LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS 2002 M. GRUODŽIO 24 D. ĮSAKYMO NR. 677 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 119:2002 „MAISTO PRODUKTŲ ŽENKLINIMAS“ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2003 m. birželio 19 d. Nr. V-365
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr. 32-893) 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu, vykdydamas Teisės derinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.1.6 – T30 priemonę bei įgyvendindamas Komisijos 1994 m. lapkričio 18 d. direktyvą 94/54/EB dėl privalomo kai kurių kitų, nei minimi Tarybos direktyvoje 79/112/EEB, maisto produktų ženklinimo; Komisijos 1996 m. kovo 29 d. direktyvą 96/21/EB, papildančią Komisijos direktyvą 94/54/EB dėl privalomo kai kurių kitų, nei minimi Tarybos direktyvoje 79/112/EEB, maisto produktų ženklinimo; Komisijos 2001 m. lapkričio 26 d. direktyvą 2001/101/EB, papildančią direktyvą 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktų ženklinimu, pateikimu, reklama, suderinimo ir Komisijos 2002 m. liepos 18 d. direktyvą 2002/67/EB dėl maisto produktų, savo sudėtyje turinčių kofeino ir chinino, ženklinimo:
1. Pakeičiu Lietuvos higienos normą HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 25 d. įsakymu Nr. 677 (Žin., 2003, Nr. 13-530):
1.1. Papildau 10 punktą 10.1 papunkčiu ir jį išdėstau taip:
1.2. Pakeičiu šios higienos normos 13.7 punktą ir jį išdėstau taip:
„13.7. Lietuvoje, o Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą – Europos Sąjungoje įsisteigusio gamintojo pavadinimą ar firmos vardą ir adresą. Lietuvoje pagamintiems produktams nurodomas ir konkretus maisto produkto gamintojas, t. y. maisto produkto gamybos ar pakavimo įmonė (ar jos filialas). Europos Sąjungos šalyse pagamintam sviestui leidžiama nurodyti tik jo gamintoją“.
1.3. Papildau 13 punktą 13.11 ir 13.12 papunkčiais ir juos išdėstau taip:
„13.11. Papildomi užrašai turi būti pateikti ženklinant:
13.11.1. maisto produktus, kuriuos gaminant panaudotos pakavimo dujos, įteisintos Tarybos direktyvoje 89/107/EEB, ir taip pailgintas jų tinkamumo vartoti terminas, papildomu užrašu „Supakuota naudojant apsaugines dujas“;
13.11.2. maisto produktus su saldikliu (saldikliais) papildomu užrašu „Su saldikliu (saldikliais)“. Šis užrašas turi būti šalia parduodamo maisto produkto pavadinimo;
13.11.3. maisto produktus, į kuriuos pridėta ir cukraus (cukrų), ir saldiklio (saldiklių), papildomu užrašu „Su cukrumi (cukrais) ir saldikliu (saldikliais)“. Šis užrašas turi būti šalia parduodamo maisto produkto pavadinimo;
13.12. Maisto produktų, turinčių chinino ir kofeino, ženklinimas
13.12.1. Chininas ir kofeinas, gaminant ar ruošiant maisto produktą vartojami kaip kvapiosios medžiagos, sudedamųjų dalių sąraše turi būti nurodyti savo pavadinimais po žodžių „Kvapiosios medžiagos“.
13.12.2. Kai gėrime, skirtame tiesiogiai vartoti arba gėrime, pagamintame iš koncentruoto ar išdžiovinto produkto, kofeino, nesvarbu iš kokio šaltinio, yra daugiau nei 150 mg/l, etiketėje turi būti užrašas „Turi daug kofeino“. Šis užrašas turi būti tame pačiame etiketės plote kaip ir parduodamo maisto produkto pavadinimas. Po užrašo „Turi daug kofeino“ skliausteliuose nurodomas kofeino kiekis mg/100 ml.
1.5. Papildau šios higienos normos 1 priedą 19 pozicija ir ją išdėstau taip:
| „19. Žinduolių ir paukščių, kurių mėsa vartojama žmonių maistui, skeleto raumenys (diafragma ir kramtomieji raumenys priskiriami skeleto raumenims, o širdis, liežuvis, galvos raumenys (išskyrus kramtomuosius), riešo, čiurnos raumenys ir uodega nepriskiriami) su jiems priklausančiais ar greta esančiais audiniais, jei bendras riebalų ir jungiamojo audinio kiekis neviršija 19.1 punkte nurodytų kiekių ir kai mėsa yra kito maisto produkto sudedamoji dalis. (Šis apibūdinimas netaikomas produktams, apibrėžiamiems sąvoka „mechaniškai atskirta mėsa“). 19.1. Didžiausias leidžiamas riebalų ir jungiamojo audinio kiekis sudedamosioms dalims, kurios apibūdinamos žodžiu „…mėsa“: 19.1.1. žinduolių mėsa (išskyrus triušių ir kiaulių mėsą) ir mėsos mišinys, kurio didesnę dalį sudaro žinduolių mėsa, – 25 % riebalų ir 25 % jungiamojo audinio; 19.1.2. kiaulių mėsa – 30 % riebalų ir 25 % jungiamojo audinio; 19.1.3. paukščių ir triušių mėsa – 15 % riebalų ir 10 % jungiamojo audinio. Jungiamojo audinio kiekis skaičiuojamas pagal kolageno kiekio ir mėsos baltymų kiekio santykį. (Kolageno kiekis – tai hidroksiprolino kiekis, padaugintas iš koeficiento 8). Jeigu šie didžiausi leidžiami kiekiai yra viršijami, bet „mėsa“ atitinka kitus jai taikomus kriterijus, „…mėsos“ sudėtis turi būti atitinkamai žymima sudedamųjų dalių sąraše prie žodžio „…mėsa“ nurodant riebalus ir/arba jungiamąjį audinį.“ |
„…mėsa“ įvardijant gyvūno rūšies pavadinimą. (Šis pavadinimas gali būti pakeistas bendriniu sudedamosios dalies pavadinimu, atitinkančiu gyvūno rūšį). |
2. Nustatau, kad šio įsakymo 1.2, 1.4 ir 1.6 punktai įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., o 1.1, 1.3 ir 1.5 punktai įsigalioja nuo 2003 m. rugsėjo 1 d.