Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. BIRŽELIO 18 D. NUTARIMO NR. 620 „DĖL NAUJOS REDAKCIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. kovo 31 d. Nr. 349
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 620 „Dėl Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 75-2942) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL NAUJOS REDAKCIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 880 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 620
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 349 redakcija)
NAUJOS REDAKCIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
1. Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcija (toliau – ši koncepcija) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ (Žin., 2008, Nr. 75-2942), kurioje siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti reikiamus įstatymų pakeitimo projektus, taip pat konstatuota būtinybė išsaugoti karo prievolės institutą numatant privalomąją karo tarnybą mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo poreikį persvarstyti kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), 241 punkto nuostatą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 464 ir 477 priemones ir atsižvelgiant į Įstatymų koncepcijų rengimo metodikos, patvirtintos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2002, Nr. 1-10), 3.2 punkto nuostatą.
2. Naujos teisinio reguliavimo normos nustatomos atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime (Žin., 2009, Nr. 115-4888) nutarta pripažinti, kad:
2.1. Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. kovo 13 d. rezoliucijos „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ (Žin., 2008, Nr. 47-1753) penktosios pastraipos nuostata „tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės“, šeštosios pastraipos nuostata ta apimtimi, kuria numatoma išsaugoti privalomąją karo tarnybą tik mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos poreikį persvarstyti kiekvienais metais Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius, aštuntosios pastraipos nuostata ta apimtimi, kuria siūloma Vyriausybei teikti Seimui tvirtinti ribinius karių skaičius, nustatomus atsižvelgiant į perėjimo prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuojamos kariuomenės poreikius, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 620 „Dėl Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 75-2942) patvirtintos Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcijos 18 punkto nuostata „bus nustatytas papildomas naujas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindas, numatantis, kad privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba visiems šauktiniams gali būti atidedama, jeigu atitinkamų metų kariuomenės principinę struktūrą reglamentuojantis įstatymas nustato, jog ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius yra 0“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI CHARAKTERISTIKA
3. Šios koncepcijos pagrindu siūloma parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą (toliau – Įstatymas), kuris iš naujo reglamentuos (pakeis) karo prievolės atlikimo ir užtikrinimo tvarką. Įstatyme taip pat bus pakeista valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencija, fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos, susijusios su karo prievole.
Piliečių pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą įstatymo nustatyta tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl pasirinkta karo prievolės teisinius santykius reguliuoti įstatymu.
4. Įstatymo tikslai:
4.1. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime ir Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ išdėstytas nuostatas, patikslinti privalomosios karo tarnybos atlikimo pagrindus ir tvarką.
4.2. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo pagrindai nepasiteisino, be to, prireikė nustatyti naujus tarnybos atidėjimo pagrindus, pakeisti tarnybos atidėjimo pagrindus.
4.3. Optimizuoti karo prievolės administravimo sistemą – atsisakyti dviejų pakopų karo prievolės administravimo sistemos, patikslinti karo prievolę administruojančios institucijos (Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos) funkcijas ir struktūrą, šauktinių atrankos sistemą.
4.4. Sumažinti karo prievolininkams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms administravimo naštą dėl duomenų apie karo prievolininkus teikimo.
III. TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS KARO PRIEVOLĘ
5. Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014) (toliau – Konstitucija) įtvirtina karo prievolę: jos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Konstitucijoje nurodyta, kad įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
6. Šiuo metu karo prievolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas, kuris nustato nuolatinę 12 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą. Šiame įstatyme reglamentuojama asmenų registracija ir šaukimas (įskaitant šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą atleidimo, pakeitimo ir atidėjimo pagrindus), karinės įskaitos tvarkymas, karo prievolės administravimas (pirmos ir antros pakopos), privalomosios pradinės karo tarnybos (tarnybos vieta, trukmė, būtinieji kariniai mokymai), alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, atsargos tarnybos atlikimas, karo prievolės užtikrinimas, įstatymą vykdančių institucijų kompetencija.
7. Su karo prievole susiję kiti įstatymai:
7.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16) priedėlio I dalies 7 skyriaus antruoju skirsniu, Lietuvos gynybinė galia grindžiama įstatymo nustatyta visuotine privalomąja karo tarnyba; 6 skyriuje nurodyta, kad viena iš Konstitucijos kertinių normų, tiesiogiai reglamentuojančių valstybės gynimo klausimus, yra Konstitucijos 139 straipsnis; 23 skyriuje apibrėžta alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba.
7.2. Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1927) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal Konstituciją ir įstatymus valstybės institucijos, ginkluotosios pajėgos ir kiekvienas pilietis privalo ginti Lietuvos nepriklausomybę, jos teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
7.3. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325) 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad privalomoji karo tarnyba – Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio privaloma karo tarnyba, atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Ją sudaro įstatymo nustatytos trukmės nuolatinė ar kitais būdais atliekama pradinė karo tarnyba ir nenuolatinė tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju. 30 straipsnyje nustatyta, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą piliečiai šaukiami Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu priimamas į profesinę karo tarnybą asmuo nėra atlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitu būdu įgijęs reikiamo pagrindinio karinio parengimo, priimant į profesinę karo tarnybą jam nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis, kurio metu karys siunčiamas į pagrindinio karinio parengimo kursus.
