LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL PARAMOS VEISLINIAMS GYVULIAMS ĮSIGYTI TEIKIMO TAISYKLIŲ IR VEISLININKYSTĖS RĖMIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2003 m. kovo 25 d. Nr. 3D-127

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3009) 21 straipsniu:

1. Tvirtinu pridedamas:

1.1. Paramos veisliniams gyvuliams įsigyti teikimo taisykles;

1.2. Veislininkystės rėmimo taisykles.

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 72 „Dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos tikslinio finansavimo tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 2002, Nr. 27-971) 1.3 ir 1.4 punktus;

2.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 225 „Dėl žemės ūkio ministro 2002 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 72 „Dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos tikslinio finansavimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 69-2858);

2.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 413 „Dėl žemės ūkio ministro 2002 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 72 „Dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos tikslinio finansavimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 104-4677).

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2003 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3D-127

PARAMOS VEISLINIAMS GYVULIAMS ĮSIGYTI TEIKIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Paramos teikimo veisliniams gyvuliams įsigyti tikslas – skatinti ūkininkus, žemės ūkio bendroves ir kitus ūkio subjektus auginti geresnių veislių gyvulius, kad gaminama produkcija dėl geresnės kokybės būtų konkurencinga ir mažėtų skirtumai tarp Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse veisiamų gyvulių produktyvumo.

2. Kadangi auginant veislinius gyvulius privalu laikytis tam tikrų gyvulių auginimo, priežiūros, vertinimo reikalavimų, didesnės pašarų, darbo ir kitos sąnaudos, ir šių gyvulių augintojai patiria nuostolius, jiems skiriamos tiesioginės išmokos pajamoms palaikyti priklausomai nuo gyvulių rūšies ir veislinės vertės:

2.1. išauginusiems ir pardavusiems veislinius gyvulius, kurių kilmė ir individualios veislinės savybės atitinka veisliniams gyvuliams keliamus reikalavimus ir jų bandos arba ūkiai įrašyti į gyvulių, žvėrelių veislynų, veislinių bandų, paukščių veislynų ir reprodukcinių ūkių sąrašus, patvirtintus Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba);

2.2. kontroliuojantiems laikomų gyvulių produktyvumą, kurių duomenys apskaitomi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (toliau – ŽŪIKVC);

2.3. juridiniams ir fiziniams asmenims, įsivežusiems iš užsienio šalių veislinę medžiagą į paukščių veislinius ir reprodukcinius ūkius bei žvėrelių veislines bandas, įrašytas į gyvulių, žvėrelių veislynų, veislinių bandų, paukščių veislynų ir reprodukcinių ūkių sąrašus, patvirtintus Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos;

2.4. Valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui, aprūpinančiam centro filialus veisline medžiaga.

3. Lėšos veislinių gyvulių, paukščių, žuvų ir žvėrelių įsigijimui kompensuoti, panaudotos nuo 2003 m. sausio 1 d. iki šių taisyklių įsigaliojimo, apmokamos vadovaujantis Veislinių gyvulių, paukščių, žuvų ir žvėrelių įsigijimo tikslinio finansavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 72 (Žin., 2002, Nr. 27-971).

