LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS DEPARTAMENTAS
Į S A K Y M A S
DĖL PREKIŲ DEKLARAVIMO IR MUITINIO TIKRINIMO
1993 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 206
Vilnius
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 443 „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos“ ir 1993 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 518 „Dėl muito režimo fiziniams asmenims nustatymo“ bei siekdamas patikslinti muitinės procedūrų vykdymo tvarką, ĮSAKAU:
3. Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatus, patvirtintus šiuo įsakymu, taikyti nuo 1993 m. rugpjūčio 16 d.
PATVIRTINTA
Muitinės departamento
1993 m. rugpjūčio 2 d.
įsakymu Nr. 206
PREKIŲ DEKLARAVIMO IR MUITINIO TIKRINIMO NUOSTATAI
BENDROJI DALIS
1. Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų (toliau – asmenų) gabenamų prekių ir kitų materialinių vertybių, įskaitant transporto priemones (toliau – prekių), deklaravimą ir muitinį tikrinimą, kai šioms prekėms taikoma viena iš muitinės procedūrų.
2. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:
APELIACIJA – asmens, tiesiogiai paliesto muitinės įstaigos sprendimo arba neveikos ir laikančio save nukentėjusiu, kreipimasis į kompetentingą valstybinę instituciją žalai atlyginti.
ASMENINIAI DAIKTAI – visi daiktai, nauji arba naudoti, kurie pagrįstai gali būti reikalingi keleiviui jo arba jos asmeniniam naudojimui kelionės metu, atsižvelgiant į visas kelionės aplinkybes, išskyrus prekes, įvežamas arba išvežamas komerciniais tikslais.
ASMENINIO NAUDOJIMO TRANSPORTO PRIEMONĖS – autotransporto priemonės (įskaitant motociklus) bei jų priekabos, vandens ir oro transporto priemonės, su atsarginėmis jų dalimis, įprastiniais reikmenimis bei įranga, įvežamos ir išvežamos vien tiktai jas įvežančio ar išvežančio asmens asmeniniam naudojimui (ne asmenims ar prekėms vežti už atlyginimą).
DEKLARANTAS – asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija pateikiama.
DEKLARANTO ATSTOVAS – fizinis asmuo, kuriam deklaranto vardu suteikti įgaliojimai pateikti muitinei krovinio deklaraciją.
DVIEJŲ KANALŲ (ŽALIOJO IR RAUDONOJO) SISTEMA – muitinio tikrinimo sistema, kurią taikant keleivis gali deklaruoti gabenamus daiktus pasirinkdamas vieną iš dviejų kanalų – žaliąjį arba raudonąjį. Pasirinkęs žaliąjį kanalą, keleivis deklaruoja negabenąs daiktų, kurių kiekis yra didesnis už nustatytąsias įvežimo (išvežimo) normas, už kuriuos nustatyti importo (eksporto) muitai ir mokesčiai arba kuriems taikomi įvežimo (išvežimo) draudimai bei apribojimai. Raudonasis kanalas turi būti pasirenkamas, kai nustatytaisiais atvejais leidžiama gabenti daiktus, kurių kiekis yra didesnis už nustatytąsias įvežimo (išvežimo) normas, už kuriuos nustatyti importo (eksporto) muitai ir mokesčiai ar kuriems taikomi įvežimo (išvežimo) draudimai bei apribojimai.
EKSPORTAS – prekių išvežimas iš muitų teritorijos.
EKSPORTO MUITAI IR MOKESČIAI – visi muitai ir kiti mokesčiai (akcizai ir pan.), renkami eksportuojant prekes arba susiję su prekių eksportu, išskyrus rinkliavas už suteiktas paslaugas.
GARANTIJA – registruoto Lietuvos Respublikoje asmens raštiškas įsipareigojimas muitinei, kad jos atžvilgiu prisiimti asmens-skolininko įsipareigojimai, susiję su prekėms taikoma muitinės procedūra, bus įvykdyti, arba banko įstaigos laidavimo raštas, kuriuo patvirtinama asmens galimybė atsiskaityti su muitine.
HUMANITARINĖS PAGALBOS (LABDAROS) SIUNTA – savanoriškai, neatlygintinai ir negrąžinamai gaunama (perduodama) prekių ir kitų materialinių vertybių siunta, įforminta atitinkamais dokumentais.
IMPORTAS – prekių įvežimas į muitų teritoriją.
IMPORTO MUITAI IR MOKESČIAI – visi muitai ir kiti mokesčiai (akcizai ir pan.), renkami importuojant prekes arba susiję su prekių importu, išskyrus rinkliavas už suteiktas paslaugas.
IŠKROVIMAS – muitinės prižiūrimas visiškas arba dalinis prekių iškrovimas iš transporto priemonės, atliekamas muitinės procedūros vykdymo metu.
IŠVYKIMO ĮSTAIGA – muitinės įstaiga, kurioje pradedama muitinio tranzito procedūra.
