LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL 2001 METŲ DERLIAUS GRŪDŲ SUPIRKIMO IR ATSISKAITYMO

 

2001 m. balandžio 4 d. Nr. 97

Vilnius

 

 

Siekdamas užtikrinti tinkamą 2001 metų derliaus grūdų supirkimą ir atsiskaitymą už supirktus grūdus,

1. Tvirtinu 2001 m. derliaus grūdų supirkimo ir pardavimo tvarką (pridedama).

2. Įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui V. Grušauskui.

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                  KĘSTUTIS KRISTINAITIS


 

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro

2001 04 04 įsakymu Nr. 97

 

2001 METŲ DERLIAUS GRŪDŲ SUPIRKIMO IR PARDAVIMO TVARKA

 

I. Maistinių grūdų supirkimas

 

1. Maistinius grūdus pirks grūdų perdirbimo įmonės, malūnai, žemės ūkio kooperatyvai ir kiti ūkio subjektai (toliau -grūdų pirkėjai), gavę leidimus iš rajono žemės ūkio skyriaus pirkti šiuos grūdus, su grūdų augintojais (toliau – grūdų pardavėjais) tarpusavyje sutartomis kainomis, o valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (toliau – Agentūra) vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 788 „Dėl žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 61-1746) organizuos intervencinius grūdų pirkimus, t.y. intervencinėmis kainomis pirks perteklinius I ir II klasės kviečius, I klasės rugius ir grikius.

2. Atsiskaitymo už superkamus grūdus tvarką, sąlygas ir terminus reglamentuoja: Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas (Žin., 1999, Nr. 102-2921), Lietuvos Respublikos nutarimai – 2000 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminų“ (Žin., 2000, Nr. 30-835) ir 2000 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. 394 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 2000, Nr. 30-836) ir ši tvarka:

2.1. grūdų pirkėjai iš grūdų augintojų 2001 m. derliaus grūdus gali pirkti savo reikmėms arba Agentūrai tik pasirašę tipinę grūdų pirkimo – pardavimo sutartį;

2.2. be būtinų rekvizitų, sutartyje turi būti nurodyta atsiskaitymo už pristatytus grūdus ir komercinio kredito palūkanų bei delspinigių mokėjimo tvarka, šalių atsakomybė už pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytų sutarties sąlygų nevykdymą;

2.3. Lietuvos Respublikos teritorijoje atsiskaitymų tarp ūkio subjektų trukmė skaičiuojama nuo kitos darbo dienos po žemės ūkio produkcijos gavimo;

2.4. grūdų pirkėjai, atsiskaitydami su grūdų augintojais, turi laikytis tarpusavio sutartyse numatytų terminų, bet už grūdus sumokėti ne vėliau kaip:

50 procentų apskaičiuotos sumos – per 30 kalendorinių dienų nuo jų priėmimo;

kiti 50 procentų apskaičiuotos sumos – per 4 mėnesius nuo jų priėmimo.

3. Grūdų pirkėjai grūdų kokybę nustato, grūdus įkainoja ir grūdų pirkimo (priėmimo) kvitą išrašo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas.

4. Grūdų augintojai, pristatydami grūdus parduoti, privalo pateikti šiuos dokumentus:

4.1. žemės ūkio įmonės atstovas:

4.1.1. Žemės ūkio ministerijos 1998 01 07 įsakymu Nr. 2 nustatytos formos važtaraštį;

4.1.2. įgaliojimą pasirašyti grūdų pirkimo – pardavimo sutartį (jeigu ją pasirašo ne įmonės vadovas);

4.2. fizinis asmuo (ūkininkas ar kitas žemės naudotojas):

4.2.1. Žemės ūkio ministerijos 1998 03 20 įsakymu Nr. 136 nustatytos formos lydraštį;

4.2.2. pasą;

4.2.3. nurodyti banko pavadinimą ir jo kodą, sąskaitos banke numerį, PVM mokėtojo kodą;

4.2.4. mokesčių inspekcijos pažymėjimo apie PVM kompensacinio tarifo taikymą kopiją, jeigu toks tarifas taikomas;

4.2.5. įgaliojimą pasirašyti grūdų pirkimo – pardavimo sutartį (jeigu ją pasirašo ne grūdų savininkas);

4.3. neturint nustatytos formos lydraščio, pirkėjo ir pardavėjo atstovai gali surašyti grūdų priėmimo aktą su visais privalomaisiais rekvizitais (Žemės ūkio ministerijos 1998 08 12 įsakymas Nr. 144).

