LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KURŠIŲ MARIŲ VANDENS KOKYBĖS GERINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2006 m. birželio 21 d. Nr. 614
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 324 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai koordinuoti Kuršių marių vandens kokybės gerinimo programos įgyvendinimą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 614
kuršių marių vandens kokybės gerinimo programa
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kuršių marių vandens kokybės gerinimo programoje (toliau vadinama – ši Programa) pateikta esama Kuršių marių būklė, numatytos jos kitimo tendencijos, taršos šaltiniai, šios Programos tikslai ir uždaviniai, Kuršių marių būklės gerinimo priemonės, atsakingi jų vykdytojai, įvykdymo terminai ir laukiami rezultatai. Ši Programa bus įgyvendinama 2006–2015 metais.
2. Rengiant šią Programą, atsižvelgta į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. vasario 27 d. Komisijos direktyva 98/15/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 91/271/EEB dėl jos I priede nustatytų tam tikrų reikalavimų). Šioje Programoje ne tik numatytos specialios Kuršių marių būklės gerinimo priemonės, bet ir įvertinti kitų programų (Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano pagrindinių nuostatų, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1317 (Žin., 2003, Nr. 101-4550), Kompleksinės Nemuno žemupio ir Kuršių marių vandens išteklių apsaugos ir racionalaus naudojimo programos, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 323 (Žin., 2002, Nr. 62-2545), Valstybinės vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1076 (Žin., 2003, Nr. 83-3792), Nemuno žemupio, Nemuno aukštupio, Nemuno vidurupio ir Neries regioninių investicinių upių baseinų planų) įgyvendinimo priemonių, susijusių su taršos mažinimu, laukiami rezultatai, siekiant kompleksiškai gerinti Kuršių marių vandens kokybę.
3. Šios Programos objektas – Kuršių marios – Baltijos jūros pietrytinės dalies gėlavandenė lagūna, priskirta tarpiniams vandenims, priklausanti Nemuno upių baseinų rajonui. Kuršių marių plotas – 1584 kv. kilometrai. Lietuvos Respublikai priklauso šiaurinė marių dalis (413 kv. kilometrų), didžioji marių dalis (1171 kv. kilometras) priklauso Rusijos Federacijai (Kaliningrado sričiai). Į Kuršių marias Lietuvos Respublikos teritorijoje įteka 6 upės ir upeliai, iš jų didžiausi – Nemunas ir Akmena–Danė. Nemuno baseino plotas – 97928 kv. kilometrai, 46,4 procento – Baltarusijos Respublikoje, 47,7 procento – Lietuvos Respublikoje, 3,2 procento – Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, 2,6 procento – Lenkijos Respublikoje ir 0,1 procento – Latvijos Respublikoje. Akmenos–Danės baseino plotas – 580,2 kv. kilometrų. Į Kuršių marias per metus vidutiniškai suteka 23 kub. metrai vandens. Nemunu į Kuršių marias atiteka apie 98 procentai viso vandens, dėl to jų aplinkos būklė labiausiai priklauso nuo Nemuno nuotėkio ir jo vandens kokybės kaitos. Vanduo mariose pasikeičia 4,5 karto per metus, arba kas 81 dieną.
4. Šioje Programoje vartojamos šios sąvokos:
Gyventojų ekvivalentas – priimtas biologiškai skaidomų organinių teršalų kiekis (išreikštas biocheminiu deguonies sunaudojimu per 5 dienas, sąlygiškai atitinkantis vienam gyventojui per parą tenkantį teršalų kiekį (60 g per dieną).
Aglomeracija – tam tikras plotas, kuris yra gana tankiai apgyvendintas ir (arba) kuriame sutelkta ūkinė veikla, dėl to nuotekas tikslinga surinkti ir suleisti į bendrus nuotekų valymo įrenginius arba galutinę išleidimo vietą.
5. Įgyvendinant šios Programos priemones, bus nustatyti Nemuno upių baseinų rajono vandens telkinių (ir Kuršių marių) vandensaugos tikslai, parengta priemonių nustatytiesiems vandensaugos tikslams siekti programa, gerės tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Įgyvendinus šios Programos priemones, sumažės sutelktoji ir pasklidoji tarša visame Nemuno upių baseinų rajone, bus įvertintas taikomų priemonių efektyvumas, šio rajono vandens telkinių (ir Kuršių marių) būklė ir jos kitimo tendencijos.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
6. Kuršių marių vandens kokybę lemia buitinės, gamybinės, paviršinės (lietaus) nuotekos, žemės ūkio, laivybos, kitokia tarša ir gamtinės sąlygos.
7. Kuršių marių vandens kokybė stebima 14-oje Lietuvos Respublikos teritorijos vietų. Daugiamečių tyrimų duomenimis, iki šiol Kuršių mariose stebima bendra fitoplanktono gausumo ir biomasės augimo tendencija. Fitoplanktono gausumo 2004 metų vidurkis (apie 18 mln. ląstelių litre vandens) didesnis už daugiametį (1984–2003 metų) vidurkį (apie 13 mln. ląstelių litre vandens). Tai atspindi šiuo metu vieną opiausių Kuršių marių vandens kokybės problemų – besitęsiančią eutrofikaciją (biologinio produktyvumo didėjimą) dėl taršos organinėmis ir biogeninėmis medžiagomis, patenkančiomis Nemuno ir Akmenos–Danės upėmis ir su pamario miestų bei gyvenviečių nuotekomis. Eutrofikacija pasireiškia intensyviu vandens „žydėjimu“, sukeltu planktoninių dumblių, iš kurių didžiausią biomasę sudaro eutrofinių sąlygų rūšys-indikatoriai, ir uždumblėjimu. Dėl eutrofikacijos vandens telkinys praranda estetinę ir rekreacinę vertę, blogėja jo ekologinė būklė. Apmirštant planktonui ir oksiduojantis organinėms medžiagoms, gausiai eikvojamas deguonis. Deguonies trūkumas (< 2 mg/l) kartu su nepalankiomis hidrometeorologinėmis sąlygomis, tai yra aukšta vandens temperatūra ir ramaus oro vyravimu ilgą laiką, yra vienos iš svarbiausių žuvų dusimo Kuršių mariose priežasčių:
7.1. Stebint maistinių medžiagų vidutinių metinių koncentracijų Kuršių marių vandenyje pokyčių tendencijas, 1997–2004 metais bendrojo fosforo koncentracijos sumažėjo nuo 0,14 iki 0,084 mg/l, tačiau rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, žūvant vandens augmenijai, visoje marių akvatorijoje bendrojo fosforo koncentracijos 2004 metais viršijo didžiausią leistiną koncentraciją (0,1 mg/l), o centrinėje marių dalyje, labiau veikiamoje Nemuno vandens ir prie Klaipėdos miesto esančio nuotekų išleistuvo, viršijo didžiausią leistiną koncentraciją 2–3 kartus. Bendrojo azoto vidutinė koncentracija 2004 metais (1,4 mg/l) buvo mažesnė už leistiną normą, tačiau šaltuoju metų laiku, sausio–balandžio mėnesiais, bendrojo azoto koncentracijos mariose siekė didžiausią leistiną koncentraciją (2,5 mg/l), o Nemuno veikiamoje Ventės akvatorijoje ją viršijo (3 mg/l).
