LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL CIVILINĖS SAUGOS SLĖPTUVIŲ NUOSTATŲ

 

1999 m. birželio 23 d. Nr. 712

Vilnius

 

Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto nuostatomis,

1. Tvirtinu Civilinės saugos slėptuvių nuostatus (pridedama).

2. Šių nuostatų vykdymo kontrolę pavedu Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos.

 

 

KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS                                               ČESLOVAS STANKEVIČIUS

______________


PATVIRTINTA

krašto apsaugos ministro

1999 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 712

 

CIVILINĖS SAUGOS SLĖPTUVIŲ NAUDOJIMO NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šie nuostatai reglamentuoja slėptuvių žmonėms apsaugoti ekstremalių situacijų atvejais naudojimo, specialiosios valstybinės patikros, patalpų ir inžinerinių įrengimų priežiūros, šios priežiūros išlaidų finansavimo tvarką ir atsakomybę. Nuostatai privalomi visoms vietos savivaldos vykdomosioms institucijoms, visiems ūkio subjektams, įstaigoms, privačių namų savininkams, kurių žinioje yra slėptuvės. Slėptuvių naudojimo nuostatuose atsižvelgta į Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 140 patvirtintą statybos techninių reikalavimų reglamentą „Civilinė sauga. Slėptuvės“ STR 2.01.02:1996 (Žin.,1996, Nr. 101-2312) ir į kitų Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimus.

 

II. BENDRIEJI SLĖPTUVIŲ NAUDOJIMO REIKALAVIMAI

 

2. Už slėptuvių priežiūrą, jų parengimą ekstremalių situacijų atvejais naudoti pagal paskirtį yra atsakingi visų ūkio subjektų, įstaigų vadovai bei privačių namų savininkai (toliau-slėptuvių savininkai), kuriems priklauso šios žmonių apsaugos priemonės.

3. Už slėptuvės apsaugą bei slėptuvės patalpų ir jų inžinerinių įrengimų priežiūrą atsako slėptuvės savininkas. Vadovai arba savininkai slėptuvių priežiūrai privalo skirti atsakingą asmenį arba patys prižiūrėti patalpas, slėptuvės inžinerinius įrengimus.

4. Draudžiama savavališkai perplanuoti slėptuvių patalpas, keisti jų paskirtį, išmontuoti inžinerinius įrengimus. Slėptuves rekonstruoti bei keisti jų inžinerinius įrengimus galima tik gavus apskrities civilinės saugos departamento leidimą ir slėptuvės rekonstravimo projektavimo sąlygas (iš savivaldybės), nustatyta tvarka suderinus projektą bei gavus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos sutikimą.

5. Slėptuvių savininkai pasirašo slėptuvių apsaugos ir priežiūros sutartį su apskrities civilinės saugos departamentu. Privatizuojant ar išnuomojant, grąžinant privačių namų savininkams slėptuvių patalpas, tokia sutartis pasirašoma su naujuoju slėptuvės savininku ar nuomininku bei išduodamas leidimas naudotis slėptuvių patalpomis pagal sutartyje nustatytas sąlygas.

6. Apskrityse ir savivaldybėse esančių slėptuvių apskaitą atitinkamai atlieka apskričių civilinės saugos departamentai ir savivaldybių civilinės saugos skyriai. Bendrą Respublikoje esančių slėptuvių apskaitą atlieka ir jų nurašymo tvarką nustato Civilinės saugos departamentas.

7. Slėptuvių parengties būklė turi būti tokia, kad susidarius ekstremaliai situacijai slėptuvių patalpos būtų pertvarkomos iš žmonių gyvenimo ar veiklos paskirties į žmonių apsaugos paskirties patalpas per nustatytą slėptuvės parengties laiką. Trumpalaikei žmonių apsaugai (iki 2 val.) slėptuvės turi būti tinkamai parengtos bet kuriuo momentu (neišmontuojant gamybinių įrengimų, neiškraunant daiktų ir pan.); ilgalaikei žmonių apsaugai (iki 2 parų) bei didesnių apsauginių reikalavimų slėptuvės (iki 5 parų) turi būti parengiamos ekstremalių situacijų atvejais ne ilgiau kaip per 2 valandas.

