LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL OFICIALIOSIOS STATISTIKOS 2004 METŲ DARBŲ PROGRAMOS ĮVYKDYMO ATASKAITOS PATVIRTINIMO
2005 m. liepos 14 d. Nr. 769
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) 7 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 769
OFICIALIOSIOS STATISTIKOS 2004 METŲ DARBŲ PROGRAMOS
ĮVYKDYMO ATASKAITA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Oficialiosios statistikos 2004 metų darbų programa (toliau vadinama – Programa), patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) generalinio direktoriaus 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. DĮ-238 (Žin., 2004, Nr. 27-860), įvykdyta. Iki įstojimo į Europos Sąjungą (toliau vadinama – ES) svarbiausiasis Statistikos departamento ir kitų oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų tikslas buvo suderinti Lietuvos statistiką su ES teisės aktų reikalavimais ir standartais, pasirengti įgyvendinti naujus ES teisės aktus, reglamentuojančius šią sritį. Atlikus Programoje numatytus darbus, rengiamų ES teisės aktuose reglamentuojamų statistikos rodiklių 2004 metų pabaigoje padaugėjo iki 99,7 procento.
Plėtojant informacinę visuomenę ir žinių ekonomiką, oficialiajai statistikai keliami vis didesni reikalavimai, ji tampa vis svarbesnė priimant strateginius sprendimus, stebint jų įgyvendinimą, vertinant pasiektą pažangą. Dabar, kai Lietuva tapo ES nare, Lietuvos statistika – Europos statistikos sistemos sudėtinė dalis, turinti atspindėti ne tik šalies ekonominius, socialinius ir aplinkos pokyčius, bet ir prisidėti prie statistinės informacijos apie pokyčius ES rengimo. Tuo tikslu įvairi atitinkanti ES reikalavimus ir tarptautinius standartus statistinė informacija, kurią rengia Statistikos departamentas ir kitos oficialiąją statistiką tvarkančios institucijos, nuolat teikiama Europos Bendrijų statistikos tarnybai (toliau vadinama – Eurostatas). Aktyviai dalyvaujama svarstant statistikos plėtrą reglamentuojančių ES teisės aktų projektus, formuojant Europos statistikos sistemos politiką ir strategiją.
2. Svarbiausieji 2004 metais pasiekti rezultatai:
2.2. paskelbta šalies gyventojų laiko panaudojimo tyrimo, atlikto 2003 metais, statistinė informacija;
2.3. parengta ir išleista 60 leidinių, kuriuose pateikti pagrindiniai gyventojų ir būstų surašymo kiekvienoje savivaldybėje duomenys;
2.6. nacionalinių sąskaitų rodiklius pradėta vertinti ir skelbti per 70 dienų nuo ketvirčio pabaigos;
2.7. remiantis 2002–2003 metais atlikto oficialiai neapskaitomos ekonomikos tyrimo rezultatais, statistiškai įvertinta šios ekonomikos dalis;
2.8. tobulinant nacionalinių sąskaitų sistemą, parengtos ir paskelbtos 2001 metų šalies išteklių-panaudojimo ir sąnaudų- produkcijos lentelės;
2.9. atlikti bandomieji gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų bei gyventojų sveikatos tyrimai, pasirengta 2005 metais atlikti tyrimus;
2.10. Statistikos departamento interneto svetainėje paskelbta statistinės informacijos platinimo duomenų bazė;
2.11. diegiant statistikos kokybės valdymo sistemą, nustatyti ir aprašyti procesai, atlikta išsami jų kokybės analizė;
2.12. sudarytos sąlygos įvairių rūšių veiklos respondentams pateikti 16 statistinių ataskaitų elektronine forma;
2.13. sumažinta 10 procentų statistinių ataskaitų, 20 procentų – tyrimuose dalyvaujančių respondentų;
2.14. baigta teritorinių statistikos įstaigų reforma; vietoj 48 teritorinių statistikos įstaigų toliau dirba 5 tokios įstaigos, renkančios ir įvedančios pirminius duomenis, derinančios statistinę informaciją ir ją populiarinančios teritoriniu lygmeniu;
II. MAKROEKONOMIKOS STATISTIKA
3. Makroekonomikos statistika – prioritetinė statistikos sritis, leidžianti atlikti valstybių ekonomikos raidos tarptautinius palyginimus, teikti duomenis, būtinus ekonominei politikai formuoti ir jos įgyvendinimui stebėti. Atlikti šie darbai:
3.1. Įgyvendinant 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 501/2004 dėl valdžios sektoriaus ketvirtinių finansinių sąskaitų ir 2004 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1222/2004 dėl valdžios sektoriaus ketvirtinės skolos statistikos rengimo ir teikimo, 2004 metais pirmą kartą sudarytos valdžios sektoriaus ketvirtinės finansinės sąskaitos, įvertinta valdžios sektoriaus skola. Informacija pateikta Eurostatui ir Europos centriniam bankui.
