LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 3, 10, 11, 13, 25, 26, 28, 31, 34, 38, 39, 40, 43, 45, 46, 48, 50, 53, 54, 55, 56, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 72, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 771 STRAIPSNIU
Į S T A T Y M A S
1999 m. liepos 7 d. Nr. VIII-1289
Vilnius
(Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 11-246)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Papildyti 2 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Karinė teritorija – krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jų naudojama teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpa), kitokia aptverta ar kitu suprantamu būdu pažymėta teritorija, priskirta ir (ar) naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų reikmėms, taip pat suprantamu būdu pažymėta vietovė, kurioje kariuomenė atlieka karinius mokymus ir pratybas, sprogmenų kenksmingumo pašalinimo, gelbėjimo ar kitus valstybės saugumo ir gynybos reikmėmis skirtus darbus šių pratybų, mokymų ar darbų metu.“
2 straipsnis. 3 straipsnio papildymas 3 dalimi
1. Papildyti 3 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Krašto apsaugos sistemos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka valdo ir (ar) naudoja karines teritorijas savo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti. Krašto apsaugos sistemos institucijų bei kariuomenės vienetų vadai (viršininkai) ir kiti pareigūnai atsako už įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi jų valdomose ar naudojamose karinėse teritorijose. Karinėse teritorijose civilinių institucijų pareigūnai savo funkcijas gali atlikti tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tik kartu dalyvaujant atitinkamoje karinėje teritorijoje kontrolės teises turintiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams. Karinių teritorijų kontrolės režimą ir vidaus tvarką pagal savo kompetenciją nustato krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas arba tam deleguotus įgaliojimus turintys dalinių, kitų karinių vienetų, tarnybų ar kitų krašto apsaugos institucijų vadai (viršininkai).“
3 straipsnis. 10 straipsnio 2 dalies papildymas
1. Papildyti 10 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir išdėstyti taip:
„9) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas teikia Seimui tvirtinti principinę kariuomenės struktūrą: bendrą ribinį krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių privalomosios ir profesinės karo tarnybos karių skaičių, nuolatinių junginių, batalionų ir jiems prilygintų dalinių skaičių, ribinius pulkininkų leitenantų (komandorų), pulkininkų (jūrų kapitonų) bei generolų (admirolų) skaičius;“.
2. Papildyti 10 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir išdėstyti taip:
„16) skiria karius į bataliono vado ir aukštesnes pareigas, taip pat į pulkininko leitenanto (komandoro) ir pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį atitinkančias pareigas, juos atleidžia iš pareigų ar perkelia iš vienos krašto apsaugos sistemos institucijos (kariuomenės dalinio) į kitą; prireikus deleguoja karius į tarnybą Krašto apsaugos ministerijai nepavaldžiose institucijose;“.
4 straipsnis. 11 straipsnio 2 ir 7 dalių papildymas
1. Papildyti 11 straipsnio 2 dalį šeštu ir septintu sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti juridinio asmens statusą. Kariuomenės, kaip juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina kariuomenės vadas. Kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi. Kariuomenės daliniams, junginiams, tarnyboms ar kitokiems kariniams vienetams gali būti deleguojamos kariuomenės, kaip juridinio asmens, teisės ir pareigos, reikalingos jų kompetencijai priskirtai veiklai įgyvendinti. Realizuodami šias teises ir pareigas, kariuomenės daliniai, junginiai, tarnybos ar kitokie kariniai vienetai atstovauja kariuomenei ir veikia jos vardu. Lietuvos kariuomenė turi savo vėliavą, kurią krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas. Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių, dalinių, kitų savarankiškų karinių vienetų vėliavas tvirtina ir kariniams vienetams jas suteikia krašto apsaugos ministras.“
5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. 13 straipsnio 1 dalį papildyti trečiu sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
2. 13 straipsnį papildyti naujomis 2 ir 3 dalimis:
„2. Kariuomenės vado priesaikos tekstas:
„Aš, (vardas ir pavardė),
paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu, be išlygų prisiekiu:
ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,
saugoti jos žemių vientisumą,
sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo pareigas, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos kariuomenę,
ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę.