4. Parduodami veisliniai gyvuliai turi būti suženklinti arba nustatyta tvarka identifikuoti.

II. PARAMA VEISLINIŲ GYVULIŲ PARDAVĖJAMS

Rūšis, veislė	Vertinimas: balai arba klasė	Išmoka, Lt/vnt.	Kiti reikalavimai
Galvijai
Veislinė veršinga telyčia (nuo 3 veršingumo mėn.)	80–100	650
Veislinė veršinga telyčia (nuo 3 veršingumo mėn.)	70–79	500
Grynaveisliai mėsinių veislių buliukai ir telyčios nuo 12 mėn. amžiaus		550
Iš elevero parduodami buliukai		1600
Mėsinių veislių mišrūnės:
I kartos		400
II kartos		500
III ir IV kartos		550
Arkliai
Žemaitukai, vyresni kaip 18 mėn.	E1	1600	Pagrindinė kaina ne mažesnė kaip 1000 Lt
Žemaitukų 12–18 mėn. amžiaus prieauglis	E1	1200	Pagrindinė kaina ne mažesnė kaip 800 Lt
Stambieji žemaitukai, vyresni kaip 18 mėn.	E1	1600	Pagrindinė kaina ne mažesnė kaip 1500 Lt
Stambiųjų žemaitukų 12–18 mėn. amžiaus prieauglis	E1	1200	Pagrindinė kaina ne mažesnė kaip 1000 Lt
Lietuvos sunkieji, vyresni kaip 18 mėn.	E1	1600	Pagrindinė kaina ne mažesnė kaip 2000 Lt
Lietuvos sunkiųjų 12–18 mėn. amžiaus prieauglis	E1	1200	Pagrindinė kaina ne mažesnė kaip 1500 Lt
Ristūnų, trakėnų, arabų, grynakraujų jojamųjų, holšteinų, Hanoverio, Danijos šiltakraujų, New Forest poni, Norvegijos šaltakraujų, Oldenburgo ir Budiono veislių arkliai, vyresni kaip 18 mėn.	E1	1600	Pagrindinė kaina ne mažesnė kaip 2500 Lt
Ristūnų, trakėnų, arabų, grynakraujų jojamųjų, holšteinų, Hanoverio, Danijos šiltakraujų, Nju forest poni, Norvegijos šaltakraujų, Oldenburgo ir Budiono veislių 12–18 mėn. amžiaus prieauglis	E1	1200	Pagrindinė kaina ne mažesnė kaip 2000 Lt
Kiaulės
Grynaveisliai kuiliukai 85–115 kg		450	Abu tėvai už kontrolinį palikuonių penėjimąsi ir mėsines savybes turi būti įvertinti vadovaujantis Veislinių kiaulių vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 1998 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 246: Lietuvos baltųjų veislės turi būti įvertinti ne mažiau kaip 60 balų, kitų veislių – 65 balais. 85 kg ir didesnės masės kuiliukų raumeningumas turi būti išmatuotas Piglog tipo aparatu, o vertinimas streso geno atžvilgiu turi būti neigiamas, o pietrėnai gali būti heterozigotiniai.
Pirmos kartos mišrūnai kuiliukai 85–115 kg		350
Grynaveislės kiaulaitės 85–115 kg		220	Bent vienas iš tėvų už kontrolinį palikuonių penėjimąsi ir mėsines savybes turi būti įvertintas vadovaujantis Veislinių kiaulių vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 1998 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 246: Lietuvos baltųjų veislės turi būti įvertintos ne mažiau kaip 60 balų, kitų veislių – 65 balais. 85 kg ir didesnės masės kiaulaičių raumeningumas turi būti išmatuotas Piglog tipo aparatu.
Pirmos kartos mišrūnės kiaulaitės (F1) 30–84 kg		80
Pirmos kartos mišrūnės kiaulaitės 85–115 kg		150
Avys
Veisliniai avinukai nuo 4 mėn. iki 2 merų amžiaus		220
Veislinės avytės nuo 4 mėn. iki 1,5 metų amžiaus		220
Ožkos
Veislinis ožkų prieauglis nuo 2 mėn. iki 1 metų amžiaus		130

Rūšis, veislė	Vertinimas: balai arba klasė	Išmoka, Lt/vnt.	Kiti reikalavimai
Vienadieniai viščiukai ir kalakučiukai
Mėsinių veislių vienadieniai viščiukai		0,9	Už pirktus iš užsienio šalių tėvų pulkams komplektuoti
Dėsliųjų veislių vienadieniai viščiukai		1,0
Kalakučiukai		4,0
Žvėreliai
Audinės patelė		30	Už pirktus iš užsienio šalių tėvų pulkams komplektuoti
Audinės patinas		50
Žydroji lapė		60
Juodsidabrė lapė		80

Rūšis, veislė	Vertinimas: balai arba klasė	Išmoka, Lt/vnt.	Kiti reikalavimai
Žuvys ir ikrai
Veisliniai karpiai – reproduktoriai		8,00
Seliavų ikrai		0,006
Vėgėlių ikrai		0,001
Lydekų, plačiakakčių, amūrų, lynų ikrai		0,012
Eršketinių žuvų apvaisinti ikrai		0,60
Sykų, starkių, šamų, peledžių ikrai		0,04
Lašišų, šlakių, upėtakių apvaisinti ikrai		0,10

III. IŠMOKŲ MOKĖJIMO TVARKA

5. Veislinių gyvulių augintojai (pardavėjai) gyvulių pardavimui įforminti sudaro ir pirkėjams pateikia šiuos dokumentus:

5.1. pirkimo-pardavimo sutartį trimis egzemplioriais, kurioje numatytos abiejų šalių teisės ir įsipareigojimai, atsiskaitymo tvarka, atsakomybė už sutarties nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir kitos sąlygos;

5.2. veislinių gyvulių kilmės pažymėjimus ar sertifikatus;

5.3. sąskaitą-faktūrą (arba PVM sąskaitą-faktūrą), kuriose, be privalomųjų apskaitos dokumentų rekvizitų, turi būti nurodyta parduodamų veislinių gyvulių rūšis, kiekis, veislė, masė, inventoriaus numeris ir priklausanti šalių susitarimu mokėti suma;

5.4. fiziniai asmenys, negalintys įsigyti sąskaitų-faktūrų, bet auginantys ir turintys teisę platinti veislinę medžiagą, nustatytos formos veislinių gyvulių pirkimo-pardavimo aktus (tris egzempliorius), kuriuos sudaro gyvulių produktyvumo kontrolę atliekantys kontrolės asistentai, o parduodant arklius – Tarnybos vyresnieji arklių veislininkystės specialistai regionuose;

5.5. mokėjimą patvirtinantį dokumentą: mokėjimo pavedimo kopiją (su banko žyma), pareiškimo gryniesiems pinigams įnešti kvito kopiją (su banko žyma) arba kasos pajamų kvito (kasos aparato kvito) kopiją.

