LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL EKOGEOLOGINIŲ TYRIMŲ REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2008 m. birželio 17 d. Nr. 1-104
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164) 4 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 316 (Žin., 2002, Nr. 81-3494), 8.7.1, 8.9, 9.1 ir 13.5 punktais:
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2007 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 1-10 „Dėl Ekogeologinių tyrimų reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 10-420).
PATVIRTINTA
Lietuvos geologijos tarnybos
prie Aplinkos ministerijos direktoriaus
2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-104
EKOGEOLOGINIŲ TYRIMŲ REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ekogeologinių tyrimų reglamentas (toliau – Reglamentas) parengtas siekiant:
1.2. saugoti dirvožemį, gilesnius žemės sluoksnius ir požeminį vandenį (toliau – požeminis vanduo, vanduo) nuo galimos taršos, vykdant veiklas, kuriose yra naudojamos cheminės medžiagos;
2. Reglamento nuostatos yra susijusios su 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/ET dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti), 1979 m. gruodžio 17 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos tam tikromis pavojingomis medžiagomis, 2000 m. spalio 23 d. Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmus vandens politikos srityje pagrindus, 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo bei Teminės dirvožemio apsaugos strategijos įgyvendinimu Lietuvoje.
3. Reglamento tikslas:
3.2. pagrįsti užterštos teritorijos tvarkymo poreikį, atsižvelgiant į galimą taršos rizikos žmogaus sveikatai ir aplinkai vertinimą;
3.3. užtikrinti informacijos kaupimą apie potencialius dirvožemio, grunto ir požeminio vandens teršėjus, vykdančius veiklas, nurodytas Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų (toliau – Reikalavimai) 1 priede, arba kurių veiklos metu Reikalavimų 3 priede nurodytos cheminės medžiagos gali patekti į požeminius vandenis [7.10];
4. Reglamento nuostatos privalomos:
4.1. ūkinės veiklos vykdytojams, eksploatuojantiems Reikalavimų 1 priede nurodytus objektus ar vykdantiems jame nurodytą veiklą ir (ar) naudojantiems Reikalavimų 3 priede nurodytas chemines medžiagas [7.10];
4.2. teritorijų (žemės sklypų) (toliau – teritorijų) savininkams arba valdytojams ir naudotojams, kurių teritorijoje buvo vykdoma Reikalavimų 1 priede nurodyta veikla [7.10];
4.3. juridiniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, vykdančioms ekogeologinį tyrimą [7.3];
5. Reglamento nuostatomis rekomenduojama vadovautis:
5.1. teritorijų savininkams ir (ar) naudotojams, ketinantiems parduoti ir (ar) įsigyti teritorijas, kuriose buvo vykdoma Reikalavimų 1 priede nurodyta veikla, tai yra keičiantis teritorijos ir (ar) ūkinės veiklos objekto savininkui ir (ar) naudotojui;
5.2. teritorijų savininkams arba valdytojams ir naudotojams, ketinantiems parduoti ir (ar) įsigyti teritorijas, kuriose nebuvo vykdoma Reikalavimų 1 priede nurodyta veikla, tačiau jose numatomas tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas;
5.3. savivaldybėms, jeigu joms priklausančiose teritorijose buvo vykdoma Reikalavimų 1 priede nurodyta veikla;
6. Ekogeologinį tyrimą, nustatyta tvarka užregistruotą Žemės gelmių registre [7.2], gali vykdyti tik juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą tirti žemės gelmes šiai tyrimo rūšiai – ekogeologinis tyrimas [7.3], o chemines analizes gali atlikti tik laboratorija, turinti tam leidimą [7.9].
II. NUORODOS
7. Rengiant šį Reglamentą, vadovautasi šiais teisės aktais:
7.2. Žemės gelmių registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 (Žin., 2002, Nr. 44-1676; 2006, Nr. 54-1961);
7.3. Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 (Žin., 2001, Nr. 102-3634; 2005, Nr. 45-1448);
7.4. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 (Žin., 2006, Nr. 6-225);
7.5. Grunto ir požeminio vandens užteršimo naftos produktais valymo bei taršos apribojimo reikalavimais LAND 9-2002, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 611 (Žin., 2002, Nr. 119-5368);
7.6. Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 472 (Žin., 2001, Nr. 83-2906);
7.7. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2008, Nr. 17-605);
7.8. Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos apsaugos (išskyrus oro) reikalavimais LAND 1-2003, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-34 (Žin., 2004, Nr. 34-1114);
7.9. Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 (Žin., 2005, Nr. 4-81; 2007, Nr. 108-4444);
7.10. Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (Žin., 2008, Nr. 53-1987);
7.11. Lietuvos higienos norma HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 (Žin., 2006, Nr. 81-3217, Nr. 82);
7.12. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-59 (Žin., 2003, Nr. 101-4578);
7.13. Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-06 (Žin., 2003, Nr. 17-770);
7.14. LST ISO 5667-11:1998 „Vandens kokybė. Bandinių ėmimas: 11-oji dalis. Nurodymai, kaip imti gruntinio vandens bandinius“;
7.15. LST EN ISO 5667-3:2006 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir tvarkyti vandens mėginius“;
7.16. LST EN ISO 5667-12:1995 (E) – Water quality – Sampling – Part 12: Guidance on sampling of bottom sediments;
7.17. LST EN ISO 10381-5:2005(E) – Soil quality – Sampling – Part 5: Guidance on the procedure for the investigation of urban and industrial sites with regard to soil contamination;
7.18. LST EN ISO 10381-1: 2002(E) – Soil quality – Sampling – Part 1: Guidance on the design of sampling programmes;
7.19. LST ENISO 15175:2004(E) – Soil quality – Characterization of soil related to groundwater protection;
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
8. Šiame Reglamente vartojamos šios sąvokos:
bandinys – analizuojamoji medžiaga, paruošta siųsti į laboratoriją ir skirta atlikti oficialų tyrimą ar nustatymą;
