LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS KARYBOS STANDARTO LKS STANAG 6001 „KALBOS MOKĖJIMO LYGIAI“ PATVIRTINIMO
2010 m. lapkričio 15 d. Nr. V-1232
Vilnius
Vadovaudamasi Karybos srities standartizacijos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-1397 (Žin., 2005, Nr. 130-4691), 12.1 punktu, atsižvelgdama į NATO Standartizacijos agentūros 2010 m. spalio 12 d. raštą Nr. NSA(JOINT)1084(2010)NTG/6001, kuriuo paskelbiamas NATO standartizacijos susitarimo STANAG 6001 4-asis leidimas, ir siekdama, kad būtų laikomasi NATO priimtos kalbos mokėjimo lygių nustatymo metodikos:
1. T v i r t i n u NATO standartizacijos susitarimą STANAG 6001 „Language proficiency levels“ kaip Lietuvos karybos standartą LKS STANAG 6001 „Kalbos mokėjimo lygiai“ (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. V-986 „Dėl Lietuvos karybos standarto LKS STANAG 6001 „Kalbos mokėjimo lygiai patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 113-5778).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos
ministro 2010 m. lapkričio 15 d.
įsakymu Nr. V-1232
LKS STANAG 6001
(4 leidimas)
KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA
LIETUVOS KARYBOS STANDARTAS LKS STANAG 6001
KALBOS MOKĖJIMO LYGIAI
(angl. LANGUAGE PROFICIENCY LEVELS)
NATO / PfP NEĮSLAPTINTA
LIETUVOS KARYBOS STANDARTAS
LKS STANAG 6001
KALBOS MOKĖJIMO LYGIAI
| Lietuvos karybos standarto pratarmė
Šis standartizacijos dokumentas yra lietuviškoji NATO Sąjungininkų vadavietės transformacijai mokymo grupės (angl. ACT NTG) parengto standartizacijos susitarimo STANAG 6001 „Language proficiency levels“ versija.
Lietuvos karybos standartas atitinka NATO standartizacijos susitarimo STANAG 6001 4-ąjį leidimą. Kilus neaiškumų ar ginčų dėl Lietuvos karybos standarto dalykinio turinio, remtis angliškąja standartizacijos susitarimo versija. |
Tikslas
Apibrėžtis
2. Kalbos mokėjimas (angl. language proficiency / pranc. competence linguistique) – bendrieji asmens gebėjimai bendrauti nepasiruošus iš anksto (angl. An individual’s unrehearsed, general language communication ability).
[NATO Karinio komiteto terminijos konferencija, angl. Military Committee Terminology Conference, MCTC]
[NATO nesuderinta apibrėžtis]
Susitarimas
3. Susitarimą patvirtinusios valstybės susitaria perimti šiame dokumente aprašytus kalbos mokėjimo lygius šiais tikslais:
a. nustatant asmenų, skiriamų į tarptautinius štabus, kalbos mokėjimo lygius;
b. įvertinant kalbos mokėjimą tarptautiniuose susirašinėjimuose arba pranešimuose;
c. naudojantis standartine kalbos lygių nustatymo lentele suvienodinti nacionalinius standartus, kartu išlaikant kiekvienos valstybės teisę rengti savus kalbos mokėjimo lygio standartus.
Bendrosios nuostatos
Kalbos mokėjimo lygiai
5. A priede pateikti kalbos mokėjimo gebėjimai skirstomi į šešis lygius, kurie žymimi skaitmenimis nuo 0 iki 5. Bendrais bruožais gebėjimai apibūdinami taip:
0 lygis – jokių praktinių kalbos įgūdžių;
1 lygis – pradedantysis vartotojas (kasdienė buitis);
2 lygis – praktinis vartotojas (darbo aplinka);
3 lygis – profesionalus vartotojas;
4 lygis – ekspertas;
5 lygis – išsilavinęs gimtosios kalbos vartotojas.
6. A priedo 1 priedėlyje pateikiamas pliusinių lygių aprašymas. Pliuso ženklas (+) gali būti prirašytas prie pagrindinio kalbos mokėjimo lygio mokymo, vertinimo, registravimo ar informavimo tikslais pažymint, kad pasiektas kalbos mokėjimo lygis gerokai viršija 0, 1, 2, 3 arba 4 kalbos mokėjimo lygį, bet nevisiškai atitinka artimiausio aukštesnio lygio reikalavimus.
Kalbos mokėjimo lygių aprašymas
7. Aprašant kalbos mokėjimo lygius vartojama keturių skaitmenų seka pagal visas kalbinės veiklos rūšis:
kalbinės veiklos rūšis L – klausymas (angl. Listening);
kalbinės veiklos rūšis S – kalbėjimas (angl. Speaking);
kalbinės veiklos rūšis R – skaitymas (angl. Reading);
kalbinės veiklos rūšis W – rašymas (angl. Writing).
Susitarimo įgyvendinimas
LKS STANAG 6001
(4 leidimas)
A priedas
KALBOS MOKĖJIMO LYGIŲ LENTELĖ
KLAUSYMAS
| 0 lygis – jokių praktinių kalbos įgūdžių |
| 1. Praktiškai nesupranta šnekamosios kalbos. Supranta tik kai kuriuos pavienius žodžius. Visapusiškai bendrauti nesugeba. |
| 1 lygis – pradedantysis vartotojas (kasdienė buitis) |
| 2. Gali suprasti įprastines gerai žinomas frazes ir paprastus trumpus sakinius apie kasdienius poreikius, susijusius su asmeninėmis ar įprastomis sritimis, tokiomis kaip paslaugumas, kelionės, darbo sąlygos, kai bendravimo situacija yra aiški ir konkreti. Gali suprasti konkrečius posakius, paprastus klausimus, atsakymus ir pokalbius. Pokalbiai apima pagrindinius poreikius, tokius kaip maistas, būstas, transportas, laikas, paprastus nurodymus ir instrukcijas. Tačiau netgi vietinis pašnekovas, kalbėdamas su nevietiniu, paprastai turi kalbėti lėtai ir dažnai kartoti tą patį arba perpasakoti kitais žodžiais. Dažnai nesupranta tiek pagrindinės temos, tiek atskirų faktų. Žiniasklaidos priemonių pateikiamą informaciją ir vietinių pašnekovų kalbą gali suprasti tiktai tada, jeigu turinys yra nedviprasmiškas ir lengvai nuspėjamas. |
| 2 lygis – praktinis vartotojas (darbo aplinka) |