3.2. Sudarytos ir pirmą kartą paskelbtos 2001 metų šalies išteklių-panaudojimo ir sąnaudų-produkcijos lentelės, kuriose išsamiai nurodomi šalies gamybos procesai ir produktų sandoriai: pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų srautai nacionalinėje ekonomikoje, gamybos išlaidų ir sukurtų pajamų struktūra, prekių ir paslaugų sandoriai su kitomis valstybėmis.
3.3. Nuo 2004 metų nacionalinių sąskaitų rodikliai vertinami ir išankstiniai įverčiai skelbiami per 70 dienų nuo ketvirčio pabaigos (buvo vertinami ir skelbiami per 90 dienų).
3.4. Kaip ir kasmet, įgyvendinant ES teisės aktų reikalavimus, parengta valdžios sektoriaus deficito ir skolos statistika. Pažyma apie šio sektoriaus deficito ir skolos lygį kasmet iki kovo 1 dienos teikiama Europos Komisijai.
3.5. Vykdant 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 dėl galutinių vienodų priemonių nuosaviems ištekliams, besikaupiantiems iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 1218 „Dėl Atsakomybės už Europos Bendrijų nuosavus išteklius paskirstymo valstybės institucijoms ir įstaigoms patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 94-4253), rengiama nuosavų išteklių statistika. Minėtoji statistika Europos Bendrijų nuosavų išteklių administravimo darbo procedūrų vadovo, patvirtinto finansų ministro 2004 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 1K-084 (Žin., 2004, Nr. 40-1310), nustatytais terminais teikiama Finansų ministerijai.
3.6. Atliktas bandomasis statybos darbų kainų tyrimas, kurio tikslas – išnagrinėti galimybę statybos kainų indeksą skaičiuoti remiantis informacija apie kainas pagal statybos darbų rūšis. Šiuo metu skaičiuojamas statybos sąnaudų kainų indeksas. Atliktas elektros energijos ir dujų, tiekiamų smulkiesiems vartotojams, kainų tyrimas. Pasirengta skaičiuoti mėnesinius importo kainų indeksus. 2005 metais bus atliekami bandomieji jų skaičiavimai.
3.7. Parengta kainų indekso, sudaryto pagal pensininkų būtinųjų prekių ir paslaugų krepšelį, skaičiavimo metodika, ir 2004 metais pradėtas skaičiuoti mėnesinis pensininkų vartotojų kainų indeksas. Statistinė informacija teikiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
3.8. Kas mėnesį skaičiuojami ir vartotojams teikiami nacionalinis ir suderintas vartotojų kainų indeksai. Pastarasis indeksas naudojamas infliacijos lygiui ES valstybėse nustatyti, tarptautiniams palyginimams atlikti.
3.9. Kaip ir kasmet dalyvauta Europos palyginimų programoje, kurios tikslas – nustatyti nacionalinių valiutų perkamosios galios paritetus ir pagal juos atlikti tarptautinius bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui, palyginimus.
3.10. Atlikti valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto statistiniai tyrimai. Ataskaita pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
3.11. Lietuvai tapus ES nare, prireikė tikslinti rodiklių sistemą ir pradėti rengti reikalingus mokėjimų balansui sudaryti išsamesnius duomenis pagal valstybes. Statistinė informacija, gauta atlikus įmonių finansinės komercinės veiklos su nerezidentais ir tiesioginių užsienio investicijų statistinius tyrimus, teikiama Lietuvos bankui mokėjimų balansui sudaryti, kitiems vartotojams.
