LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS AUTOMATINIO GENERACIJOS VALDYMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2002 m. rugsėjo 12 d. Nr. 322
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984) 6 straipsnio 3 punktu ir įgyvendindamas Elektros tinklų kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 „Dėl Elektros tinklų kodekso bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 3-88) 162 punktą,
tvirtinu Lietuvos elektros energetikos sistemos automatinio generacijos valdymo nuostatus (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2002 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 322
LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS AUTOMATINIO GENERACIJOS VALDYMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos elektros energetikos sistemos automatinio generacijos valdymo nuostatuose (toliau – nuostatai) pateikiami techniniai reikalavimai Lietuvos elektros energetikos sistemos (valdymo rajono) automatinio generacijos valdymo įtaisams bei perdavimo sistemos operatoriaus ir elektrinių operatorių darbo procedūros teikiant pagalbines paslaugas, užtikrinančias tarpsisteminių galių balanso palaikymą ir dažnio reguliavimą naudojant automatinį generacijos valdymą.
2. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:
Antrinis dažnio ir galios reguliavimas – poveikis į valdymo rajono generatorius (pirminius reguliatorius), atstatantis numatytus suminių aktyviosios galios srautų tarp valdymo rajonų reikšmes bei tam tikra dalimi dalyvaujantis jungtinės sistemos dažnio nuokrypio likvidavime.
Kiekvienas valdymo rajonas valdomas pagal proporcinį ir integruojantį poveikį, išreiškiamą formule:
ΔQVR = – βVR×GVR – (1/TVR)× ∫GVR×dt.
ΔQVR – manipuliavimo dydis, pagal kurį daromas poveikis antriniame reguliavime dalyvaujantiems generatoriams (reguliavimo metu jis artėja prie nulinės reikšmės), bVR – proporcinio reguliavimo dalies koeficientas; GVR – valdymo rajono paklaida; TVR – integravimo laiko pastovioji.
Valdymo rajono paklaida apskaičiuojama pagal formulę:
GVR =ΔPVR + KVR×Δf.
ΔPVR – valdymo rajono aktyviosios galios (tarpsisteminių linijų suminių galių) nuokrypis; KVR – koeficientas, apibūdinantis valdymo rajono dalyvavimo dažnio reguliavime apimtį; Df – jungtinės sistemos dažnio nuokrypis.
Gali būti naudojami įvairūs antrinio reguliavimo būdai, kurie priklauso nuo GVR apskaičiavimo būdo.
Naudojant sisteminės charakteristikos metodą – koeficientas KVR apytikriai lygus valdymo rajono galios priklausomybės nuo dažnio koeficientui λVR.
Naudojant dažnio stabilizavimo metodą valdymo rajono paklaida apskaičiuojama pagal formulę:
GVR = Δf × K
Šis metodas gali būti naudojamas tik viename jungtinės sistemos valdymo rajone (valdymo bloke) arba izoliuotai veikiančioje sistemoje.
Naudojant tarpsisteminių galių balanso metodą valdymo rajono paklaida nustatoma pagal formulę:
GVR = ΔPVR.
Naudojant ši metodą antrinis reguliatorius stabilizuoja tarpsisteminių galių suminius srautus ir nedalyvauja jungtinės sistemos dažnio reguliavime. Dažnį šiuo atveju turi stabilizuoti valdymo rajonai, naudojantys sisteminės charakteristikos metodą arba vienas valdymo rajonas, naudojantis dažnio stabilizavimo metodą.
Gali būti naudojamas tarpsisteminių galių balanso metodas su dažnio korekcija – tarpsisteminių galių balanso metodas, kurį taikant stabilizuojami tarpsisteminių galių suminiai srautai, kai dažnio nuokrypiai neviršija nustatytos neveikimo zonos ribų, ir šie srautai atitinkamai koreguojami, kai dažnio nuokrypiai viršija neveikimo zonos ribas, tuo prisidedant prie jungtinės sistemos dažnio stabilizavimo.