| 3. Geba suprasti pokalbius kasdienėmis socialinėmis ir įprastinėmis su darbu susijusiomis temomis. Gali teisingai suprasti vietinį pašnekovą, nepratusį bendrauti su nevietiniais ir kalbantį standartiniu dialektu normaliu tempu, retkarčiais pakartojant arba perpasakojant kitais žodžiais. Gali suprasti daug konkrečių temų, tokių kaip asmeninės arba šeimos naujienos, asmeninė ir bendra nuomonė apie visuomeninius įvykius, įprastinius darbo reikalus, kurie pateikiami apibūdinant asmenis, vietoves ir daiktus, taip pat pasakojimus apie dabarties, praeities ir ateities įvykius. Sugeba suprasti svarbiausias diskusijų arba pokalbių mintis, kai kalbama kalbančiojo profesinės srities temomis. Gali neatskirti skirtingų sudėtingesnio pokalbio stilių, bet atskirti vientisus junginius. Gali suprasti pokalbio temas netgi tada, kai yra pateikiama nedaug konkrečių detalių. Tiktai retkarčiais supranta žodžius ir frazes, pasakytus nepalankiomis sąlygomis (pvz., lauke per garsiakalbį arba labai emocingomis aplinkybėmis). Paprastai gali suprasti tiktai pagrindinę šnekamosios kalbos mintį, klausydamasis žiniasklaidos priemonių pateikiamos informacijos arba vietinių pašnekovų, kai kalba neįprasta arba sudėtinga. Supranta turinio esmę. Sugeba suprasti faktus, bet nesupranta su faktais susijusių kalbos subtilumų. |
| 3 lygis – profesionalus vartotojas |
| 4. Sugeba suprasti daugumą oficialių ir neoficialių pokalbių praktinėmis, socialinėmis ir profesinėmis temomis, taip pat pokalbius, susijusius su konkrečiais interesais ir specialiosios kompetencijos sritimi. Diskutuodamas geba suprasti oponentą, kalbantį standartiniu dialektu normaliu tempu. Gerai supranta pokalbius susitikimų, pasitarimų metu, taip pat pokalbius nežinomais klausimais ir netikėtose situacijose. Gali tiksliai suprasti išprususius vietinius pašnekovus, suvokti paskaitų apie bendruosius ir specialiuosius dalykus esmę, gana gerai suprasti telefoninius pokalbius ir žiniasklaidos priemonių pateikiamą informaciją. Gali lengvai suprasti kalbas, kur pateikiamos hipotezės, įvairūs paaiškinimai, pagrindžiamos nuomonės, išsakomos ir apginamos mintys, argumentuojama ir prieštaraujama. Supranta abstrakčias koncepcijas, kai diskutuojama sudėtingomis temomis, tokiomis kaip ekonomika, kultūra, mokslas, technologijos, taip pat iš savo profesinės srities. Supranta tiksliai išsakytą ir netiesioginę informaciją. Dažnai gali atskirti įvairius stilius, atpažįsta humorą, emocines užuominas ir kalbos subtilumus. Retai reikia pakartoti, perfrazuoti ar paaiškinti. Deja, gali nesuprasti vietinių pašnekovų, kurie kalba labai greitai, vartoja žargoną, regioninius dialektus. |
| 4 lygis – ekspertas |
| 5. Supranta visas kalbos, vartojamos profesiniams tikslams, formas ir stilius, įskaitant kalbą paskaitose ir derybose, vartojamą pristatant oficialią politiką arba požiūrį. Supranta labai sudėtingą kalbą, taip pat ir išprususių vietinių pašnekovų, netgi nežinomomis bendrosiomis arba specialiosiomis profesinėmis temomis. Supranta kalbą, specialiai taikomą įvairiems klausytojų tipams, įskaitant įtikinėjimą, atstovavimą ir konsultavimą. Gali lengvai prisitaikyti prie pokalbio temos ir tono, sekti nenuspėjamus oficialių ir neoficialių kalbų, skirtų didelei klausytojų auditorijai, minčių vingius. Supranta sudėtingus posakius, lengvai pastebi prasmės niuansus ir stilius, taip pat ironiją ir humorą. Supranta labai abstrakčias koncepcijas, diskutuodamas sudėtingomis temomis, tokiomis kaip ekonomika, kultūra, mokslas, technologijos, taip pat iš savo profesinės srities. Lengvai supranta posakius, išgirstus per žiniasklaidos priemones ir iš vietinių pašnekovų, globaliomis ir kasdienėmis temomis, dažniausiai supranta regioninius dialektus. |
| 5 lygis – išsilavinęs gimtosios kalbos vartotojas |
| 6. Supratimas tolygus išprususių vietinių klausytojų gebėjimams. Sugeba visiškai suprasti visas formas ir stilius kalbų, kurias supranta išprusę vietiniai klausytojai, įskaitant regioninius dialektus, sudėtingą šnekamąją kalbą, kurią trukdo gerai išgirsti pašalinis triukšmas. |
KALBĖJIMAS
| 0 lygis – jokių praktinių kalbos įgūdžių |
| 7. Nesugeba rišliai kalbėti. Sugeba pasakyti tik atskirus atsitiktinius žodžius, tokius kaip pasisveikinimas arba pagrindinės paslaugumo frazės. Neturi gebėjimų bendrauti. |
| 1 lygis – pradedantysis vartotojas (kasdienė buitis) |
| 8. Sugeba palaikyti pokalbį įprastose kasdienėse situacijose. Gali kalbėti jungdamas ir keisdamas žinomus ir išmoktus pokalbio elementus. Gali pradėti, išplėsti ir baigti trumpus pokalbius paklausdamas ir atsakydamas į trumpus paprastus klausimus. Gali patenkinti paprastus iš anksto žinomus asmeninius ir buitinius poreikius; tenkinti minimalius mandagumo, prisistatymo ir atpažinimo reikalavimus, pasisveikinti; gauti ir pateikti žinomą pagrindinę biografinę informaciją; kalbėti paprastais kasdieniais darbo reikalais; paklausti apie prekes, paslaugas, paprašyti pagalbos, informacijos ir paaiškinimų; išreikšti pasitenkinimą, nepasitenkinimą ir patvirtinimą. Temos apima pagrindinius poreikius, tokius kaip maisto užsakymas, apgyvendinimas, transportas ir pirkiniai. Vietiniai pašnekovai, įpratę kalbėti su nevietiniais, turi dažnai susikaupti, prašyti pakartoti, taip pat naudotis bendrosiomis pasaulio pažinimo žiniomis, kad suprastų kalbėtoją. Retai kalba sklandžiai, negali pratęsti pokalbio, išskyrus atvejus, kai pokalbiui pasiruošta iš anksto. Tačiau gali kalbėti rišliais sakiniais, pasakyti frazę iš dviejų arba daugiau paprastų trumpų sakinių, sujungtų įprastiniais jungiamaisiais žodeliais. Dažnos tarties, žodyno ir gramatikos klaidos iškraipo prasmę. Laikus nusako neaiškiai. Dažnai gali vartoti tiktai vieną laiką, vengti tam tikrų konstrukcijų. Kalba abejodamas, padrikai, dažnai sustodamas, iškraipydamas žodžius, išskyrus įprastinius posakius, neveiksmingai bando ką nors pasakyti kitais žodžiais ir pasitaisyti. |
| 2 lygis – praktinis vartotojas (darbo aplinka) |
