Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 878 „Dėl UTENOS KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO“ pakeitimo
2012 m. liepos 18 d. Nr. 948
Vilnius
1. Pakeisti Utenos kolegijos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 878 „Dėl Utenos kolegijos statuto patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 92-4379), ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).
2. Įgalioti Utenos kolegijos direktorių pasirašyti šiuo nutarimu pakeistą Utenos kolegijos statutą ir teisės aktų nustatyta tvarka per 30 dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti jį ir kitus pakeistus duomenis Juridinių asmenų registrui.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 878
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 948
redakcija)
UTENOS KOLEGIJOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Utenos kolegijos statutas (toliau – Statutas) nustato kolegijos vietą Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, pavadinimą, buveinės adresą, teisinę formą, kolegijos misiją, veiklos tikslus ir uždavinius, veiklos sritis ir rūšis, pagrindines mokslo ir studijų organizavimo nuostatas, kolegijos organus ir jų kompetenciją, jų rinkimo (skyrimo, šaukimo) ir atšaukimo tvarką, ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo, komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką, lėšų šaltinius, turto ir lėšų naudojimo tvarką, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo tvarką, filialų ir atstovybių bei jų veiklos nutraukimo tvarką, Statuto keitimo tvarką ir kita.
2. Utenos kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Kolegijos buveinės adresas: Utena, Maironio g. 7.
4. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke. Kolegijos teisinė forma – viešoji įstaiga.
5. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6. Kolegija turi autonomiją, derinamą su atskaitomybe visuomenei ir apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 54-2140) (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir Statute.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto nustatyta tvarka Kolegijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai.
8. Kolegija ir jos pagrindiniai organizaciniai padaliniai – fakultetai – gali turėti vėliavą, ženklų ir kitų atributų. Atributus ir jų naudojimo tvarką nustato Kolegijos akademinė taryba (toliau – Akademinė taryba).
9. Kolegija savo veikloje vadovaujasi demokratijos, aktyvaus dalyvavimo valstybės ir visuomenės gyvenime, mokslo ir studijų vienovės, akademinės laisvės ir etikos, atsinaujinimo, orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus, darnios plėtros ir kitais mokslo ir studijų principais.
II. KOLEGIJOS MISIJA, VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
11. Kolegijos misiją, atsižvelgdama į Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos taryba (toliau – Taryba).
12. Kolegijos veiklos tikslai:
12.1. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės, visuomenės ir ūkio reikmes ir atitinkančias mokslo ir naujausių technologijų lygį;
12.2. plėtoti regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos valdžios, ūkio subjektus ir fizinius asmenis;
12.3. ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis;
13. Kolegijos uždaviniai:
13.1. propaguoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, sudaryti tęstinio mokymosi, profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sąlygas;
13.4. sudaryti vienodas sąlygas asmenims, siekiantiems aukštojo koleginio išsilavinimo, nepaisant lyties, amžiaus, etninės priklausomybės, religijos, politinių pažiūrų, negalios ir socialinės padėties;
13.5. užtikrinti aukštos kokybės studijas, laiduojančias kompetentingos, kritiškos, atsakingos ir visą gyvenimą besimokančios asmenybės ugdymą;
14. Pagrindinė Kolegijos veiklos sritis – švietimas. Pagrindinė veiklos rūšis – koleginių studijų vykdymas.
15. Kitos veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių), kurių gali imtis Kolegija:
III. KOLEGIJOS TEISĖS IR PAREIGOS
16. Kolegija turi teisę:
16.1. pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;
16.7. nustatyti savo struktūrą, steigti savo veiklai reikalingus Kolegijos padalinius, kuriuose organizuojamos studijos ir atliekamas mokslo tiriamasis darbas (fakultetus, jų filialus, institutus, katedras, laboratorijas ir kitus padalinius), nustatyti vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
16.10. nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis formas;
16.11. valdyti, naudoti savo turtą ir juo disponuoti Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
16.12. verstis kita įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri neatsiejama nuo Kolegijos veiklos tikslų;
16.13. atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose;
16.14. sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos, užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis ir asmenimis studijų, mokslo ir kitais klausimais, taip pat jungtis į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines;
17. Kolegijos pareigos:
17.2. informuoti steigėją, juridinio asmens dalyvius ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, savo finansinę, ūkinę, mokslinę veiklą ir lėšų naudojimą, savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo rezultatus;
17.3. laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemai valdyti ir jos stebėsenai atlikti;
IV. PAGRINDINĖS STUDIJŲ IR MOKSLO ORGANIZAVIMO NUOSTATOS
18. Studijos Kolegijoje vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą.
19. Kolegijoje vykdomos laipsnį suteikiančios studijų programos yra pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programos. Jas baigusiam asmeniui Kolegija išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą.
