LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO
2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2044
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos veterinarijos akademijos tarybos 2000 m. gegužės 24 d. sprendimą, nutaria:
3 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. I-281 „Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto“ (Žin., 1993, Nr. 56-1080).
Lietuvos Respublikos Seimo
2000 m. spalio 12 d.
nutarimo Nr. VIII-2044
1 priedėlis
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS
STATUTAS
Lietuvos veterinarijos akademijos ištakos – 1936 m. rugpjūčio 25 d. Respublikos Prezidento paskelbtas Veterinarijos akademijai įsteigti ir laikyti įstatymas. Juo vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. įsteigta Veterinarijos akademija.
PIRMASIS skirsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos veterinarijos akademija (toliau – Akademija) yra valstybinė universiteto tipo aukštoji mokykla. Akademijos adresas: Tilžės g. 18, 3022 Kaunas.
3. Pagrindiniai Akademijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra Aukštojo mokslo įstatymas ir šis statutas.
6. Akademija turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose bei šiame statute nustatytą autonomiją:
6.1. gali steigti savo veiklai reikalingus padalinius – fakultetus, studijų institutus, mokslo institutus, katedras, laboratorijas, gamybinius ir kitus padalinius;
6.2. nustato studijų tvarką, priima ir šalina studentus, sudaro studijų kryptis atitinkančias programas ir jas tvirtina;
6.3. bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio mokslo, kultūros, studijų, gamybos įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis;
7. Pagrindinė Akademijos veiklos nuostata yra akademinė laisvė, kuri garantuoja:
7.1. lygią teisę dalyvauti konkursuose eiti dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas Akademijoje, taip pat studijuoti neatsižvelgiant į lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę;
7.3. darbuotojų ir studentų apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų bei įsitikinimų skelbimą;
8. Svarbiausi Akademijos tikslai ir veiklos sritys:
8.1. organizuoti studijas, teikti kvalifikacijas, vykdyti mokslinius tyrimus ir taikyti mokslinių tyrimų rezultatus biomedicinos mokslų srityje, kaupti mokslo žinias, plėtoti kūrybinę veiklą bei kultūrą, puoselėti akademinės bendruomenės tradicijas, perkvalifikuoti specialistus, leisti mokslo darbus, rengti ir leisti vadovėlius bei kitą mokymui skirtą literatūrą, organizuoti konferencijas bei seminarus, konsultuoti specialistus ir ūkininkus;
8.2. sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą, kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį;
8.3. sudaryti sąlygas asmens tęstiniam mokymuisi, įgytos kvalifikacijos kėlimui bei persikvalifikavimui;
8.4. rengti mokslininkus, stiprinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai;
8.5. ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje;
8.7. plėtoti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei tarptautinei mokslo ir ūkio kooperacijai būtinus mokslinius tyrimus;
8.9. visiems Lietuvos nuolatiniams gyventojams pagal jų sugebėjimus ir žinias sudaryti vienodas galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą;
8.12. informuoti visuomenę ir valdžios bei valdymo institucijas apie savo veiklą, studijų kokybės užtikrinimo priemones ir lėšų naudojimą;
10. Akademija Vyriausybės nustatyta tvarka teikia kvalifikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius vardus.
11. Akademijoje dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis Senato pritarimu dėstoma, kai:
11.2. paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei užsienio specialistai;
12. Akademija yra juridinis asmuo. Ji turi savo balansą ir sąskaitas banke, antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu.
13. Akademija turi teisę saugoti savo archyve mokslininkų, literatūros, kultūros ir meno veikėjų rankraščius, taip pat Akademijos archyvinius dokumentus bei kitą mokslo istorijai ir Akademijai vertingą medžiagą Archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
14. Akademijoje gali kurtis dėstytojų ir studentų profesinės, kultūros, sporto ir kitokios organizacijos, kurių įstatai ir programa neprieštarauja šiam statutui ir Lietuvos Respublikos įstatymams. Visoms organizacijoms, įregistruotoms Akademijoje rektorato nustatyta tvarka, suteikiama teisė veikti ir dalyvauti visuomeniniame Akademijos gyvenime.
ANTRASIS skirsnis
AKADEMIJOS STRUKTŪRA
15. Akademiją sudaro fakultetai, katedros ir centrai, stambių gyvulių klinikos, dr. L. Kriaučeliūno smulkių gyvulių klinika, praktinio mokymo ir bandymų centras, laboratorijos, biblioteka ir kiti studijoms bei mokslui reikalingi padaliniai. Jie veikia pagal šį statutą ir nustatyta tvarka patvirtintus įstatus, nuostatus, vidaus tvarkos taisykles. Administracinius darbus atlieka akademinė, finansų, personalo, ūkio ir kitos tarnybos. Atskiri Akademijos padaliniai Senato leidimu gali įgyti juridinio asmens teises Vyriausybės nustatyta tvarka, dalis jų gali būti išlaikomi ne valstybės lėšomis.
16. Fakultetas yra studijų ir mokslo padalinys, vykdantis vienos srities arba keleto artimų sričių mokymo ir tyrimo darbus. Jį sudaro katedros, mokslo centrai, laboratorijos ir kiti padaliniai.