KELEIVIS – fizinis asmuo, nesantis nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, laikinai atvykstantis į Lietuvos Respubliką turizmo, sporto, darbo, profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo bei panašiais tikslais ir iš jos išvykstantis, taip pat vykstantis per Lietuvos Respubliką tranzitu, arba fizinis asmuo, esantis nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, laikinai išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į užsienį turizmo, sporto, darbo, profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo bei panašiais tikslais ir grįžtantis atgal.
KOMERCINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS – laivai (įskaitant lichterius ir baržas, buksyruojamas arba nebuksyruojamas, taip pat laivus su vandens sparnais), laivai ant oro pagalvės, skraidymo aparatai, autotransporto priemonės (įskaitant jų priekabas, puspriekabes ir autotransporto priemonių kombinacijas) arba geležinkelio riedmenys, kartu su jų atsarginėmis dalimis, įprastiniais reikmenimis bei įranga, naudojami asmenų arba prekių pervežimui už atlyginimą.
KROVINYS – prekės transporto priemonėje.
KROVINIO DEKLARACIJA – muitinės nustatytos formos dokumentas, kuriame pateikiama muitinės reikalaujama informacija apie muitinės procedūrai pateikiamas prekes.
LAISVAI CIRKULIUOJANČIOS PREKĖS – prekės, disponavimas kuriomis nėra apribotas muitinės priežiūros priemonių taikymu.
LEIDIMAS – kompetentingos valstybinės institucijos išduotas dokumentas, suteikiantis teisę įvežti, išvežti ar tranzitu gabenti prekes, kurių įvežimui, išvežimui arba tranzitui taikomi draudimai ar apribojimai.
LICENCIJA – kompetentingos valstybinės institucijos išduotas dokumentas, suteikiantis teisę eksportuoti (importuoti) prekes, kurių eksportui (importui) taikomi ekonominio pobūdžio draudimai ar apribojimai.
MUITAS – mokestis, nustatytas muitų tarifu, kuriuo apmokestinamos importuojamos ar eksportuojamos prekės.
MUITINĖ – valstybinės kontrolės institucija, atskaitinga Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir vykdanti valstybės muitų politiką. Muitinė atsako už muitinės įstatymų vykdymą.
MUITINĖS DEKLARACIJA – bet kuris pareiškimas arba veiksmas, turintis muitinės nustatytą arba muitinei priimtiną pavidalą, kuriuo pateikiama muitinės reikalaujama informacija apie muitinės procedūrai pateikiamas prekes (daiktus).
MUITINĖS ĮSTAIGA – muitinės struktūrinis padalinys (Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas), muitinė, muitinės postas ir pan.), vykdantis muitinės priežiūrą.
MUITINĖS ĮSTATYMAI – Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, už kurių vykdymą atsako muitinė.
MUITINĖS PATVIRTINTAS MARŠRUTAS – sausumos kelias, geležinkelis, vandens kelias arba bet kuris kitas kelias (vamzdynas ir kt.), kuriuo, vadovaujantis muitinės sprendimu, turi būti gabenamos prekės.
MUITINĖS PRIEŽIŪRA – priemonių, kurias muitinė taiko įgyvendindama muitinės įstatymus, visuma.
MUITINĖS PRIEŽIŪROS ZONA – muitų teritorijos dalis, kurioje gali būti atliekamas prekių (daiktų), asmenų bei transporto priemonių muitinis tikrinimas. Muitinės priežiūros zona apima valstybės sienos perėjimo punktų teritorijoje esančias muitinės kontrolės zonas, muitinės patvirtintus maršrutus, muitinės įstaigas ir bet kurias patalpas arba vietas, muitinės nuolatinai ar laikinai paskirtas muitiniam tikrinimui atlikti.
MUITINĖS PROCEDŪRA – muitinės sankcionuoti veiksmai su prekėmis, pateiktomis muitiniam tikrinimui.
MUITINĖS PROCEDŪROS VYKDYTOJAS – asmuo, įsipareigojęs muitinei įvykdyti muitinės įstatymais nustatytus reikalavimus, susijusius su prekėms taikoma muitinės procedūra.
MUITINĖS SĄSKAITA – muitinės nustatytos formos dokumentas, kuriame pateikiama muitinės reikalaujama informacija apie muitinės procedūrai pateikiamų prekių vertę.
MUITINĖS TARPININKAS – asmuo, turintis teisę pagal sutartį deklaruoti kitų asmenų prekes.
MUITINIS TIKRINIMAS – prekių (daiktų), asmenų, transporto priemonių bei dokumentų tikrinimas, siekiant įsitinkinti, kad prekių (daiktų) rūšis, kiekis, pavidalas, kilmė bei vertė atitinka informaciją, nurodytą muitinės deklaracijoje.
MUITO TARIFAS – mokesčio norma, taikoma apmokestinant įvežamas į muitų teritoriją bei išvežamas iš jos prekes.
MUITŲ SIENA – muitų teritorijos riba.
MUITŲ TARIFAS – mokesčių, kuriais apmokestinamos įvežamos į muitų teritoriją bei išvežamos iš jos prekės, normų rinkinys.
MUITŲ TERITORIJA – Lietuvos Respublikos muitų teritoriją riboja Lietuvos Respublikos muitų siena, kuri sutampa su Lietuvos Respublikos valstybės siena.