| 9. Sugeba kalbėti kasdienio bendravimo ir įprastomis darbo aplinkybėmis. Šiomis aplinkybėmis gali apibūdinti žmones, vietoves ir daiktus; nesudėtingai nupasakoti susijusius dabarties, praeities ir ateities darbus; konstatuoti faktus; palyginti ir atskirti; duoti nesudėtingus nurodymus ir instrukcijas; klausti ir atsakyti į žinomus klausimus. Pasitikėdamas gali kalbėtis dauguma įprastinių temų, tokių kaip darbo procedūros, šeima, biografijos faktai ir pomėgiai, kelionės, dabarties įvykiai. Dažnai gali detalizuoti įprastas kasdienes bendravimo situacijas, susijusiais su asmeniniais ir apgyvendinimo klausimais, pvz.: gali duoti sudėtingus ir detalius nurodymus, atlikti neįprastus kelionių ir kitų susitarimų pakeitimus. Gali bendrauti su vietiniais pašnekovais, nepratusiais kalbėti su nevietiniais, nors tiems tenka prisitaikyti prie ribotų sugebėjimų kalbėti. Gali derinti ir jungti sakinius į ilgesnį pokalbį. Paprastos sandaros posakius ir pagrindines gramatines formas sieja neblogai, o sudėtingesnes vartoja netiksliai arba vengia vartoti. Dauguma žodžių vartojami tinkamai, bet retkarčiais neįprastai arba netiksliai. Tarties, žodyno ir gramatikos klaidos kartais gali iškreipti prasmę. Vis dėlto asmuo dažniausiai kalba taip, kad tai atitinka esamą situaciją, nors šnekamosios kalbos frazės ne visada tvirtos. |
| 3 lygis – profesionalus vartotojas |
| 10. Sugeba veiksmingai dalyvauti daugumoje oficialių ir neoficialių pokalbių praktinėmis, kasdienio bendravimo ir profesinėmis temomis. Gana lengvai gali diskutuoti konkrečių interesų ir specialiųjų sričių pagal savo kompetenciją temomis. Gali kalbėti atlikdamas įprastines profesines užduotis, atsakydamas į prieštaravimus, aiškindamas poziciją, pagrįsdamas sprendimus, atsakydamas į iššūkius, paremdamas nuomonę, konstatuodamas ir gindamasis. Gali demonstruoti kalbos mokėjimą vadovaudamas susitikimams, pasitarimams arba kalbėdamas ilgus monologus, pateikdamas hipotezes ir nagrinėdamas nežinomus klausimus ir situacijas. Gali lengvai gauti informaciją ir sužinoti vietinių pašnekovų nuomonę. Gali perteikti abstrakčias koncepcijas diskutuodamas ekonomikos, kultūros, mokslo, technologijų, filosofijos, taip pat savo profesinės srities temomis. Palaiko išplėstinius pokalbius ir teisingai perteikia prasmę. Vartojamos konstrukcijos lanksčios ir detalizuotos. Kalba lengvai ir pagal konkrečią situaciją, neieškodamas žodžių ar frazių. Gali laisvai detalizuoti koncepcijas, lengvai ir suprantamai paaiškinti sumanymus vietiniams pašnekovams. Gali nevisiškai suprasti kai kuriuos kultūrinius ypatumus, priežodžius ir užuominas, taip pat niuansus ir idiomas, bet kalbėdamas gali lengvai pasitaisyti. Gali būti akivaizdžiai netaisyklinga tartis. Klaidų gali pasitaikyti retai vartojamose arba labai sudėtingose konstrukcijose, būdingose oficialiajam kalbos stiliui. Tačiau atsitiktinės tarties, gramatikos ir žodyno klaidos neiškraipo prasmės ir netrikdo vietinių pašnekovų. |
| 4 lygis – ekspertas |
| 11. Kalba labai konkrečiai, tiksliai ir sklandžiai visais profesiniais klausimais, įskaitant oficialiosios politikos arba požiūrio pateikimą. Gali labai sudėtingai kalbėti su išprususiais vietiniais pašnekovais apie daugumą pomėgių, netgi nežinomomis bendrosiomis ir specialiosiomis profesinėmis temomis. Gali lengvai susikalbėti su įvairiais pašnekovais. Turi kalbinių įgūdžių, reikalingų kitiems patarti ir įkalbėti. Gali pasirinkti kalbos toną kalbėdamas su daugeliu vietinių pašnekovų profesinėmis ir bendrosiomis temomis. Gali lengvai keisti pokalbio temą ir toną ir taip prisitaikyti prie kitų kalbėtojų. Labai veiksmingai bendrauja su vietiniais pašnekovais per konferencijas, derybas, paskaitas, pristatymus, pasitarimus, taip pat diskutuojant apie dalykus, dėl kurių kyla nesutarimų. Gali detalizuoti abstrakčias koncepcijas ir ginti savo požiūrį, pateikdamas visas aplinkybių detales. Temos gali būti iš ekonomikos, kultūros, mokslo, technologijų, taip pat profesinės veiklos sričių. Puikiai palaiko pokalbį, perteikia esmę, vartoja stilistiškai tinkamas pokalbio priemones. Gali išreikšti niuansus, pasinaudoti atitinkamų kultūrinių ypatumų žinojimu. Kalba lengvai ir sklandžiai, gerai suvokia įvairius stilius, bet retai būtų palaikomas vietiniu pašnekovu. Nežiūrint to, jokie kalbos defektai, tokie kaip tarties trūkumai, netrukdo suprasti kalbos. |
| 5 lygis – išsilavinęs gimtosios kalbos vartotojas |
| 12. Kalbėjimas funkciškai tolygus išprususių vietinių pašnekovų gebėjimams ir atspindi šalies arba teritorijos, kurioje ši kalba vietinė, kultūrinius standartus. Kalbėtojas kalba taip sklandžiai, kad žodžiai, idiomos, šnekamosios kalbos posakiai, taip pat kultūriniai ypatumai išprususių vietinių klausytojų priimami kaip vietinio kalbėtojo. Tartis atitinka bendrinę išprususių vietinių pašnekovų tartį. |
SKAITYMAS
| 0 lygis – jokių praktinių kalbos įgūdžių |
| 13. Neturi jokių praktinių gebėjimų skaityti. Neteisingai supranta arba visai negali suprasti rašytinio teksto. |
| 1 lygis – pradedantysis vartotojas (kasdienė buitis) |
| 14. Gali skaityti labai paprastą, nuoseklų, nedviprasmišką rašytinį tekstą, kuris yra tiesiogiai susijęs su kasdienėmis gyvenimo arba darbo situacijomis. Tekste gali būti trumpų pastabų, skelbimų, lengvai nuspėjamų žmonių, vietovių ir daiktų aprašymų, trumpų paprastų paaiškinimų geografijos, valdžios ir valiutos klausimais, skirtų nevietiniams skaitytojams, trumpų instrukcijų ir nurodymų rinkinių (prašymų formos, žemėlapiai, valgiaraščiai, adresų knygos, brošiūros ir tvarkaraščiai). Supranta paprastuose tekstuose dažnai pasitaikančių įprastinių konstrukcijų ir žodžių reikšmes, įskaitant tarptautinius terminus ir žodžius, turinčius bendrą šaknį. Atidžiai arba atrankos būdu skaitydamas tekstą gali rasti konkrečias detales. Jei kontekstas paprastas, dažnai gali atspėti nežinomų žodžių reikšmes. Geba nustatyti sudėtingesnių tekstų pagrindines temas. Tačiau netgi paprastus tekstus gali suprasti klaidingai. |
| 2 lygis – praktinis vartotojas (darbo aplinka) |