7.2. Kuršių marių užžėlimas vandens augalais dėl eutrofikacijos ją dar labiau didina. Augalų sąžalynai plačiai nusidriekę marių pakrantės zonoje, nuo vėjo ir bangavimo apsaugotose įlankose, kurios taip pat pelkėja. Vandens augmenija vegetacijos metu asimiliuoja ir sukaupia daug maistinių medžiagų, taip įsitraukdama į marių savaiminio apsivalymo procesą, tačiau šiems augalams supuvus (rudenio–žiemos sezoną), maistinės medžiagos vėl sugrįžta į marias. Taigi siūloma žiemą šienauti pakrantės augmeniją, kad iš marių ekosistemos būtų pašalintos maistinės medžiagos.
7.3. Sparčią Kuršių marių eutrofikaciją sukelia ir savitos Kuršių marių hidrologinės savybės bei labai inertiški gamtiniai procesai. Nedidelis marių gylis ir ribota vandens apykaita su Baltijos jūra itin mažina Kuršių marių savaiminio apsivalymo galimybes. Net ir sumažinus maistinių medžiagų patekimą į marias, jų dugno nuosėdose susikaupusios gausios mineralinių ir organinių medžiagų atsargos sukeltų antrinę taršą, kuri toliau skatintų eutrofikacijos procesus. Be to, eutrofikacijos procesą skatina ir melsvadumblių atliekama azoto fiksacija iš atmosferos. Melsvadumbliai sudaro didžiumą marių planktono, ypač vasarą.
7.4. Vienas iš eutrofikacijos požymių – bakterioplanktono gausėjimas Kuršių mariose. Atliekant Kuršių marių vandens stebėseną, daugiausia bakterijų aptinkama vasarą. 1995–2003 metais bakterijų šiuo metų laiku pagausėjo vidutiniškai nuo 3 iki 5–7 mln. ląstelių mililitre vandens. Tai rodo, kad vanduo labai prisotintas organinėmis medžiagomis, o tai būdinga eutrofiniams vandens telkiniams. Bakterijų 1999–2003 metų vasarą pagausėdavo iki 11 mln. ląstelių mililitre vandens. Didelė jų koncentracija (3–5 mln. ląstelių mililitre vandens) ir rudenį. Tokią bakterijų gausą lėmė palankiomis hidrometeorologinėmis sąlygomis intensyviai besivystantis fitoplanktonas, kita vandens augmenija ir gyvūnija. Šiems žūstant, intensyviau dauginasi ir veikia bakterijos, skaidančios organinę medžiagą.
7.5. Kuršių mariose plėtojama rekreacinė veikla, pakrantėse steigiamos poilsiavietės. Ateityje Kuršių marių pakrantėse numatoma įrengti ir maudyklas. Kad būtų užtikrinti jų vandens kokybės reikalavimai ir tinkamumas žmonių poilsiui, būtina pradėti jų pakrančių sanitarinės mikrobiologijos tyrimus. Anksčiau per šiuos tyrimus tirtos Kuršių marių pakrančių koliforminės bakterijos. Nuo 1999 metų Europos Sąjungoje, taip pat Lietuvos Respublikoje priimti standartai reikalauja, kad 100 mililitrų vandens koliforminių bakterijų nebūtų daugiau kaip 10 tūkstančių ląstelių. 1995–2003 metais daugiausia koliforminių bakterijų buvo nustatoma vasaros sezoną Klaipėdos sąsiauryje ir prie Nidos. Koliforminių bakterijų čia padaugėdavo iki 25 tūkst. ląstelių 100 mililitrų vandens dėl Klaipėdos miesto ir Nidos nuotekų, poilsiautojų keliamos taršos, laivybos. Šių bakterijų gausa higieninių standartų dažniausiai neviršijo rudenį ir pavasarį.
7.6. Į Kuršių marias iš įvairių taršos šaltinių patenka ir kitų teršiančių medžiagų: naftos angliavandenilių ir sunkiųjų metalų. Tyrimų duomenys rodo, kad daugiausia šių teršalų labiausiai technogenizuotose vietose: Nidos miesto apylinkėse, kur vandens kokybę veikia ištekančios nuotekos, Malkų įlankoje ir Klaipėdos sąsiauryje, kur plėtojama intensyvi uosto veikla.
7.7. 1997–2004 metais didesnio naftos angliavandenilių kiekio pokyčio dugno nuosėdose nepastebėta. Vidutinė jų koncentracija svyruoja apie 10 miligramų kilograme sauso grunto (I užterštumo klasė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 46-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose bei iškastų gruntų tvarkymo taisyklės“ (toliau vadinama – LAND 46-2002), patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 77 (Žin., 2002, Nr. 27-976). Tačiau epizodiškai Kuršių mariose, įskaitant Klaipėdos sąsiaurį ir Malkų įlanką, buvo nustatoma daugiau šių teršalų (iki 30–40 miligramų kilograme sauso grunto, II užterštumo klasė pagal LAND 46-2002).
7.8. Sunkiaisiais metalais 2004 metais labiausiai užterštos buvo Klaipėdos sąsiaurio, Nidos miesto apylinkių ir Malkų įlankos dugno nuosėdos. Klaipėdos sąsiaurio dugno nuosėdos labiausiai užterštos cinku ir variu (II užterštumo klasė pagal LAND 46-2002), o Nidos miesto apylinkėse – nikeliu (II užterštumo klasė pagal LAND 46-2002). Malkų įlankoje taip pat daugiausia nustatyta cinko ir nikelio. Daugiamečių tyrimų duomenys rodo, kad Kuršių marių dugno nuosėdose gyvsidabrio sumažėjo – 2001–2004 metais jo koncentracija siekė 0,01–0,1 miligramo kilograme sauso grunto (I užterštumo klasė pagal LAND 46-2002). Daugiau gyvsidabrio (II užterštumo klasė pagal LAND 46-2002) Malkų įlankos dugno nuosėdose. Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija planuoja 2006 metais statyti užteršto grunto sandėliavimo aikštelę, kurioje bus laikomas užterštas Malkų įlankos gruntas.