7.4. Valstybės gynimo taryba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė (Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos 2009 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. V-1, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. 1521) Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2010 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2010 metais ir 2015 metais patvirtinimo įstatymo projektui, kuriame nustatomas 2010 metais iki 600, o 2015 metais – iki 1 000 privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius, privalomąją pradinę karo tarnybą pakeičiant kitais Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme numatytais būdais, pavyzdžiui, būtinaisiais kariniais mokymais savanoriškumo pagrindu.
7.5. Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1482) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvedus karo padėtį Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo nustatyta tvarka skelbiama ir vykdoma mobilizacija, kurios metu atsargos karo prievolininkai šaukiami į tikrąją karo tarnybą.
7.6. Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 116-2695) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta mobilizacinio rezervo sąvoka ir nurodyta, kad į šį rezervą patenka ir atsargos karo prievolininkai. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad mobilizacinio rezervo rengimą sudaro atsargos karo prievolininkų mobilizacinė apskaita ir kariniai bei specialūs mokymai. 8 straipsnyje reglamentuojamas mobilizacinis karo prievolininkų rezervas, t. y. nurodyta, iš ko jis susideda, taip pat kad atsargos karo prievolininkų apskaitos ir mokymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas.
7.7. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 7 straipsnio 14 punkte įtvirtinta, kad viena iš savivaldybės valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų yra dalyvavimas atrenkant šauktinius į karo tarnybą. To paties įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 6 punkto seniūnijai priskirta funkcija rinkti ir savivaldybės administracijos direktoriui teikti duomenis apie šaukiamojo amžiaus jaunuolius, gyvenančius seniūnijos teritorijoje.
7.8. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 55 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie mokosi aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos įgyti karinį parengimą, kuris įskaitomas kaip privalomoji pradinė karo tarnyba.
7.9. Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo (Žin., 2002, Nr. 64-2575) 17 straipsnis numato, kad nepaprastosios padėties metu prireikus įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti panaudojama Lietuvos kariuomenė ir mobilizacinis rezervas, į kurį įeina atsargos karo prievolininkai.
7.10. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) 212 straipsnyje nustatytos sankcijos asmenims, neatvykusiems į privalomąją pradinę karo tarnybą arba mokymus be pateisinamos priežasties. 213 straipsnyje nurodytos sankcijos pareigūnams, laiku nepateikusiems vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms jaunuolių, privalančių registruotis šaukimo komisijose, sąrašų ar dokumentų, reikalingų karo prievolininkų karinei įskaitai, arba pateikusiems melagingus duomenis. Kodekso 2131 straipsnis įtvirtina sankciją už karo prievolininkų karinės įskaitos pažeidimą, o 2132 – už tyčinį kario liudijimo sugadinimą ar jo praradimą dėl nerūpestingumo.
7.11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 314, 315 ir 316 straipsniai atitinkamai nustato atsakomybę už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimo, šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu vengimo ir vengimo atlikti karo tarnybą veikas.
7.12. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas (Žin., 1999, Nr. 43-1358) nustato, kad vienintelis darbingas ūkininko partneris karinės prievolės atlikti nešaukiamas.
7.13. Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1928) nustato tikrąją karo tarnybą atliekančių ir kario statusą turinčių asmenų, įskaitant ir privalomosios karo tarnybos karius, materialinės atsakomybės už žalą, padarytą krašto apsaugos sistemos institucijoms, sąlygas, ribas, žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.
7.14. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593) nustato, kad privalomosios krašto apsaugos tarnybos kariui privalomosios tarnybos metu sudaromos sąlygos mokytis pagal bendrojo lavinimo mokyklos programų modulius, dalyvauti neformaliojo švietimo programose švietimo ir mokslo bei krašto apsaugos ministrų nustatyta tvarka bei savišvietoje.
7.15. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) nustato, kad valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojai pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybinių užduočių pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą. Kai valstybės tarnautojas atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos. Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme numatyta, kad karo prievolininkai, stodami į valstybės tarnybą, privalo pateikti karo prievolininko statusą liudijantį karinį dokumentą: kario arba šauktinio liudijimą.
7.16. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 7-140) nustatyta, kad diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos darbo sutartis gali būti nutraukta, jeigu diplomatas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas.
7.17. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 4-26) nustato, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie baigė privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo atleisti iš šių tarnybų ištarnavę ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko.
7.18. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 59-1153) nustato, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
7.19. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 17-447) nustato, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
8. Su karo prievole susiję įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai:
8.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 206 „Dėl Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo valstybės institucijose ir prievolininkų materialinio aprūpinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 18-435) nustato alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarką, įstaigos, į kurią asmuo paskiriamas atlikti šią tarnybą, vadovo teises ir pareigas, šią tarnybą atliekančių asmenų materialinį aprūpinimą.
8.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl Karo prievolininkų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 18-436) reglamentuoja karo prievolininkų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimo komisijos funkcijas, teises, pareigas ir darbo organizavimą.
8.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 18 d. nutarimas Nr. 583 „Dėl Savivaldybės karo prievolininkų atrankos komisijos pavyzdinio darbo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 43-1525) nustato savivaldybės karo prievolininkų atrankos komisijos sudarymo principus, funkciją ir darbo tvarką.