| 15. Pakankamai supranta skaitydamas paprastus rašytinius tekstus apie žinomus dalykus. Gali skaityti paprastus, konkrečius, faktinius tekstus, kuriuose aprašomi asmenys, vietovės ir daiktai arba pasakojama apie dabarties, praeities ir ateities įvykius. Tokį tekstą sudaro nauji dažnai pasikartojančių įvykių aprašymai, paprasta biografinė informacija, pranešimai visuomenei, įprastiniai verslo laiškai, taip pat paprasta techninė informacija, skirta eiliniam skaitytojui. Gali skaityti nesudėtingus, bet autentiškus rašinius apie žinomus dalykus, kurie paprastai yra pateikiami nuspėjamai nuosekliai ir padeda skaitytojui suprasti tekstą. Rašytiniame tekste, skirtame eiliniam skaitytojui, gali rasti ir suprasti pagrindines mintis ir detales, taip pat atsakyti į tokio teksto klausimus. Negali daryti išvadų iš teksto arba suprasti kalbos subtilumų, kurių yra tekste, papildančiame faktinius duomenis. Gali lengvai suprasti rašinius, parašytus vartojant labai dažnai pasitaikančius šablonus. Kadangi vartojamų žodžių nėra labai daug, skaitytojas, kad suprastų tekstą, vadovaujasi konteksto užuominomis ir gyvenimo patirtimi. Šiuos veiksmus gali atlikti lėtai, taip pat dalį informacijos gali suprasti klaidingai. Gali gebėti apibendrinti, atrinkti ir surasti konkrečią informaciją sudėtingesniuose tekstuose, susijusiuose su skaitytojo specializacijos sritimi, bet ne nuolatos ir nepatikimai. |
| 3 lygis – profesionalus vartotojas |
| 16. Geba suprasti beveik visus skaitomus tekstus bendrosiomis ir profesinėmis temomis, įskaitant ir nežinomus dalykus. Geba mokytis skaitydamas. Supratimas nepriklauso nuo skaitomo dalyko. Tekstai apima naujienas, informacinę medžiagą ir vedamuosius straipsnius periodiniuose leidiniuose, skirtuose išprususiems vietiniams skaitytojams, asmeninį ir profesinį susirašinėjimą, ataskaitas ir klausimus iš specialiųjų kompetencijos sričių. Gali lengvai suprasti iškeliamą hipotezę ir svarstymą, nuomonės pagrindimą, įvairias detalaus aiškinimo formas. Supranta abstrakčias koncepcijas, pateikiamas sudėtingos tematikos tekstuose (ekonomikos, kultūros, mokslo, technologijų), taip pat savo profesijos srities klausimais. Beveik visada sugeba teisingai suprasti medžiagą, susieti mintis, skaityti tarp eilučių arba suprasti informaciją iš užuominų. Dažniausiai gali skirti įvairius stilius, supranta humorą, emocines užuominas ir rašytinio teksto subtilumus. Skaitydamas retai daro klaidų. Gali suvokti aukštesnio lygio, sudėtingesnių tekstų esmę, bet gali nesugebėti suvokti visų niuansų. Ne visada gali suprasti tekstus, kuriuose yra neįprastai sudėtingų konstrukcijų, retai pasitaikančių idiomų arba sudėtingos informacijos kultūros temomis. Skaitymo sparta šiek tiek mažesnė nei vietinio skaitytojo. |
| 4 lygis – ekspertas |
| 17. Geba skaityti visų stilių ir formų rašytinius profesinius tekstus, įskaitant nežinomus bendrųjų ir specialiųjų profesinių sričių tekstus. Tekstai apima laikraščių ir žurnalų straipsnius, profesinę literatūrą ekonomikos, kultūros, mokslo, technologijų klausimais, taip pat kitas išprususius skaitytojus dominančias temas. Gali lengvai suprasti sudėtingus minties vingius visomis temomis, skirtomis eiliniam skaitytojui. Rodo tiek bendrą, tiek ir detalųjį teksto, įskaitant abstrakčias koncepcijas, supratimą. Gali suprasti beveik visas kultūrines užuominas ir susieti specifinį tekstą su kitais rašytiniais šaltiniais, atitinkančiais tą pačią kultūrą. Aiškiai suvokia stiliaus niuansus, supranta ironiją ir humorą. Skaitymo sparta panaši į vietinio skaitytojo. Nesunkiai gali skaityti pakenčiamai įskaitomus rankraščius. |
| 5 lygis – išsilavinęs gimtosios kalbos vartotojas |
| 18. Mokėjimas skaityti funkciškai tolygus išprususio vietinio skaitytojo gebėjimams. Sugeba suprasti visas rašytinės kalbos formas ir stilius, suprantamus išprususių vietinių skaitytojų. Bendruosius teisinius dokumentus, techninius tekstus ir literatūrą, įskaitant eksperimentinę prozą ir klasikinius tekstus, skaito taip pat lengvai, kaip ir išprusęs vietinis skaitytojas, nesantis tos srities specialistas. Gali skaityti daugelį ranka rašytų dokumentų. |
RAŠYMAS
| 0 lygis – jokių praktinių kalbos įgūdžių |
| 19. Neturi jokių praktinių gebėjimų rašyti. |
| 1 lygis – pradedantysis vartotojas (kasdienė buitis) |
| 20. Gali rašyti tik tiek, kad patenkintų asmeninius poreikius. Pavyzdžiui: sudaryti sąrašus, parašyti trumpas pastabas, atvirlaiškius, trumpus asmeninius laiškus, trumpąsias žinutes ir kvietimus, taip pat pildyti formas ir prašymus. Rašymas panašus į tam tikros temos padrikų, silpnai bendros minties susietų sakinių (arba fragmentų) rinkinį. Gali pateikti pagrindinę informaciją rašydamas trumpus, paprastus sakinius, dažnai sujungdamas juos jungtukais. Tačiau dažnos gramatikos, leksikos, stiliaus ir skyrybos klaidos. Vietiniai įpratę skaitytojai gali suprasti nevietinių parašytą tekstą. |
| 2 lygis – praktinis vartotojas (darbo aplinka) |
| 21. Gali rengti paprastus asmeninius ir įprastinius darbo dokumentus, tokius kaip pastabos, trumpos ataskaitos ir asmeniniai laiškai kasdienėmis temomis. Ilgomis, bet paprastomis pastraipomis gali konstatuoti faktus, duoti nurodymus, aprašyti žmones, vietoves ir daiktus, papasakoti apie susijusius dabarties, praeities ir ateities darbus. Gali jungti sakinius į rišlų tekstą. Ataskaitose ir laiškuose pastraipos išsiskiria ir dera prie kitų pastraipų. Aprašant pagrindinius dalykus, mintys gali būti išdėstytos paprastai pagal įvykių seką. Deja, mintys gali būti reiškiamos neaiškiai, nesklandžiai. Parašytą tekstą gali suprasti vietinis skaitytojas, neturintis įgūdžių skaityti nevietinių parašytų tekstų. Paprastos, dažnai vartojamos gramatinės formos suderinamos, o sudėtingesnės vartojamos netiksliai arba vengiama jas vartoti. Žodžiai populiariausiomis temomis vartojami tinkamai, bet kartais keičiami perifrazėmis. Kartais prasmę gali iškreipti stiliaus, leksikos, gramatikos ir skyrybos klaidos. Tačiau asmuo pagal situaciją dažniausiai rašo tinkamai, nors rašyti moka ir nepakankamai gerai. |
