LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO
2000 m. liepos 19 d. Nr. 866
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 38-1167), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamas:
2. Pavesti Užsienio reikalų ministerijai pateikti 1 punkte nurodytas derybines pozicijas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai.
3. Pavesti Lietuvos Respublikos vyriausiajam derybininkui deryboms su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje užtikrinti, kad patvirtintos derybinės pozicijos, prieš teikiant jas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai, būtų patikslintos naujausia informacija apie pažangą vykdant pozicijose nurodytus įsipareigojimus.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 866
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikome data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria visam acquis ekonominės ir pinigų sąjungos srityje.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi įgyvendinti visus Ekonominės ir pinigų sąjungos acquis reikalavimus, taikomus valstybėms, neįvedančioms euro, nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Lietuvos Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame skyriuje.
II. PAGRINDIMAS
Ekonominės ir pinigų sąjungos derybinė sritis ir teisės aktų normos skirstytinos į šias grupes: ekonominės politikos koordinavimas, fiskalinė politika, pinigų ir valiutos kurso politika, euro įvedimo reikalavimai.
Ekonominės politikos koordinavimas ir fiskalinė politika
Lietuvos Respublika formuos ekonominę ir fiskalinę politiką, atsižvelgdama į tai, kad siekia tapti Europos Sąjungos nare. Lietuvos Respublika pasirengusi reguliariai derinti ekonominę politiką su Europos Sąjungos reikalavimais, keliamais narystės siekiančių valstybių ekonominei politikai. Pasirengimo narystei laikotarpiu Lietuvos Respublika pasirengusi reguliariam vidutinės trukmės ekonominės politikos bendrajam vertinimui.
Vadovaudamasi Stojimo partnerystės rekomendacijomis ir Tarybos 1997 m. liepos 7 d. reglamentu (EB) Nr. 1466/97 „Dėl biudžetinių straipsnių priežiūros ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė drauge su Europos Komisijos ekonominių ir finansinių reikalų generaliniu direktoratu yra parengusi Lietuvos ekonominės politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentą, kuris keičiantis ekonomikos būklei bus tikslinamas ir atnaujinamas. Šiame dokumente pateikiamos vidutinės trukmės ekonominės veiklos kryptys, būtinos Lietuvos ūkio restruktūrizavimui paspartinti ir stojimui į Europos Sąjungą pasirengti. Šiame dokumente pateikiamas ir makroekonomikos plėtros scenarijus, suderintas su visišku numatytų politikos priemonių įgyvendinimu nustatytuoju laiku. Pažanga, padaryta įgyvendinant šią politiką, bus reguliariai vertinama Europos sutarties kontekste.
Ekonominių ir institucinių sąlygų, įgalinančių Lietuvos Respubliką stebėti ir atitikti konvergencijos kriterijus, sukūrimas yra sudėtinė Vidutinės trukmės ekonominės strategijos ir Nacionalinės acquis priėmimo programos dalis.
Lietuva, siekdama pagerinti gyvenimo lygį ir integruoti ekonomiką į Europos Sąjungą, sieks ir realios konvergencijos, nes tik realios ir nominalios konvergencijos suderinimas gali užtikrinti sėkmingą stojimą į Europos Sąjungą. Realiai konvergencijai pasiekti vykdomos plačios struktūrinės reformos, stiprinami instituciniai gebėjimai. Tai vykdant reikia atsižvelgti ir į nominalią konvergenciją (infliacija, valstybės iždo būklė).
Lietuvos Respublika pripažįsta skaidrumo – labai svarbaus koordinavimo aspekto svarbą skelbiant ir keičiantis statistikos duomenimis. Šis siekis pagrįstas ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Eurostato bendradarbiavimu.