Antrinis reguliatorius – automatinis įtaisas, vykdantis antrinį dažnio ir galios reguliavimą. Jis priklauso perdavimo sistemos operatoriui.
Antrinio reguliavimo galios diapazonas – generuojamos aktyviosios galios keitimo ribos, kuriose antrinis reguliatorius gali automatiškai keisti aktyviąją galią į abi puses nuo darbo taško momentinės vertės. Šis diapazonas nustatomas generatoriams, valdymo rajonams, valdymo blokams.
Automatinis generacijos valdymas – elektros energetikos sistemos tarpsisteminių galių balanso nuokrypių ir dažnio palaikymas nustatytose ribose bei valdyme dalyvaujančių generatorių apkrovos paskirstymas naudojant antrinį ir (arba) pirminį reguliavimą.
Dažnio stabilumas – jungtinės sistemos dažnio nuokrypių, kuriuos sukelia generavimo ir vartojimo galių neatitikimas, palaikymas leistinose ribose, kurį vykdo automatinio generacijos valdymo įtaisai.
Elektrinės blokas – generavimo vienetas, sudarytas iš keleto technologiškai susietų dalių. Pavyzdžiui, šiluminės elektrinės bloką sudaro elektros generatorius, garo turbina ir garo katilas.
Elektrinės operatorius – operatorius, valdantis elektrinės galią pagal užduotą grafiką.
Elektros energetikos sistema – tarpusavyje technologiškai susijusių generuojamos galios, perdavimo, skirstymo ir vartotojų įrenginių visuma.
Galios ir dažnio reguliavimas – nustatytų galių balansų tarp valdymo rajonų bei jungtinės sistemos dažnio stabilumo nuolatinis palaikymas leistinų nuokrypių ribose. Galios ir dažnio reguliavimą vykdo automatinio generacijos valdymo įtaisai.
Generatorius – elektrinės elektros energiją generuojantis agregatas arba jų grupė, kuris gali būti atskirtas kaip atskiras vienetas pagal tam tikrus kriterijus. Generatoriumi gali būti laikomas elektrinės blokas, elektrinių agregatų grupė, visa elektrinė, kuro elementų rinkinys ir t. t.
Generatoriaus statizmas – generatoriaus galios dažninė charakteristika (galios nuokrypio priklausomybė nuo dažnio nuokrypio). Generatoriaus statizmas charakterizuojamas statizmo koeficientu ks, kuris skaičiuojamas pagal formulę:
ks = [(Δf/ f0)/( ΔP/PN)] × 100 [%].
Generatoriaus statizmas priklauso nuo pirminio reguliatoriaus parametrų ir nuo elektrinės bloko darbo režimo.
Jungtinė sistema – atskirų sinchroniškai veikiančių elektros energetikos sistemų junginys.
Nejautrumo zona – dažnio kitimo diapazonas, kuriame pirminis reguliatorius dėl jo elementų netobulumo nereaguoja į dažnio nuokrypius. Pageidautina, kad nejautrumo zona būtų galimai mažesnė, bet ne didesnė už ±10 mHz. Specialiai nustatyta nejautrumo zona vadinamo neveikimo zona. Turi būti galimybė nustatyti neveikimo zoną ±20 mHz arba ±200 mHz (±150 mHz). Pirminio reguliatoriaus ir antrinio reguliatoriaus nejautrumo zonos yra skirtingos.
Nenumatyti tarpusavio mainai – skirtumas tarp elektros energetikos sistemos (valdymo rajono) perdavimo sistemos operatoriaus užplanuotos perduoti į kitą elektros energetikos sistemą (valdymo rajoną) elektros energijos ir faktinio perduoto elektros energijos kiekio per tam tikrą laikotarpį.