18. Fakulteto taryba priima nutarimus svarbiausiais fakulteto veiklos klausimais. Jos nutarimai neturi prieštarauti Senato ir Akademijos tarybos nutarimams. Fakulteto tarybos nutarimai yra privalomi visiems fakulteto ir jo padalinių vadovams, darbuotojams ir studentams. Šiuos nutarimus gali atšaukti pati fakulteto taryba arba Senatas.
19. Fakulteto tarybą sudaro fakulteto mokslininkų susirinkime išrinkti fakultete dirbantys pedagoginio ir mokslo personalo nariai (vienas atstovas nuo trijų mokslininkų), turintys mokslo laipsnius ar pedagoginius vardus, ir fakulteto studentų atstovybės narys. Fakulteto taryba renkama 5 metams. Fakulteto tarybos nariu pagal pareigas yra fakulteto dekanas. Fakulteto tarybos pirmininkas renkamas iš tarybos narių.
20. Pagrindinės fakulteto tarybos funkcijos:
20.2. koordinuoti fakulteto padalinių darbą, svarstyti jų steigimo, reorganizavimo ir panaikinimo klausimus;
21. Fakulteto tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Ne mažiau kaip 1/3 fakulteto tarybos narių raštišku siūlymu neeilinis tarybos posėdis kviečiamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo siūlymo įteikimo fakulteto tarybos pirmininkui. Siūlant reikia nurodyti, kokiu reikalu posėdis kviestinas. Fakulteto tarybos nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.
22. Fakulteto dekanas, vykdydamas šio statuto reikalavimus ir fakulteto tarybos valią, vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja. Dekanų kandidatūras iš Akademijoje dirbančių mokslininkų siūlo rektorius, tvirtina Senatas.
23. Dalį savo funkcijų dekanas gali perduoti prodekanui, kurį fakulteto tarybos pritarimu, dekano teikimu tvirtina rektorius.
24. Pagrindinės dekano funkcijos:
24.1. pagal savo kompetenciją duoti nurodymus, kurie yra privalomi fakulteto darbuotojams ir studentams;
24.3. tvarkyti studentų priėmimo, kėlimo į aukštesnį kursą, akademinių atostogų suteikimo bei studentų šalinimo klausimus, skatinti studentus bei skirti jiems drausmines nuobaudas teikiant rektoriui įforminti įsakymą;
25. Katedra – tai vienos arba kelių mokslo krypčių pagrindines pareigas Akademijoje einantys profesoriai, docentai, lektoriai, asistentai, mokslo bei kiti darbuotojai.
26. Katedrai vadovauja, jos vardu veikia ir jai atstovauja vedėjas. Vedėją iš profesorių, docentų ar lektorių 5 metų kadencijai siūlo rektorius, renka Senatas. Katedros vedėju negali būti rektorius, prorektorius ir dekanai. Docentas ir lektorius gali vadovauti katedrai ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Katedros vedėjas: organizuoja katedros darbuotojų pedagoginę bei mokslinę veiklą, koordinuoja mokslo ir mokomųjų laboratorijų darbą, atsako už katedros turto valdymą bei naudojimą, fakulteto tarybai atsiskaito už metinę katedros veiklą ir Senatui – už penkerių metų veiklą.
27. Aukščiausioji katedros valdymo institucija yra visuotinis katedros narių, dirbančių pedagoginį darbą, ir mokslo darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius, susirinkimas. Katedros susirinkimus kviečia ir jiems pirmininkauja katedros vedėjas. Ne mažiau kaip 1/3 darbuotojų raštišku siūlymu neeilinis susirinkimas kviečiamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo siūlymo įteikimo katedros vedėjui. Siūlyme reikia nurodyti, kokiu reikalu susirinkimas kviestinas.
28. Prie katedrų gali būti steigiamos mokslinės laboratorijos bei kiti mokslo ir studijų padaliniai, kurie veikia pagal Senato patvirtintus nuostatus.
29. Pagrindinės katedros funkcijos:
29.4. tarpininkauti dekanui ir studijų programų komisijai dėl studijų programos arba specializacijos keitimo;
30. Akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centras (toliau – Centras) yra pagrindinė studentų praktinio mokymo ir mokslinių eksperimentų bazė.
31. Centras yra biudžetinis-ūkiskaitinis Akademijos padalinys. Jis turi savo antspaudą, sąskaitas bankuose ir vadovaujasi Senato patvirtintais nuostatais.
32. Centro paskirtis – praktinis studentų mokymas ir moksliniai eksperimentai, įvairių rūšių gyvulių ir paukščių veislininkystė, mokslo propagavimas bei ūkinė veikla.
TREČIASIS skirsnis
AKADEMIJOS VALDYMAS
34. Akademijoje veiklą tvarko šios valdymo ir visuomeninės reguliavimo institucijos:
36. Senatas 5 metų kadencijai sudaromas iš Akademijos mokslininkų, kitų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkų ir Akademijos studentų.