III. VERSLO STATISTIKA
4. Verslo statistika atspindi pramonės, prekybos, statybos, transporto, paslaugų įmonių veiklos struktūrą, trumpalaikius ir ilgalaikius jos pokyčius. Pastaraisiais metais svarbūs tapo rodikliai, apibūdinantys informacinių technologijų naudojimą, spartėjančios rinkos globalizacijos, žinių ir inovacijų poveikį ekonomikos plėtrai. Taigi visų pirma rengiama atitinkanti ES teisės aktų reikalavimus ir palyginama verslo statistika. Tokia statistinė informacija sistemingai teikiama vidaus vartotojams, Eurostatui, kitoms tarptautinėms organizacijoms. Atlikti šie darbai:
4.1. Kadangi reikia vis daugiau patikimos statistinės informacijos, apibūdinančios informacinės visuomenės plėtrą ir žiniomis pagrįstą ekonomiką, Statistikos departamentas 2004 metais inicijavo projektą „Informacinės visuomenės rodiklių integravimas į tyrimus ir statistiką“, kuris įgyvendintas konsultuojant Danijos statistikos tarnybos specialistams. Parengtas ir išleistas informacinę visuomenę ir žiniomis pagrįstą ekonomiką atspindinčių statistikos rodiklių vadovas, vartotojams pateikta išsami šios srities statistinė informacija.
4.2. Prekybos su ES valstybėmis statistikai rinkti nuo įstojimo į ES Lietuvoje įdiegta Intrastato sistema. Prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistikos duomenys renkami tiesiogiai iš įmonių, vadovaujantis ES teisės aktais. Veikia ir Lietuvos prekybos su ne ES valstybėmis duomenų rinkimo sistema Ekstrastatas. Šios sistemos pagrindinis duomenų šaltinis – muitinės deklaracijos (bendrojo administracinio dokumento) duomenys. Intrastato duomenų rinkimo ir kaupimo funkcijas atlieka Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. Statistikos departamentas metodiškai vadovauja darbams, susijusiems su Intrastato duomenų rinkimu, ir juos koordinuoja, pagal Ekstrastato ir Intrastato sistemų surinktus duomenis rengia statistinę informaciją apie Lietuvos užsienio prekybą.
4.3. 2004 metais parengti ir paskelbti 2003 metais pirmą kartą atlikto mažmeninės prekybos įmonių apyvartos sudėties pagal Produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatorių (PGPK) tyrimo duomenys. Vadovaujantis 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 58/97 dėl verslo struktūros statistikos, tokie statistiniai tyrimai kas penkeri metai turi būti atliekami mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėse. 2004 metais tirta apyvartos sudėtis didmeninės prekybos įmonėse. Šių tyrimų rezultatai leis nustatyti mažmeninės ir didmeninės prekybos apyvartos sudėtį pagal produktus.
4.4. Atlikti pramonės, prekybos, statybos ir paslaugų įmonių verslo struktūros tyrimai, vartotojams pateikta statistinė informacija apie verslo struktūrą pagal ekonominės veiklos rūšis, įmonių dydį, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą. Trumpalaikius šių rūšių veiklos įmonių pokyčius apibūdina trumpalaikė statistika, rengiama ir skelbiama pagal 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1165/98 dėl trumpojo laikotarpio statistikos.
4.5. Tirtos verslo tendencijos pramonės, prekybos, statybos ir paslaugų įmonėse. Tyrimo duomenų pagrindu skaičiuojami ir kiekvieną mėnesį skelbiami verslo pasitikėjimo rodikliai ir apibendrintas ekonominių vertinimų rodiklis.
4.6. Toliau atliekami pramonės įmonių produkcijos gamybos pagal Bendrijos produktų sąrašą (PRODCOM klasifikatorių) statistiniai tyrimai. Statistinė informacija apie svarbiausiųjų pramonės produkcijos rūšių gamybą natūrine išraiška kiekvieną mėnesį teikiama vartotojams. Įdiegus PRODCOM klasifikatorių, šis tyrimas visiškai atitinka ES teisės aktų reikalavimus, palyginami įvairių valstybių statistikos duomenys.
4.7. 2004 metais pirmą kartą, apklausiant namų ūkius, atliktas vidaus turizmo tyrimas, kuris leido susipažinti su šalies gyventojų galimybe keliauti, nustatyti šių kelionių tikslus, trukmę, dažnumą ir kita. Toliau buvo atliekamas tyrimas Lietuvos pasienio punktuose, apklausiant Lietuvos Respublikos gyventojus, grįžtančius iš užsienio. Atliekami kaimo turizmo tyrimai. Pastaraisiais metais pradėta rengti turizmo statistika, įgyvendinant 1995 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvą Nr. 95/57/EB dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo, leidžia įvertinti šalies turizmo tendencijas ir plėtrą.
