JUNGTINIŲ TAUTŲ 1980 M. KONVENCIJA DĖL TAM TIKRŲ ĮPRASTINIŲ GINKLŲ, KURIE GALI BŪTI LAIKOMI PERNELYG ŽALOJANČIAIS ARBA VEIKIA NESIRINKTINAI, NAUDOJIMO UŽDRAUDIMO ARBA APRIBOJIMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMAS, 2001 M. GRUODŽIO 21 D., ŽENEVA
1. Ši Konvencija ir jos Protokolai taikomi toms situacijoms, kurios nurodytos visoms 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoms dėl karo aukų apsaugos bendrame 2 straipsnyje, įskaitant atvejus, apibūdintus tų Konvencijų I papildomo protokolo 1 straipsnio 4 dalyje.
2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų, ši Konvencija ir jos Protokolai taikomi ir toms situacijoms, kurios nurodytos visoms 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoms bendrame 3 straipsnyje. Ši Konvencija ir jos Protokolai netaikomi vidinių neramumų ar įtampos situacijose, kaip antai: riaušės, paskiri ir stichiniai prievartos veiksmai bei kiti panašūs veiksmai, kurie ginkluotais konfliktais nelaikomi.
3. Vienos iš Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių teritorijoje kilus netarptautiniam ginkluotam konfliktui, visos konflikto šalys privalo taikyti šios Konvencijos ir jos Protokolų draudimus ir apribojimus.
4. Šios Konvencijos ar jos Protokolų nuostatomis negalima remtis siekiant pakenkti valstybės suverenitetui ar vyriausybės įsipareigojimams visais teisėtais būdais išlaikyti ar atstatyti valstybėje teisėtvarką arba apginti tautinę vienybę bei valstybės teritorinį vientisumą.
5. Šios Konvencijos ar jos Protokolų nuostatomis negalima remtis siekiant pateisinti tiesioginį ar netiesioginį dėl kokios nors priežasties vykdomą įsikišimą į ginkluotą konfliktą arba į vidaus ar išorės reikalus toje Aukštosios Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kurioje vyksta konfliktas.
6. Šios Konvencijos ir jos Protokolų nuostatas taikant konflikto šalims, kurios nėra šios Konvencijos ir jos Protokolų Aukštosios Susitariančiosios Šalys, priėmusios šią Konvenciją ir jos Protokolus, tiesiogiai ar netiesiogiai nėra keičiamas konflikto šalių ar ginčytinos teritorijos teisinis statusas.