37. Senato sudarymo tvarka:
37.1. Akademijos fakultetų mokslininkų susirinkimai į Senatą slaptu balsavimu renka vieną atstovą nuo penkių mokslininkų, mokslo institutai renka vieną atstovą nuo dešimties mokslininkų. Iš fakultetų mokslininkų susirinkimuose išrinktų Senato narių ne mažiau kaip 60 procentų turi būti profesoriai (habilituoti daktarai). Fakultetų mokslininkų susirinkimai gali rinkti Senato narius ir iš kitų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų. Šie nariai turi būti profesoriai (habilituoti daktarai);
37.2. studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų Senato narių. Studentų atstovus renka ir deleguoja Akademijos studentų atstovybė;
37.5. savo kadencijos laikotarpiui Senatas išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Rektoriumi ir Senato pirmininku negali būti tas pats asmuo. Senato pirmininku ir pirmininko pavaduotoju negali būti rektorato nariai;
37.6. Senato pirmininkas pirmame naujai išrinkto Senato posėdyje renkamas iš Senato narių, kurių pagrindinės pareigos yra Akademijoje. Senato pirmininko kandidatūrą gali siūlyti Senato nariai. Tas pats asmuo Senato pirmininku negali būti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės;
38. Senatas atlieka šias pagrindines funkcijas:
38.4. rektoriaus teikimu slaptu balsavimu renka ar atšaukia prorektorius, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, kitų padalinių vadovus;
38.7. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
38.8. teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas dėstytojams, Akademijos garbės vardus, profesoriaus emerito vardus;
38.9. kontroliuoja studijų ir mokslininkų rengimo kokybę, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus;
38.10. svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei Akademijos tarybos siūlymu aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti;
38.11. priima nutarimus dėl fakultetų, katedrų ir kitų padalinių įsteigimo, reorganizavimo ar likvidavimo;
38.12. teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo mokslo sričių, kurias plėtoja Akademija, konsultacinei ir informacinei veiklai;
38.13. svarsto Akademijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavęs Akademijos tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia Švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Ministerija) kartu su Akademijos tarybos išvada;
38.14. svarsto sutarties su Ministerija projektą ir, gavęs Akademijos tarybos išvadą, teikia jį Ministerijai kartu su Akademijos tarybos išvada;
38.16. svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs Akademijos tarybos išvadą, jas tvirtina;
38.17. tvirtina Akademijos ir jos padalinių vidaus tvarkos taisykles, nuostatus bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;
38.19. sudaro Senato nuolatines bei laikinąsias komisijas, darbo grupes, išklauso ir tvirtina jų ataskaitas;
38.20. išklauso ir apsvarsto dekanų ir mokslo institutų direktorių metines ataskaitas bei katedrų vedėjų penkerių darbo metų ataskaitas;
39. Senato posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti kviečiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių. Šiuo atveju pirmininkauja to posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys.
40. Senato nutarimai yra teisėti, jei priimami posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Senato narių. Senato nutarimai priimami paprasta balsų dauguma.
41. Rinkdami Akademijos ir jos padalinių vadovus bei asmenis etatinėms pareigoms, Senato nariai balsuoja slaptai. Asmuo išrenkamas (patvirtinamas) pusės Senato narių balsų dauguma, atšaukiamas posėdyje dalyvaujančių Senato narių 2/3 balsų dauguma.
42. Statuto pakeitimai ir papildymai priimami, o Senato nutarimai ir rektoriaus įsakymai sustabdomi arba atšaukiami, kai jiems pritaria ne mažiau 2/3 Senato narių.
43. Atsižvelgiant į personalo pasikeitimus, Senato sudėtis gali būti atnaujinama. Nauji nariai renkami iki esamo Senato kadencijos pabaigos. Jei Senato narys netinkamai vykdo Senato reglamente nustatytas pareigas, Senato pirmininkas turi teisę kreiptis į Senatą atšaukti šį narį. Senato narys atšaukiamas posėdyje dalyvaujančių Senato narių 2/3 balsų dauguma.
44. Senatas kartą per metus išplėstiniame Senato posėdyje atsiskaito už savo veiklą akademinei bendruomenei.
45. Svarbiems veiklos klausimams aptarti gali būti kviečiami visuotiniai Akademijos mokslininkų susirinkimai. Pasiūlymus dėl Akademijos mokslininkų susirinkimų gali teikti Senatas, rektorius, fakultetų tarybos, ne mažesnė kaip 30 mokslininkų grupė. Mokslininkų susirinkimui pirmininkauja išrinktas posėdžio pirmininkas, kuris nėra Senato narys.
46. Visuotinis mokslininkų susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 pagrindines pareigas einančių Akademijos mokslininkų. Dėl svarbių priežasčių jis turi teisę slaptu balsavimu susirinkime dalyvaujančių mokslininkų 2/3 balsų nutraukti Senato įgaliojimus ir nepasibaigus kadencijai siūlyti Akademijos tarybai skelbti naujus Senato rinkimus. Gavusi tokį siūlymą, Akademijos taryba per 2 mėnesius privalo skelbti naujus Senato rinkimus.