8.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 21 d. nutarimas Nr. 590 „Dėl Savivaldybės administracijos tarnautojo karo prievolei administruoti pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 44-1545) nustato savivaldybės administratoriaus paskirto tarnautojo, turinčio administracinius įgaliojimus įgyvendinti karo prievolę savivaldybės teritorijoje, uždavinius, teises, pareigas, atsakomybę.
8.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 18 d. nutarimas Nr. 583 „Dėl Savivaldybės karo prievolininkų atrankos komisijos pavyzdinio darbo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 43-1525) nustato savivaldybės karo prievolininkų atrankos komisijos (toliau – savivaldybės atrankos komisija) darbo tvarką.
8.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1431 „Dėl Valstybinės mobilizacinės užduoties ministerijoms, apskričių viršininkams ir savivaldybėms patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 111-4940) nustato ministerijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių kompetenciją rengiant mobilizacijos planus, jų rengimo ir įgyvendinimo tvarką.
8.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 72-3073) reglamentuoja šauktinių, skiriamų į privalomąją pradinę karo tarnybą, sveikatos tikrinimą, atranką pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymą.
8.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1181 „Dėl maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos dydžio nustatymo ir mokėjimo kariams bei šauktiniams, neaprūpinamiems maistu“ (Žin., 2000, Nr. 84-2555) nustato piniginių kompensacijų mokėjimo privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir šauktiniams tvarką.
8.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 84 „Dėl Privalomosios pradinės karo tarnybos karių atleidimo nuo būsto komunalinių paslaugų teikimo mokesčių ir būsto šildymo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-534) nustato privalomosios pradinės karo tarnybos karių atleidimo nuo būsto komunalinių paslaugų teikimo mokesčių ir būsto šildymo išlaidų ir kompensavimo tvarką.
8.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 863 „Dėl išmokų buitinėms išlaidoms privalomosios pradinės karo tarnybos kariams“ (Žin., 1998, Nr. 63-1826) nustato išmokų privalomosios pradinės karo tarnybos kariams dydį.
8.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 186-6930) nustato, kad asmenys turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, jeigu šaukimo į Lietuvos kariuomenės privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą dieną nebuvo valstybės tarnautojais arba nedirbo pagal darbo sutartį, arba tarnybos laikotarpiu likviduotas jų darbdavys.
8.12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 940 „Dėl Darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3374) nustato, kad į darbo stažą neįskaičiuojamas privalomosios pradinės karo tarnybos laikas.
8.13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ (Žin., 1992, Nr. 8-212) nustato, kaip draudžiami privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, baigusieji aukštąsias mokyklas asmenys, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba pakeista kursais.
IV. KEIČIAMŲ AR PANAIKINAMŲ TEISĖS NORMŲ NEPAKANKAMO EFEKTYVUMO ANALIZĖ
9. Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime konstatuota, kad Konstitucijoje expressis verbis nėra įtvirtinta pareiga atlikti tokią privalomąją karo tarnybą, kuri įstatymuose įvardyta kaip privalomoji pradinė karo tarnyba, taip pat nutarta, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. kovo 13 d. rezoliucijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 620 nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, Įstatyme gali būti nustatytas naujas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindas – Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas patvirtinti atitinkamiems metams nulinį privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių.
10. Ne visi Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme numatyti privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo pagrindai pasiteisino, be to, prireikė teisiškai reglamentuoti naujus atidėjimo pagrindus. Antai Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atidėti tarnybą, kai šauktinis ūkininko šeimoje yra vienintelis darbingas vyras. Tai sudarė sąlygas piktnaudžiauti šauktiniams, kurie turi tėvus ūkininkus, tačiau gyvena atskirai nuo tėvų ir šauktinių darbingumas būtinos paramos šeimai nesuteikia. Kita vertus, šiuo metu nenumatyta privalomosios pradinės karo tarnybos atidėti dėl laikinojo sveikatos sutrikimo. Dėl to karo prievolę administruojančių institucijų situacija dviprasmiška – objektyviai vertinant šauktinių negalima laikinai pašaukti atlikti privalomosios karo tarnybos, tačiau įstatymas tokio atidėjimo pagrindo nenumato.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucija nedraudžia nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kurį taikant Lietuvos kariuomenė, kurios paskirtis – saugoti ir ginti valstybę ir jos piliečius nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, būtų organizuota vien profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu; Konstitucijos 139 straipsnis negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, kad kariuomenė turi būti organizuota tik privalomosios karo tarnybos pagrindu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktus, kuriuose numatoma pertvarkyti krašto apsaugos sistemą, inter alia pereinant prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos kariuomenės ir numatant papildomus privalomosios karo tarnybos atidėjimo pagrindus, privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės sistemoje būtų numatytos kitokios nei privalomoji pradinė karo tarnyba veiksmingos piliečių, turinčių pareigą atlikti privalomąją karo tarnybą, parengimo ginti valstybę priemonės (privalomi kariniai mokymai, dalyvavimas atitinkamos organizacijos, priskiriamos krašto apsaugos sistemai, veikloje, visuotiniai krašto apsaugos sistemos renginiai ir panašiai), užtikrinančios tinkamą piliečių parengimą vykdyti konstitucinę pareigą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (inter alia mobilizacijos atveju). Esamas teisinis reguliavimas tokių priemonių numato per mažai:
11.1. Galiojančio Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 12 mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti pakeista šiais būdais:
11.1.1. Būtinaisiais kariniais mokymais. Būtinieji kariniai mokymai trunka nuo 60 iki 150 parų per 3 metus, bet ne mažiau kaip 20 parų per metus, t. y., siekiant įgyti pagrindinį karinį parengimą, jis turi vykti ne mažiau kaip 2 mėnesius (60 parų). Pagrindiniam kariniam parengimui skirtas laikas ir parengimo turinys gali būti įvairus ir pagrindinis karinis parengimas turi būti susietas su reikalavimais, o ne su konkrečiu laikotarpiu. Taip pat tikslintinos nuostatos, reglamentuojančios būtinųjų karinių mokymų organizavimą ir atlikimo savanoriškumą ir privalomumą, siuntimą į šiuos mokymus. Keistinas pats mokymų pavadinimas, siekiant atspindėti bazinį jų pobūdį karinio rengimo procese.
