LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO ŠVINO IR JO JONINIŲ JUNGINIŲ POVEIKIO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

1998 m. gruodžio 24 d. Nr. 183/774

Vilnius

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 86-2049; 1997, Nr. 84-2104) ir siekdami nustatyti darbuotojų, dirbančių su švinu ir jo joniniais junginiais, saugos ir sveikatos reikalavimus,

ĮSAKOME:

1. Patvirtinti „Darbuotojų apsaugos nuo švino ir jo joninių junginių poveikio taisykles“ (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. Taisyklės įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1d.

2.2. Šių Taisyklių 5 skyriaus 9.1 punktas įsigalioja patvirtinus naują higienos normą HN 23-1993 „Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore“ nuo 2000 m. liepos 1d.

3. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos institutui iki 2000 m. sausio 1d. parengti:

3.1. Švino kiekio darbo aplinkos ore matavimo metodiką.

3.2. Darbuotojų švino kiekio kraujyje nustatymo metodiką.

4. Valstybinei darbo inspekcijai kontroliuoti „Darbuotojų apsaugos nuo švino ir jo joninių junginių poveikio taisyklių“ taikymą.

5. Įsakymo vykdymą kontroliuoti socialinės apsaugos ir darbo viceministrui R. Kaireliui ir sveikatos apsaugos viceministrui V. Kriauzai.

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                                    IRENA DEGUTIENĖ

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                    MINDAUGAS STANKEVIČIUS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministrės

ir Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

1998 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 183/774

 

DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO ŠVINO IR JO JONINIŲ JUNGINIŲ POVEIKIO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Darbuotojų apsaugos nuo švino ir jo joninių junginių poveikio taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos pagal Europos Sąjungos direktyvą „Dėl darbuotojų apsaugos nuo švino ir jo joninių junginių poveikio rizikos darbe“ (82/605/EEB), kuri remiasi direktyvos 80/1107/EEB 8-uoju straipsniu ir pagal direktyvos 98/24/ES 1 ir 2 priedus.

2. Taisyklių tikslas yra nustatyti privalomus saugos ir sveikatos darbe reikalavimus darbuotojų apsaugai nuo galimo švino ir jo joninių junginių (toliau – švinas) kenksmingo poveikio.

3. Taisyklės neapriboja darbdavių teisių priimti ir taikyti reikalavimus, garantuojančius didesnę darbuotojų apsaugą nuo pavojaus, kylančio dėl sąlyčio su švinu.

 

II. TAIKYMO SRITIS

 

4. Taisyklės privalomos visoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir kitiems subjektams (toliau – įmonė), kuriuose darbo santykiai privalo būti grindžiami Darbo sutarties įstatymu, kitais darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais.

5. Taisyklės netaikomos veiklai, susijusiai su alkiliuoto švino junginiais (švino tetraetilatu ir švino tetrametilatu) bei jūrų ir oro transportui.

 

III. SĄVOKOS

 

6. Pagrindinės taisyklėse vartojamos sąvokos:

6.1. biologinis monitoringas – su švinu dirbančių darbuotojų periodiniai kraujo tyrimai, rezultatų analizė ir reikiamų prevencinių priemonių taikymas;

6.2. darbo vietų oro monitoringas – periodiniai švino kiekio ore matavimai, rezultatų analizė bei reikiamų prevencinių priemonių taikymas;

6.3. PbB – švino koncentracijos vertė kraujyje, išreiškiama μg Pb/100 ml kraujo.

7. Kitos šiose taisyklėse naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatyme naudojamas sąvokas.

 

IV. PRIEMONĖS ŠVINO POVEIKIUI MAŽINTI

 

8. Švino poveikiui mažinti būtina taikyti atitinkamas priemones:

8.1. kiek įmanoma, keisti šviną arba savo sudėtyje turinčias švino medžiagas kitomis, nekenksmingomis ar mažiau kenksmingomis medžiagomis;

8.2. kiek įmanoma, sumažinti švinu veikiamų darbuotojų skaičių;

8.3. organizuoti darbus bei naudoti tokias darbo priemones, darbo ir technologinius procesus, kad darbo aplinkoje susidarytų kuo mažiau švino turinčių dulkių;

8.4. vykdyti darbuotojų sveikatos priežiūrą;