47. Akademijos taryba (toliau – taryba) yra Akademijos visuomeninės priežiūros ir globos institucija.
48. Tarybos sudarymo tvarka:
48.1. taryba iš 12 narių sudaroma 4 metų kadencijai: vieną trečdalį Tarybos narių iš Akademijos mokslininkų ir studentų skiria Senatas; kitą trečdalį Tarybos narių (ne Akademijos darbuotojų), atstovaujančių įvairioms mokslo, kultūros, ūkio sritims, valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, skiria ministras; likę tarybos nariai skiriami bendru rektoriaus ir ministro sutarimu;
48.3. tarybos sudėtį įsakymu paskelbia ministras. Tarybos pirmininką, atsižvelgdamas į rektoriaus siūlymą, skiria ministras. Tarybos pirmininku negali būti Akademijoje dirbantis asmuo;
49. Taryba atlieka šias pagrindines funkcijas:
49.1. rengia išvadas dėl Akademijos plėtros perspektyvinio plano ir Akademijos sutarties su Ministerija projektų;
49.2. teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti;
49.4. prieš du mėnesius iki kadencijos pabaigos, taip pat įstatymų ir Statuto numatytais atvejais nutrūkus įgaliojimams iki kadencijos pabaigos skelbia Senato, rektoriaus rinkimus;
49.5. svarsto ir parengia išvadas dėl metinių rektoriaus ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų;
49.6. vertina, kaip Akademija vykdo savo uždavinius ir kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūros plėtros;
49.7. vertina, kaip naudojamas Akademijos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti Ministerijai inicijuoti Akademijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;
50. Taryba turi teisę gauti iš Akademijos ir Ministerijos informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. Tarybos nariai gali dalyvauti visų Akademijos valdymo institucijų posėdžiuose. Akademija turi suteikti tarybai patalpas ir techniškai jas aptarnauti.
51. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima visų narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.
52. Jeigu Senatas nepritaria tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, taryba juos svarsto pakartotinai ir, jei tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas tampa Senatui privalomas.
53. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo tarybos reglamente numatytas pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Senatą ar rektorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) tarybos narį. Rektorius, gavęs Senato pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti tarybos pirmininką.
54. Apie savo veiklą taryba reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoja Senatą, akademinę bendruomenę ir visuomenę, teikia ataskaitas ministrui.
56. Rektorių 5 metų kadencijai ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka Senatas. Rektoriaus rinkimai vyksta pagal Senato parengtus ir patvirtintus rinkimų nuostatus. Konkurse į rektoriaus pareigas gali dalyvauti tik mokslininkai, turintys profesoriaus vardą. Jeigu per pirmą balsavimą nė vienas iš kandidatų neišrenkamas, antrame balsavimo ture dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Jeigu nė vienas iš kandidatų negauna paprastos balsų daugumos, ne vėliau kaip per mėnesį skelbiami nauji rektoriaus rinkimai.
57. Rektorius:
57.1. atsako už tai, kad Akademijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį statutą, kitus teisės aktus;
57.2. leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, kurie yra privalomi Akademijos darbuotojams ir studentams;
57.6. rūpinasi studentų ir klausytojų studijų, buities ir poilsio sąlygomis, darbuotojų darbo sąlygomis;
57.7. teikia Senatui tvirtinti prorektorių, dekanų, katedrų vedėjų, kitų padalinių vadovų kandidatūras. Jeigu Senatas kandidatūrų nepatvirtina, rektorius teikia naujas kandidatūras. Prorektorių kadencija baigiasi pasibaigus rektoriaus kadencijai;
57.9. įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas bei atleidžia iš jų;
57.13. skatina darbuotojus ir studentus bei skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;
57.15. sudaro sutartis su Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei kitomis organizacijomis ir įmonėmis;
57.17. viešai skelbia ir teikia Senatui bei Ministerijai metinę Akademijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;
58. Jei visų Senato narių balsų dauguma Akademijos rektoriaus metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, rektoriaus įgaliojimai nutrūksta. Jeigu nustatoma, kad rektorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ir (ar) Statutą, Senatas savo iniciatyva arba tarybos siūlymu gali rektorių atstatydinti. Iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas paveda rektoriaus pareigas eiti kitam Senato nariui.
59. Dalį rektoriaus funkcijų jo pavedimu atlieka prorektoriai. Jie organizuoja ir koordinuoja mokslo ir studijų veiklą Akademijoje bei atstovauja Akademijai pagal suteiktus įgaliojimus. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius. Prorektorių kandidatūras iš Akademijoje pagrindines pareigas einančių mokslininkų siūlo rektorius, tvirtina Senatas.
60. Rektorius, prorektoriai, dekanai, katedrų vedėjai, pasibaigus jų kadencijai, turi teisę šio statuto nustatyta tvarka eiti Akademijoje jų kvalifikaciją atitinkančias pareigas.
61. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali Akademijos patariamoji institucija. Jį sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai, finansų, personalo ir ūkio skyrių vadovai, studentų atstovybės deleguotas narys.