6. Už perparduotą veislinį gyvulį, paukštį ar žvėrelį tiesioginė išmoka neskiriama.

7. Veislinių gyvulių augintojai (pardavėjai), norėdami gauti tiesioginę išmoką už parduotus veislinius gyvulius, Tarnybos rajono valstybiniam veislininkystės inspektoriui (toliau – rajono inspektorius) iki kito mėnesio 1 d. pateikia šiuos dokumentus:

7.1. vieną pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių;

7.2. vieną sąskaitų-faktūrų (arba PVM sąskaitų-faktūrų) egzempliorių arba vieną pirkimo-pardavimo aktą;

7.3. juridiniai ir fiziniai asmenys, pardavę veislinius gyvulius į užsienio šalis, pateikia muitinės deklaracijos originalą ir kopiją (kopija pasilieka pas rajono inspektorių).

8. Pardavėjui ir pirkėjui, kurie veda bendrą ūkį, tiesioginė išmoka veisliniams gyvuliams įsigyti neteikiama. Tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad veislinio gyvulio pirkėjas ir pardavėjas veda bendrą ūkį, rajono inspektorius turi teisę reikalauti, kad veislinio gyvulio pardavėjas pateiktų seniūnijos, kurioje jis gyvena, patvirtintą pažymą, kad pardavėjas ir pirkėjas veda atskirus ūkius.

9. Rajono inspektorius, patikrinęs veislinių gyvulių pardavimo dokumentus ir įsitikinęs jų teisingumu, kiekvieno mėnesio 5 d. pateikia Tarnybai pažymą (1 priedas) apie pardavėjams priklausančias išmokas už parduotus veislinius gyvulius.

10. Rajono inspektorius gautą iš pardavėjo pirkimo-pardavimo sutartį per 5 darbo dienas persiunčia to rajono inspektoriui, kuriame gyvena veislinių gyvulių pirkėjas. Sutartys saugomos dešimt metų.

11. Už nupirktus iš užsienio veislinius žvėrelius, vienadienius paukščius išmoka mokama, kai pirkėjas per 1 mėnesį nuo pirkimo datos rajono inspektoriui pristato 2 egzempliorius pažymos (2 priedas) apie pirktą iš užsienio šalių veislinę medžiagą ir prideda šiuos dokumentus bei jų kopijas:

11.1. pirkimo-pardavimo sutartį;

11.2. kilmės dokumentus;

11.3. muitinės vertės bendrąjį dokumentą;

11.4. muitinės vertės deklaraciją;

11.5. veterinarinį sertifikatą;

11.6. apmokėtas sąskaitas-faktūras arba PVM sąskaitas faktūras.

12. Rajono inspektorius, patikrinęs dokumentų originalus, patvirtina kopijas ir surašo pažymą apie rajone įsigytus veislinius žvėrelius ir paukščius. Dokumentų kopijas bei du egzempliorius pažymos tiesioginei išmokai už įvežtus iš užsienio veislinius žvėrelius, vienadienius paukščius gauti rajono inspektorius pateikia Tarnybai kiekvieno mėnesio 5 d.

13. Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras dėl išmokų už žuvų veislinę medžiagą sudaro sutartį su Tarnyba ir atsiskaito sutartyje nustatyta tvarka.

14. Visi veisliniai gyvuliai, paukščiai, žuvys ir žvėreliai, kuriems pirkti buvo suteikta valstybės parama, turi būti nustatyta tvarka pirkėjo užpajamuoti (suregistruoti), o arkliai, telyčios ir ožkos papildomai apskaitytos ŽŪIKVC, kiaulės – Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties informacinėje sistemoje pagal pirkėjo gyvenamąją vietą.

15. Tarnyba išanalizuoja rajonų inspektorių pateiktas pažymas, padaro suvestines ir jų pagrindu pateikia Ekonomikos ir finansų departamentui lėšų poreikį paramai išmokėti.

16. Tarnyba, gavusi iš Finansų ministerijos lėšas, per 5 darbo dienas perveda priklausančias tiesiogines išmokas veislinių gyvulių augintojams (pardavėjams).

IV. ATSAKOMYBĖ

17. Už dokumentus, įrodančius tinkamumą gauti išmokas, atsako juos pateikę veislinių gyvulių savininkai.

18. Asmuo, neteisėtai gavęs išmoką už parduotą veislinį gyvulį arba padėjęs ją tokiu būdu gauti (gyvuliai faktiškai nenupirkti, be priežasties nepanaudoti tolesniam veisimui – galvijai, kiaulės, arkliai, avys, ožkos pirkėjo dvejus metus neišlaikyti arba perparduoti), atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

19. Pirkimo metu rajono inspektorius sudaro sutartį su gyvulio, už kurį skiriama išmoka, pirkėju. Pirkėjas įsipareigoja auginti, neparduoti, nedovanoti ar kitu būdu neperleisti kitiems asmenims gyvulio ne mažiau kaip dvejus metus, veislinių paukščių ir žvėrelių – vienerius metus, o pažeidęs šį įsipareigojimą grąžinti gautą išmoką. Pirkėjui atsisakius sudaryti sutartį, pardavėjui išmoka nemokama.