Svarbu pertvarkyti Lietuvos Respublikos statistikos duomenų sistemą pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Nuo 2001 metų numatoma teikti suderintą vartotojų kainų indeksą. Visiškai valstybinio sektoriaus metodologinius skirtumus suderinti pagal kaupiamąjį principą numatoma 2002 metų pabaigoje. Statistikos duomenys, atitinkantys šiuos reikalavimus, bus teikiami nuo 2002 metų. Tarybos 1996 m. birželio 5 d. reglamentą (EB) Nr. 2223/96 „Europinė nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema“ numatoma įgyvendinti iki 2003 m. gruodžio 31 dienos.
Fiskalinės politikos srityje numatoma iki 2002 metų pašalinti metodologinius fiskalinio deficito ir valstybės skolos skaičiavimo skirtumus, o iki 2003 metų suderinti biudžeto planavimo ir atskaitomybės teikimo terminus su Europos Sąjungos reglamentuose numatytomis datomis.
Lietuvos Respublika numato įvykdyti visus Europos Sąjungos reikalavimus biudžetinės drausmės srityje, nustatančius valstybės skolos ir valstybės biudžeto deficito dydį, taikomus valstybėms narėms.
Patvirtintos esamos ekonominės programos numato griežtai riboti fiskalinį deficitą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko Ekonominės politikos memorandume, kuriuo vadovaujantis pasirašytas prevencinis susitarimas su Tarptautiniu valiutos fondu, numatoma, kad 2000 metais fiskalinis deficitas sudarys apie 2,8 procento bendrojo vidaus produkto ir 2001 metais bendro valstybės biudžeto deficitas bus mažinamas siekiant biudžetą subalansuoti. Vidutinės trukmės ekonominė strategija integracijos į Europos Sąjungą kontekste numato, kad fiskalinis deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu neviršys 3 procentų bendrojo vidaus produkto.
Kadangi Lietuvos Respublika numato laikytis fiskalinio deficito ribojimo reikalavimų ir valstybės skola 2000 metais yra perpus mažesnė už atitinkamą Europos Sąjungos referencinę reikšmę, Lietuvos Respublika tenkins valstybės skolai nustatytus reikalavimus.
Pinigų ir valiutos kurso politika
Lietuvos Respublikos teisės aktai (įstatymai), susiję su poskyriu „Pinigų ir valiutos kurso politika“, išskyrus reikalavimus dėl euro įvedimo, bus visiškai suderinti su Europos Sąjungos acquis, priėmus 2000 metais Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymą. Šio įstatymo projektas parengtas pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statute numatytus reikalavimus centriniams bankams.
Fiksuoto kurso sistema yra priimtina Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą. Fiksuotas valiutos kursas bus išlaikytas ir toliau, 2001 metų II pusmetį Lietuva numato JAV dolerį pakeisti kita bazine valiuta – euru. Lito susiejimas su euru fiksuotu kursu leis vykdyti sutarties VII skyriaus reikalavimus ir sudarys sąlygas įstojus į Europos Sąjungą dalyvauti valiutos kurso mechanizme II.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 866
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikome data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria visam acquis vartotojų ir sveikatos apsaugos srityje.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi įgyvendinti visus vartotojų ir sveikatos apsaugos acquis reikalavimus nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Lietuvos Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame skyriuje.
II. PAGRINDIMAS
Vartotojų ir sveikatos apsaugos derybinio skyriaus acquis sudaro šios sritys: klaidinanti ir lyginamoji reklama, atsakomybė už produktus su defektais, pardavimas ne verslo patalpose, vartotojų kreditai, pavojingos imitacijos, kelionių paketai, produktų sauga, nesąžiningos sutarčių su vartotojais sąlygos, teisės tam tikrą laiką naudotis nekilnojamuoju turtu pirkimas, distancinis pardavimas (sutartys, sudaromos ryšio priemonėmis), prekių ženklinimas, taip pat draudimai ginant vartotojų interesus.
Vartotojų teisių apsaugą Lietuvoje šiuo metu reguliuoja Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 94-1833), priimtas 1994 m. lapkričio 10 dieną.
