LIETUVOS RESPUBLIKOS
PILIETYBĖS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO
Į S T A T Y M A S
2002 m. rugsėjo 17 d. Nr. IX-1079
Vilnius
1 straipsnis. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimas
Asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, prašymus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus paduoda teritorinės policijos įstaigos migracijos skyriui, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui (toliau – migracijos tarnyba). Asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pagal 17 straipsnio 1 dalį paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms užsienyje arba Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos patvirtintiems lietuvių organizacijų pirmininkams, kurie gali patvirtinti asmens prašymą ir prie prašymo pridėtus dokumentus. Patvirtinti dokumentai gali būti pateikti ir naudojami sprendžiant pilietybės klausimą.
2 straipsnis. Pilietybės įstatymo taikymo nuostatos
1. Lietuvos Respublikos teritorijoje rasti ar gyvenantys vaikai, kurių tėvai nežinomi arba mirę, arba tėvams atimtos tėvystės teisės ir kurie globojami globos ir rūpybos institucijose arba giminaičių, prilyginami Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 11 straipsnyje nurodytiems vaikams.
3. Asmenims iki 18 metų, kurie gali įrodyti turėtą tėvų, senelių ar prosenelių Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ar lietuvių kilmę, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas gali būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 8 ir 9 straipsnių bei 1 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktų arba Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 22–25 straipsnių ir 1 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktų reikalavimus. Sprendžiant vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnį, vieno iš tėvų auginami nepilnamečiai vaikai prilyginami Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnyje nurodytiems vaikams, gyvenantiems su išsituokusiais tėvais.
3 straipsnis. Dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo padavimas
Užsienio valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris kreipiasi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 12 ar 14 straipsnius, pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jis teisėtai atvyko ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytą laikotarpį, bei kitus dokumentus, patvirtinančius, jog įvykdyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo reikalavimai.
4 straipsnis. Sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo
1. Asmeniui, kuriam buvo nepagrįstai ar neteisėtai išduoti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai, asmens tapatybės kortelė ar pasas negali būti išduoti tol, kol jo pilietybės klausimas nebus išspręstas pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.
2. Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimo, pažymėjimo apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pripažinimas negaliojančiais pasekmes sukelia tik dėl pilietybės dokumentų.
3. Sprendimą dėl neteisėtai ar nepagrįstai išduoto Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija. Neteisėtai ar nepagrįstai išduotus Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus paima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija, migracijos tarnybos arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje.
4. Asmenys, kuriems buvo neteisėtai ar nepagrįstai išduoti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai, šiuos dokumentus privalo grąžinti vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai, migracijos tarnyboms arba Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms užsienyje.
5. Nustačius, kad asmens Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas išspręstas pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo reikalavimus ir dėl to neteisėtai išduoti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai, sprendimą dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija pagal Pilietybės reikalų komisijos rekomendacinio pobūdžio išvadą.
6. Šio straipsnio 5 dalies reikalavimai netaikomi asmenims, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo apgaulės būdu.
7. Asmenys, teisėtai apsisprendę dėl Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1991 m. lapkričio 4 d. pagal 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymą, gyvenantys užsienio valstybėse, gali būti laikomi netekusiais Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jie nesikreipia dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento gavimo į vidaus reikalų ministro įgaliotas institucijas arba Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje iki 2003 m. gruodžio 31 d. Klausimą dėl to, ar šioje dalyje nurodyti asmenys laikomi netekusiais Lietuvos Respublikos pilietybės, sprendžia vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija pagal Pilietybės reikalų komisijos rekomendacinio pobūdžio išvadą.
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, išduodanti leidimą
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1995, Nr. 90-2014);
2) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 1 ir 5 straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 67-1669);
3) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 5 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr.99-2505).