______________

1 priedas

VALSTYBINĖ GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

TVIRTINU

Tarnybos viršininkas

A. V.            __________________

(vardas, pavardė)

__________________

(parašas)

__________________

(data)

PAŽYMA APIE............................. RAJONUI PRIKLAUSANČIAS IŠMOKAS UŽ PARDUOTUS VEISLINIUS GYVULIUS PER 200 M....................... MĖNESĮ

____________ Nr. ________

(data)

_____________________

(sudarymo vieta)

Eil. Nr.	Pardavėjo pavadinimas arba vardas ir pavardė, įmonės ar asmens kodas, kodas IS, adresas ir banko rekvizitai	Pirkėjo pavadinimas arba vardas ir pavardė, įmonės ar asmens kodas, kodas IS, adresas ir banko rekvizitai	Gyvulio inv. Nr.	Pirkimo data	Lytis	Veislė	Masė, kg	Pagrindinė sutartinė kaina, Lt/kg	Iš viso sumokėjo pirkėjas, Lt	Parda vėjui priklausanti išmoka, Lt	Pastabos
Iš viso	pardavėjų	pirkėjų	gyvulių	X	X	X	Vidurkis	Vidur kis	Suma	Suma	X

Priklausanti išmoka litais (suma žodžiais) ______________________________________________________

Inspektorius                  _________________________                                                        

A. V.                     (parašas)                                           (vardas, pavardė)

______________

2 priedas

__________________________________________________

(pirkėjo vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas)

___________________________________________                                       TVIRTINU

(pirkėjo duomenys – adresas ir banko rekvizitai)                                                           Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos viršininkas

                                                                                                  A. V.                  _____________________

        (vardas, pavardė)

_____________________

(parašas)

_____________________

(data)

PAŽYMA APIE PIRKTĄ VEISLINĘ MEDŽIAGĄ IŠ UŽSIENIO ŠALIŲ PER 200 M..................... MĖNESĮ IŠMOKAI GAUTI

______________ Nr. ________

(data)

Eil. Nr.	Šalis, pardavėjo pavadinimas arba vardas, pavardė, įmonės ar asmens kodas, adresas, banko rekvizitai	Pirkimo data	Lytis	Veislė	Išmoka už vienetą, Lt	Kiekis, vnt.	Iš viso priklauso sumokėti, Lt	Pastabos
		X	X	X				X

Išmokos suma (žodžiais) _________________________________________________________________________

                                              __________________________                                                    

           (pirkėjo pareigos)          A. V.           (parašas)                              (vardas, pavardė)

                                            __________________________                                                    

  (vyriausiasis finansininkas)                      (parašas)                               (vardas, pavardė)

SUDERINTA

_________________rajono valstybinis veislininkystės inspektorius

          A. V.

________________

           (parašas)

________________

   (vardas, pavardė)

______________

            (data)

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2003 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3D-127

VEISLININKYSTĖS RĖMIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Veislininkystės rėmimo taisyklių nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) bei Gyvulių veislininkystės 2001–2005 metais programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 182 (Žin., 2001, Nr. 50-1755), nuostatas.

II. TIKSLAI

2. Pagrindiniai veislininkystės rėmimo tikslai, toliau plėtojant nacionalinę veislininkystę, yra:

2.1. skatinti gyvulių augintojus dalyvauti veislinių reproduktorių auginimo ir įvertinimo pagal palikuonis ir kitose selekcijos programose;

2.2. didinti karvių pieningumą, pieno baltymingumą, išlaikyti esamą pieno riebumą, taip pat išsaugoti ir gerinti galvijų mėsines savybes, didinti galvijų genetinį potencialą, plėsti rinktinių karvių bandas, iš kurių perkami didžiausios veislinės vertės buliukai spermai kaupti;

2.3. kaupti gyvulių produktyvumo bei kilmės duomenis valstybės įmonėje Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (toliau – ŽŪIKVC) bei Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties (toliau – VKVS) informacinėje sistemoje, tobulinti programas. Suvienodinti produktyviųjų ir veislinių gyvulių savybių vertinimo, kilmės knygų tvarkymo sistemą su ES šalyse taikoma sistema;

2.4. modernizuoti gyvulių produktyvumo, mėsos kokybės vertinimo technologijas;

2.5. sukurti specializuotos veislininkystės apskaitos indeksines kompleksinio įvertinimo programas panaudojant vieningą kompiuterių tinklą;

2.6. gerinti veisiamų kiaulių genetinį potencialą, mėsines savybes, kurti aukšto produktyvumo bandas;

2.7. skatinti auginti didelės veislinės vertės eržilus ir kumeles bei gerinti jų veislines savybes;

2.8. tobulinti arklininkystės biotechnologijas;

2.9. išsaugoti Lietuvos Respublikos gyvulių ir paukščių genofondą.

III. RĖMIMO KRYPTYS

3. Veislininkystės rėmimas vykdomas šiomis kryptimis:

3.1. gyvulių produktyvumo kontrolės dalinis finansavimas;

3.2. išmokos už gyvulių produktyvumo įvertinimą;

3.3. gyvulių ir spermos pirkimo veislininkystės tikslams kompensavimas;

3.4. kitų gyvulių veislininkystės darbų ir paslaugų subsidijavimas;

3.5. išmokos už genofondo išsaugojimą;

3.6. eržilų ir kumelių depų išlaidų dalinis finansavimas;

3.7. organizacinių veislininkystės priemonių subsidijavimas.

