VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS 2003 M. RUGSĖJO 30 D. ĮSAKYMO NR. V-266 „DĖL ŽEMĖS MOKESČIO ADMINISTRAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2006 m. liepos 13 d. Nr. VA-64
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 63-2243), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 1997, Nr. 87-2212; 2004, Nr. 82-2966), 18.11 punktu,
pakeičiu Žemės mokesčio administravimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-266 (Žin., 2003, Nr. 94-4264; toliau – taisyklės):
1. Papildau taisyklių 3 punktą ir jį išdėstau taip:
2. Taisyklių 4.1 ir 4.2 punktus išdėstau taip:
„4.1. apskaičiuojamas apmokestinamas žemės sklypo plotas (t.y. iš bendro sklypo ploto atėmus miško plotą ir kitus plotus, kurie pagal Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ 1.1 punktą yra neapmokestinami). Duomenis apie apmokestinamus žemės sklypo plotus pateikia valstybės įmonė Registrų centras (įskaitant ir notarų pateiktus duomenis).
Kai pagal notarų pateiktus ir į NTR įrašytus duomenis, sklypą įsigijusių savininkų dalys nenurodytos, tai žemės mokestį administruojanti AVMI turi susisiekti su sklypą įsigijusiais savininkais ir nustatyti kiekvieno savininko įsigytą sklypo dalį. Įsigytų sklypo dalių plotai apskaičiuojami proporcingai jų turimoms dalims;
4.2. apskaičiuojama apmokestinamo sklypo ploto vertė (pritaikius pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 ar 7 straipsnį savivaldybės nustatytą neapmokestinamojo sklypo dydžio lengvatą):
4.2.1. kai mokesčių mokėtojas turi vieną žemės sklypą ir turi teisę į Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą lengvatą, tai iš NTR pateiktos mokesčio mokėtojo apmokestinamo sklypo ploto vertės atimama savivaldybės nustatyto neapmokestinamojo sklypo dydžio vertė,
4.2.2. kai mokesčių mokėtojas turi kelis žemės sklypus ir turi teisę į Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą lengvatą, tai apskaičiuojamos visų mokesčių mokėtojo turimų žemės sklypų neapmokestinamojo dydžio vertės ir nustatoma didžiausia lengvata (t. y. kurio savivaldybės tarybos nustatyto neapmokestinamojo sklypo dydžio apskaičiuota vertė yra didžiausia). Šiuo atveju, skaičiuojant apmokestinamųjų sklypų plotų vertes, atimamas tik vienas, didžiausios vertės, neapmokestinamasis sklypo dydis,
4.2.3. kai mokesčių mokėtojui neapmokestinamasis sklypo dydis nustatytas pagal ŽMĮ 7 straipsnį (savivaldybių taryboms priėmus sprendimą sumažinti žemės mokestį, nustatant neapmokestinamąjį sklypo dydį), tai apskaičiuojant apmokestinamo sklypo (sklypo dalies) vertę iš NTR pateiktos mokesčių mokėtojo apmokestinamo sklypo (sklypo dalies) vertės atimama pagal ŽMĮ 7 straipsnį savivaldybės tarybos nustatyto neapmokestinamojo sklypo dydžio vertė,
4.2.4. gauta žemės sklypo vertė dauginama iš Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ 1.2 punkte nustatytų koeficientų (žemės ūkio paskirties žemės, daugiabučių namų ir gyvenamųjų namų statybos bendrijų, vartotojų kooperatyvų ir kooperatinių bendrovių žemės vertei taikomas 0,35 koeficientas; sodininkų bendrijų ir jų narių sodo sklypų žemės, privačių namų valdų ir žemės sklypų prie daugiabučių namų žemės, taip pat žemės sklypų, naudojamų ūkinei-komercinei ir kitai veiklai, žemės vertei taikomas 0,5 koeficientas);“.
3. Taisyklių 4.3.1 punktą išdėstau taip:
4. Taisyklių 7.5 punktą išdėstau taip:
„7.5 penktame lentelės stulpelyje“ Netaikoma lengvata“ įrašomas savivaldybių tarybų nustatytu neapmokestinamuoju žemės sklypo dydžiu sumažintas žemės sklypo plotas. Neapmokestinamieji žemės sklypo dydžiai nustatomi asmenims, kurie pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio nuostatas turi teisę į žemės mokesčio lengvatą, ir asmenims, kuriems savivaldybių tarybos nustatė neapmokestinamuosius žemės sklypų dydžius pagal Žemės mokesčio įstatymo 7 straipsnį:
7.5.1. kai mokesčių mokėtojas turi vieną žemės sklypą ir turi teisę į Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą lengvatą, tai įrašomas savivaldybių tarybos nustatytu neapmokestinamuoju sklypo dydžiu sumažintas žemės sklypo plotas,
7.5.2. kai mokesčių mokėtojas, turintis teisę į Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą lengvatą, turi kelis žemės sklypus, tai lentelės penktame stulpelyje įrašomas savivaldybių tarybos (kurioje nustatyto neapmokestinamojo sklypo dydžio apskaičiuota vertė yra didžiausia)“ neapmokestinamuoju dydžiu sumažintas žemės sklypo plotas,
7.5.3. kai mokesčių mokėtojui, turinčiam vieną ar daugiau sklypų, neapmokestinamasis sklypo dydis nustatytas pagal ŽMĮ 7 straipsnį (savivaldybių taryboms priėmus sprendimą sumažinti žemės mokestį, nustatant neapmokestinamąjį sklypo dydį), tai įrašomas savivaldybių tarybos nustatytu neapmokestinamuoju sklypo dydžiu sumažintas žemės sklypo plotas.