7.9. Aplinkoje vis dar aptinkama chlororganinių pesticidų: dichlordifeniltrichloretano (DDT) ir γ-heksachlorcikloheksano (HCH), kurie kaupiasi ne tik vandenyje ir dugno nuosėdose, bet ir biotoje. Prieš kelis dešimtmečius šias medžiagas naudoti uždrausta, todėl biotoje yra nustatoma labai nedidelė koncentracija (daugiau kaip 90 procentų nustatomos koncentracijos žemiau metodo nustatymo ribos), jų mažėja. Tai rodo sėkmingą šių medžiagų šalinimą iš gamtinės aplinkos.
7.10. Kuršių marios veikia Baltijos jūros pakrantės zonos vandens kokybę, lemia natūralaus gamtinio fono pokyčius. Iš marių plūstantis vanduo 3–5 kartus labiau prisotintas maistinėmis medžiagomis už jūros vandenį, todėl jūros pakrantės vandenys praturtinami azoto ir fosforo junginiais, juose greičiau auga dumbliai ir kiti augalai.
7.11. Daugiamečių tyrimų duomenimis, į šiaurinę marių dalį vis dažniau patenka sūraus vandens iš Baltijos jūros, jūros vandens paplitimo ribos pasistūmėjo nuo Juodkrantės toliau į marias link Pervalkos. Atlikus vandens druskingumo kaitos analizę, nustatytas didesnis marių druskingumas. Nuo 1981 metų druskingumas ties Juodkrante padidėjo 0,31 ‰ (apie 29 procentus), centrinėje marių dalyje ties Nida – 0,01 ‰ (apie 12,5 procento). Vandens druskingumo padidėjimą labiausiai lemia hidrometeorologinės sąlygos, tai yra vyraujantys ir dažnėjantys štorminiai vakarų krypčių vėjai, formuojantys vandens lygio patvanką pietrytinėje Baltijos jūros dalyje, šiaurės Atlanto atmosferos cirkuliacijos pokyčiai, sumažėjęs Nemuno vandeningumas, su klimato kaita susijęs globalus jūros vandens lygio kilimas. Klaipėdos uosto gilinimas taip pat sudaro palankesnes sąlygas sunkesniam ir tankesniam jūriniam vandeniui skverbtis į marias ir įtekėjusiam vandeniui ilgiau užsilaikyti mariose. Kuršių marių vandens druskingumo pokyčius atspindi ir biologinių tyrimų duomenys. Apysūrių vandenų augalo Baltijinio maurabragio (Chara baltica) atsiradimas ties Bulvikio ragu ir prie Juodkrantės rodo, kad šiose vietose druskingas vanduo veikia makrofitų bendriją. Kiti pokyčiai hidrobiocenozių bendrijose, liudijantys apie marių druskėjimą, gali būti matomi po ilgesnio laiko, todėl būtina toliau stebėti ir vertinti druskingo vandens prietaką į Kuršių marias ir jo poveikį marių būklei.
7.12. Atliktos 2004 metais stebėsenos duomenimis, Nemunu, Akmena–Dane ir Matrosovka į Kuršių marias pateko apie 50000 tonų bendro azoto ir 3000 tonų bendro fosforo, organinių medžiagų pagal biocheminį deguonies suvartojimą per 7 paras – apie 91000 tonų. Iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pateko apie 21000 tonų bendro azoto, 1000 tonų bendro fosforo ir 36000 tonų organinių medžiagų pagal biocheminį deguonies suvartojimą per 7 paras. Skaičiavimai rodo, kad tarša iš Lietuvos Respublikoje esančių sutelktosios taršos šaltinių sudarė apie 20 procentų bendro azoto ir 60 procentų bendro fosforo, o tarša iš Lietuvos Respublikos teritorijos pasklidusios taršos šaltinių – apie 80 procentų bendro azoto ir 40 procentų bendro fosforo kiekio, susidariusio Nemuno upių baseinų rajone. Pažymėtina, kad į Kuršių marias patenka teršalų mažiau negu susidaro taršos šaltiniuose, kadangi dalis teršalų sulaikoma gamtinėje aplinkoje.
8. Svarbi problema nagrinėjamoje teritorijoje – vandens telkinių tarša miestų ir gyvenviečių komunalinėmis ir gamybinėmis nuotekomis. Tiesiogiai ar per artimiausius upelius į Kuršių marias patenka Klaipėdos, Neringos, Šilutės ir jų rajonų nuotekos. Dar daugiau nuotekų į marias patenka iš Nemuno baseino:
8.1. Siekiant mažinti Kuršių marių taršą iš sutelktosios taršos šaltinių, labai svarbu ne tik pastatyti ir rekonstruoti vandenvalos įrenginius, bet ir užtikrinti gyvenamųjų namų ar naujų rajonų bei gyvenviečių prijungimą prie nuotekų surinkimo sistemos. Naujų tinklų tiesimas – viena iš priemonių, užtikrinančių visų komunalinių ir gamybinių nuotekų surinkimą į valymo įrenginius ir išvalymą, kad atitiktų nustatytuosius reikalavimus patekdamos į Kuršių marias ar Nemuno baseino upes, taip pat upes, įtekančias į marias. Pavyzdžiui, Klaipėdoje būtina naujus gyvenamuosius rajonus prijungti prie nuotekų sistemos.
1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. vasario 27 d. Komisijos direktyva 98/15/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 91/271/EEB dėl jos I priede nustatytų tam tikrų reikalavimų) nustatyti reikalavimai nuotekų valymo sistemoms. Pagal Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus nustatyta, kad reikalavimus atitinkančias nuotekų surinkimo sistemas ir valymo įrenginius iki 2007 metų pabaigos privalo įsirengti miestai, kurių gyventojų ekvivalentas didesnis nei 10000, iki 2009 metų pabaigos – miestai, kurių gyventojų ekvivalentas – nuo 2000 iki 10000.
8.2. Upių baseinų principu suformuotuose Nemuno žemupio, Nemuno vidurupio, Nemuno aukštupio ir Neries vandentvarkos investiciniuose planuose numatyta nuotekų surinkimo ir valymo įrenginių statyba ir rekonstravimas miestuose ir gyvenvietėse, kurių gyventojų ekvivalentas didesnis nei 500. Būtina užtikrinti galimybes finansuoti ir miestų, kurių gyventojų ekvivalentas mažesnis nei 500, nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros sutvarkymą, ypač pamario ir Nemuno žemupio teritorijose.
9. Paviršinių (lietaus) nuotekų išleidimas tiek Nemuno ir Akmenos–Danės upių baseinuose, tiek tiesiogiai į Kuršių marias taip pat gerokai veikia vandens telkinių būklę. Paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo ir išvalymo problemos opios visame Nemuno upių baseinų rajone. Kai nėra paviršinių (lietaus) nuotekų valymo įrenginių, didžiuma lietaus vandens tiesiogiai patenka į Kuršių marias ar susisiekiančius su jomis artimiausius vandens telkinius.