Tepadeda man Dievas.“
6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnį ir išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Statutai
1. Karo tarnybos atlikimo tvarką ir sąlygas, karių drausminę atsakomybę, ginklo panaudojimą, civilinės krašto apsaugos tarnybos tvarką bei krašto apsaugos sistemos operatyvinių tarnybų karių ir krašto apsaugos sistemos operatyvinių tarnybų civilių darbuotojų tarnybos tvarką ir sąlygas bei karių drausminę atsakomybę nustato statutai. Detalias kariuomenės statutų vykdymo ir tarnybos atlikimo procedūras nustato kariuomenės vadas. Kariuomenės vienetų, karinių mokymo ir kitokių įstaigų vidaus tvarką nustato vadų ar karinių viršininkų patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės.
2. Statutus, kurie nustato karių drausminę atsakomybę ir ginklo panaudojimą, tvirtina Seimas įstatymais. Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutą ir krašto apsaugos sistemos operatyvinių tarnybų karių bei civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių darbuotojų tarnybos statutus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotas krašto apsaugos ministras. Kitus statutus tvirtina krašto apsaugos ministras.“
7 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 26 straipsnio pavadinimą, papildyti straipsnį nauja 2 dalimi, buvusias 2, 3, 4 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5 dalimis, pakeisti 4 dalį ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Karių drausmė ir materialinė atsakomybė
1. Karys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.
2. Karys atsako už jam perduotą, patikėtą ar skirtą saugoti tarnybos turtą, pinigines lėšas ir kitas materialines vertybes. Kario materialinę atsakomybę už turto praradimą ar žalos turtui padarymą nustato įstatymai.
4. Kai reikia nustatyti tarnybos pareigų netinkamo vykdymo, teisės arba drausmės pažeidimo faktus ir aplinkybes, skiriamas tarnybinis patikrinimas. Jis atliekamas kariuomenės drausmės statuto, taip pat krašto apsaugos ministro arba kariuomenės vado nustatyta tvarka.
5. Siekiant užtikrinti valstybės ar tarnybinių paslapčių apsaugą ar patikrinti kario pateiktą informaciją, poligrafas gali būti naudojamas tik kariui raštu davus sutikimą. Kariui, kuris nesutinka būti tikrinamas poligrafu, neleidžiama vykdyti pareigų, susijusių su valstybės ar tarnybos paslaptimis.“
8 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Papildyti 28 straipsnį naujomis 3, 4 ir 5 dalimis, o buvusią 3 dalį laikyti 6 dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Priėmimas į profesinę karo tarnybą
1. Į profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, priimami atlikę privalomąją karo tarnybą ar baigę pagrindinį kario parengimo kursą, taip pat kitu būdu įgiję pagrindinį kario kursą atitinkantį karinį išsilavinimą Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal išsimokslinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes tinkantys šiai tarnybai. Jiems taikomi teisės aktų nustatyti reikalavimai mokėti valstybinę kalbą.
2. Į profesinę karo tarnybą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys priimami sudarant profesinės karo tarnybos sutartį.
3. Asmenys, kurie nėra atlikę privalomosios karo tarnybos ar baigę pagrindinio kario parengimo kurso, ar kitu būdu nėra įsigiję pagrindinį kario kursą atitinkančio karinio išsilavinimo, jeigu jie atitinka kitas šio straipsnio 1 dalies sąlygas, yra ne vyresni kaip 32 metų aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą turintys kariuomenei reikalingi specialistai, gali būti priimti į profesinę karo tarnybą kursantais ir pasiųsti į pagrindinį kario parengimo kursą. Jiems baigus pagrindinį kario parengimo kursą, su jais gali būti sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis bendrais 31 straipsnyje nustatytais pagrindais.
4. Profesinės karo tarnybos kariais negali būti:
5. Esant krašto apsaugos sistemos poreikiui, krašto apsaugos ministras, gavęs atitinkamos šalies sutikimą, turi teisę priimti kariniu patarėju ar ekspertu šalies NATO narės kariuomenės ar atsargos karininką ne Lietuvos Respublikos pilietį pagal terminuotą sutartį ir nustatyti jo pareigas, teises, atsakomybę bei kitas sutarties sąlygas. Tokios sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 2 metai, o jam pasibaigus su tuo pačiu asmeniu šioje dalyje nustatytomis sąlygomis gali būti sudaryta nauja sutartis.