62. Rektoratas:
62.2. svarsto organizacinius, studijų, mokslo, finansų, ūkinius ir kitus klausimus, teikia siūlymus dėl priimamų doktorantų, magistrantų ir studentų skaičiaus fakultetuose bei jų priėmimo tvarkos;
62.3. rengia Akademijos plėtros perspektyvinius planus ir Akademijos sutarties su Ministerija projektus, siūlo administracinių ir aptarnavimo tarnybų struktūrą;
62.5. koordinuoja fakultetų, katedrų ir kitų padalinių ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo, studijų, gamybos bei kitomis institucijomis;
62.7. svarsto parengtus pajamų ir išlaidų sąmatų projektus bei sudaro bendrą Akademijos sąmatos projektą;
63. Priežiūros kolegija yra Statuto laikymosi priežiūros bei Akademijos darbuotojų ir administracijos nesutarimų nagrinėjimo institucija. Priežiūros kolegiją Senato kadencijos laikotarpiui sudaro Senatas. Kolegijos pirmininką renka Kolegijos nariai, tvirtina Senatas. Savo veikloje Kolegija vadovaujasi Senato patvirtintu veiklos reguliaminu.
64. Priežiūros kolegija:
64.1. prižiūri, kad Akademijoje būtų laikomasi Statuto, tiria Statuto pažeidimus, siūlo Senatui, kaip juos pašalinti;
64.2. nagrinėja darbuotojų ir administracijos nesutarimus bei konfliktus, rekomenduoja jų sprendimo būdus;
64.3. nagrinėja Akademijos valdymo institucijų ir atskirų padalinių nesutarimus, teikia pasiūlymus, kaip juos pašalinti;
66. Ginčų nagrinėjimo komisija vieneriems metams sudaroma iš trijų rektorato ir trijų studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo komisiją, jos pirmininką ir nuostatus tvirtina Senatas.
68. Studentai turi teisę motyvuotai kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu jie yra nepatenkinti Akademijos ar jos padalinio vadovo ar jų įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba jeigu atsakymo negavo per 30 dienų.
KETVIRTASIS skirsnis
AKADEMIJOS PERSONALAS
70. Akademijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti tarnautojai. Akademijos dėstytojai ir mokslo darbuotojai yra statutiniai valstybės tarnautojai, kurių darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
72. Akademijos mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas.
73. Į Akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys renkami viešo konkurso būdu ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (kadencijai). Išrinkti darbuotojai skiriami rektoriaus įsakymu ir su jais sudaromos darbo sutartys.
74. Jeigu profesorius laimi konkursą trečiai kadencijai, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Akademijoje, kol jam sukaks 65 metai.
75. Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė Akademijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.
76. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Akademijoje, jeigu Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.
77. Į Akademijos, taip pat jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami ar skiriami ne vyresni kaip 65 metų asmenys.
78. Rektorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti dirbti dėstytojus ir mokslo darbuotojus pagal terminuotą darbo sutartį.
79. Akademija gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pakviesti dėstytojų bei mokslo darbuotojų iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma šiame statute numatyta skyrimo į pareigas tvarka.
80. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Akademijoje, už ypatingus nuopelnus Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Akademijos mokslinėje ir kitoje veikloje. Profesorių emeritų skaičius nustatomas Akademijos sutartyje su Ministerija. Profesoriui emeritui gali būti suteikiamos Akademijos sutartyje su Ministerija numatytos papildomos socialinės garantijos.
82. Mokslininkai rengiami Akademijos, Lietuvos ir užsienio šalių mokslo ir studijų institucijų doktorantūroje.
83. Dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir savo mokslinei bei profesinei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
PENKTASIS skirsnis
STUDIJOS
85. Akademijoje organizuojamos dviejų tipų studijos:
86. nuosekliosios studijos yra trijų pakopų:
87. Dieninės studijos yra pagrindinė visų pakopų nuosekliųjų studijų forma. Konkrečias nuosekliųjų studijų kryptis, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas. Akademijoje gali būti organizuojamos neakivaizdinės ir vakarinės studijos.
89. Studijų kryptys:
90. Studijų trukmė:
90.2. magistrantūros studijos trunka ne trumpiau kaip 1,5 studijų metų (60 kreditų) ir ne ilgiau kaip 2 studijų metus (80 kreditų);
90.3. specialiosios profesinės studijos trunka ne trumpiau kaip 1 studijų metus (40 kreditų) ir ne ilgiau kaip 2 studijų metus (80 kreditų);
91. Pagrindinių studijų programa skiriama teoriniams profesijos pagrindams perteikti bei savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti. Baigusiems pagrindines universitetines studijas suteikiamas bakalauro laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija.
92. Pagrindinių studijų programos turi atitikti atitinkamos studijų krypties reglamentą, patvirtintą Ministerijos.
93. Magistrantūros studijų programa skiriama pasirengti savarankiškai mokslinei veiklai arba veiklai, kuriai reikia išsamesnių mokslinių žinių ir didesnių gebėjimų.
94. Specialiosios profesinės studijos skiriamos geriau pasirengti darbui, kuriam atlikti reikalingi specialūs praktiniai gebėjimai.
96. Doktorantūros studijos baigiamos disertacijos parengimu. Disertacijos ginamos prie Akademijos ar prie kitų universitetų veikiančiose mokslo krypčių tarybose.