NEAPMUITINAMA (DUTY-FREE) PARDUOTUVĖ – muitinės kontroliuojama parduotuvė, esanti tarptautiniame aerouoste, tarptautiniame jūrų uoste arba Lietuvos Respublikos pasienio muitinės veiklos zonoje, kurioje išvykstantys į užsienį keleiviai gali įsigyti neapmokestintų muitais prekių.
PAKELIUI ESANTI ĮSTAIGA – muitinės įstaiga, per kurią prekės gabenamos atliekant muitinio tranzito procedūrą.
PASKIRTIES ĮSTAIGA – muitinės įstaiga, kurioje užbaigiama muitinio tranzito procedūra.
PERKROVIMAS – muitinės prižiūrimas prekių perkėlimas iš vienos transporto priemonės į kitą, atliekamas muitinės procedūros vykdymo metu.
PREKIŲ KILMĖS SERTIFIKATAS – prekes identifikuojantis dokumentas, kuriuo jį išduoti įgaliota institucija liudija, kad sertifikate nurodytos prekės yra kilusios tam tikroje šalyje (šalių grupėje arba šalies regione).
PREKIŲ PARTIJA (PREKIŲ SIUNTA) – vieno siuntėjo vienam gavėjui siunčiamos prekės, kurioms taikoma ta pati muitinės procedūra.
SPECIALIOSIOS (TECHNINĖS, EKONOMINĖS IR PANAŠIOS) PAGALBOS SIUNTA – neatlygintinai ir negrąžinamai gaunama (perduodama) prekių siunta, kurios gavėjai (siuntėjai) yra valstybinės institucijos, taip pat kiti Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys realizuojant techninės (ekonominės ir panašios) pagalbos programas arba projektus.
UŽSTATAS – pinigų suma, kuri pateikiama muitinei, užtikrinant, kad įsipareigojimai, susiję su prekėms taikoma muitinės procedūra, bus įvykdyti.
VEŽĖJAS – asmuo, gabenantis prekes arba atsakingas už prekes gabenančių transporto priemonių eksploatavimą.
PREKIŲ DEKLARAVIMAS
3. Visos importuojamos, eksportuojamos, gabenamos per muitų teritoriją tranzitu, taip pat pateikiamos kitai muitinės procedūrai prekės turi būti deklaruojamos vadovaujantis muitinės įstatymais ir šiais Nuostatais.
Prekes muitinei deklaruoja Lietuvos Respublikoje registruoti asmenys.
Keleivių gabenami daiktai deklaruojami Keleivių vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną muitinės taisyklėse ir šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo keleivių pilietybės ir nuolatinės gyvenamosios vietos.
4. Prekės deklaruojamos pateikiant muitinės deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta deklaranto pasirinkta muitinės procedūra, ir visą informaciją, kurią muitinė reikalauja pateikti pasirinktos procedūros vykdymui. Muitinės deklaracija paprastai pateikiama muitiniam tikrinimui kartu su joje nurodytomis prekėmis.
5. Raštu deklaruoti neprivaloma:
– asmeninius daiktus;
– asmeninio naudojimo ar komercines transporto priemones (tuščias, gabenančias krovinius arba vežančias keleivius), išskyrus naujai įsigytas.
6. Asmenims (išskyrus keleivius) deklaruojant prekes raštu, muitinės deklaraciją pateikia deklaranto atstovas, kuris įgaliojamas atstovauti deklarantą įsakymu, potvarkiu arba kitu sprendimu. Asmenys gali deklaruoti prekes patys arba, sudarius atitinkamą sutartį, naudodamiesi muitinės tarpininkų paslaugomis.
7. Keleiviai gabenamus daiktus deklaruoja žodžiu arba raštu, o dviejų kanalų (žaliojo ir raudonojo) sistemos taikymo atveju – pasirinkdami žaliąjį arba raudonąjį kanalą. Keleiviai deklaruoja gabenamus daiktus patys.
8. Keleiviams deklaruoti gabenamus daiktus raštu privaloma šiais atvejais:
– gabenamų daiktų kiekiui esant didesniam už nustatytąsias normas, taip pat jeigu jiems nustatyti importo (eksporto) muitai ir mokesčiai arba taikomi įvežimo (išvežimo) draudimai bei apribojimai;
– dviejų kanalų sistemos taikymo atveju – pasirinkus raudonąjį kanalą;
– gabenant tranzitu daiktus, už kuruos nustatyti importo (eksporto) muitai ir mokesčiai arba kuriems taikomi įvežimo (išvežimo) draudimai bei apribojimai;
– pateikiant gabenamus daiktus muitinės procedūrai, kurią vykdant turi būti pateikiama garantija (užstatas);
– muitinei pareikalavus.
Keleiviams deklaruojant gabenamus daiktus raštu, gali būti pateikiama keleivio deklaracija arba krovinio deklaracija.
Keleivio deklaracija gali būti pateikiama tais atvejais, jei visiems deklaruojamiems daiktams importo (eksporto) muitai ir mokesčiai netaikomi arba taikomas tas pats muito tarifas.
