LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.09.04:2002 „PASTATO ŠILDYMO SISTEMOS GALIA. ENERGIJOS SĄNAUDOS ŠILDYMUI“ PATVIRTINIMO IR APLINKOS MINISTRO 2000 M. RUGSĖJO 20 D. ĮSAKYMO NR. 408 „DĖL REGLAMENTO STR 2.09.04:2000 „PASTATO ŠILDYMO SISTEMOS GALIA. ŠILUMOS SUVARTOJIMAS“ PATVIRTINIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

2002 m. spalio 22 d. Nr. 552

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu,

1. T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“ (pridedama).

2. Įsigaliojus 1 punkte nurodytam statybos techniniam reglamentui STR 2.09.04:2002 l a i k a u netekusiu galios aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 408 „Dėl reglamento STR 2.09.04:2000 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos suvartojimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 86-2634).

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „reglamentas“, „statyba“.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 552

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

STR 2.09.04:2002

PASTATO ŠILDYMO SISTEMOS GALIA ENERGIJOS SĄNAUDOS ŠILDYMUI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis techninis statybos reglamentas nustato gyvenamosios paskirties pastatų bei jų patalpų šildymo sistemų galios bei vidutinių metinių ir atskirų mėnesių šilumos poreikio šildymui skaičiavimą.

2. Reglamentą galima taikyti gyvenamosios paskirties patalpų mikroklimato sąlygas atitinkančių negyvenamosios paskirties pastatų projektinės šildymo sistemų galios bei vidutinių metinių ir atskirų mėnesių šilumos poreikio šildymui skaičiavimui.

3. Reglamentas taikomas projektuojant ir rekonstruojant pastatų, priestatų bei antstatų šildymo sistemas, taip pat gali būti taikomas, įvertinant pastatų šilumos sąnaudas.

Šis reglamentas neriboja kitų įteisintų skaičiavimo metodikų ar kompiuterinių programų naudojimo.

II. NUORODOS

4. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

4.1. RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin., 1994, Nr. 24-394);

4.2. STR 09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr. 13-333);

4.3. HN 69-1997 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose“;

4.4. HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ (Žin., 1999, Nr. 5-121);

4.5. STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 1999, Nr. 41-1297);

4.6. STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2507, Nr. 98-2831);

4.7. STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 1999, Nr. 107-3120);

4.8. LST EN 832+AC:2000 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Energijos sąnaudų šildymui apskaičiavimas. Gyvenamieji pastatai.“;

4.9. LST EN 14683:2000 „Statybinių konstrukcijų šilumos tilteliai. Ilginis šilumos perdavimas. Supaprastinti metodai ir nustatomos vertės“;

4.10. STR 2.01.03:1999 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ (Žin., 1999, Nr. 41-1297).

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

5. Šiame reglamente vartotos sąvokos, didžiai ir jų simboliai:

5.1. atitvara – pastato elementas, skiriantis patalpas nuo išorės. Atskiroms atitvarų rūšims priskiriama:

5.1.1. stogas (sutapdintas stogas; šildomos pastogės šlaitinis stogas, kai kampas su grindimis yra ≤ 60^o, ir lubos; perdanga į nešildomą palėpę arba ertmes);

5.1.2. perdanga (perdanga, skirianti nuo išorinės aplinkos; perdanga virš nešildomų rūsių ir pogrindžių; perdanga tarp patalpų, kurių oro temperatūrų skirtumas tarp jų didesnis kaip 3 ^oC);

5.1.3. grindys (grindys ant grunto; šildomo rūsio grindys ant grunto);

5.1.4. sienos (išorinės sienos; vidaus sienos ir pertvaros, kai temperatūrų skirtumas tarp patalpų didesnis kaip 3 ^oC; šildomos pastogės šlaitinis stogas, kai kampas su grindimis > 60^o; šildomų rūsių sienos, besiribojančios su išorine aplinka ir gruntu);

5.1.5. langai (langai; stoglangiai ir švieslangiai; vitrinos ir vitražai; stiklo sienos ir įstiklintos angos);

5.1.6. durys (išorinės durys; vartai);

5.2. išorės temperatūra – išorės oro temperatūra; projektinė išorės temperatūra – tam tikro laikotarpio vidutinė išorės oro temperatūra, naudojama projektavimo reikmėms;

5.3. vidaus temperatūra – vidaus oro temperatūros ir patalpos vidinių paviršių spindulinės temperatūros patalpos viduryje aritmetinis vidurkis (kitaip vadinama atstojamoji temperatūra) [4.8]; projektinė vidaus temperatūra – vidaus temperatūra, parenkama pagal patalpų paskirtį iš norminių dokumentų;

5.4. nustatytoji temperatūra – vidaus temperatūra, nustatyta palaikyti šildomose patalpose, esant normaliam šildymo režimui [4.8];

5.5. šildomoji erdvė – patalpa arba erdvė, kuri šildoma palaikant nustatytąją temperatūrą joje [4.8];

5.6. nešildomoji erdvė – patalpa arba erdvė, kuri nepriskiriama šildomajai erdvei [4.8];

5.7. šiluminė zona – šildomosios erdvės dalis su viena nustatytąja temperatūra, kur vidaus temperatūra laikoma vienoda ir nekintančia [4.8];

5.8. šilumos nuostoliai Φ – šilumos srautas, perduodamas iš šildomosios erdvės į išorinę aplinką šilumos perdavimu per atitvaras ir vėdinimu, W [4.8];

5.9. projektiniai šilumos nuostoliai Φ – šilumos nuostoliai, esant projektinėms išorės ir šildomosios erdvės aplinkų sąlygoms, W;

5.10. šilumos pritekėjimai Φ – šilumos srautas, patenkantis į šildomąją erdvę nuo vidinių arba išorinių šilumos šaltinių, nepriklausančių šildymo sistemai, W [4.8];

5.11. šilumos sąnaudos šildymui Q – per atitinkamą laikotarpį pastate arba patalpoje šildymui suvartotas šilumos kiekis, kWh [4.8];

5.12. skaičiuojamasis laikotarpis – laikotarpis, kuriam priskiriami skaičiuojamieji šilumos poreikiai ar sąnaudos. Pastaba: dažniausiai skaičiuojamaisiais laikotarpiais imami atskiri mėnesiai arba visas šildymo sezonas [4.8];

5.13. šilumos poreikis šildymui Q – per atitinkamą laikotarpį nuo šildymo sistemos į patalpas reikiama tiekti šiluma, kad palaikyti šildomosios erdvės nustatytąją temperatūrą, kWh [4.8];

5.14. projektinis šilumos poreikis šildymui Q – šilumos poreikis šildymui per skaičiuojamąjį laikotarpį, esant vidutinei daugiametei šio laikotarpio išorės temperatūrai, kWh;

5.15. projektinė šildymo sistemos galia P – šiluminė galia, reikalinga palaikyti nustatytąsias temperatūras šildomojoje erdvėje, esant projektinėms išorinės aplinkos sąlygoms, W;

5.16. šilumogrąža – atgal į pastato šildomąją erdvę specialiais įrenginiais šilumos dalies sugražinimas, kuri kitaip būtų prarandama;

5.17. šilumos tiltelis – šilumai laidesnės medžiagos intarpas atitvaroje, dėl kurio šioje vietoje šilumos srauto tankis per atitvarą yra didesnis;

5.18. ilginis šilumos tiltelis – toks nekintamo skerspjūvio vienalytis šiluminis tiltelis, kurio ilgis, kelis kartus viršijantis plotį, yra statmenas šilumos srautui per atitvarą;

5.19. šildomasis patalpos [pastato] plotas – šildyti numatytas patalpos arba pastato grindų plotas, m²; ši sąvoka atitinka naudingojo ploto (patalpų, apribotų šiltomis atitvaromis) apibrėžimą [4.6];

5.20. termoizoliacinis sluoksnis – sluoksnis, kurio medžiagos šilumos laidumo klasė mažesnė kaip 0,2 W/(m×K);

5.21. dydžiai ir jų simboliai:

l – ilgis, m;

h – aukštis, m;

A – plotas, m²;

Φ – šilumos nuostoliai, W;

θ – temperatūra, ^oC;

D – atitvaros šiluminė inercija;

S – medžiagos šilumos imlumo koeficientas (24 h periodui), W/(m²×K);

U – atitvaros (atitvaros dalies) šilumos perdavimo koeficientas, W/(m²×K);

Ψ – ilginio šilumos tiltelio šilumos perdavimo koeficientas, W/m×K;

L – oro debitas, m³/h;

n – oro kaita, 1/h;

P – šiluminė galia, W;

η – efektyvumo koeficientas;

Q – šiluma, šilumos kiekis, kWh;

q – šilumos srauto tankis, W/m².

Kiti reglamente vartojami dydžiai ir jų žymenys apibūdinami tekste.

5.22. Reglamente vartojamų dydžių žymenų pagrindiniai poraidžiai pastato šiluminiams parametrams apibūdinti:

e – išorės (external),	i – vidaus (internal),
En – atitvarų (enclosure),	el – atitvaros (element),
H – šildymo prietaisų (heating devices),	d – durų (doors),
V – vėdinimo (ventilation),	in – išorės oro infiltracija (infiltration),
Hg – šilumos išsiskyrimai(heat gains)	sg – saulės spinduliuotės prietėkis (solar gains),
s – saulės (solar),	m – mėnesio (month),
P – patalpos (premise),	a – metinis (annual),
	mr – mėnesio faktinis (month real).

IV. PASTATO MATMENYS

6. Pastatų atitvarų matmenys nustatomi iš statybinių brėžinių (išoriniai matmenys l_e), kaip nurodyta 1 ir 2 pav., arba matuojant tiesiogiai.

7. Langų ir durų matmenys įmami pagal mažiausius statybinių angų matmenis.

8. Grindų, stogų ir perdangų matmenys įmami pagal vidinius pastato matmenis (matmenys l_io, 1 ir 2 pav.), įvertinant pertvarų storius.

9. Matmenys imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, metrais.

10. Atitvarų plotai imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, kvadratiniais metrais.

11. Patalpų vidiniai tūriai imami kubiniais metrais [4.6].

1 pav. Horizontalūs atitvarų matmenys plane

2 pav. Vertikalūs atitvarų matmenys pjūvyje

V. Pastato šildymo sistemos galia

12. Projektinė gyvenamosios paskirties pastatų bei jų patalpų mikroklimato sąlygas atitinkančių negyvenamosios paskirties pastatų šildymo sistemų galia turi būti kuo mažesnė, tačiau pakankama, kad palaikytų pastato šildomose patalpose šiluminį komfortą arba pakankamą šiluminę aplinką [4.4].

13. Pastato (patalpos) šildymo sistemos galia turi padengti visus pastato (patalpos) šilumos nuostolius. Vidiniai šilumos pritekėjimai į patalpas, skaičiuojant šildymo sistemos galią, įvertinami tiktai tada, jeigu juos galima tiksliai nustatyti projektinės išorės temperatūros skaičiuojamajam laikotarpiui.

14. Prieš pradedant skaičiuoti pastato projektinius šilumos nuostolius, reikia turėti:

- pastato aukštų statybinius planus;

- būdingus pastato pjūvius;

- atitvarų šilumos perdavimo koeficientus [4.5];

- atitvarų pjūvius su ilginiais šilumos tilteliais [4.5, 4.9];

- projektinius oro kiekius vėdinimui arba oro kaitą [4.2].

15. Pastato (arba viena šildymo sistema apšildomos pastato dalies) šilumos nuostoliai yra nustatomi, susumavus visų patalpų arba šildomųjų erdvių, kurias apšildo nagrinėjama šildymo sistema, šilumos nuostolius.

I skirsnis. Projektinė išorės temperatūra

16. Projektinė išorės temperatūra, ^oC, parenkama pagal 1 lentelėje nurodytas sąlygas (įvertinus atitvaros vietą ir vidutinę pastato atitvarų šiluminę inerciją) iš [4.1] 2.11 lentelės.