| 3 lygis – profesionalus vartotojas |
| 22. Gali rašyti oficialius ir neoficialius laiškus, rengti dokumentus praktinėmis, socialinėmis ir profesinėmis temomis. Visiškai lengvai gali rašyti savo profesinės kompetencijos klausimais. Gali pateikti rašinėlio apimties argumentaciją, analizę, hipotezę, išsamų paaiškinimą, komentarą ir apibūdinimą. Rašydamas sudėtingomis temomis (ekonomikos, kultūros, mokslo, technologijų) arba iš savo profesinės srities, gali perteikti abstrakčias koncepcijas. Nors išplėstinis tekstas vietiniams skaitytojams gali pasirodyti panašus į rašinį, parašytą svetimtaučio, prasmė perteikiama teisingai. Mintis sieja ir dėsto aiškiai, sklandžiai. Išmano rašinio struktūrą, leksiką, gramatiką ir skyrybą, todėl idėja išreiškiama tiksliai. Klaidos atsitiktinės, netrukdo suprasti ir retai trikdo vietinį skaitytoją. Nors rašymo stilius gali skirtis nuo vietinio stiliaus, tačiau jis pasirenkamas tinkamai. Jeigu būtina, kad dokumentas visiškai atitiktų vietinį stilių, kartais reikia redaguoti. |
| 4 lygis – ekspertas |
| 23. Gali rašyti tiksliai ir aiškiai visais profesiniais klausimais, įskaitant nuomonės apie oficialiąją politiką ar požiūrio išdėstymą. Gali rengti aukšto lygio įvairių stilių pranešimus, netgi nežinomomis bendrosiomis ar specialiosiomis profesinėmis temomis. Geba rašyti asmeninius laiškus, rengti darbinius tekstus, pranešimus, oficialius dokumentus ir dokumentų baigiamuosius projektus. Geba vartoti rašytinę kalbą kitiems asmenims įtikinti ir abstrakčioms koncepcijoms detalizuoti. Rašinio temos gali būti iš ekonomikos, kultūros, mokslo, technologijų, taip pat iš rašančiojo profesinės srities. Išplėstinio teksto struktūra gera, prasmė perteikiama puikiai, stilius tinkamas. Gerai supranta įvairius stilius ir gali išreikšti prasmės niuansus ir atspalvius. |
| 5 lygis – išsilavinęs gimtosios kalbos vartotojas |
| 24. Rašymo įgūdžiai prilygsta išprususio vietinio rašančiojo gebėjimams. Rašydamas oficialius ir neoficialius laiškus, rengdamas dokumentus, straipsnius leidiniams ir specialiuosius profesinės kalbos tekstus vartoja tokias konstrukcijas ir stilistines priemones, kurios atitinka vietinių gyventojų kultūros normas. Raštas aiškus ir informatyvus. |
STANAG 6001
(4 leidimas)
A priedo
1 priedėlis
KALBOS MOKĖJIMO PLIUSINIŲ LYGIŲ APRAŠYMAS*
0+ lygis (mechaniniai įgūdžiai)
Supranta atskirus žodžius, kai kurias labai dažnai vartojamas frazes ir trumpus sakinius, reikalingus kasdieniams poreikiams patenkinti. Paprastai reikalingos pauzės netgi tarp žinomų frazių ir dažnai prašoma pakartoti. Sunkiai supranta net ir tuos žmones, kurie įpratę pritaikyti savo kalbą kalbėdami su nevietiniais. Geriausiai gali suprasti tuos posakius, kurių prasmė aiškiai pagrįsta kontekstu.
1+ lygis (pradedantysis vartotojas (kasdienė buitis) +)
Pakankamai supranta paprastus, lengvai nuspėjamus, tiesioginius pokalbius, kai kalbama bendrine kalba kasdienio bendravimo ir su darbu susijusiomis temomis. Ne tik supranta trumpus pokalbius, vykstančius klausimų ir atsakymų forma, bet taip pat gali truputį suprasti ir šiek tiek ilgesnius pokalbius konkrečia tema. Ne visada sugeba suprasti žmonių, vietovių ir daiktų apibūdinimus, atpasakojamus įvykius, faktinę informaciją, tiesioginius nurodymus. Paprastai nesugeba suprasti ištisos pastraipos ilgio pasakymo. Geriausiai supranta pokalbius, kai kalbama apie pagrindinius poreikius, tokius kaip maistas, būstas, transportas, pirkiniai, šeima, biografijos faktai ir pomėgiai, kelionės planai. Vis dėlto gali suprasti keletą susijusių sakinių apie darbo reikalus, dabarties įvykius, atsakymus į prašymus pateikti informaciją ir paaiškinimus. Gana gerai supranta tokių pokalbių prasmę, bet gali nesuprasti kai kurių šalutinių dalykų. Taip pat supranta trumpuose pokalbiuose vartojamas paprastas kalbines konstrukcijas, bet gali nesuprasti sudėtingesnių. Labai ribotai supranta kalbančiųjų per žiniasklaidos priemones pagrindines mintis. Vietiniams, pratusiems kalbėtis su nevietiniais, kad būtų suprasti, gali tekti kartotis arba pasakyti mintis kitais žodžiais.
2+ lygis (praktinis vartotojas (darbo aplinka) +)
Sugeba suprasti daug neoficialių ir oficialių pokalbių praktinėmis, kasdienio bendravimo ir darbo temomis. Gali gerai suprasti tiesioginius pokalbius bendrine kalba ir normaliu tempu su vietiniu pašnekovu, neįpratusiu kalbėti su nevietiniais, ne daug ką pakartojant ir pasakant kitais žodžiais. Supranta ne tik visus pokalbius konkrečiomis dabarties, praeities ir ateities įvykių temomis, bet gali suprasti ir daug pokalbių susitikimuose, pasitarimuose, kuriuose diskutuojama nežinomais klausimais. Deja, kartais gali suprasti ir neteisingai. Geba sekti pagrindinę diskusijų arba kalbos mintį, kai kalbama jo profesinės srities temomis. Šiek tiek sugeba suprasti vietinių išprususių pašnekovų pokalbio pagrindines mintis, paskaitas apie bendruosius dalykus, pakankamai aiškius pokalbius telefonu ir žiniasklaidos priemonių pateikiamą informaciją. Tačiau retkarčiais klaidingai supranta pokalbį, paremtą hipotezėmis, nuomonės pagrindimu, argumentavimu ir kai reiškiamas nepritarimas. Gali sekti diskusiją abstrakčiomis temomis, bet nevisiškai suprasti lingvistines formuluotes. Ne visada atpažįsta kalbos stilius, užuominas, bet gali suprasti humorą ir emocinius atspalvius. Retkarčiais neteisingai supranta sakinių, pasakytų nepalankiomis aplinkybėmis (pvz., lauke per garsiakalbį arba sudėtingomis emocinėmis aplinkybėmis), kai kuriuos žodžius ir frazes. Tikėtina, kad sunkiai suprastų vietinius pašnekovus, kalbančius greitai, vartojančius žargoną ar neįprastas idiomas.
