LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS MOKSLO TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

1991 m. liepos 9 d. Nr. I-1539

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos Mokslo Tarybos nuostatus (pridedami).

2. Pavesti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui ne vėliau kaip iki 1991 m. spalio 15 d. paskirti Lietuvos Mokslo Tarybos rinkimus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS                                                                         B. KUZMICKAS

______________

LIETUVOS MOKSLO TARYBOS NUOSTATAI

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis

Lietuvos Mokslo Taryba – savarankiškai veikianti mokslo ir studijų savivaldos institucija. Ji yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos bei Vyriausybės mokslinis ekspertas mokslo ir studijų organizavimo bei finansavimo klausimais.

Lietuvos Mokslo Taryba veikia pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, šiuos nuostatus ir savo reglamentą, kurį ji priima dviejų trečdalių balsų dauguma.

2 straipsnis

Lietuvos Mokslo Tarybos uždaviniai:

1) orientuoti mokslo ir studijų sistemą į Lietuvos ūkio, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos ir ekologijos poreikius;

2) remti fundamentinių ir su jais susijusių tyrimų plėtotę;

3) analizuoti, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos mokslui ir studijoms;

4) kasmet pateikti Lietuvos visuomenei informaciją apie mokslo ir studijų būklę ir biudžeto lėšų panaudojimą;

5) rūpintis Lietuvos mokslininkų kvalifikacija ir Lietuvos mokslo prestižu;

6) vertinti studijų programas, vadovėlius, nustatyti kvalifikacinius reikalavimus aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams, mokslo laipsniams bei pedagoginiams (mokslo) vardams.

3 straipsnis

Lietuvos Mokslo Tarybos veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų mokslui ir studijoms. Lietuvos Mokslo Taryba sudaro savo išlaidų sąmatą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

II. LIETUVOS MOKSLO TARYBOS SUDARYMAS

4 straipsnis

Lietuvos Mokslo Tarybą sudaro 36 nariai. Du trečdalius Lietuvos Mokslo Tarybos narių (24) renka Lietuvos mokslininkai pagal 8 mokslo kryptis po 3 narius iš kiekvienos mokslo krypties atstovų. Į Lietuvos Mokslo Tarybą nerenkami mokslo ir studijų institucijų administracijos vadovai.

Vieną trečdalį mokslo tarybos narių (12) iš švietimo, kultūros, ūkio, politikos ir visuomenės veikėjų skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

Vienas trečdalis išrinktų ir paskirtų Lietuvos Mokslo Tarybos narių kas dveji metai pakeičiamas.

5 straipsnis

Lietuvos Mokslo Tarybos rinkimus skiria Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki dalies Lietuvos Mokslo Tarybos narių įgaliojimų pabaigos.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos švietimo, mokslo ir kultūros komisija, atsižvelgdama į aukštųjų mokyklų, mokslo institutų ir visuomeninių kūrybinių organizacijų pasiūlymus, iš 9 narių sudaro rinkimų komisiją, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Rinkimų komisijos įgaliojimų laikas – šešeri metai. Ji dirba pagal savo patvirtintą reglamentą. Rinkimų komisijos narys, sutikęs balotiruotis į Lietuvos Mokslo Tarybos narius, nebegali būti rinkimų komisijos nariu.

6 straipsnis

Rinkimai į Lietuvos Mokslo Tarybą organizuojami kas dveji metai rinkiminėse konferencijose. Rinkti ir būti išrinktu į Lietuvos Mokslo Tarybą turi teisę kiekvienas Lietuvos mokslininkas.

Lietuvos mokslo tarybos nario kadencija – šešeri metai.

Po dvejų ir po ketverių pirmųjų Lietuvos Mokslo Tarybos darbo metų keičiami 8, po vieną iš kiekvienos mokslo krypties, pirmuosiuose rinkimuose išrinkti ir 4 paskirti Tarybos nariai, kurie patys atsisako toliau būti Tarybos nariais arba mažiausiai dalyvavo sesijų darbe. Keičiamųjų Lietuvos Mokslo Tarybos narių įgaliojimai baigiasi nuo naujų narių įgaliojimų patvirtinimo.

7 straipsnis

Nariai į Lietuvos Mokslo Tarybą renkami pagal 8 mokslo kryptis:

1) lituanistikos, istorijos ir filologijos mokslai (istorija, kalbotyra, literatūrologija, etnologija);

2) humanitariniai mokslai (filosofija, psichologija, menotyra, architektūra, teologija);

3) socialiniai mokslai (ekonomika, teisė, pedagogika, sociologija, politologija);

4) gamtos mokslai (chemija, biologija, geologija, geografija, ekologija);

5) medicinos mokslai (medicina, farmacija);

6) žemės ūkio mokslai (agronomija, zootechnika, veterinarija, miškininkystė);

7) tikslieji mokslai (fizika, astronomija, matematika, informatika);

8) technikos mokslai (mechanika, energetika, urbanistika, elektrotechnika, elektronika).

