LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL REGLAMENTO STR 2.08.01:2000 „DUJŲ SISTEMOS PASTATUOSE“ PATVIRTINIMO
2000 m. kovo 27 d. Nr. 110
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 6.4 p.:
1. Tvirtinu statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.08.01:2000 „Dujų sistemos pastatuose“ (pridedama).
3. Nuo 2000 05 01 laikau netekusiais galios žemiau nurodytus norminius dokumentus arba jų dalis:
3.1. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 07 15 įsakymą Nr. 91 „Dėl techninio reglamento STR 2.08.01:1996 patvirtinimo“;
3.2. statybos normų ir taisyklių SNiP 2.04.08-87 „Dujų tiekimas“ 5 skyriaus poskyrį „DRĮ išdėstymas“, 6 skyrių „Vidaus dujotiekio įrengimas“ ir 9 skyriaus poskyrį „Individualūs balioniniai įrenginiai“;
3.3. statybos normų ir taisyklių SNiP 2.08.01-89 „Gyvenamieji namai“ 3 skyriaus 3.10 punkto pirmąją pastraipą;
3.4. statybos normų ir taisyklių SNiP 2.08.02-89 „Visuomeniniai pastatai ir statiniai“ 3 skyriaus poskyrį „Dujų tiekimas“;
3.5. Dujinių šildymo konvektorių įrengimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 1995 02 23) 2.8 punkto antrąją pastraipą;
4. Nustatau, kad nuo 2000 05 01 statybos normų ir taisyklių SNiP II-35-76 „Katilinių įrenginiai“ 1.7 ir 1.8 punktai netaikomi katilinėms, kurios pagal 66 punkte nurodytą reglamentą priskiriamos antrajai ir trečiajai kategorijoms.
5. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „reglamentas“, „statyba“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 110
Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.08.01:2000
DUJŲ SISTEMOS PASTATUOSE
I. Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos
1. Šis statybos techninių reikalavimų reglamentas nustato, kaip turi būti projektuojamos ir įrengiamos dujų sistemos gyvenamuosiuose namuose, visuomeniniuose ir gamybiniuose pastatuose arba jų dalyse, kurie priskiriami C, D ir E kategorijoms [7.1], jei degiųjų gamtinių dujų (toliau – gamtinių dujų) slėgis ne didesnis kaip 50 mbar arba suskystintų angliavandenilinių dujų (toliau – suskystintų dujų) iš grupinių įrenginių slėgis ne didesnis kaip 50 mbar, o suskystintų dujų slėgis individualiuose dujų balionuose ne didesnis kaip 16 bar.
Leidžiama projektuoti ir įrengti pristatytose arba atskirai stovinčiose katilinėse ir gamybiniuose pastatuose dujų sistemas, kuriose dujų slėgis ne didesnis kaip 5 bar, o gamybiniuose pastatuose, jei to reikalauja gamybos technologija, – dujų sistemas iki 16 bar slėgio.
Šis reglamentas netaikomas pirmosios kategorijos katilinėms, kuriose įrengiami dujiniai šildymo katilai, iš kurių bent vienas yra galingesnis negu 350 kW, arba bendras galingumas yra didesnis negu 1,5 MW.
2. Šiame reglamente išdėstyti pagrindiniai reikalavimai.
Projektuojant, įrengiant, pertvarkant ir priimant naudoti dujų sistemas, privaloma taip pat laikytis kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių, su dujų tiekimu susijusių, darbo ir priešgaisrinės saugos, higienos, aplinkos apsaugos, statybos ir kitų norminių dokumentų ir įmonių statybos taisyklių (ST). Tarptautiniai, Europos Sąjungos bei kitų valstybių norminiai dokumentai taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.
3. Projektuojant, įrengiant, pertvarkant ir priimant naudoti dujų sistemas, taip pat privaloma laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių arba siektinų užterštumo verčių.
Skaičiuotini dujotiekio vidiniai skersmenys turi būti nustatomi hidrauliniais skaičiavimais, užtikrinant vartotojams projektinį dujų pralaidumą ir slėgį maksimalaus dujų naudojimo metu.
4. Montuojant dujas deginančius įrenginius ir vidaus dujotiekį, leidžiama naudoti medžiagas ir įrenginius, kurių naudojimas Lietuvos Respublikoje nustatytąja tvarka yra įteisintas, o tų įrenginių kokybė patvirtinta gamyklos sertifikatais.
Dujas deginantys įrenginiai turi būti sukomplektuoti gamykloje saugos ir reguliavimo prietaisais, kurie užtikrina įrenginių darbą be nuolatinės aptarnaujančio personalo priežiūros.
5. Šio reglamento nuostatos netaikomos dujų sistemoms, kurios įrengtos iki šio reglamento įsigaliojimo datos.
II. NUORODOS
7. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:
7.1. RSN 133-91. Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai (patvirtintos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 02 17 įsakymu Nr. 25);
7.2. RSN 134-92. Visuomeniniai pastatai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai (patvirtintos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 06 18 įsakymu Nr. 118);
7.3. RSN 139-92. Pastatų ir statinių žaibosauga (patvirtintos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 08 24 įsakymu Nr. 148);
7.4. RSN 153-9. Projekto dalies „Aplinkos apsauga“ rengimo taisyklės (patvirtintos Statybos ir urbanistikos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento 1993 09 06 įsakymu Nr. 154/60);
7.5. STR 2.09.02:1998. Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas (Žin., 1999, Nr. 13-333);
7.6. BPST 01-97. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės (Žin., 1997, Nr. 102-2577);
7.7. ST 8860637.02:1998. Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės (Žin., 1998, Nr. 78-2212);
7.8. Dujų ūkio saugumo laikinosios taisyklės (patvirtintos Energetikos ministerijos 1994 05 10 įsakymu Nr. 70);
7.9. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. 1.7 skirsnis ir antrasis skyrius (Žin., 1999, Nr. 18-483);
7.10. HN 23-1993. Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore (patvirtintos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1993 12 30 nutarimu Nr. 84);
7.11. HN 33-1993. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai (patvirtintos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1993 12 23 įsakymu Nr. 79);
7.12. HN 35-1998. Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (Žin., 1999, Nr. 3-70);
7.13. HN-50-1994. Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose (patvirtintos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1994 12 30 įsakymu Nr. 2);
7.14. HN-51-1994. Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose (patvirtintos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1994 12 30 įsakymu Nr. 3);
7.15. LAND 12-98. Teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos stacionarių degimo šaltinių išmetamosiose dujose (Žin., 1998, Nr. 42-1148);
7.16. Dujinių šildymo konvektorių įrengimo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 1995 02 23);
7.17. Aplinkos oro apsaugos reikalavimai, deginant kurą mažuose stacionariuose degimo šaltiniuose (patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 01 10 įsakymu Nr. 12; Žin., 2000, Nr. 6-164).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
9. Dujas deginantys įrenginiai – įvairios paskirties prietaisai, įrenginiai dujoms deginti su degimui reikalingo oro padavimo ir degimo produktų šalinimo įranga bei jų instaliacija.
Dujas deginantys įrenginiai yra skirstomi į tris tipus:
A – nešalinantys degimo produktų į lauką;
B – su atvira degimo kamera (dujoms deginti naudojamas patalpos oras), su ventiliatoriumi arba be jo, degimo produktus šalinantys į lauką per dūmtraukį;
C – su uždara degimo kamera (dujoms deginti naudojamas lauko oras per specialų ortakį), su ventiliatoriumi arba be jo, degimo produktus šalinantys į lauką per dūmtraukį arba angą sienoje.
10. Dujiniai prietaisai – dujas deginantys prietaisai: viryklės, vandens šildytuvai, šildymo katilai, dujofikuotos šildymo krosnys, dujiniai oro šildytuvai, dujiniai šildymo konvektoriai, technologiniai įrenginiai ir kt. Jei dujinio prietaiso galia ne didesnė negu 120 kW, tai jis priskiriamas prie buitinių prietaisų grupės. Dujiniai prietaisai:
10.1. dujinis oro šildytuvas, dujinis šildymo konvektorius, dujinis židinys – dujinis prietaisas, skirtas šildyti patalpą;
10.2. dujinis šildymo katilas – dujinis prietaisas, skirtas šildyti vandenį šildymo sistemoje (galimi kombinuoti dujiniai šildymo katilai, kuriuose šildomas šildymo sistemoje cirkuliuojantis vanduo ir ruošiamas karštas vanduo buitinėms arba technologinėms reikmėms);
10.3. dujinis vandens šildytuvas – dujinis prietaisas, skirtas šildyti vandenį buitinėms arba technologinėms reikmėms;
10.4. dujinis tiesiasrovis vandens šildytuvas – dujinis prietaisas, skirtas šildyti tekantį vandenį pašildytuve sumontuotais vamzdeliais;
11. Dujas deginantis technologinis įrenginys – įvairios paskirties technologiniai prietaisai, kuriuose yra deginamos dujos, su degimui reikalingo oro padavimo ir degimo produktų šalinimo įranga bei jų instaliacija.
12. Dujotiekio įvadas – vamzdis nuo jungties su skirstomuoju dujotiekiu iki uždaromojo įtaiso ant įvado į pastatą (imtinai).
14. Dujų sistema – dujų tiekimo sistemos, dujas naudojančių įrenginių, buitinių dujinių prietaisų, pagalbinių statinių jai funkcionuoti sistema.
15. Dujų tiekimo sistema – dujų vamzdynų ir įrenginių dujoms tiekti, transportuoti ir skirstyti visuma kartu su apsaugos nuo elektrocheminės korozijos įrenginiais.