3+ lygis (profesionalus vartotojas +)
Sugeba suprasti visus oficialius ir neoficialius pokalbius praktinėmis, kasdienio bendravimo ir profesinėmis temomis, įskaitant konkrečias ir specialiąsias kompetencijos sritis. Gali lengvai suprasti išplėstinius asmeninius ir profesinius pokalbius, tokius kaip sprendimų pagrindimas, atsakas į iššūkius ir požiūrio apgynimas. Supranta daugelį labai sudėtingų išprususių vietinių pašnekovų pokalbių, netgi kai kuriomis nežinomomis temomis. Paprastai gali prisitaikyti prie temos ar tono pasikeitimų. Supranta vietinius pašnekovus konferencijose, derybose, paskaitose, pristatymuose, pasitarimuose ir diskusijose. Paprastai supranta labai abstrakčias koncepcijas ir lingvistines formuluotes diskutuojant sudėtingomis temomis (ekonomikos, kultūros, mokslo, technologijų, taip pat savo profesinės srities temomis). Gali sekti nenuspėjamus oficialių ir neoficialių pokalbių minčių vingius. Dažnai supranta kalbą, specialiai taikomą skirtingoms klausytojų grupėms, kuria siekiama įtikinti, atstovauti ir konsultuoti. Supranta kalbos niuansus, humorą ir emocinius atspalvius, sugeba teisingai suprasti kultūrinę informaciją. Supranta didžiąją dalį žiniasklaidos priemonių pateikiamos informacijos, vietinių pašnekovų pokalbius, kartais supranta regioninius dialektus. Tačiau truputį trūksta labiau išlavintų įgūdžių. Gali nesuprasti kai kurių kalbos subtilumų ir kultūrinių ypatumų, bet tai retai trukdo suprasti vietinius kalbėtojus.
4+ lygis (ekspertas +)
Visų šnekamosios kalbos formų ir stilių supratimas paprastai tolygus išprususio vietinio klausytojo gebėjimams. Geba perimti šalies ar teritorijos, kurioje ši kalba yra vietinė, kalbos socialinę lingvistiką ir kultūros elementus. Tačiau retkarčiais gali pasitaikyti klaidų suprantant vietinius pašnekovus, kai kalbama nestandartiniais, regioniniais dialektais ir žargonu. Kartais pasitaiko klaidų klausantis kalbos, kai trukdo triukšmas. Tikslumas beveik kaip vietinių.
0+ lygis (mechaniniai įgūdžiai)
Sugeba patenkinti būtiniausias reikmes vartodamas įsimintus, nuolat kartojamus posakius. Naudodamas įsimintą informaciją pakankamai tiksliai gali paklausti ar konstatuoti. Bandymai kalbėti rišliais sakiniais paprastai nesėkmingi. Žodynas atsitiktinis ir iš esmės ribojamas būtiniausių kasdienių poreikių, tokių kaip pasisveikinimas, trumpi biografijos faktai, skaičiai, laikas, įprastiniai dalykai. Tačiau dauguma posakių lakoniški, jungiamieji žodeliai praleidžiami, painiojami arba iškraipomi. Bendravimas labai ribotas, net kai pakartojama, taip pat kai kalbamasi su vietiniais pašnekovais, įpratusiais kalbėtis su nevietiniais. Tartis, kirčiavimas ir intonacija paprastai gana netaisyklingi, netgi tariant įsimintą tekstą.
1+ lygis (pradedantysis vartotojas (kasdienė buitis) +)
Sugeba pradėti ir palaikyti įprastinį iš anksto žinomą tiesioginį pokalbį. Gali laisvai įsijungti į trumpus pokalbius, klausti ir atsakyti į paprastus klausimus, bet ne visai supranta mandagaus pašnekesio formalumų esmę. Retai sugeba palaikyti ilgesnius pokalbius konkrečiomis temomis. Pokalbis susideda iš kelių susijusių sakinių, bet nesudaro viso pokalbio fragmento. Gali patenkinti keletą visuomeninių poreikių ir pateikti šiek tiek daugiau negu vien tik esminę informaciją susipažįstant ir biografijos duomenis. Gali lengvai paprašyti pagalbos, paklausti informacijos ir paaiškinimo, išreikšti pasitenkinimą, nepasitenkinimą ir patvirtinimą. Ne visada geba apibūdinti žmones, vietoves ir daiktus, atpasakoti įvykius, konstatuoti faktus, pamokyti arba nurodyti, bendrauti darbo vietoje ir kalbėti apie dabarties įvykius. Gali užsikirsti ir netgi keisti pokalbio temą, nes trūksta kalbinės raiškos priemonių. Be pokalbių apie pagrindines reikmes, dar gali kalbėti apie šeimą, savo gyvenimą ir pomėgius, kelionės planus ir paprastais darbo klausimais. Pagrindinės gramatikos taisyklės paisomos tiktai iš dalies. Gali būti netaisyklingai vartojamos laikų formos, pasitaikyti netikslių žodžių. Tikslūs tik labai dažnai vartojami posakiai. Dažnos tarties, žodyno arba gramatikos klaidos gali apsunkinti bendravimą. Kalba sunkiai. Vietiniai, pratę kalbėti su nevietiniais, kad suprastų, gali retkarčiais paprašyti pakartoti arba paaiškinti mintį kitais žodžiais.
2+ lygis (praktinis vartotojas (darbo aplinka) +)
Sugeba dalyvauti daugelyje oficialių ir neoficialių pokalbių praktinėmis, kasdienėmis ir profesinėmis temomis. Gali diskutuoti konkrečių interesų ir specialiosios kompetencijos temomis taip, kad vietinis pašnekovas dažniausiai supras, tačiau ne visada gerai ir tinkamai. Gali veiksmingai nupasakoti, apibūdinti, konstatuoti faktus, palyginti ir sugretinti, duoti instrukcijas ir nurodymus. Sunkiau ir ne taip veiksmingai gali kalbėti pagrįsdamas nuomonę, aiškindamas požiūrį ir atsakydamas į prieštaravimus. Trūksta kalbinių įgūdžių dalyvaujant susitikimuose, vedant pasitarimus ir nagrinėjant nežinomus klausimus ir situacijas. Dažniausiai gali išsiaiškinti informaciją ir vietinių pašnekovų nuomonę. Gali diskutuoti apie abstrakčias koncepcijas, bet retai sėkmingai vartoja abstrakčias kalbines konstrukcijas. Palyginti gerai gali bendrauti su vietiniais pašnekovais, nepratusiais kalbėti su nevietiniais, nors vietiniai ir gali pastebėti klaidingų frazių. Gali palaikyti pakankamos apimties pokalbį, viršyti vieną pokalbio fragmentą. Deja, dėl netikslaus žodyno, neteisingai vartojamų sudėtingesnių sakinio konstrukcijų ir jų jungimo kartais sunkiau apginti savo nuomonę arba perteikti požiūrį. Tarties klaidos retkarčiais gali trukdyti bendrauti. Nepaisant to, kalba paprastai atitinka situaciją.