20. Pirmosios pakopos studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui, formuoti. Asmenims, baigusiems koleginių studijų programas, suteikiamas atitinkamos (atitinkamų) studijų krypties (krypčių) profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir kvalifikacija.
21. Kolegijoje vykdomos laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Baigusiesiems šias programas Kolegija išduoda įgytas žinias ir gebėjimus patvirtinantį pažymėjimą.
22. Laipsnio nesuteikiančių studijų programų apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.
23. Kolegijoje gali būti vykdomos dalinės studijos – studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu.
24. Kolegija kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigusiesiems suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigusiesiems suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis.
25. Bendruosius ir specialiuosius studijų programų reikalavimus (studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašus) tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.
26. Kolegijoje vykdomos tik akredituotos studijų programos, kurių apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.
27. Kvalifikacija, suteikiama baigusiesiems atitinkamas Kolegijos studijas, nurodoma studijų programoje.
28. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Baigus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.
29. Dalinių, laipsnio nesuteikiančių studijų sąlygos nustatomos studijų sutartyse su klausytojais arba trišalėse sutartyse su įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis.
30. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis gali būti dėstoma, jeigu: studijų programos turinys siejamas su kita kalba; paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai; studijos vyksta pagal jungtines studijų programas arba studijų programas, kurias baigusiesiems suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba arba kurios atitinka Mokslo ir studijų įstatymo 49 straipsnio 1 ar 2 punkte nustatytus atvejus; studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju.
31. Priėmimo į studijas, konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato Akademinė taryba ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
32. Kolegijoje dalinių studijų aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi Švietimo ir mokslo ministerijos ir Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
33. Studijų kaina tvirtinama Tarybos sprendimu ir nurodoma studentų priėmimo į Kolegiją taisyklėse bei studijų sutartyje.
34. Kolegija plėtoja taikomąją mokslinę veiklą, taikomuosius mokslinius tyrimus, atlieka eksperimentinės plėtros darbus, dalyvauja regioninėse, nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose, praktiškai taiko mokslinės veiklos rezultatus.
35. Kolegijoje mokslo ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.
36. Mokslinės veiklos plėtojimo bendruosius principus, kryptis, tematiką nustato Akademinė taryba, atsižvelgdama į savo mokslinių tyrimų galimybes, studijų poreikius, regiono, Lietuvos ir tarptautinius mokslo prioritetus, mokslinių tyrimų svarbą visuomenės švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, Kolegijos mokslininkų, dėstytojų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją ir turimus finansinius išteklius.
37. Kolegija skatina dalykinius ir tarpdalykinius taikomuosius mokslinius tyrimus, partnerystę ir bendradarbiavimą vykdant taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus per mokslinių tyrimų tinklus, atlieka taikomuosius mokslinius tyrimus pagal privataus ir viešojo sektorių institucijų užsakymus.
38. Taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete, mokslo žurnaluose ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
39. Mokslinę veiklą Kolegijoje organizuoja fakultetai, katedros, laboratorijos, centrai ir kiti padaliniai. Jų atliktų tyrimų rezultatai naudojami studijų procese ir yra studijų ir mokslinės veiklos, studijų ir mokslinės kompetencijos tobulinimo pagrindas.
40. Kolegijoje skatinama studentų mokslinė veikla, gali veikti studentų mokslo draugijos, organizuojamos studentų mokslinės praktinės konferencijos, seminarai, mokslo darbų konkursai.
V. KOLEGIJOS VALDYMO ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA, JŲ RINKIMO (SKYRIMO, ŠAUKIMO) IR ATŠAUKIMO TVARKA
42. Kolegijos valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegijoje veikia šie kolegialūs valdymo organai: Taryba ir Akademinė taryba. Vienasmenis valdymo organas yra Kolegijos direktorius (toliau – direktorius).