8.5. leisti dirbti su švinu ne jaunesniems kaip 18 metų, specialiai apmokytiems ir instruktuotiems saugiai dirbti darbuotojams;

8.6. drausti dirbti su švinu nėščioms, pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms motinoms;

8.7. reguliariai ir efektyviai valyti naudojamus įrenginius bei patalpas, kuriose išsiskiria švino dulkės;

8.8. vengti švino absorbavimo rizikos valgant, geriant ar rūkant;

8.9. įrengti specialias vietas darbuotojams pavalgyti, atsigerti ar rūkyti;

8.10. apsaugoti nuo užteršimo švinu darbo vietose tiekiamą darbuotojų troškuliui malšinti geriamą vandenį ir kitus gėrimus;

8.11. įrengti kolektyvines apsaugos priemones;

8.12. informuoti darbuotojus apie švino pavojų darbuotojų sveikatai, nustatyta tvarka pažymėti patalpas ir darbo vietas, kuriose naudojamas švinas, įspėjamaisiais saugos ir sveikatos ženklais;

8.13. atsižvelgiant į švino fizines ir chemines savybes, aprūpinti darbuotojus reikiama darbo apranga ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis (ypač pirštinėmis, apsaugančiomis nuo cheminių medžiagų, bei kvėpavimo takus apsaugančiomis priemonėmis). Darbuotojų naudojami darbo drabužiai, asmeninės apsaugos priemonės privalo būti paliekami darbovietėje;

8.14. neatliekant skalbimo bei valymo darbų įmonėse, darbo aprangą ir asmenines apsaugos priemones būtina valyti specialiose įmonėse, aprūpintose tam darbui tinkama įranga. Darbo drabužiai, asmeninės apsaugos priemonės į jų valymo ir nukenksminimo vietas privalo būti transportuojami uždaruose konteineriuose;

8.15. darbo ir kasdienius drabužius būtina laikyti atskirai;

8.16. darbuotojams užtikrinti reikiamas prausimosi sąlygas.

Nurodytos priemonės vykdomos darbdavio lėšomis.

 

V. RIBINĖS ŠVINO KONCENTRACIJŲ VERTĖS DARBO APLINKOS ORE IR DARBUOTOJŲ KRAUJYJE

 

9. Nustatomos šios leistinos ribinės švino koncentracijų vertės darbo aplinkos ore ir darbuotojų kraujyje:

9.1. švino turinčios įkvepiamosios dulkių frakcijos koncentracija darbo aplinkos ore turi būti ne didesnė kaip 0,15 mg/m3, išmatuota 8 valandų darbo pamainai;

9.2. švino kiekis darbuotojų kraujyje (PbB) privalo būti ne didesnis kaip 70 μg Pb/100 ml kraujo (SI sistemoje atitinka 3,4 μmol Pb/l kraujo).

 

VI. ŠVINO POVEIKIO DARBO VIETOSE ĮVERTINIMAS

 

10. Kiekvienoje 1 priede nurodytoje ar panašioje veikloje, kurios metu yra rizikos darbuotojui absorbuoti šviną, turi būti nustatyti taršos švinu šaltiniai ir įvertintas poveikis darbuotojams.

11. Kai švino koncentracija darbo aplinkos ore, apskaičiuota kaip svertinis vidurkis pagal laiką 40 valandų darbo savaitei, didesnė kaip 0,04 mg/m3 arba bet kurio darbuotojo kraujyje švino kiekis didesnis kaip 40 μg Pb/100 ml kraujo, reikia taikyti priemones ir teikti darbuotojams ir (ar) jų atstovams informaciją, nurodytą 33 punkte, švino absorbavimo rizikai, kuri kyla valgant, geriant ar rūkant darbovietėse, sumažinti.

12. Kai darbuotojų kraujyje švino kiekis siekia (40–50) μg Pb/100 ml kraujo, rekomenduojama atlikti darbuotojų biologinį monitoringą.

13. Kai bet kurio pasirinkto darbuotojo švino kiekis kraujyje didesnis kaip 50 μg Pb/100 ml kraujo arba švino koncentracija darbo aplinkos ore, apskaičiuota kaip svertinis vidurkis pagal laiką 40 valandų darbo savaitei, didesnė kaip 0,075 mg/m3, privaloma užtikrinti IV skyriuje numatytas švino poveikiui mažinti priemones, įskaitant darbo aplinkos oro ir biologinį monitoringą bei medicininę priežiūrą.