6. Asmenys, norintys stoti į profesinę karo tarnybą, ir profesinės karo tarnybos kariai pagal krašto apsaugos sistemoje nustatyto turinio anketą privalo pateikti informaciją apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi. Ši informacija tikrinama. Profesinės karo tarnybos karys, nuslėpęs ar sąmoningai pateikęs neteisingą informaciją, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymus ar drausmės statutą.“
9 straipsnis. 31 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 31 straipsnio 2 dalies 2 punktą, papildyti šią dalį 3 ir 4 punktais ir visą dalį išdėstyti taip:
„2. Profesinės karo tarnybos sutartis sudaroma šiems terminams:
1) su karininkais, pradedančiais tarnybą po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, – iki sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai;
2) su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais, baigusiais puskarininkių mokyklą, taip pat su nustatytus karinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkančiais atsargos kariais ir kariuomenei reikalingais specialistais – ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai;
10 straipsnis. 34 straipsnio 3 dalies pakeitimas
11 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 38 straipsnio 1 ir 2 dalis, papildyti straipsnį 3 ir 4 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutarties nutraukimo pagrindai
1. Profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai:
3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo karys nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba kuriuo kariui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;
6) profesinės karo tarnybos karys pažeidžia šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimus arba apribojimus;
7) kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatytas amžius, jei profesinės karo tarnybos laikas nustatyta tvarka nebuvo pratęstas;
8) nuslėptos aplinkybės, prieštaraujančios šio įstatymo draudžiamosioms nuostatoms, ir tų aplinkybių negalima pašalinti;
2. Profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės valia, kai:
2) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų;
3) karys nepakluso teisėtam įsakymui, savavališkai pasišalino iš tarnybos ar nevykdo pareigų, į kurias jis paskirtas (perkeltas);
6) paaiškėja ir nustatoma, kad karys neturi reikiamos kvalifikacijos, arba šio įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka karys atestuotas kaip netinkamas tarnybai;
7) nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
9) dėl savo kaltės karys neteko pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su piniginių lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu;
10) karys neteko pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai jis yra karininkas, o kai jis yra kareivis, seržantas ar puskarininkis, – jeigu reikia tokia informacija naudotis pagal kariui pavestas pareigas ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti;
12) dalinio vado (karinio viršininko) teikimu kariuomenės vadas nusprendžia ir krašto apsaugos ministras sutinka su motyvais, kad tarnybos interesais karį atleisti būtina;
3. Kariai, atleidžiami iš profesinės karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, į atsargą neįrašomi ir į dimisiją neperkeliami. Krašto apsaugos ministro sprendimu į atsargą taip pat gali būti neįrašomi ar (ir) į dimisiją neperkeliami kariai, atleidžiami iš profesinės karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktus, taip pat pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatyto apribojimo pažeidimo.
