertinto įsigijimo savikaina arba normatyvinėmis kainomis, vertės pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pateikimo žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte formos pavyzdys)
BIOLOGINIO TURTO, ĮVERTINTO ĮSIGIJIMO SAVIKAINA ARBA NORMATYVINĖMIS KAINOMIS, VERTĖS PASIKEITIMAS PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto grupė |
Ne žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto grupė |
Išankstiniai mokėjimai už biologinį turtą |
Iš viso |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| 1. |
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje |
|
|
|
|
| 2. |
Biologinio turto padidėjimas dėl: |
|
|
|
|
| 2.1. |
Prieauglio |
|
|
X |
|
| 2.2. |
Įsigijimo |
|
|
|
|
| 2.3. |
Gauto nemokamai |
|
|
X |
|
| 2.4. |
Pergrupavimo |
|
|
|
|
| 3. |
Biologinio turto sumažėjimas dėl: |
|
|
|
|
| 3.1. |
Pardavimo |
|
|
X |
|
| 3.2. |
Perdavimo |
|
|
X |
|
| 3.3. |
Žemės ūkio produkcijos numatomo gavimo |
|
|
X |
|
| 3.4. |
Nurašymo |
|
|
|
|
| 3.5. |
Nuvertėjimo |
|
|
|
|
| 3.6. |
Pergrupavimo |
|
|
|
|
| 3.7. |
Kitų priežasčių |
|
|
|
|
| 4. |
Kiti pokyčiai * |
|
|
|
|
| 5. |
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (1+2–3+/–4) |
|
|
|
|
* Pokyčiai turi būti paaiškinti aiškinamajame rašte.
X pažymėti ataskaitos laukai nepildomi.
_________________