14. Švino poveikio įvertinimas turi būti aptartas su darbuotojais ir (ar) jų atstovais įmonėje, šis įvertinimas turi būti peržiūrėtas, jeigu abejojama jo tikslumu arba darbe įvyko esminiai pokyčiai.

 

VII. ŠVINO KONCENTRACIJOS MATAVIMAI DARBO APLINKOS ORE

 

15. Matavimus pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus metodinius nurodymus turi atlikti akredituotos (atestuotos) laboratorijos.

16. Švino koncentracijos ore matavimai darbo vietose turi būti atliekami reguliariai, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius.

17. Švino koncentracijos ore matavimo dažnis gali būti sumažintas iki 1 karto per metus, kai nėra esminių pakitimų darbe ir švino poveikio sąlygose, o dviejų paskutinių atliktų matavimų metu:

17.1. švino koncentracija ore, išmatuota per 8 valandų darbo pamainą, neviršijo 0,10 mg/m3 arba bet kurio pasirinkto darbuotojo kraujyje nustatytas švino kiekis neviršijo 60 μg Pb/100 ml kraujo.

18. Švino koncentracijos ore nustatymui turi būti paimtas vienas arba daugiau tiriamos darbo aplinkos oro bandinių.

19. Siekiant įvertinti švino poveikį atskiram darbuotojui ar jų grupei, turi būti atsižvelgiama į atliekamą darbą, darbo sąlygas bei jo poveikio trukmę darbe. Tuo tikslu turi būti konsultuojamasi su įmonės darbuotojais ir (ar) jų atstovais.

20. Ten, kur toje pačioje darbo vietoje grupė darbuotojų atlieka vienodus arba panašius darbus ir jų sveikatai kyla tas pats pavojus, matavimo rezultatai gali būti taikomi visai grupei darbuotojų. Tyrimui pasirenkamas mažiausiai vienas darbuotojas iš dešimties, atsižvelgiant į amžių ir lytį.

 

VIII. PERIODINIAI DARBUOTOJŲ KRAUJO TYRIMAI

 

21. Darbuotojų PbB nustatymas (kraujo bandinių paėmimas, paruošimas, analizė ir kokybės kontrolė) atliekamas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus metodinius nurodymus. Tyrimus turi atlikti akredituotos (atestuotos) laboratorijos.

22. Švino kiekio darbuotojų kraujyje tyrimai turi būti atliekami reguliariai, ne rečiau kaip 1 kartą per 6 mėnesius.

23. Švino kiekio darbuotojų kraujyje nustatymo dažnis gali būti sumažintas iki 1 karto per metus, kai:

23.1. dviejų paskutiniųjų periodinių matavimų metu išmatuota per 8 valandų darbo pamainą švino koncentracija ore sudarė ne daugiau 0,10 mg/m3 ir bet kurio pasirinkto darbuotojo PbB neviršijo 50 μg Pb /100 ml kraujo.

 

IX. REIKALAVIMAI MEDICININEI PRIEŽIŪRAI

 

24. Dirbantiems su švinu susijusius darbus privalo būti iš anksto (priimant į darbą) ir periodiškai ne rečiau kaip kartą per metus tikrinama sveikata ir teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Atsakingi už šią priežiūrą turi atsižvelgti į kiekybinį poveikio dydį ir į kiekvieno darbuotojo individualų jautrumą švinui. Darbuotojų kraujo tyrimai turi būti atliekami pagal VIII skyriuje nustatytą tvarką.

25. Pagal klinikinio tyrimo (žr. 2 priedą) rezultatus gydytojas ar kitas už darbuotojų medicininę priežiūrą atsakingas asmuo turi pasiūlyti asmenines apsaugos ar profilaktikos priemones arba siūlyti sumažinti šio poveikio trukmę, taip pat rekomenduoti perkelti darbuotoją į kitą darbo vietą, kurioje atliekami darbai nesusiję su švino poveikiu.