Oficialiais duomenimis, paviršinės (lietaus) nuotekos Nemuno upių baseinų rajone Lietuvos Respublikoje sudaro 19 procentų visų nuotekų (neįskaitant vandens, naudojamo hidroenergetikos reikmėms), o jose esančios teršiančios medžiagos sudaro šią dalį, skaičiuojamą nuo bendro visų nuotekų (paviršinių, komunalinių, gamybinių) kiekio: organinės medžiagos – 8 procentus, suspenduotos medžiagos – 26 procentus, nafta ir jos produktai – 30 procentų. Iš tiesų jų išleidžiama dar daugiau, kadangi sudėtinga išmetimų apskaita, skaičiavimas ir kontrolė. Taigi ir poveikis vandens telkiniams gali būti didesnis nei manoma, juo labiau, kad tik mažiau kaip 9 procentai paviršinių (lietaus) nuotekų valoma. Šių nuotekų tvarkymas turėtų sumažinti Kuršių marių vandens taršą naftos produktais, sunkiaisiais metalais ir suspenduotomis medžiagomis.
10. Biogeninės medžiagos, gausiai patenkančios iš pasklidosios taršos šaltinių Nemuno upe į Kuršių marias, yra pagrindinė Kuršių marių eutrofikacijos priežastis. Nemunu į marias atiteka apie 98 procentus viso vandens, todėl Kuršių marių vandens kokybė tiesiogiai priklauso nuo Nemuno baseino vandens kokybės. Apie 60 procentų Nemuno baseino teritorijos naudojama žemės ūkiui, o apie 30 procentų ploto sudaro dirbama žemė:
10.1. Nuo 1991 metų Lietuvoje sumažėjo žemės ūkio veiklos intensyvumas, todėl kur kas mažiau azoto ir fosforo junginių patenka į vandens telkinius. Pastaraisiais metais augant Lietuvos ekonomikai vėl intensyvėja trąšų ir pesticidų naudojimas žemės ūkyje, plėtojama gyvulininkystė, todėl reikia įvairių priemonių žemės ūkio veiklos neigiamam poveikiui vandens telkiniams mažinti.
10.2. Daugelis gyvulininkystės ūkių dar neturi mėšlidžių, atitinkančių 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimus. Tokios mėšlidės turi būti įsirengtos atsižvelgiant į ūkių dydį – ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 300 sutartinių gyvulių vienetų, – iki 2008 metų, ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 10 sutartinių gyvulių vienetų, – iki 2013 metų. Mėšlidžių statyba sumažintų tiek Nemuno baseino vandens telkinių, tiek Kuršių marių vandens taršą biogeninėmis medžiagomis. Be to, tinkamų mėšlo tvarkymo sistemų įrengimas ūkiuose sumažintų ir gruntinių vandenų taršą. Prognozuojama, kad įgyvendinant 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių ir įrengus mėšlides Kuršių marių teršimas azotu sumažės apie 10 procentų.
10.3. Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Standartų laikymasis“ administravimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 3D-496 (Žin., 2004, Nr. 133-4820; 2005, Nr. 42-1341), numatytos galimybės gauti Europos Sąjungos paramą ūkiams, turintiems daugiau kaip 10 sutartinių gyvulių vienetų, įrengti tinkamas mėšlides, srutų kauptuvus, naudoti tinkamas organinių trąšų skleidimo ir įterpimo priemones. Būtina įtraukti šias priemones ir į rengiamą Kaimo plėtros 2007–2013 metų planą. Siekiant didinti tinkamai tvarkomų mėšlidžių, būtina ūkininkus geriau informuoti apie Kaimo plėtros planą ir jame numatytas galimybes gauti Europos Sąjungos paramą.
10.4. Pasklidąją taršą iš žemdirbystės šaltinių dažniausiai sukelia netinkamas žemės dirbimas, netinkamas organinių, mineralinių trąšų naudojimas, vandens telkinių apsauginėms juostoms keliamų reikalavimų nesilaikymas.
10.5. Viena iš efektyvių priemonių vandens telkinių taršai mažinti – vandens telkinių apsauginės juostos, stabdančios biogenų ir kitų teršalų patekimą į vandenį. Vandens apsaugos juostų tvarkymo finansavimas ūkininkams numatytas Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482 (Žin., 2004, Nr. 129-4636; 2005, Nr. 42-1340). Ketinama tai numatyti ir 2007–2013 metais, papildžius šią priemonę kitomis vandens taršą mažinančiomis priemonėmis. Be to, apsaugos juostose ėmusis papildomų priemonių (šienaujant, tinkamai jas apsodinus ir kita), būtų galima labai pagerinti vandens telkinių apsaugą.
10.6. Siekiant mažinti vandenų taršą azoto ir fosforo junginiais, tikslinga nustatyti dėl dirvožemio savybių intensyviam žemės ūkiui jautrius regionus ir numatyti juose griežtesnius moksliškai pagrįstus aplinkosauginius tręšimo, ypač mineralinėmis trąšomis, reikalavimus.
10.7. Žemdirbystės keliamos taršos problemos būtų sprendžiamos veiksmingiau, jeigu ūkininkai labiau būtų šviečiami ir informuojami ekologinio ūkininkavimo, darnios žemdirbystės praktikos, Kaimo plėtros plane numatytų galimybių gauti Europos Sąjungos paramą už agrarinės aplinkosaugos priemonių diegimą ir žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku klausimais.
11. Daug teršalų į Lietuvą atiteka iš Baltarusijos. Kaliningrado srityje (Rusijos Federacija) Nemuną teršia nuotekos iš Nemano (Ragainės) ir Sovietsko (Tilžės) miestų ir celiuliozės fabrikų, taip pat teršalai, atitekantys Šešupe, tačiau neturint visos informacijos apie antropogeninę taršą iš Kaliningrado srities neįmanoma nustatyti šios taršos masto. Teršalai, patenkantys iš Lenkijos, sudaro nedidelę tarpvalstybinių teršalų dalį. Valstybių bendradarbiavimas, ypač bendrų vandens apsaugos, naudojimo ir taršos mažinimo programų ir projektų rengimas ir vykdymas, keitimasis informacija apie vykdomos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai – taip pat itin svarbūs Kuršių marių vandens kokybės gerinimo darbai.
12. Antropogeninės veiklos poveikio Kuršių marioms ir Nemuno baseino vandens telkiniams vertinimą ir prognozavimą sunkina informacijos stoka ar netikslumas. Šiuo metu labiausiai trūksta duomenų apie azoto ir fosforo balansą dirvoje pagal dirvožemio, trąšų tipą ir kitus faktorius, informacijos apie gyvulininkystės, paukštininkystės mėšlidžių atitiktį vandenų apsaugos reikalavimams, neprisijungusių prie kanalizacijos sistemų gyventojų skaičių ir individualių kanalizacijos sistemų būklę. Ar tam tikros priemonės veiksmingos, ar jų reikia, galima nustatyti tik atlikus specialias studijas. Surinkus šią informaciją ir turint patikimus duomenis, bus tiksliau įvertintas antropogeninės veiklos poveikis Kuršių marioms ir priemonių taršai mažinti veiksmingumas.
III. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
13. Trumpalaikis šios Programos tikslas – iki 2010 metų sumažinti Nemuno upių baseinų rajone susidarančią taršą biogeninėmis ir organinėmis medžiagomis iš didžiausių sutelktosios ir pasklidosios taršos šaltinių, įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus aplinkosaugos reikalavimus.
14. Ilgalaikis šios Programos tikslas – iki 2015 metų pasiekti gerą Kuršių marių vandens būklę, atsižvelgiant ir į maudykloms keliamus reikalavimus.
15. Numatomi šie uždaviniai:
15.1. iki 2010 metų sumažinti sutelktąją taršą azotu 810 tonų, fosforu – 85 tonomis, biocheminį deguonies suvartojimą per 7 paras – 1050 tonų, palyginti su 2004 metais;
15.2. iki 2010 metų sumažinti pasklidąją taršą azotu 15 procentų ir fosforu – 8 procentais, palyginti su 2004 metais;
15.3. rinkti informaciją, padėsiančią vertinti ir prognozuoti Nemuno upių baseinų rajono paviršinių vandenų taršą dėl antropogeninės veiklos ir jos mažėjimą;
15.4. iki 2015 metų pagerinti valstybių bendradarbiavimą, siekiant mažinti Nemuno ir Kuršių marių taršą;
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
17. Šioje Programoje numatytos priemonės įgyvendinamos per du etapus.
17.1. Pirmojo etapo priemonės įgyvendinamos 2006–2010 metais. Bus mažinama tarša iš sutelktosios ir pasklidosios taršos šaltinių pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. vasario 27 d. Komisijos direktyvoje 98/15/EB, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 91/271/EEB dėl jos I priede nustatytų tam tikrų reikalavimų), 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvą 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės. Šiuo tikslu bus renovuotos ir plėtojamos komunalinių nuotekų tvarkymo sistemos aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas didesnis kaip 2000, bei paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo sistemų įdiegimas aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas didesnis kaip 10000, tai turėtų labai sumažinti sutelktąją taršą. Vykdomos priemonės sudarys sąlygas mažinti pasklidąją taršą, užtikrinti, kad iki 2008 metų didesniuose kaip 300 sutartinių gyvulių vienetų ūkiuose būtų įrengtos Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus atitinkančios mėšlidės, srutų ir nuotekų kauptuvai, naudojamos organinių trąšų skleidimo ir įterpimo, kitos aplinkosaugos priemonės. Europos Sąjungos finansavimo prioritetai jau minėtoms sutelktosios taršos mažinimo priemonėms įgyvendinti bus teikiami Nemuno baseino žemiau Kauno ir pamario teritorijoms, dėl geografinės padėties galinčioms labiausiai neigiamai veikti Kuršių marių būklę. Bus papildyti, patikslinti ar parengti nauji reglamentai, reguliuojantys mineralinių ir organinių trąšų naudojimą, vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymą, tvarkymą (naudojimą), sudarysiantys palankesnes žemės ūkio taršos susidarymo sumažinimo ir sulaikymo sąlygas.
Bus įgyvendinamos ir priemonės tarptautiniam bendradarbiavimui plėtoti, kadangi be kaimyninių valstybių pagalbos į Kuršių marias patenkančių teršalų sumažinti nepavyks. Numatyta įsteigti tarpvalstybinę komisiją pagal 2005 m. birželio 7 d. Beloveže pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo tarpvalstybinių vandenų naudojimo ir apsaugos srityje, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 489 (Žin., 2006, Nr. 61-2200).
Surinkus ir išanalizavus papildomus duomenis apie Nemuno upių baseinų rajono vandens telkinių būklę ir antropogeninio poveikio mastą, bus nustatyti šio rajono vandens telkinių (ir Kuršių marių) būklės vertinimo kriterijai, išsamiau įvertinta vandens telkinių būklė ir jos kitimo tendencijos, nustatyti vandensaugos tikslai, vadovaujantis 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus. Bendrasis vandensaugos tikslas – iki 2015 metų pasiekti gerą būklę, kuri apibrėžiama biologinių ir cheminių parametrų vertėmis. Konkrečiam vandens telkiniui ar jų grupei vandensaugos tikslai nustatomi atsižvelgiant į gamtinius, socialinius ir ekonominius veiksnius, galinčius lemti šių tikslų sušvelninimą arba atidėjimą. Nustačius šiuos tikslus ir įvertinus, kiek prieš tai vykdytos įvairios priemonės pagerino Kuršių marių ir Nemuno upių baseinų rajono vandens telkinių būklę, bus parengta priemonių programa nustatytiems vandensaugos tikslams pasiekti.
Siekiant nustatyti Nemuno upių baseinų rajono (ir Kuršių marių) vandensaugos tikslus ir priemones jiems pasiekti, šioje Programoje numatyta keletas pirmojo etapo priemonių, leisiančių surinkti papildomą informaciją apie žmogaus veiklos poveikį vandens telkinių būklei – paukštininkystės, gyvulininkystės ūkius, drenažo sistemos būklę ir kita. Be to, per šį etapą bus atliekamos galimybių įvertinti įvairias potencialias taršos mažinimo priemones studijos: organinių ir biogeninių medžiagų nusėsdinimo Nemuno žemupyje ir pamaryje, pakrantės augmenijos pjovimo siekiant pašalinti biogenus (maistmedžiages) iš marių ekosistemos.
17.2. Antrojo etapo priemonės bus įgyvendinamos 2011–2015 metais. Numatyta renovuoti ir plėtoti komunalinių nuotekų tvarkymo sistemas gyvenvietėse, kuriose gyventojų ekvivalentas mažesnis kaip 2000, diegti paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo sistemas aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas mažesnis kaip 10000. Taip pat bus įgyvendinamos priemonės aplinkosaugos reikalavimų laikymuisi ūkiuose nuo 10 iki 300 sutartinių gyvulių vienetų užtikrinti.
18. Kitos priemonės – tęstinės, įgyvendinamos tiek per pirmąjį, tiek per antrąjį etapą. Tai nustatytų teisės aktuose aplinkosaugos reikalavimų, reglamentų laikymosi sugriežtinta kontrolė, finansavimo sąlygų Europos Sąjungos paramai gauti įgyvendinant aplinkosaugos reikalavimus sudarymas, visuomenės informavimas apie Europos Sąjungos paramos gavimo galimybes ir aplinkosaugą, tolesnio tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimas pagal jau pasiektus susitarimus.