Kitais atvejais turi būti pateikiama krovinio deklaracija.
9. Prekės turi būti deklaruojamos Muitinės departamento nustatytose muitinės įstaigose. Deklarantui pageidaujant ir suderinus su muitinės įstaiga, prekės (daiktai) gali būti deklaruojamos deklaranto pageidaujamoje vietoje, jis atlygina muitinei visas su nurodytuoju prekių (daiktų) deklaravimu susijusias išlaidas. Keleiviai taip pat gali deklaruoti gabenamus daiktus tarptautiniuose traukiniuose bei laivuose, jeigu juose atliekamas nurodytųjų daiktų muitinis tikrinimas.
10. Deklaruojant prekes (daiktus) raštu, muitinės įstaigai informacija apie jas turi būti pateikiama nustatytos formos muitinės deklaracijoje: krovinio deklaracijoje arba keleivio deklaracijoje. Muitinės deklaracijose išvardinamos gabenamos prekės (daiktai), nurodomas jų kiekis, deklarantas, prekių siuntėjas, gavėjas ir kiti pasirinktos muitinės procedūros vykdymui būtini duomenys.
Muitinės deklaracija pildoma vadovaujantis Muitinės deklaracijos pildymo instrukcija. Deklarantai ir muitinės įstaigos muitinės deklaracijų blankais apsirūpina patys.
11. Už muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą atsako deklarantas. Deklarantas turi teisę daryti pataisas muitinės deklaracijoje iki jos pateikimo muitiniam tikrinimui.
12. Muitinės deklaracija yra dokumentas, įpareigojantis asmenį sumokėti jame nurodytus muitus ir mokesčius. Asmeniui nesumokėjus importo (eksporto) muitų ir mokesčių, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta tvarka išieškomi muitai, mokesčiai, baudos ir netesybos.
13. Su muitinės deklaracija turi būti pateikiamas asmenį identifikuojantis dokumentas: įmonės registravimo pažymėjimas, pasas.
Nustatytais atvejais su muitinės deklaracija taip pat būtina pateikti muitinės sąskaitas, licencijas, leidimus, sertifikatus, ir kt. Muitinės pareigūnai nustatytais atvejais gali reikalauti iš asmenų pateikti sąskaitas, CARNET TIR knygeles, važtaraščius, CMR važtaraščius, sąskaitas-faktūras, įstatus, kontraktus, sutartis, kokybės sertifikatus, fitosanitarinius ir veterinarijos sertifikatus, pakrovimo ir iškrovimo aktus, pavedimus, kvitus bei kitus muitiniam tikrinimui reikalingus dokumentus.
Kontraktai, sutartys, įstatai, pakrovimo ir iškrovimo aktai eksportuojant prekes pateikiami tiktai muitinės įstaigai, pradedančiai muitinės procedūrą, importuojant prekes – tik muitinės įstaigai, užbaigiančiai muitinės procedūrą.
Kai importuojamoms (eksportuojamoms) prekėms taikomos muitų lengvatos (preferencijos), su deklaracija būtina pateikti prekių kilmės sertifikatą (nustatytais atvejais – taip pat ir jo kopiją).
14. Vieną prekių partiją sudarančios prekės gali būti deklaruojamos pateikiant muitinei vieną krovinio deklaraciją (jei visos jos pateikiamos muitiniam tikrinimui vienu metu, vienoje muitinės įstaigoje). Vieną prekių partiją sudarančios prekės gali būti gabenamos keliomis tos pačios rūšies transporto priemonėmis.
Pateikiant prekes (prekių partiją) kelioms muitinės procedūroms, taip pat pateikiant jas muitiniam tikrinimui ne vienu metu arba ne vienoje muitinės įstaigoje, turi būti pateikiamas atitinkamas krovinio deklaracijų skaičius.
Importuojant (eksportuojant) prekes vamzdynų transportu arba elektros perdavimo linijomis, prekių partija laikomas per mėnesį pateikiamas prekių (dujų, naftos ir jos produktų, elektros energijos ir pan.) kiekis.
15. Deklaranto teisės:
15.1. deklaruoti prekes, pateikiamas bet kuriai muitinės procedūrai, laikantis kiekvienai procedūrai nustatytų reikalavimų ir atliekant būtinus formalumus;
15.3. suderinus su muitinės įstaiga, savarankiškai atlikti kai kuriuos muitinės formalumus (pavyzdžiui, atlikti mokesčių ir rinkliavų apskaičiavimą); šių deklaranto veiksmų rezultatai muitinės įstaigai nėra privalomi;
16. Deklaranto pareigos:
16.2. nustatytąja tvarka pateikti muitinės įstaigai krovinio deklaraciją, kitus muitiniam tikrinimui būtinus dokumentus ir gabenamas prekes;
17. Deklaruoti prekes pagal sutartį gali asmuo, kuriam muitinė yra suteikusi muitinės tarpininko statusą. Muitinės tarpininko teisės, pareigos, registravimas ir likvidavimas reglamentuojami Muitinės departamento patvirtintais Muitinės tarpininko nuostatais. Muitinės departamentas spaudoje skelbia muitinės tarpininkų sąrašą.