12 straipsnis. 39 straipsnio 4 dalies pakeitimas
39 straipsnio 4 dalyje po žodžių ir skaičiaus „bei 2 dalies“ vietoj skaičių „3, 4, 5, 6, 8, 9, 11 ir 12“ įrašyti skaičius „4, 5, 6, 9, 10, 11 ir 12“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Jeigu profesinės karo tarnybos karys suserga sukakus išleidimo į atsargą amžiui arba jeigu teisę nutraukti su kariu tarnybos sutartį turintis pareigūnas yra priėmęs sprendimą sutartį nutraukti 38 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose bei 2 dalies 4, 5, 6, 9, 10, 11 ir 12 punktuose ir 37 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, o karys suserga iki numatytos atleidimo iš karo tarnybos dienos, iš pareigų jis gali būti atleistas ir ligos metu. Šiuo atveju jo atleidimo iš karo tarnybos diena nukeliama į kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.“
13 straipsnis. 40 straipsnio pavadinimo ir 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnio pavadinimą bei 1 dalį ir išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Išeitinė pašalpa atleidžiant karį iš tarnybos
1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 13 punktai), kai profesinės karo tarnybos kariui sukanka šio įstatymo nustatytas išleidimo į atsargą amžius (šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat kai baigiasi terminuota profesinės karo tarnybos sutartis, o išleidžiamas į atsargą karys neturi teisės į kario valstybinę pensiją, jam išmokama išeitinė pašalpa. Išeitinės pašalpos dydis priklauso nuo kario tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažo:
14 straipsnis. 43 straipsnio papildymas
43 straipsnyje po žodžio „pažeidžia“ įrašyti žodžius „ar yra įtariamas pažeidęs“, po žodžių „prieštaraujančios aplinkybės“ išbraukti žodį „tiesioginis“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario nušalinimas nuo pareigų
Jeigu profesinės karo tarnybos karys pažeidžia ar yra įtariamas pažeidęs tarnybos tvarką ar drausmę, karininko etikos kodekso normas arba jei susidaro tarnybos interesams prieštaraujančių aplinkybių, aukštesnysis vadas (viršininkas) savo įsakymu gali jį nušalinti nuo pareigų. Nušalintas nuo pareigų karys gali būti perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, iki bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl šio kario tolesnės tarnybos. Šiuo atveju perkelti į laikinąjį rezervą galima ne ilgiau kaip 1 mėnesiui, o jeigu pažeidimui ar kitoms tarnybos aplinkybėms ištirti reikia ilgesnio laiko, – iki ištyrimo pabaigos ir 2 savaitėms po jo.“
15 straipsnis. 45 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių pakeitimas
1. 45 straipsnio 1 dalyje po žodžio „pareigų“ įrašyti žodžius „jas perduoda“, po skaičiaus ir žodžių „14 kalendorinių dienų“ įrašyti žodį „atleidžiamas“, išbraukti žodžius „išleidžiamas į atsargą“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais pagrindais, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, arba kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas ir ji toliau nepratęsiama, karys atleidžiamas iš pareigų, jas perduoda ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.“
2. Pakeisti 45 straipsnio 5 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip:
„5. Kariai gydytojai, krašto apsaugos sistemoje einantys gydytojo (karo gydytojo) pareigas, neatsižvelgiant į jų turimą laipsnį, išleidžiami į atsargą sukakę 60 metų.
16 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 46 straipsnį ir išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimas
Kai kuriais atvejais krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti ne aukštesnio kaip pulkininko laipsnio kario, sukakusio šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą amžių, profesinę karo tarnybą pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį ne ilgiau kaip 2 metams (arba 2 kartus po vienerius metus). Šiam terminui pasibaigus pakartotinai ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pratęsti profesinę karo tarnybą pagal tokią sutartį krašto apsaugos ministras gali tik karininkams, turintiems ne aukštesnį kaip majoro laipsnį.“
17 straipsnis. 48 straipsnio papildymas
Papildyti 48 straipsnį 2, 3, 4 dalimis ir straipsnį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Karo tarnybos ginčai ir jų sprendimas
1. Ginčai dėl priėmimo į karo tarnybą, nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo nagrinėjami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti apskųstas pagal pavaldumą aukštesniajam vadui ar pareigūnui iki krašto apsaugos ministro imtinai. Teismai šių ginčų nesprendžia.
2. Jei iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos atleistas asmuo laiko savo atleidimą neteisėtu, Kariuomenės drausmės statuto nustatytomis sąlygomis ir tvarka jis gali atleidimą apskųsti aukštesniajam vadui ar pareigūnui iki krašto apsaugos ministro imtinai. Krašto apsaugos ministro sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo ar pranešimo apie jį dienos. Atleidimo iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus bei atleidimo iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos pagal 38 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytus pagrindus, kai profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis turėjo būti nutraukiama, atvejais teismui gali būti paduotas skundas tik dėl teisės aktų nustatytos atleidimo tvarkos pažeidimo.