5. Pasvėrus grūdus, juos pristatęs ar pardavėjo įgaliotas asmuo pasirašo ir įskaitomai nurodo savo vardą bei pavardę, tokiu būdu patvirtindamas, kad sutinka su svarstyklių rodmenimis.

 

II. INTERVENCINIS maistinių grūdų SUpirkimas

 

6. Agentūros vykdomų intervencinių pirkimų pradžia – 2001 m. lapkričio 1 d., pabaiga – 2002 m. balandžio 30 d.

7. Perteklinius I ir II klasės kviečius – iki 110 tūkst. tonų, I klasės rugius – iki 10 tūkst. tonų ir grikius (iš augintojų, deklaravusių grikių pasėlius mažo našumo žemėse) – iki 2 tūkst. tonų Agentūros pavedimu superka jos konkurso tvarka atrinktos įmonės (intervenciniai sandėliai).

8. Agentūra už perkamus perteklinius I ir II klasės kviečius, I klasės rugius ir grikius atsiskaito ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jų priėmimo.

9. Agentūra už pristatytus parduoti mažesnio drėgnumo (14 proc.) ir šiukšlinių priemaišų kiekio (kviečiai ir rugiai – 1 proc., grikiai – 2 proc.) negu bazinės kondicijos grūdus piniginių priskaičiavimų nevykdo.

10. Grūdų augintojai, pageidaujantys I ir II klasės kviečius, I klasės rugius ir grikius parduoti Agentūrai, tačiau neturintys sąlygų saugoti grūdus iki intervencinių pirkimų pradžios, grūdus nuo derliaus nuėmimo pradžios iki 2001 m. spalio 31 d. nemokamai galės saugoti Agentūros intervenciniuose sandėliuose pagal saugojimo sutartis. Iki 2001 m. lapkričio 20 d. Agentūra pateikia Žemės ūkio ministerijai lėšų poreikį už iki 2001 m. spalio 31 d. grūdų augintojų intervenciniuose sandėliuose saugotus grūdus.

11. Grūdų augintojai, nemokamai saugantys grūdus intervenciniuose sandėliuose, iki 2001 metų spalio 15 d. turi sudaryti tipinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl intervenciniuose sandėliuose saugomų grūdų pardavimo Agentūrai arba atsiimti grūdus (parduoti kitiems ūkio subjektams arba sudaryti sutartis su įmone dėl tolesnio grūdų saugojimo). Atsiimdamas grūdus, augintojas sumoka už grūdų paruošimą iki bazinių kondicijų.

12. Jeigu grūdų augintojas, saugantis grūdus intervenciniuose sandėliuose, iki 2001 m. spalio 15 d. nesudaro saugomų grūdų pirkimo – pardavimo sutarties su Agentūra, jis už grūdų saugojimą nuo 2001 m. lapkričio 1 d. apmoka pats.

13. Minimalus vieno augintojo Agentūrai parduodamas kviečių arba rugių kiekis – ne mažesnis kaip 40 t. Grikių augintojams minimalus pardavimo kiekis nenustatomas.

14. Agentūra supirktus perteklinius grūdus eksportuoja. Prireikus Agentūros supirkti maistiniai grūdai vidaus rinkoje parduodami ne mažesnėmis kainomis už nustatytąsias intervencines, pridėjus prie jų su šia veikla susijusias grūdų priėmimo, saugojimo, pardavimo, natūralios svorio netekties, džiovinimo, buhalterinio aptarnavimo, Agentūros išlaikymo, draudimo ir atskaitymo į Kelių fondą išlaidas, taip pat faktiškas lėšų skolinimosi sąnaudas, mokamas pardavėjui palūkanas.