18. Muitinės įstaiga turi teisę pareikalauti iš deklaranto atstovo pateikti dokumentus, patvirtinančius jo įgaliojimus atstovauti deklarantą. Šiais dokumentais negali būti apribotos deklaranto atstovo teisės ir pareigos. Iškilus abejonėms dėl deklaranto atstovo kompetencijos arba sąžiningumo, muitinės įstaiga turi teisę pareikalauti, kad deklarantas jį pakeistų.
MUITINIS TIKRINIMAS
19. Muitinis tikrinimas atliekamas muitinei nustatytąja tvarka tikrinant prekes (įskaitant keleivių gabenamus daiktus, asmeninio naudojimo ir komercines transporto priemones, lydimą ir nelydimą bagažą), asmenis ir dokumentus, siekiant įsitinkinti, kad prekių (daiktų) rūšis, kiekis, pavidalas, kilmė bei vertė atitinka informaciją, nurodytą muitinės deklaracijoje.
20. Muitinis tikrinimas atliekamas muitinės priežiūros zonoje. Prekių muitinis tikrinimas, suderinus su muitinės įstaiga, gali būti atliekamas prekių pakrovimo (iškrovimo) vietoje, taip pat kitoje suinteresuoto asmens pageidaujamoje vietoje, šiam asmeniui atlyginus visas su nurodytuoju tikrinimu susijusias išlaidas. Keleivių gabenamų daiktų muitinis tikrinimas gali būti atliekamas ir tarptautiniuose traukiniuose bei laivuose.
21. Visos importuojamos, eksportuojamos, gabenamos per muitų teritoriją tranzitu, taip pat deklaruojamos kitai muitinės procedūrai prekės turi būti pateikiamos muitiniam tikrinimui, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytus atvejus. Muitinis tikrinimas atliekamas vadovaujantis muitinės įstatymais ir šiais Nuostatais.
Prekių muitinis tikrinimas paprastai atliekamas pradedant ir užbaigiant muitinės procedūrą, taip pat, nustatytąja tvarka, muitinės procedūros vykdymo metu. Dokumentų muitinis tikrinimas gali būti atliekamas ir užbaigus muitinės procedūrą.
22. Prekės ir dokumentai turi būti pateikiami muitiniam tikrinimui muitinės įstaigos nustatytoje arba jai priimtinoje vietoje, patogiu muitiniam tikrinimui būdu ir laiku.
Muitinio tikrinimo metu gali būti atliekamas prekių ir dokumentų tikrinimas, keleivių apžiūra, imami prekių mėginiai ir pavyzdžiai.
Keleivio asmens apžiūra muitinio tikrinimo metu atliekama tiktai išimtiniais atvejais, muitinės viršininkui arba jo pavaduotojui leidus, jeigu yra pagrindo įtarti, kad keleivis gabena kontrabandą, daro kitą nusikaltimą arba administracinės teisės pažeidimą. Keleivių apžiūra atliekama vadovaujantis Asmens apžiūros taisyklėmis.
23. Keleivių muitinis tikrinimas paprastai atliekamas pasirinktinio tikrinimo metodu. Muitinė turi teisę prireikus nuodugniai tikrinti visus keleivius.
Keleivių, atvykstančių į Lietuvos Respubliką arba išvykstančių iš jos autotransporto priemonėmis arba traukiniais, muitinis tikrinimas paprastai atliekamas neišlaipinant jų iš transporto priemonės, kuria jie vyksta per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
24. Muitinis tikrinimas pradedamas asmeniui pateikus muitinės deklaraciją. Asmeniui pateikus krovinio deklaraciją ir muitinės sąskaitą, muitinės pareigūnas, pradėdamas muitinį tikrinimą, privalo nurodytiems dokumentams suteikti numerius.
25. Geležinkelio transportu tranzitu gabenamų prekių muitinis tikrinimas gali būti atliekamas pagal geležinkelio važtaraščiuose nurodytą informaciją.
Humanitarinės (labdaros) ir specialiosios pagalbos siuntų muitinis tikrinimas atliekamas vadovaujantis Humanitarinės (labdaros) ir specialiosios pagalbos siuntų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos tvarka.
Daiktų ir inventoriaus, skirtų diplomatinėms atstovybėms, muitinis tikrinimas atliekamas vadovaujantis Daiktų ir inventoriaus išvežimo Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir jų įvežimo užsienio šalių diplomatinėms atstovybėms, esančioms Lietuvos Respublikoje, tvarka.
Įvežamo techninio etilo spirito muitinis tikrinimas atliekamas vadovaujantis Techninio etilo spirito įvežimo į Lietuvos Respubliką ir prekybos Lietuvos Respublikoje tvarka.
Įvežamų maisto prekių ir maisto žaliavų muitinis tikrinimas atliekamas vadovaujantis Maisto prekių bei maisto žaliavų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų kokybės tikrinimo tvarka.
26. Muitinis tikrinimas laikomas atliktu, kai sutvarkomi visi muitinės formalumai ir muitinės pareigūno sprendimas patvirtinamas jo asmeniniu spaudu bei žymomis nustatytose muitinės deklaracijos su ja pateikiamų dokumentų vietose, nurodant sprendimo priėmimo datą.
