LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ SAUGOS DARBE ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1994 m. lapkričio 3 d. Nr. I-628

Vilnius

Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymą (Žin., 1993, Nr. 55-1064):

1. 1 straipsnio 14 punktą išdėstyti taip:

„14) saugos darbe norminiai aktai – įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimai, nustatyta tvarka patvirtinti valstybiniai arba įmonių standartai, nuostatai, normos ir taisyklės, tarp jų higienos, instrukcijos, reglamentuojantys vieno ar kelių rodiklių, sąlygų, veiksmų, veikimo būdų (metodų), techninių ir kitų priemonių privalomą įdiegimą ir naudojimą, taip pat kolektyvinių sutarčių nuostatos saugos darbe klausimais;“.

2. 6 straipsnį pradėti tokiu sakiniu:

„Saugos darbe politiką formuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

3. 25 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi:

„Už laiką, kai darbai sustabdyti šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais, darbuotojams darbdavys moka vidutinį darbo užmokestį.“

4. 29 straipsnį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Darbdavių, jų įgaliotų asmenų atestacija

Prieš pradedant eksploatuoti įmonę (teikti paslaugas), o vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai darbdavys ir jo įgaliotas asmuo pateikia Valstybinei darbo inspekcijai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešimą apie darbdavio ir jo įgalioto asmens atestavimą saugos darbe klausimais įmonėje.

Darbdavių, kurie atleidžiami nuo atestacijos, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atleidimas nuo atestacijos neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės už saugų darbą įmonėje.“

5. 39 straipsnio antrąją ir trečiąją dalis išdėstyti taip:

„Nesutarimus (ginčus) dėl darbuotojo atsisakymo dirbti pagal ginčijančios šalies pasirinkimą per 5 dienas sprendžia įmonės saugos darbe komitetas ar Valstybinė darbo inspekcija arba teismas įstatymo nustatyta tvarka.

Nepagrįstas atsisakymas dirbti laikomas darbo drausmės pažeidimu.“

6. 40 straipsnyje:

1) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Darbo dienos (pamainos) trukmė, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 10 valandų per parą, o atvejais, kurie yra numatyti šio įstatymo 44 straipsnyje ir 48 straipsnio trečiojoje dalyje, darbo dienos (pamainos) trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip 12 valandų per parą.“;

2) papildyti ketvirtąja dalimi:

„Išimtiniais atvejais tam tikrų kategorijų (gydymo, socialinės globos, vaikų auklėjimo įstaigų bei energetikos ir ryšių specializuotų tarnybų, taip pat avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo (pamainos) trukmė per parą gali būti ilgesnė negu nustatyta šio straipsnio trečiojoje dalyje. Tokiu atveju vidutinė savaitės darbo trukmė neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp pamainų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Darbų, kuriems taikomi šie darbo ir poilsio režimai, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

7. 43 straipsnį išdėstyti taip:

„43 straipsnis. Švenčių dienos, darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse

Įmonėse nedirbama šių švenčių dienomis:

sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną;

Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;

sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;

pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną;

liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną;

lapkričio 1-ąją – visų Šventųjų ir mirusiųjų minėjimo (Vėlinių) dieną;

gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Šventų Kalėdų dienomis.

Švenčių dienomis leidžiama dirbti tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl gamybinių ir techninių sąlygų (nepertraukiamai dirbančios įmonės), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto, pakrovimo ar iškrovimo darbus.

Švenčių dienų išvakarėse darbuotojų, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytuosius, darbo laikas sutrumpinamas viena valanda, kai dirbama penkių arba šešių dienų darbo savaitę.

Poilsio dienų išvakarėse, kai dirbama šešių dienų darbo savaitę, darbas neturi trukti ilgiau kaip 5 valandas.“

8. 44 straipsnį išdėstyti taip:

„44 straipsnis. Suminė darbo laiko apskaita

Nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, taip pat atskiruose cechuose, baruose, darbuose su pertraukiamu darbo dienos (pamainos) režimu ir kai kuriuose darbuose, kur dėl gamybinių, techninių ir kitų sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos dienos ar savaitės darbo trukmės, Valstybinei darbo inspekcijai leidus, galima įvesti suminę darbo laiko apskaitą, kad nebūtų viršijamas per apskaitinį laikotarpį tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius. Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota šio įstatymo nustatyta dienos bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas normalus darbo valandų skaičius, darbuotojams suteikiama poilsio diena (dienos) arba apmokama Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Konkreti kompensavimo forma nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio ir darbuotojo susitarimu.“

9. 45 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi:

„Kai dirbama nakties metu, nustatytoji darbo (pamainos) trukmė sumažinama viena valanda. Ši nuostata netaikoma darbininkams ir tarnautojams, kuriems jau numatytas sutrumpintas darbo laikas (41 straipsnio pirmosios dalies 3 punktas, 41 straipsnio antroji dalis). Naktinio darbo trukmė gali būti netrumpinama nepertraukiamoje gamyboje, taip pat kai dirbama pamainomis šešių darbo dienų savaitę su viena poilsio diena.“

10. 47 straipsnį išdėstyti taip:

„47 straipsnis. Budėjimas įmonėje, budėjimas namuose

Ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje tvarką ar garantuoti, jog bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojui sutikus – ne dažniau kaip kartą per savaitę, budėti įmonėje arba namuose, pasibaigus darbo dienai arba poilsio ar švenčių dienomis.