11.1.2. Vadų kursais aukštųjų mokyklų studentams, o baigusiems aukštąsias mokyklas asmenims – 6 mėnesių trukmės tarnyba pagal vadų programą.
11.1.3. Savanorių karo tarnyba. Privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti pakeista sudariusiems kario savanorio tarnybos sutartį asmenims pavyzdinga, ne trumpesne kaip 3 metų tarnyba rikiuotės savanoriu krašto apsaugos savanorių pajėgose.
11.1.4. Kariūnų tarnyba. Privalomoji pradinė karo tarnyba Lietuvos karo akademijos kariūnams gali būti pakeista studijomis pagal akademijos mokymo programą, privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę laikomi ir asmenys, atleisti (pašalinti) iš Lietuvos karo akademijos, išėję bent vienerių metų studijų kursą.
11.2. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu priimamas į profesinę karo tarnybą asmuo nėra atlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitu būdu įgijęs reikiamo pagrindinio karinio parengimo, jį priimant į profesinę karo tarnybą jam nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis, kurio metu karys siunčiamas į pagrindinio karinio parengimo kursus. Tačiau šie asmenys, jeigu nepratęsė tarnybos po bandomojo laikotarpio, nėra laikomi atlikusiais privalomąją pradinę karo tarnybą.
12. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatyta dviejų pakopų karo prievolės administravimo sistema ir jos subjektai (152 ir 153 straipsniai): pirma pakopa – vietos savivaldos institucijos, o antra – regioniniai karo prievolės centrai. Tačiau tokia sistema neveiksminga, nes karo prievolės administravimo subjektų funkcijos dubliuojamos.
Dubliuojamos vietinės teritorinės karinės įstaigos (Administravimo tarnybos teritorinio skyriaus) ir vietos savivaldos institucijų funkcijos. Pavyzdžiui, ikišauktinio amžiaus jaunuolių apskaitą vykdo ne tik vietos savivaldos institucijos (154 straipsnio 1 dalis, 155 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bet ir Administravimo tarnybos teritorinis skyrius, nes jam pavesta pagal 158 straipsnio 1 dalies 1 punktą tvarkyti visų karo prievolininkų, taip pat ir ikišauktinio amžiaus jaunuolių, karinę įskaitą. 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, kad Lietuvos Respublikos piliečiai (vyrai) privalo įsirašyti į karinę įskaitą sulaukę 16 metų – per 2 mėnesius, o 4 straipsnio 5 punktas nustato, kad ikišauktinio amžiaus jaunuolis – karo prievolininkas (vyras) nuo 16 iki 19 metų.
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 28 straipsnio 4 punktas numato, kad vietinė teritorinė karinė įstaiga organizuoja karo prievolininkų pakvietimą ir atvykimą į savivaldybių atrankos komisijas, o 155 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos tarnautojas kviečia šauktinius į savivaldybės atrankos komisijos posėdžius. 155 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad savivaldybės administracijos tarnautojas rengia medžiagą savivaldybės atrankos komisijos posėdžiams, ir dubliuoja 28 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris nurodo, kad vietinė teritorinė karinė įstaiga pateikia savivaldybių atrankos komisijoms karo prievolininkų asmens bylas ir kitus duomenis. Be to, dar ir 158 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, kad Administravimo tarnybos teritorinis skyrius pateikia savivaldybės atrankos komisijos posėdžiams reikiamus dokumentus.
Kita vertus, technologijos ir automatizuotos duomenų bazės leidžia daugelį veiksmų atlikti automatizuotai, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerija planuoja pasirašyti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) sutartį, pagal kurią valdyba teiktų Krašto apsaugos ministerijai asmens duomenis apie karo prievolininkų (Lietuvos Respublikos piliečių vyrų nuo 16 iki 55 metų) darbovietę. Tai leidžia sumažinti administracinio darbo tiek vietos savivaldos institucijose, tiek karo prievolės administravimo tarnyboje prie Krašto apsaugos ministerijos, o svarbiausia – sumažina administracinę naštą įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Naikintinos perteklinės nuostatos: 28 straipsnio 6 punktas, kuriame numatyta, kad vietinė teritorinė karinė įstaiga kontroliuoja karo prievolininkų apskaitą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, 3 punktas, nustatantis, kad vietinė teritorinė karinė įstaiga sutikrina karo prievolininkų sąrašus su gautaisiais iš savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų, 155 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kuriame numatyta, kad savivaldybės administracijos tarnautojas kontroliuoja, kaip visų rūšių ir nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą.