Keleiviams deklaruojant gabenamus daiktus žodžiu, muitinės pareigūno sprendimas šių daiktų muitinio tikrinimo atžvilgiu paprastai priimamas žodžiu.
Muitinės pareigūno sprendimo, priimto atlikus muitinį tikrinimą pradedant muitinės procedūrą, priėmimo data laikoma deklaracijos pateikimo data.
27. Eksportuojamas prekes asmenys privalo pateikti muitiniam tikrinimui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki krovinio išvežimo (išsiuntimo).
Importuojamas prekes asmenys privalo pateikti muitiniam tikrinimui jų įvežimo (atsiuntimo) arba prieš prekių importą vykdytos muitinės procedūros užbaigimo metu.
28. Augalinės ir gyvulinės kilmės prekės, kurios gali sukelti užkrečiamąsias ligas arba platinti augalų kenkėjus ir piktžoles, turi būti gabenamos per tas muitinės įstaigas, kuriose yra pasienio veterinarinės kontrolės ir augalų kontrolės tarnybos, pateikus atitinkamų valstybinių tarnybų leidimus.
29. Visi muitiniam tikrinimui pateikiami dokumentai jų muitinio tikrinimo metu turi būti galiojantys. Dokumentų forma ir juose pateikiama informacija turi atitikti deklaranto pasirinktos muitinės procedūros vykdymui nustatytus reikalavimus.
Kai muitinės procedūra pradedama vienoje muitinės įstaigoje ir užbaigiama (tęsiama) kitoje, patikrinti dokumentai atiduodami muitinės procedūros vykdytojui (įvežamų ar išvežamų prekių savininkui, vežėjui ir pan.). Šiuos dokumentus muitinės procedūros vykdytojas privalo pateikti muitinės įstaigai, užbaigiančiai (tęsiančiai) muitinės procedūrą. Už dokumentų saugumą atsako muitinės procedūros vykdytojas.
30. Jei prekių įvežimui, išvežimui, gabenimui per muitų teritoriją tranzitu, taip pat pateikimui kitai muitinės procedūrai taikomi draudimai, apribojimai arba lengvatos, tai dokumentai, suteikiantys teisę pateikti prekes deklaranto pasirinktai muitinės procedūrai arba pasinaudoti lengvatomis, turi būti paliekami muitinės procedūrą užbaigusioje muitinės įstaigoje.
31. Prekėms gali būti taikomos šios muitinės procedūros:
31.1. Importas vidaus vartojimui – muitinės procedūra, kurią atlikus įvežtos prekės tampa laisvai cirkuliuojančiomis muitų teritorijoje. Importo vidaus vartojimui procedūra taip pat taikoma ir įvežant į muitų teritoriją prekes iš neapmuitinamų parduotuvių.
31.1.1. Procedūrai atlikti pateikiama importo krovinio deklaracija, kurioje nurodoma muitinės procedūra „importas vidaus vartojimui“. Taikant prekėms muitinės procedūrą „importas vidaus vartojimui“, būtina sumokėti nustatytus importo muitus ir mokesčius.
31.1.2. Importuojamos prekės taikant muitinio tranzito procedūrą persiunčiamos į muitinės įstaigą, kurios veikimo zonoje yra prekių importuotojo (gavėjo) buveinė, muitinės procedūrai „importas vidaus vartojimui“ atlikti. Pateikus šioms prekėms importo krovinio deklaraciją, muitinio tranzito procedūra užbaigiama.
31.1.3. Muitinės įstaigos veikimo zona, kuriai priklauso asmuo, nustatoma pagal jo buveinės adresą. Asmens prašymu muitinės įstaiga, kurios veikimo zonai jis priklauso, gali, nuolat arba laikinai, perkelti asmenį į kitos muitinės įstaigos veikimo zoną, jeigu pastaroji muitinės įstaiga tokiam perkėlimui neprieštarauja.
31.2. Laikinasis įvežimas – muitinės procedūra, kurią taikant tam tikros prekės (įskaitant transporto priemones) gali būti įvežtos į muitų teritoriją sąlyginai, visiškai arba iš dalies atleidžiant nuo importo muitų ir mokesčių, taip pat netaikant ekonominio pobūdžio įvežimo draudimų ir apribojimų; tokios prekės (įskaitant transporto priemones) turi būti įvežamos nurodant įvežimo tikslą ir numatant grąžinti atgal per nustatytą laiko periodą, jų neperdirbus ir neapdorojus, išskyrus normalų jų nusidėvėjimą dėl įprastinio naudojimo.
31.2.1. Laikinojo įvežimo procedūros taikymą reglamentuoja Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką tvarka.
31.3. Laikinasis įvežimas perdirbti – muitinės procedūra, kurią taikant tam tikros prekės gali būti laikinai įvežtos į muitų teritoriją sąlyginai, visiškai arba iš dalies atleidžiant nuo importo muitų ir mokesčių; tokias prekes turi būti numatyta grąžinti atgal per nustatytą laiko periodą, atlikus perdirbimo, apdirbimo arba remonto operacijas.