15. Siekiant skatinti grūdų produktų eksportą, Agentūra už įmonių eksportuotą perdirbtą produkciją parduos joms tuo metu galiojančiomis eksporto kainomis tokį grūdų kiekį, kokį jos pagrįs grūdų produktų eksportą patvirtinančiais dokumentais pagal koeficientus:

ruginiams miltams – 1,28,

kvietiniams miltams – 1,39,

kitiems grūdų produktams – 1,43.

 

III. Žirnių supirkimas

 

16. Žirnius superka pageidaujantys juos pirkti ūkio subjektai pirkėjo ir pardavėjo sutarta kaina pagal tipines grūdų pirkimo – pardavimo sutartis.

17. Už superkamus žirnius ūkio subjektai atsiskaito 2 punkte nurodytais terminais.

 

IV. PAŠARINIŲ GRŪDŲ SUPIRKIMAS

 

18. Pašarinius grūdus superka pageidaujantys juos pirkti ūkio subjektai pirkėjo ir pardavėjo sutarta kaina pagal tipines grūdų pirkimo – pardavimo sutartis.

19. Už superkamus pašarinius grūdus įmonės atsiskaito šios tvarkos 2 punkte nurodytais terminais.

 

V. Grūdų kokybės nustatymas

 

20. Agentūros vardu perkamų grūdų kokybės rodikliai turi būti nustatomi pagal standartus LST 1524 „Kviečiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“, LST 1580 „Rugiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“, LST 1581 „Grikiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“ ir pagal žemės ūkio ministro 1999 12 29 įsakymu Nr. 468 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros superkamų grūdų kokybės nustatymo metodų“ patvirtintus standartus ir taisykles, išskyrus LST ISO 7971-2000 „Grūdai. Natūrinio svorio, vadinamo „hektolitro mase“, nustatymas. 2 dalis Įprastinis metodas“, LST 1578:1999 „Rugių priemaišų nustatymas“ ir LST 1545:1999 „Kviečių priemaišų nustatymas“ bei LST ISO 712:2000 „Grūdai ir grūdų produktai. Drėgmės kiekio nustatymas. Įprastinis pamatinis metodas“.

Kviečių ir rugių priemaišos nustatomos pagal žemės ūkio ministro 1999 06 23 įsakymu Nr. 275 „Dėl grūdų priemaišų nustatymo tvarkos“ patvirtintas Grūdų priemaišų nustatymo taisykles.

21. Įmonės, superkančios grūdus ir turinčios grūdų kokybės nustatymo prietaisus INFRATEC, privalo grūdų pardavėjams, pristačiusiems grūdus, nemokamai raštu pateikti pirminius grūdų kokybės įvertinimo rodiklius pagal prietaiso parodymus.

22. Detalesnę informaciją apie superkamų prekinių grūdų kokybės reikalavimus teikia grūdų perdirbimo įmonės, kiti grūdus superkantys ūkio subjektai ir Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniuje bei jos darbuotojai rajonuose.

Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos telefonai:

Vilniaus – (8 22) 31 40 58, 31 40 57, 31 40 56

Kauno teritorinio skyriaus:

Kaune – (8 27) 20 87 18

Marijampolėje – (8 243) 5 64 71

Vilkaviškyje – (8 242) 5 32 06

Klaipėdos teritorinio skyriaus:

Klaipėdoje – (8 26) 41 24 42

Gargžduose – (8 26) 47 18 44

Tauragėje – (8 246) 6 17 14

Plungėje – (8 218) 5 26 98

Šiaulių teritorinio skyriaus:

Šiauliuose – (8 21) 43 28 12, 54 54 16

Pakruojyje – (8 291) 5 10 67

Panevėžio teritorinio skyriaus:

Panevėžyje – (8 25) 46 28 87

Rokiškyje – (8 278) 5 15 95.

23. Superkamų grūdų kokybės nustatymo teisingumą bei standartų laikymąsi kontroliuoja Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei rajonų Žemės ūkio skyrių specialistai.