4.8. Įgyvendinant ES teisės aktų reikalavimus, statistinės atskaitomybės krūvis respondentams, ypač verslo įmonėms, nemažėja, todėl alternatyvių duomenų šaltinių ir būdų, kaip mažinti statistinės atskaitomybės naštą, ieškojimas buvo vienas iš prioritetinių Statistikos departamento darbų. Statistikos departamentas kartu su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, verslo atstovais analizavo esamą padėtį, rengė pasiūlymus, susijusius su naštos respondentams mažinimu. Vis plačiau naudojami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų administracinių šaltinių duomenys neatsiskaičiusių įmonių rodikliams įvertinti, Statistinio registro duomenų bazei patikslinti, išankstiniams įverčiams skaičiuoti. Sumažinta statistiniams tyrimams atlikti atrinktų respondentų. Statistines ataskaitas 2005 metais pildo 10 tūkstančių ūkio subjektų mažiau nei 2004 metais. Siekiama, kad vidutiniškai vienam respondentui per metus tektų dalyvauti ne daugiau kaip keturiuose statistiniuose tyrimuose (2004 metais vidutiniškai teko 4,5 tyrimo).
IV. SOCIALINĖ IR DEMOGRAFINĖ STATISTIKA
5. Socialinė ir demografinė statistika atspindi šalies gyventojų demografines tendencijas, darbo rinkos formavimosi pokyčius, gyventojų užimtumą, nedarbą ir gyvenimo lygį. Ji vis plačiau naudojama socialinei politikai formuoti, įvairioms socialinėms programoms rengti ir jų įgyvendinimui stebėti. Socialinėje ir demografinėje statistikoje greta einamųjų darbų 2004 metais daugiau dėmesio skirta pasirengimui atlikti tyrimus, kuriuos reglamentuoja nauji ES teisės aktai. Atlikti šie darbai:
5.1. Siekiant įgyvendinti 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS), atliktas bandomasis pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas, pasirengta 2005 metais atlikti tyrimą, per kurį bus apklausta apie 6,5 tūkstančio namų ūkių. Šio tyrimo rezultatai leis nustatyti gyventojų pajamas, skurdo, socialinės atskirties laipsnį, palyginti Lietuvos ir kitų ES valstybių statistikos duomenis. Statistinė informacija vartotojams bus pateikta 2006 metais.
5.2. Informacinės visuomenės plėtrai stebėti vartotojams pateikti informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenys, rodantys, kiek namų ūkių turi kompiuterius, naudojasi internetu, koks jų poreikis, kokios elektroninės prekybos galimybės, kokių turima kompiuterinių žinių.
5.3. Parengta atitinkama metodika ir atliktas bandomasis gyventojų sveikatos tyrimas. Gyventojų apklausa bus atliekama 2005 metais. Bus surinkta informacija apie, jų nuomone, esamą sveikatos būklę, gyvenseną, naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis, ligų prevenciją, medikamentų vartojimą ir panašiai. Toks statistinis tyrimas Lietuvoje bus atliekamas pirmą kartą, į klausimus turės atsakyti apie 10 tūkstančių respondentų.
5.4. Pasirengta atlikti 2005 metais darbo sąnaudų tyrimą (atliekamas kas 4 metai). Šio tyrimo atlikimo tvarka nustatyta 1999 m. liepos 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1726/1999 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 530/1999 dėl darbo užmokesčio struktūros ir darbo sąnaudų statistikos įgyvendinimo darbo sąnaudų sąvokų ir informacijos pateikimo srityse.
5.5. Įgyvendinant 2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo sąnaudų indekso, 2004 metais pradėti skaičiuoti darbo sąnaudų indeksai pagal naują ES metodiką, laiko eilutės perskaičiuotos nuo 1996 metų.
5.6. Vadovaujantis ES teisės aktų reikalavimais, rengiama Švietimo finansų statistikos metodika. 2005 metais bus tiriami ne tik švietimo įstaigų finansai, bet apklausiami ir namų ūkiai, siekiant surinkti duomenis apie gyventojų išlaidas švietimo paslaugoms ir prekėms.
5.7. 2004 metais parengta ir paskelbta laiko panaudojimo tyrimo, kuris pirmą kartą Lietuvoje atliktas 2003 metais, statistinė informacija. Apklausus gyventojus, gauta išsami informacija, kaip žmonės leidžia laiką, ką veikia, kiek laiko skiria darbui, savišvietai, poilsiui, buičiai tvarkyti ir panašiai, kokios jų gyvenimo sąlygos, kokią pagalbą jie gauna ar teikia patys. Visuomenei pateikta statistinė informacija apie miesto ir kaimo gyventojų, vyrų ir moterų laiko naudojimo skirtumus.