IV. VEISLININKYSTĖS RĖMIMO TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS

4. Veislininkystės rėmimo išlaidos finansuojamos iš Kaimo rėmimo programai skirtų asignavimų pagal išlaidų sąmatą, kurią tvirtina žemės ūkio ministras.

5. Lėšos veislininkystei remti, panaudotos nuo 2003 m. sausio 1 d. iki šių taisyklių įsigaliojimo, apmokamos pagal Veislininkystės programos tikslinio finansavimo tvarką, patvirtintą žemės ūkio ministro 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 72 (Žin., 2002, Nr. 27-971).

6. Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir finansų departamentas pagal Veislininkystės rėmimo priemonių išlaidų sąmatą teikia Finansų ministerijai paraiškas lėšoms gauti. Finansų ministerija perveda lėšas Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba), kuri šiomis lėšomis disponuoja, tvarko buhalterinę apskaitą, kontroliuoja jų tikslinį naudojimą ir už tai atsako.

7. Tarnyba perveda lėšas konkretiems vykdytojams pagal rėmimo kryptis. Ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos Tarnyba teikia Žemės ūkio ministerijai ketvirtines veislininkystės rėmimo lėšų panaudojimo ataskaitas.

V. GYVULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS DALINIS FINANSAVIMAS

8. Valstybės įmonė „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ (toliau – GPK) pagal ŽŪIKVC, o VKVS pagal informacinės sistemos pateiktus duomenis už kiekvieną per mėnesį kontroliuotą gyvulį moka:

8.1. fizinių asmenų gyvulių bandų produktyvumo kontrolės asistentams:

8.1.1. už karvių kontrolę, kai karvė kontroliuojama A(4) metodu – 3,8 Lt už karvę, A(t) metodu – 2,8 Lt už karvę, C metodu – kartą per ketvirtį – 2,8 Lt už karvę. Bandose, kuriose laikoma iki 15 karvių, išskyrus veislynus, produktyvumo kontrolė atliekama A(t) metodu;

8.1.2. už avių ir ožkų kontrolę – 2 Lt už ėriavedę ir 3,8 Lt už ožkavedę;

8.1.3. juridinių ir fizinių asmenų kiaulių veislynuose – 1,2 Lt už kuilį ir už paršavedę, už įvertintą ir suženklintą prieauglį daugiau kaip 5 mėn. amžiaus – 0,5 Lt;

8.2. rajonų gyvulių produktyvumo kontrolės vadovams – 430 Lt mėnesinį atlyginimą ir priedą: 0,15 Lt už kiekvieną kontroliuojamą fizinių asmenų bandų karvę ir 0,05 Lt už kontroliuojamą juridinių asmenų karvę.

9. GPK ir VKVS kontrolės asistentų kitoms išlaidoms (tarnybinių patalpų nuomos, transporto, komunalinių, pašto, telefono, medicinos privalomo patikrinimo paslaugų bei konservantų, specialios aprangos, ūkinių-kanceliarinių, apskaitos blankų pirkimo) skiriama po 4,5 lito per metus už kiekvieną metų pradžioje kontroliuotą gyvulį.

10. Jei fizinis asmuo nuosavybės teise turi mažiau nei 3 karves, jų produktyvumo kontrolė finansuojama pačių savininkų lėšomis, išskyrus Lietuvos vietines šėmąsias ir baltnugares karves.

11. GPK ir VKVS vadovai sudaro gyvulių produktyvumo kontrolės sutartis su juridiniais bei fiziniais asmenimis.

12. Tarnyba metų pradžioje patvirtina gyvulių produktyvumo kontrolės finansavimo sąmatas ir pagal jas perveda lėšas GPK ir VKVS.

13. GPK ir VKVS ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos Tarnybai teikia ketvirtines lėšų gyvulių produktyvumo kontrolei panaudojimo ataskaitas.

VI. IŠMOKOS UŽ GYVULIŲ PRODUKTYVUMO ĮVERTINIMĄ

14. Išmokų už gyvulių produktyvumo įvertinimą mokėjimo tvarka:

14.1. rinktinių karvių laikytojams už birželio 1 d. turėtas ir pagal galiojančius reikalavimus įvertintas bei ŽŪIKVC apskaitytas, užbaigusias dvi laktacijas rinktines karves mokama 100 litų;

14.2. karvės savininkui už tikrinamojo buliaus dukterį, kurios kilmė patikrinta, kai ji baigia pirmąją laktaciją ir laktacijos duomenys įtraukiami į buliaus įvertinimo duomenis – 200 Lt;

14.3. išmokas pagal 14.1 ir 14.2 punktus Tarnyba perveda gyvulių savininkams, vadovaudamasi Tarnybos rajonų valstybinių veislininkystės inspektorių pateiktomis pažymomis;

