LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. SAUSIO 30 D. NUTARIMO NR. 113 „DĖL VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO PRIVATIZAVIMO TIESIOGINIŲ DERYBŲ BŪDU NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2007 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 908
Vilnius
Pakeisti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 12-280; 2002, Nr. 111-4912; 2003, Nr. 68-3087; 2004, Nr. 21-638, Nr. 174-6449):
1. Išdėstyti 6.3 punktą taip:
„6.3. valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ar patalpos, kuriuos (kurias) nuomininkas nuomotojo leidimu pagerino. Šiuo atveju tiesioginės derybos su vieninteliu pirkėju – šių pastatų ar patalpų nuomininku ar asmeniu, turinčiu nuomininko reikalavimo teisę į būtinųjų išlaidų atlyginimą, gali būti vedamos, jeigu nuomininkas ar kitas asmuo turi reikalavimo teisę į būtinųjų nuomotojo leidimu nuomininko patirtų pastatams ar patalpoms pagerinti išlaidų atlyginimą ir šių atlygintinų išlaidų suma yra didesnė negu 1/2 išsinuomotų pastatų ar patalpų ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės, o pastatai ar patalpos atitinka bent vieną iš šių sąlygų: pakeista ne mažiau kaip 1/2 jų pagrindinių konstrukcijų; bendras jų plotas ar tūris padidintas daugiau kaip 1/3; pakeista daugiau kaip 1/2 jų inžinerinių komunikacijų ar įrengtos naujos inžinerinės komunikacijos; taip pat juose atlikta šių darbų dalis ir (arba) sumontuota technologinė įranga ir gamybiniai įrenginiai, kuriuos išmontuojant būtų padaryta esminės žalos įrangai, įrenginiams, pastatui arba patalpoms. Tiesioginės derybos nevedamos, jeigu iki sprendimo dėl tiesioginių derybų vedimo priėmimo momento reikalavimo teisė į būtinųjų išlaidų atlyginimą sumažėja tiek, kad neviršija 1/2 išsinuomotų pastatų ar patalpų ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės. Kai privatizavimo objektas parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu, o potencialus pirkėjas yra užsienio subjektas, tiesioginės derybos nevykdomos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (Žin., 1996, Nr. 64-1503; 2003, Nr. 34-1418) (toliau vadinama – Konstitucinis įstatymas) nustatytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų.“
3. Papildyti šiuo 8.7 punktu:
4. Papildyti šiuo 101 punktu:
„101. Kai privatizavimo objektas parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu, potencialus pirkėjas fizinis asmuo turi pateikti pilietybę, užsienio valstybės nuolatinio gyventojo arba Lietuvos Respublikos nuolatinio gyventojo, neturinčio Lietuvos Respublikos pilietybės, statusą patvirtinančio dokumento nuorašą, o juridinis asmuo – registravimo pažymėjimą ir įstatus ar kitus juos atitinkančius steigimo dokumentus. Užsienio juridinio asmens pateikiami dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma „Apostille“, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.“
5. Papildyti šiuo 114 punktu:
„114. Kai privatizavimo objektas parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu, potencialus pirkėjas užsienio subjektas, kuris neatitinka Konstituciniame įstatyme nustatytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų arba šių kriterijų neatitinka bent vienas fizinių ar (ir) juridinių asmenų grupės narys, tais atvejais, kai potencialus pirkėjas yra asmenų grupė, į potencialių pirkėjų sąrašą neįtraukiami ir informuojami apie tai per 5 darbo dienas nuo Turto fondo sprendimo priėmimo.“
6. Papildyti šiuo 115 punktu:
„115. Dėl informacijos, leidžiančios nustatyti, ar užsienio subjektai, pageidaujantys dalyvauti tiesioginėse derybose, kai privatizavimo objektas parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu, atitinka Konstituciniame įstatyme nustatytus europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, Turto fondas gali raštu kreiptis į kompetentingas Lietuvos Respublikos valstybės institucijas ir įstaigas, kurios per 20 dienų nuo rašto gavimo privalo parengti ir Turto fondui nemokamai pateikti rašytinę informaciją, leidžiančią nustatyti, ar potencialūs pirkėjai užsienio subjektai atitinka pirmiau nurodytus kriterijus. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą informacija negali būti pateikta, kompetentinga Lietuvos Respublikos valstybės institucija ar įstaiga informacijos rengimo bei pateikimo procedūrą pratęsia, apie tai raštu informuoja Turto fondą ir nurodo procedūros pratęsimo priežastis.“
8. Papildyti naujais 15.13 ir 15.14 punktais (ankstesnįjį 15.13 punktą laikant 15.15 punktu):
„15.13. privatizavimo objekto valdytojo nustatytas galutinio atsiskaitymo už privatizavimo objektą terminas;
15.14. pradinės įmokos (toliau vadinama – pradinis įnašas) dydis – ne mažiau kaip 5 procentai akcijų arba pastatų ar patalpų valstybei (savivaldybei) tenkančios pradinės pardavimo kainos dalies, o jeigu privatizuojamų akcijų pradinė kaina nenurodyta, – ne mažiau kaip 5 procentai šių akcijų nominalios vertės, tačiau ne daugiau kaip 200 tūkst. litų;“.