detalusis ekogeologinis tyrimas – tiesioginis žemės gelmių tyrimas, kai įvertinamas cheminių medžiagų paplitimas aplinkoje, jų koncentracijos, užteršto dirvožemio, grunto ir (ar) požeminio vandens kiekis, kita informacija, reikalinga taršos rizikai vertinti ir užterštos teritorijos tvarkymo būtinumui nustatyti;
ekogeologinis tyrimas – žemės gelmių tiesioginis ir/arba nuotolinis geologinis tyrimas, skirtas ūkinės veiklos poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai bei jos elementams įvertinti;
foninė koncentracija – statistiškai apibendrinta cheminės medžiagos ar rodiklio koncentracija (dydis) tiriamoje teritorijoje prieš pradedant vykdyti numatomą veiklą;
M – rekomenduojamas pamatinis tyrimo metodas, normatyvinio ar kito dokumento, kuriame pateiktas metodas, žymuo ar pavadinimas;
migracija – cheminių medžiagų, bakterijų ir dujų judėjimas požeminiame vandenyje arba dirvožemyje, grunte;
papildomas ekogeologinis tyrimas – tiesioginis žemės gelmių tyrimas, skirtas specialių kiekybinių ir kokybinių parametrų, reikalingų užterštos teritorijos tvarkymo planui parengti, nustatymui;
potencialus taršos židinys – ūkinės veiklos objektas, iš kurio cheminės medžiagos gali patekti į dirvožemį, gruntą ir požeminius vandenis;
preliminarusis ekogeologinis tyrimas – tiesioginis žemės gelmių tyrimas, kai įvertinamas galimas geologinės aplinkos taršos židinio poveikis dirvožemiui, gruntui ir (ar) požeminiam vandeniui ir, vadovaujantis gautais rezultatais, sprendžiama, ar tikslinga atlikti detalųjį ekogeologinį tyrimą;
receptorius – aplinkos komponentai (žemės paviršius ir gelmės, vanduo, dirvožemis, augalai antropogeniniai komponentai ir kt.), kuriuos gali paveikti tarša;
rekognoskuotė – netiesioginio ekogeologinio tyrimo stadija, kurios tikslas – vietovės, kurioje numatyta atlikti preliminarius ekogeologinius tyrimus, išankstinis apžiūrėjimas ir būtinos informacijos surinkimas preliminaraus ekogeologinio tyrimo plano parengimui;
tarša – ūkinės veiklos sukeliamas cheminių medžiagų tiesioginis arba netiesioginis patekimas į žemę ar požeminį vandenį, kuris gali kenkti žmonių sveikatai arba aplinkai;
taršos arealas – užteršto dirvožemio, grunto ar požeminio vandens plotas apie taršos židinį;
rizikos įvertinimas – cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos galimo kenksmingo poveikio žmonėms ir aplinkai įvertinimas kiekybiniais ir kokybiniais metodais, atsižvelgiant į aplinkos elementų ir cheminių medžiagų savybes, pastarųjų išplitimą ir atsiradimo tikimybę;
taršos židinys – žemės paviršiuje arba gilesniuose sluoksniuose esanti taršiųjų cheminių medžiagų sankaupa, iš kurios šios medžiagos patenka į dirvožemį, gruntą ir (ar) požeminį vandenį;
TMP – naudojamo tyrimo metodo principas;
užterštos teritorijos tvarkymas – dirvožemio, grunto ir (ar)požeminio vandens išvalymas, jų būklės atkūrimas ir (ar) apsaugojimas nuo tolesnės taršos, siekiant sumažinti pavojų žmonėms ir ekosistemoms. Cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas apima priemones, skirtas šioms medžiagoms pašalinti, jų koncentracijai sumažinti arba cheminių medžiagų sklidimui sustabdyti ar sumažinti.
Požeminio vandens, požeminio vandeningojo sluoksnio, tiesioginio ir netiesioginio žemės gelmių tyrimo, valymo „ex-situ“ ir valymo „in-situ“ bei kitos šiame Reglamente vartojamos sąvokos atitinka šio Reglamento II skyriuje nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas ir jų apibrėžimus.
IV. REKOGNOSKUOTĖ
9. Rekognoskuotės tikslas yra surinkti galimą informaciją apie teritorijoje ir/ar ūkio objekte vykdomą veiklą, įvertinti aplinkos taršos galimybę ir parengti ekogeologinių tyrimų planą.
10. Teritorijos rekognoskuotės metu turi būti surinkti šie dokumentai ir informacija:
10.1. teritorijos (objekto) savininkas arba valdytojas ir naudotojas (pavadinimas, pašto adresas, kt.), žemės sklypo kadastrinis numeris;
10.2. apie geologines ir hidrogeologines sąlygas (pagal anksčiau atliktų inžinerinių geologinių ar kitų tyrimų duomenis);
10.3. apie teritorijoje ir jos gretimybėse vykdomą bei anksčiau vykdytą ūkinę veiklą, joje naudojamas chemines medžiagas ir jų kiekius, jų saugojimo sąlygas;
10.4. apie susidarančių nuotekų/atliekų valymo, pašalinimo būdus, schemas/žemėlapius su požeminėmis komunikacijomis ir kt.;
10.5. apie teritorijoje ir jos gretimybėse esančius receptorius (vandenvietės, šuliniai, gyvenvietės, paviršinis vanduo ir kt.), įvertinant atstumus iki jų, informaciją apie sanitarines apsaugos zonas;
10.6. apie teritorijos naudojimą praeityje, nurodant istorinius duomenis apie vykusias avarijas ir į aplinką patekusias chemines medžiagas, veiklos pobūdžio pasikeitimus, numatomą teritorijos naudojimo paskirties keitimą ir kt., pagal galimybę – aplinkos apsaugos institucijų rašytų privalomų nurodymų kopijas;
10.7. taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo [7.7] ar kitų leidimų, susijusių su aplinkos apsaugos kontrole, numeris ir data;
10.8. potencialaus geologinės aplinkos taršos židinio inventorizavimo anketos (deklaracijos) kopija [7.13];
10.9. teritorijos kampų ir centro, joje esamų ūkio objektų centrų koordinatės pagal valstybinę 1994 metų LKS-94 koordinačių sistemą;
10.10. stambaus mastelio žemėlapiai, kuriuose turi būti aiškiai nurodyti ūkio objektai, esantys teritorijoje;
V. PRELIMINARUSIS EKOGEOLOGINIS TYRIMAS
12. Siekiant įvertinti visos teritorijos, kurioje yra vykdomos ar praeityje buvo vykdomos veiklos, nurodytos Reikalavimų 1 priede, preliminarus ekogeologinis teritorijos tyrimas atliekamas jos plotą padalijus į vienodo dydžio dalis (toliau – blokai), kuriuose turi būti paimti dirvožemio, grunto ir požeminio vandens bandiniai. Atsižvelgiant į teritorijos plotą, minimalus blokų skaičius turi būti:
| Teritorijos plotas (ha) |
Blokų skaičius |
| <0,025 |
1 |
| 0,025–0,25 |
2 |
| 0,25–1 |
3 |
| 1–2 |
4 |
| 2–4 |
6 |
| 4–6 |
8 |
| >6 |
Plotas, ha + 2 |
13. Kiekviename bloke gręžiniai ir kasiniai išdėstomi, atsižvelgiant į rekognoskuotės metu sukauptą informaciją, tiriamos teritorijos hidrodinaminę situaciją ir nustatant teritorijos vietas, kurios tikėtinai gali būti neužterštos ir kuriose yra žinoma ar tikėtina, kad gali būti užterštos cheminėmis medžiagomis.