43. Taryba atlieka šias funkcijas:
43.1. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos viziją ir misiją, direktoriaus pateiktą strateginį veiklos planą;
43.3. svarsto ir tvirtina direktoriaus teikiamus Kolegijos organizacinės struktūros pertvarkos planus;
43.4. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise bei kitu teisėtu pagrindu valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
43.5. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką; renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų direktorių;
43.8. direktoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
43.9. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;
43.10. svarsto ir tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
43.12. užtikrina Kolegijos atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėju, kiekvienais metais informuoja visuomenę apie Kolegijos veiklos rezultatus;
43.14. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina ir Vyriausybei teikia Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planus;
43.15. rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai Kolegijos interneto tinklalapyje kasmet iki balandžio 1 dienos;
44. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:
44.1. vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu studentų atstovybės nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
44.2. kiti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai Akademinės tarybos nustatyta tvarka skiria 4 narius;
44.3. Akademinės tarybos nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami 4 Tarybos nariai, nepriklausantys Kolegijos personalui ir studentams, iš jų vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu studentų atstovybės nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Šie 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami atsižvelgiant į Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą.
46. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 Tarybos kadencijas iš eilės.
47. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
48. Tarybos nario kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos Akademinės tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį.
49. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Akademinės tarybos ir kiti Kolegijos akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo Tarybos nustatytos formos įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas.
50. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.
51. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Kolegijos interneto tinklalapyje.
53. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statuto, Tarybos darbo reglamento ar Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba šio įsipareigojimo nepasirašo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą narį.
54. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.
55. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Kolegijos lėšų. Išmokų dydis ir mokėjimo tvarka priklauso nuo Kolegijos pasiektų veiklos rezultatų ir kiekvieno Tarybos nario veiklos intensyvumo.
58. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
58.1. tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti;
58.2. vertina atliktų tyrimų rezultatus ir Kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
58.6. vadovaudamasi Tarybos nustatytais Kolegijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus ir dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
58.7. šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti; apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą praneša Kolegijos akademinei bendruomenei ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Kolegijos interneto tinklalapyje ar kitais Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytais būdais;
58.10. Kolegijos fakultetų tarybų siūlymu, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitus visuomenei reikšmingus veiklos rezultatus, teikia garbės ir kitus vardus;
58.11. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;
58.14. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise bei kitu teisėtu pagrindu valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
58.15. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;
61. Akademinė taryba sudaroma iš 11 narių. Akademinės tarybos nariais gali būti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai, Kolegijos administracijos nariai, patenkantys į Akademinę tarybą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių. Studentų atstovus į Akademinę tarybą skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu studentų atstovybės nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Docento ir (ar) vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų Akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Direktorius yra Akademinės tarybos narys pagal pareigas.
62. Akademinės tarybos veiklą reglamentuoja Akademinės tarybos patvirtintas darbo reglamentas. Pirmąjį išrinktos naujos Akademinės tarybos posėdį ne vėliau kaip per mėnesį nuo Akademinės tarybos narių išrinkimo šaukia direktorius.
63. Akademinė taryba paprasta visų narių balsų dauguma iš savo narių renka Akademinės tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie gali būti atšaukti ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma. Direktorius negali būti Akademinės tarybos pirmininku.
64. Akademinės tarybos posėdžius šaukia Akademinės tarybos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per semestrą. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Akademinės tarybos narių, arba direktoriaus siūlymu. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Akademinės tarybos pirmininkui.
65. Akademinės tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių. Akademinės tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Akademinės tarybos priimti nutarimai skelbiami viešai. Akademinės tarybos nutarimai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, jeigu Akademinė taryba nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos. Akademinės tarybos nutarimai privalomi visiems Kolegijos darbuotojams ir studentams.
66. Apie Akademinės tarybos sprendimus Kolegijos akademinei bendruomenei pranešama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Kolegijos interneto tinklalapyje ir kitais Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytais būdais.