16. Dujų skaitiklis – prietaisas, skirtas sunaudotų dujų tūriui matuoti. Dujų skaitikliai iki 16 nm3/h našumo priskiriami buitinių dujų skaitiklių grupei.
17. Dūmtakis-ortakis – sistema „vamzdis-vamzdyje“, kurioje vienu vamzdžiu šalinami degimo produktai, o kitu paduodamas oras degimui į pakurą.
18. Gyvenamoji patalpa – patalpos, pagal galiojančius teisės norminius aktus tinkamos žmonėms nuolat ar laikinai gyventi.
19. Grupinis balioninis įrenginys – dujų tiekimo įrenginys, susidedantis iš daugiau kaip dviejų balionų ir bendra balionų talpa didesnė negu 55 litrai.
20. Individualus balioninis įrenginys – dujų tiekimo įrenginys, susidedantis iš ne daugiau kaip dviejų balionų ir bendra balionų talpa ne didesnė negu 55 litrai.
21. Jungtis – dujotiekio sudedamųjų dalių jungimo priemonė. Jungtys gali būti flanšinės, srieginės arba su kūgiškais jungimosi paviršiais (metalas į metalą).
22. Lanksčioji jungtis – lankstus vamzdyno elementas, jungiantis fiksuotą dujotiekio galą su dujinio prietaiso dujų įėjimo atvamzdžiu.
23. Namo priklausiniai – valdoje atskiri statiniai arba tarpusavyje bei su namu sublokuoti statiniai, kurie reikalingi namų ūkiui tvarkyti: ūkinis pastatas, garažas ir kiti namų ūkio reikmėms būtini pastatai.
24. Negyvenamoji patalpa – patalpa, neskirta gyventi žmonėms arba neatitinkanti gyvenamųjų patalpų reikalavimų.
25. Pastatų grupė valdoje – gyvenamieji, visuomeniniai arba gamybiniai sublokuoti arba sujungti jungtimis pastatai valdoje.
26. Rezervuarinis įrenginys – įrenginys dujoms tiekti, kurį sudaro suskystintų dujų rezervuarai, slėgio reguliavimo įtaisai, apsauginiai vožtuvai, lygio matuokliai ir kiti papildomi įrenginiai.
27. Dujų slėgio reguliavimo įrenginys – įrenginys sumažinti dujų slėgį, kurį sudaro dujų slėgio reguliavimo įtaisai, apsauginiai vožtuvai, filtrai ir kiti papildomi įrenginiai:
30. Tranzitinis dujotiekis – dujotiekis, nutiestas per patalpas, kuriose nėra dujas deginančių įrenginių.
IV. VIDAUS DUJOTIEKIO TIESIMAS
34. Dujotiekiui įrengti leidžiama naudoti medžiagas, kurių naudojimas Lietuvos Respublikoje yra įteisintas norminiais dokumentais, patvirtintais nustatytąja tvarka.
35. Dujotiekį reikia suprojektuoti ir slėgio reguliavimo įrenginį arba įtaisą parinkti tokį, kad dujų slėgis dujas deginančio įrenginio įvade būtų toks, kokį nurodė įrenginio gamintojas.
36. Dujotiekiai turi būti montuojami vertikaliai arba horizontaliai, lygiagrečiai su sienų paviršiumi. Dujotiekio trasa turi būti kiek galima trumpesnė su mažiausiu jungčių skaičiumi.
37. pastatų viduje dujas tiekti privaloma tik plieniniais arba variniais vamzdžiais. Variniai vamzdžiai gali būti tik iki 25 mm sąlyginio skersmens (imtinai).
Dujas deginančius įrenginius, slėgio reguliavimo įtaisus, kontrolės ir matavimo prietaisus leidžiama jungti lanksčiomis jungtimis (žarnomis ir kt.), kurių naudojimas yra įteisintas nustatytąja tvarka patvirtintais norminiais dokumentais. Parenkant lanksčias jungtis, būtina įvertinti dujų slėgį ir temperatūrą. Jungčių (žarnų) galai prijungiami prie vamzdžio apspaudžiamomis apkabomis arba specialiais gofruotais antgaliais. Jungtys (žarnos) negali kirsti sienų, langų arba durų. Žarnos turi būti apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų, staigių perlenkimų, šilumos ir chemikalų poveikio.
38. Plieniniai vamzdžiai jungiami juos suvirinant. Variniai vamzdžiai jungiami kapiliariškai juos sulituojant arba jungiant apspaudžiamomis jungtimis. Jungtys leidžiamos tik įrengiant uždarymo įtaisus, prijungiant dujinius prietaisus, dujotiekio įrenginius (reguliatorius, filtrus ir pan.), dujų kontrolės ir matavimo prietaisus. Jungtys įrengiamos prieinamose vietose, kad būtų patogu jas prižiūrėti ir remontuoti.
39. Vidaus dujotiekis:
- montuojamas atviras ir tvirtinamas prie pastato statybinių konstrukcijų;
- netvirtinamas prie kitų vamzdžių ir negali būti naudojamas kaip atrama;
- negali būti kitų vamzdžių sukeltos drėgmės poveikio zonoje.
Dujotiekį reikia įrengti taip, kad temperatūros pokyčiai ar pastato vibracija vamzdyno nejudintų ir nedeformuotų.
Draudžiama dujotiekius tiesti per A ir B kategorijų patalpas, C kategorijos sandėlius [7.1], pastatų bendrojo naudojimo rūsius, vėdinimo kanaluose, dūmtraukiuose, liftų šachtose ir jų mašinų patalpose, šiukšlių surinkimo kamerose, uždarose nišose kartu su lietaus bei fekalinės kanalizacijos stovais, elektros kabeliais, elektros paskirstymo įrenginių, vėdinimo įrangos patalpose.
40. Dujotiekius leidžiama montuoti pakabinamų lubų erdvėse, kuriose įrengti dujų analizatoriai (aptiktų dujų garsiniai signalizatoriai), sienų nišose, kanaluose, kurie natūraliai vėdinami. Nišos ir kanalai gali būti uždengiami lengvai nuimamais skydais, o pakabinamos lubos po vamzdžiais turi būti lengvai išmontuojamos.
Leidžiama tiesti pastato sienose apsaugotus nuo korozijos dujotiekius, užtinkuotus smėlio ir cemento skiediniu. Sienose dujotiekiai turi būti be išardomų jungčių.
Apie dujotiekius, nutiestus po tinko sluoksniu, turi būti surašomas paslėptų darbų aktas ir pridėti tikslūs dujotiekio nutiesimo brėžiniai.
Dujotiekis gyvenamosiose patalpose gali būti tiesiamas tik tais atvejais, jei jose įrengti dujiniai prietaisai šildyti orą (10.1p.). Tokiais atvejais dujų vamzdžiai gali būti tiesiami sienose ir užtinkuojami arba tiesiami po apvadais.
Leidžiama tiesti stovus gyvenamųjų namų I, II, III atsparumo ugniai [7.1] laiptinėse, išskyrus nepralaidžias dūmams. Stovai turi būti laiptinių kampuose.
Draudžiama tiesti dujotiekio stovus daugiabučių namų butuose, išskyrus virtuves.
41. Dujotiekis, kertantis pastato statybines konstrukcijas, turi būti apsaugotas dėklais iš atsparios korozijai, dujoms nepralaidžios ir nedegios medžiagos. Dėklo ilgis lygus konstrukcijos storiui.
Dėklas, kertantis perdangas, turi išsikišti ne mažiau kaip 3 cm virš perdangos (grindų) paviršiaus.
Leidžiama tiesti po žeme dujotiekį tiesiai į vienbučių gyvenamųjų namų rūsius, jei gamtinių dujų slėgis ne didesnis kaip 50 mbar.
42. Leidžiama dujotiekius tiesti tranzitu (išskyrus 39 p. nurodytas patalpas) per gyvenamąsias, negyvenamąsias, visuomenines, gamybines patalpas, taip pat gyvenamuosiuose namuose esančias visuomeninės paskirties patalpas, kurios turi būti prieinamos prižiūrinčiam personalui bet kuriuo paros metu. Draudžiama atvirai tiesti tranzitinius dujotiekius per visuomeninių pastatų masinio žmonių sambūrio vietas, kuriose gali būti 50 ir daugiau žmonių.
43. Atstumas nuo dujotiekio iki statybinių konstrukcijų, kitų vamzdžių arba įrenginių turi būti toks, kad būtų galima lengvai prieiti, dujotiekį montuoti, remontuoti ir prižiūrėti.
Dujotiekis neturi būti tiesiamas pro vėdinimo angas, langus arba duris. Galima tiesti dujotiekį pro stiklo blokų švieslangius arba išilgai nevarstomų langų rėmų.
Jei dujotiekis tiesiamas ant bendrų atramų kartu su kitais vamzdžiais, tai jį reikia montuoti aukščiausiai. Kad dujotiekį būtų galima atskirti nuo kitų techninės paskirties vamzdžių, jis turi būti nudažytas geltonai.
44. Patalpose atstumas tarp dujotiekio ir ryšio arba elektros laidų, kabelių turi būti ne mažesnis negu tai nurodoma [7.8, 7.9].
Draudžiama naudoti dujotiekio vamzdynus įžeminimui.
45. Žmonių vaikščiojimo vietose dujų tiekimo vamzdžiai turi būti tiesiami ne žemiau kaip 2,2 m nuo grindų.