Be to, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 213 straipsnyje nurodytos sankcijos pareigūnams, laiku nepateikusiems vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms jaunuolių, privalančių registruotis šaukimo komisijose, sąrašų ar dokumentų, reikalingų karo prievolininkų karinei įskaitai, arba pateikusiems melagingus duomenis. Šią nuostatą derėtų tikslinti – nurodyti, kad duomenys pateikiami ne vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms, o karo prievolę administruojančiai institucijai, nes Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme atsisakoma institucinės sąrangos detalizavimo.
13. Jeigu privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas neatidedamas visiems šauktiniams, tačiau šaukiamas, palyginti su bendru karo prievolininkų skaičiumi, nedidelis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius lemia poreikį įtvirtinti naujas nuostatas, kurios leistų ne tik objektyviai ir nešališkai atrinkti karius tais atvejais, kai šauktinių yra daugiau, nei numatyta kariuomenės principinę struktūrą nustatančiame įstatyme, bet ir siekti racionalesnės šauktinių atrankos. Nors Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato papildomas tarnybos atidėjimo sąlygas, kai šauktinių šaukimo metu yra daugiau, negu gali būti pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų skaičių, o 9 straipsnio 4 dalis – atsitiktinės atrankos principą, tačiau tokia sistema reikalinga didelių karo prievolės administravimo sistemos pajėgumų, t. y. šauktinis privalo dalyvauti visuose atrankos etapuose, kad būtų atsitiktinės atrankos būdu atrinktas į privalomąją karo tarnybą. Atsisakius dviejų pakopų karo prievolės administravimo sistemos, šauktinių atrankos etapų sumažės, tačiau siūloma atsitiktinę atranką organizuoti ne galutiniame etape, t. y. atrinkus šauktinius privalomajai pradinei karo tarnybai, o prieš atliekant sveikatos patikrinimą. Tai leistų racionalizuoti šauktinių atrankos procesą, taupyti išteklius, skiriamus karo prievolei administruoti.
14. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 1510 straipsnis nustato administravimo tarnybos pagrindinius uždavinius, 1511 straipsnis – regioninių karo prievolės centrų funkcijas, 158 ir 28 straipsniai – Administravimo tarnybos teritorinio skyriaus (vietinės teritorinės karinės įstaigos) funkcijas. Šiuo metu Karo prievolės administravimo tarnybai pavesta pagal kariuomenės poreikius komplektuoti kariuomenę iš profesinės karo tarnybos karių. Taigi funkcijos kaip ir struktūra gali kisti, todėl netikslinga jas nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 159 straipsnio 4 dalis nustato, kad Administravimo tarnyba turi regioninius karo prievolės centrus, Priežiūros komisiją, teritorinius skyrius savivaldybių teritorijose ir kitus padalinius, be to, dar ir centrinę administraciją. Karo prievolės administravimo tarnyba, išlaikydama daug struktūrinių grandžių ir vienetų, reikalauja ir daugiau išteklių, apsunkina ir pailgina patį karo prievolės administravimo procesą. Detalios institucijos funkcijos ir struktūra gali (turi) būti reglamentuojamos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto, todėl įstatyme jos naikintinos kaip perteklinės. Įstatyme bus nurodytos tik institucijos, atsakingos už karo prievolės administravimą, pagrindinį uždavinį (-ius) ir steigimo pagrindus.
15. Siekiant karinę įskaitą tvarkyti efektyvesniu, t. y. automatizuotu elektroniniu duomenų perdavimo būdu, nereikalaujant, kad karo prievolininkai atvyktų į vietines teritorines karines įstaigas (ar karo prievolės administravimo institucijas), pristatytų pažymas ar gautų liudijimus, reikia atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 straipsnį, kurio 2 dalis, reglamentuojanti karinę įskaitą, numato, kad piliečiai (vyrai) privalo įsirašyti į karinę įskaitą, o 15 straipsnio 7 dalis numato, kad patys karo prievolininkai privalo pateikti įstatyme numatytus duomenis. Įstatymo 15 straipsnio 8 dalis numato, kad duomenis apie sveikatos būklės pasikeitimą karo prievolininkai privalo pateikti per 2 mėnesius nuo invalidumo nustatymo ar susirgimo (traumos) dienos. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai (vyrai), kai jiems sukanka 16 metų, privalo per 2 mėnesius pasitikrinti sveikatą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigose Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir gautą išrašą iš asmens sveikatos istorijos (ambulatorinės kortelės) pristatyti į vietines teritorines karines įstaigas. Vis daugiau duomenų bazių tvarkoma automatizuotai, taigi galima gauti duomenis tiesiogiai iš duomenų bazių valdytojų. Todėl minėtas Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nuostatas būtina keisti, kad duomenys būtų gaunami automatizuotai.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2132 straipsnis numato sankciją už tyčinį kario liudijimo sugadinimą ar praradimą dėl nerūpestingumo. Ši nuostata naikintina.
