LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKAI NEPAVOJINGO GAMINIO ŽENKLO SUTEIKIMO KRITERIJŲ

1999 m. sausio 29 d. Nr. 36

Vilnius

Vadovaudamasis Aplinkos apsaugos ministerijos 1996 08 01 įsakymu Nr. 106 „Gaminių (produkcijos) aplinkosauginio ženklinimo tvarka „(Žin., 1996, Nr. 78-1878) ir tikslindamas aplinkosauginio ženklinimo kriterijus bei tekstilės gaminių technologijos terminus:

1. Tvirtinu Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo tekstilės gaminių grupei- lovos skalbiniams ir trikotažiniams marškinėliams – kriterijus.

2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 11 02 įsakymą Nr. 210 „Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo tekstilės gaminių grupei – lovos skalbiniams – kriterijai“ (Žin., 1998, Nr. 97-2692).

3. Ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „auditas“.

APLINKOS MINISTRAS ALGIS ČAPLIKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

1999 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 36

Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo tekstilės gaminių grupei – lovos skalbiniams ir trikotažiniams marškinėliams – kriterijai

I. Bendrosios nuostatos

1. Aplinkosauginis gaminių ženklinimas padeda vartotojams atpažinti gaminius, mažiau kenksmingus aplinkai, o gamintojai skatinami gaminti tokią produkciją, kurios gaminimo procese mažiau teršiama aplinka.

2. Aplinkosauginio ženklinimo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos Respublikos gaminiams patekti į Europos Sąjungos rinką.

3. ANGŽ kriterijų nustatymo tekstilės gaminių grupei -lovos skalbiniams ir trikotažiniams marškinėliams – tikslas – mažinti aplinkos taršą sunkiaisiais metalais (chromu, variu, nikeliu, alavu, cinku, švinu, gyvsidabriu) ir metaloidais(arsenu, stibiu) bei chloro junginiais, taip pat skatina diegti aplinkai palankesnes tekstilės gaminių gamybos technologijas.

II. Taikymo sritis

1. ANGŽ kriterijai taikomi Lietuvos Respublikoje pagamintiems ir importuojamiems iš kitų šalių lovos skalbiniams.

2. Patvirtinti tekstilės gaminių grupės ANGŽ kriterijai galioja trejus metus.

III. Nuorodos

1. ANGŽ suteikimo kriterijai tekstilės gaminių grupei – lovos skalbiniams ir trikotažiniams marškinėliams – parengti vadovaujantis Europos Sąjungos Komisijos 1996 m. balandžio 22 d. nutarimu dėl Europos Sąjungos ekologinio ženklo suteikimo lovos skalbiniams ir trikotažiniams marškinėliams (Commission decision of 22 April 1996 establishing the ecological criteria for the award of the Community eco-labelling to bed linen and T-shirts //Official Journal of the European Communities.-1996 05 11, No L 116, 30-35 p.).

IV. Gaminių grupės apibūdinimas

1. ANGŽ kriterijai taikomi tekstilės gaminių grupei – lovos skalbiniams ir trikotažiniams marškinėliams: lovos paklodėms, pagalvių ir antklodžių skalbiamiems užvalkalams, lovų puošybos elementams, trikotažiniams marškinėliams ir kitiems apatiniams drabužiams, pagamintiems iš 100 % medvilnės arba medvilninių ir poliesterinių pluoštų mišinio:

1.1. visi šie gaminiai gali būti su įsiūtomis sagomis ir kitokiais segtukais;

1.2. trikotažiniai marškinėliai gali būti pagaminti iš minėtų pluoštų austų ar trikotažinių (nertinių) audinių;

1.3. trikotažiniai marškinėliai gali būti siuvinėti ar marginti, tačiau jie neturi turėti plastiku dengtų siuvinių ar marginių. Siuvinėjimui gali būti naudojami tik siuvimo siūlai.

V. Aplinkosauginiai ANGŽ suteikimo kriterijai tekstilės gaminių grupei – lovos skalbiniams ir trikotažiniams marškinėliams

1. Visų aplinkosauginių kriterijų normatyvinės skaitinės vertės – didžiausios leistinos koncentracijos (DLK) – nustatytos vienam kilogramui žaliavos, pluošto ar audinio, esant standartinėms sąlygoms: (65 ± 2)% santykinei drėgmei ir (20 ± 2)0C aplinkos oro temperatūrai pagal LST EN 20139: 1996 „Tekstilės medžiagos. Standartinis klimatas bandiniams paruošti ir bandyti“.