14. Kiekviename bloke turi būti paimtas bent 1 paviršinio sluoksnio dirvožemio, grunto ir 1 požeminio vandens bandinys laikantis sąlygų, nurodytų šio Reglamento 20 ir 21 punktuose. Jei teritorijoje yra paviršinio vandens šaltinis, turi būti paimami bandiniai jo vandens ir dugno nuosėdų kokybei nustatyti. Planuojant bandinių ėmimą ir imant bandinius rekomenduojama vadovautis normatyvinių dokumentų [7.14–7.20] nurodymais.
15. Kai visa teritorija ar joje esantys ūkio objektai gali kelti tolygią (homogeninę) pasklidąją taršą (sąvartynai, nuotekų dumblo paskleidimo aikštelės ir pan.), ekogeologinio tyrimo apimtys, atsižvelgiant į jų plotą, turi sudaryti:
| Potencialaus taršos židinio plotas, (ha) |
Dirvožemio, grunto bandinių kiekis |
Požeminio vandens bandinių kiekis |
| <0,05 |
2 |
1 |
| 0,05–0,2 |
3 |
2 |
| 0,2–0,5 |
4 |
3 |
| 0,5–1 |
5 |
3 |
| 1–2 |
6 |
4 |
| 2–3 |
7 |
4 |
| 3–4 |
8 |
5 |
| 4–5 |
9 |
5 |
| 5–6 |
10 |
6 |
16. Šio Reglamento 15 punkte nurodytais atvejais dirvožemio, grunto ir požeminio vandens bandiniai turi būti imami pačiame taršos židinyje. Kai nėra galimybės dirvožemio, grunto ar požeminio vandens bandinį paimti tiesiogiai potencialiame taršos židinyje, jie turi būti imami maksimaliai arčiau židinio, o vandens tyrimo gręžiniai, vadovaujantis rekognoskuotės rezultatais, įrengti taip, kad charakterizuotų atitekančio ir nutekančio nuo židinio požeminio vandens būklę.
17. Vykdant ekogeologinius tyrimus šio Reglamento 5.2 punkte nurodytose teritorijose, šio Reglamento 12 punkte nurodytas blokų skaičius ir 15 punkte nurodyti dirvožemio, grunto ir požeminio vandens bandinių kiekiai gali būti mažinami, tačiau ekogeologinio tyrimo apimtys turi užtikrinti dirvožemio, grunto ir požeminio vandens foninių koncentracijų nustatymą.
18. Kai teritorijoje yra ūkio objektai, galintys kelti netolygią (heterogeninę) sutelktąją taršą (cheminių medžiagų talpyklos, sandėliai ir pan.), nurodyti Reikalavimų 1 priede, ekogeologinio tyrimo apimtys, atsižvelgiant į jų plotą, turi sudaryti:
18.1. kai potencialus taršos objektas yra skystų cheminių medžiagų talpyklos, įrengtos iš dalies arba po žeme:
| Potencialaus taršos židinio plotas m2 |
Dirvožemio, grunto bandinių kiekis |
Požeminio vandens bandinių kiekis |
| < 20 |
1 |
1 |
| 20–50 |
2 |
2 |
| 50–100 |
3 |
2 |
| 100–500 |
4 |
3 |
| 500–2000 |
4 |
4 |
18.2. kai potencialus taršos objektas yra skystų cheminių medžiagų talpyklos, įrengtos žemės paviršiuje:
| Potencialaus taršos židinio plotas m2 |
Dirvožemio, grunto bandinių kiekis |
Požeminio vandens bandinių kiekis |
| < 20 |
1 |
1 |
| 20–50 |
2 |
1 |
| 50–100 |
2 |
2 |
| 100–500 |
3 |
2 |
| 500–2000 |
4 |
3 |
19. Šio Reglamento 18 punkte nurodytais atvejais dirvožemio, grunto ir požeminio vandens bandiniai turi būti imami maksimaliai arčiau židinio, o tyrimo gręžiniai įrengti taip, kad charakterizuotų atitekančio ir nutekančio nuo židinio požeminio vandens būklę. Įrengiant vandens būklės tiriamuosius gręžinius rekomenduojama naudoti metodus, leidžiančius paimti vandens bandinį tiesiogiai po tiriamojo objekto pagrindu.