97. Tęstinės studijos:
97.1. visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti Akademija gali organizuoti studijas asmenims perkvalifikuoti, kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas. Studijų sąlygas nustato fakultetų tarybos, tvirtina Senatas;
98. Nuosekliosios studijos Akademijoje vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą.
99. Studijų programų kokybė periodiškai vertinama. Tai daro Akademijos padaliniai savianalizės būdu, Akademijos studijų programų komisija, taip pat Vyriausybės įgaliota studijų kokybės vertinimo institucija.
100. Akademija gali sudaryti sąlygas studentui studijuoti pagal individualią studijų programą. Tokių studijų tvarką numato Akademijos studijų reguliaminas.
101. Akademijoje gali būti įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai:
101.1. Akademijos studentų studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;
101.2. užsienio valstybės aukštosios mokyklos studentų, atvykusių studijuoti į Akademiją, studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;
101.3. Akademijos studentų studijų kitose to paties ar kito tipo Lietuvos aukštojoje mokykloje rezultatai;
103. Priėmimo į Akademiją sąlygas nustato rektorius. Priėmimo tvarka suderinama su Ministerija ir skelbiama ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki priėmimo pradžios.
104. Studentai į valstybės finansuojamas Akademijos vietas pagal studijų kryptis, pakopas ir formas priimami konkurso būdu.
105. Stojančiųjų į magistrantūrą, specialiąsias profesines studijas ir doktorantūrą atranką atlieka Akademija.
106. Sutinkantys mokėti už studijas asmenys priimami konkurso būdu. Mokesčio dydį nustato Senatas, suderinęs su Ministerija.
107. Užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių studijos visiškai arba iš dalies finansuojamos iš valstybės biudžeto, priėmimas vyksta Vyriausybės nustatyta tvarka. Priėmimo į Akademiją kvotas ir tvarką nustato Ministerija.
ŠEŠTASIS skirsnis
STUDENTAI
109. Akademijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas, įskaitant doktorantus.
110. Studentams išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas. Studento pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Ministerija.
111. Akademijoje gali studijuoti ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Akademija.
112. Studentai turi teisę:
112.1 studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kitomis studijų, sporto bazėmis bei priemonėmis;
112.2. pasirinkti studijų programą, studijų reguliamino nustatyta tvarka studijuoti pagal individualias studijų programas;
112.3. vertinti studijų programos ir jos įgyvendinimo kokybę bei kreiptis į fakulteto (prireikus ir į Akademijos) administraciją dėl žinių įvertinimo;
113. Pirmosios ir antrosios pakopų studijų studentai, be 111 punkte išvardytų teisių, turi ir šias teises:
114. Studentai privalo:
114.2. laikytis Aukštojo mokslo įstatymo, šio statuto, studijų reguliamino, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių;
115. Akademijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, gavę studentų raštiškus pareiškimus ar skundus dėl įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.
116. Už studento pareigų pažeidimus rektorius gali skirti šias drausmines nuobaudas:
118. Jei drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta Senato sprendimu.
119. Studentas gali būti pašalintas iš Akademijos, jeigu:
120. Jei studentas be svarbių priežasčių du semestrus iš eilės per nustatytą studijų laikotarpį neįvykdė semestro studijų programos reikalavimų, Akademija jį išbraukia iš valstybės finansuojamose vietose studijuojančių studentų sąrašų.
121. Akademijos studentų atstovybė yra studentų savivaldos institucija, turinti juridinio asmens statusą ir atstovaujanti Akademijos studentų interesams.
122. Studentų atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo išrinkti studentai. Atstovybė veikia pagal studentų visuotinio susirinkimo patvirtintus įstatus, įregistruotus rektoriaus. Visuotinis studentų susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (visų susirinkimo delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių studentų.
123. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Akademijos ar jos padalinių savivaldos institucijas tvarka. Studentų atstovai dalyvauja savivaldos institucijų veikloje sprendžiamojo balso teise.
124. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Akademijos ir jos padalinių savivaldos institucijų visais studijų klausimais.
126. Studentų atstovybė turi teisę pareikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir šio statuto nustatyta tvarka motyvuotai pareikalauti dar kartą svarstyti Akademijos savivaldos institucijų priimtus sprendimus.
SEPTINTASIS skirsnis
MOKSLINĖ VEIKLA
129. Valstybės skiriamas biudžeto lėšas Akademija naudoja moksliniams tyrimams finansuoti, taip pat mokslinei aparatūrai, įrangai įsigyti bei mokslinėms laboratorijoms įrengti.
130. Akademijoje atliekami moksliniai tyrimai ir taikomoji mokslinė veikla gali būti vykdoma pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis, taip pat dalyvaujant tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose.
131. Akademijoje atliekamų mokslinių tyrimų kryptis ir mastą, tematiką ir terminus fakultetų, mokslo institutų ir centrų teikimu tvirtina Senatas, atsižvelgdamas į valstybės reikmes, tyrimų svarbą krašto švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į mokslo darbuotojų kvalifikaciją bei finansavimo išteklius. Akademijos tyrimų kryptys bei terminai nurodomi Akademijos sutartyje su Ministerija. Pagal tikslines programas vykdoma taikomoji mokslinė veikla ir su ja susiję taikomieji moksliniai tyrimai yra finansuojami iš valstybės biudžeto, taip pat iš užsakovo lėšų.