1 lentelė. Projektinė išorės temperatūra šilumos nuostoliams per atitvaras skaičiuoti

Atitvara	Vidutinė pastato atitvarų šiluminė inercija, D*	Projektinė išorės temperatūra (esant 92% integraliniam pasikartojimui)
Grindys ant grunto ir įgilintos rūsio sienos (p.5.1.3)	-	Šalčiausio mėnesio, ([4.1], 2.10 lentelė)
Sienos, perdangos, stogai	<1,5	Šalčiausios paros ([4.1], 2.11 lentelė)
	1,5 … 4	Šalčiausios paros ir šalčiausio penkiadienio vidurkis ([4.1], 2.11 lentelė)
	> 4	Šalčiausio penkiadienio ([4.1], 2.11 lentelė)

17. Pastato atitvarų vidutinė šiluminė inercija skaičiuojama taip:

, (1)

čia: A_i – atitvaros plotas, m².

D_i – atitvaros šiluminė inercija, apskaičiuojama:

D_i = S(R×S)_i, (2)

čia: R_i – atitvaros sluoksnio šiluminė varža, K×m²/W, nustatoma pagal [4.5] A priede pateiktus nurodymus;

S_i – atitvaros sluoksnio medžiagos šilumos imlumo koeficientas, (24h periodui),
W/(m²×K).

Nustatant pastato šiluminę inerciją, grindų ant grunto bei įgilintos rūsio sienų dalies (p.5.1.3) šiluminei inercijai įvertinti prie atitvaros konstrukcijos papildomai imamas 1,5 m grunto sluoksnis.

18. Atitvaros sluoksnio medžiagos šilumos imlumo koeficiento S vertės (24 h periodui), pateiktos A priedo A1 ir A2 lentelėse. Esant reikalui, S vertė gali būti nustatoma taip:

, (3)

čia: λ – atitvaros sluoksnio medžiagos projektinis šilumos laidumo koeficientas, W/(m×K);

c – atitvaros sluoksnio medžiagos savitoji šiluminė talpa, J/(kg×K);

ρ – atitvaros sluoksnio medžiagos tankis, kg/m³.

Pagrindinių statybinių medžiagų charakteristikų λ, c ir ρ orientacinės projektinės vertės taip pat pateiktos A priedo A1 ir A2 lentelėse.

II skirsnis. Atitvarų šilumos nuostoliai Φ_en, W

19. Pastato atitvarų projektiniai šilumos nuostoliai Φ_en nustatomi, sudedant šilumos nuostolius per visas pastato atitvaras (elementus) bei ilginius šilumos tiltelius, W:

Φ_en = ΣΦ_el + ΣΦ_Ψ. (4)

20. Kiekvienos atitvaros dalies, apibūdinamos skirtinga šilumos perdavimo koeficiento verte, projektiniai šilumos nuostoliai Φ_el skaičiuojami, W:

Φ_el = U×A×(θ_i – θ_e)×k_u×(1+ Δk_o + Δk_w + Δk_h+ Δk_d), (5)

čia: U – atitvaros (atitvaros dalies) šilumos perdavimo koeficientas, W/(m²×K), nustatomas pagal [4.5] A priede pateiktą metodiką;

A – atitvaros (atitvaros dalies) plotas, m²;

θ_i – projektinė vidaus temperatūra, ^oC [4.4, 4.3];

θ_e – projektinė išorės temperatūra, ^oC; parenkama pagal 16 p. nurodymus. Jei kitapus atitvaros yra patalpa su kitokia projektine vidaus temperatūra, tai imama šios temperatūros vertė;

k_u – pataisa, jeigu atitvara tiesiogiai nesusisiekia su išorės oru (2 priedas, B.1 lentelė). Pataisa netaikoma, jei imama vidutinė tos patalpos (ertmės) temperatūra, apskaičiuota pagal 3 priede nurodytą šilumos balanso lygtį, į lygtį įstatant atitinkamą θ_e vertę. Pataisa netaikoma grindims ant grunto bei įgilintai rūsio sienų daliai (p. 5.1.3);

Δk_o – pataisa dėl atitvaros padėties pasaulio šalių atžvilgiu. Pataisa netaikoma perdangoms ir grindims (p. 5.1.3);

Δk_w – pataisa dėl vėjo įtakos. Pataisa netaikoma perdangoms ir grindims (p. 5.1.3);

Δk_h – pataisa dėl šildymo prietaisų rūšies; taikoma visoms atitvaroms;

Δk_d – pataisa dėl išorės durų (jei nėra oro užuolaidų), taikoma skaičiuojant durų šilumos nuostolius;

pataisų Δk_o, Δk_w, Δk_h, Δk_d vertės nurodytos 2 priede, B.2 lentelėje.

Vietoj pataisos k_u, formulėje (5) geriau taikyti vidutinę nešildomos patalpos (ertmės) temperatūrą, apskaičiuotą pagal šilumos balanso lygtį 3 priede, į lygtį įstatant atitinkamą θ_e vertę.

21. Projektiniai šilumos nuostoliai per ilginius šilumos tiltelius Φ_Ψ, tokius kaip gelžbetoninė sąrama virš lango angos, nustatomi pagal formulę, W:

Φ_Ψ = Ψ×l×(θ_i – θ_e)×k_u, (6)

čia: Ψ – ilginio šilumos tiltelio šilumos perdavimo koeficientas, W/m×K. Jo vertę (pagal išorinius pastato matmenis) galima pasirinkti iš [4.5, 4.9] arba iš įteisintose skaičiavimo programose pateiktų lentelių, žinynų;

l – ilginio šilumos tiltelio ilgis, m;

θ_i – projektinė vidaus temperatūra, ^oC [4.4, 4.3];

θ_e – projektinė išorės temperatūra, ^oC; parenkama pagal 16 p. nurodymus. Jei kitapus atitvaros yra patalpa su kitokia projektine vidaus temperatūra, tai imama šios temperatūros vertė;

Vietoj pataisos k_u, formulėje (6) geriau taikyti vidutinę nešildomos patalpos (ertmės) temperatūrą, apskaičiuotą pagal šilumos balanso lygtį 3 priede, į lygtį įstatant atitinkamą θ_e vertę.

III skirsnis. Vėdinimo šilumos nuostoliai Φ_v, W

22. Patalpos vėdinimo projektiniai šilumos nuostoliai Φ_v skaičiuojami taip, W:

Φ_v = Φ_ev + Φ_in, (7)

čia: Φ_ev – projektiniai šilumos nuostoliai dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo, W;

Φ_in – projektiniai šilumos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos, W.

Tuo atveju, kai patalpa vėdinama tik natūraliai, (7) formulėje vietoj priverstinio vėdinimo nuostolių Φ_ev įstatomi natūralaus vėdinimo šilumos nuostoliai Φ_nv, nustatomi pagal (12) formulę toliau.

23. Projektiniai šilumos nuostoliai dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo Φ_ev skaičiuojami taip, W:

Φ_ev = c×ρ_i×L_ev×(θ_i-θ_e)×(1-η_hr), (8-1)

arba Φ_ev = 0,34×L_ev×(θ_i-θ_e)×(1-η_hr), (8-2)

čia: c – savitoji oro šiluma, c@0,279 Wh/(kg×K) arba c@0,34 Wh/(m³×K);

ρ_i – patalpos oro tankis, ρ@1,2 kg/m³;

L_ev – projektinis tiekiamo į patalpą oro debitas, m³/h;

θ_e – projektinė išorės temperatūra, nustatyta pastatui pagal 16 p. nurodymus;

θ_i – projektinė vidaus temperatūra, ^oC [4.4, 4.3];

η_{hr –}šilumogrąžos įrenginio, jei toks yra, vidutinis efektyvumo koeficientas.

24. Projektiniai šilumos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos Φ_in skaičiuojami taip, W:

Φ_in = c×ρ_i×L_in×(θ_i-θ_e), (9-1)

arba Φ_in = 0,34×L_in×(θ_i-θ_e), (9-2)

čia: c – savitoji oro šiluma, c@0,279 Wh/(kg×K) arba c@0,34 Wh/(m³×K);

ρ_i – patalpos oro tankis, ρ@1,2 kg/m³;

θ_e – projektinė išorės temperatūra, nustatoma, kaip nurodyta 16 p.;

θ_i – projektinė vidaus temperatūra, ^oC [4.4, 4.3];

L_in – infiltruojamo oro debitas, m³/h, apskaičiuojamas pagal formulę:

L_in = n_in×A_p×h×Δk_c×(1+Δk_b)×(1+k_g), (10)

čia: n_in – oro kaita dėl infiltracijos,1/h, pagal 4 priedo D.2 lentelę;

A_p – patalpos plotas, m² [4.6];

h – patalpos aukštis, m [4.6];

Δk_c – pataisa dėl kampinės patalpos; jei kampinėje patalpoje langai yra skirtingose sienose, Δk_c = 1,2, kitais atvejais Δk_c = 1,0;

Δk_b – pataisa dėl vėdinimo sistemos rūšies, žr. 4 priedo D.5 lentelę;

k_g – pataisa dėl patalpos padėties pastate, apskaičiuojama pagal formulę:

, (11)

čia: N – aukštų skaičius;

N_i – aukštas, kuriame yra vertinamoji patalpa.

25. Projektiniai šilumos nuostoliai, jei patalpa vėdinama tik natūraliai, Φ_nv, W.

Jei patalpa vėdinama tik natūraliai, tai išorės oro debitas, patenkantis į ją, skaičiuojamas pagal 4.2 1 priedą, o šilumos nuostoliai, atmetant nuostolių dalį dėl savaiminės oro infiltracijos, nustatomi pagal formulę:

Φ_nv = c×ρ_i×L_nv×(θ_i-θ_e), (12-1)

arba Φ_nv = 0,34×L_nv×(θ_i-θ_e), (12-2)

čia: dydžiai c, ρ_i, θ_i, θ_e tokie patys kaip ir (8) formulėje;

L_nv – išorės oro debitas dėl natūralaus vėdinimo, m³/h.

Išorės oro debitą tik dėl natūralaus vėdinimo L_nv, m³/h, apytiksliai taip pat galima nustatyti pagal formulę:

L_nv = n_nv×A_p×h×Δk_c×(1 + Δk_b)×(1 + k_g), (13)

čia: L_nv – išorės oro debitas, m³/h, patenkantis į patalpą tik dėl natūralaus vėdinimo;

n_nv = n_tv – n_in – oro kaita patalpoje, 1/h, tik dėl natūralaus vėdinimo, atmetant išorės oro infiltracijos dalį;

n_tv = n_nv + n_in – oro kaita patalpoje, 1/h, dėl bendrojo natūralaus vėdinimo, įvertinant išorės oro infiltraciją (imama iš 4 priedo arba išmatuojama);

n_in – oro kaita patalpoje, 1/h, tik dėl infiltruojamo išorės oro;

kiti dydžiai tokie patys, kaip (10) formulėje.

26. Pastato (patalpos), kuriame numatoma įrengti priverstinę vėdinimo sistemą su išorės oro pašildymu iki vidaus oro temperatūros, šildymo sistemos galiai priskiriami tik šilumos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos, skaičiuojami pagal (9) formulę. Jei pastatas (patalpa) vėdinamas natūraliai, tai šildymo sistema dengia visus vėdinimo šilumos nuostolius. Išorės oro kiekis, patenkantis į pastatą (patalpą), skaičiuojamas pagal [4.2] 1 priedą, o šilumos nuostoliai nustatomi pagal (8) formulę, kurioje vietoj Φ_ev įstatoma Φ_nv.

IV skirsnis. Pastato nuolatinio šildymo sistemos galia P_hs, W

27. Patalpai šildyti reikalinga projektinė šiluminė galia P_h, W, nevertinant šilumos pritekėjimų:

P_h = ΣΦ_el + ΣΦ_Ψ + Φ_v, (14)

čia: Φ_el – šilumos nuostoliai per atitvaras, W;

Φ_Ψ – šilumos nuostoliai per ilginius šilumos tiltelius, W;

Φ_v – patalpos vėdinimo šilumos nuostoliai, W.

28. Pastato projektinė nuolatinio šildymo sistemos galia P_hs, W, nevertinant šilumos pritekėjimų:

P_hs = ΣP_h/η₃, (15)

čia: P_h – patalpai šildyti reikalinga projektinė šiluminė galia, W;

η₃ – šildymo sistemos magistralinių skirstomųjų vamzdynų termoizoliacijos efektyvumo koeficientas (5 priedas, E.3 lentelė).