9. Išdėstyti 20 punktą taip:
10. Papildyti šiuo 36.12 punktu:
11. Išbraukti 39.1 punkto pirmajame sakinyje po žodžio „kapitalas“ žodžius „ir už kurią įsigyjamas ilgalaikis bei trumpalaikis materialusis turtas“.
12. Išdėstyti 57 punktą taip:
„57. Jeigu už privatizavimo objektą mokama iš karto, privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad potencialus pirkėjas tiesioginių derybų laimėtojas per 5 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo privalo pateikti Turto fondui banko dokumentą, patvirtinantį, kad atitinkamai į Finansų ministerijai atidarytą Privatizavimo fondo sąskaitą ar savivaldybės specialiąją sąskaitą pervestas patvirtintosios pardavimo kainos ir pradinio įnašo skirtumas valiuta, kuri pagal galiojančius Lietuvos Respublikos ar valstybės, kurioje turi būti atliktas mokėjimas, teisės aktus laikoma teisėta atsiskaitymo priemone. Tiesioginių derybų laimėtojas, neatsiskaitęs šiame punkte nustatytu laiku, privalo mokėti privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus delspinigius. Šioje sutartyje taip pat nurodoma, kad jeigu likusi kainos dalis ir delspinigiai nebus sumokėti per 30 dienų nuo mokėjimo termino pabaigos, privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti pardavėjo vienašališkai nutraukiama, o visa, kas buvo perduota pirkėjui pagal šią sutartį iki jos nutraukimo, grąžinama valstybei (savivaldybei).“
13. Išdėstyti 58 punktą taip:
„58. Potencialus pirkėjas gali už privatizavimo objektą mokėti dalimis, jeigu privatizavimo objekto valdytojo nustatytasis galutinio atsiskaitymo už privatizavimo objektą terminas yra ilgesnis nei 5 darbo dienos nuo privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir taip nustatyta suderintame privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projekte, kuriam pritarė Privatizavimo komisija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tada pirkimo-pardavimo sutartyje numatomi keli mokėjimo ir nuosavybės teisės perėmimo etapai (terminai), kurių negali būti daugiau kaip 5, jeigu įsigyjamas akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip ½ įmonės įstatinio kapitalo, ir daugiau kaip 2, jeigu įsigyjamas akcijų paketas, sudarantis ½ ar mažiau įmonės įstatinio kapitalo, arba pastatai ar patalpos. Pirmojo mokėjimo etapo trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 darbo dienos nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, ir per jį turi būti sumokama ne mažiau kaip 51 procentas privatizavimo objekto kainos. Kitų mokėjimo etapų trukmė negali būti ilgesnė kaip vieneri metai. Už privatizavimo objektą mokama pinigais privatizavimo sandoryje nustatyta valiuta (litais arba kita valiuta), kuri pagal galiojančius valstybės, kurioje turi būti atliktas mokėjimas, teisės aktus laikoma teisėta atsiskaitymo priemone. Mokėdamas už privatizavimo objektą dalimis ne iš karto (t. y. ne per šių nuostatų 57 punkte nustatytą terminą), potencialus pirkėjas turi pateikti privatizavimo programoje nurodytas įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemones: banko, kurio kredito reitingas ne mažesnis už paskelbtąjį kredito reitingų agentūrų – „Baa3“ (Moody’s), „BBB minus“ (Standart&Poor’s) ar „BBB minus“ (Fitch IBCA), garantiją (jeigu perkamos akcijos), pateikti banko, kurio kredito reitingas ne mažesnis už minėtąjį, garantiją, arba įkeisti įsigytą nekilnojamąjį turtą (jeigu perkami pastatai ar patalpos). Garantuojamų prievolių suma nustatoma pirkimo-pardavimo sutartyje, bet ji negali būti mažesnė už likusią mokėti pirkimo kainos dalį ir palūkanas. Mokėjimo už privatizavimo objektą tvarka ir terminai nustatomi privatizavimo sandoryje.“