1999 m. birželio 1 d. priimtame Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 52-1673) visiškai arba iš dalies perimti Tarybos direktyvos 92/59/EEC dėl produktų saugos ir Tarybos direktyvos 85/374/EEC dėl atsakomybės už gaminį su defektais reikalavimai. Saugos sveikatai kriterijai įteisinami privalomomis higienos normomis ir techniniais reglamentais, kurie rengiami atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.
2000 m. balandžio 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893), į kurio 6 straipsnį įrašytos Tarybos direktyvos 87/357/EEC dėl pavojingų imitacijų nuostatos.
Į 1998 m. kovo 19 d. priimtą Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 32-852) ir Valstybinio turizmo departamento 1998 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 32 patvirtintas Kelionės organizavimo paslaugų teikimo taisykles (Žin., 1998, Nr. 73-2129) įrašyti Tarybos direktyvos 90/314/EEC dėl kelionių paketų reikalavimai.
Siekiant visiškai suderinti nacionalinę teisę su vartotojų ir sveikatos apsaugos acquis, 2000 metais numatoma priimti šiuos įstatymus:
naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymą ir naujo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI knygą, į kuriuos bus įrašytos vartotojų interesus ginančių Tarybos direktyvų 85/577/EEC, 87/102/EEC, 93/13/EEC, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 94/47/EC, 97/7/EC, 98/6/EC, 98/27/EC, 99/44/EC nuostatos;
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą, į kurį bus įrašytos Tarybos direktyvos 84/450/EEC dėl klaidinančios reklamos ir ją papildančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/55/EC dėl lyginamosios reklamos nuostatos;
Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, kurį priėmus įstatymas bus visiškai suderintas su Tarybos direktyvų 92/59/EEC, 85/374/EEC, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/34/EC reikalavimais.
2002 metais numatoma ratifikuoti 1962 metų Paryžiaus konvenciją dėl viešbučių savininkų atsakomybės, 2003 metais – priimti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimą, numatantį įsteigti Kelionės garantijų fondą ir užtikrinantį visišką Tarybos direktyvos 90/314/EEC 7 straipsnio įgyvendinimą.
Lietuva yra pasirengusi taikyti Komisijos sprendimų 95/260/EC, 97/404/EC, 97/579/EEC, 98/139/EC nuostatas nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Lietuva pritaria, kad Komisijos sprendimo 98/140/EC nuostatos Lietuvoje būtų taikomos Komisijos ekspertams atliekant patikrinimus veterinarijos srityje.
Visiškai suderinti nacionalinę teisę su vartotojų ir sveikatos apsaugos acquis numatoma iki 2003 metų pabaigos.
III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS
Vartotojų teisių gynimo ir produktų saugos politiką Lietuvoje formuos ir vartotojų teisių gynimo ir produktų saugos institucijų veiklą koordinuos Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, kurią numatyta įsteigti 2000 metais. Iki bus įsteigta ši taryba, kai kurias vartotojų teisių gynimo koordinavimo funkcijas vykdys Konkurencijos taryba.
Numatoma, kad Konkurencijos taryba drauge su Nacionaline vartotojų teisių apsaugos taryba kontroliuos Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatų dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos vykdymą.
2000 metais numatoma reorganizuoti rinkos priežiūros institucijas – įsteigti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir Valstybinę ne maisto produktų inspekciją.
Rengiama Nacionalinė vartotojų švietimo programa, numatanti mokyti atskiras vartotojų grupes, rengti specialius informacinius leidinius, radijo ir televizijos laidas vartotojams. Šios programos tikslas – išugdyti reiklų, žinantį savo teises vartotoją, įvesti vartotojų švietimą į bendrojo lavinimo sistemą, ugdyti vartojimo kultūrą. Prie Lietuvos standartizacijos departamento 1999 metais įsteigta Vartotojų komisija, kuri koordinuoja vartotojų atstovų dalyvavimą standartizacijoje.
______________