8. Daiktais, gamybiniais įrengimais slėptuvių patalpas leidžiama užkrauti ne daugiau kaip 40% jų patalpų tūrio.

 

III. SPECIALI SLĖPTUVIŲ IR JŲ INŽINERINIŲ ĮRENGIMŲ PRIEŽIŪRA

 

9. Slėptuvės savininkas, vykdydamas slėptuvės apsaugos ir priežiūros sutarties reikalavimus, privalo:

9.1. palaikyti slėptuvių ir atskirų jų elementų (įėjimų, išėjimų, apsauginių-hermetiškų, hermetiškų durų, langinių, smūginės oro bangos sulaikymo įrengimų) bendrąsias apsaugines savybes;

9.2. palaikyti slėptuvių patalpų hermetines ir hidroizoliacines savybes;

9.3. neužkrauti įėjimo (išėjimo) kelių, išorinio oro padavimo ir šalinimo ortakių, įėjimo (išėjimo) keliuose apdailai naudoti nedegias medžiagas;

9.4. nenaudoti apsauginių-hermetinių ir hermetinių durų kasdieninėje veikloje. Jos turi būti užkonservuotos, atidarytos, gali būti pridengtos dekoratyviniais skydais. Po durimis turi būti pakištas kaištis, neleidžiantis joms nusvirti. Hermetiškų durų vietoje įstatyti (į durų staktą arba priglausti prie staktos) žmonių veiklai reikalingas duris;

9.5. privalo užtikrinti, kad slėptuvių patalpos būtų sausos. Temperatūrą vasaros ir žiemos metu palaikyti atsižvelgiant į patalpų naudojimo paskirtį įprastomis sąlygomis. Šaltuoju metų laiku skaičiuojama temperatūra slėptuvės šildymo sistemoje turi būti ne mažesnė negu +100C;

9.6. slėptuvių patalpas, atsižvelgiant į pastato naudojimo žmonių veikloje paskirtį, aprūpinti pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kurių kiekiai numatyti priešgaisrinės saugos normatyviniuose dokumentuose;

9.7. slėptuvių patalpų priežiūrą ir remontą atlikti pagal nustatytą visiems statiniams jų priežiūros ir naudojimo reglamentą;

9.8. slėptuvės žmonių apsaugos patalpoje įrengti gultai, suolai turi būti tvarkingi, nesulaužyti. Kasdieninėje veikloje leidžiama juos išardyti, tačiau ekstremalių situacijų atvejais gultai, suolai privalo būti sumontuoti per nustatytą slėptuvių parengties laiką;

9.9. siekiant užtikrinti priešgaisrinį saugumą, draudžiama naudoti gultus, suolus ir kitą inventorių iš sintetinių medžiagų.

10. Slėptuvių savininkai privalo užtikrinti reikiamą inžinerinių įrengimų priežiūrą:

10.1. palaikyti tinkamą inžinerinių įrengimų būklę, kad būtų galima bet kuriuo metu paruošti juos darbui;

10.2. naudoti inžinerinius įrengimus ir atlikti jų remontą pagal gamintojų instrukcijas, atsižvelgiant į slėptuvių naudojimo kasdieninėje veikloje ypatybes;

10.3. nenaudojamus dulkių filtrus išmontuoti ir laikyti oro filtrų ir ventiliatorių patalpoje;

10.4. hermetinius vožtuvus, esančius prieš absorbcinius filtrus, regeneravimo įrengimus bei angliarūgšties valymo filtrus ir po jų – uždaryti, išskyrus tuos atvejus, kai atliekamas vėdinimo sistemos patikrinimas;

10.5. vėdinti slėptuvių patalpas, atsižvelgiant į metų laiką ir orą. Neleidžiama vėdinti patalpų esant drėgnam, ūkanotam orui, lyjant arba po lietaus. Santykinė drėgmė slėptuvių patalpose turi būti 65-70%. Kiti slėptuvių mikroklimato parametrai turi atitikti higienos normas HN 69-1997 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka“. Santykinė oro drėgmė patalpose matuojama psichrometru;

10.6. tikrinti vėdinimo sistemos parengtį ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Tikrinami oro padavimo ir šalinimo sistemų ventiliatoriai, absorbciniai oro filtrai, oro regeneravimo įrengimai, hermetiniai vožtuvai, ortakių hermetiniai sujungimai, oro padavimo ir šalinimo kanalų hermetiškumas, smūginės oro bangos sulaikymo vožtuvai su išsiplėtimo kameromis;

10.7. atlikti vandentiekio ir kanalizacijos sistemų patikrinimus ne rečiau kaip kartą per metus. Tikrinti ventilių, sklendžių, čiaupų sandarumą;

10.8. prijungti geriamojo vandens pratekamuosius bakus prie vandentiekio taip, kad vanduo juose visiškai pasikeistų per dvi paras. Geriamojo vandens nepratekamieji bakai turi būti sandarūs, švarūs ir ekstremalių situacijų atvejais pripildomi tik visuomenės sveikatos centrų atstovams patikrinus vandens kokybę juose. Jei vandens tiekimui įrengtas gręžinys, kartą per mėnesį siurblys privalo būti įjungiamas 2–3 val. dirbti su apkrova;

10.9. sandariai uždaryti avarinius fekalijų rezervuarus. Naudoti juos kasdieninėje veikloje draudžiama. Jų išleidimo sklendės turi būti uždarytos;