69. Direktorius atlieka šias funkcijas:
69.1. vadovauja Kolegijai, organizuoja Kolegijos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
69.3. priima ir atleidžia Kolegijos darbuotojus; direktoriaus pavaduotojai ir fakultetų dekanai priimami ir atleidžiami pritarus Akademinei tarybai;
69.5. teikia Tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;
69.6. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
69.7. teikia Tarybai tvirtinti ir viešai Kolegijos interneto tinklalapyje skelbia Kolegijos metinę veiklos ataskaitą;
69.8. svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
69.9. teikia Akademinei tarybai svarstyti ir Tarybai tvirtinti strateginį Kolegijos veiklos ir Kolegijos struktūros pertvarkos planus;
69.10. teikia Akademinei tarybai 5 metų kadencijai tvirtinti pavaduotojų ir fakultetų dekanų kandidatūras; pasibaigus direktoriaus įgaliojimams, pavaduotojų ir dekanų įgaliojimai gali būti sustabdyti arba pratęsti paskirto naujo direktoriaus teikimu;
69.12. nustato pavaduotojų, fakultetų dekanų ir kitų Kolegijos padalinių vadovų funkcijas ir įgaliojimus;
71. Taryba skelbia viešą konkursą direktoriaus pareigoms eiti. Direktorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių.
73. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
74. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
75. Jeigu direktoriaus pateikta Kolegijos metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, direktorius teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 6 Tarybos narių balsų dauguma.
76. Direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas, kurias privalo atlikti pats įstaigos vadovas) gali pavesti savo pavaduotojams ar kitiems darbuotojams. Direktoriaus pareigas jo ligos, atostogų arba komandiruotės laikotarpiu paprastai eina direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai.
77. Kolegijos direktoratas yra direktoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Direktoratą sudaro direktorius, direktoriaus pavaduotojai, vyriausiasis buhalteris, fakultetų dekanai. Kolegijos direktorato sudėtį, jos pakeitimus ir papildymus tvirtina direktorius įsakymu. Į direktorato posėdžius direktorius gali kviesti ir kitus asmenis.
VI. KOLEGIJOS PADALINIAI
79. Fakultetas – pagrindinis organizacinis padalinys, kurio veikla yra studijų organizavimas ir vykdymas, taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) taikomoji mokslinė veikla ir kokybės užtikrinimas. Fakulteto veiklą reglamentuoja Statutas ir Akademinės tarybos tvirtinami fakulteto nuostatai.
81. Fakulteto taryba yra aukščiausioji fakulteto akademinės savivaldos institucija. Fakulteto taryba sudaroma iš 9 narių. Fakulteto tarybą 5 metams renka fakulteto akademinės bendruomenės susirinkimas. Fakulteto tarybos nariai yra Kolegijos dėstytojai, kurių pagrindinė pedagoginė veikla vykdoma tame fakultete. Į fakulteto tarybos sudėtį pagal pareigas įeina dekanas. Studentų atstovybė skiria savo atstovus į fakulteto tarybą studentų atstovybės įstatuose nustatyta tvarka. Studentų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų fakulteto tarybos narių. Fakulteto tarybos veiklą reglamentuoja fakulteto tarybos nuostatai, kuriuos tvirtina Akademinė taryba.
84. Fakulteto tarybos pirmininką renka fakulteto tarybos nariai. Fakulteto dekanas ar prodekanas negali būti fakulteto tarybos pirmininku.
87. Dekanatas yra dekano įsakymu sudaryta ir jo vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, kurią sudaro dekanas, prodekanas ir katedrų vedėjai. Dekanatas svarsto ir priima sprendimus fakulteto kompetenciją atitinkančiais organizaciniais, studijų, ūkio ir kitais klausimais, koordinuoja fakulteto padalinių darbą, teikia siūlymus fakulteto tarybai ir direktoriui, įgyvendina Tarybos, Akademinės tarybos, direktoriaus priimtus sprendimus.
88. Katedra – mokslo ir studijų padalinys, vykdantis akademinę ir taikomąją mokslinę veiklą, atliekantis taikomuosius mokslinius tyrimus.
89. Katedrai vadovauja katedros vedėjas, paskirtas direktoriaus įsakymu dekano teikimu. Katedros vedėju paprastai skiriamas asmuo, turintis mokslo laipsnį.
90. Fakulteto dekano teikimu katedros narių sąrašą kiekvienais mokslo metais tvirtina direktorius įsakymu.
VII. STUDENTŲ IR DARBUOTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
92. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas.
93. Į Kolegijos pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Kolegijos nustatytus kriterijus.
94. Bendrą studijų vietų skaičių nustato Taryba, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę.
95. Kolegijoje direktoriaus įsakymu gali studijuoti klausytojai pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes).