V. LAUKIAMI REZULTATAI
19. Įgyvendinus šią Programą:
19.1. pagerės Kuršių marių vandens kokybė – sumažės maistinių (azoto, fosforo) ir kitų teršiančių medžiagų marių vandenyje, dugno nuosėdose ir biotoje, fitoplanktono bendroji biomasė (taip pat rodančių eutrofikaciją ir toksiškų rūšių), pagerės makrofitų, dugno bestuburių ir ichtiofaunos vystymosi sąlygos;
19.4. bus nustatyti Nemuno upių baseinų rajono vandens telkinių (ir Kuršių marių) vandensaugos tikslai ir parengta priemonių programa jiems siekti, tai užtikrins tolesnį Nemuno ir Kuršių marių vandens kokybės gerinimą;
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
20. Pavienės šios Programos įgyvendinimo priemonės bus vertinamos pasibaigus jų įvykdymo terminui, o šioje Programoje numatytų uždavinių ir tikslų įgyvendinimas – po to, kai ši Programa bus įvykdyta.
21. Šios Programos įgyvendinimo veiksmingumas vertinamas pagal:
21.1. sumažėjusią sutelktąją ir pasklidąją Kuršių marių taršą – remiantis ūkio subjektų atliekamos aplinkos stebėsenos duomenimis ir įdiegtų infrastruktūros priemonių (valymo įrenginių statyba, rekonstravimas, tinklų išplėtimas, mėšlidžių įrengimas, agrarinės aplinkosaugos priemonių taikymas) vykdymo rezultatus;
21.2. Kuršių marių vandens būklę ir Baltijos jūros pakrantės vandens kokybę – remiantis valstybinės aplinkos stebėsenos rezultatais, palygintais su nustatytaisiais vandensaugos tikslais;
VII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
Kuršių marių vandens kokybės
gerinimo programos
priedas
KURŠIŲ MARIŲ VANDENS KOKYBĖS GERINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Uždavinys |
Priemonė |
Atsakingas vykdytojas |
Įvykdymo terminas |
Laukiamas rezultatas |
| 1. Sumažinti sutelktąją taršą |
1.1. Išduodamuose taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose išleisti komunalines nuotekas nustatyti didžiausios leistinos taršos reikalavimus, nurodytus Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103), ir Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 623 (Žin., 2002, Nr. 14-522), kurie bus įgyvendinami: 1.1.1. aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas didesnis kaip 10000, – nuo 2008 metų; 1.1.2. aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas nuo 2000 iki 10000, – nuo 2010 metų; 1.1.3. aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas iki 2000, – nuo 2015 metų |
Aplinkos ministerijos Marijampolės, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus regionų aplinkos apsaugos departamentai |
2006–2015 metai |
sumažės Kuršių marių tarša organinėmis ir biogeninėmis medžiagomis, patenkančiomis su miestų išleidžiamomis nuotekomis |
| 1.2. Kontroliuoti, kad savivaldybės arba įmonės, atsakingos už nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, laiku parengtų nuotekų tvarkymo reikalavimų (nuotekų valymo ir tinklų plėtros) įgyvendinimo programas, užtikrinančias reikalavimų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, įgyvendinimą nustatytuoju laiku, vykdyti jų įgyvendinimo priežiūrą |
Aplinkos ministerijos Marijampolės, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus regionų aplinkos apsaugos departamentai |
2006–2015 metai |
teisės aktų nustatyta tvarka bus parengtos programos, kuriose numatytos priemonės, užtikrinančios, kad nuotekų tvarkymas atitiks nustatytuosius reikalavimus |
|
| 1.3. Sugriežtinti gamybinių nuotekų išleidimo į Kuršių marias ir Nemuno žemiau Neries įtekėjimo vietos baseiną kontrolę – nustatyti, kad ne vėliau kaip nuo 2008 metų leistinos koncentracijos (nustatomos leidimuose, projektuose, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitose ar panašiai) atitiktų visus nuotekų išleidimo reikalavimus, daugiausia dėmesio kreipti į tai, kad nustatomos leistinos koncentracijos nesukliudytų siekti Kuršių marių vandensaugos tikslų |
Aplinkos ministerijos Marijampolės, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus regionų aplinkos apsaugos departamentai |
2006–2015 metai |
sumažės Kuršių marių tarša organinėmis, biogeninėmis ir kitomis vandens aplinkai kenksmingomis medžiagomis |
|
| 1.4. Išleidžiant paviršines (lietaus) nuotekas, nustatyti didžiausios leistinos taršos reikalavimus, nurodytus Aplinkosaugos reikalavimuose nuotekoms tvarkyti, patvirtintuose aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 687 (Žin., 2004, Nr. 10–289), kurie turi būti įgyvendinami: 1.4.1. aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas didesnis kaip 100000, – nuo 2007 metų; 1.4.2. aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas nuo 10000 iki 100000, – nuo 2010 metų; 1.4.3. aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas iki 10000, – nuo 2015 metų |
Aplinkos ministerijos Marijampolės, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus regionų aplinkos apsaugos departamentai |
2006–2015 metai |
sumažės Kuršių marių tarša naftos produktais, suspenduotomis medžiagomis ir organiniais teršalais |
|
| 1.5. Išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus nurodyti, kad aglomeracijų, kurių paviršinės (lietaus) nuotekos išleidžiamos į aplinką nesilaikant nustatytųjų reikalavimų, paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo sistemų operatoriai turi laiku parengti šių reikalavimų įgyvendinimo programas |
Aplinkos ministerijos Marijampolės, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus regionų aplinkos apsaugos departamentai |
2006–2015 metai |
sumažės aplinkos tarša ūkio subjektams įgyvendinant išduotuose taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nurodytas paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimo programas |
|
| 1.6. Koordinuojant Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimą, sudaryti sąlygas savivaldybėms gauti finansinę paramą aglomeracijų nuotekų (tarp jų paviršinių (lietaus) nuotekų) tvarkymo sistemoms renovuoti ir plėtoti, teikiant prioritetą pamario ir Nemuno baseino žemiau Neries įtekėjimo vietos teritorijoms |
Aplinkos ministerija |
2006–2015 metai |
savivaldybės, kurių teritorijose esančių aglomeracijų nuotekų tvarkymas neatitinka nustatytųjų reikalavimų, galės gauti finansinę paramą 1.1 ir 1.4 punktuose nurodytiems reikalavimams įgyvendinti nustatytuoju laiku |
|