Normalus darbas – elektros energetikos sistemos įprastinis darbo režimas, kai palaikomas aktyviųjų galių balansas ir kiti sistemos darbo režimo parametrai leistinų nuokrypių ribose. Normalus darbas charakterizuojamas saugiomis ir rizikingomis darbo sąlygomis.
Saugiomis laikomos sąlygos, kai visiems sistemos naudotojams tiekiama tinkamos kokybės elektros energija, visos ribojimų sąlygos patenkintos, N-1 kriterijus patenkinamas visuose sistemos taškuose, taip pat yra adekvatūs elektrinių ir perdavimo linijų galios rezervai.
Rizikingomis laikomos sąlygos, kai nepatenkintas N-1 kriterijus nors viename sistemos taške, taip pat kai generatoriai iš elektros tinklo priima reaktyviąją galią.
Papildomos paslaugos – paslaugos, kurias teikia elektrinių operatoriai reikalaujant perdavimo sistemos operatoriui. Papildomų paslaugų teikimas (techninė įranga, darbo kaštai) vykdomas konkurenciniu pagrindu ir perdavimo sistemos operatorius turi už jį atitinkamai atlyginti (kompensuoti). Papildomas paslaugas gali teikti ir elektros energijos vartotojai, jei tam yra techninės galimybės. Atskiras papildomas paslaugas naudoja perdavimo sistemos operatorius teikdamas sistemines paslaugas. Papildomų paslaugų sąnaudos įtraukiamos į perdavimo tarifą ir sudaro atitinkamą sisteminių paslaugų dalį.
Perdavimo sistemos operatorius – perdavimo tinklų operatorius, atsakingas už operatyvinį elektros energetikos sistemos valdymą, saugų bei patikimą sistemos (valdymo rajono) darbą stabilizuojant dažnį ir palaikant nustatytą tarpsisteminių aktyviųjų galių bei elektros energijos balansą. Perdavimo sistemos operatorius užsako pagalbines paslaugas, užtikrinančias automatinio generacijos valdymo nepertraukiamą funkcionavimą bei patikimumą.
Pirminis reguliatorius – generatoriaus automatinis įtaisas, valdantis paduodamo į pirminį variklį (turbiną) energijos nešiklio kiekį pagal generatoriaus veleno sukimosi dažnio nuokrypį. Jis formuoja generatoriaus statinę charakteristiką. Jei nereguliuoja dažnio, pirminis reguliatorius stabilizuoja generatoriaus galią. Pirminis reguliatorius gali dirbti tiek su antriniu reguliatoriumi, tiek ir be jo.
Pirminis reguliavimas – tai automatinis generatorių galios keitimas pirminiais reguliatoriais pagal iš anksto numatytą dažnio ir galios priklausomybę. Pirminis reguliavimas stabilizuoja dažnį su atitinkamu statizmu.
Pirminio reguliavimo diapazonas – pirminio reguliavimo galios keitimo ribos, kuriose pirminis reguliatorius, atsiradus dažnio nuokrypiui, gali automatiškai keisti generatoriaus generuojamą galią į abi puses (mažinti arba didinti).
Reguliavimas „prieš save“ – tai aštraus garo slėgio prieš turbiną stabilizavimas, veikiant į turbinos reguliuojančius vožtuvus. Šis reguliavimo būdas užtikrina pirminio reguliavimo darbą likviduodamas pirminio reguliavimo rezultatą pereinamojo proceso metu, kurio trukmę nustato garo katilo arba branduolinio reaktoriaus dinaminės savybės. Elektrinės blokas, esant dažnio nuokrypiams, trumpam (10–20 sek.) keičia savo galią.