14.4. UAB „Šilutės veislininkystė“ už kontroliniam penėjimui auginamą buliuką – 1900 Lt, UAB „Panevėžio veislininkystė“ už kiekvieną įvertintą buliuką – 3000 Lt, veislininkystės įmonėms 5000 Lt už tikrinamo buliaus laikymą. Veislininkystės įmonėms mokama, kai pradedama sėklinti tikrinamojo buliaus sperma iki jo pirmo įvertinimo, jeigu per metus nuo buliaus įsigijimo buvo apsėklinta ne mažiau kaip 800 karvių ir telyčių;

14.5. VKVS už kiaulių kontrolinio penėjimo stotyje pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes įvertintus kuilius ir paršavedes – 550 Lt už kuilį 450 Lt už paršavedę, eleverui-550 Lt už įvertintą kuiliuką nuo 5 mėnesių amžiaus;

14.6. veislynams ir veislinėms bandoms už įvertintus pagal vislumą ir produktyvumą elito ir pirmos klasės: aviną, ožį – 150 Lt, ėriavedę ir ožkavedę – 100 Lt, už avių ir ožkų veislinį prieauglį nuo 6 mėn. amžiaus – 50 Lt;

14.7. veislinėms bandoms už ne jaunesnį kaip 3 metų amžiaus įvertintą, į veisimo planą įtrauktą ir ŽŪIKVC apskaitytą Lietuvos sunkiųjų ir stambiųjų žemaitukų veislės eržilą, jei su juo kasmet sukergiama ne mažiau kaip 5 tos pačios veislės į veisimo planą įtrauktos kumelės – 800 Lt, už į veisimo planą įtrauktą kumelę – 800 Lt;

14.8. veislynams (išskyrus specialiosios paskirties žirgynus) ir veislinėms bandoms už įvertintą ne mažiau kaip pagal dviejų palikuonių kokybę, į veisimo planą įtrauktą ir ŽŪIKVC apskaitytą trakėnų, hanoverio, arabų, anglų grynakraujų jojamųjų, holšteinų, budiono, ristūnų veislės kumelę – 700 Lt;

14.9. laikytojams pagal Žemaitukų augintojų asociacijos pateiktus sąrašus už įvertintą, į veisimo planą įtrauktą ir ŽŪIKVC apskaitytą žemaitukų veislės eržilą, jei su juo kasmet sukergiama ne mažiau kaip dvi tos pačios veislės į veisimo planą įtrauktos kumelės – 800 Lt, už į veisimo planą įtrauktą kumelę – 600 Lt;

14.10. veislynams ir veislinėms bandoms už įvertintos, į veisimo planus įtrauktos ir ŽŪIKVC apskaitytos Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų, žemaitukų, trakėnų, hanoverio, arabų, anglų grynakraujų jojamųjų, holšteinų, budiono, ristūnų veislės kumelės 2003 m. atvestą prieauglį – 150 Lt. Veislinis arklių prieauglis turi būti apskaitytas pagal nustatytą tvarką.

15. Fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę gauti išmokas pagal 14.4–14.10 punktus, einamųjų metų ketvirčiui pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos pateikia Tarnybai pažymą apie gyvulių produktyvumo įvertinimą per ketvirtį. Tarnyba, gavusi pažymas, perveda lėšas vertinamų veislinių gyvulių laikytojams.

VII. GYVULIŲ IR SPERMOS PIRKIMO VEISLININKYSTĖS TIKSLAIS KOMPENSAVIMAS

16. Veislinių buliukų, kuriuos perka spermai kaupti UAB „Panevėžio veislininkystė“ iš rinktinių karvių savininkų, kaina už gyvojo svorio kilogramą nustatoma šalių susitarimu, prie pagrindinės kainos mokant 800 Lt išmoką (be PVM). Perkami jauni, ne vyresni kaip 6 mėn. amžiaus, ne didesnio kaip 250 kg svorio pieninių veislių buliukai gali būti tik pirmos grupės ir surinkę ne mažiau kaip 41 balą pagal tėvų veislinę vertę. Perkamų į šią įmonę 6–7 mėn. amžiaus mėsinių veislių buliukų kaina nustatoma taip pat kaip ir pieninių, išskyrus veislinę vertę (buliukas būtinai turi būti kilęs iš įvertintų tėvų), kuri nustatoma taip: buliuko tėvo atitikimas veislės tipą, raumeningumas ir eksterjeras turi būti įvertinti ne mažiau kaip 6 taškais, veislinės vertės indeksas turi būti ne mažesnis kaip 106; motinos atitikimas veislės tipą, raumeningumas ir eksterjeras turi būti įvertinti ne mažiau kaip 6 taškais. Už buliuką, kurio tėvai atitinka nurodytus reikalavimus, mokamas 800 Lt veislinės vertės priedas.

17. Veislinių bulių, kuriuos iš UAB „Panevėžio veislininkystė“ perka bulių spermą kaupiančios ir turinčios teisę ją platinti įmonės, kaina nustatoma pagal formulę:

K = Kb + (V + 2 Kb) x (1 + 0,9 Br):

Kb – buliaus pirkimo sutartinė kaina litais už 1 gyvojo svorio kilogramą, kaip parduodant skerdimui be subsidijos, padauginta iš buliaus svorio pirkimo metu;

V – veislinė vertė: pirmos grupės buliui – 1200 Lt;

Br – vertinimo metu išbrokuotų buliukų koeficientas, lyginant su vertinamų buliukų skaičiumi.