16. Nors Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje numatyta privalomoji pradinė karo tarnyba (nuolatinė ir atliekama kitais būdais), privalomoji tarnyba aktyviajame rezerve ir privalomoji tarnyba mobilizacijos atveju, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas iš esmės reglamentuoja tik pirmąsias dvi privalomosios tarnybos rūšis. Karo prievolę suprantant kaip pasirengimą ginti ginklu valstybę ir valstybės gynimą ginklu, būtina aiškiau reglamentuoti ir privalomosios karo tarnybos atlikimą mobilizacijos paskelbimo metu. Taigi įstatyme reikėtų numatyti šaukimą į tarnybą mobilizacijos atveju. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 27 straipsnis numato tik tai, kad ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių metu, kai gresia pavojus valstybės saugumui, atsargos karo prievolininkai gali būti mobilizuojami Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo nustatyta tvarka, o mobilizacija pagal Konstitucijos 142 straipsnį galima tik prireikus ginti valstybę nuo išorės ginkluoto užpuolimo arba tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti, t. y. mobilizacija tiesiogiai siejama su agresijos grėsme ar agresija ir didelio masto tarptautine karine operacija, kuriai prireiktų naudoti mobilizacinį rezervą.
V. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA
17. Rengiant šią koncepciją, vadovautasi Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau – NATO) valstybių narių patirtimi. NATO nenurodo, kokį kariuomenės modelį pasirinkti, tai paliekama valstybių narių nuožiūrai. Daugelis NATO valstybių narių privalomosios pradinės karo tarnybos jau atsisakė, kelios valstybės tai svarsto ar ketina jos atsisakyti, 6 valstybės šios tarnybos neketina atsisakyti. Atsižvelgiant į kintančius karo prievolės administravimo sistemos poreikius Lietuvoje, rengiant šią koncepciją, išanalizuotas įvairių valstybių karo tarnybos teisinis reglamentavimas, tačiau atrinkti keli svarbiausieji (Portugalijos, Vengrijos, Nyderlandų, Danijos) karo prievolės administravimo pavyzdžiai. Padarytos šios išvados:
17.1. Aktualus Portugalijos pavyzdys, kaip visuomenė šviečiama gynybos klausimais. Portugalijoje 1997 metais pakeista konstitucija ir atsisakyta nuostatų dėl šauktinių privalomosios karo tarnybos, tačiau įteisintas privalomas piliečių švietimas gynybos klausimais. Dalyvauti Nacionalinės gynybos dienos renginiuose privalo visi vaikinai (svarstoma nustatyti šią pareigą ir merginoms). Nacionalinė gynybos diena atlieka dvejopą vaidmenį – ugdo pilietiškumą (aiškinama pilietybės esmė, piliečių pareigos ginti valstybę, nacionalinės gynybos svarba) ir skatina jaunuolius stoti į kariuomenę (jaunuoliai supažindinami su kariuomene, jos funkcijomis, uždaviniais, ginkluote, istorija, išdėstomi tarnavimo kariuomenėje privalumai). Tačiau šis pavyzdys negali užtikrinti tinkamo piliečių parengimo vykdyti konstitucinę pareigą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (inter alia mobilizacijos atveju).
17.2. Aktualūs ir Vengrijos bei Nyderlandų pavyzdžiai, kai privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas sustabdomas. Nemažai valstybių atsisakė privalomosios pradinės karo tarnybos, nenumačiusios išlygų dėl jos atkūrimo, tačiau Vengrija ir Nyderlandai tokias išlygas nustatė. Parlamentui pakeitus konstituciją, Vengrijoje šaukimas atlikti privalomąją karo tarnybą sustabdytas 2004 metais. Tačiau įstatymas nustato, kad šaukimas gali būti atkurtas, jeigu taip nusprendžia du trečdaliai parlamento narių.
Nyderlanduose privalomoji karo tarnyba oficialiai sustabdyta 1997 metais. Sustabdymo esmė – piliečiams nėra prievolės tarnauti ginkluotosiose pajėgose, kol tai nebūtina valstybės saugumui. Kiekvienas 17 metų sulaukęs vyriškosios lyties jaunuolis raštu informuojamas esąs užregistruotas kaip karo prievolininkas, tačiau eiti tarnauti neturįs. Formaliai Nyderlandai nepanaikino šaukimo, taigi įstatymai ir procedūros, reguliuojantys karo prievolės personalo šaukimą, galioja. Nyderlandų konstitucijos 98 straipsnyje nurodyta, kad tarnyba ginkluotosiose pajėgose privaloma ir galimybė atidėti šaukimą į aktyviąją tarnybą reguliuojama parlamento aktu.
17.3. Dėmesio vertas ir Danijos pavyzdys, kaip užtikrinti nešališką ir skaidrią atranką į privalomąją pradinę karo tarnybą, stiprinti visuomenės ir kariuomenės bendradarbiavimą. Kariuomenės dieną stiprinamas kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimas, siekiama pritraukti į kariuomenę jaunuolius. Patikrinus dalyvaujančio šios dienos renginiuose jaunuolio sveikatą ir pasikalbėjus su juo, nusprendžiama, ar jis tinka karinei tarnybai, tinka su apribojimais, ar netinka. Tinkantis ar tinkantis su apribojimais jaunuolis atsitiktinės atrankos būdu atrenkamas atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos. Šio būdo tikslas – užtikrinti skaidrią ir nešališką karių atranką. Atsitiktinė atranka – tinkama priemonė, nes reikia atrinkti tik ribotą privalomosios tarnybos karių skaičių.