5.8. Remiantis darbo užmokesčio struktūros tyrimo duomenimis, surinktais 2003 metais individo lygmeniu, apibūdinta darbo užmokesčio struktūra pagal darbuotojų profesijas, išsilavinimą, lytį, amžių, darbo stažą, įmonės dydį, ekonominės veiklos rūšis, ekonomikos sektorius ir kita.
5.9. Išleista 60 leidinių, kuriuose pateikti pagrindiniai gyventojų ir būstų surašymo kiekvienoje savivaldybėje duomenys.
5.10. Valstybinei moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 712 (Žin., 2003, Nr. 55-2452), įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikta statistinė informacija, apibūdinanti moterų ir vyrų padėtį įvairiose veiklos ir gyvenimo srityse.
5.11. Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 529 (Žin., 2001, Nr. 40-1404), įgyvendinimui stebėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikta statistinė informacija apie gyventojų aktyvumą, užimtumą, nedarbą šalyje ir apskrityse.
5.12. Kaip ir kasmet rengiama ir suinteresuotoms institucijoms teikiama statistinė informacija, kurios reikia žmonių su negalia socialinei integracijai stebėti ir vertinti.
V. ŽEMĖS ŪKIO IR APLINKOSAUGOS STATISTIKA
6. Žemės ūkio ir aplinkosaugos statistika, fiksuojanti žemės ūkio būklę, jos pokyčius ir tendencijas, naudojama ekonominėms žemės ūkio sąskaitoms, žemės ūkio produkcijos balansams sudaryti, bendrojo vidaus produkto skaičiavimams atlikti, aplinkosaugos būklei įvertinti. Atlikti šie darbai:
6.1. 2004 metais daug dėmesio skirta visuotinio žemės ūkio surašymo, atlikto 2003 metais, rezultatų apdorojimui, analizei, duomenų bazės rengimui. Paskelbti pagrindiniai surašymo duomenys, vartotojams pateikta teminė statistinė informacija apie ūkius, žemės ūkio augalų pasėlius, gyvulius, asmenis, dirbančius žemės ūkyje, žemės ūkio techniką, ūkinius pastatus ir kita. Visuotinio žemės ūkio surašymo duomenys – tolesnės žemės ūkio statistikos plėtros pagrindas. Rengiama ir analizuojama išsami surašymo statistinė informacija, kuri vartotojams bus pateikta 2005 metais.
6.2. Pradėta rengtis atlikti žemės ūkio struktūros tyrimą, kuris vadovaujantis 2004 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2139/2004, suderinančiu ir įgyvendinančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 571/88 ir iš dalies keičiančiu Komisijos sprendimą 2000/115/EB, siekiant organizuoti žemės ūkio valdų struktūros tyrimus 2005 ir 2007 metais, kas dveji metai turi būti atliekamas visose ES valstybėse. Lietuvoje šis tyrimas pirmą kartą bus atliktas 2005 metais. Gauta statistinė informacija leis nustatyti gamybos, užimtumo, turimos techninės bazės ir kitus pokyčius žemės ūkyje.
6.3. Vartotojams buvo teikiama išsami statistinė informacija apie žemės ūkio produktų gamybą. Sudaryti ūkinių ir kalendorinių metų augalininkystės ir gyvulininkystės produktų balansai pagal Eurostato nustatytą produktų nomenklatūrą. Kaip ir kasmet veikusiomis ir palyginamosiomis 2000 metų kainomis sudarytos žemės ūkio ekonominės sąskaitos, naudojamos žemės ūkio veiklos konkurencingumui tirti, žemės ūkyje sukurtai pridėtinei vertei, žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų gautoms iš žemės ūkio veiklos pajamoms skaičiuoti. Šios sąskaitos naudojamos rengiant kaimo plėtros programas ir atliekant jų įgyvendinimo stebėseną.
6.4. Atlikti žemės ūkio produkcijos supirkimo statistiniai tyrimai, parengta statistinė informacija. Kas mėnesį tiriamos žemės ūkio produktų supirkimo ir žemės ūkyje įsigytų prekių kainos, skaičiuojami ir vartotojams skelbiami šių kainų indeksai.
6.5. 2004 metais, vadovaujantis 2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos, parengta žemės ūkio, miškininkystės, medžioklės ir žuvininkystės veiklos atliekų susidarymo ir tvarkymo tyrimo metodika. 2005 metais bus atliktas bandomasis tyrimas.