3. Jeigu teismas nustato, kad asmuo yra atleistas iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos be šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 – 9, 11 ir 13 punktuose numatyto pagrindo, teismas gali jį grąžinti į profesinę karo tarnybą ar kario savanorio tarnybą. Grąžindamas į profesinę karo tarnybą, teismas gali priteisti išmokėti šiam asmeniui atlyginimą už visą priverstinį nebuvimo tarnyboje laiką. Teismo grąžintas į profesinę karo tarnybą ar kario savanorio tarnybą asmuo skiriamas į pareigas ar į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą karo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Jeigu asmuo buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos esant šio įstatymo numatytam pagrindui, tačiau teismas nustato, kad buvo pažeista teisės aktų nustatyta atleidimo tvarka, teismas negali grąžinti jo į profesinę karo tarnybą ar pakeisti jo atleidimo iš tarnybos pagrindo, tačiau gali priteisti atleistam iš profesinės karo tarnybos asmeniui iki 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio piniginę kompensaciją nepaisant to, ar šiam asmeniui priklausė ir buvo išmokėta išeitinė pašalpa.“
18 straipsnis. 50 straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimas
Pakeisti 50 straipsnio 4, 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
„4. Kario, kuris atleidžiamas iš tarnybos dėl drausmės pažeidimo, pažymėjime įrašomi žodžiai „atleistas dėl drausmės pažeidimo“.
19 straipsnis. 53 straipsnio 4 dalies pakeitimas
Pakeisti 53 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti taip:
„4. Baigusiems karininkų kursus ir stojantiems į profesinę karo tarnybą arba atliekantiems profesinę karo tarnybą ir jos metu baigusiems karininkų kursus gydytojams ir ne žemesnio kaip bakalauro ar jam prilyginto laipsnio teisininkams, taip pat gydytojams vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pat tvarka gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.“
20 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 54 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti taip:
„3. Atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius, tam tikram labiausiai pasižymėjusių tarnyboje karių skaičiui gali būti leista dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti ir pirma šio straipsnio 2 dalyje nustatyto laiko, jeigu jie ištarnavę bent pusę šio laiko, o gydytojams ir teisininkams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, – bent trečdalį šio laiko. Ne aukštesnį kaip pulkininko leitenanto turinčiam laipsnį karo kapelionui, jį paskyrus kariuomenės generaliniu vikaru (vyriausiuoju kapelionu), gali būti suteiktas aukštesnis laipsnis netaikant šio straipsnio 2 dalies, taip pat šios dalies sąlygų.“
2. 54 straipsnio 5 dalyje po žodžio „pulkininko“ įrašyti žodžius „(jūrų kapitono)“, po žodžio „dalinio“ įrašyti žodžius „kovinio laivo“, po žodžio „junginio“ įrašyti žodžius „ar pajėgų rūšies“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Pulkininko (jūrų kapitono) ir aukštesni laipsniai gali būti suteikti kariui, ištarnavusiam dalinio, kovinio laivo, junginio ar pajėgų rūšies vadu arba jo pavaduotoju ne mažiau kaip 1 metus. Šis reikalavimas netaikomas karininkams medicinos ir teisės specialistams, turintiems ne žemesnį kaip magistro laipsnį.“
3. Pakeisti 54 straipsnio 14 ir 15 dalis, papildyti straipsnį 16 ir 17 dalimis ir jas išdėstyti taip:
„14. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam kitos valstybės kariuomenės atsargos karininko laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą ar įrašomam į kariuomenės aktyviojo rezervo įskaitą, karinis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į krašto apsaugos ministro paskirtos patariamosios komisijos išvadas ir rekomendacijas (įvertinimą, ar karinė kvalifikacija pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius).
15. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam vidaus reikalų sistemos institucijų ar Valstybės saugumo departamento pareigūno tarnybinį laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą ar įrašomam į kariuomenės aktyviojo rezervo įskaitą, karinis laipsnis suteikiamas pagal kariuomenės reikalavimus, neatsižvelgiant į turimą tarnybinį laipsnį.