VI. TARPTAUTINĖS TEISĖS, EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲ ANALIZĖ
18. Europos Sąjungos teisė karo prievolės nereglamentuoja. Tarptautinės teisės normos dėl karo prievolės išdėstytos Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (Žin., 2002, Nr. 77-3288), kurio 8 straipsnyje skelbiama, kad prievartiniu ar privalomu darbu nelaikoma jokia karinio pobūdžio tarnyba, o tose valstybėse, kuriose pripažįstamas atsisakymas nuo karo tarnybos dėl įsitikinimų, – jokia tarnyba, įstatymo nustatyta asmenims, atsisakantiems karo tarnybos dėl įsitikinimų, t. y. alternatyvioji tarnyba. Beveik taip pat skamba ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnio nuostata.
19. Galiojančiame Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme pažymėta, kad Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių ir kitų valstybių pilietybę, karo prievolės atlikimo tvarką reguliuoja tarptautinės sutartys. Ši nuostata naikintina, nes tokių sutarčių, kurios reglamentuotų dvigubą pilietybę turinčių asmenų karo prievolės atlikimą, Lietuvos Respublika nėra sudariusi ir nenumato sudaryti, visi Lietuvos Respublikos piliečiai traktuojami kaip turintys vienodas pareigas, taip pat ir karo prievolę, nesvarbu, ar jie turi kitos valstybės pilietybę ar ne, t. y. Lietuvos Respublikos piliečiui neturi būti teikiama privilegijų (atleidimo nuo karo prievolės) vien tik dėl to, kad jis turi ir kitos valstybės pilietybę. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomame Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIP-353(2) įtvirtinta aiški nuostata, kad „Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų“ (projekto 8 straipsnis).
VII. PAGRINDINĖS VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO NUOSTATOS
20. Privalomosios karo tarnybos institutas išliks, tačiau bus iš naujo reglamentuotas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną ir išryškėjusias teisinio reglamentavimo spragas ir poreikį. Privalomoji pradinė karo tarnyba bus kelių rūšių: nuolatinė (įstatymo nustatytos reikiamos trukmės) ir atliekama kitais būdais (baziniai kariniai mokymai, reikiamos trukmės savanorių karo tarnyba, šaulių tarnyba, vadų kursai, kuriuose būtų įgyjamas pagrindinis karinis parengimas). Bus patikslinti privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo ir atleidimo nuo jos pagrindai – atsisakyta nepasiteisinusių pagrindų ir numatyti nauji pagrindai, tokie kaip Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamas nulinis metinis nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius ar laikinas sveikatos sutrikimas. Kasmet tvirtindamas ribinius privalomosios pradinės karo tarnybos skaičius ir atsižvelgdamas į būtinybę turėti pakankamai parengtų ginti tėvynę šalies piliečių, Lietuvos Respublikos Seimas turėtų vieną iš šių galimybių: nustatyti tam tikrą nuolatinės (įstatymo nustatytos reikiamos trukmės) privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių ir baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių karių skaičių, patvirtinti tik baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių karių skaičių (kartu su apribojimu šaukti į šiuos mokymus savanoriškumo pagrindu ar be jo), drauge laikant, kad nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius yra 0. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimą nustatyti tam tikrą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių lems tik tarptautiniai, geopolitiniai pokyčiai, leidžiantys prognozuoti galimas grėsmes Lietuvos suverenitetui, teritorinei neliečiamybei, konstitucinei santvarkai.
21. Įstatyme bus patikslintas būtinųjų karinių mokymų teisinis reglamentavimas. Būtinieji kariniai mokymai bus pavadinti baziniais kariniais mokymais ir liks vienu iš privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdų. Baziniai kariniai mokymai galės būti atliekami savanoriškai ir (ar) privalomai, jeigu nebūtų surinktas būtinas baziniuose kariniuose mokymuose savanoriškai dalyvaujančių prievolininkų skaičius ir Lietuvos Respublikos Seimo sprendime nebūtų apribojimo dėl šaukimo į bazinius karinius mokymus tik savanoriškumo pagrindu. Geriausiai baigę bazinius karinius mokymus asmenys ne tik būtų laikomi atlikusiais privalomąją pradinę karo tarnybą, bet ir turėtų galimybę kaip liktiniai stoti į profesinę karo tarnybą. Siekiant skatinti jaunus žmones savanoriškai baigti bazinius karinius mokymus, bus nustatytos ekonominio, socialinio ir kitos skatinimo priemonės.
22. Bus nustatyta vienos pakopos karo prievolės administravimo sistema ir viena institucija, kuriai pavedama užtikrinti karo prievolės administravimą. Savivaldybės institucijoms nebus nustatyta funkcijų ir atsakomybės karo prievolės administravimo klausimais. Vietoj savivaldybių atrankos komisijų bus sudarytos krašto apsaugos sistemos atrankos komisijos.
23. Bus pakeisti šauktinių atrankos į privalomąją pradinę karo tarnybą ar kitų formų karinį rengimą mechanizmas ir principai. Šauktinių atranka bus pakeista dėl to, kad atsisakoma dviejų pakopų karo prievolės administravimo sistemos ir nustatomi nauji atrankos principai, pavyzdžiui, kad pirma atrenkami šauktiniai, norintys tarnauti savanoriškai, atsitiktinės atrankos organizavimas vyks prieš, o ne po sveikatos patikrinimo. Bus nustatyta, kad detalų atrankos aprašą (tvarką) tvirtins krašto apsaugos ministras.