| 1.7. Analizuoti duomenis apie tiesioginę Kuršių marių ir Nemuno žemupio taršą iš koncentruotos taršos šaltinių, tirti taršos pokyčių poveikį Kuršių marių būklei, teikti atitinkamiems regionų aplinkos apsaugos departamentams rekomendacijas, kaip nustatyti leistiną taršą ūkio subjektams |
Aplinkos apsaugos agentūra, Jūrinių tyrimų centras |
2007–2015 metai |
regionų aplinkos apsaugos departamentai optimaliai reguliuos vandens taršą, užtikrindami, kad leidžiama tarša nesukliudys pasiekti Kuršių marių vandensaugos tikslų |
|
| 2. Sumažinti Kuršių marių baseino (Lietuvos teritorijoje) pasklidąją taršą |
2.1. Parengti ir patvirtinti agrarinės aplinkosaugos programas, mažinančias vandenų taršą, vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai, Valstybine vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1076 (Žin., 2003, Nr. 83-3792) |
Žemės ūkio ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra |
2006–2013 metai |
su Europos Sąjungos parama bus diegiamos pažangaus ūkininkavimo ir kitos žemės ūkio taršą mažinančios priemonės rizikos vandens telkinių baseinuose, todėl sumažės šių vandens telkinių tarša biogeninėmis medžiagomis (ypač azoto junginiais) |
| 2.2. Įvertinti žemės ūkio naudmenų savybes, kitas vietos ekologines sąlygas ir sudaryti Lietuvos Respublikos jautrumo žemės ūkio taršai žemėlapį |
Aplinkos apsaugos agentūra |
2008 metai |
bus sudarytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio naudmenų žemėlapis pagal teritorijų jautrumą žemės ūkio taršai |
|
| 2.3. Tiksliau reglamentuoti organinių trąšų (mėšlo, srutų ar panašių) naudojimą (parengti aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 92-3434) pakeitimo projektą), taip užtikrinti, kad nustatant tręšimo normas, rengiant tręšimo planus, atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras būtų įvertinamas ir teritorijų jautrumas žemės ūkio taršai (pagal 2.2 punkto priemonės įgyvendinimo rezultatus) |
Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija |
2009 metai |
bus reglamentuotas organinių trąšų naudojimas atsižvelgiant į žemės ūkio naudmenų jautrumą žemės ūkio taršai |
|
| 2.4. Patikslinti vandens telkinių apsaugos juostų nustatymo tvarką (parengti ir patvirtinti aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 540 „Dėl Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 95-3372) pakeitimo projektą), parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir juostų apsaugos reglamentus, kad jų reikalavimų vykdymas leistų labiau apsaugoti vandens telkinius nuo pasklidosios taršos, sustiprinti jų reikalavimų vykdymo kontrolę |
Aplinkos ministerija, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai |
2006 metai |
gerės vandens telkinių apsaugos juostų tvarkymas ir tvarkymo kontrolė |
|
| 2.5. Rengti informacinę dalomąją medžiagą, straipsnius spaudai, radijo reportažus, organizuoti mokymą ūkininkams išmokų už agrarinės aplinkosaugos priemonių laikymąsi, žemės ūkio žemės apželdinimą mišku pagal 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių ir 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai klausimais |
Žemės ūkio ministerija |
2006–2015 metai |
ūkininkai bus informuoti apie galimybes gauti Europos Sąjungos paramą už priemonių, kurios mažina biogeninių, organinių ir kitų teršiančiųjų medžiagų patekimą į vandenis, diegimą |
|
| 2.6. Sudaryti sąlygas gauti Europos Sąjungos paramą ūkiams, turintiems daugiau kaip 10 sutartinių gyvulių vienetų, įrengti mėšlides, srutų ir nuotekų kauptuvus, naudoti organinių trąšų skleidimo ir įterpimo priemones, atitinkančias nustatytuosius reikalavimus |
Žemės ūkio ministerija |
2006–2013 metai |
ūkiuose bus įrengtos mėšlidės, srutų ir nuotekų kauptuvai, naudojamos organinių trąšų skleidimo ir įterpimo priemonės, atitinkančios nustatytuosius reikalavimus, todėl sumažės azoto ir fosforo junginių patekimas į paviršinius vandenis, bakteriologinė vandenų tarša |
|
| 2.7. Kontroliuoti, kad ūkiai, turintys daugiau kaip 300 sutartinių gyvulių vienetų, įsirengtų mėšlides, srutų ir nuotekų kauptuvus, naudotų organinių trąšų skleidimo ir įterpimo priemones, atitinkančias nustatytuosius reikalavimus |
Aplinkos ministerijos Marijampolės, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus regionų aplinkos apsaugos departamentai |
2008–2015 metai |
didžiuosiuose ūkiuose bus įrengtos mėšlidės, srutų ir nuotekų kauptuvai, naudojamos organinių trąšų skleidimo ir įterpimo priemonės, atitinkančios nustatytuosius reikalavimus |
|
| 3. Surinkti informaciją ir įvertinti Nemuno upių baseinų rajono paviršinių vandenų taršą, keliamą antropogeninės veiklos |
3.1. Parengti azoto ir fosforo balanso (įsisavinimo, akumuliacijos, išsiplovimo) skaičiavimo metodiką, skirtą nustatyti vandenų taršos priklausomybei nuo dirvožemio, naudojamų trąšų tipo, tręšimo normų, įterpimo būdo, auginamų kultūrų, sėjomainos, drenažo būklės ir kitų veiksnių |
Aplinkos apsaugos agentūra, Žemės ūkio ministerija |
2008 metai |
bus sudarytos sąlygos tiksliau nustatyti žemės ūkio veiklos poveikį vandens telkiniams, tiksliau reglamentuoti žemės ūkio veiklą |
| 3.2. Įvertinti nusausintos žemės būklę techniniu ir agrotechniniu požiūriais |
Žemės ūkio ministerija |
2007 metai |
bus ištirta nusausintos žemės būklė, tai leis tiksliau įvertinti galimas žemės ūkio taršos apkrovas bei šaltinius |
|
| 3.3. Apibendrinti daugiamečius druskingumo stebėjimus Kuršių mariose |
Jūrinių tyrimų centras, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija |
2006 metai |
bus nustatytas Klaipėdos uosto gilinimo poveikis marių vandens druskingumui pagal jau esamus stebėsenos duomenis |
|
| 3.4. Parengti ūkio subjektams rekomendacijas, kaip atlikti žemės ūkio veiklos poveikio stebėseną |
Aplinkos apsaugos agentūra |
2008 metai |
bus parengtos ūkio subjektams rekomendacijos, kaip atlikti gyvulininkystės kompleksų poveikio vandens telkiniams stebėseną |
|
| 3.5. Atlikti Kuršių marių vandens kokybės tyrimus ir nustatyti jų atitiktį maudyklų reikalavimams |
Jūrinių tyrimų centras |
2008 metai |
bus ištirta galimybė steigti maudyklas Kuršių mariose rekreacijai ir turizmui plėtoti |
|
| 3.6. Rinkti informaciją apie trąšų naudojimą ūkiuose |
Žemės ūkio ministerija |
2008–2015 metai |