Jeigu mokesčio mokėtojas neturi teisės į šią lengvatą, įrašomas žemės sklypo plotas yra lygus apmokestinamam žemės sklypo plotui;“.
5. Taisyklių 10 punktą išdėstau taip:
„10. Lentelėje „Priklauso mokėti“ įrašoma: mokesčio sumokėjimo terminas, kuris pagal Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio nuostatas yra kalendorinių metų lapkričio 1 diena, tačiau ši diena yra oficialios šventės diena, todėl mokesčio sumokėjimo terminas įrašomas 2006 m. lapkričio 2 diena (Mokesčių administravimo įstatymo 162 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena), visa privaloma sumokėti mokesčio suma, t.y. nesumokėtų mokesčių, delspinigių ir einamųjų metų mokesčio priklausomos sumokėti sumos.“.
6. Taisyklių 11.3 punktą išdėstau taip:
„11.3. jeigu mokesčio mokėtojas – fizinis asmuo – pageidauja sumokėti ne visą nurodytą mokesčio deklaracijoje (mokesčio apskaičiavime) priklausančią mokėti mokesčio, mokesčio nepriemokos ir delspinigių sumą, tai jis ar banko darbuotojas užpildo mokėjimo kvitą bei mokėjimo pranešimą, kuriuose nurodo tokius įmokos kodus:
11.3.1. mokant kalendorinių metų žemės mokestį ir/ar ankstesnių kalendorinių metų žemės mokesčio nepriemokas bei delspinigius, tai pildomame mokėjimo dokumente ir pranešime turi būti įrašomas 3010 įmokos kodas,
11.3.2. mokant tik kalendorinių metų žemės mokestį arba kalendorinių metų žemės mokestį ir/ar ankstesnių kalendorinių metų žemės mokesčio nepriemoką, pildomame mokėjimo dokumente ir pranešime turi būti įrašomas 3011 įmokos kodas,
7. Taisyklių 13 punktą išdėstau taip:
„13. Žemės mokesčio lengvata, numatyta Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnyje (kai nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai – asmenys, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I bei II grupės invalidai), asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, ir nepilnamečiai vaikai, kai minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio žemės sklypo dydis neviršija savivaldybių tarybų nustatytų neapmokestinamųjų dydžių), taikoma taip:
13.1. jeigu žemės savininkas teisę į žemės mokesčio lengvatą įgyja pirmąjį metų pusmetį, tai lengvata teikiama visus tuos metus, o jeigu antrąjį metų pusmetį, – lengvata pradedama teikti nuo kitų kalendorinių metų;
13.2. taikant minėtą lengvatą atsižvelgiama į savivaldybių tarybų nustatytus neapmokestinamus žemės sklypų dydžius;
13.3. taikant lengvatą prie darbingų asmenų nepriskiriami mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai (pvz., kai šeimos narys sutuoktinis yra studentas). Prie darbingų asmenų taip pat nepriskiriami nepilnamečiai vaikai (neatsižvelgiant į tai, ar jie dirba, ar ne);
13.4. jeigu žemės savininkui, turinčiam teisę į Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nurodytą lengvatą, nuosavybės teise priklauso keli žemės sklypai (tiek skirtingose to paties miesto (rajono) vietovėse, tiek ir toje pačioje vietovėje ar skirtinguose Lietuvos Respublikos administraciniuose padaliniuose), tai žemės mokesčio lengvata turi būti taikoma apmokestinant tik vieną žemės sklypą, kuriam apskaičiuotas lengvatos dydis yra didžiausias (t. y. kurio savivaldybės tarybos nustatyto neapmokestinamojo sklypo dydžio apskaičiuota vertė yra didžiausia).“.
|
Žemės savininkas pensininkas turi 2 sklypus: Klaipėdos mieste 0,3 ha žemės sklypą, vertė 25000 Lt, savivaldybės tarybos nustatytas neapmokestinamasis sklypo dydis – 0,25 ha, ir Klaipėdos rajone – 10 ha žemės sklypą, vertė 15000 Lt, savivaldybės tarybos nustatytas neapmokestinamasis sklypo dydis – 3 ha. Apskaičiavus nustatyto neapmokestinamojo sklypo dydžio vertes gaunasi, kad Klaipėdos m. savivaldybės tarybos nustatyto 0,25 ha neapmokestinamojo sklypo dydžio vertė – 20800 Lt ir yra didesnė už Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nustatyto 3 ha neapmokestinamojo sklypo dydžio vertę – 4500 Lt. Žemės mokestis apskaičiuojamas taikant lengvatą pagal nustatytą didžiausią neapmokestinamojo sklypo vertę, t. y. lengvata taikoma apmokestinant Klaipėdos mieste turimą žemės sklypą. Apskaičiuojant žemės mokestį Klaipėdos rajone turimam sklypui, lengvata netaikoma. |
8. Taisyklių 14 punktą išdėstau taip:
„14. Senatvės pensijos amžių sukakusiais asmenimis laikomi tie asmenys, kurie sukako senatvės pensijos amžių nurodytą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153) 57 straipsnyje (prie šių asmenų priskiriami ir senatvės pensininkai, kurie įstatymų nustatyta tvarka negauna senatvės pensijos).“.
9. Taisyklių 19.2 punktą išdėstau taip:
10. Taisyklių 21 punktą išdėstau taip:
12. Taisyklių 27 punktą išdėstau taip: