Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 2, 33, 36, 119 IR 135 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 1351 IR 1352 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1297
2010 m. rugsėjo 15 d. Nr. 1312
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. SV-S-701 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 33, 36, 119 ir 135 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1351 ir 1352 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIP-1297 (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių:
1. Projekte siūlomais mokestinio tyrimo reglamentavimo pakeitimais (Projekto 1, 2, 5 ir 6 straipsniai) būtų smarkiai apribota galimybė pasiekti mokestinio tyrimo tikslus: nustatyti ir pašalinti mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir deklaravimo trūkumus ir prieštaravimus, ir iš esmės panaikintas mokestinis tyrimas kaip priemonė, skirta mokesčių įstatymų pažeidimų prevencijai ir pagalbai mokesčių mokėtojui juos savarankiškai ištaisyti. Įtvirtinus siūlomas nuostatas, kad mokestinis tyrimas neapima mokesčių mokėtojų veiklos kontrolės ir vizitavimo, ir panaikinus mokesčių administratoriaus teisę laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo mokestiniam tyrimui reikalingus dokumentus, mokesčių administratoriui būtų apribota galimybė kontroliuoti mokesčių mokėtojus pagal proporcingumo principą (kontrolės priemonė atitinka pažeidimo riziką), todėl privalėdamas užtikrinti jam pavestas mokesčių mokėjimo kontrolės funkcijas mokesčių administratorius neišvengiamai turėtų atlikti daugiau mokestinių patikrinimų. Toks reglamentavimas nebūtų efektyvus mokesčių administratoriaus veiklai, be to, būtų panaikinta galimybė paprastesnėmis ir pigesnėmis priemonėmis pasiekti tuos pačius tikslus, o bendradarbiaujantys sąžiningi mokesčių mokėtojai neturėtų galimybės patys ištaisyti savo klaidas be ekonominių sankcijų. 2009 metais atlikus mokestinius tyrimus, mokesčių mokėtojai savanoriškai patikslino mokesčių deklaracijas ar kitus dokumentus iš viso už 98 617 002 litus mokėtinų mokesčių ir taip išvengė vidutiniškai 29 585 100 litų mokesčių baudų, kurios būtų skirtos, jeigu būtų atlikti mokestiniai patikrinimai. Projekte pateikti pasiūlymai nustatyti mokestinio tyrimo periodiškumo apribojimus iš esmės panaikintų mokesčių administratoriaus galimybę, taip pat ir pareigą nuolat analizuoti turimus duomenis apie mokesčių mokėtojus ir pastebėjus neatitikimų, trūkumų ar prieštaravimų laiku imtis atitinkamų priemonių jiems pašalinti. Toks reglamentavimas, be kita ko, ribotų mokesčių mokėtojo teisę kuo anksčiau sužinoti apie savo mokestinės prievolės apskaičiavimo klaidas ir kuo greičiau jas ištaisyti, kadangi kuo ilgiau mokesčių mokėtojas neištaisys tokių klaidų, tuo ilgiau jam bus skaičiuojami delspinigiai. Nėra objektyvių galimybių visais atvejais mokesčių administratoriui mokestinį tyrimą atlikti per siūlomus terminus, pavyzdžiui, dėl papildomos informacijos gavimo, paties mokesčių mokėtojo nenoro bendradarbiauti ir panašiai. Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 (Žin., 2004, Nr. 88-3258) (toliau – Mokestinio tyrimo taisyklės), nustato griežtą ir labai trumpą galimo vizito pas mokesčių mokėtoją laiką – vizitavimas negali trukti ilgiau kaip 3 darbo dienas. Tokio apribojimo tikslas – kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą. Esant Projekte siūlomam reglamentavimui, mokesčių administratorius, dėl objektyvių aplinkybių nespėjęs baigti mokestinio tyrimo ir nebūdamas tikras, ar teisingai deklaruota mokestinė prievolė, turės spręsti klausimą dėl kitokių kontrolės formų, pavyzdžiui, mokestinio patikrinimo, taikymo. Pažymėtina, kad mokestinių tyrimų trukmė nuolat trumpėja: 2008 metais vidutinė jų trukmė buvo 31 darbo diena, 2009 metais – 24 darbo dienos, o 2010 metų I pusmetį sutrumpėjo iki 15 darbo dienų. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25, 26, 135, 164 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-1772, kuriame, be kitų nuostatų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendaciją, siūloma nustatyti, kad centrinis mokesčių administratorius privalo mokestinio tyrimo atlikimo tvarką suderinti su Finansų ministerija. Taip bus sudarytos geresnės teisinės sąlygos atlikti mokesčių administratoriaus kontrolę – užtikrintas operatyvus reagavimas į kilusias problemas, užkirstas kelias mokesčių administratoriaus veiklai, nesiderinančiai su mokestinio tyrimo instituto įsteigimo tikslais, kita vertus, – laiduotas minėtosios administravimo procedūros lankstumas, skirtas mokesčių mokėtojų teisėms apsaugoti, t. y. galimybei ištaisyti klaidas netaikant jiems baudinių sankcijų.