14. Išdėstyti 59.1 punktą taip:
15. Išdėstyti 59.3 punktą taip:
„59.3. už atidėtas eilines įmokas skaičiuojamos palūkanos nuo visos nesumokėtos privatizavimo objekto pardavimo kainos. Palūkanų normos dydis lygus jo nustatymo (perskaičiavimo) dieną Lietuvos banko tinklalapyje skelbiamai naujausio mėnesio suteiktų naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams palūkanų normai („iš viso“). Pradinio palūkanų normos dydžio nustatymo diena yra privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo diena. Palūkanų normos dydis perskaičiuojamas praėjus šešiems mėnesiams nuo ankstesnio palūkanų normos dydžio nustatymo (perskaičiavimo) dienos. Apie pasikeitusį palūkanų normos dydį Turto fondas pirkėją informuoja per 5 darbo dienas nuo palūkanų perskaičiavimo. Jeigu pirmoji privatizavimo objekto kainos dalis sumokama per 5 darbo dienas nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, palūkanos už šią mokėjimo dalį neskaičiuojamos. Už laiku nesumokėtą eilinę įmoką ar palūkanas pirkėjas privalo sumokėti atitinkamai į Finansų ministerijai atidarytą Privatizavimo fondo sąskaitą ar savivaldybės specialiąją sąskaitą pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus delspinigius, kurie skaičiuojami už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Jeigu eilinė įmoka, palūkanos ir delspinigiai nesumokami per 30 dienų nuo atsiskaitymo termino pabaigos, taip pat jeigu pirkėjas per 45 dienas nuo pastatų ar patalpų arba akcijų paketo dalies perdavimo akto pasirašymo nepateikia banko garantijos, neįkeičia Turto fondui įsigyto turto arba nesumoka likusios mokėti kainos dalies su palūkanomis, privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti pardavėjo vienašališkai nutraukiama, o visa, kas buvo perduota pirkėjui pagal šią sutartį iki jos nutraukimo, grąžinama valstybei (savivaldybei);“.
16. Išdėstyti 63 punktą taip:
„63. Tiesioginių derybų laimėtojas nuosavybės teisę į privatizavimo objektą įgyja nuo privatizavimo objekto perdavimo tiesioginių derybų laimėtojui, kuris įforminamas šiame punkte nustatyta tvarka, momento. Nuosavybės teisės į privatizavimo objektą perdavimo dokumentas yra perdavimo ir priėmimo aktas (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502, 3 priedas arba Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503, 5 priedas). Šis aktas sudaromas per 5 darbo dienas: pirkėjui visiškai sumokėjus už privatizavimo objektą, jeigu už jį sumokama iš karto; pirkėjui sumokėjus pirmąją pastatų ar patalpų kainos dalį, jeigu už juos mokama etapais; kiekvieną kartą pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytu laiku, jeigu akcijos perkamos etapais. Akcijų perdavimo ir priėmimo aktas sudaromas 3 egzemplioriais, po vieną perduodama įmonei, kurios akcijos buvo parduotos, Turto fondui ir pirkėjui, o pastatų ar patalpų perdavimo ir priėmimo aktas sudaromas 2 egzemplioriais, po vieną perduodama Turto fondui ir pirkėjui. Pirkėjas (jo įgaliotas asmuo), atvykęs pasirašyti akcijų perdavimo ir priėmimo akto, turi pateikti asmens dokumentą.“