Reguliavimas „po savęs“ – tai aštraus garo slėgio prieš turbiną stabilizavimas, veikiant kuro padavimo į katilą reguliuojančius vožtuvus. Šis būdas leidžia dirbti generatoriaus pirminiam dažnio reguliatoriui. Elektrinės blokas keičia savo galią, esant dažnio nuokrypiams. Elektros energetikos sistema (valdymo blokas ar jungtinė sistema), kurioje nė vienas elektrinės blokas nedirba reguliavimo režime „prieš save“, turi geriausias savireguliavimo savybes dažnio nuokrypiams, taip pat efektyviausiai ir ekonomiškiausiai užtikrinamas dažnio stabilizavimas.
Rezervinė galia – valdoma aktyvioji galia, naudojama valdymo rajono aktyviųjų galių balanso nuokrypių likvidavimui (kompensavimui).
Rezervinių galių palaikymas – perdavimo sistemos operatoriaus ir elektrinių operatorių veikla, nuolat užtikrinant reikiamas pirminio reguliavimo, antrinio reguliavimo rezervinių galių apimtis po to, kai jos panaudojamos dažnio stabilumui palaikyti.
Sistemos galios priklausomybės nuo dažnio koeficientas (λ) tai koeficientas, kuris apibūdina jungtinės sistemos ar valdymo rajono dažnio nuokrypio (Δf) priklausomybę nuo sutrikimų metu atsiradusio aktyviosios galios nuokrypio DPi. Jis charakterizuoja sistemos savireguliavimo pagal dažnio nuokrypius savybes. Jis priklauso nuo generatorių ir apkrovos statizmo. Jungtinės sistemos koeficientas λJ apskaičiuojamas taip:
J =ΔPJ /Δf [MW/Hz].
ΔPJ – jungtinės sistemos aktyviosios galios nuokrypis; Δf – jungtinės sistemos dažnio nuokrypis.
Valdymo rajono koeficientas λVR nustatomas taip:
λVR =ΔPVR /Δf [MW/Hz].
ΔPVR – valdymo rajono aktyviosios galios nuokrypis, nustatytas (išmatuotas) pagal tarpsisteminių linijų suminį galių nuokrypį; f – jungtinės sistemos dažnio nuokrypis, atitinkantis jos reakciją į valdymo rajono galios nuokrypį.
Sisteminės paslaugos – paslaugos, būtinos užtikrinant tinkamą elektros energetikos sistemos funkcionavimą, ir kurios teikiamos elektros energijos vartotojams kartu su elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugomis. Sisteminės paslaugos lemia elektros tiekimo kokybę. Pagal šiuos nuostatus sistemines paslaugas sudaro dažnio stabilumas, įtampų reguliavimas, elektros tiekimo patikimumas, taip pat sistemos priežiūra ir valdymas.
Perdavimo sistemos operatorius, parūpindamas šias paslaugas dvišalių kontraktų pagrindu, perka papildomas paslaugas, kurias teikia elektrinių operatoriai ar elektros vartotojai.
Sistemos naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja elektros energetikos sistemos perdavimo tinklus ir sistemines paslaugas tiekdamas elektros energiją ar prisijungdamas prie tinklų.
Tarpsistemininė linija – grandinė (linija), jungianti atskirus valdymo rajonus ar elektros energetikos sistemas.
Tarpsisteminių galių balanso metodas – antrinio galios reguliavimo metodas, kai GVR = PVR.
Rezervinių galių užsakymas – perdavimo sistemos operatoriaus ir elektrinių operatorių veikla nuolat užtikrinant reikiamas pirminio reguliavimo ir antrinio reguliavimo rezervinių galių apimtis.
Valdymo blokas – gretimų valdymo rajonų, esančių jungtinėje sistemoje, junginys, kurio automatinis generacijos valdymas koordinuojamas su kitų jungtinės sistemos valdymo blokų valdymu. Jis turi užtikrinti planinį (nustatytą) suminių aktyviosios galios mainų tarp valdymo blokų grafikų vykdymą ir dalyvauti likviduojant dažnio nuokrypius jungtinėje sistemoje.