18. UAB „Šilutės veislininkystė“ perkamų kontroliniam auginimui ir penėjimui buliukų kaina už gyvojo svorio kilogramą nustatoma šalių susitarimu.

19. Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties bei eleverui iš veislynų perkamų kontroliniam auginimui ir penėjimui veislinių paršelių kaina už gyvojo svorio kilogramą nustatoma šalių susitarimu.

20. Veislynų perkamų iš šalies arba užsienio veislininkystės ūkių veislinių eržilų ir kumelių kaina nustatoma šalių susitarimu. Kompensacija negali būti didesnė kaip 10000 Lt už eržilą ir 5000 už kumelę (be PVM).

21. Veislynų perkamos iš šalies arba užsienio veislininkystės ūkių įvertintų trakėnų, hanoverio, holšteino arba Amerikos ristūnų veislės eržilų spermos dozės kaina nustatoma šalių susitarimu. Kompensacija negali būti didesnė kaip 1500 Lt už dozę (be PVM).

22. Už nupirktus veislinius gyvulius ir spermą pagal 16–21 punktus skiriama 70 proc. pirkimo kainos (be PVM) kompensacija.

23. Tarnybos viršininkas metų pradžioje, atsižvelgdamas į fizinių bei juridinių asmenų pateiktas paraiškas paramai gauti, įsakymu nustato veislinių gyvulių ir spermos pirkėjus, kuriems bus skirtos kompensacijos, ir pirkimo apimtis.

24. Juridiniai ir fiziniai asmenys, nupirkę veislinius gyvulius, iki kito mėnesio 15 d. pateikia Tarnybai pirkimo dokumentų suvestinę pažymą, pagal kurią išmokama kompensacija.

VIII. KITŲ GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS DARBŲ IR PASLAUGŲ SUBSIDIJAVIMAS

25. Tarnyba, neviršydama žemės ūkio ministro patvirtintos sąmatos, sudaro sutartis dėl veislininkystės paslaugų:

25.1. su VI „Pieno tyrimai“ – dėl kontroliuojamų karvių pieno sudėties ir kokybės tyrimų paslaugos subsidijavimo, mokant už bandinį pagal žemės ūkio ministro patvirtintą įkainį (bandinyje: pieno riebalų, baltymų, somatinių ląstelių ir urėjos kiekio);

25.2. su GPK – dėl gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugos subsidijavimo, mokant 4,67 Lt (be PVM) už kiekvieną kontroliuotą gyvulį per metus;

25.3. su kitais juridiniais asmenimis:

25.3.1. dėl A(t) metodu kontroliuojamų karvių pieno produkcijos apskaičiavimo koeficientų patikslinimo;

25.3.2. dėl veislinių gyvulių kilmės patikrinimo;

25.3.3. dėl Lietuvoje laikomų įvairių veislių kiaulių bei jų mišrūnų mėsinių savybių tyrimo;

25.3.4. dėl veislinių gyvulių paveldimų ydų ir ligų tyrimo;

25.3.5. dėl gyvūnų kilmės patikslinimo pagal DNR testą;

25.3.6. dėl selekcinių, veislinių gyvulių vertinimo taisyklių ir kitų programų rengimo;

25.3.7. dėl bulių įvertinimo pagal palikuonių mėsines savybes;

25.3.8. dėl gyvulių įvertinimo BLUP ir kitais metodais;

25.3.9. dėl BLUP metodo pritaikymo genetiškai įvertinant galvijų reprodukcines savybes, eksterjerą ir somatines ląsteles piene;

25.3.10. dėl streso tyrimų;

25.3.11. dėl veislinių bulių, buliukų, kuilių ir paršavedžių vertinimo pagal palikuonių kontrolinio auginimo, penėjimosi ir mėsines savybes;

25.3.12. dėl Lietuvoje veisiamų mėsinių veislių galvijų veislinės vertės nustatymo pagal eksterjerą;

25.3.13. dėl bulių dukterų vertinimo pagal eksterjerą, išsivystymą ir produktyvumą;

25.3.14. dėl mėsinių veislių buliukų kontrolinio penėjimo technologijų, atitinkančių ES reikalavimus, diegimo;

25.3.15. dėl karvių ir telyčių apvaisinimo priklausomybės nuo organizmo sveikatingumo tyrimo;

25.3.16. dėl bulių ir kuilių spermos kokybės įvertinimo;

25.3.17. dėl kontrolinio auginimo stotyje išaugintų kiaulių kontrolinių skerdimų ir skerdenų mėsinių savybių įvertinimo;

25.3.18. dėl kuilių įtakos palikuonių mėsos biologiniams ir technologiniams rodikliams tyrimo;

25.3.19. dėl veislinių kuilių ir paršavedžių genealogijos ir apskaitos dokumentų kaupimo informacinėje sistemoje;

25.3.20. dėl veislinių kiaulių prieauglio atrankos pagal raumeningumą matuojant ultragarso „Piglog-105“ arba kitu leistinu aparatu;

25.3.21. dėl spermos kriokonservavimo ir naudojimo technologijos tobulinimo; kumelių sėklinimo technologijos tobulinimo;

25.3.22. dėl kiaulių kontrolinio penėjimo ir auginimo bei skerdenų kompleksinio įvertinimo programos tobulinimo;

25.3.23. dėl kitų veislininkystės darbų arba paslaugų.