20. Vertinant teritorijos ar joje esančio ūkio objekto žemės paviršiaus taršą dirvožemio, grunto bandinys turi būti imamas iš 0,1–0,25 m gylio. Dirvožemio, grunto bandinio ėmimas turi būti dokumentuotas surašant protokolą, nurodytą šio Reglamento 2 priede. Imant bandinius rekomenduojama vadovautis dirvožemio, grunto bandinių ėmimo rekomendacijomis (šio Reglamento 4 priedas) bei normatyvinio dokumento [7.17] nurodymais.
21. Vertinant teritorijos ar joje esančio ūkio objekto požeminio vandens taršą vandens bandiniai turi būti imami iš viršutinės požeminio vandeningojo sluoksnio dalies. Tiriamųjų gręžinių gylis ir vandens stulpo aukštis gręžinyje turi užtikrinti, kad būtų paimtas kokybiškas vandens bandinys. Vandens bandinio paėmimas turi būti dokumentuojamas ir paimtas pagal Požeminio vandens paėmimo protokolą (šio Reglamento 1 priedas). Imant bandinius rekomenduojama vadovautis [7.14, 7.15] nurodymais. Jei požeminis vanduo slūgso giliau kaip 10 m, paimtų vandens bandinių kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį (1/3) visų gręžtų gręžinių skaičiaus.
22. Dirvožemio, grunto bandiniuose turi būti nustatyta:
22.1. fizikinės savybės [7.20]: granuliometrinė sudėtis, išskiriant molio dalelių (% < 0,002 mm) sudėtį (TMP: granuliometrinė sudėtis – sietų analizė, molio dalelių kiekis – pipetinis; M – ISO 11277);
22.2. cheminė sudėtis [7.17]:
22.2.1. visuminiai sunkiųjų metalų Pb, Cd, Cr, Cu, Ni, Zn kiekiai (TMP – ekstrahuojant dirvožemį karališkuoju vandeniu (Aqua regia) ir analizuojant liepsnos ar elektroterminės atominės absorbcijos spektrometriniais metodais; M – ISO 11466, LST ISO 11047);
22.2.2. bendras naftos produktų kiekis (TMP – gravimetrinis, dujų chromatografija; M – AAD. Vandens ir žemės teršimo naftos produktais laboratorinio tyrimo metodiniai nurodymai, Vilnius, 1993, M – ISO 16703);
22.2.3. policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis (TMP – didelio efektyvumo skysčių chromatografija, taikant fluorescencinį radimo metodą; M – ISO 13877);
23. Vandens bandiniuose turi būti nustatyta:
23.1. sunkieji metalai: Pb, Cd, Cr, Cu, Hg, Ni, Zn (TMP – atominės absorbcijos spektrometrija, naudojant grafitinę krosnį; M – LST ISO 15586);
23.2. aromatiniai angliavandeniliai benzenas, toluenas, etilbenzenas, ksilenas (TMP – dujų chromatografija; M – ISO 11423);
23.3. bendras naftos produktų kiekis (TMP – dujų chromatografija; M – LAND 61-2003, ISO 9377-4, ISO 9377-2);
23.5. permanganatinė oksidacija (TMP – titrimetrinis, M – Unifikuoti nuotekų ir paviršinių vandenų tyrimo metodai, 1 dalis, Vilnius, 1994 arba M – LST EN ISO 8467);
23.6. kalcis (TMP – titrimetrinis, M – LAND 68-2005, LST ISO 6058, TMP – jonų mainų chromatografija, M – LST EN ISO 14911 arba TMP – atominės absorbcijos spektrometrija, M – ISO 7980);
23.7. magnis (TMP – titrimetrinis, M – LAND 73:2005, LST ISO 6059, TMP – jonų mainų chromatografija, M – LST EN ISO 14911:2000 arba TMP – atominės absorbcijos spektrometrija, M – ISO 7980);
23.8. kalis ir natris (TMP – liepsnos emisijos spektrometrija, M – LST ISO 9964 arba TMP – jonų mainų chromatografija, M – LST EN ISO 14911);
23.9. chloridai (TMP – jonų mainų chromatografija M – LST EN ISO 10304-1 aroa TMP – titrimetrinis, M – LST ISO 9297);
23.10. sulfatai (TMP – turbidimetrinis, M – Unifikuoti nuotekų ir paviršinių vandenų tyrimo metodai, 1 dalis, Vilnius, 1994, arba TMP – jonų mainų chromatografija, M – LST EN ISO 10304-1);
23.11. hidrokarbonatai (TMP – titrimetrinis, M – Unifikuoti nuotekų ir paviršinių vandenų tyrimo metodai, 1 dalis, Vilnius, 1994) arba TMP – potenciometrinis titravimas M – LST ISO 9963-1);
24. Vykdant ekogeologinių tyrimų reikalavimus, nurodytus šio Reglamento 15 ir 18 punktuose, dirvožemio, grunto ir vandens bandiniuose turi būti nustatomi cheminių medžiagų, kurios būdingos tiriamajam objektui, koncentracijos (šio Reglamento 3 priedas). Bandinių, kuriuose nustatomos fizikinės ir cheminės savybės, nurodytos šio Reglamento 22 ir 23 punktuose, apimtys turi sudaryti trečdalį (1/3) visų bandinių.
VI. DETALUSIS EKOGEOLOGINIS TYRIMAS
25. Detaliojo ekogeologinio tyrimo tikslas – nustatyti taršiųjų medžiagų erdvinį paplitimą, įvertinti jų migracijos galimybę bei teritorijos ar joje esančio ūkio objekto taršos poveikį aplinkai ir jos komponentams.
26. Detalusis ekogeologinis tyrimas turi būti atliekamas, jei preliminaraus ekogeologinio tyrimo metu ar požeminio vandens monitoringo, kuris vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, metu [7.8, 7.12] buvo nustatyta, kad dirvožemio, grunto ir (ar) požeminio vandens tarša gali kelti pavojų aplinkai ir (ar) žmogui.
