Lietuvos Respublikos Vyriausybės

n u t a r i m a s

 

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 188 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-900(2)

 

2013 m. gruodžio 11 d. Nr. 1170

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-402 1 punkto 5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 188 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-900(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projekto tikslui – numatyti, kad nustatant darbo normas atskiroms darbuotojų kategorijoms, būtų atsižvelgta į objektyvius darbo aplinkos kriterijus, tai yra darbo aplinkoje vykstančius technologinius procesus, taip pat darbo pobūdį, darbo procese naudojamas darbo priemones ir panašiai, pasiekti nebūtina keisti teisinio reguliavimo, nes teisės aktai įpareigoja atlikti kiekvienos darbo vietos profesinės rizikos vertinimą. Profesinė rizika yra traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 2 straipsnio 29 dalis). Profesinės rizikos vertinimo tikslas – nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą profesinę riziką darbe, ją pašalinti, o jeigu jos negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 2 punktu, organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą. Taigi profesinės rizikos vertinimas susijęs su ketinimu sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas ir negali būti siejamas su darbo apmokėjimo sąlygų, dydžių, profesijų ir pareigų tarifinių ir kvalifikacinių reikalavimų, darbo normų, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarkos nustatymu.

2. Įstatymo projekte siūlomos teisinio reguliavimo priemonės neatitinka darbo santykių teisinio reglamentavimo principo – sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, o darbo vietos saugumas negali būti siejamas su darbo apmokėjimo dydžiais. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 191 straipsnį darbdavys turi užtikrinti normalias darbo sąlygas, tai yra taip pat saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, kad darbuotojai galėtų įvykdyti darbo normas, o darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) 41 straipsnio 1 dalis).

3. Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtinta socialinė partnerystė įgyvendinama derybų ir susitarimų būdu. Viena iš socialinės partnerystės formų yra kolektyvinių derybų vedimas ir kolektyvinių sutarčių sudarymas. Kadangi Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies siūlymas išbraukti kolektyvines sutartis nepagrįstai apriboja vieną iš socialinės partnerystės įgyvendinimo būdų, nes konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kitos) gali būti nustatomos tiek kolektyvinėse, tiek darbo sutartyse.

4. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2013 m. lapkričio 19 d. posėdyje Įstatymo projektui vienbalsiai nepritarta.

 

Ministras Pirmininkas                                                    Algirdas Butkevičius

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė     Algimanta Pabedinskienė

 

_________________