Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL lietuvos respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 3, 4, 5, 6, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xp-778 (2)
2008 m. rugsėjo 3 d. Nr. 863
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 2274 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 3, 4, 5, 6, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-778(2) (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte numatytas naftos produktų valstybės atsargų kaupimas ir tvarkymas būtų 100 procentų finansuojamas valstybės, tam prireiktų apie 650 mln. litų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o tai prieštarautų Lietuvos Respublikos 2009–2011 metų valstybės biudžeto maksimalių asignavimų, įskaitant į atitinkamą sritį investuojamas lėšas, nustatymo bendriesiems principams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 470 (Žin., 2008, Nr. 61-2294).
2. Pagal Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3008) (toliau vadinama – Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalį atsargų kaupimas – tai atsargų pirkimas ir laikymas jų saugojimo vietose. Pagal bendras pirkimą–pardavimą reguliuojančias įstatymų nuostatas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2002, Nr. 74-2262) 6.305 straipsnio 1 dalis) pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas sumoka sutartą kainą. Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo Įstatymo 4 straipsnis nustato, kad atsargų kaupimas (t. y. pirkimas ir laikymas) ir tvarkymas vykdomas valstybės lėšomis, tačiau sukauptos atsargos yra įmonės, kuri teikia atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugą, nuosavybė. Taigi Įstatymo projekto nuostatos nustato ne pirkimo–pardavimo, o greičiau finansavimo santykius, nes sutartą kainą už atsargas sumokėtų valstybė, tačiau sukauptos atsargos nuosavybės teise priklausytų įmonei, teikiančiai atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugas. Be to, Įstatymo 1 straipsnis įtvirtina Įstatymo tikslą – užtikrinti naftos produktų ir (ar) naftos valstybės atsargų sudarymą, sukaupimą, tvarkymą ir naudojimo kontrolę. Taigi Įstatymo projekte siūlomas iš esmės ydingas reguliavimas, nes jis neatitiktų galiojančio Įstatymo nuostatų, kurios Įstatymo projekte nekeičiamos.