V skirsnis. Šilumos tiekimo sistemos galia P, W

29. Pastato nuolatinio šildymo sistemos šilumos šaltinio projektinė šiluminė galia P, W, nevertinant šilumos pritekėjimų:

P = 1,1×P_hs/η₂, (16)

čia: 1,1 – atsargos daugiklis;

η₂ – šilumos šaltinio vardinis efektyvumo koeficientas (nurodytas įrangos tiekėjo arba imamas iš 5 priedo E.2 lentelės).

VI. PASTATO VIDUTINIS ŠILUMOS POREIKIS ŠILDYMUI

30. Gyvenamosios paskirties pastatų bei jų patalpų mikroklimato sąlygas atitinkančių negyvenamosios paskirties pastatų vidutinis šilumos poreikis šildymui per skaičiuojamąjį laikotarpį (mėnesį ar visą šildymo sezoną) yra skaičiuojamas, atsižvelgiant į tai, kad patalpose turėtų būti palaikomas šiluminis komfortas arba pakankamos vidaus šiluminės aplinkos sąlygos.

31. Pastato (patalpos) vidutinis šilumos poreikis šildymui per skaičiuojamąjį laikotarpį turi būti lygus pastato (patalpos) vidutinių šilumos nuostolių ir šilumos pritekėjimų skirtumui, padaugintam iš to laikotarpio trukmės. Šilumos pritekėjimai gali būti nevertinami, jeigu nėra jokių šildymo sistemos (temperatūros) reguliavimo įtaisų.

I skirsnis. Mėnesio vidutinis šilumos poreikis šildymui

32. Mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui, Qh, kWh:

Q_h = Q_el + Q_Ψ + Q_v – η_o×Q_hg, (17)

čia: Q_el – mėnesio vidutinio projektinio šilumos poreikio dalis šilumos nuostoliams per atitvaras padengti, kWh;

Q_Ψ – mėnesio vidutinio projektinio šilumos poreikio dalis šilumos nuostoliams per ilginius šilumos tiltelius padengti, kWh;

Q_v – mėnesio vidutinio projektinio šilumos poreikio dalis vėdinimo šilumos nuostoliams padengti, kWh;

Q_hg – mėnesio vidutinė projektinė (vidiniai + išoriniai šilumos šaltiniai) į patalpą pritekėjusi šiluma, kWh;

η_o – į patalpą pritekančios šilumos panaudos koeficientas (5 priedas, E.5 lentelė).

33. Mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis pastato šildymui Q_hs, kWh:

Q_hs = ΣQ_h/η₃, (18)

čia: η₃ – šildymo sistemos magistralinių skirstomųjų vamzdynų termoizoliacijos efektyvumo koeficientas (5 priedas, E.3 lentelė).

34. Nagrinėjamo mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl šilumos nuostolių per atitvaras Q_el nustatomas, kWh:

Q_el = ΣΦ_el^m×t×24×10^-3, (19)

čia: ΣΦ_el^m – patalpos suminiai vidutiniai mėnesio šilumos nuostoliai per atitvaras, W, skaičiuojami pagal (5) formulę, tačiau joje išorės temperatūra θ_e imama vidutinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, arba nešildomos patalpos vidutinė mėnesio temperatūra kitapus atitvaros (C priedas). Vidutinė daugiametė išorės oro temperatūra, naudotina skaičiavimuose, pateikta [4.1] 2.1 lentelėje arba 8 priede;

t – parų skaičius per nagrinėjamą mėnesį;

24 – valandų skaičius paroje.

35. Nagrinėjamo mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl nuostolių per ilginius šilumos tiltelius Q_Ψ nustatomas, kWh:

Q_Ψ = ΣΦ_Ψ^m×t×24×10^-3, (20)

čia: ΣΦ_Ψ^m – suminiai vidutiniai mėnesio šilumos nuostoliai per ilginius šilumos tiltelius, W, skaičiuojami pagal (6) formulę, tačiau joje išorės temperatūra θ_e imama vidutinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, arba nešildomos patalpos vidutinė mėnesio temperatūra kitapus atitvaros (3 priedas). Vidutinė daugiametė išorės oro temperatūra, naudotina skaičiavimuose, pateikta [4.1] 2.1 lentelėje arba 8 priede;

kiti dydžiai tokie patys, kaip ir (19) formulėje.

36. Nagrinėjamo mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl vėdinimo nuostolių Q_v nustatomas, kWh:

Q_v = Q_ev + Q_in, (21)

čia: Q_ev – šilumos poreikis dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo, kWh. Tuo atveju, jei patalpa vėdinama tik natūraliai, vietoj Q_ev į formulę įstatoma Q_nv vertė, kuri nustatoma pagal 37.3 punktą toliau;

Q_in – šilumos poreikis dėl išorės oro infiltracijos, kWh.

37.1. Nagrinėjamo mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo Q_ev, kWh:

Q_ev = Φ_ev×t×24×10^-3×t_wv×/168, (22)

čia: Φ_ev – šilumos nuostoliai dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo, nustatomi pagal (8) formulę, tačiau joje θ_e imama vidutinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, ^oC (iš [4.1] 2.1 lentelės arba žr. 8 priedą);

t_wv – vėdinimo sistemos savaitinė veikimo trukmė, h;

t – parų skaičius per nagrinėjamą mėnesį;

24 – valandų skaičius paroje;

168 – valandų skaičius savaitėje (7×24=168).

37.2. Nagrinėjamo mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl išorės oro infiltracijos Q_in, kWh:

Q_in = Φ_in×t×24×10^-3, (23)

čia: Φ_in – šilumos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos, nustatomi pagal (9) formulę, tačiau joje θ_e imama vidutinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, ^oC (iš [4.1] 2.1 lentelės arba žr. 8 priedą);

t – parų skaičius per nagrinėjamą mėnesį;

24 – valandų skaičius paroje.

37.3. Jei patalpa vėdinama tik natūraliai, tai mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl natūralaus vėdinimo dalies Q_nv nustatomas, kWh:

Q_nv = Φ_nv×t×24×10^-3, (24)

čia: Φ_nv – šilumos nuostoliai vėdinant tik natūraliai (atmetus infiltracinius šilumos nuostolius), nustatomi pagal (12) formulę, tačiau joje θ_e imama vidutinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, ^oC (iš [4.1] 2.1 lentelės arba žr. 8 priedą);

kiti dydžiai tokie patys, kaip (23) formulėje.

II skirsnis. Mėnesio vidutinė pritekėjusi šiluma Q_hg, kWh

38. Mėnesio vidutiniai projektiniai išoriniai šilumos pritekėjimai į patalpą dėl saulės spinduliuotės Φ_sg nustatomi, W:

Φ_sg = Σq_{s, j}×s×A_gl×a, (25)

čia: q_{s, j} – vidutinis paros saulės spinduliuotės šilumos srauto tankis, patenkantis pro atitinkamo orientacijos langą per nagrinėjamąjį mėnesį, W/m² (žr. 6 priedo F.1 lentelę);

s – įstiklintų plotų saulės spinduliuotės praleisties faktorius (6 priedo F.2 lentelė);

A_gl – įstiklintos lango dalies plotas, m² (jei nėra žinoma, – tada A_gl = 0,75×A; čia A – lango angos plotas);

a – pataisa dėl lango užtemdymo:

a = 0,9×a_h×a_in×a_c, (26)

čia: a_h – užtemdymas dėl aplinkos (medžiai, kiti pastatai); pataisos vidutinė vertė 0,8;

a_in – užtemdymas dėl saulės spindulių kritimo kampo nestatmenumo skaidriems paviršiams; pataisos vidutinė vertė 0,9;

a_c – dirbtinis užtemdymas įvairiomis užuolaidomis; jei nežinomas užtemdymo laipsnis, tai pataisos vidutinė vertė 0,9.

Jei nežinomos a_h, a_in ir a_c vertės, tai a = 0,6.

39. Mėnesio vidutinė projektinė į patalpą iš išorės pritekėjusi šiluma dėl saulės spinduliuotės Q_sg, kWh.

Per nagrinėjamąjį mėnesį į patalpą per langus patenkantis vidutinis šilumos kiekis skaičiuojamas pagal formulę:

Q_sg = Φ_sg×t×24×10^-3, (27)

čia: Φ_sg – mėnesio vidutiniai išoriniai šilumos pritekėjimai į patalpą dėl saulės spinduliuotės, W, nustatomi pagal (25) formulę;

t – parų skaičius per nagrinėjamą mėnesį;

24 – valandų skaičius paroje.

40. Mėnesio vidutiniai projektiniai vidiniai šilumos pritekėjimai į patalpą nuo vidinių šilumos šaltinių Φ_ig nustatomi, W:

Φ_ig = A_p×(q_el + q_ea + q_p) + Φ_em + Φ_eq + Φ_hc, (28)

čia: A_p – patalpos plotas, m²;

q_el – elektrinio apšvietimo sistemos skleidžiamos šilumos srauto tankis patalpos grindų ploto vienetui, W/m²;

q_ea – buities elektros prietaisų skleidžiamos šilumos srauto tankis patalpos grindų ploto vienetui, W/m²;

q_p – žmonių skleidžiamos šilumos srauto tankis patalpos grindų ploto vienetui, W/m²;

Φ_em – elektros variklių skleidžiamas šilumos srautas, W;

Φ_eq – pramonės įmonių technologinių įrenginių skleidžiamas šilumos srautas, W;

Φ_hc – rankšluosčių džiovintuvų ir karšto vandens vamzdynų skleidžiamas šilumos srautas, W.

Pastabos. Patartina naudoti elektros apskaitos duomenis. Skaičiuojant šilumos išskyrimus nuo žmonių, jei yra, naudojami faktiniai arba techninių užduočių duomenys.

40.1. Šilumos srauto tankiai q nuo vidinių šilumos šaltinių skaičiuojami pagal formules, W/m²:

q_el = k×f×q×t_d×t_w/168, (29-1)

q_ea = k×q×t_d×t_w/168, (29-2)

q_p = k×f×q×t_d×t_w/168, (29-3)

čia: q – prietaisų arba žmonių skleidžiamo šilumos srauto tankis, W/m² (iš 7 priedo G.1 lentelės);

t_d – veikimo (buvimo) trukmė per parą, h;

t_w – veikimo (buvimo) trukmė per savaitę, paromis;

f – pataisa dėl metų laiko, įvertinanti šviesiojo paros laiko trukmę (7 priedo G.2 lentelė);

168 – valandų savaitėje skaičius (7×24=168);

k – pataisa dėl žmonių skaičiaus (pataisa k taikoma tik gyvenamųjų namų ir butų skaičiavimui, kitais atvejais k=1):

k = (Z_p×20/A_p)^1/2, (30)

čia: Z_p – žmonių skaičius;

A_p – patalpos plotas, m²;

20 – prielaida, jog butuose vienam žmogui vidutiniškai tenka 20 m² šildomojo ploto, m².

40.2. Elektros variklių skleidžiamas šilumos srautas Φ_em, W:

Φ_em = 0,2×ΣP×t_d×t_w/168, (31)

čia: P – elektros variklių vardinė galia, W;

0,2 – vidutinė elektros variklių galios dalis, virstanti šiluma;

t_d, t_w ir 168 – kaip ir (29) formulėje.

40.3. Pramonės įmonių technologinių įrenginių skleidžiamas šilumos srautas Φ_eq, W:

Φ_eq = ΣΦ_{eq, j}×t_d×t_w/168, (32)

čia Φ_{eq, j} – apytikslis kiekvieno įrenginio technologinio proceso metu išskiriamos šilumos srautas, W;

t_d, t_w ir 168 – kaip ir (29) formulėje.

40.4. Rankšluosčių džiovintuvų ir karšto vandens tiekimo vamzdynų patalpose skleidžiamas šilumos srautas Φ_hc, W:

Φ_hc = Σq_hc×l_p×f_t, (33)

čia: q_hc – vamzdžio skleidžiamas šilumos srauto tankis, W/m (7 priedas, G.3-G.5 lentelės);

l_p – vamzdžio ilgis, m;

f_t – temperatūros pataisa, lygi Δθ_f/Δθ, jei yra žinomas faktinis tiekiamo karšto vandens ir aplinkos temperatūrų skirtumas;

Δθ – tiekiamo karšto vandens ir aplinkos projektinių temperatūrų skirtumas (apytiksliam skaičiavimui galima imti 30 ^oC), ^oC.