3+ lygis (profesionalus vartotojas +)
Sugeba veiksmingai dalyvauti visuose oficialiuose ir neoficialiuose pokalbiuose praktinėmis, kasdienėmis ir profesinėmis temomis. Gali lengvai kalbėti, kai vykdydamas profesines užduotis turi pagrįsti sprendimus, atsakyti į iššūkius ir ginti požiūrį. Lengvai palaiko išplėstinį pokalbį, teisingai ir tiksliai perteikia prasmę. Pokalbių temos apima ekonomikos, kultūros, mokslo, technologijų, taip pat ir profesines sritis. Gali atlikti daugelį sudėtingų kalbinių užduočių, tokių kaip oficialiosios politikos ir požiūrio pateikimas. Paprastai veiksmingai bendrauja su vietiniais kalbėtojais konferencijose, derybose, paskaitose, pristatymuose, pasitarimuose ir diskusijose. Dažniausiai diskutuodamas sudėtingomis temomis gali detalizuoti labai abstrakčias koncepcijas, vartodamas abstrakčias kalbines konstrukcijas. Paprastai pokalbis atitinka situaciją. Geba pritaikyti kalbą bendraudamas su skirtingomis klausytojų grupėmis. Dažnai rodo kalbinius įgūdžius, reikalingus pašnekovams konsultuoti arba įtikinėti, bet gali pasitaikyti tam tikro nenuoseklumo dėl sociolingvistinio ribotumo. Nenuosekliai pasirenka pokalbio su įvairiais vietiniais pašnekovais toną, taip pat jį keičia arba pritaiko kitiems pašnekovams. Retkarčiais gali išreikšti niuansus, subtilumus ir humorą, gali tinkamai suprasti ir vartoti patarles ir priežodžius. Tačiau truputį trūksta labiau išlavintų įgūdžių. Tai pasireiškia neryžtingumu, neįprastomis pastangomis arba nebūdingomis klaidomis. Tačiau nevietinė tartis, atsitiktinės gramatikos, žodyno ir kultūros suvokimo klaidos netrukdo vietiniams pašnekovams suprasti kalbėtojo.
4+ lygis (ekspertas +)
Paprastai kalba ypač tiksliai, aiškiai ir laisvai. Kalbėjimo įgūdžiai dažniausiai tolygūs išprususio vietinio pašnekovo gebėjimams ir paprastai atspindi šalies arba teritorijos, kurioje ši kalba yra vietinė, kultūros standartus. Nors kalbėjimo įgūdžiai netrukdo atlikti užduočių, kartais kalbėtojas kultūros požiūriu gali būti atpažintas kaip nevietinis. Retkarčiais gali pasitaikyti nevietiniams būdingų klaidų vartojant žodžius, idiomas, posakius, gali skirtis tartis, pasitaikyti kultūrinių kalbos skirtumų arba stigti gebėjimo bendrauti taip, kad būtų palaikytas vietiniu.
0+ lygis (mechaniniai įgūdžiai)
Pažįsta visas abėcėlės raides ir dažniausiai vartojamus skiemenis arba būdingus ženklus. Sugeba perskaityti kai kuriuos arba visus šiuos elementus: skaitmenis, atskirus žodžius ir frazes, asmenvardžius ir vietovardžius, gatvių pavadinimus, biurų ir parduotuvių pavadinimus. Deja, netgi juos gali neteisingai suprasti. Gali gebėti perskaityti įsimintus posakius arba posakius, kai labai aiškus kontekstas, bet negali perskaityti visų sakinių.
1+ lygis (pradedantysis vartotojas (kasdienė buitis) +)
Pakankamai supranta paprastus, lengvai nuspėjamus autentiškus spausdintinius tekstus, perteikiančius kasdienio bendravimo ir darbinę informaciją. Geriausiai supranta tokius tekstus, kaip pranešimai apie viešus įvykius ir trumpi biografijos faktai. Ne visada geba suprasti truputį ilgesnius konkrečius tekstus, kuriais apibūdinami asmenys, vietovės ir daiktai, aprašomi įvykiai, faktinė informacija, instrukcijos ar nurodymai. Paprastai nesugeba suprasti pastraipos ilgio teksto. Geriausiai supranta tekstus, kuriuose pateikiama pagrindinė informacija apie maistą, būstą, transportą, pirkinius, taip pat apie šeimą, biografijos faktus, pomėgius ir kelionės planus. Tačiau šiek tiek geba suprasti trumpus darbinius susirašinėjimus, paprastus nuspėjamus faktinius duomenis, taip pat atsakymus į prašymus dėl informacijos ir paaiškinimų. Geba suprasti tokio tipo tekstų pagrindines mintis, bet gali nesuprasti kai kurių šalutinių faktų. Panašiai supranta paprastas trumpų rašytinių tekstų konstrukcijas, bet gali nesuprasti sudėtingesnių. Gali dažnai iš konteksto nuspėti nežinomų žodžių reikšmę, tačiau turėti sunkumų suprantant rišlų tekstą ir panaudoti savo žinias nuspėjant detales.
2+ lygis (praktinis vartotojas (darbo aplinka) +)
Sugeba skaityti ir gerai supranta konkrečius, faktinius, autentiškus spausdintinius tekstus apie žinomus dalykus. Taip pat gali suprasti didžiąją dalį sudėtingesnių bendros ir profesinės srities dalykų, be to, ir nežinomos srities. Šiek tiek geba skaitydamas mokytis. Tekste gali būti pateikiamos ne tik naujienos, bet ir informaciniai, vedamieji straipsniai iš pagrindinių periodinių leidinių, skirti išprususiems vietiniams skaitytojams; gali būti susirašinėjimas asmeniniais ir darbo reikalais, taip pat tam tikros ataskaitos ir su tuo susiję klausimai iš specialiosios kompetencijos srities. Lengvai atskirdamas pagrindines mintis nuo mažiau svarbių, pasikliaudamas kalbine patirtimi, naudodamasis įgyta gyvenimo patirtimi ir turimu žodynu gali daryti protingus spėjimus apie nežinomus dalykus. Tačiau gali ne visada tiksliai suprasti rašytinį tekstą, paremtą hipotezėmis, nuomonės pagrindimu, argumentavimu ir įvairiai aiškinamą. Gali iš dalies suprasti sudėtinga tema parašytame tekste esančias abstrakčias koncepcijas, nors ir nevisiškai suprasti abstrakčias kalbines konstrukcijas. Ne visada sugeba skaityti tarp eilučių (suprasti užuominas), atskirti įvairius stilius, suprasti humorą ir emocinius teksto atspalvius.
3+ lygis (profesionalus vartotojas +)
Sugeba skaityti ir gerai suprasti įvairius spausdintinius tekstus, skirtus paprastam skaitytojui. Taip pat beveik visiškai supranta visus rašytinės kalbos, vartojamos profesiniais tikslais laikraščiuose, žurnaluose ir profesinėje literatūroje, skirtoje išprususiems skaitytojams, stilius ir formas. Paprastai supranta labai abstrakčias koncepcijas ir kalbines konstrukcijas tekstuose sudėtingomis temomis (ekonomika, kultūra, mokslas, technologijos), taip pat skaitytojo profesinės veiklos srityje. Geba skaitydamas mokytis, teisingai suprasti informaciją, susieti mintis arba skaityti tarp eilučių (suprasti užuominas). Rašytiniame tekste supranta humorą, emocinius atspalvius ir niuansus. Supranta daugelį labai sudėtingų rašinių, netgi apie nežinomus dalykus, parašytus išprususių vietinių rašančiųjų, kurių tekstuose yra neįprastai sudėtingų konstrukcijų, retai vartojamų idiomų ir svarbios informacijos apie kultūrą. Gali gebėti suvokti tos šalies arba teritorijos, kurioje ši kalba yra gimtoji, sociolingvistinius ir kultūrinius ypatumus, gali susieti specifinius tekstus su kitais rašiniais, atitinkančiais tą pačią kultūrą. Gali sekti kai kuriuos nenuspėjamus minties vingius rašiniuose, skirtuose išprususiam skaitytojui. Tačiau truputį trūksta labiau išlavintų įgūdžių.