Valdymo rajonas – elektros energetikos sistema, jos dalis ar kelios sistemos, kuriose perdavimo sistemos operatorius yra atsakingas už automatinį generacijos valdymą, pirminio ir antrinio reguliavimo rezervinių galių užsakymą bei panaudojimą. Fiziškai valdymo rajono ribas fiksuoja matavimo prietaisų prijungimo vietos, kuriose matuojamos tarpsisteminių linijų aktyviosios galios reikšmės, automatiškai perduodamos į antrinį reguliatorių.
II. AUTOMATINIO GENERACIJOS VALDYMO PASKIRTIS IR TAIKYMO SRITYS
3. Automatinio generacijos valdymo paskirtis – užtikrinti nuolatinį Lietuvos elektros energetikos sistemos (valdymo rajono) tarpsisteminio aktyviosios galios balanso palaikymą nustatytose ribose ir dalyvauti (proporcingai generuojamai galiai) jungtinės sistemos dažnio reguliavime bei paskirstyti apkrovas generatoriams tam naudojant automatinio generacijos valdymo įtaisus, kuriuos sudaro:
4. Automatinio generacijos valdymo taikymo sritys:
4.1. perdavimo tinklų (perdavimo sistemos) operatorius, turintis automatizuotą dispečerinio valdymo sistemą ir koordinuojantis pirminį reguliavimą bei vykdantis antrinį reguliavimą;
III. DAŽNIO STABILUMO PALAIKYMO JUNGTINĖJE ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOJE REIKALAVIMAI
IV. REIKALAVIMAI AUTOMATINIO GENERACIJOS VALDYMO SISTEMOS ELEMENTAMS
6. Reikalavimai pirminiam reguliavimui:
6.1. visi generatoriai privalo turėti galimybę dalyvauti pirminiame dažnio reguliavime. Tai yra būtina prisijungimo prie perdavimo tinklų arba skirstymo tinklų sąlyga. Jeigu generatorius netenkina keliamų reikalavimų (pavyzdžiui, esant šiluminių agregatų reguliavimui „prieš save“) ir jis gali kelti pavojų elektros energetikos sistemos (valdymo rajono, valdymo bloko ar jungtinės energetikos sistemos) saugumui, perdavimo sistemos operatorius turi teisę neleisti jam prisijungti arba pareikalauti išjungti veikiantį generatorių. Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė eksploatuojama baziniu režimu su reguliatoriumi „prieš save“. Įvertinant hidroresursų specifiką, Lietuvos hidroelektrinių pirminius reguliatorius galima išjungti potvynių metu, žuvų neršto periodu ar kitais su aplinkosaugos reikalavimais susijusias atvejais. Pirminius reguliatorius galima išjungti termofikacinėse elektrinėse, jei pagal termofikacinių šiluminių elektrinių darbo specifiką dirbant kombinuotu šilumos ir elektros energijos gamybos būdu nėra kitų techninių galimybių reguliuoti tiekiamo termofikacinio vandens temperatūros;
6.2. pirminiame dažnio reguliavime dalyvaujantys nauji ir modernizuoti generatoriai (ar modernizavus valdymo sistemas) privalo tenkinti šiuos reikalavimus:
6.2.1. pirminio reguliavimo diapazonas, kuris turi būti realizuojamas per 30 sekundžių, turi būti ne mažesnis negu ±5 % nuo vardinės generatoriaus galios (generatoriui dirbant bet kuriame darbo taške) ir turėti galimybę būti keičiamam pagal perdavimo sistemos operatoriaus nurodymus;
6.2.2. pirminio reguliavimo galios rezervas turi būti atstatytas per 15 minučių, laikant, kad šiame laikotarpyje sistemos dažnis pasiekė nustatytą reikšmę;
7. Reikalavimai antriniam dažnio ir galios reguliavimui:
7.1. visi generatoriai, tenkinantys prisijungimo sąlygas, gali dalyvauti antriniame dažnio ir galios reguliavime, palaikydami antrinio reguliavimo galios diapazonus bei antrinio reguliavimo galios rezervus. Antrinis reguliavimas turi būti teikiamas pagal perdavimo sistemos operatoriaus komandas ir tenkinti šiame dokumente nurodytus reakcijos bei galios keitimo greičio reikalavimus. Perdavimo sistemos operatorius turi atlyginti elektrinės operatoriui už tiekiamas antrinio reguliavimo pagalbines paslaugas;
7.2. antrinio reguliavimo konkretūs techniniai reikalavimai turi būti suformuluoti perdavimo sistemos operatoriaus ir elektrinės operatoriaus sudarytame susitarime, kuriame nurodomi konkretūs kiekybiniai rodikliai antrinio reguliavimo galios diapazonui bei antrinio reguliavimo galios rezervo apimtims, galių keitimo greičiui bei reakcijos trukmėms, rezervų trukmei ir buvimo parengtyje trukmei.