41. Mėnesio vidutinė projektinė nuo vidinių šilumos šaltinių išsiskyrusi į patalpą šiluma Q_ig, kWh.

Per nagrinėjamąjį mėnesį į patalpą nuo vidinių šilumos šaltinių patenkantis vidutinis šilumos kiekis skaičiuojamas pagal formulę:

Q_ig = Φ_ig×t×24×10^-3, (34)

čia: Φ_ig – mėnesio vidutiniai vidiniai šilumos pritekėjimai į patalpą nuo vidinių šilumos šaltinių W, nustatomi pagal (28) formulę;

t – parų skaičius per nagrinėjamą mėnesį;

24 – valandų skaičius paroje.

42. Mėnesio vidutinė projektinė nuo vidinių bei išorinių šilumos šaltinių į patalpą pritekėjusi šiluma Q_hg, kWh:

Q_hg = Q_ig + Q_sg, (35)

čia: Q_ig – mėnesio vidutinė nuo vidinių šilumos šaltinių išsiskyrusi į patalpą šiluma, kWh;

Q_sg – mėnesio vidutinė į patalpą iš išorės pritekėjusi šiluma dėl saulės spinduliuotės, kWh.

III skirsnis. Mėnesio vidutinis šilumos poreikis šildymui, įvedus periodinį temperatūros mažinimą

43. Periodiškai sumažinant šildomosios erdvės vidaus temperatūrą, pastato kiekvieno mėnesio šilumos nuostoliai ΣΦ_el, ΣΦ_Ψ ir ΣΦ_v yra skaičiuojami, įvertinant šį šildomosios erdvės vidaus temperatūros laikino sumažinimo poveikį.

43.1. Jei pastate naktį nuolatos sumažinama patalpų temperatūra, tai šio sumažinimo poveikis įvertinamas nustatant vidutinę paros vidaus temperatūrą θ_id, ^oC:

θ_id = [θ_n×t_n + θ_i×(24 – t_n)]/24, (36)

čia: θ_n – sumažintoji patalpų vidaus temperatūra naktį, ^oC;

t_n – vidaus temperatūros sumažinimo naktį trukmė, h;

θ_i – nustatytoji patalpų vidaus temperatūra dieną, ^oC;

24 – valandų skaičius paroje.

43.2. Jei pastate nuolatos sumažinama patalpų vidaus temperatūra savaitgaliais, tai šio sumažinimo poveikis įvertinamas nustatant vidutinę savaitės patalpų vidaus temperatūrą θ_iw, ^oC:

θ_iw = [θ_we×t_we + θ_i×(168 – t_we)]/168, (37)

čia: θ_we – patalpų vidaus temperatūra savaitgalį, ^oC;

t_we – vidaus temperatūros sumažinimo savaitgalį trukmė, h;

θ_i – nustatytoji vidaus temperatūra, jei nėra temperatūros sumažinimo naktimis, arba, jei toks yra, įstatoma vidutinė paros vidaus temperatūra θ_id, ^oC;

168 – valandų skaičius savaitėje (7×24 = 168).

44. Mėnesio vidutinis projektinis šiluminės energijos poreikis pastatui šildyti, įvedus temperatūros mažinimo priemones, Q_m, kWh:

, (38)

čia: Q_hs – pastato (viena šildymo sistema aptarnaujamos pastato dalies) mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis šildymui, kWh, nustatomas pagal 33 punkto 18 formulę;

f_u – pataisa, jei šilumos šaltinis per savaitę veikia ne nuolatos (su pertraukomis); taikoma tada, kai žinomas tiktai šilumos šaltinio išjungimo laikotarpis ir neskaičiuojamos šildomosios erdvės sumažėjusios temperatūros (pagal 43.1 punkto (36) formulę bei 43.2 punkto (37) formulę); pataisa nustatoma:

f_u = (168 – t_uw)/168, (39)

čia: 168 – valandų skaičius savaitėje (24×7 = 168);

t_uw – savaitinis šilumos šaltinio išjungimo (neveikimo) laikotarpis, h;

η₁ – šildymo sistemos reguliavimo įtaisų efektyvumo koeficientas, 5 priedo E.1 lentelė;

η₂ – šilumos šaltinio efektyvumo koeficientas, 5 priedo E.2 lentelė;

η₄ – šildymo sistemos hidraulinio suderinimo įrangos efektyvumo koeficientas, 5 priedo E.4 lentelė.

Pataisų vertės parenkamos, įvertinus šildymo sistemos įrangos technines charakteristikas. Jei yra, naudoti gamyklinius arba kokybės pažymų duomenis.

IV skirsnis. Pastato metinis šilumos poreikis šildymui

45. Pastato projektinis metinis šiluminės energijos poreikis šildymui Q_a nustatomas, sudedant visų mėnesių vidutinius projektinius šilumos poreikius šildymui, kWh:

Q_a= ΣQ_m, (40)

čia: Q_m – atskiro mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis pastatui šildyti, kWh, nustatomas pagal (36) formulę.

46. Pastato perskaičiuotasis metinis šilumos poreikis šildymui Q_ac, įvertinant išorės vidutines faktines mėnesių temperatūras ir faktines mėnesių šilumos sąnaudas šildymui, nustatomas, kWh:

Q_ac = ΣQ_mc, (41)

čia: Q_mc – pastato atskiro mėnesio perskaičiuotasis šilumos poreikis šildymui, kWh.

46.1. Pastato kiekvieno mėnesio perskaičiuotasis šilumos poreikis šildymui Q_mc yra perskaičiuojamas pagal atskirų mėnesių vidutines faktines išorės temperatūras ir faktines šilumos sąnaudas šildymui, kWh:

, (42)

čia: Q_mr – atskiro mėnesio faktinės šilumos sąnaudos pastatui šildyti, kWh;

θ_er – vidutinė faktinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, ^oC;

θ_i ir θ_e – atitinkamai, pastato vidutinė nustatytoji vidaus ir nagrinėjamo mėnesio vidutinė projektinė išorės temperatūros, ^oC.

47. Pastato perskaičiuotosios vidutinės metinės šilumos sąnaudos šildymui Q_yr, žinant atskirų mėnesių vidutines faktines išorės temperatūras ir projektinius mėnesių šilumos poreikius šildymui, nustatomos, kWh:

Q_yr = ΣQ_rcm, (43)

čia: Q_yr – perskaičiuotosios vidutinės metinės šilumos sąnaudos pastatui šildyti, kWh;

Q_rcm – atskiro mėnesio perskaičiuotosios vidutinės šilumos sąnaudos pastatui šildyti, kWh.

47.1. Atskiro mėnesio perskaičiuotosios vidutinės šilumos sąnaudos pastatui šildyti Q_m nustatomos pagal mėnesio projektinį poreikį šildymui ir mėnesio vidutinę faktinę išorės temperatūrą, kWh:

, (44)

čia: Q_m – atskiro mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis pastatui šildyti, kWh, nustatomas pagal (36) formulę;

kiti dydžiai tokie patys, kaip 46 punkto (42) formulėje.

48. Pastato metinis projektinis šilumos poreikis šildymui Q_a pagal vidutinius projektinius viso šildymo sezono duomenis yra nustatomas taip, kWh:

, (45)

čia: ΣQ_ah – pastato šildomų patalpų metinių projektinių šilumos poreikių šildymui suma, kWh, nustatoma pagal (15), (17), (18), (19) formules, kuriose laikotarpis t – viso šildymo sezono trukmė paromis. Pastaba: pagal (25) formulę skaičiuojant pritekėjusią šilumą dėl saulės spinduliuotės Q_sg, kWh, bei pagal (28) formulę – vidutinius šildymo sezono išorinius šilumos pritekėjimus į patalpą Φ_sg, W, vidutinis šildymo sezono saulės spinduliuotės šilumos srauto tankis q_s, W/m², imamas iš 6 priedo F.3 lentelės;

kiti dydžiai tokie patys, kaip (38) ir (18) formulėse.

49. Jeigu faktinės energijos sąnaudos skiriasi nuo perskaičiuotų pagal faktines vidutines išorės oro temperatūras projektinių verčių daugiau kaip 15 %, būtina atlikti detalų pastato šiluminį auditą.

______________

STR 2.09.04:2002

1priedas (informacinis)