31.3.1. Laikinojo įvežimo perdirbti procedūros taikymą reglamentuoja Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką perdirbti tvarka.
31.4. Negrąžinamas eksportas – muitinės procedūra, kurią taikant laisvai cirkuliuojančios prekės išvežamos iš muitų teritorijos, numatant jas ten nuolat palikti. Negrąžinamo eksporto procedūra taip pat taikoma ir laisvai cirkuliuojančias prekes išvežant iš muitų teritorijos į neapmuitinamas parduotuves.
31.4.1. Procedūrai atlikti pateikiama eksporto krovinio deklaracija, kurioje nurodoma muitinės procedūra „negrąžinamas eksportas“. Taikant prekėms muitinės procedūrą „negrąžinamas eksportas“, būtina sumokėti nustatytus eksporto muitus ir mokesčius.
31.5. Laikinasis išvežimas – muitinės procedūra, kurią taikant tam tikros prekės (įskaitant transporto priemones), laisvai cirkuliuojančios muitų teritorijoje, gali būti išvežtos iš jos sąlyginai, visiškai arba iš dalies atleidžiant nuo eksporto muitų ir mokesčių, taip pat netaikant ekonominio pobūdžio išvežimo draudimų ir apribojimų, ir po to grąžintos atgal, visiškai arba iš dalies atleidžiant nuo importo muitų ir mokesčių; tokios prekės (įskaitant transporto priemones) turi būti išvežamos nurodant išvežimo tikslą ir numatant grąžinti atgal per nustatytą laiko periodą, jų neperdirbus ir neapdorojus, išskyrus normalų jų nusidėvėjimą dėl įprastinio naudojimo.
31.5.1. Laikinojo išvežimo procedūros taikymą reglamentuoja Laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarka.
31.6. Laikinasis išvežimas perdirbti – muitinės procedūra, kurią taikant tam tikros prekės, laisvai cirkuliuojančios muitų teritorijoje, gali būti laikinai išvežtos iš jos sąlyginai, visiškai arba iš dalies atleidžiant nuo eksporto muitų ir mokesčių per nustatytą laiko periodą atlikti perdirbimo, apdirbimo arba remonto operacijas ir po to grąžintos atgal, visiškai arba iš dalies atleidžiant nuo importo muitų ir mokesčių.
31.6.1. Laikinojo išvežimo perdirbti procedūros taikymą reglamentuoja Laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos perdirbti tvarka.
31.7. Muitinis tranzitas – muitinės procedūra, kurią taikant prekės iš išvykimo įstaigos gabenamos į paskirties įstaigą.
31.7.1. Procedūrai atlikti pateikiama tranzito krovinio deklaracija, kurioje nurodoma muitinės procedūra „muitinis tranzitas“. Prekės, gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, yra muitinės prižiūrimos.
31.7.2. Muitinio tranzito procedūra pradedama išvykimo arba pakeliui esančioje muitinės įstaigoje, o baigiama paskirties muitinės įstaigoje.
31.7.3. Muitinio tranzito procedūra turi būti užbaigta per nustatytą terminą. Neužbaigus muitinio tranzito procedūros per nustatytą terminą ir nustatytąja tvarka šio termino nepratęsus, prekės laikomos importuotomis ir už jas išieškomi nustatytieji importo muitai ir mokesčiai.
31.7.4. Muitinis tranzitas gali būti išorinis, kai pradedant ir užbaigiant procedūrą prekės gabenamos per muitų sieną, ir vidinis, kai pradedant ar užbaigiant procedūrą prekės nėra gabenamos per muitų sieną. Išorinis muitinis tranzitas taikomas ir tais atvejais, kai prekės iš užsienio gabenamos į neapmuitinamas (duty-free) parduotuves, taip pat iš vienos muitinės įstaigos į kitą ne per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.
31.7.5. Taikant muitinio tranzito procedūrą, prekės turi būti gabenamos muitinės patvirtintu maršrutu. Vidinio muitinio tranzito atveju muitinei prižiūrint gali būti atliekamas prekių perkrovimas arba iškrovimas. Atliekant perkrovimą arba iškrovimą, tranzitu gabenamos prekės turi būti pateikiamos muitiniam tikrinimui.
31.8. Muitinis sandėliavimas – muitinės procedūra, kurią taikant prekės, už kurias nesumokėti importo muitai ir kiti mokesčiai, muitinei prižiūrint saugomos nustatytoje, ribomis atskirtoje muitų teritorijos dalyje (muitinės sandėlyje). Muitinio sandėliavimo procedūros vykdymo metu leidžiama atlikti įprastines muitinės sandėlyje laikomų prekių tvarkymo operacijas, paruošimą transportavimui (naudojant muitinės sandėlį kaip eksporto-importo terminalą), ekspertizę, taip pat vykdyti muitinės sandėlyje laikomų prekių konsignaciją.
31.8.1. Procedūrai atlikti pateikiama importo krovinio deklaracija, kurioje nurodoma muitinės procedūra „muitinis sandėliavimas“. Muitinės sandėlyje laikomos prekės yra muitinės prižiūrimos.