4+ lygis (ekspertas +)
Visų formų ir stilių rašytinių tekstų supratimas paprastai tolygus išprususių vietinių skaitytojų gebėjimams. Paprastai skaito bendruosius teisinius dokumentus, techninius aprašymus ir eksperimentinę bei klasikinę literatūrą taip pat lengvai, kaip ir išprusęs vietinis skaitytojas. Suvokia tos šalies arba teritorijos, kurioje ši kalba yra vietinė, sociolingvistinius ir kultūrinius ypatumus. Geba susieti specifinius tekstus su kitais rašiniais, atitinkančiais tą pačią kultūrą. Tačiau gali pasitaikyti nevietiniams būdingų klaidų bandant suprasti tekstą, paįvairintą regioninių dialektų, gyvosios kalbos ar žargono. Paprastai gali skaityti daug dokumentų rankraščių, taip pat ir ne visai įskaitomų.
0+ lygis (mechaniniai įgūdžiai)
Gali rašyti raides, skiemenis arba dažniausiai vartojamus simbolius. Gali rašyti skaičius, datas, savo vardą, tautybę, adresą ir t. t., kai reikia pildyti dokumentų formas. Šiaip gali rašyti tik įsimintą informaciją, keletą posakių, kasdienių daiktų sąrašus arba keletą įsimintų trumpų sakinių. Bandymai rašyti ištisus sakinius paprastai nesėkmingi. Žodžius ir netgi simbolius (raides, skiemenis) dažnai rašo su klaidomis.
1+ lygis (pradedantysis vartotojas (kasdienė buitis) +)
Gali lengvai rašyti trumpas pastabas ir asmeninius laiškus, atvirlaiškius, trumpąsias žinutes, kvietimus, taip pat pildyti registracijos formas ir prašymus. Gali rengti asmeninius ir kasdienius darbo dokumentus, bet prastai supranta rašymo kultūrą. Trūksta gebėjimų rašyti instrukcijas, aprašyti žmones, vietoves ir daiktus, veiklas, rašyti ataskaitas. Sunkiai sekasi nuosekliai jungti sakinių grupes. Temos apima pagrindinius poreikius, t. y. maistas, būstas, transportas, pirkiniai, šeima, pagrindiniai biografijos faktai, pomėgiai, kelionės planai ir įprasti darbiniai dalykai. Gali būti suprastas vietinių skaitančiųjų, įpratusių prie nevietinių rašinių, o kitiems gali reikėti, kad rašantysis patvirtintų, ar jie teisingai supranta rašinio prasmę. Paprastosios konstrukcijos ir pagrindiniai gramatiniai ryšiai dažnai netikslūs. Laikų formos gali būti rašomos netaisyklingai. Žodynas, išskyrus dažniausiai vartojamus žodžius, gali būti netikslus. Žodyno ir skyrybos klaidos kartais gali apsunkinti bendravimą.
2+ lygis (praktinis vartotojas (darbo aplinka) +)
Gali pakankamai suprantamai rašyti asmeninius ir neoficialius laiškus, taip pat dokumentus praktinėmis, kasdienio bendravimo ir profesinėmis temomis. Specialiose kompetencijos srityse gali taip pateikti ir detalizuoti mintis, kad jos dažniausiai, bet ne visada, gerai ir tinkamai suprantamos vietinio skaitovo. Gali pateikti daug smulkmenų aprašydamas, apibūdindamas, konstatuodamas faktus, palygindamas ir sugretindamas bei duodamas nurodymus. Sunkiau rašo pagrįsdamas nuomonę, aiškindamas klausimus ir atsakydamas į prieštaravimus. Gali gebėti rašyti apie abstrakčias koncepcijas, bet abstrakčios kalbinės konstrukcijos vartojamos nenuosekliai. Geba sudėlioti keletą pastraipų į rašinio apimties dokumentą, tačiau gali būti trūkumų, pavyzdžiui, nepakankamai aiškiai pateikiamos ir plėtojamos mintys. Netinkamas žodynas, netiksliai vartojamos sudėtingesnės konstrukcijos, rišlumo ir skyrybos klaidos kartais gali trukdyti parašyti ilgesnį tekstą. Nepaisant to, rašinį gali lengvai suprasti vietiniai, nepratę skaityti nevietinių rašytų rašinių.
3+ lygis (profesionalus vartotojas +)
Gali veiksmingai rašyti visų tipų oficialius ir neoficialius laiškus, dokumentus ir straipsnius praktinėmis, kasdienio bendravimo ir profesinėmis temomis. Lengvai rašo didesnės apimties profesinius dokumentus, tokius kaip sprendimų pagrindimai, požiūrio gynimas, taip pat išsamus argumentavimas ir analizė. Rašydamas sudėtingomis temomis (pvz., apie ekonomiką, kultūrą, mokslą, technologijas, taip pat savo profesijos srities klausimais), vartodamas abstrakčias lingvistines formuluotes paprastai gali detalizuoti labai abstrakčias koncepcijas. Kartais gali atlikti labai sudėtingas užduotis, tokias kaip oficialaus požiūrio raštu pateikimas. Geba pritaikyti savo rašytinę kalbą bendraudamas su įvairiais skaitytojais. Turi rašymo įgūdžių, reikalingų kitiems asmenims įtikinėti, bet ne visada būna nuoseklus. Paprastai ilgesnius tekstus parašo gerai, puikiai perteikia prasmę, pateikia rašinį, stilistiškai atitinkantį temą ir skaitytojų lygį. Gali dažnai išreikšti niuansus, subtilumus, humorą ir teisingai perteikti kultūrinius ypatumus. Tačiau truputį trūksta labiau išlavintų įgūdžių. Organizaciniams įrodymų pateikimo būdams ir metodams gali stigti sintaksinės ir retorinės įvairovės. Nepaisant to, šie trūkumai netrikdo vietinių skaitytojų ir netrukdo suprasti.
4+ lygis (ekspertas +)
Profesiniais tikslais visada rašo kruopščiai ir tiksliai. Mokėjimas rašyti beveik tolygus išprususių vietinių rašančiųjų gebėjimams. Rašant oficialius ir neoficialius laiškus, oficialius dokumentus, straipsnius periodiniams leidiniams ir rašinius, susijusius su profesija, beveik visada rašinio struktūra ir stilius atitinka vietinių kultūros normas. Rašinys beveik visada aiškus ir informatyvus. Tačiau gali pasitaikyti nevietiniams būdingų žodyno ar kultūrinių ypatumų klaidų.