A.1 lentelė. Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės

Eil. Nr.	Medžiagų grupė ir medžiaga	Tankis r, kg/m³	Projektinis šilumos laidumo koeficientas l_ds, W/(m×K)	Savitoji šiluminė talpa c, J/(kg×K)	Medžiagos šilumos imlumo koeficientas S, W/(m²×K)
1	2	3	4	5	6
1	BETONAI
1.1	Gelžbetonis	2500	2,04	1000	19,2
1.2	Betonas su žvyro, akmens skalda	2400	2,0	1060	19,2
1.3		2200	1,6	1070	16,5
1.4		2000	1,2	1080	13,7
1.5		1800	0,9	1080	11,2
1.6		1600	0,7	1080	9,3
1.7	Keramzitbetonis su keramzitiniu smėliu ir putų keramzitbetonis	1800	0,92	1000	10,9
1.8		1600	0,81	1000	9,7
1.9		1400	0,67	1000	8,2
1.10		1200	0,54	1000	6,8
1.11		1000	0,42	1000	5,5
1.12		800	0,32	1000	4,3
1.13		600	0,27	1000	3,4
1.14		500	0,24	1000	2,9
1.15	Keramzitbetonis su akytuoju kvarciniu smėliu	1200	0,60	1000	7,2
1.16		1000	0,48	1000	5,9
1.17		800	0,36	1000	4,6
1.18	Keramzitbetonis su perlitiniu smėliu	1000	0,42	1000	5,5
1.19		800	0,36	1000	4,6
1.20	Perlitbetonis	1200	0,52	1000	6,7
1.21		1000	0,39	1000	5,3
1.22		800	0,34	1000	4,4
1.23		600	0,24	1000	3,2
1.24	Smėlinis gipso betonas	1300	0,64	1000	7,8
1.25		1200	0,58	1000	7,1
1.26	Betonas su šlako žvyru	1400	0,60	1000	7,8
1.27		1200	0,48	1000	6,5
1.28		1000	0,36	1000	5,1
1.29	Klinčių-keramzito-smėlio betonas (grindims)	1650	1,20	1000	12,0
1.30		1600	1,15	1000	11,5
1.31	Pjuvenų-latekscemenčio betonas (grindims)	1500	0,86	1000	9,7
1.32		1450	0,82	1000	9,3
1.33		1100	0,58	1000	6,8
1.34		1000	0,53	1000	6,2
1.35	Pjuvenų betonas	1000	0,40	1500	6,6
1.36		800	0,30	1500	5,1
1.37	Spalių betonas	1000	0,32	1100	5,0
1.38	Molis su šiaudais	800	0,40	1300	5,5
1.39	Akytojo betono plokštės	1000	0,36	1000	5,1
1.40		800	0,29	1000	4,1
1.41		600	0,20	1000	2,9
1.42		400	0,15	1000	2,1
1.43		300	0,12	1000	1,6
2	BIRIOSIOS MEDŽIAGOS
2.1	Statybinis smėlis	1600	0,58	900	7,8
2.2	Žvyras	1800	0,70	900	9,1
2.3	Šiaudai	150	0,09	1200	1,1
2.4	Susmulkintos durpės	200	0,13	1200	1,5
2.5	Medienos drožlės	150	0,1	1300	1,2
2.6	Sutankintos medienos drožlės	300	0,12	1300	1,8
2.7		650	0,15	1300	3,0
2.8	Pakulos	150	0,074	1300	1,0
3	SKIEDINIAI IR TINKAI
3.1	Cemento-smėlio	1800	0,96	1100	11,7
3.2	Kalkių-smėlio-cemento	1700	0,90	1100	11,0
3.3	Kalkių-smėlio	1600	0,83	1000	9,8
3.4	Cemento-šlako	1400	0,67	1000	8,2
3.5	Cemento-šlako	1200	0,61	1000	7,3
3.6	Cemento-perlito	1000	0,32	1000	4,8
3.7	Cemento-perlito	800	0,27	1000	4,0
3.8	Gipso-perlito	600	0,25	1000	3,3
3.9	Akytojo gipso-perlito	500	0,20	1000	2,7
3.10	Akytojo gipso-perlito	400	0,16	1000	2,2
3.11	Gipso	1300	0,65	1000	7,8
3.12	Polimeriniai tinkai	1800	0,95	1000	11,1
4	GRUNTAI
4.1	Molis arba dumblinės sąnašos	1200-1800	1,5	1670-2500	11,7- 22,1
4.2	Smėlis arba žvyras	1700-2200	2,0	910-1180	15,0- 19,4
4.3	Suplūktasis molis	2000	1,30	2500	21,7
4.4	Priemolis	1800	1,70	2500	23,5
4.5	Sukastas gruntas (priemolis)	800	0,42	1300	5,6
5	GAMTINIAI AKMENYS
5.1	Natūrali, kristalizuota uoliena	2800	3,5	1000	26,6
5.2	Natūrali, nuosėdinė uoliena	2800	3,5	1000	26,6
5.3	Natūrali, nuosėdinė uoliena, lengva	2600	2,3	1000	20,8
5.4	Natūrali, porėtoji uoliena, lava,	1500	0,85	1000	9,6
5.5	Bazaltas	1500	0,85	1000	9,6
5.6	Gneisas	1600	0,55	1000	8,0
5.7		2700	3,5	1000	26,1
5.8		3000	3,5	1000	27,5
5.9		2400	3,5	1000	24,6
5.10		2700	3,5	1000	26,1
5.11	Granitas	2500	2,8	1000	22,5
5.12		2700	2,8	1000	23,4
5.13		2800	2,8	1000	23,8
5.14	Marmuras	2000	3,5	1000	22,5
5.15		2800	3,5	1000	26,6
5.16	Skalūnas	1600	2,2	1000	15,9
5.17		1800	2,2	1000	16,9
5.18	Kalkakmenis, labai minkštas	2000	0,85	1000	11,1
5.19	Kalkakmenis, minkštas	2200	1,1	1000	13,2
5.20	Kalkakmenis, vid. kietumo	2600	1,4	1000	16,2
5.21	Kalkakmenis, kietas	2600	1,7	1000	17,9
5.22	Kalkakmenis, labai kietas	400	2,3	1000	8,2
5.23	Smiltainis	1750	2,3	1000	17,1
5.24	Natūralioji pemza	300	0,12	1000	1,6
6	GRINDŲ DANGOS
6.1	Guma	1200	0,17	1400	4,5
6.2	Plastikai	1700	0,25	1400	6,6
6.3	Pagrindas, akytoji guma arba plastikas	270	0,1	1400	1,7
6.4	Pagrindas, veltinis	120	0,05	1300	0,8
6.5	Pagrindas, vilna	200	0,06	1300	1,1
6.6	Pagrindas, kamštena	200	0,05	1500	1,0
6.7	Čerpės, kamštena	400	0,065	1500	1,7
6.8	Kilimas/tekstilės danga	200	0,06	1300	1,1
6.9	Linoleumas	1200	0,17	1400	4,5
7	MEDIENA IR JOS GAMINIAI
7.1	Pušis ir eglė skersai plaušo	500	0,18	1610	3,2
7.2	Pušis ir eglė išilgai plaušo	500	0,35	1610	4,5
7.3	Ąžuolas skersai plaušo	700	0,23	1610	4,3
7.4	Ąžuolas išilgai plaušo	700	0,41	1610	5,8
7.5	Beržas skersai plaušo	710	0,2	1610	4,1
7.7	Fanera	300	0,09	1600	1,8
7.8	Fanera	500	0,13	1600	2,7
7.9	Fanera	700	0,17	1600	3,7
7.10	Fanera	1000	0,24	1600	5,3
7.11	Plokštės su cementiniu rišikliu				0,0
7.12	Medžio pjuvenų plokštės	1200	0,23	1500	5,5
7.13	Medžio pjuvenų plokštės	300	0,1	1700	1,9
7.14	Medžio pjuvenų plokštės	600	0,14	1700	3,2
7.15	Orientuotosios medžio drožlių (OSB) plokštės	900	0,18	1700	4,5
7.16	Medžio plaušo plokštės MDF				0,0
7.17	Medžio plaušo plokštės MDF	650	0,13	1700	3,2
7.18	Medžio plaušo plokštės MDF	250	0,07	1700	1,5
7.19	Medžio plaušo plokštės MDF	400	0,1	1700	2,2
7.20		600	0,14	1700	3,2
7.21		800	0,18	1700	4,2
7.22	Apdailos kartonas	1000	0,23	1500	5,0
7.23	Sluoksniuotasis statybinis kartonas	650	0,18	1500	3,6
7.24	Popierius	1000	0,27	1500	5,4
8	MŪRAS
8.1	Pilnavidurių molio plytų su cementiniu skiediniu	1800	0,81	1000	10,3
8.2	Pilnavidurių molio plytų su cemento ir perlito skiediniu	1600	0,7	1000	9,0
8.3	Pilnavidurių silikatinių plytų su cementiniu skiediniu	1800	1,03	1000	11,6
8.4	Skylėtųjų molio plytų (1400 kg/m³) su cementiniu skiediniu	1600	0,64	1000	8,6
8.5	Skylėtųjų molio plytų (1300 kg/m³) su cementiniu skiediniu	1400	0,58	1000	7,7
8.6	Skylėtųjų molio plytų (1100 kg/m³) su cementiniu skiediniu	1200	0,52	1000	6,7
8.7	Skylėtųjų silikatinių plytų (1500 kg/m³) su cementiniu skiediniu	1600	0,85	1000	9,9
8.8	Skylėtųjų silikatinių plytų (1400 kg/m³) su cementiniu skiediniu	1500	0,8	1000	9,3
8.9	Pilnavidurių keramzitbetonio blokelių, kurių tankis ne didesnis kaip 1800 kg/m³	1800	1,16	1000	12,3
8.10	Pilnavidurių keramzitbetonio blokelių, kurių tankis ne didesnis kaip 1200 kg/m³	1260	0,57	1000	7,2
8.11	Tuščiavidurių keramzitbetonio blokelių (tuštymėtumas 15–20%), kai keramzitbetonio tankis – 2000 kg/m³	1700	0,82	1000	10,0
8.12	Tuščiavidurių keramzitbetonio blokelių (tuštymėtumas 15–20%), kai keramzitbetonio tankis – 1200 kg/m³	1100	0,45	1000	6,0
8.13	Skaldyto akmens (akmens tankis 2800 kg/m³) su 15 mm storio siūlėmis	2400	2,65	920	20,6
8.14	Keraminė pilnavidurė plyta	1800	0,65	1000	9,2
8.15	Silikatinė pilnavidurė plyta	1900	0,95	1000	11,4
9	Ruloninės ir hidroizoliacinės medžiagos
9.1	Statybinis ir stogo dangų bitumas	1400	0,27	1000	5,2
9.2		1200	0,22	1000	4,4
9.3		1000	0,17	1000	3,5
9.4	Bitumas grynas	1050	0,17	1000	3,6
9.5	Bitumuotas veltinis/ lakštai	1100	0,23	1000	4,3
9.6	Asfaltbetonis	2100	1,05	1500	15,5
9.7	Ruberoidas	600	0,17	1000	2,7
9.8	Pergaminas	600	0,17	1300	3,1
9.9	Tolis	600	0,17	1200	3,0
10	LAKŠTINĖS MEDŽIAGOS
10.1	Lygieji asbocementiniai lakštai	1800	0,87	1000	10,6
10.2		1600	0,83	1000	9,8
10.3	Gipso plokštės	1200	0,49	1000	6,5
10.4		1000	0,67	1000	7,0
10.5	Gipso lakštai (sausas tinkas)	800	0,22	1050	3,7
10.6	Keraminės čerpės	1900	0,9	900	10,5
10.7	Betoninės čerpės	2100	1,4	1000	14,6
10.8	Keraminės /porcelianinės čerpės	2300	1,3	840	13,5
10.9	Plastikinės čerpės	1000	0,2	1000	3,8
11	PLASTIKAI
11.1	Akrilas	1050	0,2	1500	4,8
11.2	Polikarbonatas	1200	0,2	1200	4,6
11.3	Politetrafluoretilenas (PTFE)	2200	0,25	1000	6,3
11.4	Polivinilchloridas (PVC)	1390	0,17	900	3,9
11.5	Polimetilmetakrilas (PMMA)	1180	0,18	1500	4,8
11.6	Poliacetatas	1410	0,3	1400	6,5
11.7	Poliamidas	1150	0,25	1600	5,8
11.8	Poliamidas 6,6 su 25 % stiklo pl.	1450	0,3	1600	7,1
11.9	Polietilenas, didelio tankio	980	0,5	1800	8,0
11.10	Polietilenas, mažo tankio	920	0,33	2200	6,9
11.11	Polistirenas	1050	0,16	1300	4,0
11.12	Polipropilenas	910	0,22	1800	5,1
11.13	Polipropilenas su 25 % stiklo pl.	1200	0,25	1800	6,2
11.14	Poliuretanas (PU)	1200	0,25	1800	6,2
11.15	Epoksidinė derva	1200	0,2	1400	4,9
11.16	Fenolio derva	1300	0,3	1700	6,9
11.17	Poliesterio derva	1400	0,19	1200	4,8
12	SANDARINIMO MEDŽIAGOS, HERMETIKAI
12.1	Silikagelis	720	0,13	1000	2,6
12.2	Silikonas, grynasis	1200	0,35	1000	5,5
12.3	Silikonas su užpildu	1450	0,5	1000	7,2
12.4	Silikono putos	750	0,12	1000	2,6
12.5	Uretanas/poliuretanas (šilumos tilteliai)	1300	0,21	1800	6,0
12.6	Polivinilchloridas (PVC), su 40% minkštikliu	1200	0,14	1000	3,5
12.7	Elastomero putos	60 -80	0,05	1500	0,6- 0,7
12.8	Poliuretano (PU) putos	70	0,05	1500	0,6
12.9	Polietileno putos	70	0,05	2300	0,8
13	GUMOS
13.1	Natūrali	910	0,13	1100	3,1
13.2	Neoprenas	1240	0,23	2140	6,6
13.3	Butilas, kietasis, karštai lydytas	1200	0,24	1400	5,4
13.4	Putgumė	60 – 80	0,06	1500	0,6 – 0,7
13.5	Kietoji guma (ebonitas)	1200	0,17	1400	4,5
13.6	EPDM (etileno propileno monomeras)	11-50	0,25	1000	4,6
13.7	Poliizobutilenas	930	0,2	1100	3,8
13.8	Polisulfidas	1700	0,4	1000	7,0
13.9	Butadienas	980	0,25	1000	4,2
14	METALAI
14.1	Aliuminio lydinys	2800	160	880	168,8
14.2	Bronza	8700	65	380	124,6
14.3	Žalvaris	8400	120	380	166,4
14.4	Varis	8900	380	380	304,7
14.5	Geležis, ketus	7500	50	450	110,4
14.6	Švinas	11300	35	130	60,9
14.7	Plienas	7800	50	450	112,6
14.8	Nerūdijantysis plienas	7900	17	460	66,8
14.9	Cinkas	7200	110	380	147,5
14.10	Aliuminio lydinys	2800	160	880	168,8
15	STIKLAS
15.1	Sodos-kalkių	2500	1	750	11,6
15.2	Kvarcinis	2200	1,4	750	12,9
15.3	Mozaikinis	2000	1,2	750	11,4
16	DUJOS
16.1	Oras	1,23	0,025	1008	0,05
16.2	Anglies dioksidas	1,95	0,014	820	0,04
16.3	Argonas	1,7	0,017	519	0,03
16.4	Sieros heksafluoridas	6,36	0,013	614	0,06
16.5	Kriptonas	3,56	0,009	245	0,02
16.6	Ksenonas	5,68	0,0054	160	0,02

Pastaba. Tiksli atitinkamų medžiagų ir gaminių šilumos laidumo koeficiento vertė nustatoma pagal [4.10] reikalavimus.