27. Detalusis ekogeologinis tyrimas turi būti vykdomas tik tuose objektuose ar teritorijos vietose, kuriose buvo nustatyta dirvožemio, grunto ir (ar) požeminio vandens tarša. Planuojant ir vykdant detalius ekogeologinius tyrimus rekomenduojama vadovautis normatyvinių dokumentų reikalavimais [7.17, 7.19, 7.20]. Tyrimo metu turi būti įvertinta:
27.1 užteršto dirvožemio, grunto ir (ar) vandens tūris, atsižvelgiant į cheminių medžiagų ribines vertes, nurodytas Reikalavimų 3 priede, ir patikslintas ribines vertes, apskaičiuotas vadovaujantis Reikalavimų 4 priede pateiktomis lygtimis;
27.3. galimos taršiųjų medžiagų patekimo į aplinką priežastys, nustatant, pagal galimybę, jų patekimo laiką;
28. Detaliųjų ekogeologinių tyrimų metu dirvožemio, grunto bandinių ėmimo vietų išdėstymas plane ir jų kiekis turi užtikrinti dirvožemio, grunto taršos arealo dydžio nustatymą, o vertikalia kryptimi – užteršto dirvožemio, grunto kiekio įvertinimą. Visais atvejais dirvožemio, grunto bandinys turi būti imamas laikantis sąlygos, nurodytos šio Reglamento 20 punkte. Tiriant ūkio objektus, priskirtus LAND 9-2002 [7.5] reguliavimo sričiai, bandiniai turi būti imami ir iš gilesnių žemės sluoksnių intervalų, nurodytų šiame normatyviniame dokumente.
29. Tiriamųjų gręžinių kiekis ir jų išsidėstymas turi užtikrinti užteršto požeminio vandens arealo dydžio nustatymą. Siekiant įvertinti užteršto vandens kiekį (tūrį) bandiniai turi būti imami tiek iš viršutinės požeminio vandeningojo sluoksnio dalies, tiek ir iš gilesniųjų jo dalių.
30. Dirvožemio, grunto ir vandens bandiniuose turi būti nustatomi tik būdingų tiriamajam objektui taršiųjų cheminių medžiagų bei jų skilimo (degradacijos) produktų kiekiai. Ūkio objektuose, kurių veikla yra reglamentuota LAND 9-2002 ir LAND 1-2003 [7.5, 7.8], bandiniuose nustatomi lengvųjų ir sunkiųjų angliavandenilių kiekiai bei aromatinių angliavandenilių, nurodytų šio Reglamento 23.2 punkte, koncentracijos.
31. Taršos rizikos vertinimui ir patikslintų ribinių verčių, nurodytų Reikalavimų 4 priede, apskaičiavimui viename penktadalyje (1/5) dirvožemio, grunto bandinių turi būti nustatytos savybės, nurodytos šio Reglamento 22.1 ir 22.2.3 punktuose. Viename penktadalyje (1/5) tiriamųjų gręžinių, vadovaujantis gręžinio išpompavimo rezultatais, turi būti įvertintas vandeningojo sluoksnio filtracijos koeficientas.
32. Taršos rizikos vertinimas turi būti atliekamas pasitelkus analitinius skaičiavimus arba modeliavimo būdu, naudojant taršos rizikos vertinimui skirtą programinę įrangą. Vertinant taršos riziką būtina atsižvelgti į planuojamą tiriamos teritorijos naudojimo paskirties keitimą, jei toks yra žinomas prieš pradedant ekogeologinius tyrimus. Atliekant vertinimą rekomenduojama vadovautis normatyvinių dokumentų nurodymais [7.19, 7.20].
VII. EKOGEOLOGINIŲ TYRIMŲ ATASKAITA
33. Preliminaraus ekogeologinio tyrimo ataskaitoje privalo būti pateikta ši aprašomoji ir grafinė medžiaga:
33.2. teritorijos ar ūkio objekto veiklos charakteristika ir jos analizė, pateikiant informaciją, nurodytą šio Reglamento 10 punkte;
33.3. atliktų tyrimų apimtys ir metodika, pateikiant detalaus mastelio žemėlapius su bandinių ėmimo vietomis;
33.4. geologinių ir hidrogeologinių sąlygų aprašymas bei geologinės sąrangos pavaizdavimas geologiniuose pjūviuose;
33.6. išvados apie vykdomos veiklos įtaką aplinkai bei rekomendacijos detaliesiems ekogeologiniams tyrimams atlikti. Išvados parengimui rekomenduojama vadovautis metodika, pateikta www.lgt.lt/preliminarus_tyrimas.xls;
33.7. ataskaitos prieduose turi būti pateikta:
34. Detalaus ekogeologinio tyrimo ataskaitoje, be informacijos, nurodytos šio Reglamento 33 punkte, privalo būti pateikta ši aprašomoji ir grafinė medžiaga:
34.2. užteršto dirvožemio, grunto ir (ar) vandens tūris, atsižvelgiant į cheminių medžiagų ribines vertes nurodytas Reikalavimų 3 priede ir patikslintas ribines vertes, apskaičiuotas vadovaujantis Reikalavimų 4 priede pateiktomis lygtimis;
34.3. maksimalios ir vidutinės koncentracijos, jų palyginimas su Reikalavimuose nurodytomis ribinėmis ir patikslintomis ribinėmis cheminių medžiagų vertėmis, skystų naftos produktų sluoksnio matavimo rezultatai ir kt.;
34.4. galimos taršiųjų medžiagų patekimo į aplinką priežastys, nustatant, pagal galimybę, jų patekimo laiką;
34.5. taršiųjų medžiagų vertikalios ir horizontalios migracijos už tiriamojo objekto ribų įvertinimas, nurodant detalaus mastelio žemėlapyje jų arealo išplitimą plote ir pasiskirstymą vertikaliame pjūvyje;
34.6. taršos rizikos poveikio žmogui ir/ar ekosistemoms vertinimo rezultatai (žemėlapiai, grafikai, lentelės ir pan.);
VIII. EKOGEOLOGINIŲ TYRIMŲ VERTINIMAS
36. Preliminaraus ekogeologinio tyrimo ataskaita, parengta pagal šio Reglamento 33 punkto reikalavimus, pristatoma LGT vertinimui. LGT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų parengia vertinamąsias išvadas. Ekogeologiniai tyrimai, vykdomi šio Reglamento 4.4 punkte nurodytais atvejais, yra ūkio subjekto požeminio vandens monitoringo programos dalis ir yra vertinami nustatyta tvarka [7.12].