10.10. kasdieninėje veikloje nenaudojami sanitariniai mazgai turi būti uždaryti. Tualetų sanitariniai mazgai (klozetai, vandens bakeliai) konservuojami jų neišmontavus. Kilus ekstremaliai situacijai, sanitarinių mazgų dekonservacija turi būti atlikta per nustatytą laiką, paruošiant slėptuvę parengties būklei;

10.11. užkonservuoti dyzelinę elektros stotį (DES) ją išbandžius. Dekonservacija atliekama susidarius ekstremaliai situacijai arba mokymų metu. Dekonservavus DES, ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį dyzelinį agregatą reikia įjungti 1 val. dirbti su apkrova. Gyvybiškai svarbių objektų slėptuvėse DES turi būti parengties būklėje;

10.12. slėptuvių elektros išoriniai įvadai, elektros energijos paskirstymo ir grupiniai apšvietimo skydai turi būti tvarkingi, saugūs. Elektros tinklų laidai ir kabeliai periodiškai tikrinami, ar nepažeista jų izoliacinė medžiaga. Slėptuvių patalpos privalo būti tinkamai apšviestos, naudojamos tik kaitrinės lempos, taip pat – tvarkingi šviečiantys užrašai virš įėjimų. Slėptuvių patalpų apšvietimas turi atitikti normas, nurodytas statybos techniniame reglamente „Civilinė sauga. Slėptuvės“ STR 2.01.02:1996 7 priede.

10.13. periodiškai tikrinti slėptuvių telefoninio ryšio ir vietinio radijo laidų perdavimo tinklus. Slėptuvių ryšių įrengimai turi būti maitinami iš slėptuvių elektros tinklo.

10.14. palaikyti apskaičiuotai žmonių apsaugos trukmei slėptuvėse naudojamos šilumos, elektros energijos, vandens bei kanalizacijos nuotėkų, suslėgto oro, deguonies kiekius, taip pat reikalingų maisto atsargų talpas;

10.15. kasdieninėje veikloje draudžiama eksploatuoti dyzelinę elektros stotį, vėdinimo sistemą, oro filtrus (dulkių gaudytuvus), absorbcinius oro filtrus, oro regeneravimo įrengimus, šilumą sugeriančius filtrus iš žvyro, skaldos, stambiagrūdžio smėlio.

 

IV. SLĖPTUVIŲ DOKUMENTACIJA

 

11. Slėptuvės savininkas ar slėptuvei prižiūrėti paskirtas atsakingas asmuo privalo tvarkyti valstybine kalba dokumentaciją, kurią sudaro:

11.1. slėptuvės įrengimų priežiūros ir palaikymo parengties būklėje taisyklės;

11.2. slėptuvės įrengimų ir inventoriaus sąrašas, įrengimų sertifikatai;

11.3. išorinių ir vidaus inžinerinių tinklų planas, nurodant tinklų atjungimo schemą ir įrengimus;

11.4. slėptuvės pasas;

11.5. slėptuvės parengties patikrinimo žurnalas;

11.6. slėptuvės planas, kuriame nurodomi žmonių įvedimo ir išvedimo iš jos keliai;

11.7. vėdinimo sistemos, kitų įrengimų bei prietaisų panaudojimo taisyklės;

11.8. oro filtrų ir ventiliatorių naudojimo apskaitos žurnalas;

11.9. dyzelinės elektros stoties naudojimo apskaitos žurnalas, aptarnavimo ir parengimo dirbti taisyklės;

11.10. absorbcinių filtrų, regeneracinių įrengimų, jeigu jie sumontuoti, oro slėgio patikrinimo rezultatų žurnalas;

11.11. vėdinimo sistemos planas-schema;

11.12. priešgaisrinės saugos taisyklės;

11.13. civilinės saugos signalų sąrašas;

11.14. apsaugomų slėptuvėje žmonių elgesio taisyklės;

11.15. slėptuvės aptarnavimo grandies narių sąrašas, jų pareigybiniai nuostatai;

11.16. telefonų sąrašas (įmonės, įstaigos vadovo, slėptuvės savininko ir aptarnavimo grandies narių).

 

V. SLĖPTUVIŲ BENDROSIOS IR PARENGTIES BŪKLĖS VALSTYBINĖS PATIKROS TVARKA

 

12. Slėptuvių bendrosios ir parengties būklės valstybinę patikrą atlieka Civilinės saugos departamentas ir apskričių civilinės saugos departamentai, dalyvaujant savivaldybių civilinės saugos, valstybinės priešgaisrinės, kitiems valstybinės priežiūros institucijų pareigūnams, slėptuvių savininkams. Slėptuvių valstybinę patikrą atliekantys pareigūnai turi teisę patekti į slėptuvę bet kuriuo metu.