A.2 lentelė. Šilumą izoliuojančių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių apytikslės projektinės vertės

Eil. Nr.	Medžiagų grupė ir medžiaga	Tankis r, kg/m³	Projektinis šilumos laidumo koeficientas l_ds, W/(m×K)	Savitoji šiluminė talpa c, J/(kg×K)	Medžiagos šilumos imlumo koeficientas S, W/(m²×K)
1	2	3	4	5	6
1.1	Mineralinė vata, dembliai, plokštės	15	0,046	840	0,20
1.2		30	0,039	840	0,27
1.3		50	0,037	840	0,34
1.4		100	0,037	840	0,47
1.5		200	0,041	840	0,71
1.6	Stiklo vata, dembliai, plokštės	10	0,047	840	0,17
1.7		20	0,039	840	0,22
1.8		35	0,036	840	0,28
1.9		120	0,034	840	0,50
1.10	Polistireninis putplastis	10	0,05	1450	0,23
1.11		15	0,41	1450	0,80
1.12		25	0,035	1450	0,30
1.13		50	0,033	1450	0,42
1.14		20	0,03	1450	0,25
1.15	Ekstruzinis polistirenas	40–65	0,035	1450	0,25–0,44
1.16	Poliuretano putos (kietos)	28–55	0,031	1400	0,30–0,42
1.17	Poliuretano putos (kietos), su apsaugine danga	28–55	0,027	1400	0,28–0,39
1.18	Purškiamojo poliuretano putos	30–50	0,035	1400	0,33–0,42
1.19	Fenolio putos	20–50	0,045	1400	0,30–0,48
1.20	Formaldehido putos	10–30	0,045	1400	0,21–0,37
1.21	Putstiklis	100	0,041	1000	0,54
1.22		150	0,056	1000	0,78
1.23	Putų arba dujų stiklas	200	0,07	840	0,92
1.24		400	0,11	840	1,63
1.25	Medienos vilnos plokštės	250	0,07	2300	1,71
1.26		450	0,12	2300	3,00
1.27	Medienos plaušų plokštės	150	0,07	2300	1,32
1.28		250	0,08	2300	1,82
1.29	Pūstas kamštis	90	0,05	1560	0,71
1.30		140	0,06	1560	0,97
1.31	Birioji mineralinė vata	15	0,047	840	0,21
1.32		60	0,035	840	0,36
1.33	Birusis celiuliozės pluoštas	20–60	0,05	1600	0,34–059
1.34	Birusis perlitas	50	0,05	900	0,40
1.35		150	0,07	900	0,83
1.36	Birusis keramzitas	200	0,15	1000	1,47
1.37		400	0,18	1400	2,70
1.38	Biriosios polistireno granulės	10–30	0,05	1340	0,22–0,38

Pastaba. Tiksli atitinkamų medžiagų ir gaminių šilumos laidumo koeficiento vertė nustatoma pagal [4.10] reikalavimus.

______________

STR 2.09.04:2002

2 priedas (informacinis)

B.1 lentelė. Nesusisiekiančių su išorės oru atitvarų pataisos koeficiento k_u vertės

Eilės Nr.	Atitvara	*k_u* vertė
1.	Perdangos po pastoge su skardiniu, čerpiniu, šiferiniu stogu be ruloninio pakloto; sutapdinti stogai su vėdinamu oro pasluoksniu po danga	1,0
2.	Perdangos po pastoge, kai stogas dengtas rulonine danga	0,9
3.	Sienos, durys ir langai į įstiklintą balkoną	0,8

Pastaba. Tikslesnei vertei nustatyti naudojama C priedo šilumos balanso lygtis (C.1).

B.2 lentelė. Pataisos koeficientų Δk vertės

Pataisos Dk	Taikymo sritis	Dk vertė
Pataisa Dk_o dėl atitvaros padėties pasaulio šalių atžvilgiu	Šiaurės rytų, šiaurės, šiaurės vakarų pusėje esančioms vertikalioms atitvaroms	0,05
Pataisa Dk_wdėl vėjo*	Miesto pastatuose, kai patalpos yra 6-tame aukšte arba aukščiau, taip pat jei pastatas yra atviroje vietoje, o patalpos yra iki 6-ojo aukšto	0,02
Pataisa Dk_wdėl vėjo*	Kai pastatas atviroje vietoje ir patalpos yra 6-tame aukšte arba aukščiau	0,05
Pataisa Dk_h dėl šildymo Prietaisų	Ketiniai, skardiniai radiatoriai ir konvektoriniai šildytuvai	0,02
	Orinis šildymas	0,0
	Spindulinio šildymo prietaisai iki 500 °C	-0,10
	Aukštos temperatūros spindulinio šildymo prietaisai 500 °C ir daugiau	-0,15
	Grindų šildymo sistemos	0,1
	Kitų rūšių šildymo prietaisai	0,04
Pataisa Dk_d gyvenamųjų pastatų lauko durims	Trejos durys su tambūrais tarp jų	0,05N**
	Dvejos durys su tambūru tarp jų	0,06N**
	Dvejos durys be tambūro tarp jų	0,1N**
	Vienerios durys be tambūro	0,15N**
Pataisa Dkd viešosios paskirties lauko durims (jei nėra oro uožuolaidų), kai pro duris per valandą praeina:	iki 50 žmonių	1,0
	50-100 žmonių	1,5
	100-200 žmonių	2,5
	200-400 žmonių	3,0
	400 ir daugiau žmonių	6,0

Pastabos. * Jei pastatas pajūrio srityje (Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Gargždų, Neringos, Šilutės miestai ir šių rajonų vietovės), taikoma du kartus didesnė pataisos vertė.

** N – aukštų skaičius pastate.

______________

STR 2.09.04:2002

3 priedas (informacinis)

Nešildomos patalpos temperatūros nustatymas

Nešildomos patalpos temperatūra apskaičiuojama taip:

, (C.1)

čia: θ_u – vidutinė nešildomos patalpos temperatūra skaičiuojamuoju laikotarpiu, ^oC;

θ_e – vidutinė skaičiuojamojo laikotarpio išorės temperatūra, ^oC;

θ_i – nustatytoji šildomos patalpos temperatūra, ^oC;

A_i – atitvarų plotas, skiriantis šildomą patalpą nuo nešildomos, m²;

A_o – nešildomos patalpos išorės atitvarų plotas, m²;

U_i – atitvarų, skiriančių šildomą patalpą nuo nešildomos, šilumos perdavimo koeficientai, W/(m²×K);

U_o – atitvarų, skiriančių nešildomą patalpą nuo išorės, šilumos perdavimo koeficientai, W/(m²×K);

V – nešildomos patalpos tūris, m³;

c – savitoji oro šiluma, apytiksliai c @ 0,279 Wh/(kg×K);

ρ – oro tankis, taikytinas skaičiuojant apytiksliai (ρ @ 1,2 kg/m³);

n – vidutinė oro apykaita nešildomoje patalpoje skaičiuojamuoju laikotarpiu, kartais/h;

Φ_hg – vidutiniai šilumos pritekėjimai (vidiniai + išoriniai) į nešildomą patalpą skaičiuojamuoju laikotarpiu, W.

namas

6 pav. Pastato su nešildoma patalpa schema

Skaičiavimo formulė (C.1) išvesta iš šios lygybės:

Σ(U_i×A_i)×(θ_i-θ_u) = Σ(U_o×A_o)×(θ_u-θ_e) + V×n×c×ρ×(θ_u-θ_e) – Φ_hg, (C.2)

Tai – šilumos kiekių balanso lygtis, išreikšta šilumos srautais. Šilumos srautas, perduodamas iš šildomos patalpos į nešildomą, yra lygus šilumos srautui iš nešildomos patalpos į išorę, įvertinant pašildymą infiltruojamo išorės oro į nešildomą patalpą bei šilumos pritekėjimus į ją.

______________

STR 2.09.04:2002

4 priedas (informacinis)

D.1 lentelė. Pastatų sandarumo lygmuo, kartais/h, esant 50 Pa slėgių skirtumui

	Oro apykaita, kartais/h, esant 50 Pa slėgių skirtumui
Pastato sandarumo lygmuo	Daugiabučiuose namuose	Vienbučiuose namuose
Mažas	Daugiau negu 5	Daugiau negu 10
Vidutinis	Nuo 2 iki 5	Nuo 4 iki 10
Didelis	Mažiau negu 2	Mažiau negu 4

D.2 lentelė. Oro apykaita pastatuose tik dėl infiltracijos, n_in, kartais/h

Vietovė	Užuovėjos lygmuo	Oro apykaita, kartais/h
Pajūris (žr. B priedo pastabas)	Apsaugoti nuo vėjo (miške, kalno šlaite, miesto centre tarp medžių)	0,3
	Vidutiniškai apsaugoti (aukšti pastatai, pastatai mieste be augmenijos)	0,4
	Neapsaugoti (laisvai išplanuotuose plotuose, atvirose vietose netoli vandens telkinių arba laukuose)	0,5
Žemyninė dalis	Apsaugoti nuo vėjo (miške, kalno šlaite, miesto centre tarp medžių)	0,2
	Vidutiniškai apsaugoti (aukšti pastatai, pastatai mieste be augmenijos)	0,3
	Neapsaugoti (laisvai išplanuotuose plotuose, atvirose vietose netoli vandens telkinių arba laukuose)	0,4

D.3 lentelė. Oro apykaita n_tv, kartais/h, daugiabučiuose namuose su natūraliu vėdinimu, įvertinus pastato sandarumą ir užuovėjos lygmenį

Užuovėjos	Daugiau negu vienas atviras fasadas			Tik vienas atviras fasadas
lygmuo	Pastato sandarumas			Pastato sandarumas
	Mažas	Vidutinis	Didelis	Mažas	Vidutinis	Didelis
Neapsaugoti	1,2	0,7	0,5	1,0	0,6	0,5
Vidutinis lygmuo	0,9	0,6	0,5	0,7	0,5	0,5
Apsaugoti	0,6	0,5	0,5	0,5	0,5	0,5

D.4 lentelė. Oro apykaita n_tv, kartais/h, vienbučiuose namuose su natūraliu vėdinimu, įvertinus pastato sandarumą ir užuovėjos lygmenį

Užuovėjos	Pastato sandarumas
lygmuo	Mažas	Vidutinis	Didelis
Neapsaugoti	1,5	0,8	0,5
Vidutinis lygmuo	1,1	0,6	0,5
Apsaugoti	0,7	0,5	0,5

D.5 lentelė. Pataisa Δk_b dėl vėdinimo sistemos rūšies

Taikoma priemonė	Pataisos Dk_bvertė
Subalansuota ištraukiamojo ir teikiamojo vėdinimo sistema	-0,1
Tik ištraukiamojo vėdinimo sistema	0,1

______________

STR 02.09.04:2002

5 priedas (informacinis)

E.1 lentelė. Šildymo sistemos reguliavimo įtaisų efektyvumo koeficientas, η₁

Taikoma priemonė	Efektyvumo koeficientas, h₁
Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant retai; Arba nėra jokių šildymo sistemos reguliavimo įtaisų	0,88
Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant nuolatos	0,91
Rankinis šilumos šaltinio temperatūros reguliavimas ir termostatiniai šildymo prietaisų ventiliai	0,93
Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą, nėra šildymo prietaisų termostatinių ventilių	0,94
Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą (galint keisti šildymo reguliavimo kreivę) ir/arba patalpų termostatai	0,95
Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą ir šildymo prietaisų termostatiniai ventiliai	0,97
Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą (galint keisti šildymo reguliavimo kreivę) ir/arba patalpų termostatai bei šildymo prietaisų termostatiniai ventiliai	0,98
Centrinis patalpų termostatas ir šildymo prietaisų termostatiniai ventiliai (vienbučiai namai)	0,98

E.2 lentelė. Apytikslis šilumos šaltinio efektyvumo koeficientas, η₂

Taikoma priemonė	Šilumos tinklai	Naudojamas kuras			Elektra
Taikoma priemonė	Šilumos tinklai	Dujos	Skystasis	Kietasis	Elektra
Rankinis reguliavimas	0,9	0,80	0,75	0,6	0,9
Automatinis reguliavimas	1,0	0,94	0,87	0,85	1,0

E.3 lentelė. Šildymo sistemos magistralinių skirstomųjų vamzdynų termoizoliacijos efektyvumo koeficientas, η₃