46. Dujotiekis turi būti apsaugotas nuo korozijos. Dujotiekis gali būti dengiamas PE apvalkalu, dažomas.
47. Pastato techniniame aukšte (viršutiniame aukšte arba pastogėje) dujotiekis gali būti tiesiamas tik laikantis šių reikalavimų:
- dujotiekis įvedamas ne daugiau kaip trim namo sekcijoms (su atskirais įėjimais į kiekvieną sekciją);
- pagrindinis uždarymo įtaisas turi būti pastato išorėje;
- pagrindinis įėjimas į techninį aukštą turi būti ne mažesnis kaip (200x80) cm su atsidarančiomis į išorę durimis;
- sienoje tarp sekcijų turi būti anga, ne mažesnė kaip (90x80) cm;
- dujotiekiui kontroliuoti turi būti 90 cm pločio ir 210 cm aukščio takas nors iš vienos pusės;
- techninis aukštas turi būti natūraliai arba mechaniškai vėdinamas, garantuojant, kad oras per valandą pasikeis bent vieną kartą;
- techniniame aukšte dujotiekis turi būti be išardomų jungčių.
48. Įmonių gamybinėse patalpose, išskyrus A ir B kategorijų patalpas [7.1], leidžiama tiesti dujotiekį grindų kanaluose, kurie užpilami smėliu ir uždengiami skydais. Kanalų konstrukcija turi būti tokia, kad dujos nepasklistų po grindimis.
Leidžiama dujotiekius tiesti gamybinių ir buitinių aptarnavimo patalpų, visuomeninio maitinimo įmonių ir laboratorijų monolitinėse grindyse prie atskirų dujų prietaisų. Vamzdžiai turi būti be išardomų jungčių. Dujotiekio kanalas užpilamas cemento skiediniu.
Plieniniai vamzdžiai turi būti nudažyti drėgmei ir vandeniui atspariais dažais.
50. Dujų skaitikliai įrengiami sausose, vėdinamose ir lengvai prieinamose patalpose arba spintelėse lauke. Lauke įrengti buitinių vartotojų dujų skaitikliai privalo turėti temperatūros korekcijos įtaisus. Dujų skaitikliai turi būti įrengti taip, kad būtų galima lengvai patikrinti jų būklę, rodmenis ir, jei reikia, skaitiklius pakeisti. Daugiabučių namų laiptinėse, išskyrus nepralaidžias dūmams [7.1], dujų skaitikliai gali būti įrengiami nišose arba vėdinamose spintose su langeliu, kad būtų galima patikrinti dujų skaitiklio rodmenis.
Laiptinėse ant sienos įrengiamų dujų skaitiklių spintų apačia turi būti ne žemiau kaip 2,2 m virš laiptų aikštelių arba jų pakopų.
51. Buitiniai dujų skaitikliai turi būti įrengti:
- ne žemiau kaip 0,9 m virš grindų iki skaitiklio apačios;
- horizontalus atstumas nuo dujinės viryklės, dujinių vandens šildytuvų ir dujinių katilų iki dujų skaitiklio turi būti ne mažesnis kaip 0,2 m;
- vertikalus atstumas nuo dujinių vandens šildytuvų (išskyrus A tipo) ir dujinių vandens katilų iki dujų skaitiklio apačios turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Jei yra įrengtas apsauginis skydas (ekranas), tai dujų skaitiklius leidžiama įrengti virš jų;
- jei virš dujinės viryklės arba A tipo dujinio vandens šildytuvo yra įrengtas apsauginis skydas (ekranas) arba garų surinkimo gaubtas, tai dujų skaitiklius galima įrengti virš jų.
52. Nebuitinių (pramoninių) vartotojų dujų skaitikliai privalo turėti temperatūros ir slėgio korekcijos įtaisus. Mažo slėgio (iki 400 nm3/h) maksimalaus dujų suvartojimo apskaitos atveju leidžiama įrengti dujų skaitiklius tik su temperatūros korekcijos įtaisais.
53. Nebuitinių vartotojų dujų skaitikliai turi būti įrengti lengvai prieinamose vietose. Atviri ir įrengti vėdinamose vietose skaitikliai turi būti apsaugoti nuo korozijos, vibracijos ir temperatūros pokyčių, galinčių sukelti gedimus arba pakenkti skaitiklių veikimui. Dujų skaitiklio rodmenys turi būti matomi.
55. Jei dujų skaitikliai įrengiami spintelėse arba uždarose nišose, tai ir viršuje, ir apačioje turi būti vėdinimo angos, ne mažesnio kaip 5 cm2 ploto, ir įrengtas langelis patikrinti skaitiklio rodmenis.
57. Uždarymo įtaisai turi būti įrengti:
- kiekviename stove, jei dujos tiekiamos daugiau kaip dviem aukštams, išskyrus vienbučius namus;
- prieš kiekvieną dujų skaitiklį, išskyrus atvejus, kai įvadinis uždarymo įtaisas yra šalia skaitiklio toje pačioje patalpoje. Jei tame pačiame dujotiekyje yra lygiagrečiai įrengta keletas dujų skaitiklių, tai kiekvienas jų turi būti su uždarymo įtaisu prieš dujų skaitiklį ir už jo;
- prieš kiekvieną dujų prietaisą;
- įvade į gamybinių patalpų vidų toje vietoje, kur vamzdis įeina į patalpas;
- prieš degiklius ir degtuvus, jei to nenumato prietaiso konstrukcija;
- prapūtimo vamzdžių prijungimo prie dujotiekio vietoje;
- prieš dujų slėgio reguliavimo įtaisą ir už jo, jei įtaisas įrengiamas pastate.
58. Namų dujų slėgio reguliavimo įtaisai įrengiami lauke. Įmonių ir katilinių dujų slėgio reguliavimo įrenginiai gali būti įrengiami pastate. Prie jų turi būti patogu prieiti, juos reikia apsaugoti nuo korozijos, vibracijos, smūgių ir temperatūros pokyčių, kurie gali sukelti gedimus arba pakenkti veikimui.
59. Pramonės, žemės ūkio, gamybinės paskirties, buitinio aptarnavimo įmonėse ir antros kategorijos katilinėse (66 p.) būtina numatyti prapūtimo vamzdžius, kurie būtų prijungiami prie toliausio nuo įvado dujotiekio taško, taip pat prie kiekvienos atšakos į kiekvieną dujų įrenginį arba prietaisą prieš paskutinį uždaromąjį įtaisą.
60. Leidžiama sujungti prapūtimo vamzdžius tų dujotiekių, kuriuose yra vienodo slėgio dujos. Prapūtimo vamzdžio sąlyginis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 20 mm.
Draudžiama sujungti suskystintų dujų prapūtimo vamzdžius.
61. Leidžiama neįrengti prapūtimo vamzdžių, jei dujotiekio sąlyginis skersmuo ne didesnis kaip 32 mm (imtinai). Šiuo atveju 57 p. numatytuose prapūtimo vamzdžių prijungimo taškuose jungiamos atšakos su uždarymo įtaisu ir dangteliu.
62. Minimalus atstumas nuo prapūtimo vamzdžio dujų šalinimo angos iki lauko oro imamosios angos turi būti ne mažesnis kaip 3 m.
V. DUJAS DEGINANČIŲ ĮRENGINIŲ ĮRENGIMAS
I skirsnis. Bendrieji nurodymai
64. Lietuvos Respublikoje leidžiama įrengti dujas deginančius įrenginius, kurių naudojimas yra įteisintas nustatytąja tvarka patvirtintais norminiais dokumentais. Dujas deginančių įrenginių kokybė turi būti patvirtinta gamyklos sertifikatais.
Draudžiama įrengti suskystintas dujas naudojančius dujinius prietaisus patalpose, kurių grindų altitudė yra žemiau žemės lygio, taip pat naudoti dujinį kurą kitoms kuro rūšims skirtuose prietaisuose, jei to nenumato prietaiso gamintojas.
65. Dujinių šildymo konvektorių įrengimą reglamentuoja [7.16], jų pagrindiniai reikalavimai pateikti šių reglamento V skyriaus V skirsnyje.
66. Katilinės ir patalpos, kuriose įrengiami dujiniai šildymo katilai, atsižvelgiant į katilų vienetinį arba bendrą galingumą, skirstomos į tris kategorijas:
- pirmoji – kuriose įrengiami dujiniai šildymo katilai, kurių bent vienas yra galingesnis negu 350 kW arba bendras galingumas didesnis negu 1,5 MW;
- antroji – kuriose įrengiami dujiniai šildymo katilai, kurių bent vienas yra galingesnis negu 120 kW, bet ne daugiau negu 350 kW, arba bendras – didesnis negu 250kW, bet ne didesnis negu 1,5 MW;
- trečioji – kuriose įrengiami dujiniai šildymo katilai, kurių vienetinis galingumas ne didesnis negu 120 kW arba bendras – ne didesnis negu 250 kW. Jei bendras galingumas didesnis negu 250 kW, tai nepriklausomai nuo vienetinio galingumo patalpai taikomi II kategorijos patalpų reikalavimai.
67. II ir III kategorijų katilinėse (patalpose) leidžiama įrengti tik autonominius dujinius šildymo katilus, kuriuose įrengta saugos ir reguliavimo automatinė sistema, užtikrinanti katilo veikimą be nuolatinės aptarnaujančio personalo priežiūros.
68. Gyvenamuosiuose namuose įrengtose visuomeninės paskirties patalpose leidžiama įrengti tik buitinius dujinius prietaisus.
69. Dujiniai prietaisai įrengiami pagal šio reglamento ir prietaiso gamintojo reikalavimus, o prietaisai, naudojantys ir elektros energiją, pagal [7.8, 7.9].
70. Įrengiant dujinius prietaisus gyvenamojo namo priklausiniuose (23 p.), patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi atitikti šio reglamento reikalavimus.