8 straipsnis

Kandidatai į Lietuvos Mokslo Tarybą pradedami kelti paskelbus rinkimus ir baigiami – praėjus vienam mėnesiui po rinkimų paskelbimo dienos.

Už kandidatą į Lietuvos Mokslo Tarybą turi pasisakyti ne mažesnė kaip 30 tos pačios mokslo krypties mokslininkų grupė. Tokia mokslininkų grupė gali iškelti vieną kandidatą. Kiekvienas mokslininkas gali dalyvauti tik vienoje grupėje.

9 straipsnis

Kandidatus į Lietuvos Mokslo Tarybos narius registruoja rinkimų komisija. Registruoti baigiama praėjus 5 dienoms po kandidatų kėlimo termino.

10 straipsnis

Rinkėjų sąrašus pagal mokslo kryptis tvirtina rinkimų komisija. Mokslo ir studijų institucijos rinkimų komisijai pateikia rinkėjų sąrašus, patvirtintus institucijos vadovo. Sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas, pavardė, darbovietė, mokslo laipsnis arba pedagoginis (mokslo) vardas, specialybė, pagal kurią įgytas mokslo laipsnis, gyvenamosios vietos pašto indeksas ir namų adresas. Sąrašai, išsiųsti į rinkimų komisiją, skelbiami kandidatus iškėlusiose įstaigose viešai.

Rinkimų komisija į rinkėjų sąrašus gali įrašyti pavienius mokslininkus, pateikusius mokslo laipsnio ar pedagoginio (mokslo) vardo diplomą (atestatą).

11 straipsnis

Rinkimų komisija prieš 15 dienų iki balsavimo (po kandidatų įregistravimo) paskelbia spaudoje balsavimo datą ir vietą, išsiunčia rinkėjams į namus pranešimą apie rinkimus. Rinkėjai, atvykę į rinkiminę konferenciją, pateikia asmens dokumentą.

Rinkėjas turi teisę balsuoti komisijos paskirtoje vietoje iš anksto.

Rinkiminėje konferencijoje kandidatai pristato savo veiklos Lietuvos Mokslo Taryboje programą, kurią galima pateikti komisijai iš anksto raštu.

Balsuojama slaptu balsavimu. Biuletenis laikomas galiojančiu, jei jame palikta ne daugiau pavardžių, negu reikia išrinkti Mokslo Tarybos narių. Išrinktais laikomi kandidatai, surinkę daugiausiai balsų, bet ne mažiau kaip 50 % balsavusiųjų. Jei po pirmojo balsavimo neišrenkamas reikiamas Mokslo Tarybos narių skaičius, balsuojama pakartotinai toje pačioje konferencijoje, o į biuletenį įrašomas atviru balsavimu pasirinktas daugiausiai balsų gavusių kandidatų skaičius. Po pakartotinio balsavimo išrinktais laikomi tie kandidatai, kurie surinko daugiausiai balsų. Jei kandidatai surenka vienodą balsų skaičių, konferencijoje atvirai balsuojama dar kartą. Balsų skaičiavimo komisija surašo protokolą, kurį tvirtina konferencija.

12 straipsnis

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba per du mėnesius nuo rinkimų pradžios paskiria Lietuvos Mokslo Tarybos narius švietimo, mokslo ir kultūros komisijos teikimu. Kandidatus siūlo švietimo, mokslo, kultūros institucijos bei visuomeninės organizacijos.

13 straipsnis

Ne vėliau kaip per dešimt dienų po rinkimų, rinkimų komisija sukviečia išrinktus ir paskirtus Lietuvos Mokslo Tarybos narius į posėdį. Lietuvos Mokslo Tarybos narių sąrašas skelbiamas spaudoje.

III. LIETUVOS MOKSLO TARYBOS STRUKTŪRA IR VALDYMAS

14 straipsnis

Lietuvos Mokslo Taryba renkasi į sesijas ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Lietuvos Mokslo Tarybos ekspertų darbas apmokamas.

15 straipsnis

Lietuvos Mokslo Taryba kas dveji metai sudaro nuolatines komisijas, renka tarybos pirmininką, jo pavaduotoją, sekretorių ir nuolatinių komisijų pirmininkus.

16 straipsnis

Lietuvos Mokslo Taryba sudaro kolegiją, į kurią įeina Tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas, sekretorius ir nuolatinių komisijų pirmininkai.

Kolegija rengia Tarybos sesijas, pateikia svarstyti klausimus, koordinuoja nuolatinių komisijų darbą, sudaro ekspertų komisijas ir ne sesijų metu atlieka visus kitus darbus pagal Tarybos jai suteiktus įgaliojimus.

17 straipsnis

Nuolatinės komisijos organizuoja ekspertų komisijų darbą, pateikia klausimus kolegijai ir Tarybai svarstyti.

18 straipsnis

Tarybos pirmininkas organizuoja Tarybos ir kolegijos darbą bei atsako už jų veiklą, taip pat atstovauja Lietuvos Mokslo Tarybai.

19 straipsnis

Lietuvos Mokslo Tarybos nutarimai priimami, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė Tarybos narių.

______________