VI. KITŲ OFICIALIĄJĄ STATISTIKĄ TVARKANČIŲ INSTITUCIJŲ
STATISTIKOS DARBAI
7. Programoje numatytus darbus pagal kompetenciją kaip ir kasmet vykdė ministerijos ir kitos oficialiąją statistiką tvarkančios valstybės institucijos ir įstaigos, Lietuvos bankas. Statistinė informacija buvo teikiama valstybės institucijoms ir įstaigoms, Eurostatui, tarptautinėms organizacijoms. Vartotojams oficialioji statistika pateikta įvairiuose leidiniuose, skelbiama šių institucijų interneto svetainėse. Atlikti šie darbai:
7.1. Aplinkos ministerija rengė ir teikė statistinę informaciją apie teršalų susidarymą ir jų kenksmingumo pašalinimą, atliekų tvarkymą, vandens išteklių naudojimą, miškininkystę.
7.2. Finansų ministerija rengė statistikos duomenis apie Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymą. Vadovaudamasi 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 dėl galutinių vienodų priemonių nuosaviems ištekliams, besikaupiantiems iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkti, rengė ir teikė Europos Komisijai PVM nuosavų išteklių bazės ataskaitą, kartu su Statistikos departamentu rengė valdžios sektoriaus deficito ir skolos statistiką.
7.3. Kultūros ministerija teikė statistinę informaciją apie teatrų, koncertinių organizacijų, kultūros centrų, muziejų, bibliotekų veiklą, periodinių leidinių ir knygų leidybą.
7.4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su jos reguliavimo sričiai priskirtomis įstaigomis rengė statistinę informaciją apie piniginę socialinę paramą, pensijas, pašalpas ir kitas išmokas bei jų gavėjus, bedarbius ir laisvas darbo vietas, nelaimingus atsitikimus darbe. Duomenys apie kiekvieną nelaimingo atsitikimo atvejį pagal Europos nelaimingų atsitikimų darbe metodiką pirmą kartą pateikti Eurostatui.
7.5. Sveikatos apsaugos ministerija, atsakinga už sveikatos statistiką, rinko išsamius duomenis apie gyventojų sergamumą pagal kreipimąsi į sveikatos priežiūros įstaigas, institucijų, teikiančių ambulatorines ir stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, veiklą. Taip pat buvo renkami duomenys apie profesines ligas, farmacijos įmonių veiklą, darbuotojų išteklius. Vadovaujantis Europos profesinių ligų statistikos metodika, bandomieji duomenys apie kiekvieną profesinės ligos atvejį pateikti Eurostatui.
7.6. Švietimo ir mokslo ministerija rengė valstybės ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų bei papildomojo ugdymo įstaigų statistiką.
7.7. Ūkio ministerija, vadovaudamasi ES teisės aktais, įpareigojančiais ES valstybes nares turėti naftos arba naftos produktų atsargas, kiekvieną mėnesį rengė ir teikė Europos Komisijai statistinę informaciją apie naftos ir naftos produktų kainas ir turimas šių produktų atsargas. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos rengė statistikos duomenis apie įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesus.
7.8. Vidaus reikalų ministerija rengė ir teikė vartotojams nusikalstamumo statistiką, informaciją apie kelių eismo įvykius ir jų padarinius, gaisrus ir gelbėjimo darbus, atvykusių į Lietuvos Respubliką ir išvykusių iš jos asmenų ir transporto priemonių statistiką ir kita.
7.9. Teisingumo ministerija ir Nacionalinė teismų administracija tvarkė ir teikė Statistikos departamentui statistikos duomenis apie teismuose nagrinėtas baudžiamąsias, civilines, administracines bylas, nuteistus ir įkalintus asmenis.
7.10. Žemės ūkio ministerija toliau dirbo žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) kūrimo ir plėtojimo darbus. Šios sistemos paskirtis – įgyvendinti ES teisės aktuose nustatytus žemės ūkio ir maisto produktų rinkos statistinės informacijos rinkimo ir ataskaitų Europos Komisijai rengimo bei informacijos teikimo šalies vartotojams reikalavimus. Žemės ūkio ministerija rinko ir teikė statistinę informaciją apie įvairių žemės ūkio produktų supirkimą ir perdirbimą, realizavimą ir kainas, ekologiškų žemės ūkio produktų gamybą ir realizavimą, augalų apsaugos priemonių naudojimą, tvarkė žuvininkystės statistiką.