Taikoma priemonė	Efektyvumo koeficientas, h₃
Nauja vamzdynų termoizoliacija, atitinkanti normų reikalavimus	0,97
Sena (blogos būklės) vamzdynų termoizoliacija	0,9
Nėra vamzdynų izoliacijos	0,7

E.4 lentelė. Šildymo sistemos hidraulinio suderinimo įrangos efektyvumo koeficientas, η4

Taikoma priemonė	Efektyvumo koeficientas, h₄
Yra ir hidraulinio suderinimo (balansiniai) ventiliai, ir cirkuliacinis siurblys	0,99
Yra tiktai cirkuliacinis siurblys	0,96
Nėra nei hidraulinio suderinimo (balansinių) ventilių, nei cirkuliacinio siurblio	0,92

E.5 lentelė. Į patalpas pritekančios šilumos Q_hg, kWh, panaudos koeficientas, η_o

Taikoma priemonė		Panaudos koeficientas, h_o
Nėra patalpos šildymo prietaisų reguliavimo įtaisų		0,1
Šildymo sistema nereguliuojama pagal išorės temperatūrą	Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant retai	0,1
	Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant nuolatos	0,2
	Patalpos šildymo prietaisų reguliavimas termostatiniais ventiliais	0,7
Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą	Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant retai	0,3
	Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant nuolatos	0,5
	Patalpos šildymo prietaisų reguliavimas termostatiniais ventiliais	0,8

______________

STR 2.09.04:2002

6 priedas (informacinis)

F.1 lentelė. Paros vidutinis suminis saulės spinduliuotės šilumos srauto tankis q_s, W/m²,

į vertikaliuosius ir horizontalųjį paviršius, esant vidutiniam debesuotumui

Atitvaros	Mėnuo
orientacija	01	02		03	04	05	06	07	08	09	10	11	12
Pajūris (Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Gargždų, Neringos, Šilutės miestai ir šių rajonų vietovės)
Š	12,8	27,8	46,4		54,2	80,1	96,5	87,7	67,6	44,9	23,8	10,9	7,8
ŠR	12,8	28,6	52,2		66,3	100,9	119,7	106,8	83,6	52,5	25,7	11,0	7,8
R	15,7	36,4	72,7		88,8	126,8	146,5	130,8	106,4	73,4	36,4	14,9	11,0
PR	25,1	52,1	97,7		105,8	132,8	148,2	133,8	118,5	93,2	54,2	24,4	22,6
P	30,6	61,8	110,2		106,4	125,8	134,4	124,8	117,7	100,5	62,5	30,6	28,8
PV	25,9	54,5	99,8		101,5	128,8	141,7	129,7	118,5	91,4	52,9	24,9	23,1
V	16,1	38,1	75,5		85,1	117,8	138,0	124,8	101,7	71,1	35,1	17,0	13,0
ŠV	13,0	28,6	53,1		65,0	95,9	116,1	103,8	82,1	52,1	25,3	11,0	7,8
Horizontali	19,4	43,2	90,4		142,2	205,7	230,3	217,2	172,6	106,1	55,5	21,1	12,2
Žemyninė dalis
Š	15,6	32,4		52,7	56,9	84,4	97,8	88,7	67,9	45,3	23,7	10,5	9,5
ŠR	15,7	33,3		59,3	70,8	105,3	121,3	109,1	87,3	54,7	25,8	10,6	9,5
R	19,9	42,7		81,7	97,9	133,7	150,0	134,0	113,9	81,8	39,8	14,8	12,5
PR	34,0	61,1		109,7	118,4	139,0	152,7	137,3	128,6	107,3	61,6	24,9	22,9
P	42,2	72,8		123,7	119,2	131,6	136,9	127,5	127,7	117,2	71,6	31,4	28,7
PV	35,2	64,1		112,0	113,3	134,8	146,1	133,0	128,6	105,4	37,0	25,5	23,5
V	20,6	44,7		84,5	93,5	123,3	142,1	127,5	109,3	78,9	38,0	14,7	12,7
ŠV	15,7	33,3		59,7	70,1	97,2	117,4	105,9	85,4	54,8	25,6	10,7	9,5
Horizontali	21,6	47,4		97,1	156,8	213,1	225,2	214,2	178,2	115,0	57,3	21,1	13,0

Pastaba. Suminis saulės spinduliuotės šilumos srauto tankis yra lygus išsklaidytosios ir tiesioginės saulės spinduliuotės šilumos srauto tankių sumai.

F.2 lentelė. Saulės spinduliuotės visuminis praleisties faktorius s per įstiklintus plotus

Įstiklinimo rūšis	Vidutinė s vertė^*
Vieno stiklo	0,85
Dviejų stiklų	0,75
Trijų stiklų	0,7
Dviejų stiklų su šilumą atspindinčia danga	0,67
Trijų stiklų su dviem šilumą atspindinčiomis dangomis	0,5
Dviejų stiklų atskiruose rėmuose	0,75
Jei tik yra, naudoti gamintojų pateiktas sertifikuotas vertes

Pastaba. ^* Vertė, spinduliuotės srautui krintant statmenai į paviršių.

F.3 lentelė. Šildymo sezono vidutinis suminis saulės spinduliuotės srauto tankis q_s, W/m²,

į vertikaliuosius ir horizontalųjį paviršius, esant vidutiniam debesuotumui

Vietovė	Šildymo sezonas		Atitvaros orientacija
	kai paros temperatūra mažesnė už	trukmė paromis
	kai paros temperatūra mažesnė už	trukmė paromis	Š	ŠR	R	PR	P	PV	V	ŠV	Horizontalioji
Biržai	08 ^°C	198	27,0	46,1	57,2	59,4	47,6	34,8	30,8	30,2	74,8
Biržai	10 ^°C	218	29,4	46,8	57,4	58,0	47,0	34,9	31,5	30,3	77,7
Telšiai	08 ^°C	202	28,0	46,4	57,1	58,6	47,3	35,1	31,0	30,3	75,9
Telšiai	10 ^°C	225	30,3	47,1	57,2	57,3	46,7	35,2	31,8	30,4	78,5
Šiauliai	08 ^°C	201	24,1	46,5	56,1	57,8	47,2	37,7	29,7	30,7	73,1
Šiauliai	10 ^°C	222	29,8	46,9	57,3	57,6	46,8	35,1	31,7	30,4	78,2
Panevėžys	08 ^°C	198	27,0	46,1	57,2	59,4	47,6	34,8	30,8	30,2	74,8
Panevėžys	10 ^°C	218	29,5	46,7	57,7	58,3	47,1	34,7	31,5	30,2	77,6
Klaipėda, jūrinė	08 ^°C	191	25,7	46,5	55,9	57,2	46,9	37,2	30,9	30,3	77,0
Klaipėda, jūrinė	10 ^°C	214	27,3	46,7	56,4	57,0	46,8	37,1	30,8	30,3	78,7
Vėžaičiai	08 ^°C	198	25,8	46,3	56,2	57,9	47,1	37,0	30,4	30,3	77,7
Vėžaičiai	10 ^°C	220	27,0	46,7	56,2	57,1	46,7	37,1	30,7	30,5	79,3
Laukuva	08 ^°C	203	27,8	46,3	57,2	58,8	47,4	35,0	31,0	30,3	75,8
Laukuva	10 ^°C	226	30,3	47,1	57,3	57,2	46,7	35,2	31,8	30,4	78,6
Utena	08 ^°C	201	27,4	46,2	57,2	59,1	47,5	34,9	30,9	30,3	75,4
Utena	10 ^°C	221	29,6	46,9	57,4	57,8	46,9	35,0	31,6	30,3	78,0
Dūkštas	08 ^°C	204	27,3	46,2	57,4	59,2	47,6	34,6	31,0	30,2	75,5
Dūkštas	10 ^°C	223	29,7	46,9	57,5	57,8	46,9	34,9	31,6	30,3	78,1
Dotnuva	08 ^°C	199	27,2	46,1	57,2	59,2	47,6	34,9	30,8	30,3	75,1
Dotnuva	10 ^°C	220	29,6	46,8	57,4	57,8	46,9	35,0	31,6	30,3	77,9
Raseiniai	08 ^°C	201	27,4	46,2	57,2	59,1	47,5	34,9	30,9	30,3	75,4
Raseiniai	10 ^°C	225	30,1	47,0	57,4	57,5	46,8	35,1	31,7	30,3	78,4
Šilutė	08 ^°C	194	26,9	46,2	56,4	58,0	47,2	36,9	30,3	30,2	77,9
Šilutė	10 ^°C	219	27,6	46,8	56,0	56,6	46,5	37,3	30,9	30,6	79,6
Nida	08 ^°C	190	26,8	46,7	55,9	56,9	46,8	37,3	31,0	30,4	77,5
Nida	10 ^°C	211	29,1	47,0	55,9	56,2	46,3	37,4	31,1	30,7	80,0
Ukmergė	08 ^°C	199	27,2	46,1	57,2	59,2	47,6	34,9	30,8	30,3	75,1
Ukmergė	10 ^°C	221	29,5	46,8	57,5	58,0	47,0	34,9	31,5	30,3	77,9
Kaunas	08 ^°C	197	27,4	46,2	57,1	59,0	47,5	35,1	30,8	30,3	75,0
Kaunas	10 ^°C	219	29,6	46,8	57,4	57,8	46,9	35,0	31,6	30,3	77,8
Kybartai	08 ^°C	191	26,9	46,0	57,1	59,4	47,7	35,1	30,5	30,3	74,1
Kybartai	10 ^°C	213	28,5	46,6	57,3	58,3	47,2	34,9	31,3	30,3	76,9
Vilnius, užmiestis	08 ^°C	199	27,0	46,1	57,3	59,4	47,6	34,7	30,8	30,2	74,9
Vilnius, užmiestis	10 ^°C	220	29,0	46,7	57,6	58,2	47,1	34,8	31,4	30,2	77,5
Vilnius, CAMS	08 ^°C	204	27,5	46,2	57,3	59,1	47,5	34,7	31,0	30,2	75,6
Vilnius, CAMS	10 ^°C	225	29,5	46,9	57,5	57,8	46,9	34,9	31,6	30,3	78,1
Varėna	08 ^°C	198	26,8	46,0	57,3	59,5	47,7	34,7	30,8	30,2	74,7
Varėna	10 ^°C	220	29,4	46,8	57,5	58,0	47,0	34,9	31,5	30,3	77,8
Lazdijai	08 ^°C	194	27,0	46,0	57,1	59,3	47,6	35,0	30,7	30,3	74,5
Lazdijai	10 ^°C	219	29,6	46,8	57,4	57,8	46,9	35,0	31,6	30,3	77,8

______________

STR 2.09.04:2002

7 priedas (informacinis)

G.1 lentelė. Vidinių šilumos šaltinių šilumos srauto tankis q, W/m², patalpų grindų ploto vienetui

	Veikimo trukmė per parą, h	Vidaus nustatytoji	Šilumos srauto tankis q, W/m²
Pastato paskirtis	Veikimo trukmė per savaitę, paromis	temperatūra, °C	Apšvietimas	Prietaisai	Žmonės
Gyvenamieji namai	24/7	20	3	2,7	2,8
Ligoninės, slaugos įstaigos	24/7	22	8	1,0 – 2,0	6,0
Pirtys ir baseinai	12/7	26	10	0,3	6,0
Senelių, vaikų namai	24/7	21	5	0,5	6,0
Bibliotekos	10/6	20	12	0,3	4,0
Maisto prekių parduotuvės	9/6	20	15	4,0	10,0
Pramoninių prekių parduotuvės	9/6	20	15	1,0	10,0
Vaikų darželiai	9/5	20	12	0,5	8,0
Viešbučiai	24/7	20	8	1,0	2,0
Sporto, fizinės kultūros salės	14/7	18	13	0,3	10,0
Įstaigos	9/5	20	12	4,0	4,0
Muziejai	8/7	20	10	0,5	2,0
Mokyklos	10/5	20	13	2,0	12,0
Įmonės	9/5	10 – 20	8	3,0	2,0

G.2 lentelė. Pataisa f šilumos pritekėjimams į patalpas dėl metų laiko, įvertinant šviesiojo paros laiko trukmę

Mėnuo	Šilumos pritekėjimams į patalpas nuo
	Apšvietimo sistemų	Žmonių
Sausis, vasaris, lapkritis, gruodis	1,4	1,1
Kovas, balandis, rugsėjis, spalis	0,95	1,0
Gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis	0,6	0,85