13. Nustatant bendrąją slėptuvių būklę, tikrinama:

13.1. slėptuvių dokumentacija;

13.2. bendra slėptuvių statybinių konstrukcijų, sienų, grindų, hermetinių sujungimų, įėjimų, avarinių išėjimų, oro padavimo ir šalinimo kanalų būklė;

13.3. durys, vartai, langinės, angos ir uždarymo mechanizmai;

13.4. apsauginių įrengimų, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos, elektros, ryšių, automatikos ir kitų inžinerinių įrengimų būklė;

13.5. slėptuvių patalpų naudojimo ūkinei komercinei veiklai sąlygų laikymąsi;

13.6. esamų priešgaisrinių saugos priemonių kiekis ir jų būklė;

13.7. slėptuvių hidroizoliacija;

13.8. patalpų temperatūra ir santykinė drėgmė;

13.9. slėptuvės higienos būklė.

14. Patikrinimo rezultatai surašomi patikrinimo akte ir slėptuvės parengties patikrinimo žurnale.

15. Kompleksinis slėptuvių parengties būklės patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 metus. Tuomet tikrinama:

15.1. slėptuvių hermetiškumas pagal nustatytus normatyvinius reikalavimus;

15.2. visų inžinerinių įrengimų darbas ir slėptuvių apsauginės savybės;

15.3. galimybės paruošti slėptuves per parengties būklei nustatytą laiką;

15.4. slėptuvių apsauginės savybės, dirbant visiems įrengimams darbo režimu ne mažiau kaip 2 val. Tikrinamas vėdinimo sistemų darbas filtraciniu (I) ir filtraciniu-absorbciniu (II) režimais.

16. Patikrinimo rezultatai surašomi patikrinimo akte ir slėptuvės parengties patikrinimo žurnale. Jei patikrinimo metu pastebima bloga statybinių konstrukcijų būklė, apie tai įrašoma į aktą, pavedant slėptuvės savininkui pašalinti nustatytus trūkumus. Šiuo atveju patikrinimo akto kopija pateikiama apskrities Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos tarnybai.

 

VI. SLĖPTUVIŲ PATALPŲ NAUDOJIMO ŪKINEI- KOMERCINEI VEIKLAI GALIMYBĖS

 

17. Slėptuvės kasdieninėje įmonių veikloje gali būti naudojamos ūkinei-komercinei veiklai, įrengiant jose patalpas, kurių sąrašas pateikiamas statybos techniniame reglamente „Civilinė sauga. Slėptuvės“ STR 2.01.02: 1996 (1 priedas) ir jei ši veikla netrukdo bet kuriuo momentu panaudoti slėptuvę žmonėms apsaugoti (be specialaus paruošimo darbų). Tačiau slėptuvės, kuriose yra valdymo punktai-vadavietės, esančios 30 km zonoje aplink Ignalinos AE, sveikatos priežiūros įstaigų slėptuvių patalpos, remiantis statybos techninio reglamento „Civilinė sauga. Slėptuvės“ STR 2.01.02: 1996 4.3 ir 4.4 punktais negali būti naudojamos ūkinei-komercinei veiklai.

18. Slėptuvių patalpos kitos paskirties tikslams, negu nustatyta statybos techniniame reglamente, gali būti naudojamos tik atitinkamai jas įrengus pagal civilinę ir priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir suderinus su apskrities civilinės saugos departamentu, visuomenės sveikatos ir kitomis valstybinės priežiūros įstaigomis.

 

VII. SLĖPTUVIŲ NAUDOJIMO IR PRIEŽIŪROS IŠLAIDŲ FINANSAVIMO TVARKA IR ATSAKOMYBĖ

 

19. Jeigu slėptuvių patalpos naudojamos ūkinei-komercinei veiklai arba išnuomojamos, dalis arba visos gautos lėšos gali būti vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, ūkio subjektų panaudojamos patalpų priežiūrai ir inžineriniams įrengimams remontuoti bei atnaujinti. Už nuomą gautų lėšų dydis nustatomas pasirašant su savininku slėptuvės apsaugos sutartį.

20. Prašymai slėptuvių patalpas panaudoti ūkinei-komercinei veiklai derinami su apskrities civilinės saugos departamentu, tam gaunant leidimą ir pasirašant slėptuvės apsaugos sutartį, taip pat su miesto (rajono) savivaldybe. Negavus leidimo slėptuvių patalpas naudoti ūkinei-komercinei veiklai, išlaikymo ir priežiūros išlaidas finansuoja slėptuvių savininkai.

21. Ūkio subjektai, įstaigos, kurių slėptuvėse draudžiama ūkinė-komercinė veikla (17 punktas), slėptuvių naudojimo ir priežiūros išlaidas padengia iš savo lėšų.

22. Ūkio subjektų, įstaigų vadovai ir savininkai, kuriems priklauso slėptuvės, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________