 

X. PRIEMONĖS, PRIVALOMOS ESANT VIRŠYTOMS RIBINĖMS ŠVINO KONCENTRACIJOS VERTĖMS DARBO APLINKOS ORE

 

26. Kai viršijamos ribinės švino koncentracijų vertės darbo aplinkos ore (9.1 punktas), darbai nedelsiant turi būti nutraukti ir nustatytos viršijimo priežastys. Gydytojas ar kitas už darbuotojų medicininę priežiūrą atsakingas asmuo turi nuspręsti, ar reikia nedelsiant nustatyti darbuotojų švino kiekį kraujyje. Darbai gali būti tęsiami tik pašalinus priežastis ir nustačius, kad švino koncentracija ore bei darbuotojų PbB ribinės vertės yra neviršijamos.

27. Siekiant įvertinti techninių priemonių, panaudotų švino koncentracijai darbo aplinkos ore sumažinti, efektyvumą, būtina pakartoti koncentracijos matavimus.

28. Atskirais atvejais, kai kolektyvinės saugos būdais (šviną turinčių medžiagų naudojimo apribojimu, technologiniais patobulinimais, darbo organizavimu ir pan.) neįmanoma užtikrinti tinkamos darbuotojų apsaugos ir kai trumpalaikiams būtiniems darbams atlikti būtina naudoti asmenines kvėpavimo takų apsaugos priemones, jų dėvėjimo laikas turi būti kuo trumpesnis, griežtai apibrėžtas kiekvienam darbuotojui ir negali trukti visą pamainą.

29. Avarijų, technologinių gamybos procesų sutrikimo atvejais, kurių metu žymiai padidėjo švino poveikio galimybė, būtina tuojau pat evakuoti darbuotojus iš paveiktos teritorijos. Į ją gali įeiti tik darbuotojai, šalinantys gamybos proceso sutrikimo priežastis ir turintys reikiamas apsaugos priemones.

30. Tam tikrų darbo operacijų metu, kai viršytos ribinės vertės ir nėra praktinių galimybių panaudoti kolektyvines technines prevencines priemones švino koncentracijai ore sumažinti, darbdavys privalo imtis darbuotojus apsaugančių priemonių (išduoti darbuotojams asmeninės apsaugos priemones, trumpinti darbo laiką tokioje darbo aplinkoje ir pan.). Prieš atliekant šias operacijas, darbuotojams ar jų atstovams įmonėje turi būti pranešta apie taikomas prevencines priemones.

 

XI. PRIEMONĖS, PRIVALOMOS ESANT VIRŠYTOMS RIBINĖMS ŠVINO KONCENTRACIJOS VERTĖMS KRAUJYJE

 

31. Kai viršijamos 9.2 punkte nurodytos PbB ribinės koncentracijų vertės, būtina imtis šių priemonių:

31.1. darbdavys nedelsdamas turi išaiškinti šio viršijimo priežastis ir imtis reikalingų priemonių. Priklausomai nuo viršijimo dydžių ir gydytojo ar asmens, atsakingo už darbuotojų sveikatos priežiūrą, išvadų, viena iš priemonių gali būti darbuotojo perkėlimas į kitą, nesusijusią su švino poveikiu, darbo vietą;

31.2. trijų mėnesių laikotarpiu turi būti atliktas papildomas švino kiekio kraujyje nustatymas. Nustačius, kad darbuotojo kraujyje ribinė švino koncentracijos vertė ir toliau viršijama, jis neturi dirbti tokio darbo, kuriame švino poveikio rizika yra tokia pati ar didesnė. Tokiam darbuotojui pagal gydytojo ar atsakingo už darbuotojų sveikatos priežiūrą asmens išvadas suteikiamas kitas darbas su mažesne švino poveikio rizika ir šio darbuotojo sveikata turi būti tikrinama dažniau.

32. Darbuotojas ir darbdavys gali reikalauti peržiūrėti 31 punkte nurodytas išvadas.

 

XII. INFORMACIJA, TEIKIAMA DIRBANTIEMS SU ŠVINU

 

33. 1 priede nurodytoje ar panašioje veikloje, kurios metu yra rizikos absorbuoti šviną, turi būti imtasi priemonių, kad darbuotojams ir (ar) jų atstovams įmonėje būtų teikiama išsami informacija apie:

33.1. galimą švino įtaką sveikatai (įskaitant gemalui bei kūdikiams);

33.2. ribinių koncentracijų verčių bei biologinio ir darbo vietų oro monitoringo reikšmę;

33.3. higienos reikalavimus (tarp jų ir valgymo, gėrimo, rūkymo darbo vietoje apribojimus);

33.4. darbo drabužių ir asmeninių saugos priemonių naudojimo būtinumą;

33.5. specialiąsias priemones švino poveikiui sumažinti iki minimumo.