G.3 lentelė. Karšto vandens gyvatukų ir cirkuliacinių vamzdynų skleidžiamas šilumos srauto tankis, q_hc, W/m

Išorinis vamzdžio skersmuo, mm	*Šilumos srauto tankis, q_hc, W/m, kai karšto vandens temperatūra*
Išorinis vamzdžio skersmuo, mm	60 °C	55 °C	50 °C	45 °C	40 °C
Horizontalūs neizoliuoti atvirai pakloti metaliniai vamzdžiai
21,3	47,3	42,0	36,8	31,5	26,3	21,0
26,8	57,8	51,3	44,9	38,5	32,1	25,7
33,5	69,0	61,3	53,7	46,0	38,3	30,7
42,3	85,5	76,0	66,5	57,0	47,5	38,0
48	95,3	84,7	74,1	63,5	52,9	42,3
60	116,3	103,3	90,4	77,5	64,6	51,7
Vertikalūs neizoliuoti atvirai pakloti metaliniai vamzdžiai
21,3	35,3	31,3	27,4	23“5	19,6	15,7
26,8	44,3	39,3	34,4	29,5	24,6	19,7
33,5	55,5	49,3	43,2	37,0	30,8	24,7
42,3	70,5	62,7	54,8	47,0	39,2	31,3
48	80,3	71,3	62,4	53,5	44,6	35,7
60	100,5	89,3	78,2	67,0	55,8	44,7

Pastabos:

1. Vidutinis šilumos srauto tankis nuo vamzdynų apskaičiuotas, įvertinus natūralią konvekciją.

2. Patalpų temperatūra 20 ^oC.

G.4 lentelė. Karšto vandens sistemos vamzdynų skleidžiamas šilumos srauto tankis, q_hc, W/m, kai vamzdynas izoliuotas putų polietileno kevalais

Išorinis vamzdžio skersmuo, mm	*Šilumos srauto tankis, q_hc, W/m, kai karšto vandens temperatūra* q_hw ir izoliacinio kevalo storis d, mm
	q_hw = 65 °C			q_hw = 60 °C			q_hw = 55 °C			q_hw = 50 °C			q_hw = 45 °C			q_hw = 40 °C
	d=6	d=10	d=20	d=6	d=10	d=20	d=6	d=10	d=20	d=6	d=10	d=20	d=6	d=10	d=20	d=6	d=10	d=20
Horizontalūs atvirai pakloti izoliuoti vamzdžiai
21,3	10,1	6,3	4,0	8,6	5,4	3,4	7,2	4,5	2,9	5,9	3,7	2,4	4,6	2,9	1,8	3,4	2,1	1,4
26,8	12,2	7,7	4,9	10,4	6,6	4,2	8,7	5,5	3,5	7,1	4,5	2,9	5,6	3,5	2,2	4,1	2,6	1,7
33,5	13,3	8,8	5,6	11,4	7,5	4,8	9,5	6,3	4,0	7,8	5,1	3,3	6,1	4,0	2,6	4,5	3,0	1,9
42,3	14,8	10,0	6,5	12,7	8,6	5,5	10,6	7,2	4,6	8,6	5,8	3,8	6,8	4,6	2,9	5,0	3,4	2,2
48	19,0	12,7	7,9	16,2	10,9	6,7	13,6	9,1	5,6	11,1	7,4	4,6	8,7	5,8	3,6	6,4	4,3	2,7
60	20,5	14,1	8,8	17,5	12,1	7,6	14,6	10,1	6,3	11,9	8,2	5,2	9,3	6,4	4,0	6,9	4,8	3,0
Vertikalūs atvirai pakloti izoliuoti vamzdžiai
21,3	7,5	4,7	3,0	6,4	4,0	2,6	5,4	3,3	2,2	4,4	2,7	1,8	3,4	2,1	1,4	2,6	1,6	1,0
26,8	9,3	5,9	3,8	8,0	5,1	3,2	6,7	4,2	2,7	5,4	3,5	2,2	4,3	2,7	1,7	3,2	2,0	1,3
33,5	10,7	7,1	4,5	9,2	6,0	3,9	7,7	5,0	3,2	6,3	4,1	2,6	4,9	3,2	2,1	3,6	2,8	1,8
42,3	12,2	8,3	5,3	10,4	7,1	4,5	8,7	5,9	3,8	7,1	4,8	3,1	5,6	3,8	2,4	4,1	2,8	1,8
48	16,0	10,7	6,6	13,7	9,2	5,7	11,4	7,7	4,7	96,3	6,2	3,9	7,3	4,9	3,	5,4	3,6	2,3
60	17,7	12,2	7,6	15,1	10,4	6,5	12,7	8,7	5,5	10,3	7,1	4,5	8,1	5,6	3,5	6,0	4,1	2,6

Pastabos:

1. Izoliuotų vamzdynų skleidžiamo vidutinio šilumos srauto tankio vertės apskaičiuotos tokiomis pat sąlygomis, kaip lentelėje G.3.

2. Putinto polietileno kevalams šilumos laidumo koeficientas imtas 0,04 W/(m×K).

G.5 lentelė. Karšto vandens sistemos vamzdynų skleidžiamas šilumos srauto tankis, q_hc, W/m, kai vamzdynas izoliuotas mineralinės vatos kevalais

Išorinis vamzdžio skersmuo, mm	*Šilumos srauto tankis, q_hc, W/m, kai karšto vandens temperatūra* q_hw ir izoliacinio kevalo storis d, mm
	q_hw = 65 °C			q_hw = 60 °C			q_hw = 55 °C			q_hw = 50 °C			q_hw = 45 °C			q_hw = 40 °C
	d=20	d=30	d=40	d=20	d=30	d=40	d=20	d=30	d=40	d=20	d=30	d=40	d=20	d=30	d=40	d=20	d=30	d=40
Horizontalūs atvirai pakloti izoliuoti vamzdžiai
21,3	2,3	1,0	0,5	2,	0,8	0,4	1,7	0,7	0,4	1,3	0,6	0,3	1,1	0,4	0,2	0,8	0,3	0,2
26,8	2,9	1,3	0,7	2,5	1,1	0,6	2,1	0,9	0,5	1,7	0,7	0,4	1,3	0,6	0,3	1,0	0,4	0,2
33,5	3,5	1,6	0,9	3,0	1,4	0,7	2,5	1,1	0,6	2,0	0,9	0,5	1,6	0,7	0,4	1,2	0,5	0,3
42,3	4,2	2,0	1,1	3,6	1,7	0,9	3,0	1,4	0,8	2,4	1,2	0,6	1,9	0,9	0,5	1,4	0,7	0,4
48	5,2	2,5	1,4	4,4	2,1	1,2	3,7	1,8	1,0	3,0	1,4	0,8	2,4	1,1	0,6	1,8	0,8	0,5
60	6,0	3,0	1,7	5,2	2,6	1,5	4,3	2,2	1,3	3,5	1,8	1,0	2,8	1,4	0,8	2,2	1,0	0,6
Vertikalūs atvirai pakloti izoliuoti vamzdžiai
21,3	1,7	0,7	0,4	1,5	0,6	0,3	1,2	0,5	0,3	1,0	0,4	0,2	0,8	0,3	0,2	0,6	0,2	0,1
126,8	2,3	1,0	0,5	1,9	0,8	0,4	1,6	0,7	0,4	1,3	0,6	0,3	1,0	0,4	0,2	0,8	0,3	0,2
33,5	2,8	1,3	0,7	2,4	1,1	0,6	2,0	0,9	0,5	1,6	0,7	0,4	1,3	0,6	0,3	0,9	0,4	0,2
42,3	3,4	1,6	0,9	2,9	1,4	0,8	2,5	1,2	0,7	2,0	1,0	0,5	1,6	0,7	0,4	1,2	0,6	0,3
48	4,4	2,1	1,2	3,7	1,8	1,0	3,1	1,5	0,8	2,6	1,2	0,7	2,0	1,0	0,5	1,5	0,7	0,4
60	5,2	2,6	1,5	4,5	2,2	1,3	3,7	1,9	1,1	3,0	1,5	0,9	2,4	1,2	0,7	1,8	0,9	0,5

Pastabos.

1. Izoliuotų vamzdynų skleidžiamo vidutinio šilumos srauto tankio vertės apskaičiuotos tokiomis pat sąlygomis, kaip lentelėje G.3.

2. Putinto polietileno kevalams šilumos laidumo koeficientas imtas 0,04 W/(m×K).

______________

STR 2.09.04:2002

8 priedas (informacinis)

H.1 lentelė. Vidutinės išorės oro temperatūros

Vietovė	Mėnuo												Šildymo sezono		Metinė
Vietovė	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12	<10 °C	<8 °C	Metinė
Biržai	-5,7	-5,2	-1,2	5,5	12,1	15,7	16,7	15,9	11,4	6,7	1,5	-,3,2	0,1	-0,8	5,9
Telšiai	-4,7	-4,4	-,0,9	4,8	11,2	14,9	16,4	15,7	11,5	7,0	1,7	-2,3	0,7	-0,2	5,9
Šiauliai	-5,1	-4,7	-1,0	5,2	11,8	15,5	16,7	16,1	11,7	7,0	1,8	-2,6	0,6	-0,3	6,0
Panevėžys	-5,3	-4,7	-0,6	5,6	12,3	15,7	17,1	16,2	11,7	6,9	1,9	-2,9	0,4	-0,4	6,2
Klaipėda	-2,8	-2,6	0,3	5,0	10,6	14,3	16,6	16,8	13,3	9,0	3,9	-0,1	1,9	1,0	7,0
Vėžaičiai	-4,0	-,37	-0,4	5,1	11,3	14,9	16,3	15,9	11,9	7,6	2,5	-1,5	1,2	0,3	6,3
Laukuva	-5,3	-4,7	-1,2	4,8	11,3	14,9	16,1	15,5	11,2	6,7	1,4	-2,8	0,5	-0,5	5,7
Utena	-6,0	-,5,2	-1,2	5,5	12,2	15,6	16,8	15,9	11,4	6,6	1,4	-3,2	0,1	-0,8	5,8
Dūkštas	-6,8	-5,9	-1,9	5,2	12,1	15,5	16,8	15,9	11,2	6,2	0,9	-,38	-0,3	-1,2	5,5
Dotnuva	-5,4	-4,7	-0,8	5,6	12,3	15,8	17,0	16,4	11,8	6,9	1,7	-2,5	0,1	-0,4	6,2
Raseiniai	-5,4	-4,7	-1,0	5,3	11,7	15,2	16,4	15,8	11,5	6,8	1,6	-2,8	0,5	-0,1	5,9
Šilutė	-3,8	-3,3	0,3	5,7	11,7	15,3	16,7	16,3	12,4	8,0	2,9	-1,1	1,5	0,7	6,8
Nida	-3,2	-2,9	-0,1	4,9	11,0	15,3	17,2	17,3	13,7	9,2	3,9	-0,1	1,6	0,8	7,2
Ukmergė	-57	-4,8	-0,8	5,9	12,5	15,7	16,8	16,2	11,8	7,0	1,8	-2,8	0,5	-0,4	6,1
Kaunas	-5,2	-4,3	-0,4	5,8	12,4	15,8	16,9	16,4	11,9	7,1	1,8	-2,3	0,7	0,2	6,3
Vilnius	-5,5	-4,5	-0,1	6,4	13,3	16,7	18,0	17,0	12,3	7,2	1,9	-2,2	0,2	-0,7	6,7
Kybartai	-4,4	-3,7	0,2	6,2	12,4	15,4	16,9	16,5	12,4	7,8	2,5	-1,9	1,0	0,1	6,7
Varėna	-5,8	-4,6	-0,7	6,0	12,3	15,7	16,9	16,2	11,7	6,7	1,9	-2,8	0,5	-0,5	6,1
Lazdijai	-5,5	-4,7	-0,5	6,1	12,4	15,6	16,6	16,2	12,0	7,4	1,9	-2,7	0,1	-0,4	6,2
Biržai	-5,7	-5,2	-1,2	5,5	12,1	15,7	16,7	15,9	11,4	6,7	1,5	-,3,2	0,1	-0,8	5,9

______________