31.9. Prekių perdirbimas muitinei kontroliuojant – muitinės procedūra, kurią taikant importuojamos prekės muitinei prižiūrint perdirbamos tam skirtoje vietoje, nemokant importo muitų ir mokesčių.
31.9.1. Procedūrai atlikti pateikiama importo krovinio deklaracija, kurioje nurodoma muitinės procedūra „prekių perdirbimas muitinei kontroliuojant“. Muitinei kontroliuojant perdirbamos prekės yra muitinės prižiūrimos.
32. Muitinės procedūros pradžia laikoma:
– asmenims deklaruojant prekes raštu, muitinės deklaracijos pateikimas;
– keleiviams deklaruojant gabenamus daiktus žodžiu, asmens žodinis kreipimasis į muitinės pareigūną atlikti muitinį tikrinimą;
– keleiviams deklaruojant gabenamus daiktus žaliojo arba raudonojo kanalo pasirinkimu, įžengimas į žaliąjį arba raudonąjį kanalą.
Muitinės procedūros užbaigimu laikoma:
– asmenims deklaruojant prekes raštu, muitinės pareigūno spaudo bei žymų, liudijančių apie muitinės procedūros užbaigimą, uždėjimas nustatytoje muitinės deklaracijos vietoje;
– keleiviams deklaruojant gabenamus daiktus žodžiu, muitinės pareigūno žodinis sprendimas, patvirtinantis muitinio tikrinimo pabaigą;
– keleiviams deklaruojant gabenamus daiktus žaliojo arba raudonojo kanalo pasirinkimu, išėjimas iš žaliojo arba raudonojo kanalo.
33. Muitinės įstaiga gali atsisakyti taikyti muitiniam tikrinimui pateikiamoms prekėms deklaranto pageidaujamą muitinės procedūrą, jei netenkinamos šios procedūros vykdymui Lietuvos Respublikos įstatymais arba kitais teisės aktais nustatytos sąlygos ar neatlikti būtini formalumai (neužbaigta prieš tai prekėms taikyta muitinės procedūra, nesumokėtas užstatas, nepateikta garantija ir pan.).
34. Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytais atvejais gali būti taikomos supaprastintos muitinės procedūros.
35. Prekės, kurioms taikoma viena muitinės procedūra, gali būti pateikiamos kitai muitinės procedūrai tik užbaigus pirmąją muitinės procedūrą, t. y. atlikus visus su ja susijusius muitinės formalumus.
Muitinės procedūros, kurias vykdant prekės yra muitinės prižiūrimos, gali būti nutrauktos, jų vykdymo sąlygos gali būti pakeistos, laikantis nustatytų reikalavimų ir atliekant būtinus formalumus. Muitinės procedūros vykdytojas, pageidaujantis nutraukti muitinės procedūrą arba pakeisti jos vykdymo sąlygas, privalo pateikti muitiniam tikrinimui muitinės deklaracijos, pateiktos pradedant šią muitinės procedūrą, deklarantui skirtą egzempliorių, kitus dokumentus ir prekes.
36. Muitiniam tikrinimui pateiktos prekės muitinės įstaigoje gali būti sulaikytos iki 3 parų, jei jų muitiniam tikrinimui atlikti būtina papildoma informacija. Greitai gendančios prekės gali būti sulaikomos iki 1 paros. Ypatingais atvejais muitinės įstaigos viršininko sprendimu šis terminas gali būti pratęstas iki 7 parų. Ilgesniam laikui prekės gali būti sulaikomos tik Muitinės departamento sprendimu.
37. Muitinis tikrinimas neatliekamas šiais atvejais:
– pateikti ne visi arba ne tie muitinės deklaracijos egzemplioriai;
– pateikta muitinės deklaracija, užpildyta pažeidžiant Muitinės deklaracijos pildymo instrukciją;
– nepateiktas asmenį identifikuojantis dokumentas;
– nepateikti muitiniam tikrinimui būtini dokumentai arba papildoma informacija;
– muitinės deklaracijoje neteisingai nurodytas prekės pavadinimas arba jos kodas, kiekis, vertė ar kita informacija;
– prekės pateikiamos muitinės įstaigos nenustatytoje, jai nepriimtinoje vietoje, nepatogiu muitiniam tikrinimui būdu arba laiku;
– prekės pateikiamos naujai muitinės procedūrai neužbaigus prieš tai vykdytos muitinės procedūros;
– muitinės deklaracijoje ar su ja pateiktuose dokumentuose nėra būtinų muitinės įstaigos, pradėjusios muitinės procedūrą, žymų ar spaudų;
– nustatytais atvejais nepateiktos garantijos (nesumokami užstatai);
– kitais muitinės įstatymų numatytais atvejais.
38. Prekės, gabenamos pažeidžiant muitinės įstatymus bei šiuos Nuostatus, laikomos neteisėtai gabenamomis. Už muitinės įstatymų pažeidimus asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Asmenys, nesutinkantys su muitinės sprendimais, priimtais taikant šiuos Nuostatus, turi teisę juos apskųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.