7.11. Lietuvos bankas reguliariai rengė pinigų ir bankų statistikos duomenis, sudarė 2004 metų mėnesinius ir ketvirtinius šalies mokėjimo balansus, Lietuvos banko leidiniuose ir interneto svetainėje skelbė išsamią pinigų, bankų, palūkanų normų, valiutų kursų, mokėjimo balanso, oficialiųjų tarptautinių atsargų ir kitą statistiką, teikė ją Europos centriniam bankui, Tarptautiniam valiutos fondui ir kitiems vartotojams, toliau dirbo parengiamuosius šalies ketvirtinių finansinių sąskaitų sudarymo darbus.
7.12. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija rengė draudimo struktūrinę statistiką, rinko statistikos duomenis apie draudimo įmonių ir draudimo brokerių veiklos rezultatus, rengė šalies draudimo rinkos apžvalgą.
VII. STATISTINĖS INFORMACIJOS VARTOTOJAI
8. Statistikos departamentas, įgyvendindamas savo misiją – rengti ir teikti visuomenei aktualią, geros kokybės statistinę informaciją apie valstybės ekonominius, demografinius, socialinius procesus, visuomeninius ir aplinkos pokyčius, daug dirba su statistinės informacijos vartotojais:
8.1. 2004 metais įvairiose laikmenose pateikti 158 įvairaus periodiškumo statistikos leidiniai lietuvių ir anglų kalbomis (2003 metais – 107 leidiniai). Leidinių pagausėjo dėl 2004 metais išleistų publikacijų, pateikiančių vienkartinių tyrimų (darbo užmokesčio struktūros tyrimas, visuotiniai gyventojų ir būstų bei žemės ūkio surašymai) rezultatus.
8.2. Kadangi vartotojai vis dažniau pageidauja statistinę informaciją gauti elektroninėse laikmenose, 2004 metais atnaujintoje Statistikos departamento interneto svetainėje buvo skelbiama apie 20 procentų visos rengiamos statistinės informacijos. Vartotojai nemokamai gali naudotis pranešimais spaudai, mėnesinio pranešimo „Lietuvos ekonominė ir socialinė raida“ informacija, kiekvieną mėnesį atnaujinamais pagrindiniais šalies ekonominiais ir socialiniais rodikliais.
8.3. 2004 metais interneto svetainėje vidutiniškai per dieną apsilankė apie 1200 išorės lankytojų (iki 2003 metų gegužės – vidutiniškai per dieną 2000 tokių lankytojų).
8.4. 2004 metų pabaigoje interneto svetainėje vartotojams paskelbta statistinės informacijos platinimo duomenų bazė, kurioje sukaupti visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenys, regioniniai ir užimtumo statistikos duomenys, kainų indeksai. Statistinės informacijos platinimo duomenų bazė kuriama toliau.
8.5. Interneto svetainėje pradėjus skelbti daugiau statistinės informacijos, nuo 5,2 tūkstančio 2003 metais iki 4 tūkstančių 2004 metais sumažėjo Statistikos departamento bibliotekos lankytojų. 2004 metais bibliotekoje vidutiniškai per dieną apsilankė 16 lankytojų (2003 metais – vidutiniškai 20 lankytojų). Nuolatiniai bibliotekos lankytojai – studentai, mokslo įstaigų, valstybės institucijų darbuotojai, verslo atstovai, moksleiviai, į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai. Statistikos departamento bibliotekoje sukaupta apie 8 tūkstančiai statistikos leidinių iš 35 valstybių, įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos.
8.6. Nuo 2004 m. spalio 1 d. vartotojams sudaryta galimybė nemokamai naudotis Eurostato duomenų baze, Statistikos departamente įsteigta Europos statistikos duomenų konsultanto tarnyba, kurios paskirtis – teikti pagalbą Lietuvos vartotojams, ieškantiems Europos statistikos duomenų nemokamoje Eurostato duomenų bazėje ir leidiniuose. Vidutiniškai per mėnesį atsakyta į 14 vartotojų užklausų.
8.7. Svarbiausieji Statistikos departamento darbai ir Lietuvos ūkio raidos rezultatai 2004 metais pristatyti dviejose spaudos konferencijose. Žiniasklaidos atstovams sausio mėnesį pateikta išsami metinių statistikos rodiklių apžvalga, o birželio mėnesį pristatyti šalies gyventojų laiko panaudojimo tyrimo rezultatai.