2. Aplinkosauginių kriterijų faktinės skaitinės vertės konkrečiose įmonėse taip pat turi būti apskaičiuojamos vienam kilogramui žaliavos, pluošto ar audinio ir esant standartinėms sąlygoms.

3. Aplinkosauginiai ANGŽ suteikimo kriterijai ir jų DLK lovos skalbinių žaliavoms pateikiami 1-oje lentelėje.

1 lentelė

Kriterijų pavadinimas	Didžiausios leistinos koncentracijos

1. Pesticidų likutinis kiekis medvilnės pluošte	aldrinas	 0,05 mg/kg
(įvertinamas keturis kartus per metus)	kamtafolas	 0,05 mg/kg
	kamfechloras	 0,05 mg/kg
	chlordanas	 0,05 mg/kg
	DDT(dichlordifenil-	 0,05 mg/kg
	trichloretanas)
	dieldrinas	 0,05 mg/kg
	endrinas	 0,05 mg/kg
	heptachloras	 0,05 mg/kg
	heksachlorbenzolas	 0,05 mg/kg
	2,4,5,-T(trichlor-	 0,05 mg/kg
	fenoksiacto rūgštis)

2. Pesticidų likutinis kiekis mišriuose audiniuose, kuriuose	aldrinas	 0,05 mg/kg
medvilnės pluošto yra ne mažiau kaip 50%	kamtafolas	 0,05 mg/kg
(įvertinamas dukart per metus)	kamfechloras	 0,05 mg/kg
	chordanas	 0,05 mg/kg
	DDT(dichlordifenil-	 0,05 mg/kg
	trichloretanas)
	dieldrinas	 0,05 mg/kg
	endrinas	 0,05 mg/kg
	heptachloras	 0,05 mg/kg
	2,4,5-T(trichlor-	 0,05 mg/kg
	fenoksiacto rūgštis)
3. Išsiskiriančių lakiųjų organinių junginių kiekis gaminant		≤ 1,2 g/kg
poliesterinius pluoštus

4. Stibio kiekis poliesteriniuose pluoštuose		≤ 300 ppm^X)

5. Pentachlorfenolio, jo druskų ar esterių kiekis pluoštuose		≤ 0,05 mg/kg
(įvertinamas keturis kartus per metus)

6. Audimo metu susidariusių biologiškai skaldžių arba		≥ 75 %
pakartotinai naudojamų atliekų kiekis


7. Pluoštų balinimo procese susidarančių lakiųjų organinių		≤ 40 mg/kg
chloro junginių kiekis

8. Lakiųjų organinių chloro junginių kiekis, susidaręs balinant		≤ 100 mg/kg
poliesterinius pluoštus, kurių polimerizacijos laipsnis
mažesnis kaip 1800

9. Tekstilės medžiagų šlapiųjų procesų metu (plovimo,		p H ≤ 6,5–9
minkštinimo, balinimo) susidarančių nuotėkų parametrai		t < 30⁰C
po jų nukenksminimo

10. Organinių junginių kiekis pirminio žaliavų pluošto		≤ 25 g/kg
apdorojimo šlapiųjų procesų metu (plovimo, minkštinimo,
balinimo) susidarančiose nuotėkose po jų nukenksminimo,
vienam kilogramui žaliavų)

^x) Dalis milijonui (10^-6)

Pastaba 9p.: pirminio žaliavų pluošto apdorojimo šlapiųjų procesų metu (plovimo, minkštinimo ar kompleksinių) neturi būti naudojami šie cheminiai junginiai: alkilfenoksilatai, bis (hidrogenizuotų riebiųjų alkilų) dimetilamonio chloridai, distirolio dimetilamonio chloridai, di (kietųjų riebalinių rūgščių) dimetilamonio chloridai, nitroacetatinės rūgštys ar etilendiaminotetraacetatai.

3. Aplinkosauginiai ANGŽ suteikimo kriterijai audinių lovos skalbiniams, marginimo dažams, pigmentams ir apdailos medžiagoms pateikiami 2-oje lentelėje ir pastabose.