bus renkama informacija apie trąšų naudojimą ūkiuose, tai leis tiksliau nustatyti žemės ūkio veiklos poveikį vandens telkiniams |
|
| 3.7. Rinkti informaciją apie trąšų gamybą, eksportą ir importą |
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
2006–2015 metai |
bus renkama informacija apie trąšų gamybos, eksporto ir importo apimtį Lietuvoje, tai leis nustatyti gaminamų trąšų kiekius ir jų judėjimo srautus |
|
| 3.8. Vertinti Nemuno upių baseinų rajono paviršinių vandenų taršą, keliamą žemės ūkio veiklos ir emisijų iš valymo įrenginių, taršos pokyčių poveikį Kuršių marių būklei |
Aplinkos apsaugos agentūra |
2006–2015 metai |
bus įvertinta Nemuno upių baseinų rajono paviršinių vandenų tarša, keliama antropogeninės veiklos |
|
| 3.9. Parengti Kuršių marių pakrantės augmenijos pjovimo siekiant iš marių pašalinti biogenus (maistines medžiagas) galimybių studiją ir šios veiklos rekomendacijas |
Jūrinių tyrimų centras |
2007 metai |
bus nustatytas galimas priemonės poveikis, atlikta ekonominė finansinė analizė, parengtos rekomendacijos |
|
| 3.10. Parengti organinių ir biogeninių medžiagų nusėsdinimo pamario ir Nemuno baseino žemiau Neries įtekėjimo teritorijų pakrantėse didinimo siekiant mažinti minėtųjų medžiagų vandenyje galimybių studiją ir šios veiklos rekomendacijas |
Jūrinių tyrimų centras, Aplinkos apsaugos agentūra |
2007 metai |
bus nustatytas galimas priemonės poveikis, atlikta ekonominė finansinė analizė, parengtos rekomendacijos |
|
| 4. Nustatyti Nemuno upių baseinų rajono vandens telkinių (ir Kuršių marių) vandensaugos tikslus ir parengti priemones jiems siekti |
4.1. Parengti ir patvirtinti Nemuno upių baseinų rajono vandens telkinių (ir Kuršių marių) būklės vertinimo kriterijus |
Jūrinių tyrimų centras, Aplinkos apsaugos agentūra |
2007 metai |
bus parengti Nemuno upių baseinų rajono vandens telkinių (ir Kuršių marių) būklės vertinimo kriterijai |
| 4.2. Pagal patvirtintus būklės vertinimo kriterijus (4.1 punktas) įvertinti Nemuno upių baseinų rajono vandens telkinių (ir Kuršių marių) būklę ir jos kitimo tendencijas |
Jūrinių tyrimų centras, Aplinkos apsaugos agentūra |
2008 metai |
bus įvertinta Nemuno upių baseinų rajono vandens telkinių (ir Kuršių marių) būklė, jos kitimo tendencijos per visą priemonių įgyvendinimo laiką |
|
| 4.3. Pagal duomenis apie antropogeninį poveikį Nemuno upių baseinų rajono vandens telkinių (ir Kuršių marių) būklei, jo sumažinimo galimybes ir kitų galimų būklės gerinimo priemonių veiksmingumą nustatyti vandensaugos tikslus Nemuno upių baseinų rajono vandens telkiniams (ir Kuršių marioms) |
Jūrinių tyrimų centras, Aplinkos apsaugos agentūra |
2008 metai |
bus nustatyti vandensaugos tikslai Nemuno upių baseinų rajono vandens telkiniams (ir Kuršių marioms) |
|
| 4.4. Parengti ir suderinus su Nemuno upių baseinų rajono koordinacine taryba pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei programą ir valdymo planą, skirtus Nemuno upių baseinų rajono vandens telkinių (ir Kuršių marių) vandensaugos tikslams pasiekti |
Aplinkos apsaugos agentūra, Jūrinių tyrimų centras |
2009 metai |
bus parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikta programa, skirta Nemuno baseino telkinių vandensaugos tikslams pasiekti |
|
| 5. Pagerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, siekiant mažinti Nemuno ir Kuršių marių taršą |
5.1. Koordinuoti bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis mažinant Nemuno ir Kuršių marių taršą |
Aplinkos ministerija |
2006–2015 metai |
bus užtikrintas keitimasis Kuršių marių būklei valdyti reikalinga informacija, suderintos valstybių taršos mažinimo programos, vertinama tarpvalstybiniu mastu planuojama ūkinė veikla, koordinuojamas trečiųjų valstybių finansinės paramos taršai mažinti naudojimas ir panašiai |
| 5.2. Inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Baltarusijos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo Nemuno baseino vandens išteklių naudojimo ir apsaugos srityje pasirašymą |
Aplinkos ministerija, Užsienio reikalų ministerija |
2006–2007 metai |
bus pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Baltarusijos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo Nemuno baseino vandens išteklių naudojimo ir apsaugos srityje |
|
| 5.3. Plėtojant Lietuvos Respublikos, Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimą: 5.3.1. organizuoti bendrų vandens apsaugos, naudojimo ir taršos mažinimo programų ir projektų rengimą ir vykdymą; 5.3.2. parengti ypatingų ekologinių situacijų tarpvalstybiniuose vandenyse padarinių mažinimo veiksmų planą; 5.3.3. keistis informacija apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos poveikį aplinkai |
Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra |
2007–2015 metai |
bus rengiamos ir vykdomos bendros vandens apsaugos, naudojimo ir taršos mažinimo programos ir projektai, parengtas ypatingų ekologinių situacijų tarpvalstybiniuose vandenyse padarinių mažinimo veiksmų planas, keičiamasi informacija apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos poveikį aplinkai |
|
| 5.4. Koordinuoti komisijos sudarymą pagal 2005 m. birželio 7 d. Beloveže pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo tarpvalstybinių vandenų naudojimo ir apsaugos srityje, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 489 (Žin., 2006, Nr. 61-2200) |
Aplinkos ministerija |
2006 metai |
bus sudaryta dvišalė komisija, koordinuojanti tarpvalstybinį bendradarbiavimą vandens išteklių racionalaus naudojimo ir apsaugos klausimais |
|
| 5.5. Įgyvendinant 2005 m. birželio 7 d. Beloveže pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo tarpvalstybinių vandenų naudojimo ir apsaugos srityje, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 489: 5.5.1. organizuoti bendrų vandens apsaugos ir naudojimo programų rengimą ir vykdymą; 5.5.2. keistis informacija apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos poveikį aplinkai |
Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra |
komisijos nustatytu laiku |
bus rengiamos ir vykdomos bendros vandens apsaugos ir naudojimo programos, keičiamasi informacija apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos poveikį aplinkai |
______________