37. Detalaus ekogeologinio tyrimo ataskaita, parengta pagal šio Reglamento 34 punkto reikalavimus, pristatoma LGT vertinimui. LGT ne vėliau kaip per 30 darbo dienų atlieka tyrimo rezultatų vertinimą ir parengia vertinamąją išvadą.
38. Vertinimo pažymoje turi būti nurodytos tirto objekto koordinatės, atlikto ekogeologinio tyrimo apimtys, pateikta tyrimo rezultatų santrauka ir išvados apie detalesnių tyrimų ar kitokių aplinkosauginių priemonių taikymo tikslingumą.
39. Detalaus ekogeologinio tyrimo ataskaitos vertinamojoje išvadoje LGT, atsižvelgusi į joje pateiktus taršos rizikos vertinimo duomenis ir patikrinusi jų patikimumą, turi nurodyti, ar užterštos teritorijos tvarkymas yra būtinas, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos pasekmių. Nustačius, kad tarša gali turėti neigiamos įtakos, LGT gali nustatyti griežtesnius reikalavimus vykdomam užterštos teritorijos tvarkymui už nurodytus atitinkamuose teisės aktuose [7.5].
40. Šio Reglamento 36 ir 37 punktuose nurodytų ataskaitų tyrimo rezultatai įrašomi į Žemės gelmių registrą ir/ar geologinę informacinę sistemą GEOLIS.
41. Ekogeologinio tyrimo ataskaitos vertinimo išvadas LGT pateikia ūkinės veiklos tirtoje teritorijoje vykdytojams, tirtų teritorijų savininkams arba valdytojams ir naudotojams, taip pat atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – RAAD).
IX. UŽTERŠTOS TERITORIJOS TVARKYMO PLANAS
43. Cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymo poreikis nustatomas atlikus užterštos teritorijos detalųjį ekogeologinį tyrimą ir įvertinus gautus tyrimo rezultatus [7.10].
44. Užterštos teritorijos tvarkymo plano parengimą organizuoja teritorijos savininkas arba valdytojas ar naudotojas, ar ūkinės veiklos vykdytojas pagal Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo reikalavimus [7.10]. Užterštos teritorijos tvarkymo planas turi būti rengiamas vadovaujantis jau atliktų preliminarių ir detalių ekogeologinių tyrimų rezultatais ir, jeigu to reikia taikytinų užterštos teritorijos tvarkymo metodų technologijai parinkti, atliktais papildomais ekogeologiniais tyrimais.
45. Užterštos teritorijos tvarkymo plane priklausomai nuo tvarkomo objekto ar teritorijos pobūdžio, turi būti pateikiama:
45.1. esamos situacijos įvertinimas:
45.1.1. vietinės sąlygos, tarp jų geologinės ir hidrogeologinės situacijos įvertinimas, esama ir planuojama žemėnauda, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus;
45.1.2. ataskaitų, nurodytų šio Reglamento 33 ir 34 punktuose, santrauka, kurioje nurodomi teršalų tipai, jų kiekis ir pasiskirstymas, taršos paveikti aplinkos komponentai (receptoriai);
45.1.3. užterštos teritorijos tvarkymo tikslai, nurodant reikalaujamus dirvožemio, grunto ir (ar) požeminio vandens išvalymo lygius;
45.2. taikytinų priemonių tekstinė ir kartografinė informacija, ypač:
45.2.2. užterštos teritorijos plotas ir valytino dirvožemio, grunto ar/ir požeminio vandens kiekiai;
45.2.3. užterštos teritorijos tvarkymo elementai:
45.2.3.2. žemės darbai (iškasimas, užterštos ir neužterštos žemės atskyrimas, pakeitimas švariu dirvožemiu, gruntu ir pan.);
45.2.3.4. laikinas užteršto dirvožemio, grunto ir statybinio laužo sandėliavimas teritorijos valymo metu;
45.2.4. specialūs techniniai apskaičiavimai (jeigu būtini):
45.2.5. reikalavimai asmenims, vykdysiantiems užterštos teritorijos tvarkymo projektą (leidimai, darbo patirtis ir pan.);
46. Užbaigus cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymą, atliktų darbų ataskaita per mėnesį nuo darbų pabaigos turi būti pateikta LGT.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
48. LGT vadovaudamasi teisės aktų [7.1, 7.2, 7.3] nuostatomis gali organizuoti ekogeologinio tyrimo ir/ar užterštos teritorijos tvarkymo kontrolinius patikrinimus, įskaitant ir kontrolinių matavimų atlikimą.
49. Ekogeologinį tyrimą ir/ar užterštos teritorijos tvarkymo darbus vykdantys asmenys už Žemės gelmių registrui teikiamų duomenų išsamumą ir tikslumą šio Reglamento bei kitų teisės aktų, reglamentuoj ančių žemės gelmių tyrimų vykdymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka [7.1–7.3].