24. Nuostatos, reglamentuojančios karo prievolininkų pareigas ir karinių liudijimų išdavimą, bus pakeistos, nes dėl technologinių galimybių daugelį veiksmų bus galima atlikti elektroniniu būdu, prisistatyti į instituciją nereikės.
25. Įmonės, įstaigos ir organizacijos neprivalės, išskyrus išimtinius atvejus, apskaityti ir karo prievolę administruojančioms institucijoms teikti duomenų apie karo prievolininkus.
26. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą vykdančioms institucijoms (t. y. švietimo įstaigų ir aukštųjų mokyklų, asmens sveikatos priežiūros viešųjų ir biudžetinių įstaigų, Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų, civilinės metrikacijos įstaigų, socialinės apsaugos ir darbo srities institucijų ir įstaigų) bus nustatyta pareiga teikti krašto apsaugos sistemos atsakingai institucijai elektroniniu būdu ar automatizuotai duomenis, kurių reikia karinei įskaitai tvarkyti.
27. Privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo pagrindai bus papildyti – įtrauktas naujas punktas dėl laikinojo sveikatos sutrikimo, taip pat nustatytas papildomas naujas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindas – nuolatinė privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba visiems šauktiniams gali būti atidėta, jeigu atitinkamų metų kariuomenės principinę struktūrą reglamentuojantis įstatymas nustato, kad ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius yra 0. Šiuo pagrindu nuolatinė privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba būtų atidedama krašto apsaugos ministro įsakymu.
VIII. GALIMI NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PADARINIAI
28. Priėmus Įstatymą, bus aiškiau reglamentuoti privalomosios karo tarnybos atlikimo pagrindai, įgyvendinant piliečių pasirengimo valstybės gynybai priemones, kurie atitiks Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimo ir Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. kovo 13 d. rezoliucijos nuostatas.
29. Bus užtikrintas veiksmingesnis karo prievolės administravimas, racionalesnis išteklių naudojimas, optimizuota karo prievolę administruojančių subjektų veikla.
30. Įdiegus automatizuotą karo prievolininkų duomenų tvarkymo sistemą, karo prievolininkams nereikės rūpintis įvairių pažymų pristatymu karo prievolės administravimą vykdančioms institucijoms, o šioms bus lengviau vykdyti su karinės įskaitos tvarkymu susijusias pareigas, tai padės užtikrinti sistemos skaidrumą. Įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms nebus administracinės naštos, susijusios su karo prievolininkų apskaitymu ir duomenų apie juos teikimu.
31. Nustačius privalomosios karo tarnybos atlikimo paskelbus mobilizaciją tvarką, bus aiškiai reglamentuotas karo prievolės atlikimas – privalomosios pradinės karo tarnybos, kurioje įgyjamas karinis pasirengimas ginti valstybę, ir karo tarnybos mobilizacijos atveju.
IX. FINANSINIS IR EKONOMINIS PAGRINDIMAS
33. Įstatymą įgyvendinant kasmet bus sutaupyta iki 5 mln. litų valstybės savivaldybėms perduotai karo prievolės administravimo funkcijai atlikti ir iki 8 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, Krašto apsaugos ministerijai skiriamų karo prievolei administruoti (pirmaisiais metais nurodytoji suma bus mažesnė, nes reikės išmokėti išeitines išmokas atleidžiamiems savivaldybių ir krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojams).
X. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA
34. Numatoma, kad Įstatymą sudarys šie skyriai: I. Bendrosios nuostatos; II. Privalomoji pradinė karo tarnyba (Pagrindinis karinis parengimas); III. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba; IV. Atsargos tarnyba; V. Karo tarnyba paskelbus mobilizaciją; VI. Karo prievolės užtikrinimas; VII. Baigiamosios nuostatos.
36. II skyrius nustatys šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą tvarką, atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos ir jos atidėjimo pagrindus ir tvarką, šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą būdus ir etapus, šauktinių pareigas, privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo trukmę, būdus ir vietą, šios tarnybos atlikimo tvarką. Atskirai bus reglamentuota nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba ir kiti privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdai (taip pat ir baziniai kariniai mokymai).
37. III skyrius nustatys karo prievolininkų skyrimo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą sąlygas ir tvarką, atleidimo nuo alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ir jos atidėjimo pagrindus ir tvarką, šios tarnybos atlikimo trukmę, vietą ir tvarką.
38. IV skyrius nustatys atsargos tarnybos pagrindus, reglamentuos karo prievolininkų, atliekančių atsargos tarnybą, parengtis, rengimą.
39. V skyrius nustatys šaukimo atlikti karo tarnybą paskelbus mobilizaciją tvarką, karo prievolininkų pareigas ir karo tarnybos paskelbus mobilizaciją atlikimo tvarką.
40. VI skyrius reglamentuos karo prievolės užtikrinimą – nustatys karo prievolę administruojančios institucijos uždavinį ir atsakomybę, kitų institucijų atsakomybę vykdant įstatymą, registrų naudojimą karinės įskaitos duomenims papildyti.
XI. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI
42. Iki Įstatymo įsigaliojimo būtų keičiamos atitinkamos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos, o Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms pagal kompetenciją būtų pavesta pakeisti galiojančius arba parengti ir priimti naujus teisės aktus, būtinus Įstatymui įgyvendinti.