97. Studento ir Kolegijos santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi Studentų atstovybių sąjungos siūlymus.
98. Klausytojo ir Kolegijos santykiai įforminami sutartimi direktoriaus patvirtinta ir Akademinės tarybos aprobuota tvarka.
99. Studentai turi teisę:
99.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Kolegijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje;
99.7. atsiskaityti už darbus taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;
99.8. kreiptis į Kolegijos administraciją, kad būtų įskaityti studijų Kolegijoje ar kitoje Lietuvos arba užsienio šalies aukštojoje mokykloje rezultatai;
99.10. Statuto nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas:
99.10.1. išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;
99.11. studento rašytiniu prašymu ir direktoriaus įsakymu gauti akademinę pažymą apie išlaikytus egzaminus ir įskaitas;
100. Studentų pareigos yra šios:
101. Už studento pareigų netinkamą vykdymą studentams gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
102. Studentas gali būti pašalintas iš Kolegijos, jeigu:
103. Skatinimo ir nuobaudų skyrimo studentams tvarką nustato Akademinė taryba, įvertinusi studentų atstovybės siūlymus.
104. Studentas, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti, gali kreiptis į direktorių ar jo įgaliotus asmenis. Direktorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl Statute, Mokslo ir studijų įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti. Nepatenkintas direktoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į prašymą, skundą ar pranešimą arba atsakymo negavęs per 15 dienų studentas turi teisę kreiptis į Kolegijos ginčų nagrinėjimo komisiją.
105. Kolegijos ginčų nagrinėjimo komisija sudaroma direktoriaus įsakymu. Ši komisija yra nuolatinė institucija, sprendžianti studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su studijų ir mokslo veikla. Ši komisija sudaroma iš 6 įgaliotų asmenų. Į komisiją skiriama po lygiai Kolegijos administracijos, studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) ir Kolegijos personalo įgaliotų asmenų. Komisija gautą studento skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės visų narių balsų dauguma. Kolegijos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Kolegijoje yra galutinis. Apie Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą studentui pranešama raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
106. Kolegijos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė, kurią sudaro Kolegijos visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir kitais teisės aktais, taip pat Statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais studentų atstovybės įstatais.
107. Jeigu studentų atstovybės Kolegijoje nėra, į Kolegijos visuotinį studentų susirinkimą (konferenciją) Kolegijos fakultetų studentai deleguoja atstovus, balsų dauguma išrinktus fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose (konferencijose).
108. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (visų delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvavusių studentų.
109. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Kolegijos valdymo organus tvarka. Studentų atstovai sprendžiamojo balso teise dalyvauja Statuto nurodytų Kolegijos valdymo organų veikloje.
110. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių atsakingų darbuotojų visais studijų klausimais.
111. Tarybos nustatyta tvarka Kolegija remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Už Kolegijos skirtas lėšas ir jų naudojimą studentų atstovybė atsiskaito Tarybai studentų atstovybės įstatuose nustatyta tvarka.
112. Studentų atstovybė gali ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Kolegijos valdymo organą ir reikalauti dar kartą svarstyti jo priimtus sprendimus.
113. Kolegijos darbuotojai yra dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai.
114. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Kolegijoje nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, kiti teisės aktai ir Statutas, taip pat Kolegijos valdymo organų priimti teisės aktai.
115. Kolegijos darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
115.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
115.3. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją; jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;
115.5. dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;
116. Kolegijos studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai sudaro Kolegijos akademinę bendruomenę.
117. Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas rengia ir tvirtina Akademinė taryba.
118. Kolegijos akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė apima:
118.2. mokslo ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;
119. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:
119.1. kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;
120. Kolegijos akademinės bendruomenės nariai privalo:
121. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas. Kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) pareigybių reikalavimus, ne žemesnius už nustatytuosius Mokslo ir studijų įstatymo 58 straipsnio 2– 5 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) atestavimo tvarką nustato Kolegijos dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašas, kurį tvirtina Akademinė taryba.
122. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis, nurodytus Mokslo ir studijų įstatymo 61 straipsnyje ir 65 straipsnio 4 dalyje, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursą skelbia direktorius. Konkursai šioms pareigoms eiti organizuojami, dėstytojai ir mokslo darbuotojai atestuojami įstatymų ir kitų teisės aktų, Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Kandidatus į dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigas vertina Dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pagrindines pareigas komisija, sudaryta Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 šios komisijos narių sudaro Kolegijoje nedirbantys asmenys.
123. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų. Akademinės tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Kolegijos dėstytojų atestacija. Į aukštesnes dėstytojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.
124. Dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti, mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
125. Kolegija gali kviesti kitų Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų, kitų institucijų dėstytojus dirbti pagal terminuotas sutartis (ne ilgiau kaip 2 metams) įstatymų nustatyta tvarka. Kviestiniams dėstytojams netaikoma Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta skyrimo į pareigas tvarka.
126. Kolegijos darbuotojams Akademinės tarybos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos tobulinti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.
127. Profesoriams, aktyviai dirbusiems ne mažiau kaip 5 metus mokslinį ir pedagoginį darbą Kolegijoje, už ypatingus nuopelnus mokslui Akademinė taryba gali suteikti profesoriaus emerito vardą.
128. Profesoriai emeritai turi teisę ir toliau dalyvauti Kolegijos mokslinėje ir kitoje veikloje tokia pat tvarka kaip kiti Kolegijoje dirbantys mokslininkai.
129. Profesoriui emeritui Akademinės tarybos nustatyta tvarka iš Kolegijos lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.
130. Kiti Kolegijos darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo direktoriaus įsakymu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
131. Už Mokslo ir studijų įstatyme, Statute ir kituose norminiuose teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Kolegijos darbuotojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
132. Darbo ginčus tarp Kolegijos administracijos ir kitų Kolegijos darbuotojų dėl darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose ir darbo sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo nagrinėja Darbo ginčų komisija. Darbo ginčų komisija sudaroma, Kolegijos administracijos ir kitų Kolegijos darbuotojų darbo ginčai nagrinėjami ir sprendimai įgyvendinami Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
VIII. MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
133. Kolegija atsako už mokslo, studijų ir kitos veiklos kokybę, puoselėja mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą.
134. Kolegija nuolat viešai skelbia (Kolegijos interneto tinklalapyje ir kitais būdais) savo veiklos kokybės rodiklius, informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdomą mokslinę veiklą, periodiškai vykdomų savianalizių rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atlikto Kolegijos veiklos vertinimo rezultatus, absolventų karjeros rodiklius, kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas ir mokslinę veiklą.
135. Mokslo veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per Kolegijos vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis, Kolegijos strateginiuose dokumentuose (Strateginiame veiklos plane, Kolegijos strategijoje) patvirtintomis veiklos tobulinimo gairėmis, konkrečiais būdais ir priemonėmis, savianalizės principu. Kolegijos mokslinės veiklos ir studijų kokybė taip pat užtikrinama vykdant išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį institucinį Kolegijos įvertinimą ir (arba) akreditavimą.
IX. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS
138. Kolegijos filialas ir (ar) atstovybė yra struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas ir (ar) atstovybė veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. Filialas ir (ar) atstovybė nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal filialo ir (ar) atstovybės prievoles, filialas ir (ar) atstovybė atsako pagal Kolegijos prievoles.
139. Taryba turi teisę priimti sprendimą nutraukti filialo ir (ar) atstovybės veiklą direktoriaus teikimu.
X. LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA
141. Kolegija valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.
142. Kolegijos lėšas sudaro:
142.4. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
143. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
143.1. taikomiesiems moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti;
144. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:
145. Kolegijos turtą sudaro:
145.1. valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotas ilgalaikis materialusis turtas;
146. Turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
146.2. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
146.3. lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
146.5. iš valstybės biudžeto lėšų ir Statuto 146.2– 146.4 punktuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
146.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);
147. Nuosavybės teise priklausantį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais, Statutu, kitais teisės aktais.
148. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais, kitais teisės aktais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.
149. Kolegija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Kolegijos teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos siūlymus.
150. Kolegijos darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Kolegijos turtu pagal vidaus tvarkos taisykles.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
154. Statuto pakeitimus Vyriausybei tvirtinti teikia Kolegijos taryba įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus.
155. Nė viena Statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija.
156. Kolegija reorganizuojama arba likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimą dėl Kolegijos reorganizavimo ar likvidavimo priima Vyriausybė Tarybos teikimu arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, įvertinusi Tarybos siūlymus.