LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL SĖKLINIŲ SKLYPŲ, KURIE PRISKIRIAMI AUGALŲ NACIONALINIAMS GENETINIAMS IŠTEKLIAMS, NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 10 d. Nr. 631
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 73 „Dėl Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 8-272) 1.4 punktą,
Tvirtinu Sėklinių sklypų, kurie priskiriami augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, nuostatus (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631
Sėklinių Sklypų, KURIE PRISKIRIAMI AUGALŲ NACIONALINIAMS
GENETINIAMS IŠTEKLIAMS, NUOSTATAI
I. Bendrosios nuostatos
1. Šie nuostatai reglamentuoja daugiamečių augalų (žolinių ir sumedėjusių) sklypų, kurie priskiriami augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (toliau – Sėkliniai (genetiniai) sklypai), atrinkimą, priežiūrą, apsaugą ir apskaitą.
2. Sėklinių (genetinių) sklypų paskirtis – ilgalaikis genetinės medžiagos išsaugojimas ir jos panaudojimas selekcijos tikslams, vaistinių ir vaisinių-uoginių augalų kultūroms, dekoratyviniams bei kitos paskirties želdiniams veisti.
II. Sėklinių (GENETINIŲ) sklypų atranka
4. Sėklinius (genetinius) sklypus, remdamiesi Nurodymais sėklinius (genetinius) sklypus priskirti augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (priedas), atrenka atitinkami Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai (toliau – Koordinaciniai centrai) ir Nuolatinei augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijai (toliau – Komisija) pateikia jų sąrašą.
5. Sėkliniai (genetiniai) sklypai atrenkami valstybinėje žemėje vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902). Sėklinius (genetinius) sklypus gali siūlyti atrinkti ir žemės valdytojai, mokslo ir mokymo įstaigos, botanikos sodai, kitos institucijos bei įstaigos, visuomeninės organizacijos.
6. Siūlant atrinkti Sėklinį (genetinį) sklypą, atitinkamam Koordinaciniam centrui pateikiama tokia informacija: augalo rūšis, sėklinio sklypo vieta (kiek galima tikslesnė), atrinkimo motyvai.
7. Komisija iš pateikto sėklinių sklypų sąrašo atrenka objektus, priskirtinus augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, ir pateikia juos tvirtinti aplinkos ministrui.
III. Sėklinių (GENETINIŲ) sklypų PRIEŽIŪRA ir apsAUGa
10. Sėkliniai (genetiniai) sklypai turi būti saugomi nuo negatyvių veiksnių, mažinančių augalų gyvybingumą arba sukeliančių jiems pavojų.
11. Sėkliniuose (genetiniuose) sklypuose draudžiama: naudoti pesticidus, defoliantus bei kitus chemikalus, išskyrus tuos, kurie naudojami prieš augalų ligas ir kenkėjus, įrengti kelius ir stovėjimo aikšteles, keisti vandens režimą (sausinti, statyti melioracijos įrenginius).
IV. Sėklinių (GENETINIŲ) sklypų ŽYMĖJIMAS, DOKUMENTAI IR apsKAITa
13. Atrinkti Sėkliniai (genetiniai) sklypai įregistruojami Augalų genetinių išteklių centrinėje duomenų bazėje jos nuostatų nustatyta tvarka.
14. Sėklinio (genetinio) sklypo dokumentai yra: Sėklinio (genetinio) sklypo pasas ir kartografinė medžiaga. Sėklinių (genetinių) sklypų pasus sudaro atitinkami Koordinaciniai centrai. Pasai ir kartografinė medžiaga parengiami 2 egzemplioriais. Vienas paso ir kartografinės medžiagos egzempliorius saugomas Koordinaciniame centre, kitas perduodamas žemės, kuriame yra Sėklinis (genetinis) sklypas, valdytojui.
15. Sėkliniai (genetiniai) sklypai inventorizuojami kas 10 metų, nustatant jų kokybinius ir kiekybinius parametrus. Be planinės inventorizacijos, Sėklinių (genetinių) sklypų būklė tikrinama pasireiškus klimato anomalijoms ir neigiamiems antropogeniniams veiksniams. Inventorizacijos darbus atlieka atitinkami Koordinaciniai centrai.
V. SĖKLINIŲ (GENETINIŲ) SKLYPŲ, PRISKIRTŲ AUGALŲ NACIONALINIAMS
GENETINIAMS IŠTEKLIAMS, STATUSO PANAIKINIMAS
17. Sėklinių (genetinių) sklypų statusas gali būti panaikinamas, jei dėl stichinių nelaimių (gaisrų, audrų, kenkėjų ir kt.) ar dėl natūralaus sunykimo jie neatlieka augalų nacionalinių genetinių išteklių paskirties.
Sėklinių sklypų, kurie priskiriami augalų
nacionaliniams genetiniams ištekliams,
nuostatų priedas
NURODYMAI SĖKLINIUS (GENETINIUS) SKLYPUS PRISKIRTI AUGALŲ
NACIONALINIAMS GENETINIAMS IŠTEKLIAMS
1. Sėkliniai (genetiniai) sklypai priskiriami augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, įvertinus juos biologiniu, ekologiniu, genetiniu ir socialiniu bei ekonominiu aspektais.
2. Biologinė vertė nustatoma atsižvelgiant į rūšies biologinį ir reprodukcinį produktyvumą bei stabilumą, degradacijos laipsnį, biocenotinį vaidmenį, morfologines ir fenologines formas, ontogenezės ypatumus, ilgaamžiškumą, medžiagų apykaitą ir kitus biostatinius ypatumus, kurie gali būti būdingi tik atskirai rūšiai.
3. Ekologinė vertė nustatoma, atsižvelgiant į augalų įtaką supančios aplinkos komponentams: mikroklimatui (vėjui, krituliams, orų pokyčiams, deguonies/anglies dvideginio santykiui, emisijai), dirvožemiui (erozijai, krantų sutvirtinimui, drėgmei, humusui), fitocenozių stabilumui, adaptyvumui ir plastiškumui bei išplitimo galiai.
4. Genetiniu požiūriu augalija vertinama pagal aptikimo dažnumą ir genotipinę sandarą, genetinę įvairovę, tikslinių požymių paveldimumą ir selekcinę vertę, atsparumą ligoms ir kenkėjams, rūšies grynumą ir hibridiškumą.
5. Socialiniu ir ekonominiu aspektais augalai vertinami pagal produkcijos paklausą, kokybę ir kiekybę, rūšies svarbą medicinai, maistui, buičiai, rekreacijai, dekoratyviniams želdynams.
6. Kiekvienas rodiklis vertinamas 5 balų sistema. Gautas balų vidurkis lyginamas su populiacijos augalų požymių vidurkiu. Galima naudoti ir atskirų požymių prioritetinį principą. Tai priklauso nuo augalų rūšies bei siekiamų tikslų. Principus nustato Koordinaciniai centrai, parengdami atrankos metodus atskiroms augalų grupėms.
7. Konkrečių augalų rūšių kriterijus Sėkliniams (genetiniams) sklypams priskirti augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams rengia ir tvirtina atitinkami Koordinaciniai centrai.