2. Projekto 3 straipsnyje siūlomas pakeitimas perteklinis, kadangi mokesčių mokėtojo teisė dalyvauti mokestiniame tyrime jau įtvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) 36 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę asmeniškai arba per atstovą dalyvauti esant santykių su mokesčių administratoriumi. Taigi mokesčių mokėtojas turi visas galimybes dalyvauti mokestinio tyrimo procese, juolab kad pagal Mokestinio tyrimo taisykles jis visada turi būti informuojamas apie atliekamą mokestinį tyrimą, išskyrus atvejį, kai atliekama mokesčių mokėtojo veiklos analizė ir mokesčių administratorius neprašo iš mokesčių mokėtojo jokių papildomų duomenų. Tačiau ir šiuo atveju mokesčių administratorius privalo informuoti mokesčių mokėtoją apie mokestinio tyrimo nustatytus trūkumus ar prieštaravimus, o priėmęs sprendimą atlikti mokestinį patikrinimą – Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka informuoti apie patikrinimą. Todėl net ir formaliai suteikta teise dalyvauti atliekant tokio pobūdžio analizę mokesčių mokėtojas negalėtų pasinaudoti, nes paprastai ji atliekama mokesčių administratoriaus kompiuterinėse duomenų bazėse, taip pat naudojant iš kitų šaltinių (ne tik mokesčių mokėtojo) gaunamą informaciją, kuriai dažniausiai taikomi Mokesčių administravimo įstatyme nustatyti informacijos skleidimo apribojimai.
3. Šiuo metu Mokesčių administravimo įstatyme nustatyti konkretūs mokestinio patikrinimo mokesčių mokėtojo buveinėje trukmės apribojimai, vertinamojo pobūdžio mokestinio patikrinimo mokesčių administratoriaus buveinėje trukmė, kuri siejama tik su objektyviomis aplinkybėmis, o mokesčių administratorius įpareigojamas patikrinimą atlikti per kuo trumpesnį laiką. Taigi mokesčių administratoriaus veiksmams taikomas proporcingumo kriterijus, t. y. mokesčių mokėtojas turi pajusti tik tiek nepatogumų, kiek reikia mokestiniam patikrinimui atlikti, ir turi teisę skųsti neteisėtus mokesčių administratoriaus veiksmus. Siekiant užtikrinti Mokesčių administravimo įstatymo nustatytus mokestinio patikrinimo trukmės reikalavimus, Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 (Žin., 2004, Nr. 80-2876), nustatytas rekomenduotinas vieno mokestinio patikrinimo atlikimo laikas. Dar svarbu pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 165 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos prioritetų patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 23-1077) mokesčių administravimo gerinimas yra vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos tikslų, mokestinių patikrinimų trukmė – vienas iš šio tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijų, be to, tai – vienas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos vertinimo kriterijų. Taigi mokesčių administratorius ne tik įstatymo įpareigotas kuo mažiau trukdyti mokesčių mokėtojo veiklą ir atlikti patikrinimą per kuo trumpesnį laiką, bet jo veikla šiuo požiūriu kontroliuojama ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Finansų ministerijos lygiu, nustatant konkrečius vidutinės patikrinimų trukmės rodiklius. Pastaruoju metu ir mokesčių administratorius organizacinėmis priemonėmis labai sutrumpino mokestinių patikrinimų trukmę: 2008 metais vidutinė jų trukmė buvo 51 darbo diena, 2009 metais – 45 darbo dienos, o 2010 metų I pusmetį jie sutrumpėjo iki 33 darbo dienų. Be to, siekdami, kad būtų iš esmės apribotos galimybės nepagrįstai ilginti patikrinimus, Finansų ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos numato tobulinti mokesčių administratoriaus pareigūnų vertinimo sistemą – pagal mokestinių patikrinimų trukmės rodiklį vertinti ir konkrečių pareigūnų veiklą. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš esmės pritaria Projekto rengėjų tikslui – sutrumpinti mokestinių patikrinimų trukmę, bet yra tos nuomonės, kad Projekto 4 straipsnyje siūlomi pakeitimai, numatantys patikrinimų trukmę sutrumpinti iki 60 dienų ir atsisakantys nuostatos, kad mokestinis patikrinimas mokesčių administratoriaus buveinėje neribojamas konkrečiu dienų skaičiumi, iš esmės neturėtų įtakos vidutinei patikrinimo trukmei, tačiau sudėtingais atvejais, kai būtina detaliai išanalizuoti abejotinų sandorių realumą, jų aplinkybes, gauti informaciją iš trečiųjų asmenų, tarp jų ir užsienio valstybių, ir panašiai, mokesčių administratoriaus kontrolės funkcijų atlikimą gerokai sunkintų. Juk mokestinio sukčiavimo atvejais patikrinimai paprastai ilgai užtrunka ne dėl mokesčių administratoriaus netinkamų ar neoperatyvių veiksmų, o dėl paties nesąžiningo mokesčių mokėtojo nenoro bendradarbiauti, trukdymo patikrinimui ir panašių aplinkybių. Todėl tokia Projekto nuostata skatintų vengti mokestinių prievolių – trukdyti atlikti patikrinimus. Antai daugelyje Europos valstybių (Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose) mokestinių patikrinimų trukmė išvis neribojama. Kai kuriose valstybėse kaip ir Lietuvoje ribojamas tik patikrinimo mokesčių mokėtojo buveinėje laikas, tačiau nustatytieji terminai (nuo 90 dienų (su galimybe pratęsti) iki 4 metų) dažniausiai ilgesni ne tik už siūlomą Projekte, bet ir už šiuo metu Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą terminą.