71. Atstumas nuo dujinio prietaiso iki degių konstrukcijų, baldų turi būti toks, kad, veikiant prietaisui maksimaliu galingumu, degios konstrukcijos arba baldai neįkaistų daugiau kaip 85 0C. Minimalius atstumus nurodo gamintojas.
72. Jei statybinės konstrukcijos arba atskiros vietos gali įkaisti daugiau kaip 50 0C, tai konstrukcijos arba atskiros vietos padengiamos nedegiomis, šilumą izoliuojančiomis medžiagomis. Šilumą izoliuojančios medžiagos storis parenkamas toks, kad konstrukcijos paviršius neįkaistų daugiau kaip 50 0C.
73. Dujiniai įrenginiai ir prietaisai, kurių galingumas didesnis negu 35 kW, prie dujotiekio turi būti jungiami tik kietąja jungtimi.
Leidžiama jungti lanksčia jungtimi dujinius įrenginius ir prietaisus didesnio negu 35 kW galingumo, jei tai numatyta gamintojo. Lanksti jungtis turi būti sukomplektuota kartu su įrenginiu arba prietaisu.
74. Kilnojami dujiniai prietaisai gali būti prijungti prie dujotiekio lanksčia jungtimi, ją apsaugant nuo mechaninio ir temperatūrinio poveikio.
75. Kaip galima panaudoti neišvardytus šiame skyriuje dujinius prietaisus ir juos įrengti, sprendžiama remiantis įrengiančių įmonių statybos taisyklėmis (ST), vertinant prietaiso paskirtį, galingumą, degimo produktų šalinimo būdą ir kitus parametrus, kurie normuojami šiame skyriuje.
II skirsnis. Dujinių viryklių ir A, B ir C tipo dujinių vandens šildytuvų įrengimas
77. Gyvenamuosiuose namuose (imtinai iki 12 aukšto) dujinę viryklę arba dujinį vandens šildytuvą leidžiama įrengti gyvenamųjų namų virtuvėse arba visuomeninės paskirties patalpose [7.2], išskyrus A, B ir C sprogimo – gaisro pavojingumo kategorijos [7.1] patalpas, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m ir kuriose yra vėdinimo kanalas [7.5], varstomas langas ir natūralus apšvietimas.
Jei patalpoje virš dujinės viryklės yra įrengtas garų surinktuvas su mechanine ištraukiamąja vėdinimo sistema, tai vėdinimo kanalą įrengti nebūtina.
Virtuvės arba visuomeninės paskirties patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip:
- 2 degiklių viryklės su orkaite arba vandens šildytuvo, kuris sunaudoja iki 0,8 nm3/h gamtinių dujų, atveju – 8 m3;
- 3 degiklių viryklės su orkaite arba vandens šildytuvo, kuris sunaudoja iki 1 nm3/h gamtinių dujų, atveju – 12 m3;
- 4 degiklių viryklės su orkaite arba vandens šildytuvo, kuris sunaudoja iki 1,2 nm 3/h gamtinių dujų, atveju – 15 m3.
78. Gyvenamųjų namų patalpose, kurių tūris ne mažesnis negu numatyta 77 p., pastatytose iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, dujines virykles ir dujinius vandens šildytuvus leidžiama įrengti:
- tamsiose virtuvėse, kuriose yra vėdinimo kanalas ir durys į lauką arba į kitą negyvenamąją patalpą, su varstomu langu. Duryse į gretimą patalpą turi būti langas ir lango angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam tamsios virtuvės tūrio m3, bet ne mažesnis kaip 1 m2, kai šios patalpos tūris didesnis negu 20 m3;
- virtuvėse arba visuomeninės paskirties patalpose su nuožulniomis lubomis, kurių aukštis vidurinėje dalyje yra ne mažesnis kaip 2 metrai, kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas. Dujinį prietaisą reikia įrengti toje patalpos dalyje, kurios aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m;
- individualaus naudojimo koridoriuose, jei yra varstomas langas. degių medžiagų sienos ir lubos turi būti tinkuotos.
Butuose (namuose) be atskiros virtuvės ir gyvenamuosiuose namuose esančiose visuomeninės paskirties patalpose dujinę viryklę arba dujinį vandens šildytuvą galima įrengti, jei patalpa atitinka 77 p. reikalavimus ir jos tūris 2 kartus didesnis negu numatyta 77 p.
Draudžiama įrengti šiuos dujinius prietaisus miegamuosiuose kambariuose.
79. Jei įrengiami dujiniai prietaisai patalpose, kurių aukštis mažesnis kaip 2,2 m, bet ne mažesnis kaip 2 m, tai jos turi atitikti 77 p. arba 78 p. reikalavimus ir jų tūris turi būti 1,25 karto didesnis negu reikalaujama 77, 78 p.
80. Jei vienoje virtuvėje arba visuomeninės paskirties patalpoje įrengiama dujinė viryklė ir dujinis vandens šildytuvas, kurie šalina degimo produktus į patalpą (A tipo), tai patalpos tūris turi būti 6 m3 didesnis negu numatyta 77–79 p.
Jei vienoje patalpoje su dujine virykle įrengiamas ir dujinis vandens šildytuvas, kuris šalina degimo produktus į lauką (B ir C tipų), tai nereikalaujama papildomų 6 m3.
81. Visuomeninės paskirties pastatų patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi atitikti 77-80 p. reikalavimus.
82. Jei dujinė viryklė arba dujinis vandens šildytuvas įrengtas prie degių atitvarų, tai jos turi būti izoliuojamos nedegiomis ir šilumai nelaidžiomis medžiagomis. Izoliacija turi būti didesnė už dujinės viryklės arba dujinio vandens šildytuvo, nešalinančio degimo produktų į lauką, gabaritus – po 10 cm į šonus ir ne mažiau kaip 80 cm į viršų, o šalinančio degimo produktus dujinio vandens šildytuvo, įrengto prie degių atitvarų, izoliacija virš šildytuvo turi būti ne mažesnė kaip 10 cm.
83. Minimalus atstumas nuo dujinio prietaiso iki sienų arba iki šalia esančio kito dujinio prietaiso turi būti toks, koks nustatytas gamintojo instrukcijoje, bet nuo dujinio prietaiso iki priešais stovinčios sienos minimalus atstumas turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
Draudžiama įrengti ant sienos tvirtinamus dujinius prietaisus virš dujinės viryklės.
84. visuomeniniuose pastatuose įrengti dujiniai prietaisai privalo turėti degimo produktų šalinimo įrangą.
Visuomeninių pastatų patalpose privalo būti natūralus apšvietimas ir nuolat veikianti vėdinimo sistema. Patalpoje oro kaita nustatoma skaičiavimais, kad oras darbo metu keistųsi tris kartus per valandą, o likusiu paros metu – vieną kartą. Vėdinimas gali būti natūralus arba mechaninis.
Jei dujiniai prietaisai naudoja suskystintas dujas, tai oras iš patalpos turi būti šalinamas taip: 2/3 iš apatinės patalpos dalies 0,3 m nuo grindų ir 1/3- iš viršutinės patalpos dalies.
Leidžiama įrengti šiuose pastatuose ne daugiau kaip dvi buitines dujines virykles be degimo produktų šalinimo įrangos ir laboratorinius degiklius.
85. Po patalpomis, kuriose gali būti 50 ir daugiau žmonių (pobūvių ir prekybos salės, fojė ir kt.), įrengtose virtuvėse arba visuomeninės paskirties patalpose leidžiama įrengti tik vieną buitinę dujinę viryklę, skirtą trumpalaikiam naudojimui.
Draudžiama įrengti nurodytose patalpose suskystintų dujų individualius balioninius įrenginius.
86. Visuomeninio maitinimo įstaigose degimo produktus nuo greta esančių dujinių prietaisų leidžiama šalinti per bendrą degimo produktų surinkimo gaubtą. Bendrą gaubtą reikia prijungti prie dūmtraukio.
87. Leidžiama įrengti dujines virykles bei dujinius vandens šildytuvus ikimokyklinių vaikų ugdymo patalpų ir mokyklų virtuvėse, teatrų ir kino teatrų kavinėse ir bufetuose, asmens sveikatos priežiūros įstaigų maisto ruošimo patalpose, jei šios patalpos yra atskirtos sienomis ir perdengimais nuo kitų pastato patalpų. Šių sienų ir perdengimų atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip 0,75 h. Patalpos turi atitikti 84 p. reikalavimus, po jomis arba virš jų negali būti miegamųjų ir vaikų žaidimo kambarių, palatų arba patalpų, kuriose gali būti 50 ir daugiau žmonių.
Draudžiama įrengti šiose patalpose suskystintų dujų individualius balioninius įrenginius.
88. Tiekiant gamtines dujas, leidžiama įrengti dujines virykles ir dujinius vandens šildytuvus vienbučių gyvenamųjų namų rūsių virtuvėse, kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas. Patalpa turi atitikti 77-80, 95, 99 p. reikalavimus.
III skirsnis. B ir C tipų dujinių šildymo katilų (iki 120 kW, bet ne didesnio negu 250 kW bendro galingumo) įrengimas
90. Šis skirsnis reglamentuoja vieno arba keleto dujinių šildymo katilų įrengimą. kiekvieno katilo nominalus galingumas turi būti ne didesnis negu 120 kW, o bendras – ne didesnis negu 250 kW.
91. Dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti virtuvėse arba visuomeninės paskirties patalpose, kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas ir šios patalpos yra ne žemesnės kaip 2,2 m. Dujinius katilus leidžiama įrengti ne žemesnėse kaip 2 m aukščio negyvenamosiose patalpose.
92. Patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip 7,5 m3, įrengiant vieną dujinį šildymo katilą ir dar 6 m3 kiekvieno papildomo katilo atveju.
93. Įrengiant dujinius šildymo katilus vienoje patalpoje su dujine virykle, patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip minimalus viryklei reikalingas tūris pagal 77-80 p. reikalavimus, įskaitant 6 m3 kiekvieno papildomo katilo atveju.
94. Patalpų, kuriose įrengiami dujiniai šildymo katilai, lango angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, tai lango angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 m2.
95. Jei lango apačia yra žemiau žemės paviršiaus, o antžeminis lango angos plotas mažesnis nei reikalaujama 94 p., tai prieš langą turi būti prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Daugiau negu 0,5 m įgilintų langų šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango angos plotas. Atraminė sienutė prieš langą įrengiama ne didesniu kaip 450 kampu į rūsio sieną.
96. šiame skirsnyje nurodytus gamtines dujas naudojančius dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti vienbučių ir iki šešių aukštų (imtinai) daugiabučių namų rūsio ar pastogės patalpose, kuriose yra vėdinimo kanalas, varstomas langas. Pastogių patalpose leidžiama įrengti ir suskystintas dujas naudojančius dujinius šildymo katilus.
Įrengiant dujinius šildymo katilus gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų arba visuomeninės paskirties patalpų rūsiuose arba pastogėse, patalpos turi atitikti 91-95, 119 p. reikalavimus, turi būti įrengta patalpų priešavarinė dujų signalizacija, kuri garso signalu, įrengtu budėtojo patalpoje arba ant pastato išorinės sienos, įspėtų apie patalpoje atsiradusias dujas, kai dujų kiekis patalpoje pasiekia 20% žemutinės dujų užsiliepsnojimo koncentracijos. Taip pat turi būti įrengta automatinė sistema, nutraukianti dujų tiekimą į patalpą, kai dujų kiekis patalpoje pasiekia 40% žemutinės dujų užsiliepsnojimo koncentracijos. Uždarymo įtaisas turi būti įrengtas lauke ant įvado į pastatą ir apsaugotas nuo atmosferos poveikio.
Vienbučiuose namuose katilų patalpoje nereikalaujama įrengti dujų signalizatoriaus ir dujų tiekimo į katilus nutraukimo automatinės sistemos.
97. Pakabinami dujiniai šildymo katilai tvirtinami prie nedegių medžiagų sienų. Leidžiama katilus tvirtinti prie degių medžiagų sienų, bet jos turi būti padengtos nedegiomis ir šilumai nelaidžiomis medžiagomis. Izoliacija turi būti didesnė už dujinio šildymo katilo gabaritus po 10 cm į šonus ir į viršų.
98. Tuo atveju, kai dujinis šildymo katilas įrengiamas uždaroje, kitos paskirties neturinčioje vietoje (pvz., nišoje), tai viršutinėje ir apatinėje dalyse turi būti įrengtos angos, kiekviena po 0,06 m2, ir numatyta oro pritekėjimo galimybė pagal 99 p. reikalavimus.
99. Į patalpą, kurioje įrengti dujiniai šildymo katilai, turi patekti pakankamai gryno oro, kad dujos gerai degtų.
Apatinėje durų dalyje arba sienoje į lauką, arba į gretimą patalpą, kuri susisiekia su lauku, turi būti įrengiama anga arba ortakis grynam orui patekti.
Išorinėje sienoje įrengta anga turi būti ne žemiau kaip 0,3 m nuo grindų, uždengta tinklu arba grotelėmis ir apsaugota žiemą nuo užpustymo.
Jei dujinių šildymo katilų galingumas mažesnis negu 0,25 kW/m3 patalpos tūrio, tai reikalavimas įrengti angas grynam orui patekti netaikomas.
100. Nuo dujinio šildymo katilo iki patalpos sienų turi būti gamintojo instrukcijoje nurodyti atstumai.
Minimalus atstumas nuo labiausiai atsikišusių dujinio šildymo katilo priekinės sienelės dalių iki priešais esančios sienos, kitų pastato statybinių elementų arba įrenginių turi būti toks, koks numatytas gamintojo instrukcijoje, bet ne mažesnis kaip 1 m.
Jei patalpoje yra vienas arba keli dujiniai šildymo katilai, tai degimo produktus iš jų leidžiama šalinti vienu, ne ilgesniu kaip 6 m jungiamuoju vamzdžiu.
101. Jungiamojo vamzdžio skerspjūvio plotas apskaičiuojamas įvertinus visų prie jo prijungtų katilų išmetamą dūmų kiekį. Prie natūralios traukos dujinių šildymo katilų jungiamojo vamzdžio arba dūmtraukio draudžiama prijungti dujinius šildymo katilus, kurių degimo produktai šalinami mechaniškai arba jų degikliai turi mechaninę oro tiekimo sistemą.
Draudžiama jungiamąjį vamzdį tiesti tranzitu per gyvenamąsias patalpas, jei jose neleidžiama įrengti dujinių šildymo katilų, taip pat per antresoles, sienines spintas, sandėlius, kuriuose saugomos degiosios medžiagos, ir per bendrojo naudojimo laiptines.
102. Jei patalpoje yra įvairiu kuru kūrenamų šildymo katilų, tai kiekvieno dujinio šildymo katilo dūmų atvamzdyje turi būti įrengta užsklanda su 15 mm skersmens kiauryme arba tokio pat ploto nesandarumais.
Draudžiama vienu metu kūrenti skirtingą kurą keliuose šildymo prietaisuose, jeigu jų degimo produktai šalinami per vieną dūmtraukį.
103. Jei prie vieno dūmtraukio jungiami keli jungiamieji vamzdžiai nuo dujinių šildymo katilų, tai jie prie dūmtraukio jungiami skirtingame aukštyje, ne arčiau kaip 0,25 m vienas nuo kito. Jei jungiamieji vamzdžiai prijungiami tame pačiame aukštyje, tai bendro dūmtraukio viduje turi būti 0,25 m aukščio nedegi pertvara, skirianti jungiamuosius vamzdžius. Pertvaros aukštis skaičiuojamas nuo jungiamojo vamzdžio apačios.
104. Visi jungiamųjų vamzdžių sujungimai turi būti sandarūs. Sujungimo vietose viršutinio jungiamojo vamzdžio apatinė dalis įleidžiama į apatinio jungiamojo vamzdžio viršutinę dalį. Jungiamojo vamzdžio horizontalios atkarpos montuojamos 0,01 nuolydžiu į dujinio prietaiso pusę.
105. Jungiamieji vamzdžiai klojami 10 cm atstumu nuo degių statybinių detalių arba sienos dangos. Šį atstumą galima sumažinti dvigubai, izoliuojant jungiamąjį vamzdį 25 mm storio šilumine izoliacija (mineraline vata ir pan.). Jei jungiamasis vamzdis kerta degių konstrukcijų sieną, tai atstumas nuo vamzdžio iki sienos angos kraštų turi būti ne mažesnis kaip 20 cm. Anga sienoje užpildoma nedegiomis medžiagomis.
Draudžiama kloti jungiamąjį vamzdį per kitus aukštus, išskyrus atvejį, kai jungiama prie atskirai stovinčio dūmtraukio.
106. Dūmtraukio arba jungiamojo vamzdžio skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip dujinio šildymo katilo degimo produktų šalinimo atvamzdžio skerspjūvis. Kai jungiami keli dujiniai šildymo katilai, tai jungiamojo vamzdžio ir dūmtraukio skerspjūviai skaičiuojami imant, kad, dūmus šalinant natūralia trauka, dūmų greitis yra 2–3 m/s, o dūmus šalinant mechanine trauka, ne didesnis kaip 5 m/s.
108. Dūmtraukiai turi būti metaliniai, mūriniai arba pagaminti iš kitų karščiui atsparių medžiagų. Metaliniai dūmtraukiai, išvesti už pastato, turi būti padengti izoliacija ir apsaugoti nuo atmosferos poveikio. Kai dujinio šildymo katilo naudingumo koeficientas didesnis kaip 0,85, dūmtraukio vidiniai paviršiai turi būti apsaugoti nuo kondensato poveikio ir, jei reikia, įrengiami kondensato surinktuvai.
Dūmtraukiai turi būti įrengti taip, kad būtų galima patikrinti jų vidų ir juos išvalyti.
109. Dūmtraukiai projektuojami ir įrengiami pagal 106–108 p. [7.7, išskyrus 4.8 ir 4.11 p.] ir įrengiančių įmonių statybos taisyklių [ST] reikalavimus.
110. Daugiabučiuose namuose iki dvylikos aukštų (imtinai) leidžiama įrengti B tipo iki 30 kW galingumo dujinius šildymo katilus, kad būtų tenkinamos kiekvieno atskiro buto arba vieno visuomeninės paskirties vartotojo patalpų reikmės.
Prie vieno dūmtraukio leidžiama prijungti ne daugiau kaip trijų vartotojų dujinius šildymo katilus. Atstumas tarp skirtinguose namo aukštuose esančių katilų prijungimo prie dūmtraukio taškų turi būti ne didesnis negu 6,5 m. Kai atstumas nuo prijungimo prie bendro dūmtraukio taško iki dūmtraukio viršaus yra mažesnis kaip 4 m, turi būti įrengtas atskiras dujinio šildymo katilo dūmtraukis, užtikrinantis reikiamą trauką.