26. Tarnyba, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, sudaro sutartis su darbų ir paslaugų vykdytojais ir atsiskaito su jais sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais.

IX. IŠMOKOS UŽ GENOFONDO IŠSAUGOJIMĄ

27. Pagal 1992 m. birželio 5 d. Rio de Ženeire pasirašytą Biologinės įvairovės konvenciją (Žin., 1995, Nr. 69-1662) būtina Lietuvoje išsaugoti vietinių veislių gyvulius. Tuo tikslu žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta komisija metų pradžioje, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos, pateikia Tarnybai siūlomas Lietuvos retų vietinių veislių gyvulių bei paukščių genofondo saugojimo apimtis.

28. Tarnyba, neviršydama žemės ūkio ministro patvirtintos sąmatos bei atsižvelgdama į komisijos siūlymus, sudaro sutartis su vietinių veislių gyvulių laikytojais ir atsiskaito su jais sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais.

29. Lietuvos retų vietinių gyvulių (šėmųjų ir baltnugarių bei Lietuvos žalųjų veislės senojo tipo galvijų, vietinių ir Lietuvos baltųjų kiaulių, Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų ir žemaitukų veislių arklių, Lietuvos juodgalvių ir vietinių šiurksčiavilnių avių) bei paukščių (vištinių žąsų) genofondo išsaugojimui skiriama išmoka ne didesnė kaip: 800 Lt už galviją, 1500 Lt už arklį, 250 Lt už vietinės arba Lietuvos baltosios veislės kiaulę, 250 Lt už avį, 50 Lt už vištinę žąsį.

X. ERŽILŲ IR KUMELIŲ DEPŲ IŠLAIDŲ DALINIS FINANSAVIMAS

30. Žirgynams – specialios paskirties bendrovėms, kurių veiklai būtinas specialus režimas ir nustatomos privalomos užduotys (žemės ūkio ministro 2001 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 344 (Žin., 2001, Nr. 87-3041), už kiekvieną metų pradžioje laikomą ir įvertintą Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų ir žemaitukų veislės eržilą mokama 4500 Lt, už į veisimo planą įtrauktą kumelę – 4000 Lt metinė išmoka, už kiekvieną metų pradžioje laikomą įvertintą ir į veisimo planą įtrauktą trakėnų, grynakraujų jojamųjų, arabų ir ristūnų veislės eržilą mokama 2000 Lt, už į veisimo planą įtrauktą kumelę – 1500 Lt. Iš šių lėšų 10 proc. skiriama regionų arklininkystės grupių vyresniųjų specialistų išlaikymo išlaidoms, kurias tvarko Tarnyba.

31. Specialios paskirties žirgynai metų pradžioje pateikia Tarnybai depuose laikomų eržilų ir kumelių pagal 31 punkte nurodytas veisles skaičių ir numatomas išlaidas jų išlaikymui ketvirčiais ir metams. Ketvirčiui pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos pateikia Tarnybai analogiškas ataskaitas apie faktiškai laikytą arklių skaičių ir lėšų panaudojimą.

32. Tarnyba metų pradžioje patvirtina eržilų ir kumelių laikymo depuose išlaidų finansavimo sąmatas specialios paskirties žirgynams ir pagal jas perveda lėšas.

XI. ORGANIZACINIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEMONIŲ SUBSIDIJAVIMAS

33. Bendrojo pobūdžio organizacinės veislininkystės priemonės apmokamos visiškai arba skiriamos subsidijos.

34. Tarnyba metų pradžioje patvirtina metinę organizacinių veislininkystės priemonių sąmatas dėl: arklių pajėgumų išbandymų – varžybų, veislinių gyvulių parodų ir aukcionų, seminarų organizavimo, pripažintoms gyvulių augintojų ir gerintojų asociacijoms kilmės knygų tvarkymo, selekcijos programas, veislininkystės norminių dokumentų rengimo pagal ES teisės aktų reikalavimus, ekspertų konsultacijų, veislinių gyvulių kilmės pažymėjimų, informacinių leidinių, veislininkystės apskaitos blankų leidybos, reklamos, darbuotojų mokymo, kvalifikacijos kėlimo, nario mokesčio Tarptautiniam gyvulių apskaitos komitetui (ICAR), Europos gyvulininkystės produkcijos gamintojų asociacijai (EAAP) bei kitų bendro pobūdžio išlaidų.

35. Tarnyba, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, sudaro sutartis su organizacinių veislininkystės priemonių rengėjais – vykdytojais ir atsiskaito sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais.

______________