34. Be 33 punkte nurodytų priemonių, esant viršytoms 13 punkte nurodytoms koncentracijoms, turi būti teikiama informacija įmonės darbuotojams ir (ar) jų atstovams apie:

34.1. ore esančio švino matavimo rezultatus;

34.2. statistinius (neasmeninius) biologinio monitoringo rezultatus.

Darbuotojams turi būti išaiškinta šių rezultatų reikšmė.

35. Kai yra viršijama ore esančio švino ribinė koncentracijos vertė, nurodyta 9.1 punkte, skubiai pranešama su tuo susijusiems įmonės darbuotojams ir (ar) jų atstovams, nurodant viršijimo priežastis, bei pranešama apie priemones, kurių reikia arba buvo imtasi.

36. Kiekvieną kartą, kai atliekamas švino kiekio kraujyje nustatymas ar medicininiai tyrimai, už tai atsakingas gydytojas kiekvienam darbuotojui turi pranešti tyrimo rezultatus bei jų išvadas.

37. Gydytojas arba asmuo, atsakingas už darbuotojų sveikatos priežiūrą, privalo gauti visą informaciją, reikalingą darbuotojų poveikiui švinu nustatyti, įskaitant ir švino koncentracijos ore monitoringo rezultatus.

38. Turi būti užtikrintas tinkamas individualių duomenų apie švino poveikį darbuotojams bei jų klinikinius tyrimus užrašymas ir saugojimas. Darbdavys privalo registruoti darbuotojų, dirbančių su švinu, darbo laiką specialiame apskaitos žurnale. Šie duomenys bei įrašai apie išankstinius ir periodinius darbuotojų sveikatos patikrinimus įmonėje turi būti saugomi ne mažiau kaip 40 metų nuo jų darbo su švinu pabaigos.

______________


1 priedas

(privalomasis)

 

VEIKLA, KURIOS METU YRA RIZIKOS ABSORBUOTI ŠVINĄ

 

1. Švino koncentrato panaudojimas.

2. Švino ir cinko lydymas ir taurinimas (pirminis ir antrinis).

3. Švino arsenato putų gamyba ir lydymas.

4. Švino oksidų gamyba.

5. Kitų švino junginių gamyba (įskaitant alkiliuoto švino junginių gamybos dalį, kurioje yra švino ar jo joninių junginių poveikis).

6. Dažų, emalės, pastų ir pigmentų, turinčių savo sudėtyje švino, gamyba ir (ar) naudojimas.

7. Elektros akumuliatorių gamyba ir perdirbimas*.

8. Meno dirbinių gamyba iš švino ir alavo.

9. Švino turinčio lydmetalio gamyba.

10. Sprogstamųjų gaminių ir šaudmenų naudojant šviną gamyba.

11. Daiktų (gaminių), kurių pagrindas yra švinas arba kuriuose yra švino priemaišų, gamyba.

12. Keramikos ir puodų gamyba*.

13. Krištolinio stiklo gamyba.

14. Plastmasių, turinčių savo sudėtyje švino, gamyba ir (ar) perdirbimas.

15. Dažnas švino lydmetalio naudojimas uždaroje erdvėje.

16. Spausdinimo darbai, kuriuose naudojamas švinas.

17. Griovimo ir (ar) demontavimo darbai*, ypač nuvalymo, degėsių nugramdymo ir pjovimo liepsna procesai, vykdomi su medžiagomis, padengtomis švino turinčiais dažais..

18. Švino turinčių sprogmenų ir šaudmenų panaudojimas uždarose erdvėse.

19. Automobilių gamybos ir remonto darbai*.

20. Plieno grūdinimo švinu darbai.

21. Dengimas švinu.

22. Švino ir metalų žaliavos, kuriose yra švino, antrinis perdirbimas.