132. Akademijoje mokslinė veikla plėtojama mokslo institutuose, katedrose, mokslo centruose, fakultetų ir katedrų mokslo laboratorijose, kituose moksliniuose padaliniuose. Dideli, ilgalaikiai, tarptautinio lygio atskirų mokslo krypčių ar šakų fundamentalieji ir taikomieji tyrimai Akademijoje atliekami Akademijos (universiteto) mokslo institutuose.
133. Mokslo darbų rezultatams įgyvendinti Akademija gali steigti įmones, firmas, akcines bendroves. Galima ir kita įstatymų leidžiama ūkinė veikla. Įmonės ir kiti gamybiniai subjektai veikia pagal įmonių įstatymus.
134. Mokslo centrų, laboratorijų ir kitų mokslo bei gamybos padalinių veiklą Akademijoje reguliuoja Senato patvirtinti jų nuostatai ar įstatai.
135. Akademijos mokslo institutai, mokslo centrai ir kiti savarankiški mokslo padaliniai turi teisę nuolatiniais ar laikinais asociaciniais ryšiais jungtis su kitomis mokslo įstaigomis ar įmonėmis.
136. Akademijos mokslo institutas (toliau – mokslo institutas) yra juridinis asmuo. Jis turi savo antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas bankuose. Mokslo institutas pagal sutartis su Akademija suteikia mokslinę bazę Akademijos studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. Ši mokslo instituto veikla finansuojama iš Akademijos išlaidų sąmatoje tam tikslui numatomų lėšų.
137. Mokslo institutą bendru Ministerijos bei Senato teikimu, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos ir suinteresuotų valstybės bei mokslo ir studijų institucijų išvadas ir rekomendacijas, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė.
138. Mokslo instituto statutą, parengtą remiantis Vyriausybės patvirtintais mokslo instituto nuostatais, ir pagrindines mokslinės veiklos kryptis bendru Senato ir mokslo instituto tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos išvadas.
140. Du trečdalius mokslo instituto tarybos narių sudaro instituto mokslininkų išrinkti nariai, vieną trečdalį – Senato paskirti nariai.
141. Mokslo instituto direktorių iš mokslininkų ne ilgiau kaip 5 metų laikotarpiui ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka instituto taryba. Išrinktą instituto direktorių, Senatui slaptu balsavimu pritarus, tvirtina rektorius. Instituto direktorius yra instituto tarybos narys pagal pareigas.
142. Mokslo institutas neatlygintinai naudojasi jam perduotu valstybės turtu. Instituto atliekamiems tyrimams finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos kaip ir valstybiniams mokslo institutams. Instituto veiklos metinę ataskaitą bei metinę pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtina Senatas, gavęs Akademijos tarybos išvadą.
AŠTUNTASIS skirsnis
AKADEMIJOS TURTAS, FINANSAVIMAS IR LĖŠOS
144. Valstybės perduotą turtą Akademija valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka.
145. Nuosavybės teise turimą turtą (pastatus, kitas materialines vertybes, nebiudžetinius finansinius išteklius, vertybinius popierius, intelektinio darbo produktus, kiek tai nepažeidžia autorių teisių, bei kitas teisėtai įgytas vertybes) Akademija tvarko ir naudoja savarankiškai įstatymų nustatyta tvarka.
146. Valstybinė žemė Akademijai suteikiama naudoti neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti Akademijos teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė Senato sutikimu. Jei Senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas.
147. Akademijos teritorijoje valstybės ar savivaldybių institucijos bei įstaigos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be rektoriaus arba jo įgalioto asmens leidimo.
148. Valstybės biudžeto lėšos skiriamos Akademijai numatytoms programoms įgyvendinti pagal sutartį, kurią Akademija trejiems metams sudaro su Ministerija.
149. Sutartyje, vadovaujantis perspektyviniu Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros planu, turi būti numatyta:
149.1. kiekvienais metais valstybės finansuojamų vietų Akademijoje skaičius pagal studijų kryptis, pakopas ir formas;
149.2. vietų (pagal studijų kryptis, pakopas ir formas), į kurias atitinkamais metais Akademija gali priimti sutinkančius mokėti už studijas studentus, maksimalus skaičius;
149.4. kita Akademijos veikla (kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas, konsultacijos, užsienio valstybių piliečių mokymas pagal valstybių susitarimus ir kt.);
149.5. valstybės biudžeto lėšos, skiriamos sutartyje numatytai Akademijos veiklai užtikrinti ir plėtoti;
149.6. Akademijos planuojamos gauti iš mokslinės, konsultacinės, informacinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų pajamos, kurios naudojamos pagal Senato patvirtintą sąmatą;
150. Sutarties projektas kartu su Akademijos tarybos išvada teikiamas Ministerijai, o ši pateikia savo išvadas ir pasiūlymus dėl projekto. Rektorius gali pateikti argumentuotą nuomonę dėl Ministerijos siūlymų. Sutartį pasirašo ministras ir rektorius.
151. Kasmet ne vėliau kaip kovo mėnesį Akademija ir Ministerija įvertina, kaip sutartis vykdoma, prireikus ją tikslina ar papildo abipusiais įsipareigojimais ateinantiems trejiems metams.