2 lentelė

Kriterijų pavadinimas	Didžiausios leistinos koncentracijos

1. Metalų jonų kiekis 1-ame kg dažų	arsenas	≤ 50 ppm ^X)
	kadmis	≤ 20 ppm
	chromas	≤ 100 ppm
	varis	≤ 250 ppm
	gyvsidabris	≤ 4 ppm
	nikelis	≤ 200 ppm
	švinas	≤ 100 ppm
	stibis	≤ 50 ppm
	alavas	≤ 250 ppm
	cinkas	≤ 1500 ppm

2. Metalų jonų kiekis 1-ame kg pigmento	arsenas	≤ 250 ppm
	kadmis	≤ 50 ppm
	chromas	≤ 100 ppm
	gyvsidabris	≤ 25 ppm
	švinas	≤ 25 ppm
	stibis	≤ 250 ppm
	cinkas	≤ 1000 ppm

3. Cheminiai produktai ir marginimo pastos, naudojamos		≤ 5 %
lovos skalbiniams marginti, gali turėti lakiųjų organinių junginių

4. Lovos skalbinių ir trikotažinių marškinėlių medžiagos gali
turėti likučius laisvo ar iš dalies hidrolizuoto formaldehido:
a) vaikų gaminiai		≤ 30 ppm/kg
b) kiti gaminiai		≤ 75 ppm/kg

x) Dalis milijonui (10 -6)

Pastaba: reikalavimai dažams, pigmentams ir apdailos medžiagoms

1. Tekstilės medžiagoms dažyti ar marginti neturi būti naudojami metalo kompleksiniai dažai, kurių sudėtyje yra šių metalų: arseno, kadmio, chromo, gyvsidabrio, nikelio, švino, stibio, cinko, vario. Vario kompleksiniai dažai gali būti naudojami tik mezgimo siūlams dažyti.

2. Tekstilės medžiagoms dažyti ar marginti neturi būti naudojami metalo kompleksiniai pigmentai, kurių sudėtyje yra šių metalų: arseno, kadmio, chromo, gyvsidabrio, nikelio, švino, stibio, alavo, cinko. Maksimalus leistinas vario kiekis yra 4,5%.

3. Tekstilės medžiagoms dažyti ar marginti neturi būti naudojami cheminiai junginiai, kurių sudėtyje yra kancerogenų.

4. Tekstilės medžiagoms dažyti ar marginti ir tekstilės medžiagų apdailos procesuose neturi būti naudojami intensifikatoriai (pernešėjai), turintys chloro ar kitų halogenų jonų.

VI. Tekstilės gaminių grupės – lovos skalbinių ir trikotažinių marškinėlių – vartojimo kriterijai

3 lentelė

Kriterijų pavadinimas	Leidžiamos skaitinės vertės

1. Tekstilės medžiagų pokyčiai išskalbus ir išdžiovinus:
a) trikotažinių marškinėlių ilgio ir pločio pokyčiai	≤ 6 %
b) austų lovos paklodžių deformacijos	≤ 5 %

2. Tekstilės medžiagų nudažymo atsparumas skalbimui	≥ 3–4 (spalvos pasikeitimas)
	≥ 3–4 (uždažymas)

3. Tekstilės medžiagų nudažymo atsparumas	≥ 4
dirbtinei šviesai, blukinimui lankine ksenono lempa

4. Tekstilės medžiagų nudažymo atsparumas trinčiai:
a) sausai	≥ 4
b) šlapiai	≥ 2–3

5. Tekstilės medžiagų nudažymo atsparumas prakaitui	≥ 3–4

VII. ANGŽ suteikimo tekstilės gaminių grupei – lovos skalbiniams ir trikotažiniams marškinėliams – aplinkosauginių ir vartojimo kriterijų skaitinių verčių nustatymo metodai

1. LST EN 25077: 1996. Tekstilės medžiagos. Medžiagų pokyčio išskalbus ir išdžiovinus nustatymas.

2. LST EN ISO 105-A01:1996. Tekstilės medžiagos. Nudažymo atsparumo nustatymas. A01 dalis. Bendrieji bandymo reikalavimai.

3. LST EN 20105-A03:1997. Tekstilės medžiagos. Nudažymo atsparumo nustatymas. A 03 dalis. Pilkoji skalė spalvos pasikeitimui įvertinti.

4. LST ISO 105-BO2:1997. Tekstilės medžiagos. Nudažymo atsparumo nustatymas. BO2 dalis. Nudažymo atsparumo dirbtinei šviesai nustatymas lankine ksenono blukinimo lempa.

______________