V. AUTOMATINIO GENERACIJOS VALDYMO PAPILDOMŲ PASLAUGŲ TIEKIMAS
8. Automatinio generacijos valdymo papildomų paslaugų tiekimo bendrosios procedūros:
8.1. perdavimo sistemos operatorius pagal iš anksto numatytus grafikus privalo sudaryti automatinio generacijos valdymo papildomų paslaugų tiekimo dvišalius kontraktus su sistemos naudotojais (pvz., elektrinių operatoriais);
8.2. elektrinių operatoriai turi iš anksto informuoti perdavimo sistemos operatorių, kurie generatoriai tieks automatinio generacijos valdymo pagalbines paslaugas;
9. Dažnio stabilumo palaikymas:
9.1. perdavimo sistemos operatorius, užtikrindamas dažnio stabilumą ir sistemos darbo patikimumą, turi palaikyti pakankamą pirminio ir antrinio reguliavimo galios diapazonų ir rezervų apimtį;
9.2. perdavimo sistemos operatorius turi imtis visų priemonių užtikrindamas pirminio bei antrinio reguliavimo tinkamą reakciją į dažnio nuokrypius. Perdavimo sistemos operatorius užsako pirminio ir antrinio reguliavimo galios diapazonus bei kontroliuoja nuolatinį pirminio ir antrinio reguliavimo rezervų palaikymą.
10. Pirminis reguliavimas:
10.1. pirminis reguliavimas pavedamas daliai sistemos generatorių pagal faktinio aktyviųjų galių režimo sąlygas; kiti generatoriai, galintys dalyvauti pirminiame reguliavime, palaiko pastovią galią pagal apkrovos grafiką;
10.2. kiekvienas elektrinės operatorius turi vykdyti perdavimo sistemos operatoriaus nurodymus, palaikydamas generatorių pirminių reguliatorių veiksmingumą;
11. Antrinis dažnio ir galios reguliavimas:
11.1. Lietuvos elektros energetikos sistema turi užtikrinti galios generavimo ir vartojimo balansą, atsižvelgdama į tarpsisteminių elektros energijos tiekimo kontraktais numatytus grafikus. Realizuodamas šiuos kontraktus perdavimo sistemos operatorius turi iš anksto numatyti (planuoti) antrinio reguliavimo priemones bei rezervus;
11.2. antrinio reguliavimo rezervo galias gali teikti elektrinių operatoriai, turintys tinkamą techninę įrangą bei sudarę kontraktus su perdavimo sistemos operatoriumi ir tik jam pareikalavus teikti šią paslaugą;
11.3. techninės antrinio reguliavimo sąlygos (reguliuojami parametrai, valdymo komandų vykdymo greitis ir kt.) turi būti įtrauktos į dvišalius kontraktus tarp perdavimo sistemos operatoriaus ir elektrinės operatoriaus;
11.4. pagal dvišalio susitarimo sąlygas ir galios generavimo grafiką perdavimo sistemos operatorius kiekvienos dienos išvakarėse turi nuspręsti, kurie elektrinių operatoriai ir kokiam laikotarpiui dalyvaus antriniame reguliavime. Perdavimo sistemos operatorius turi parinkti elektrinių operatorius pagal elektros tiekimo patikimumo užtikrinimo sąlygas ir minimalių sąnaudų principą;
11.5. prieš paskutinę darbo dieną savaitgalio ar švenčių išvakarėse kontraktą sudaręs elektrinės operatorius turi informuoti perdavimo sistemos operatorių, kurie generatoriai dalyvaus tiekdami sutartą antrinio reguliavimo galią šiuo laikotarpiu, įskaitant paskutinę dieną prieš savaitgalį ar šventes. Perdavimo sistemos operatorius turi nuspręsti, kurie elektrinių operatoriai ir kokiam laikotarpiui turės dalyvauti antriniame reguliavime;
11.6. atsižvelgdamas į anksčiau minėtus elektrinių operatorių bei kitų sistemos naudotojų pranešimus, perdavimo sistemos operatorius gali naudoti pagal kontraktą tiekiamą antrinį reguliavimą atsižvelgdamas į elektrinių operatorių bei kitų sistemos naudotojų pasiūlymus ir momentinius sisteminių paslaugų poreikius. Perdavimo sistemos operatorius turi įvertinti galios rezervų parengties užtikrinimo sąlygas ir minimalių sąnaudų principą.
VI. LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS AUTOMATINIO GENERACIJOS VALDYMO KOORDINAVIMAS JUNGTINĖJE SISTEMOJE
12. Automatinio generacijos valdymo koordinavimo jungtinėje sistemoje bendrieji reikalavimai:
12.1. Lietuvos elektros energetikos sistemos automatinis generacijos valdymas vykdomas atsižvelgiant į sinchroniškai veikiančios jungtinės sistemos perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimo taisykles;
12.2. Lietuvos elektros energetikos sistema gali veikti kaip atskiras valdymo rajonas, įeinantis į Baltijos šalių elektros energetikos sistemų valdymo bloką, arba kaip savarankiška Baltijos šalių valdymo rajono dalis;
12.3. perdavimo sistemos operatorius privalo periodiškai peržiūrėti generatorių statizmo koeficientų reikšmes, kad jos atitiktų jungtinės sistemos (valdymo rajono) reikalavimus;
ir valdymo rajono įtakos koeficiento ;
12.4. kiekvieno valdymo rajono įnašas į jungtinės sistemos dažnio valdymą priklauso nuo galios priklausomybės nuo dažnio koeficiento Cj;
12.5. valdymo rajono galios priklausomybės nuo dažnio koeficientas λVR skaičiuojamas pagal formulę:
λVR = Cj × λ J, kur
Cj – valdymo rajono įtakos koeficientas;
λJ – jungtinės sistemos galios priklausomybės nuo dažnio charakteristika;
13. Bendrieji reikalavimai pirminiam reguliavimui:
13.1. pirminių reguliatorių statines charakteristikas nusakantys direktyvinių dokumentų reikalavimai privalo būti suderinti tarpusavyje visose jungtinės sistemos šalyse;
14. Bendrieji reikalavimai antriniam dažnio ir galios reguliavimui:
14.1. antrinio reguliavimo galia gali būti naudojama tiktai momentinių sisteminių nuokrypių (pvz., rajono valdymo paklaidos) kompensavimui. Ji negali būti naudojama nenumatytų tarpusavio mainų energijos kompensavimui;
14.2. tarpsisteminių suminių srautų užduotos galios atstatymas turi prasidėti ne vėliau kaip po 30 sekundžių po nuokrypių atsiradimo ir baigtis per 15 minučių;
14.3. įrengiant naują ar renovuojant seną antrinio reguliavimo sistemą jos pagrindiniai parametrai turi tenkinti žemiau pateiktus reikalavimus:
14.4. matavimo ir antrinio reguliavimo ciklų periodai turi būti suderinti su kitų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriais;
14.5. turi būti numatyti antrinio reguliavimo sistemos rezerviniai įtaisai ir matavimai. Leistini trumpalaikiai matavimo bei reguliavimo periodų trukmės nuokrypiai;
14.7. valandinių elektros energijos kiekių, tiekiamų į kitas sistemas pagal kontraktais numatytus grafikus, suma turi būti pagrindinis parametras nustatant antrinio reguliatoriaus užduotą galią. Atskirų elektros energetikos sistemų perdavimo sistemų operatoriams susitarus užduotos galios keitimo laikotarpis gali būti pakeistas;
14.8. normalaus darbo metu vengiant nenumatytų tarpusavio mainų ir nereikalingų reguliavimo operacijų perdavimo sistemos operatorius turi atidžiai stebėti tarpsisteminių mainų galių pasikeitimo momentus, ypač kai jie yra didelės apimties (>100 MW);
14.9. greta antrinio reguliavimo galios rezervo Lietuvos elektros energetikos sistemoje būtinas generatoriaus gedimo sukelto aktyviosios galios deficito likvidavimui skirtas avarinis rezervas;
14.10. pagal išankstinį susitarimą Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai gali tiesiogiai padėti Lietuvos elektros energetikos sistemos perdavimo sistemos operatoriui vykdyti antrinį reguliavimą atsiradus gedimui antriniame reguliatoriuje arba pritrūkus antrinio reguliavimo galios rezervo. Už šią paslaugą Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriams turi būti atlyginta, kai jie to reikalauja;
14.11. perdavimo sistemos operatorius turi teisę pasirinkti antrinio reguliavimo būdą. Visais atvejais užduodamas galios dydis apskaičiuojamas kiekvienam generatoriui atskirai. Galia keičiama suderintu su elektrine galios reguliavimo greičiu;
VII. AUTOMATINIO GENERACIJOS VALDYMO SISTEMŲ ATESTAVIMAS IR VEIKIMO STEBĖJIMAS
15. Pirminio reguliavimo metu – generatoriaus, dalyvaujančio reguliavime, pirminis reguliatorius turi būti atestuotas specialiais bandymais patikrinant jo atitikimą reikalavimams. Periodinė pirminių reguliatorių atestacija turi būtu vykdoma planinių remontų metu arba po atsiradusių jos darbo sutrikimų pašalinimo, jeigu sutartyje tarp perdavimo sistemos operatoriaus ir elektrinės operatoriaus nenumatyta kitaip.
16. Antrinis dažnio ir galios reguliavimas:
16.1. Lietuvos elektros energetikos sistemos antrinis reguliatorius turi būti atestuotas patikrinant jo atitikimą reikalavimams pagal specialių bandymų duomenis. Bandymų procedūros turi būti tarpusavyje suderintos su kitais jungtinės sistemos perdavimo sistemų operatoriais;
16.2. periodinė antrinių reguliatorių atestacija turi būtu vykdoma vieną kartą per metus arba po atsiradusių darbo sutrikimų pašalinimo, jei tarpusavio sutartyje nenumatyta kitaip;
16.3. savitarpio mainų pagrindu nuolatiniam antrinio reguliavimo valdymo kokybės stebėjimui kitiems jungtinės sistemos perdavimo sistemų operatoriams gali būti perduodamos (ir iš jų gaunamos) realiame laike šių dydžių momentinės vertės:
16.4. Lietuvos perdavimo sistemos operatorius savitarpio mainų pagrindu gali informuoti kitus perdavimo sistemų operatorius apie antrinių reguliatorių parametrus: proporcinio reguliavimo koeficientą, integralinio reguliavimo pastoviąsias, sistemos galios priklausomybės nuo dažnio koeficientą ir kt.;