152. Akademijai skiriamos valstybės biudžeto lėšos turi būti siejamos su atitinkamomis programomis ir Akademijos veiklos vertinimo rezultatais.
153. Akademijos lėšas sudaro:
153.2. valstybės biudžeto lėšos, skirtos moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir paslaugų teikimu, finansuoti;
154. Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir aptarnavimu, nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą skaičiavimo metodiką. Ja remiantis apskaičiuojamos šios išlaidos:
154.1. išlaidos Akademijoje atliekamiems moksliniams tyrimams ir mokslininkams (doktorantūra) rengti;
154.3. į studijų kainą neįskaičiuotos organizavimo ir paslaugų išlaidos, susijusios su vadovėlių ir metodinės medžiagos leidyba, studentų ir dėstytojų tarptautiniais mainais, naujų studijų programų rengimu, mokomųjų laboratorijų įrengimu, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimu ir kt.;
154.4. ilgalaikio turto (mokslui ir studijoms skirta aparatūra, įrenginiai, leidybos ir kompiuterių įranga ir kt.) įsigijimo ir pastatų renovacijos išlaidos;
155. Akademija turi teisę gauti lėšų:
155.1. už atliekamus mokslinius tyrimus ir taikomąją mokslinę veiklą pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis;
155.2. už studijuojančiųjų savo lėšomis studijų organizavimą, kvalifikacijos kėlimo kursus, nenuosekliąsias studijas. Šios studijos ir kursai finansuojami iš klausytojų, jų darbdavių ar kitų lėšų taip, kaip sutariama su Akademija;
156. Studijų Akademijoje kainą nustato Vyriausybė. Į studijų kainą įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms organizuoti bei jų moksliniam lygiui palaikyti įstatymų nustatyta tvarka.
157. Studentams, išskyrus doktorantus, priimtiems į valstybės finansuojamas vietas, studijų laikotarpiui suteikiama studijų kainą atitinkanti nominali (t. y. Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama Akademijai) valstybės paskola.
158. Studijų kainą savo lėšomis studijuojantiesiems nustato Akademija, suderinusi su Ministerija, ir ją nurodo sutartyje su Ministerija bei priėmimo taisyklėse.
159. Už studijas Akademijoje taip pat moka:
159.1. asmenys, turintys aukštojo mokslo diplomą, įgytą studijuojant valstybės finansuojamoje vietoje, ir studijuojantys pagal tos pačios, kurią yra baigę, arba žemesnės pakopos studijų programą;
159.2. užsienio valstybių piliečiai, jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Ministerija nenustato kitaip;
160. Paskolos Akademijoje studentams teikiamos, administruojamos ir grąžinamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
162. Akademija kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.
DEVINTASIS Skirsnis
ATRIBUTAI
DEŠIMTASIS Skirsnis
STATUTO PRIĖMIMO IR KEITIMO TVARKA
VIENUOLIKTASIS Skirsnis
AKADEMIJOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
Lietuvos Respublikos Seimo
2000 m. spalio 12 d. utarimo Nr. VIII-2044
2 priedėlis
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJAI PERDUOTŲ NAUDOTIS PASTATŲ
SĄRAŠAS
| Objekto pavadinimas |
Adresas |
Bendras plotas (kv. m) |
|
|
Kaunas |
|
| Centriniai rūmai |
Tilžės g. 18 |
2674 |
| Anatomikumas |
Tilžės g. 18 |
673 |
| Vivariumas su šiltnamiu |
Tilžės g. 18 |
519 |
| Specialiosios zootechnikos rūmai |
Tilžės g. 18 |
1005 |
| Klinikos |
Tilžės g. 18 |
3248 |
| Mokomoji kalvė ir dirbtuvės |
Tilžės g. 18 |
1107 |
| Garažas |
Tilžės g. 18 |
97 |
| Epizootologinis korpusas ir transformatorinė |
Tilžės g. 18 |
1255 |
| Ūkio skyriaus pastatas |
Tilžės g. 18 |
161 |
| Ūkio pastatas-garažas |
Tilžės g. 18 |
434 |
| Stalių dirbtuvės |
Tilžės g. 18 |
80 |
| Garažas |
Tilžės g. 18 |
130 |
| Virusologijos laboratorija ir transformatorinė |
Tilžės g. 18 |
752 |
| Mokomasis gamybinis korpusas |
Tilžės g. 18 |
5276 |
| Mechanizacijos mokomasis korpusas ir transformatorinė |
Tilžės g. 18 |
6986 |
| Sporto katedra |
Tilžės g. 18 |
4510 |
| Klinikų mėšlidė |
Tilžės g. 18 |
71 |
| Valgykla ir boilerinė |
Radvilų dvaro g. 31 |
2758 |
| Bendrabutis |
Lampėdžių g. 10 |
5543 |
| Bendrabutis |
Sąjungos a. 5(a) |
2624 |
| Bendrabutis |
Radvilų dvaro g. 33 |
1696 |
| Bendrabutis |
Lampėdžių g. 17 |
2627 |
| Bendrabutis |
Lampėdžių g. 15 |
2626 |
______________