Ekogeologinių tyrimų reglamento
1 priedas
(Protokolo formos pavyzdys)
POŽEMINIO VANDENS BANDINIO
PROTOKOLAS
Objektas ____________________
Adresas _____________________
Gr. Nr. _____________________
Bandinio Nr. _________________
Data: ______ Laikas: __________
Gręžinio koordinatės LKS-94 X_____________ Y______________
Gręžinio gylis _____ Gylis iki vandens _____ Gręžinio skersmuo ________ Gylis iki NP __________
Apsauginiai vamzdžiai, mm _____________ Vandens tūris gręžinyje _____________
Siurblio tipas _________ Nuleidimo vamzdž.: ______ Siurblio nuleidimo gylis _______
Oro sąlygos _______________ Organoleptinės bandinio savybės _________________
POŽEMINIO VANDENS BANDINIO PARAMETRAI
| Laikas |
Vandens lygis, m |
Išsiurbto vandens tūris |
Debitas, l |
T, °C |
Ištirpęs deguonis, mg/l |
Savitasis elektr. laidis mSm |
Drumstumas |
Eh (mV) |
pH |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Analizės rūšis: ______________________________________________________
Laboratorija: _______________________________________________________
Bandinį paėmė: _____________________________________________________
Pastaba. Vandens bandinys imamas, kai nors vieno matuojamų parametrų vertės pasiekia stabilizacijos laipsnį, nurodytą lentelėje.
| Rodiklis |
Metodas |
Stabilizacijos laipsnis |
Jautrumas |
Pastabos |
| pH |
Selektyvieji elektrodai |
± 0,25 pH vieneto |
+ 0,1 pH vieneto |
Rekomenduojamas metodas |
| Eh |
Selektyvusis elektrodas |
± 25 mv |
Kokybinis rodiklis |
Tiriant jautrius Eh pokyčiams elementus (junginius) |
| Savitasis elektros laidis |
Elektrodas |
+ 50 |
± 10 % |
Rekomenduojamas metodas |
Ekogeologinių tyrimų reglamento
2 priedas
(Protokolo formos pavyzdys)
|
DIRVOŽEMIO, GRUNTO BANDINIŲ PROTOKOLAS |
||||||||
|
|
||||||||
|
|
Objektas _________________ Adresas __________________ Kasinio Nr. _______________ Data ____________________
|
|||||||
| Kasinio koordinatės LKS – 94: X____________________ Y____________________
|
||||||||
|
|
Bandinio Nr. |
Gylis, m |
Mechaninė sudėtis* |
Organoleptinės bandinio savybės |
Bandinio ėmimo įranga |
Fotografijų Nr. |
|
|
|
|
|
0,0 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
>0,0–0,1 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
>0,1–0,25 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
>0,25–0,5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
>0,5–1,0 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
>1,0–1,5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
>1,5–2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
kita |
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||
| * Mechaninė sudėtis: |
||||||||
| žvyras |
||||||||
| smėlis |
||||||||
| priesmėlis |
||||||||
| priemolis |
||||||||
| molis |
||||||||
| durpė |
||||||||
| puveninga velėna |
||||||||
| technogeninis gruntas |
||||||||
|
|
||||||||
| Analizės rūšis _______________________________________________________ |
||||||||
|
|
||||||||
| Laboratorija ________________________________________________________ |
||||||||
|
|
||||||||
| Bandinį paėmė: ______________________________________________________ |
||||||||
|
|
||||||||
Ekogeologinių tyrimų reglamento
3 priedas
PRAMONĖ IR SUSIJUSIOS TERŠIANČIOS MEDŽIAGOS
(atitinka 9.24. LST EN ISO 15175:2004(E) – Soil quality – Characterization of soil related to groundwater protection.)
| Veiklos tipas |
Tipinės teršiančios medžiagos |
| Naftos pramonė |
Lakieji aromatiniai: benzenas, toluenas, ksilenas ir etilbenzenas; alkanai C5 iki C20, benzino tepalai, metilo etilketonas, metilo tretinis butilo eteris (MTBE), policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, rūgštūs degutai, Pb, As, B,Cr, Cu, Mo, Ni |
| Degalinės ir kitos benzino, naftos ir dujų saugojimo, apdorojimo ir panaudojimo vietos |
Lakieji aromatiniai: benzenas, toluenas, ksilenas ir etilbenzenas; alkanai C5 iki C20; metilo etilketonas, metilo tretinis butilo eteris (MTBE), Pb |
| Dujų gamyba |
Fenoliai ir alicikliniai fenoliai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, lakieji aromatiniai, cianidai, tiocianatai, amoniakas, sieros junginiai |
| Asfalto bei deguto gamyba ir produktai |
Lakieji aromatiniai: benzenas, toluenas, ksilenas; fenoliai, naftalenai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir kiti angliavandeniliai |
| Mediena, medienos plokštės ir sluoksniavimo pramonė |
Toluenas, ksilenas, trichloretilenas, metilo metakrilatas, kiti tirpikliai |
| Medienos impregnavimas |
Fenoliai, As, B, Cr, Cu, Hg, Sn, Zn, fluoridai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kreozotas, chlorfenoliai, pesticidai, dinitrofenolis, PCCD/F |
| Popieriaus ir popieriaus masės gamyba |
Chlorfenoliai, organiniai tirpikliai, metalai |
| Spausdinimo pramonė |
Chloruoti tirpikliai, benzenas, toluenas, ksilenas, acetonas, izopropanolis, kiti tirpikliai, Ag, As, Cr, Cu, Hg, Pb, Sb, Zn |
| Liejyklos, metalo darbai ir kt. |
Al, As, Cd, Cu, Cr, Fe, Mn, Ni, Pb, Sb, Zn, fenoliai, formaldehidas, rūgštys, cianatai, karbamidai, aminai, B, Ba, Hg, Se, S |
| Metalo pramonė |
Al, B, Cd, Cu, Cr, Fe, Mn, Ni, Pb, Sn, Zn, fluoridai, PCB, PCT, angliavandeniliai, chlorintieji angliavandeniliai, tirpikliai, glikoliai, terpentinai, parafinai, cianidai, fosforas, rūgštys, eteriai, silikatai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, Sb, As, Co |
| Galvanizavimo pramonė |
Tirpikliai, Ag, As, Cd, Cr, Cu, Ni, Pb, Zn, cianidai, angliavandeniliai |
| Dažų, lakų ir emalės gamyba |
Tirpikliai: benzinas, terpentinas, lakieji aromatiniai, alkoholiai, ketonai, esteriai, glikolio eteriai ir esteriai, chlorintieji angliavandeniliai, aknlamidai; As, Cr, Cu, Cd, Pb, Zn, Sb, B, Ba, Co, Mn, Hg, Mo, Ni, Se |
| Gumos (kaučiuko) ir sintetinių medžiagų gamyba |
Lakieji aromatiniai: benzenas, toluenas, ksilenas ir etilbenzenas; chloruoti tirpikliai, kiti tirpikliai, butadienas, Sb, B, Cd, Cr, Hg, Pb, Se, Te, Zn. |
| Tekstilė ir odos išdirbimas |
Sulfidai ir sulfatai, chlorfenoliai, tirpikliai, cianidai, rūgštys, Al, As, B, Cd,Co, Cr, Pb, alkoholiai, esteriai, ketonai, ksilenai |
| Cheminės skalbyklos ir sauso valymo valyklos |
Trichloretilenas, tetrachloretilenas, terpentinas, anglies tetrachloridas |
| Autoremontas |
Alifatiniai angliavandeniliai, lakieji aromatiniai, aromatiniai angliavandeniliai, stirenas, chlorintieji angliavandeniliai, kiti tirpikliai, aminai, izocianatai, metilo tretinis butilo eteris (MTBE), glikoliai, tolueno-di-izocianatai (TDI), Al, Cu, Pb |
Ekogeologinių tyrimų reglamento
4 priedas
DIRVOŽEMIO, GRUNTO BANDINIŲ ĖMIMO REKOMENDACIJOS
1. Bandinių ėmimas pasirinktoje vietoje pradedamas nuo vietos koordinačių nustatymo ir dirvožemio, grunto bandinio protokolo pildymo. Viršutinio sluoksnio bandiniams dokumentuoti naudojama protokolo forma, nurodyta šio Reglamento 4 priede.