Šiuos dujinius šildymo katilus taip pat leidžiama įrengti ikimokyklinių vaikų ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir mokyklų patalpoms šildyti, jei dujinių šildymo katilų patalpos yra atskirtos nuo kitų sienomis ir perdengimais, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip 0,75 h.
Virš dujinių šildymo katilų patalpų arba po jomis negali būti miegamųjų arba vaikų žaidimo kambarių, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, ligonių tyrimo, gydymo, mokymo ir kitos paskirties patalpų, jei jose gali būti 50 ir daugiau žmonių.
111. C tipo su uždara degimo kamera dujinius šildymo katilus, kurių nominalus galingumas ne didesnis negu 30 kW, leidžiama įrengti daugiabučiuose namuose iki dvylikos aukštų (imtinai), jeigu katilai naudojami kiekvieno atskiro buto arba visuomeninių patalpų vieno vartotojo reikmėms, taip pat vonių ir dušų patalpose. Šiems katilams įrengti netaikomi 98 ir 99 p. reikalavimai.
Visuomeninės paskirties patalpos, kuriose yra minėti katilai, nuo kitų patalpų turi būti atskirtos sienomis ir perdengimais, kurių atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip 0,75 h.
112. Dūmtraukio – ortakio angos centras turi būti ne arčiau kaip 0,4 m nuo bet kokios atsiveriančios angos (lango, durų ir pan.) ir ne arčiau kaip 0,6 m nuo vėdinimo sistemos oro imamosios angos. Jei pastate įrengti langai ir durys neatsidaro, tai šie reikalavimai netaikomi. Atstumas nuo dūmtraukio – ortakio angos iki priešais stovinčio pastato turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Dūmtraukio – ortakio angos turi būti įrengtos ne žemiau kaip 1,8 m nuo žemės paviršiaus, jei yra nukreiptos į pėsčiųjų zoną, ir ne žemiau kaip 0,5 m, jei yra nukreiptos į žaliąją zoną arba nuosavą žemės valdą. Bendras dūmtraukio – ortakio ilgis neturi būti didesnis nei 4 m.
Dūmtraukis-ortakis išorėje turi būti su specialiu antgaliu – terminalu, kurį pateikia dujinio šildymo katilo gamintojas.
Dujų degimo išmetimai neturi bloginti daugiabučių namų butų oro. Teršalų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnė nei nustatyti vidutiniai paros dydžiai.
113. Daugiabučių namų ir visuomeninių pastatų rūsiai, taip pat pastogėse esančios visuomeninės paskirties patalpos, kuriose įrengti šiame skirsnyje nurodyti dujiniai šildymo katilai, turi būti rakinamos, su įrengta durų atidarymo garsine signalizacija. Garsinis signalas turi būti įrengtas budėtojo patalpoje arba ant pastato išorinės sienos. Leidžiama sujungti šią signalizacijos sistemą su signalizacijos sistema, įspėjančia apie patalpoje susidariusias dujas arba katilų veikimo reguliavimo ir saugumo automatinės sistemos sutrikimus.
114. Dujinių šildymo katilų patalpoje, išskyrus vienbučius namus, turi būti įrengta nesprogi kontrolinė (vieno šviestuvo) apšvietimo sistema. Jungiklis įtaisomas išorėje, prie įėjimo į patalpą.
IV skirsnis. B ir C tipų dujinių šildymo katilų (iki 350 kW, bet ne didesnio negu 1,5 MW bendro galingumo) įrengimas
116. Skirsnyje reglamentuojamas vieno arba grupės dujinių šildymo katilų įrengimas, jei nors vieno iš jų nominalus galingumas didesnis negu 120 kW, bet ne didesnis negu 350 kW, o bendras – didesnis negu 250 kW, bet ne didesnis negu 1,5 MW.
117. Dujinius šildymo katilus leidžiama montuoti patalpose, įrengtose iš nedegių medžiagų. Šios patalpos gali būti:
- prie I, II, III atsparumo ugniai pastato priblokuotuose vieno aukšto priestatuose;
- viršutiniame pastato aukšte, pastogėje arba ant plokščio stogo;
- iki trijų aukštų pastatų rūsyje arba pirmame aukšte.
Bendros sienos tarp katilinės patalpos ir pastato turi būti be angų.
Dujinių šildymo katilų patalpų durys turi atsidaryti iš patalpos į išorę.
Draudžiama pastogėje įrengti gyvenamąsias arba visuomeninės paskirties patalpas, jeigu jos turi bendrą sieną su dujinių šildymo katilų patalpa.
118. Dujiniai šildymo katilai, įrengti pagal 117 p. nurodytus patalpų reikalavimus, išskyrus esančius priblokuotose arba vieno aukšto pastatų patalpose, naudojami tik to pastato arba asmeninėje valdoje esančių pastatų gyventojų reikmėms tenkinti.
119. Viršutiniame aukšte arba pastogėje, taip pat rūsyje arba pirmame aukšte įrengta dujinių šildymo katilų patalpa atskiriama priešgaisrinėmis sienomis ir perdenginiu, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip 0,75 h.
Sienų tarp priblokuotų pastatų atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip 2,5 h.
120. Įėjimas į priblokuotą patalpą, kurioje įrengti dujiniai šildymo katilai, įrengiamas iš lauko pusės tiesiai arba per tambūrą.
Įėjimas į patalpą, įrengtą ant stogo, turi būti tik iš lauko. Išėjimas ant stogo gali būti įrengtas iš bendros arba atskiros laiptinės.
Į pastato viršutiniame aukšte arba pastogėje įrengtą patalpą įėjimas gali būti iš bendros arba atskiros laiptinės. Durų atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip 0,6 h. Durys turi atsidaryti į laiptinę.
121. Dujinių šildymo katilų patalpos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,4 m.
Dujinių šildymo katilų keliamas triukšmas ir vibracija turi būti ne didesni negu leidžia higienos normos [7.11, 7.13].
122. Jei vandens arba dujų vamzdis kerta ugniasienę, tai angos turi būti užtaisytos per visą konstrukcijos storį, palaikant tą patį atsparumą ugniai.
123. Patalpa, kurioje yra dujiniai šildymo katilai, turi būti natūraliai apšviesta. Elektrinio apšvietimo intensyvumas privalo būti ne mažesnis kaip numatyta normatyviniuose dokumentuose.
124. Nuo dujinio šildymo katilo iki patalpos sienų turi būti išlaikyti prietaiso gamintojo instrukcijoje nurodyti atstumai.
Minimalus atstumas nuo labiausiai atsikišusių dujinio šildymo katilo priekinės sienelės dalių iki priešais esančios sienos, kitų pastato statybinių elementų arba įrenginių turi būti toks, koks numatytas gamintojo instrukcijoje, bet ne mažesnis kaip 1 m.
125. Langų angų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui.
126. Jei patalpoje yra nepakankamas lango angų plotas, tai trūkstamas plotas kompensuojamas įrengiant perdengime arba sienoje angas, uždengtas lengvai numetamomis konstrukcijomis, kurių masė ne didesnė kaip 120 kg/m2.
128. Degimo produktai šalinami kaip numatyta 103–109 p. Kiekvienam vartotojui įrengiamas atskiras dūmtraukis. Iš dūmtraukio surinktas kondensatas turi būti neutralizuojamas.
129. Vieno vartotojo keli dujiniai šildymo katilai prie dūmtraukio gali būti jungiami per visą ilgį vienodo skerspjūvio jungiamaisiais vamzdžiais.
Jungiamojo vamzdžio skerspjūvio plotas skaičiuojamas įvertinus tai, kad visi katilai veikia kartu. Prie to paties jungiamojo vamzdžio arba dūmtraukio draudžiama prijungti natūralios traukos dujinius šildymo katilus ir mechaninės traukos dujinius šildymo katilus arba dujinius šildymo katilus, kurių degikliai turi mechaninę oro tiekimo sistemą.
130. Jei katilinėje šildymo katilai kūrenami įvairiu kuru, tai degimo produktų šalinimo vamzdžius jungti prie dūmtraukio galima tik įvykdžius 102 p. reikalavimus.
Draudžiama vienu metu kūrenti skirtingą kurą keliuose šildymo katiluose, jei jų degimo produktai šalinami per vieną dūmtakį.
132. Patalpa, kurioje įrengti dujiniai šildymo katilai, turi būti vėdinama taip, kad oras joje keistųsi tris kartus per valandą. Oro pasikeitimas gali būti natūralus arba mechaninis. Vėdinimo būdas bei vėdinimo angų išdėstymas turi atitikti galiojančių norminių dokumentų ir naudojamų dujų savybių reikalavimus.
Draudžiama įrengti mechaninę patalpos vėdinimo sistemą kartu su natūralia degimo produktų šalinimo sistema, jei šildymo katiluose įrengti atmosferiniai degikliai.
133. Patalpoje turi būti įrengta patalpų priešavarinė dujų signalizacija, kuri turėtų suveikti, kai dujų kiekis patalpoje pasiekia 20% žemutinės dujų užsiliepsnojimo koncentracijos, kuri įjungtų garso ir šviesos signalizaciją budėtojo patalpoje.
Taip pat turi būti įrengta automatinė sistema, nutraukianti dujų tiekimą, kai dujų kiekis patalpoje pasiekia 40 % žemutinės dujų užsiliepsnojimo koncentracijos. Uždarymo įtaisas tūri būti įrengtas lauke ant įvado į pastatą ir apsaugotas nuo atmosferos poveikio.
134. Degimui reikalingas oras į patalpą patenka per sienoje prie grindų įrengtą angą, kuri turi būti apsaugota žiemą nuo užpustymo. Angos skerspjūvio plotas parenkamas toks, kad slėgio nuostoliai būtų ne didesni kaip 2,5 Pa. Įrengiant angoje 45° kampu pasuktas menteles, skerspjūvio plotas dvigubinamas.
135. Dujinių šildymo katilų patalpoje turi būti įrengta nesprogi kontrolinė (vieno šviestuvo) apšvietimo sistema. Jungiklis įtaisomas išorėje, prie įėjimo į patalpą.
136. Vaikų darželiuose, mokyklose, ligoninėse, visuomeninio maitinimo įmonėse dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti tik priblokuotose, ant stogo įrengtose arba pastogių patalpose.
Įrengus katilus namo pastogėje, draudžiama įrengti to namo pastogėje kitokios paskirties patalpas.
137. patalpos, kuriose įrengti šiame skirsnyje nurodyti dujiniai šildymo katilai, privalo būti rakinamos ir įrengta patalpos durų atidarymo signalizacija.
Patalpų priešavarinė dujų, durų atidarymo, taip pat katilų veikimo reguliavimo ir saugumo sutrikimo automatinių sistemų garso bei šviesos signalai turi būti įrengti budėtojo patalpoje. Šių sistemų garso ir šviesos signalizacijos įranga gali būti bendra.
V skirsnis. Dujinių šildymo konvektorių įrengimas
138. Leidžiama įrengti atviros B tipo arba uždaros C tipo konstrukcijos dujinius šildymo konvektorius (toliau – DŠK):
- vienbučiuose namuose;
- daugiabučiuose namuose, įrengus dūmtraukius (B tipo dujinius šildymo konvektorius);
- visuomeniniuose pastatuose.
Draudžiama DŠK įrengti:
- ikimokyklinėse vaikų įstaigose, mokyklų klasėse, sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigose bei poilsio namuose;
- patalpose, kuriose išsiskiria cheminiai teršalai, dulkės, degiosios dujos ir aerozoliai;
- žiūrovų salėse.
139. Maksimali DŠK šilumą išskiriančio išorinio paviršiaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 95 0C. Grindų ir sienų paviršių temperatūra, veikiama šio tipo konvektorių, bet kuriame taške turi būti ne aukštesnė kaip 50 0C.
140. Įrengus DŠK po langu arba prie išorinės pastato sienos, dūmtraukio – ortakio angos centras turi būti ne arčiau kaip 0,4 m nuo bet kokios atsiveriančios angos (lango, durų ir pan.) ir ne arčiau kaip 0,6 m nuo vėdinimo sistemos oro paėmimo angų. Atstumas nuo dūmtraukio – ortakio angos iki priešais stovinčio pastato – ne mažesnis kaip 3 m.
Dujų šildymo konvektorių, kurių galingumas iki 12 kW, dūmtraukio-ortakio angos centro atstumas iki virš jo esančios atsiveriančios angos gali būti sumažintas iki 0,2 m.
141. Dūmtraukio -ortakio angos pėsčiųjų zonoje turi būti įrengtos ne žemiau kaip 1,8 m nuo žemės paviršiaus ir ne žemiau kaip 0,5 m – jei angos išeina į žaliąją zoną arba nuosavą žemės valdą. Angos turi būti apsaugotos nuo užteršimo ir turi atitikti šiuos reikalavimus:
- jei jos atsiveria į pėsčiųjų zoną, ant jų reikia uždėti nenuimamą deflektorių, kuris nukreiptų išmetamus degimo produktus į viršų nuo dūmtraukio-ortakio horizontaliosios ašies ne mažesniu kaip 450 kampu;
- minimalus dūmtraukio-ortakio angos aukštis nuo žemės paviršiaus turi būti toks, kad deflektoriaus suformuota degimo produktų srauto ašis būtų ne žemiau kaip 2,2 m virš pėsčiųjų zonos.
142. Patalpose, kuriose įrengiami:
- uždaros konstrukcijos C tipo DŠK, turi būti langas;
- atviros konstrukcijos B tipo DŠK, turi būti varstomas langas, dūmtraukis, vėdinimo kanalas ir ne mažesnio kaip 100 cm2 ploto grotelės arba tarpas tarp durų ir grindų orui į patalpą patekti.
VI skirsnis. Infraraudonųjų spindulių šildytuvų įrengimas
144. Lietuvos Respublikoje leidžiama įrengti infraraudonųjų spindulių šildytuvus (toliau – IRSŠ), kurių naudojimas yra įteisintas nustatytąja tvarka patvirtintais norminiais dokumentais, o jų kokybė patvirtinta gamyklos sertifikatais.
145. IRSŠ priklausomai nuo spinduliuojančių paviršių vidutinės temperatūros skirstomi į:
- tamsaus spinduliavimo, kai vidutinė paviršiaus temperatūra yra iki 500°C;
- šviesaus spinduliavimo, kai vidutinė paviršiaus temperatūra yra didesnė kaip 500°C.
146. Pastatams šildyti skirti IRSŠ, veikiantys be nuolatinės priežiūros, turi turėti automatinę sistemą, nutraukiančią dujų tiekimą į degiklį šiam užgesus.
147. Draudžiama įrengti šviesaus spinduliavimo IRSŠ:
- gyvenamosiose patalpose, mokyklose, ligoninėse, kontorose ir pan. pobūdžio patalpose;
- patalpose, kurios priskiriamos A, B, C kategorijoms;
- rūsiuose.
Draudžiama įrengti tamsaus spinduliavimo IRSŠ patalpose, kurios priskiriamos A ir B kategorijoms.
Tamsaus spinduliavimo šildytuvai gali būti įrengiami C kategorijos patalpose, kuriose naudojamos, gaminamos, perdirbamos ar kitaip apdorojamos sunkiai užsidegančios medžiagos, jei šiose patalpose neišsiskiria arba nesusidaro sprogimui pavojingi dujų, garų, miglos ar dulkių su oru mišiniai.
Draudžiama įrengti suskystintas dujas naudojančius IRSŠ patalpose, kurios jungiasi su rūsio patalpomis arba kurių grindų altitudė yra žemiau žemės lygio.
148. Minimalus atstumas nuo IRSŠ iki konstrukcijų iš degių arba sunkiai degių medžiagų turi būti toks, kad, veikiant IRSŠ, medžiagos neįkaistų daugiau kaip 85 0C. Minimalius atstumus nurodo IRSŠ gamintojas, bet atstumas metrais turi būti ne mažesnis kaip:
| Galingumas, kW |
Spindulių pagrindine kryptimi |
Virš ir iš šonų nuo IRSŠ |
|
|
|
Tamsaus spinduliavimo |
Šviesaus spinduliavimo |
|
| iki 13 |
1,2 |
2,0 |
0,8 |
| iki 25 |
1,25 |
2,5 |
0,8 |
| iki 40 |
1,5 |
3,0 |
0,8 |
| didesnis kaip 40 |
2,0 |
3,5 |
0,8 |
149. Mažiausias leidžiamas IRSŠ įrengimo aukštis turi būti toks, koks nurodytas IRSŠ gamintojo instrukcijoje, bet atstumas metrais turi būti ne mažesnis kaip:
| Galingumas, kW |
Tamsaus spinduliavimo |
Šviesaus spinduliavimo |
||
|
|
Statmenai žemyn |
Pasvirus 450 |
Statmenai žemyn |
Pasvirus 450 |
| iki 13 |
3,5 |
3,0 |
5,0 |
4,0 |
| iki 25 |
3,8 |
3,3 |
7,0 |
5,0 |
| iki 40 |
4,2 |
3,7 |
9,0 |
7,0 |
| didesnis kaip 40 |
4,8 |
4,3 |
10,0 |
8,0 |
150. Į patalpą, kurioje įrengti IRSŠ, turi patekti pakankamai gryno oro. Patalpos oro šalinimo angos turi būti įrengiamos aukščiau A tipo šildytuvų, oras į patalpą turi būti tiekiamas ne degiklių spinduliavimo zonoje.
Oro kaita patalpose turi būti tokia, kad CO ir Nox koncentracija neviršytų leistinosios Lietuvos Respublikos norminiuose dokumentuose [7.10, 7.12].
VII skirsnis. Dujinių technologinių įrenginių įrengimas pramonės įmonių D ir E sprogimo-gaisro kategorijų patalpose
152. Lietuvos Respublikoje leidžiama įmonėse įrengti dujas deginančius technologinius įrenginius, kurių naudojimas yra įteisintas nustatytąja tvarka patvirtintais norminiais dokumentais, o jų kokybė patvirtinta gamyklos sertifikatais.
153. Minimalus atstumas nuo dujofikuotų technologinių įrenginių iki patalpos sienų turi atitikti 100 p. reikalavimus.
154. Dujų degikliams uždegti ir jų veikimui stebėti turi būti numatytos stebėjimo angos su dangteliais.
155. Prieš degiklius turi būti įrengtos užtvaros ugniai, jei į degiklius tiekiamas dujų ir oro mišinys arba deguonis į metalo pjaustymo ir suvirinimo degiklius.
156. Apsauginiai sprogimo vožtuvai turi būti įrengiami pagal technologinio įrenginio gamintojo reikalavimus.
157. Į patalpas, kuriose įrengti dujas deginantys technologiniai įrenginiai, oras degimui tiekiamas pagal 134 p. reikalavimus. Kai technologinio įrenginio galingumas ne didesnis negu 0,25 kW patalpos vienam kubiniam metrui, tai papildomas oras degimui į patalpą gali būti netiekiamas.
Pramonės, žemės ūkio, gamybinio pobūdžio buitinio aptarnavimo įmonės vėdinamos vadovaujantis tų pastatų projektavimo normų reikalavimais.
Papildomi reikalavimai dujofikuotoms patalpoms vėdinti netaikomi.
Jei naudojamos suskystintos dujos, tai turi būti numatyta, kad iš dujofikuotos patalpos apatinės zonos bus šalinama ne mažiau kaip 2/3 viso šalinamo oro.
158. Patalpa turi būti natūraliai apšviesta. Langų angų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei langų plotas mažesnis negu reikalaujama, tai trūkstamas plotas kompensuojamas įrengiant sienoje arba perdengime angas, uždengtas lengvomis konstrukcijomis, kurių masė ne didesnė kaip 120 kg/m2.
159. Patalpose, kuriose naudojami dujas deginantys technologiniai įrenginiai, turi būti įrengta patalpų priešavarinė dujų signalizacija, kuri turėtų suveikti dujų kiekiui patalpoje pasiekus 20% žemutinės dujų užsiliepsnojimo koncentracijos, ir garso bei šviesos signalai aptarnaujančio personalo darbo vietoje.
Leidžiama neįrengti patalpų priešavarinės dujų signalizacijos, jei technologinį įrenginį nuolat prižiūri personalas ir dujos yra odorizuotos.
160. Dujofikuojamuose technologiniuose įrenginiuose turi būti kontrolės-matavimo prietaisai matuoti šiuos parametrus:
- dujų slėgį prieš degiklį už paskutinio uždarymo įtaiso ir, jei reikia, prie technologinio įrenginio;
- oro slėgį prieš degiklį už paskutinės reguliavimo sklendės ir, jei reikia, prie ventiliatoriaus;
- praretėjimą pakuroje ir, jei reikia, dūmų jungiamajame vamzdyje prieš sklendę.
161. Kontrolės-matavimo prietaisus reikia montuoti kontroliuojamo parametro matavimo vietoje arba specialiame prietaisų skydelyje.
Montuojant prietaisus skydelyje, leidžiama vienu prietaisu su perjungikliu matuoti parametrus keliuose taškuose.
162. Dujofikuojamuose technologiniuose įrenginiuose turi būti saugumo automatinė sistema, kuri nutrauktų dujų tiekimą į degiklį:
- jei padidėja arba sumažėja degiklyje nustatytas dujų slėgis;
- jei užgęsta liepsna veikiančiame degiklyje;
- jei sumažėja trauka pakuroje (agregatuose su dūmsiurbiais arba inžekciniais degikliais);
- jei sumažėja tiekiamo į degiklius oro slėgis (agregatuose su priverstiniu oro tiekimu į degiklį).
Jei dujas deginančio įrenginio arba degiklio bloko nominalus galingumas ne didesnis negu 5,6 kW, tai saugumo automatinės sistemos ir priešavarinio dujų signalizatoriaus pagal 159 p. galima neįrengti.
Technologiniuose įrenginiuose galima neįrengti veikiančio degiklio užgesimo saugos sistemos, jei dujų sudeginimo technologinis procesas ir eksploatacijos sąlygos užtikrina šių įrenginių saugų veikimą.
163. Jei technologiniam procesui vykti būtinas nuolatinis dujų tiekimas į agregatą, tai dujų tiekimo nutraukimas pagal 162 p. reikalavimus gali būti pakeistas šviesos ir garso signalizacija, įspėjančia apie parametrų nukrypimą.
164. Draudžiama prijungti prie bendros vėdinimo sistemos kitas vėdinimo sistemas iš patalpų, kuriose įrengti dujas deginantys įrenginiai.
165. Projektuojančioji organizacija, įvertinusi technologiją, įrenginio galingumą ir jo veikimo režimą, sprendžia, ar būtina įrengti papildomą automatinę sistemą, nutraukiančią dujų tiekimą į įrenginį, jei nukrypstama nuo norminių parametrų, kurie neįvardyti 162 p.
166. Kontrolės-matavimo ir automatinio reguliavimo prietaisai prie dujotiekio jungiami plieniniais vamzdeliais, jei dujų slėgis didesnis kaip 1 bar. Prietaisų skydeliuose galima naudoti spalvoto metalo vamzdelius.
Jei dujų slėgis mažesnis kaip 1 bar, tai kontrolės – matavimo prietaisus leidžiama prijungti lanksčiomis jungtimis, kurių ilgis ne didesnis kaip 1 m.
Ant atšakų nuo dujotiekio į aukščiau minėtus prietaisus turi būti numatyti uždarymo įtaisai.
167. Leidžiama įrengti D ir E kategorijų [7.1] gamybos įmonių patalpose dujų reguliavimo įrenginius, kurių įvadiniame atvamzdyje dujų slėgis būtų ne didesnis kaip 5 bar ir ne daugiau kaip 2 reguliavimo linijos.
168. Dujų slėgio reguliavimo įrenginiai montuojami arti įvado į dujofikuojamą patalpą, kurioje yra išdėstyti dujas deginantys technologiniai įrenginiai, arba gretutinėse patalpose, kurios sujungtos su technologinių įrenginių patalpa atviromis angomis ir kuriose oras per valandą keistųsi tris kartus.
169. Dujų slėgio reguliavimo įrenginiai turi būti apšviesti ir įrengti taip, kad juos būtų galima lengvai patikrinti ir, jei reikia, pakeisti. Dujų reguliavimo įrenginio elementai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.
170. Minimalus atstumas nuo dujų slėgio reguliavimo įrenginio iki priešais esančios sienos arba įrenginių turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m.
VI. INDIVIDUALIŲ BALIONINIŲ ĮRENGINIŲ IR SUSKYSTINTAS DUJAS DEGINANČIŲ PRIETAISŲ ĮRENGIMAS
172. Suskystintas dujas deginantys dujiniai įrenginiai ir prietaisai gali būti jungiami prie:
- individualių balioninių įrenginių;
- grupinių balioninių įrenginių;
- rezervuarinių įrenginių.
173. Individualius balioninius įrenginius, kurie susideda ne daugiau kaip iš dviejų bendros 55 litrų talpos balionų, leidžiama įrengti gyvenamuosiuose vienbučiuose, iki 5 aukštų daugiabučiuose namuose ir iki 2 aukštų visuomeniniuose pastatuose.
Draudžiama įrengti individualius balioninius įrenginius:
- rūsiuose ir patalpose, jei jų grindų altitudė yra žemiau žemės lygio;
- be natūralaus apšvietimo tamsiose patalpose;
- po visuomeninio maitinimo įstaigų, prekybos, koncertų, kino ir pobūvių salėmis;
- po auditorijomis arba klasėmis;
- po ligoninių palatomis;
- po kitomis patalpomis, kuriose vienu metu gali būti 50 ir daugiau žmonių.
174. Patalpos, kuriose įrengiami suskystintas dujas naudojantys dujiniai prietaisai, turi atitikti 5 skyriaus reikalavimus.
Draudžiama įrengti suskystintas dujas naudojančius dujinius prietaisus patalpose, kurių grindų altitudė yra žemiau žemės lygio.
175. Suskystintų dujų balioniniai įrenginiai gamybinėse patalpose turi būti apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo, metalo purslų, dujų arba skysčio poveikio, sukeliančio koroziją, ir didesnio kaip 45 0C įšilimo.
Leidžiama įrengti dujų balionus tiesiai prie agregatų, jei tai numatyta agregato konstrukcijoje.
176. Individualūs balioniniai įrenginiai, skirti dujas tiekti į gyvulininkystės ir paukštininkystės patalpas, turi būti įrengiami ne pastatuose.
Leidžiama įrengti individualius balioninius įrenginius šiltnamiuose ir oranžerijose.
177. Individualūs balioniniai įrenginiai turi būti ne arčiau kaip 0,5 m nuo viryklės ir ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų. Jeigu yra ekranas, saugantis balioninį įrenginį nuo įkaitimo, tai atstumas tarp įrenginio ir šildymo prietaiso gali būti sumažintas iki 0,5 m. Atstumas tarp balioninio įrenginio ir ekrano turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m.
Jeigu dujų balionas statomas prieš krosnių kūryklos dureles, tai atstumas tarp baliono ir kūryklos turi būti ne mažesnis kaip 2 m.
178. Tiekiamų į technologinius įrenginius, kuriais metalai suvirinami, pjaustomi, suskystintų dujų slėgis turi būti ne didesnis kaip 1,5 bar. Kai dujų slėgis didesnis kaip 1,5 bar, dujotiekyje turi būti įrengtas dujų slėgio reguliavimo įtaisas palaikyti reikiamo lygio dujų slėgį.
Pramonės įmonių patalpoje balionas gali būti ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų ir ne arčiau kaip 5 m nuo šilumos šaltinio, kuriame dega ugnis.
179. Prie vieno baliono gali būti prijungtas tik vienas degiklis arba pjoviklis.
Kilnojamus degiklius ir technologinius įrenginius leidžiama prijungti prie dujų balionų žarnomis, kurios turi išlaikyti 6 bar slėgį, būti ne ilgesnės kaip 30 m ir sudarytos ne daugiau kaip iš trijų gabalų, sujungtų tarpusavyje specialiomis dvipusėmis įmovomis.
180. Stacionariniame poste be uždaromojo įtaiso, esančio prie degiklio arba kilnojamojo agregato, uždaromasis įtaisas turi būti įrengtas taip pat ir dujų linijoje prieš žarną.
181. Draudžiama pjauti, suvirinti metalus bei naudoti suskystintas dujas kitiems tikslams cokolinėse ir rūsių patalpose (jei durys iš patalpos yra žemiau už žemės paviršių), taip pat šuliniuose, šachtose ir kituose požeminiuose statiniuose.