Budėjimo laikas įmonėje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali viršyti šio įstatymo 40 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės, o budėjimo trukmė poilsio ir švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti 8 valandų per parą. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip trečdaliui darbo laiko.

Už budėjimą (įmonėje arba namuose) per artimiausias dešimtį dienų suteikiamas laisvalaikis tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose).

Budėti įmonėje arba namuose negalima skirti nėščių moterų ir asmenų iki aštuoniolikos metų, invalidų. Moterys, turinčios vaikų iki 14 metų, vyrai, vieni išlaikantys vaikus iki 14 metų, taip pat invalidus slaugantys asmenys budėjimui įmonėje arba namuose gali būti skiriami tik jiems sutikus.“

11. 55 straipsnyje po žodžio „sekmadienį“ įrašyti žodžius „ir švenčių dienomis“.

12. 63 straipsnyje:

1) iš pirmosios dalies išbraukti žodžius „skirtumą mokant iš socialinio draudimo lėšų“;

2) iš trečiosios dalies išbraukti žodžius „iš socialinio draudimo lėšų“;

3) šeštąją dalį išbraukti.

13. 73 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų tyrimo aktai įteikiami: nukentėjusiam darbuotojui arba jo interesams atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejais arba kai yra baudžiamosios atsakomybės požymių, Valstybinė darbo inspekcija medžiagą apie nelaimingą atsitikimą perduoda prokuratūrai.“

14. 74 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, taip pat sunkių nelaimingų atsitikimų atvejais darbdavys (darbdavio įgaliotas asmuo) ne vėliau kaip per vieną valandą po to, kai sužinojo apie įvykį, praneša miesto (rajono) prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai, o ūmių profesinių susirgimų (apsinuodijimų) atvejais – Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai ir Valstybinei darbo inspekcijai. Lėtinį profesinį susirgimą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per tris dienas apie tai raštu praneša Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai ir Valstybinei darbo inspekcijai.“

15. 80 straipsnį išdėstyti taip:

„Įmonė, kurioje dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimo įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, išmoka mirusiojo šeimai vienkartinę pašalpą, ne mažesnę kaip 500 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų, bet ne mažiau kaip 100 minimalių mėnesinių algų kiekvienam šeimos nariui. Mirusiojo šeimos nariais laikomi sutuoktinis (sutuoktinė), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties.

Tuo atveju, kai mirtinas nelaimingas atsitikimas įmonėje įvyko po to, kai Valstybinė darbo inspekcija nustatė saugos darbe norminių aktų pažeidimą, o darbdavys valstybinio darbo inspektoriaus nustatytu laiku jų nepašalino ir dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas, įmonė išmoka mirusiojo šeimos nariams šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą vienkartinę pašalpą ir, be to, į Saugos darbe fondo sąskaitą perveda 250 minimalių mėnesinių algų sumą.

Saugos darbe norminių aktų pažeidimą, dėl kurio įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato tirdama nelaimingą atsitikimą darbe. Ginčus, kilusius dėl šio straipsnio taikymo, sprendžia teismas.“

16. 82 straipsnį išdėstyti taip:

„82 straipsnis. Saugos darbe kontrolė

Saugos darbe reikalavimų laikymąsi įmonėse, įstaigose ir organizacijose kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.“

17. 88 straipsnį išdėstyti taip:

„88 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 7 straipsnis, 8 straipsnis, 10 straipsnio antroji dalis, 11 straipsnio trečioji dalis, 14 straipsnio šeštoji, septintoji ir aštuntoji dalys, 15 straipsnio aštuntoji dalis, 16 straipsnio antroji dalis, 17 straipsnio ketvirtoji dalis, 18 straipsnio antroji dalis, 20 straipsnio trečioji dalis, 24 straipsnio ketvirtoji ir šeštoji dalys, 26 straipsnis, 28 straipsnio 1 punktas, 29 straipsnis, 30 straipsnio ketvirtoji dalis, 31 straipsnio šeštoji dalis, 41 straipsnio pirmosios dalies 3 punktas ir antroji dalis, 42 straipsnio aštuntoji dalis, 46 straipsnis, 52 straipsnio ketvirtoji dalis, 57 straipsnis, 58 straipsnio trečioji dalis, 59 straipsnio antroji, trečioji ir ketvirtoji dalys, 64 straipsnis, 67 straipsnio pirmosios dalies 5 ir 6 punktai bei antroji dalis, 68 straipsnio antroji dalis, 69 straipsnio trečioji, penktoji ir šeštoji dalys, 70 straipsnio antroji dalis, 72 straipsnio dešimtoji ir vienuoliktoji dalys, 75 straipsnio pirmoji dalis, 76 straipsnis, 79 straipsnis, 82 straipsnis, 84 straipsnio antroji dalis įsigalioja Lietuvos Respublikos Seimui priėmus atitinkamą įstatymą arba Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyta tvarka patvirtinus atitinkamus saugos darbe norminius aktus. Iki nurodytuose straipsniuose minėtų norminių aktų patvirtinimo vadovaujamasi galiojančiais saugos darbe norminiais aktais.“

18. Išbraukti 77 straipsnį „Ekonominių sankcijų taikymas“.

19. 78 straipsnį laikyti 77 straipsniu, 79 straipsnį – 78; 80 straipsnį – 79; 81 straipsnį – 80; 82 straipsnį – 81; 83 straipsnį – 82; 84 straipsnį – 83; 85 straipsnį – 84; 86 straipsnį – 85; 87 straipsnį – 86; 88 - 87 straipsniu.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________