 

VI. Grūdų bandinių ėmimas

 

24. Parduodamų grūdų kokybei nustatyti bandiniai imami iš kiekvienos transporto priemonės. Specialiu (išsėmos) zondu, mechaniniu arba automatiniu bandinių ėmikliu grūdai bandiniui imami iš viso grūdų sluoksnio pagal Lietuvos standarte LST 1570:1999 „Grūdų bandinių ėmimas“ nurodytas schemas, taip pat pagal žemės ūkio ministro 1999 06 01 įsakymu Nr. 239 „Dėl grūdų bandinių ėmimo iš autotransporto priemonių, maišų ir sampilų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas taisykles. Bandinius ima grūdų supirkimo įmonės darbuotojai. Jų ėmimą gali stebėti ir kontroliuoti grūdų pardavėjai, pirkėjai ir kokybės įvertinimo kontrolės darbuotojai.

25. Grūdų kokybės rodikliai nustatomi iš vieno bandinio, kai atvežama viena grūdų siunta per dieną, ir iš vidutinio paros bandinio, sudaromo iš kiekvienos per dieną atvežtos grūdų siuntos paimtų bandinių. Pardavėjui pageidaujant, gali būti sudaromas kontrolinis bandinys.

26. Laboratorinis bandinys po analizės laikomas ne mažiau kaip 24 val., laiką skaičiuojant nuo kitos paros 0°° val.

 

VII. Ginčų sprendimas

 

27. Nesutarimus tarp grūdų pardavėjų ir pirkėjų nagrinėja ir sprendžia Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (V. Kudirkos g. 18, 611 kab., Vilnius) ir jos darbuotojai rajonuose bei rajonų Žemės ūkio skyrių specialistai.

28. Grūdų pardavėjams nesutikus su grūdų pirkėjų nustatytais kokybės rodikliais ir jiems pageidaujant, užplombuotų kontrolinių bandinių analizes atlieka Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

29. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, spręsdama nesutarimus tarp grūdų pardavėjo ir pirkėjo, taip pat vadovaujasi UAB Kompleksinių kokybės bandymų centro „Labtarna“ (Kauno g. 1a, Vilnius, tel. 23 07 26, 23 07 67) atliktais grūdų kokybės tyrimo duomenimis. Už grūdų kokybės nustatymą UAB Kompleksinių kokybės bandymų centrui „Labtarna“ apmoka juos pristatęs pirkėjas arba pardavėjas.

30. Nesutariant dėl parduodamų grūdų kokybės rodiklių įvertinimo, grūdų supirkimo įmonė, dalyvaujant pardavėjui, atlieka pakartotinę analizę. Grūdų pardavėjui nesutikus su pakartotinio tyrimo rezultatais, sudaromi kontroliniai grūdų bandiniai, kurių vienas paliekamas grūdų supirkimo įmonės laboratorijoje, o kitas pateikiamas Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Bandiniai turi būti sandariai uždaryti ir užantspauduoti, o priklijuotas kontrolinis lapelis būtinai pasirašytas supirkėjo ir pardavėjo. Prie bandinio pridedama grūdų analizės kortelė ir bandinio paėmimo aktas, kuriame taip pat išdėstoma nesutarimo esmė bei nurodoma, kokių rodiklių kontrolines analizes prašoma atlikti. Kontroliniai grūdų bandiniai turi būti pateikti tyrimams ne vėliau kaip per 48 val. nuo jų paėmimo. Kontrolinio tyrimo rezultatai pateikiami grūdų supirkimo įmonei ir grūdų pardavėjui.

31. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei rajonų žemės ūkio skyriai tikrina, ar teisingai grūdų pirkėjai atsiskaito su grūdų pardavėjais už supirktą produkciją.

32. Jei ginčo dėl parduodamų grūdų kokybės metu įmonėje yra valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos darbuotojas, pakartotinis kokybės tyrimas atliekamas iš karto. Jei darbuotojo nėra, apie kilusį nesutarimą pranešama Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniuje, kuri imasi skubių priemonių nesutarimams spręsti.

______________