16. Išimtiniais atvejais, kai skiriant karininką į vado (viršininko) pareigas to reikia pavaldinių subordinacijai pagal karinį laipsnį užtikrinti, krašto apsaugos ministras turi teisę pirma laiko ir nesilaikydamas šiame bei 55 straipsnyje nustatytų bendrųjų aukštesniojo karinio laipsnio suteikimo sąlygų suteikti skiriamam vadui (viršininkui) laikinąjį vyresniojo karininko karinį laipsnį, vienu laipsniu aukštesnį už jo turimąjį. Krašto apsaugos ministras laikinąjį karinį laipsnį taip pat gali suteikti karininkui, skiriamam į pareigas užsienyje, jei tai būtina pagal skiriamas pareigas.
17. Laikinasis karinis laipsnis galioja, kol karininkas eina pareigas, į kurias skiriant šis laipsnis jam buvo suteiktas. Nuolatinis aukštesnis karinis laipsnis tokiam karininkui suteikiamas laikantis bendrųjų šio ir 55 straipsnio sąlygų, nepaisant, kad buvo suteiktas laikinasis laipsnis. Laikinąjį karinį laipsnį turinčiam karininkui taikomos jo nuolatinį karinį laipsnį atitinkančios tarnybos apmokėjimo ir aprūpinimo sąlygos.“
21 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
„1. Pirmąjį karininko laipsnį profesinės karo tarnybos kariams – Lietuvos karo akademijos ar kitų karininkus rengiančių mokyklų absolventams – krašto apsaugos ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas dekretu. Pirmąjį karininko laipsnį atsargos kariams suteikia krašto apsaugos ministras įsakymu.“
22 straipsnis. 56 straipsnio 2 dalies papildymas
Papildyti 56 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip:
„2. Iki laipsnio pažeminimo kario turėtas laipsnis statutų nustatyta tvarka gali būti grąžintas kariui ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, jeigu jo tarnyba vertinama gerai. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kai karys neatliko tarnybos dėl atostogų, mokymosi ar ligos. Šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalingas tarnybos laikas aukštesniajam nei grąžintasis laipsniui suteikti skaičiuojamas nuo laipsnio grąžinimo kariui dienos.“
23 straipsnis. 60 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas
1. Papildyti 60 straipsnio 3 dalį antru sakiniu, pakeisti 4 dalį ir šias dalis išdėstyti taip:
„3. Profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Krašto apsaugos sistemos operatyvinėse tarnybose tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo pareigų, karinio laipsnio ir tiesioginės tarnybos krašto apsaugos sistemoje bei Lietuvos Respublikos operatyvinėse tarnybose ištarnauto laiko.
2. Pakeisti 60 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti taip:
„6. Profesinės karo tarnybos kariams du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų proga) išmokamos iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio šventinės premijos. Šventinių premijų dydį proporcingai gaunamam atlyginimo dydžiui ir premijavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
24 straipsnis. 62 straipsnio 5 ir 6 dalių pakeitimas ir papildymas
Papildyti 62 straipsnio 5 dalį antru sakiniu, pakeisti 6 dalį ir šias dalis išdėstyti taip:
„5. Atsargos ir dimisijos karių uniformos dėvėjimo tvarką nustato kariuomenės vadas. Drausmės statuto nustatytais atvejais atsargos ar dimisijos kario teisė dėvėti uniformą už drausmės pažeidimą gali būti atimta.
25 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 63 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti taip:
„4. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie patys ar jų šeimos nariai (sutuoktinis ir vaikai) toje tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise buto, namo ar jo dalies ir pastaruosius 5 metus nėra jo perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo), iš Krašto apsaugos ministerijos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo aprūpinami pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtais techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančiais ir visiškai suremontuotais tarnybiniais butais (viengungiai arba kariai, kurių šeimos negali persikelti į kario tarnybos vietą – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Už suteiktą tarnybinį butą kariai gyvenamosios patalpos nuomos sutarties taisyklėmis reglamentuoto nuomos mokesčio nemoka, išskyrus mokestį už plotą, viršijantį Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas nemokamai kariui suteikiamų tarnybinių butų ploto normas. Kariai patys moka už energijos, ryšių ir visus komunalinius patarnavimus pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.“
2. Pakeisti 63 straipsnio 6, 7, 8 dalis, papildyti 9 dalį antru sakiniu, pakeisti 10 dalį, papildyti 11 dalį ir šias dalis išdėstyti taip:
„6. Karys, perkeliamas tarnauti į kitą vietovę, ne vėliau kaip per 30 dienų palaisvina ankstesnėje tarnybos vietovėje turėtą tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją patalpą). Tarnybinis butas naujojoje vietovėje kariui suteikiamas šio straipsnio nustatytomis sąlygomis.
7. Karys gali naudotis tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) tol, kol jis tarnauja profesinėje karo tarnyboje. Atleistas iš krašto apsaugos tarnybos (išleistas į atsargą) karys privalo tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją patalpą) palaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų. Vyriausybės nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka šioje dalyje, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą krašto apsaugos ministras gali pratęsti.
8. Jeigu karys nevykdo šio straipsnio 5 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų, jis baudžiamas pagal įstatymus ir ne ginčo tvarka iškeldinamas iš tarnybinio buto (tarnybinės gyvenamosios patalpos) kartu su tame bute gyvenančiais asmenimis.
9. Profesinės karo tarnybos kariams, kurie neaprūpinti tarnybiniu butu (viengungiai – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), gyvenamosios patalpos išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. Į kitą vietovę tarnauti perkeliamiems šeimas turintiems kariams, kurie tarnybos vietoje aprūpinami tik viengungiams skirta atskira tarnybine gyvenamąja patalpa, kai jų šeimos gyvena ne tarnybiniame bute kitoje vietovėje ir negali persikelti į kario tarnybos vietą, mokama Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigių dalis.
10. Profesinės karo tarnybos karininkai ir puskarininkiai, su kuriais sudaryta neterminuota tarnybos sutartis ir kuriems iki šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyto išleidimo į atsargą termino liko bent 10 metų, taip pat kiti profesinės karo tarnybos kariai, kurie be pertraukos ištarnavo krašto apsaugos sistemoje bent 5 metus, o jų profesinės karo tarnybos sutartis yra pratęsta, ir kuriems iki šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyto išleidimo į atsargą termino (atsižvelgiant į galimą karinio laipsnio kėlimą) liko bent 10 metų, gali pasinaudoti Vyriausybės garantija ir jos nustatytomis lengvatomis gauti kreditą gyvenamajam būstui statyti ar pirkti.
11. Privalomosios karo tarnybos kariai aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas. Tais atvejais, kai privalomosios pradinės karo tarnybos kariai dalinio vado sprendimu atleidžiami nuo tarnybos su teise išvykti iš dalinio daugiau negu vienai parai, už laisvas nuo tarnybos dienas jiems mokami profesinės karo tarnybos kariams nustatyto dydžio maistpinigiai.“
26 straipsnis. 64 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 64 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
2. Papildyti 64 straipsnio 4 dalį trečiu ir ketvirtu sakiniais ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai profesinės karo tarnybos kariai tarnybos vietovėje neturi gyvenamojo būsto ir nėra galimybės ar netikslinga juos į tarnybos vietą ir iš jos vežioti tarnybiniu transportu, krašto apsaugos ministras savo įsakymu gali leisti jiems atlyginti važinėjimo iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal keleiviniu transportu (išskyrus taksi) išlaidas. Jeigu tokiais atvejais karys važinėja nuosavu transportu, kelionės išlaidas krašto apsaugos ministras savo įsakymu gali leisti jiems kompensuoti pagal keleivinio transporto tarifus. Krašto apsaugos ministras savo įsakymu gali leisti tomis pačiomis sąlygomis atlyginti važiavimo vieną kartą per savaitę į šeimos gyvenamąją vietovę ir atgal išlaidas kariams, kurie tarnybos vietoje yra aprūpinti tik viengungiams skirta atskira tarnybine gyvenamąja patalpa, kai jų šeimos gyvena ne tarnybiniame bute kitoje vietovėje. Šios išlaidos gali būti atlyginamos laikinai, iki kariui tarnybos vietovėje bus suteiktas tarnybinis butas. Kol kariui atlyginamos kelionės išlaidos, 63 straipsnio 9 dalyje nustatyti butpinigiai jam nemokami.“
27 straipsnis. 65 straipsnio 4 dalies papildymas
28 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 68 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip:
„2. Profesinės karo tarnybos kariams mokama ligos pašalpa:
1) 100 procentų kario tarnybinio atlyginimo su pareiginiu priedu dydžio pašalpa kario ligos (sveikatos sutrikimo) atveju, kai laikinas nedarbingumas trunka ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, o 100 procentų kario tarnybinio atlyginimo be pareiginio priedo dydžio pašalpa, kai laikinas nedarbingumas trunka ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
2. Pakeisti 68 straipsnio 4 ir 5 dalis, papildyti straipsnį 6 dalimi ir šias dalis išdėstyti taip:
„4. Tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę kariai laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tikrosios tarnybos metu kariui žuvus kitomis aplinkybėmis arba jam mirus dėl ligos, karį laidojantiems jo šeimos nariams ar artimiesiems skiriama pusės Vyriausybės nustatyto laidojimo išlaidų dydžio parama laidojimo išlaidoms iš dalies padengti.