2. Imant viršutinio sluoksnio bandinius:
Fotografuojama vietovė ir nerūdijančio nedažyto plieno kastuvėliu „voko“ principu iš penkių ar daugiau taškų imamas jungtinis bandinys, laikantis LST ISO 10381-4 reikalavimų bei rekomendacijų, nurodytų „Požeminio vandens monitoringas. Metodinės rekomendacijos“, Vilnius: LGT, 1999 (www.lgt.lt).
3. Imant atskirų dirvožemio, grunto sluoksnių bandinius, naudojant kasinius:
Fotografuojama vietovė ir kasamas kasinys iki dirvodarinio C horizonto arba iki požeminio vandens, arba mažiausiai iki 1,5 metro gylio. Nuvaloma kasinio sienelė ir, naudojant dvispalvę matavimo juostą, fotografuojamas visas dirvožemio profilis taip, kad nuotraukoje gerai matytųsi dirvožemio, grunto sluoksniai ir jų išsidėstymas bei kasinio identifikacinis numeris. Bandiniai atskiruose kasinio sluoksniuose imami nuo apačios į viršų, laikantis LST ISO 10381-4 reikalavimų bei rekomendacijų, nurodytų „Požeminio vandens monitoringas. Metodinės rekomendacijos“, Vilnius: LGT, 1999.
4. Imant gilesnių grunto sluoksnių bandinius, naudojant gręžinius:
Nufotografavus vietovę bandiniai atskiruose gręžinio sluoksniuose imami nuo viršaus į apačią, laikantis LST ISO 10381-4 reikalavimų bei rekomendacijų, nurodytų „Požeminio vandens monitoringas. Metodinės rekomendacijos“, Vilnius: LGT, 1999.
5. Po dirvožemio, grunto bandinio paėmimo kruopščiai nuvaloma visa bandinių ėmimo įranga, siekiant išvengti kryžminio užterštumo. Kiekvienas bandinys, ypač šlapias, įdedamas į papildomą atskirą polietileninį maišelį, taip pat siekiant išvengti kryžminio užterštumo.
6. Imant bet kuriuos dirvožemio, grunto bandinius laikomasi LST ISO 10381-5 reikalavimų, nurodančių, kad lauko darbus gali atlikti tik kvalifikuoti darbuotojai, galintys profesionaliai įvertinti vietovės ir dirvožemio, grunto savybes.
7. Kokybės kontrolė:
Surenkama 6 % bandinių – lauko dublikatų – kiekviename 15-tame taške analogiškomis geocheminėmis sąlygomis paimamas papildomas bandinys arba jei nėra kitų galimybių, bent vienas bandinys tiriamajame sklype.
8. Lauko dublikatų, imamų bandinių reprezentatyvumo ir ėmimo metodologijos įvertinimui, rezultatų nuokrypis skaičiuojamas pagal formulę:
Nk = [2(A1 – A2)*100]/[A1 + A2], kur
Nk – nuokrypis, %,
A1 – eilinės analizės rezultatas,
A2 – dublikato analizės rezultatas.
Rekomenduojamo leistino nuokrypio dydis neturi viršyti 50 % dirvožemio, grunto mėginiams. Viršijus leistiną Nk dydį, turėtų būti kartojamas mėginių ėmimas labiausiai užterštose vietose.
Ekogeologinių tyrimų reglamento
5 priedas
NETIESIOGINIŲ POŽEMINIO VANDENS TARŠOS RODIKLIŲ ORIENTACINĖS REIKŠMĖS NUSTATANT UŽTERŠTUMĄ
| Užterštumas |
Rodiklis |
|||
| Savitasis elektros laidis ?S/cm25 °C |
Bendrasis kietumas* mg-ekv/l |
ChDS mgO2/l |
Permanganato skaičius * mgO2/l |
|
| Mažas |
< 1000 |
< 10 |
< 30 |
< 20 |
| Vidutinis |
1000–5000 |
10–20 |
30–100 |
20–50 |
| Didelis |
5000–10000 |
20–60 |
100–200 |
50–100 |
| L. didelis |
> 10000 |
> 60 |
> 200 |
> 100 |
*Būtina atsižvelgti į nuogulų litologiją.
Orientacinio organinės anglies kiekio apskaičiavimas naudojant netiesioginius taršos rodiklius:
| Corg = |
ChDSxl2 |
, mg/l , kur |
| 32 |
Corg – organinės anglies kiekis;
ChDS – cheminis deguonies suvartojimas.