______________


2 priedas

(privalomasis)

 

KLINIKINIAI DARBUOTOJŲ TYRIMAI. INFORMACIJA IR REIKALAVIMAI

 

1. Nustatyta, kad švinas yra kancerogeninė ir neurotoksinio poveikio medžiaga. Užterštumas švinu gali kenksmingai paveikti kraujotaką, virškinimo sistemą, centrinę ir periferinę nervų sistemas, inkstus. Darbuotojams dėl švino poveikio gali išsivystyti hipochrominė anemija, asteno vegetacinis sindromas, polineuritai, neurastenijos, kvėpavimo ir virškinimo sistemų vėžiniai susirgimai.

2. Gydytojas, atsakingas už darbuotojo, paveikto švinu ar jo joniniais junginiais, sveikatos priežiūrą, turi susipažinti su poveikio švinu sąlygomis ir aplinkybėmis.

3. Į darbuotojų sveikatos priežiūros priemones turi įeiti:

3.1. darbuotojų medicininių apžiūrų duomenų tvarkymas ir saugojimas bei įrašų darbo su švinu žurnaluose nagrinėjimas;

3.2. asmeniniai pokalbiai apie darbuotojų savijautą;

3.3. intensyvaus kvėpavimo funkcijos tyrimas, siekiant nustatyti galimybę panaudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones;

3.4. kraujo spaudimo lygio nustatymas;

3.5. kraujo tyrimai (eritrocitų, hemoglobino, retikuliocitų kiekio, eritrocitų su bazofiliniu grūdėtumu kiekio);

3.6. šlapimo tyrimai (koproporfirino kiekio šlapime).

4. Sveikatos tikrinimai privalomi ne rečiau kaip 1 kartą per metus, dalyvaujant terapeutui ir neurologui.

5. Tyrimų metu būtina įvertinti įgimtų patologijų ir švino poveikį, kurių metu klinikinių ir (ar) laboratorinių tyrimų rezultatai gali būti panašūs, kaip esant švino poveikiui:

5.1. įgimti susirgimai:

5.1.1. talasemija;

5.1.2. fermento G-6-PD deficitas;

5.2. įgyti susirgimai:

5.2.1. anemija;

5.2.2. inkstų nepakankamumas;

5.2.3. kepenų nepakankamumas.

6. Šviną sugeriančių preparatų panaudojimas:

Profilaktinis šviną sugeriančių preparatų panaudojimas, kartais vadinamas „preventyvia terapija“, yra mediciniškai ir etiškai nepriimtinas, nes ilgalaikis daugelio šviną sugeriančių preparatų vartojimas gali būti kenksmingas inkstams.

7. Intoksikacijos terapija turi būti atliekama tiktai medicinos specialistų.

______________


3 priedas

(informacinis)

 

NUORODOS

 

1. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 1994, Nr. 88-1669; 1996, Nr. 50-1195; 1997, Nr. 67-1658, Nr. 117-3001).

2. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai (Žin., 1998, Nr. 43-1188).

3. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai (Žin., 1998, Nr. 44-1224).

4. Techninis reglamentas. Bendrieji reikalavimai asmeninių apsauginių priemonių projektavimui ir gamybai (Žin., 1998, Nr. 69-2028).

5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymas „Dėl darbų, draudžiamų dirbti nėščioms, pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims, ir nerekomenduotinų darbų moterims, norinčioms išsaugoti motinystės funkciją, taip pat joms kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių ir jų taikymo tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 7-165).

6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 10 19 įsakymas Nr. 561 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 7 priedo pakeitimo (Žin., 1996, Nr. 13-348).

7. LST ISO 31-8. Dydžiai ir vienetai. 8-oji dalis. Fizikinė chemija ir molekulinė fizika.

8. LST EN 133:1997. Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Klasifikacija.

9. LST EN 143:1997. Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Dalelių filtrai. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas.

10. EN 481:1993. Darbo vietų oras. Frakcijų pagal matmenis apibrėžimai, taikomi ore esančių dalelių nustatymui.

11. EN 482:1994. Darbo vietų oras. Cheminių agentų nustatymo tvarka. Bendrieji reikalavimai.

12. EN 689:1995. Darbo vietų oras. Cheminių agentų įkvepiamojo poveikio įvertinimas. Matavimo strategija ir palyginimas su ribinėmis koncentracijų vertėmis.

13. HN 70-1997. Gamybinės buities patalpos.

______________

 

 



* Jei yra švino arba jis naudojamas.