8.8. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. glaudžiai bendradarbiaujama su Eurostato spaudos tarnyba, kuri skelbia 25 ES valstybių statistinę informaciją. Tokia palyginama statistika ypač domisi šalies žiniasklaida. Spaudos puslapiuose paskelbta apie 1,2 tūkstančio straipsnių, kuriuose panaudota įvairi statistinė informacija. Labiausiai žiniasklaidą domina verslo statistika (27 procentai straipsnių), ūkio ir finansų statistika (24 procentai straipsnių), socialinė statistika (21 procentas straipsnių).
VIII. STATISTIKOS DUOMENŲ RINKIMO IR STATISTINĖS INFORMACIJOS PLATINIMO MODERNIZAVIMAS
9. Sėkmingą Programos įgyvendinimą lemia informacinių technologijų naudojimo plėtra. Didėjant statistinės informacijos poreikiui, ieškoma būdų, kaip statistinę informaciją kuo greičiau pateikti vartotojui. Tai užtikrinama diegiant naujausias duomenų rinkimo, apdorojimo ir statistinės informacijos teikimo technologijas. 2004 metais ypač daug dėmesio skirta statistikos informacinės sistemos techninės bazės atnaujinimui, telekomunikacijos ryšių tarp Statistikos departamento ir jo teritorinių statistikos įstaigų plėtrai.
9.1. 2004 metais baigus teritorinių statistikos įstaigų reformą, prireikė įdiegti saugesnį žinybinį tinklą, jungiantį Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Vilniaus teritorinių statistikos įstaigų vietinius kompiuterių tinklus į bendrą duomenų perdavimo tinklą. Taip sudaryta galimybė teritorinėms statistikos įstaigoms prisijungti prie Statistikos departamento pirminių duomenų bazių ir įvesti statistikos duomenis. Įdiegus bendrą tinklą, teritorinių statistikos įstaigų darbuotojams sudarytos sąlygos naudotis Statistikos departamento vidinio kompiuterių tinklo ištekliais, pasiekti dokumentų saugyklas, gauti aktualiausią informaciją.
9.2. Pirminiams duomenims teikti toliau buvo diegiamos elektroninės statistinių ataskaitų formos. 2004 metais įdiegus 8 naujas tokias formas, iš viso jų parengta 16. Tai daugiausia ketvirtinės ir mėnesinės ataskaitos, kurias respondentams tenka pildyti periodiškai. Jas pildyti užsiregistravo 1120 respondentų, bent vieną kartą pildė 450. Duomenų teikimas Statistikos departamentui elektronine forma pagreitina ir palengvina šią procedūrą, užtikrina duomenų kokybę.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
10. Siekiant sėkmingai įgyvendinti Europos statistikos sistemos (ESS), o drauge ir Lietuvos statistikos uždavinius, parengta Statistikos departamento 2005–2007 metų veiklos strategija. Šio etapo prioritetai yra ne tik naujų teisės aktų, reglamentuojančių statistiką, įgyvendinimas, bet ir esamos oficialiosios statistikos tobulinimas, ryšių su vartotojais, mokslo atstovais, respondentais, kitomis oficialiąją statistiką tvarkančiomis institucijomis stiprinimas, naujų technologijų diegimas statistikos duomenims rinkti, statistinei informacijai rengti ir platinti.
11. Daug dėmesio bus skiriama regioninei statistikai ir vartotojų poreikių apskrityse ir savivaldybėse tenkinimui. Regioninė statistika taps dar svarbesnė regionų plėtrai stebėti ir analizuoti, regioninei politikai formuoti. Šios statistikos poreikis didelis, tačiau jos rengiama per mažai.
12. Svarbus prioritetinis uždavinys išlieka naštos respondentams mažinimas. Bus siekiama iš dalies suderinti vartotojų poreikius, sąnaudas ir statistinės atskaitomybės naštą, ieškoma būdų, kaip statistikos tikslams naudoti kuo daugiau administracinių duomenų, užtikrinti grįžtamąjį ryšį su respondentais.
13. Numatoma toliau plėtoti statistinės informacijos platinimo ir populiarinimo sistemą. Bus kuriama vartotojų duomenų bazė, leisianti turėti nuolatinį abipusį ryšį su visais statistinės informacijos vartotojais. Vis daugiau statistinės informacijos bus skelbiama Statistikos departamento interneto svetainėje ir statistinės informacijos platinimo duomenų bazėje, palaipsniui mažinama publikacijų popieriuje.