5. Tikrosios karo tarnybos metu dėl susijusių su tarnyba priežasčių žuvusiam arba tikrosios karo tarnybos metu dėl ligos mirusiam kariui, jeigu jo šeima (artimieji) sutinka, Krašto apsaugos ministerijos lėšomis pastatomas krašto apsaugos ministro patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas. Jeigu kario artimieji palaidoja žuvusį ar mirusį karį šeimos kape ir stato kitokį nei kario paminklą, Krašto apsaugos ministerija apmoka paminklo išlaidų dalį, neviršijančią kario antkapinio paminklo vertės.
29 straipsnis. 72 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 72 straipsnio 1 dalį, papildyti ją 5 punktu, 2 dalyje vietoj skaičių ir žodžių „63 straipsnio 4 ir 5“ įrašyti skaičius ir žodžius „63 straipsnio 3 ir 4“ ir šias dalis išdėstyti taip:
„1. Tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą:
1) taikomos darbo sutarties sąlygos kartu su šio įstatymo 73 straipsnyje nustatytomis papildomomis būtinosiomis sąlygomis;
2. Tarnautojams, su kuriais sudaroma darbo sutartis dėl civilinės krašto apsaugos tarnybos pagal šį įstatymą, Vyriausybės nustatyta tvarka taikomos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos, kurios numatytos profesinės karo tarnybos kariams šio įstatymo 66 straipsnyje ir 68 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Jiems taip pat gali būti taikomos 63 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos aprūpinimo sąlygos. Šios aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos taikomos tokia pat tvarka kaip ir profesinės karo tarnybos kariams.“
30 straipsnis. 73 straipsnio 5 dalies pakeitimas
Pakeisti 73 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti taip:
„5. Jeigu tarnautojas nutraukia sutartį pažeisdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytus įsipareigojimus, kai nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, arba jei sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl tarnautojo kaltės (Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 punktai ir 2 bei 3 dalys) ar pagal Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 5, 6, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 punktus, asmuo privalo atlyginti darbdaviui išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, įskaitant ir mokymosi užsienio mokyklose bei kursuose išlaidas, kurias kaip pagalbą krašto apsaugos sistemai padengė užsienio valstybės. Jeigu asmuo nevykdo šios pareigos, išlaidos iš jo išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.“
31 straipsnis. Įstatymo papildymas 771 straipsniu
1. Papildyti Įstatymą 771 straipsniu:
„771 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos operatyvinių tarnybų civilių darbuotojų darbo apmokėjimas ir socialinės garantijos
1. Krašto apsaugos sistemos operatyvinėse tarnybose civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių darbuotojų darbo specifines apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė.
2. Krašto apsaugos sistemos operatyvinėse tarnybose civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantiems darbuotojams taikomos socialinės garantijos, numatytos profesinės karo tarnybos kariams šio įstatymo 66 ir 67 straipsniuose bei 68 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Šios socialinės garantijos taikomos tokia pat tvarka kaip ir kariams.“